AIDS PROBLEMA LIETUVOJE IR EUROPOJE

TURINYS

Įvadas..............................3
Bendruomenės aprašymas..............................4
Poreikių analizė..............................5
Situacija Lietuvoje ir Europoje..............................6
Dokumentai susiję su problema..............................9
Tarpsektorinė komanda..............................9
Strateginis planas..............................10

ĮVADAS

ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas. Dauginasi tik žmogaus organizmo ląstelėse. ŽIV – retrovirusų (lot. retro – atgal) šeimos atstovas. Šios grupės virusams būdinga atvirkštinė transkripcija. Retrovirusų sintezės seka: RNR DNR RNR baltymas.
ŽIV genetinė medžiaga yra RNR. Patekus virusui į ląstelę šeimininkę, viruso fermentas – atvirkštinė transkriptazė, pagal viruso RNR (kaip pagal matricą), sintezuoja atitinkančią jai DNR molekulę. Po to virusinė DNR patenka į ląstelės branduolį ir įsiterpia (integruojasi) į žmogaus chromosominę DNR (ši forma vadinama provirusine DNNR). Pagal šią DNR sintezuojama RNR ir toliau vyksta viruso replikacija. Viruso genomo sintezei (iš DNR į RNR) būdingos klaidos, todėl net tame pačiame organizme gali būti daug ŽIV mutacijų. Viruso gebėjimas mutuoti ir viruso dalelių sintezės klaidos yra viena iš priežasčių, kodėl mokslininkai negali sukurti veiksmingos vakcinos prieš ŽIV, kuris sukelia AIDS.
AIDS (angl. acquired immune deficiency syndrome, „įgytasis imuninio nepakankamumo sindromas“) – neišgydoma infekcinė liga, sukeliama žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV).
Liga, kurią sukelia ŽIV, pavadinta AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome) &##8211; įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas. Tai ligų ir sindromų kompleksas, atsirandantis susilpnėjus žmogaus imuninei sistemai. Iš visų, imunitetą silpninančių priežasčių, labiausiai imuninę sistemą naikina ŽIV.
ŽIV yra sunkiai aptinkamas organizme, todėl užsikrėtimui nustatyti naudojami metodai, nustatantys antikūnus prieš ŽIV, arba sudėtingi virusologiniai ty

yrimo metodai, kuriais nustatoma ŽIV genetinė medžiaga DNR arba RNR. Antikūnai užsikrėtusio asmens organizme randami nuo užsikrėtimo momento praėjus nuo keturių savaičių iki kelių mėnesių. Žmonės, kurių organizme aptinkamas ŽIV, vadinami infekuotais. Žmogus, užsikrėtęs ŽIV, iš karto nesuserga AIDS. Pirmieji AIDS ligos požymiai pasireiškia po penkerių ar net dešimties metų, kai virusas smarkiai pažeidžia imuninę sistemą.
Šiuo metu žinomi du žmogaus imunodeficito viruso tipai, 1983 m. atrastas pirmasis ŽIV-1, o 1986 m. – antrasis ŽIV-2. Europoje tarp ŽIV užsikrėtusiųjų dažniausiai vyrauja ŽIV-1 tipas. Jie skiriasi tuo, kad ŽIV-1 tipo sukelti klinikiniai požymiai yra sunkesni, nei ŽIV-2 tipo. Užsikrėtimas ŽIV-1 tipo virusu neapsaugo nuo užsikrėtimo kitu viruso tipu, todėl yra asmenų, užsikrėtusių abiem viruso tipais, ypač Afrikoje, kur ŽIV paplitimas didžiausias.

BENDRUOMENĖS APRAŠYMAS

Stebint narkotikų vartojimą, meetodiniu atžvilgiu viena sunkiausių užduočių yra nustatyti, kiek žmonių vartoja narkotikus reguliariai ir ypač kenksmingais būdais. Siekdamas įvertinti tokio pobūdžio vartojimą, ENNSC sukūrė narkomanijos rodiklį ir daugumoje ES šalių narkomanijos rodikliai iš esmės atspindi opiatų ir švirkščiamųjų narkotikų vartojimą. Pagal dabartinį vertinimą Europos Sąjungoje gali būti nuo 1,2 iki 2,1 milijono narkomanų, iš kurių nuo 850 000 iki 1,3 milijono narkotikus švirkštis pradėjo neseniai. Narkomanijos paplitimo mastą atspindintys skaičiai yra neišsamūs, todėl sunku nustatyti ilgalaikes tendencijas. Tačiau 15 senųjų ES valstybių narių rodikliai rodo, kad padėtis st

tabilizavosi daugelyje šalių, kur dešimtojo dešimtmečio pradžioje į heroino narkomaniją įtraukiamų asmenų skaičiai staigiai išaugo. Nors kai kurios šalys nuo 1999 m. ir toliau nurodo didėjančius skaičius, pastaruoju metu yra požymių, kad padėtis įvairiose šalyse yra skirtinga, ir ES lygmeniu narkotikų vartojimo paplitimo vaizdas nėra tolygus. Ypač didelio dėmesio nusipelno naujosios valstybės narės, nes atrodo, kad jos susidūrė su heroino problemomis vėliau, ir jose heroinas vartojamas daugiau skystuoju pavidalu.Su narkotikais susijusių mirčių ir gydymo poreikio skaičiai – tai papildomi informacijos šaltiniai, leidžiantys įvertinti narkomanijos mastą. Su narkotikais susijusių mirčių (dažniausiai dėl opiatų perdozavimo) analizė rodo, kad aukomis tampa senesni narkotikų vartotojai, o jaunesnių nei 25 metų narkotikų vartotojų užregistruotų mirčių skaičiai nuo 1996 m. mažėja. Svarbu pažymėti, kad iš naujų ES šalių gaunami duomenys, nors jų ir nedaug, rodo, kad jaunesnių nei 25 metų narkotikų vartotojų mirčių dalis iki šiol didėjo, nors jau matosi, kad padėtis šiek tiek stabilizuojasi. Apskritai, su narkotikais susijusių mirčių Europos Sąjungoje skaičiai yra gana dideli, tačiau atrodo, kad aukščiausias taškas jau pasiektas.
AIDS ligos eigai įtakos turi:
• Ligonio amžius. Vaikams, ypač naujagimiams, eiga būna greitesnė.
• Įvairios infekcinės ligos, nėštumas ir kitos būsenos AIDS eigą pagreitina.
• Mityba, gydymas, režimas. Gera mityba, anksti pradėtas gydymas ir taisyklingas režimas eigą sulėtina.
• Užsikrėtimo būdas. Perpylus ŽIV su kr
rauju, eiga trumpesnė, užsikrėtus lytiniu keliu -ilgesnė.
ŽIV tipas. ŽIV-1 eiga trumpesnė, ŽIV-2 ilgesnė.

POREIKIŲ ANALIZĖ

Dar vienas, retesnis, bet galimas būdas užsikrėsti – per motinos pieną. Lietuvoje kol kas nėra užregistruota tokių atvejų, nors infekuotų moterų jau yra. Taikant tinkamas gydymo priemones, galima išvengti kūdikio ligos, net jei mama ir infekuota ŽIV.

Dominuojantis ŽIV plitimo būdas Lietuvoje – per nešvarias adatas, vartojant intraveninius narkotikus. 2003 m. tokiu būdu užsikrėtė 73 asmenys, iš kurių dauguma – vyrai. Nustatyta, jog infekuotų narkotikų vartotojų amžiaus vidurkis ŽIV infekcijos nustatymo metu – 29 metai.
Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. Mažesnė – seilėse, šlapime, tačiau jo kiekis čia labai nedidelis ir nekelia užsikrėtimo pavojaus. Skiriami trys viruso plitimo būdai:
Lytiniai santykiai. Pasaulyje 80% užsikrėtusiųjų ŽIV užsikrėtė lytinių santykių be apsaugos priemonių metu. ŽIV užsikrėtimo tikimybė didėja, jei žmogus serga lytiškai plintančiomis infekcijomis (chlamidijomis, sifiliu, gonorėja ir kt.) arba gleivinė pažeidžiama mechaniškai (analiniai lytiniai santykiai, išžaginimas). Užsikrečiama, kai sergama lytinėmis infekcijomis, nes tada lytinių organų oda būna labai pažeidžiama.
Per kraują. Narkotikų vartojimas intraveniniu būdu. Užsikrečiama leidžiantis narkotines medžiagas bendromis adatomis ir švirkštais. Galima užsikrėsti naudojantis savo švirkštais ir adatomis, traukiant į švirkštą narkotiką iš bendro indo arba plaunant švirkštą bendrame inde. Panašiai kaip ŽIV, plinta virusinių hepatitų B ir C virusai. Lietuvoje ŽIV ta

arp intraveninių narkomanų pradėjo plisti 1994 metais.
Kraujo perpylimai. Šimtaprocentinė tikimybė užsikrėsti ŽIV – per kraują. Perpilant kraują, būtina jį tikrinti. Jei donoras užsikrėtė neseniai, dėl inkubacinio periodo kraujyje viruso galima ir nepastebėti. Tokiu atveju antikūnai vis tiek patenka į kraują, ir po kurio laiko žmogus – ŽIV nešiotojas. Iki 1995 m. pasaulyje apie 5% infekuotųjų ŽIV buvo užkrėsti perpilant kraują ar jo preparatus. Nuo 1985 m., pradėjus tirti donorinį kraują, užkrėtimų sumažėjo ir dabar pasaulyje sudaro mažiau 0,1% visų infekuotųjų. Tikimybė užkrėsti žmogų ŽIV perpilant kraują siekia iki 100%. Lietuvoje donorų kraujas dėl ŽIV antikūnų pradėtas tirti 1987 metais.
Tatuiruotės ir kraujo ritualai. Paprastai adatos ar peiliai, skirti šiam tikslui, jei jie po naudojimo netinkamai dezinfekuojami, gali tapti infekcijos šaltiniu.
Organų transplantacija. Kaip ir kraujo perpylimas yra pavojingas, nors visi organų ir audinių donorai tiriami dėl ŽIV. Saugumą persodinant organus ar audinius apsunkina ŽIV infekcijai (ir kitoms virusinėms infekcijoms) būdingas inkubacinis periodas, vadinamas “lango” periodu. Tai yra pirmos trys savaitės po užsikrėtimo, kai įprastais tyrimo metodais negalima nustatyti antikūnų prieš ŽIV.
Iš motinos vaisiui. Dar vienas, retesnis, bet galimas būdas užsikrėsti – per motinos pieną. Lietuvoje kol kas nėra užregistruota tokių atvejų, nors infekuotų moterų jau yra. Taikant tinkamas gydymo priemones, galima išvengti kūdikio ligos, net jei mama ir infekuota ŽIV.
Tikimybė, kad infekuota motina užkrės kūdikį nėštumo metu ar gimdydama sudaro 13-30%. Besilaukiančioms kūdikio, ŽIV užsikrėtusioms moterims, taikant tinkamą gydymą (antivirusiniais vaistais) ir kitas priemones (Cezario pjūvis, nemaitinimas krūtimi) kūdikių užsikrėtimo galimybė sumažinta iki 2%.
ŽIV neplinta:
Oro lašiniu būdu. Neužsikrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis, per prakaitą ar ašaras.
Buitiniu būdu ir socialinių kontaktų metu. Neužsikrečiama naudojantis tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, liečiant vienam kitą, žaidžiant, gyvenant šalia infekuoto asmens, valgant infekuoto asmens paruoštą maistą.
Per vabzdžių įkandimus. Viruso neplatina uodai ir erkės.
ŽIV atsparus:
ŽIV atsparus ultravioletiniams ir rentgeno spinduliams bei šalčiui. ŽIV greit žūva virinamas (100o C temperatūroje iš karto, 56o C temperatūroje per 20 min.), paveiktas spiritu, chloru, rūgštimi ir šarmu, balinamosiomis, dezinfekuojamosiomis medžiagomis.

SITUACIJA LIETUVOJE IR EUROPOJE

Lietuvoje. 2004 metų pabaigoje Narkotikų kontrolės departamentas pirmą kartą Lietuvoje atliko reprezentatyvų 16-64 metų šalies gyventojų tyrimą apie žalingų įpročių paplitimą Lietuvoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad narkotikų bent kartą gyvenime yra bandę 8,2 proc., narkotikus dažniau yra vartoję vyrai (13,1 proc.), nei moterys (3,8 proc.), jaunesni (15 –34 metų amžiaus) Lietuvos gyventojai narkotines ir psichotropines medžiagas vartoja žymiai dažniau, nei vyresni, 35-64 amžiaus žmonės (atitinkamai 14,4 proc. ir 4,5 proc.).
Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje labiausiai paplitęs narkotikas yra kanapės (marihuana ir hašišas). Bent kartą gyvenime šį narkotiką yra vartoję 7,6 proc. ES šalyse kanapės taip pat yra dažniausiai vartojamas narkotikas. Europoje asmenų neseniai vartojusių šį narkotiką rodikliai aukščiausi tarp jaunų asmenų (15 – 34 m.).
Baltijos valstybėse, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse, ŽIV/AIDS epidemijos plitimo bruožai panašūs. Prieš kelis metus sparčiai pradėjęs augti intraveninių narkotikų vartojimas sudarė sąlygas plisti ŽIV. Tačiau ŽIV plitimas Lietuvoje turi tam tikrų ypatumų. ŽIV nešiotojų skaičius nuolat augo nuo 1988 metų, kai buvo diagnozuotas pirmas ŽIV nešiotojas Lietuvoje. 1994 metais buvo pirmoji ŽIV nešiotojų padidėjimo banga, kurią sudarė jūreiviai. Vėliau, 1997 m. – antroji, kurią lėmė viruso plitimas intraveninių narkomanų bendruomenėje. Santykinai lėtą viruso plitimą intraveninių narkomanų bendruomenėje įtakojo Lietuvos AIDS centro bei kitų institucijų prevencinis darbas tikslinėse rizikos grupėse. Šiandienos duomenimis, beveik du trečdaliai visų registruotų ŽIV nešiotojų užsikrėtė vartodami intraveninius narkotikus. Dauguma ŽIV nešiotojų jaunesni nei 30 metų. Daugiausia ŽIV nešiotojų užregistruota Klaipėdos uostamiestyje. Nemažai ŽIV nešiotojų diagnozuojama vėlyvoje AIDS stadijoje.
Per dešimt 2006 metų mėnesius Lietuvoje diagnozuoti 79 nauji ŽIV infekcijos atvejai: 17 moterų ir 62 vyrai. Pernai per tą patį laikotarpį išaiškinti 107 ŽIV infekcijos atvejai.
Daugėja užsikrėtimo atvejų per nesaugius lytinius santykius. Šiais metais heteroseksualių lytinių santykių metu ŽIV užsikrėtė 11 žmonių (2005 m.per tą patį laikotarpį – 17), homoseksualių lytinių santykių metu – 7 (pernai per tą patį laikotarpį – 2). Dauguma 2006 m. – 49 (62 %) – ŽIV užsikrėtė vartodami švirkščiamus narkotikus. Dvylikos asmenų užsikrėtimo kelias nežinomas.
Naujai išaiškintų ŽIV užsikrėtusiųjų amžiaus vidurkis – 33 metai. Jauniausiam pagal amžių buvo 18 metų, vyriausiajam – 65 metai.
Pagal apskritis 2006 m. daugiausiai – 33 nauji ŽIV infekcijos atvejai nustatyti Klaipėdos apskrityje, Vilniaus – 14, Kauno – 11, Alytaus – 4, Utenos – 4, Šiaulių – 3, Panevėžio – 3, Telšių ir Tauragės apskrities gyventojams po vieną ŽIV infekcijos atvejį. Marijampolės apskrities gyventojams naujų ŽIV infekciją atvejų nenustatyta. 2006 m. ŽIV infekcijos epidemiologinį žemėlapį papildė dar 1 miestas – pirmieji du ŽIV infekcijos atvejai diagnozuoti Visagino miesto gyventojams.
Nemažėja Lietuvos AIDS centro laboratorijos, kuri dėl ŽIV tiria visus potencialius organų donorus, budrumas – šiais metais pirmą kartą Lietuvoje ŽIV diagnozuota galimam organų donorui.
Dominuojantis ŽIV infekcijos plitimo būdas Lietuvoje, kaip ir ankstesniais metais, – švirkščiamųjų narkotikų vartojimas. Šiuo būdu užsikrėtė 915 žmonių, 125 asmenys užsikrėtė heteroseksualių lytinių santykių metu, 77- homoseksualių ir 62 asmenų užsikrėtimo būdas nežinomas.
Pagal miestus 2006 metų pradžioje aukščiausiais ŽIV paplitimo rodiklis 100 tūkst. gyventojų buvo – Klaipėdoje 154,28, Mažeikiuose – 59,24, Druskininkuose – 36,36, Šiauliuose – 28,67, Vilniuje – 24,93, Marijampolėje – 19,94, Kaune – 10,26. Bendras ŽIV infekcijos paplitimo rodiklis Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų 2005 metais siekė 29,41 atvejo. Kaimyninėse šalyse – Latvijoje tas pats rodiklis 2005 metais siekė 144, Estijoje – 376, Baltarusijoje – 71.
Sergamumo ŽIV 2005 metais 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje rodiklis siekė 3,51 atvejį.
Europoje. Apie 34,7 milijono suaugusių bei 1,4 milijono vaikų XXI amžių sutiko, būdami ŽIV nešiotojais. Manoma, kad 2000 metais net 5,3 milijono žmonių užsikrėtė ŽIV bei 3 milijonai žmonių mirė. Epidemijos įtaką iliustruoja tai, kad kai kurių Pietų Afrikos šalių vidutinė gyvenimo trukmė, per paskutinius penkiasdešimt metų nuolat ilgėjusi, sumažėjo dvidešimčia metų dėl didelio žmonių, mirštančių nuo AIDS, skaičiaus. Daugiau nei pusė užsikrėtusių yra jaunesni nei 25 metų. Apie 95 proc. visų užsikrėtusiųjų gyvena silpnai išsivysčiusiose šalyse (1 lentelė). Afrikoje ŽIV nešiotojai sudaro 70 proc. viso pasaulio infekuotųjų, nors čia gyvena tik 10 proc. planetos gyventojų.
Priešingai nei turtingose valstybėse, atotrūkis tarp ŽIV nešiotojų ir AIDS mirčių atvejų besivystančiose valstybėse nedidėja. Ši tendencija išliks ir ateityje, nes infekcijai palankios sąlygos plisti ten, kur netobula visuomenės sveikatos priežiūra bei riboti prevencijos resursai. Vienos studijos, atliktos Kenijoje, išvadoje minima, kad anksčiau dauguma fermų darbininkų palikdavo darbą dėl to, kad išeidavo į pensiją, o 1997 metais ligų ir mirčių skaičius viršijo išeinančių į pensiją skaičių. Nors situacija kai kuriose Azijos šalyse liūdna, bet imantis prevencinių priemonių galima pasiekti tam tikrų rezultatų. Pavyzdžiui, Tailande buvo aktyviai pradėti platinti prezervatyvai, ir sergamumas ŽIV sumažėjo perpus.
Rytų Europoje ir Azijoje ŽIV infekcija plinta bene sparčiausiai pasaulyje. Nors ir apsupta kaimyninių šalių, kur ŽIV labai išplitęs (2 lentelė), Lietuva priskiriama prie lėto ŽIV infekcijos plitimo šalių. Ukrainoje, kur ŽIV epidemija tarp intraveninių narkomanų pradėjo plisti anksčiau nei Lietuvoje, šiandien užregistruota apie 70% visų Rytų Europos AIDS atvejų.
Vienas iš svarbesnių faktorių, lėmusių gana lėtą ŽIV plitimą tarp intraveninių narkomanų, tai ankstyva ŽIV atvejų diagnostika bei prevencinis darbas tikslinėse grupėse. Žmonių migracija, prekyba, turizmas ir kiti veiksniai yra palankūs ŽIV plitimui. Todėl išvengti ŽIV atvejų didėjimo neįmanoma, bet galima įtakoti šios “epidemijos” plitimą.

DOKUMENTAI SUSIJĘ SU ŽIV/AIDS

Nuo 1999 m. įsteigtas Lietuvos AIDS centro interneto puslapis www.aids.lt praplėtė informacijos platinimo galimybes ir leido pereiti prie naujų darbo formų.
Pagrindiniai ir patys reikšmingiausi Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) dokumentai, liečiantys AIDS problemą kalėjimuose, yra Konsensuso pareiškimas dėl AIDS kalėjimuose (1987m.) ir PSO Vadovas dėl ŽIV infekcijos ir AIDS kalėjimuose (1993m). Iš Jungtinių Tautų (JT) dokumentų tiktai Tipinėse minimalaus elgesio su kaliniais taisyklėse yra netiesiogiai paliečiama ši problema, tačiau Jungtinės Tautos paremia ir sveikina visas PSO iniciatyvas šioje srityje.

TARPSEKTORINĖ KOMANDA

LR Vyriausybės
2004 metų vasario mėnesį veiklą pradėjęs Narkotikų kontrolės departamentas koordinuoja ir įgyvendina Lietuvos narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką. Departamentas teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės veiklos prioritetinių krypčių tobulinimo, rengia rekomendacijas dėl atsakingų institucijų narkomanijos prevencijos priemonių įgyvendinimo, koordinuoja jų veiklą, reguliariai tiria narkotikų vartojimo paplitimą Lietuvoje, atstovauja Lietuvą tarptautinėse organizacijose.
Nuo ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje pradžios (1988m.) iki 2006 sausio 1d. nustatyta, kad aktyvia tuberkulioze sirgo 33 ŽIV infekuoti asmenys. ŽIV užsikrėtę asmenys dažniau serga sunkiomis, labiau išplitusiomis tuberkuliozės formomis, kada pažeidžiami ne tik plaučiai, bet ir kiti organai. Trečdaliui yra nustatytas tuberkuliozės sukėlėjo atsparumas daugeliui prieštuberkuliozinių vaistų. Devyni ŽIV užsikrėtusieji nuo tuberkuliozės mirė. Dalis jų buvo užsikrėtę vaistams atspariu tuberkuliozės sukėlėju ir medikai negalėjo jiems išgelbėti gyvybės.
Lietuvos AIDS centro Ambulatorinio skyriaus vedėjos, gydytojos Vilmos Uždavinienės teigimu, ŽIV ir tuberkuliozė veikia sinergistiškai, didindami vienas kito patogeniškumą. Tuberkuliozė paūmina ŽIV infekcijos eigą ir jos progresavimą. Tikimybė, kad ŽIV užsikrėtęs asmuo susirgs tuberkulioze 10 kartų didesnė nei tikimybė susirgti ŽIV neužsikrėtusiam asmeniui. Todėl visiems pacientams, sergantiems tuberkulioze, nežiūrint į kitus rizikos veiksnius, rekomenduojama siūlyti išsitirti dėl ŽIV infekcijos. Siekiama, kad artimiausiu metu Lietuvoje visi naujai išaiškinti susirgusieji tuberkulioze taip pat būtų ištirti dėl ŽIV.
Europos ŽIV monitoringo centro duomenimis, tuberkuliozė yra pagrindinis AIDS indikacinis susirgimas. Šio centro duomenimis, tarp 2004 metais užregistruotų AIDS pacientų tuberkuliozės paplitimas Rytų Europos regiono šalyse yra rekordiškai aukštas ir siekia 55,5 procentus (Europos vidurkis – 27,8 proc.). Be to, tuberkuliozė yra viena iš pagrindinių ŽIV užsikrėtusių žmonių mirties priežastis.
Europos tuberkuliozės monitoringo centro duomenimis, 2004 m. ŽIV paplitimas tarp tuberkulioze sergančių pacientų Baltijos šalyse buvo labai skirtingas. Didžiausi paplitimo rodikliai nustatyti Estijoje – 4,4 proc., Latvijoje –2,5 proc., Lietuvoje – 0,3 procento.

STRATEGINIS PLANAS

ŽIV infekcijos gydymui skiriami viruso dauginimąsi slopinantys vaistai, vadinami antiretrovirusiniais vaistais. Šiuo metu naudojami trijų grupių vaistai, kurie skirtingai veikia ŽIV infekciją CD4 ląstelėse:
• Nukleozidiniai viruso fermento atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai, kurie neleidžia virusui užbaigti formuoti virusinės DNR. Nebaigta formuoti virusinė DNR negali gaminti naujų viruso kopijų.
• Nenukleozidiniai viruso fermento atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai, kurie neleidžia ŽIV RNR paversti į DNR ir todėl stabdomas viruso dauginimasis.
• Viruso fermentų proteazių inhibitoriai, kurie slopina viruso fermentus – proteazes (virusinės proteazės kaip žirklės “sukarpo” pagamintus baltymus virusui suformuoti reikiamais dydžiais). Sustoja viruso formavimasis.
Veikiant visų grupių vaistams ląstelė nebegamina viruso, arba pagamina nepilnavertį, negalintį užkrėsti naujos ląstelės. Imuninė sistema išlieka sveika. Šių vaistų grupės naudojamos ir Lietuvoje. Lietuvoje AIDS gydymas taikomas:
• AIDS sergantiems;
• Nėščioms ŽIV infekuotoms moterims;
• Asmenims, turėjusiems kontaktą su infekuotu asmeniu.
Strateginis planas
Lietuvoje startuoja tarptautinis projektas ŽIV/AIDS plitimo tarp narkotikų vartotojų ir nuteistųjų prevencijai gerinti. Vilniuje vyko pirmasis nacionalinis pasitarimas, skirtas Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) projekto „ŽIV/AIDS prevencija ir priežiūra tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų bei nuteistųjų Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje“ pristatymui. Sveikatos apsaugos ministerijos organizuojamame pasitarime buvo aptartos veiklos priemonės, apžvelgta ŽIV/AIDS situacija Lietuvoje. Trys darbo grupės svarstys ŽIV/AIDS prevencijos ir priežiūros laisvės atėmimo įstaigose, bendruomenės paslaugų ir ŽIV/AIDS politikos įgyvendinimo Lietuvoje klausimus. „Šiandien mes pasiūlysime prioritetus, vėliau bus rengiamas priemonių planas, kuris bus išdėstytas per visus keturis projekto įgyvendinimo metus ir skirstomos atitinkamos lėšos“, – ketvirtadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Rima Vaitkienė. Šiuo projektu siekiama atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį į ŽIV/AIDS keliamas problemas. Projektu taip pat siekiama stiprinti valstybės ir pilietinių visuomenės organizacijų vaidmenį gerinant didelės rizikos gyventojų grupėms reikalingų paslaugų kokybę ir prieinamumą. Bendras UNODC projekto Baltijos šalims biudžetas – 5 mln. JAV dolerių.
Daugėja ŽIV nešiotojų, nustatomų vėlyvoje stadijoje, skaičius. Tai rodo, kad būtina pagerinti ankstyvąją diagnostiką.
Būtina diegti prevencinių programų vertinimo sistemas pvz. antros kartos stebėjimo sistemą, kad vertinti taikytinas priemones, kurios būtų įrodymais pagrįstos.
Australijoje, valstybės finansuojamos adatų ir švirkštų keitimo programos, leido sumažinti ŽIV ir virusinio hepatito C paplitimą tarp injekcinių narkotikų vartotojų. Australijoje adatų ir švirkštų keitimo programas valstybė finansuoja nuo 1980 metų. 2004-2007 metų šių programų biudžetas siekia 28,5 mln. dolerių. Programos vykdomos 3 tūkst. punktų. Šie punktai visoje šalyje įsteigti skirtingose vietose: priklausomybių ligų gydymo centruose, ligoninėse, vaistinėse. Taip pat veikia mobilūs adatų švirkštų keitimo punktai. Iš pradžių adatų švirkštų keitimo programos buvo kritikuojamos, nes manyta, kad jos gali skatinti narkotikų vartojimą, tačiau tokie nuogąstavimai pasirodė nepagrįsti. Šiuo metu ŽIV aktyvistai Australijoje reikalauja, kad adatų ir švirkštų keitimo programos pradėtų veikti ir kalėjimuose, kur 70 proc. moterų ir 45 proc. vyrų yra užsikrėtę virusiniu hepatitu C.
Lietuvos AIDS centras, išanalizavęs narkomanų poreikius ir siekdamas užmegzti artimesnį ryšį su jais, 1992 m. pirmasis Lietuvoje įkūrė Narkomanų psichologinės-socialinės reabilitacijos bendruomenę. Pagrindiniai narkomanų reabilitacijos bendruomenės tikslai yra padėti žmonėms, norintiems išmokti gyventi blaiviai, ir sukurti mokymo bazę narkomanijos prevencijos bei gydymo specialistams. Kuriant programą narkomanų gydymui ir reabilitacijai, buvo pasinaudota DAYTOP (lygtinai nuteistų priklausomų nuo narkotikų jaunų žmonių gydymo) bei Minesotos programomis, adaptuojant jas mūsų sąlygoms. Programos tikslas – siekti paciento mąstymo ir elgsenos pasikeitimo, formuojant sveiko ir blaivaus gyvenimo įgūdžius. Reabilitacijos kurso trukmė – 14 mėnesių.

NUORODOS

www.aids.lt
www.jppc.lt
www.sam.lt
www.undp.lt

Leave a Comment