- Narkotinių medžiagų vartojimo būdai
- Pagrindinės narkotikų kategorijos
- Kanapės
- Opiatai
- Haliucinogenai
- Narkotikų poveikis
- Prieš narkotikus
- Patarimai
- Keletas patarimų tėvams, kaip padėti vaikui lengviau atsikratyti narkotikų priklausomybės
- 10. Priežasčių, kodėl Jūs turėtumėte pasakyti narkotikams „NE“
- Mano išvados
- Naudota literatūra
Žmogaus pirmas susidūrimas su narkotikais gali įvykti dar nesulaukus paauglystės. Nors ir žinodami apie pavojus, jaunuoliai dažnai pasiduoda smalsumui. Jie trokšta patirti palaimą ir pademonstruoti savo tariamą narsumą. Paragauti narkotikų gali paskatinti bendraamžių spaudimas. Kai patekęs į vakarėlį vaikas pamato, kad vienintelis jų nevartoja, pasijunta nejaukiai ir mano atrodąs kaip ištižėlis. Reikia turėti stiprybės atsispirti tokiam spaudimui.
Savo darbe aptarsiu narkotinių medžiagų vartojimo būdus, jų kategorijas, poveikį oranizmui, dėl narkotinių medžiagų daromus nusikaltimus bei Pasaulio ir Lietuvos kovą su narkomanijos plitimu.
Narkotinių medžiagų vartojimo būdai
Narkotinė medžiaga turi poveikį psichikai, kai nemaža jos dozė patenka į galvos smegenis. Narkotinės medžiagos paprastai vartojamos keturiais būdais:
• rūkant arba įkvepiant;
• švirkščiant, paprastai į veną (intraveninis vartojimas), kartais į raumenis arba po oda;
• ryjant, kai kuriais atvejais kramtant ir nuryjant tik seiles;
• uostant, kai medžiaga patenka ant burnos ar nosies gleivinės.
Ne visos narkotinės medžiagos gali būti vartojamos keturiais išvardytais būdais. Pavyzdžiui, hašišas (žr. pav 1) netirpsta vandenyje, todėl negali būti švirkščiamas (3).
Pagrindinės narkotikų kategorijos
Psichiką veikiančios narkotinės medžiagos, pagal administracinę kontrolę, paprastai grupuojamos į kategorijas (1). Nors grupavimas gali būti įvairus, kontroliuojamos medžiagos dažniausiai yra skirstomos į šešias pagrindines kategorijas:
1) kanapes;
2) opiatus;
3) centrinės nervų sistemos stimuliatorius;
4) haliucinogenus;
5) medicinoje naudojamas narkotines medžiagas;
6) dopingines medžiagas ir priemonės.
Kanapės
Visais amžiais daugelyje pasaulio šalių religinių ritualų metu buvo vartojamos kanapės. Nesubrendusių kanapių ekstraktas anksčiau vartotas medicinoje, tačiau vėliau jo atsisakyta. 1990 metais vėl atgijo susidomėjimas kanapių preparatais medicinoje. Atliekami kanapių vartojimo stabdyti svorio kritimą ir pykinimą po vėžio chemoterapijos eksperimentai.
Tačiau šių tyrimų rezultatai prieštaringi.
Kanapių preparatai (žr. lentelė 1) gaminami iš Cannabis sativa (žr.
pav. 2) augalo (kanapės). Tamsiai žalios spalvos vienmetis kanapės krūmelis išauga iki 5 – 6 metrų. Jo stiebas tvirtas, plaštaką primenantys lapai sudaryti iš 5 – 9 dantytų lapelių. Šis augalas atsparus, gerai auga subtropikuose, sausame klimate. Dabar daugiausiai kanapių importuojama iš
Afganistano, Kolumbijos, Irako, Jamaikos, Libano, Meksikos, Maroko,
Olandijos, Pakistano, Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Kanapės taip pat auga Europos šiaurinėje klimato zonoje. Čia jos auginamos ir patalpose, ir lauke. Uždaroje patalpoje kanapės geriausiai auga ant palangių, taip pat apšviestos stipria elektros šviesa (3).
Lentelė 1
Trys kanapių preparatai
|Marihuana |Tai pats paprasčiausias kanapių gaminys, gaminamas iš |
| |išdžiūvusio augalo lapų ir stiebų. |
| |Marihuanos gamybai tinka visos augalo dalys, esančios virš |
| |dirvos. Žiedynai ir gležnos šakelės geresnės kokybės nei |
| |stambios šakos ir stiebai. Nupjautas augalas džiovinamas, |
| |vėliau smulkinamas arba malamas. |
| |Paruoštą vartoti marihuaną sudaro lapai, šakelės, kotai ir |
| |sėklos. Paprastai sėklos pašalinamos, kad rūkant nespragsėtų. |
|Hašišas |Augalo liaukiniai plaukeliai gamina dervą, iš kurios išgaunamas|
| |hašišas. Išdžiovinus dervą, masė plėšoma į gabalėlius. Šis |
| |preparatas vadinamas kanapių derva, „ganja“, „gašiš“, „kif“ ir |
| |t. t. Hašišas yra įvairaus atspalvio – juodas, tamsiai rudas, |
| |šviesiai rudas, raudonai rudas ir pilkai rudas ar pilkai žalias|
| |ir žalias. Derva būna granuliuota, lygi, kieta ir minkšta, tąsi|
| |ir tampri. |
| |Šio gaminio kokybė priklauso nuo gamybos būdo ir laikymo |
| |sąlygų. Hašišas dažnai suminkomas į lazdeles, plokščius |
| |gabalėlius ar kubelius. Forma priklauso nuo šalies, kurioje |
| |hašišas buvo gaminamas. |
| |Retai hašišas malamas į miltelius. Tokie milteliai ryjami ar |
| |sumaišomi su gėrimais. Juos galima ir rūkyti… |
|Kanapių |Kanapių ekstraktas („hašišo aliejus“, |
|ekstraktas|„skystos kanapės“) yra didžiausios koncentracijos natūraliu |
| |būdu išgaunamas kanapių preparatas. Jis gaunamas pamerkus |
| |augalą į tirpiklius, kurie atskiria kanabinoidus. Skystis |
| |filtruojamas, o tirpikliai išgarinami. Gaunamas sirupinis |
| |juodos ar tamsiai žalios spalvos nemalonaus kvapo skystis. |
| |Ekstraktas vartojamas maišant su tabaku ir rūkant. |
| |Nelegali prekyba kanapių ekstraktu nepopuliari. |
Nuo 1960–ųjų metų hašišas ir marihuana yra plačiausiai paplitę narkotikai Vakaruose. Dabar šiais narkotikais piktnaudžiaujama visame pasaulyje.
Opiatai
Opiatams priskiriama aguonų ekstraktas (opiumas), heroinas, kodeinas, morfijus, metadonas.
1. Opiumas („chanka“, „černuška“, „širka“). Jam gauti naudojamas visas aguonos augalas (žr. pav 3) – galvutė, stiebas, lapai ir net šaknys.
Šviežių aguonų galvutes nupjauna ir su švirkštu arba vata surenka ištekėjusį pieną. Aguonų galvutės sudžiovinamos, tada sumalamos. Visa tai įdedama į marlę ir verdama spirite, arba, dažniausiai, aukščiausios markės skiediklyje. Nuo įkaitusio skiediklio paviršiaus būtina pastoviai nupūtinėti susikaupusius garus, nes priešingu atveju galimas sprogimas!
Tik užvirus skysčiui, iškart puodą reikia nuimti nuo ugnies. Tada dar išgręžiamos marlėje esančios aguonos ir laukiama, kol skystis atvės. Štai produktėlis ir gatavas. Tiesa, paros bėgyje jį reikia suvartoti, nes palaipsniui jis praranda savo „puikiąsias savybes“.
2. Kodeinas – vaistai kosuliui slopinti. Pastebėjus šalutinį poveikį vartoti uždrausta.
3. Morfijus – legalus narkotikas – vaistas vėžiniams ligoniams gydyti.
4. Metadonas – juo gydomi tie, kurie buvo priklausomi nuo opiatų. Metadonas stabilizuoja narkotiko kiekį kraujyje, bet narkotiko iš organizmo nepašalina.
Opiatai – labiausiai paplitęs narkotikas Lietuvoje!
Opiatai slopina skausmą, todėl narkomanai pjaustosi venas, darosi tatuiruotes. Euforija pavartojus opiatų trunka 20-40 sek., o po to prasideda slopinimo reakcija, žmogus tampa mieguistas. Opiatai slopina alkio jausmą, vartojantis nori daug saldumynų (gliukozės, kuri yra energetinė medžiaga). Leidžiantis opiatus organizmas priešinasi (pykina).
Būdingi siauri akių vyzdžiai (aguonos grūdelio). Poveikiui sustiprinti pridedama dimedrolio, trankviliantų, užmaskuoti – amfetaminų.
Opiatų dozė užslopina lytinio gyvenimo poreikį – narkomanai neturi ir jiems nereikia antrosios pusės. Opiatai slopina kvėpavimo raumenis, širdies veiklą. Jeigu dozė yra per didelė, narkomanas gali mirti dėl kvėpavimo nepakankamumo. Vartojantiems opiatus būdingi traukuliai, ašarojimas, sloga, pašiurpusi oda.
Opiatai – patys nešvariausi narkotikai. Į juos primaišoma įvairių medžiagų. Tai sukelia sepsį, nuo nuosėdų užsikemša kraujagyslės (dėl to šąla rankos, atsiranda opos, dažnai tenka galūnes amputuoti). Gali atsirasti gangrena, trombai, gresia ŽIV, AIDS, hepatitai (gelta). Aguonos migdo (3).
Haliucinogenai
Tai narkotikai , veikiantys protą . Pavartojęs jų žmogus mato ir girdi realiai neegzistuojančius daiktus ir garsus.
Haliucinogenai yra skirstomi į dvi grupes:
• Natūralieji. Jų yra augaluose ir grybuose. Dažniausiai pasitaikantys natūralūs haliucinogenai yra meskalinas (jis yra išgaunamas iš Peyote kaktuso) ir psilocibinas (išgaunamas iš Conocybe ir Psilocybe rūšių grybų).
• Sintetiniai. Jie gaminami laboratorijose. Dažniausiai pasitaikantys haliucinogenai yra LSD (lysergsyredietylamid); DOM
(diametoxymetylamfetamm); PCP (fencyklidin); MDA
(metylendioxyamfetamin).
Plačiausiai vartojamas haliucinogenas yra LSD (žr. lentelė 2 ir pav 4).
Lentelė 2
Apie LSD
|Istorija |LSD (lizeldinės rūgšties dietilamidas) pirmą kartą pagamino |
| |šveicarų chemikas Alebertas Hofmanas 1938 m. 1943 m. jis |
| |nurijo truputėlį mišinio, ir prasidėjo pirmoji lizerginės |
| |rūgšties svaiginanti „kelionė“. Hofmanas aprašė savo įspūdžius|
| |knygoje: „tarsi sapnuoji… vaizdai fantastiniai… |
| |kaleidoskopinis spalvų žaismas” . VI – tame dešimtmetyje LSD |
| |buvo skiriama alkoholikams ir narkomanams gydyti ir |
| |psichoterapijos seancų metu. JAV saugumo tarnybos ją naudojo |
| |šiurpioje smegenų plovimo programoje. VII – tame dešimtmetyje |
| |LSD tapo psichodelinių hipių judėjimo simboliu . |
|Kaip atrodo |LSD parduodama tabletėmis ar smeigtuko galvutės dydžio |
| |žirneliais . Jie prilipdomi prie lipnios juostos ir prireikus |
| |atkerpami. Dažniausiai LSD parduodama sugeriamojo popieriaus |
| |lapeliais ar kartono kortelėmis, kurie išmirkyti bespalvėje, |
| |beskonėje ir beklvapėje skystoje LSD ir papuošti įvairiausiais|
| |piešiniais – išsišiepusiais veidais, animacinių filmų herojais|
| |ir pan. Viena kortelė – viena dozė. |
|Vartojimas |LSD dažniau dedama po liežuviu negu nuryjama. Tai toks stiprus|
| |narkotikas, kad nuo menkiausio kiekio pajuntamas poveikis. Ne |
| |visuomet gauni tai , ko tikiesi – LSD gali būti sumaišyta su |
| |kitomis medžiagomis, kartais korteleje LSD visiškai nėra. |
Narkotikų poveikis
Kad ir kas ką sakytų pavojingi yra absoliučiai visi narkotikai.
Potencialiai kenksminga viskas, kas gali aptemdyti protą ir paveikti galimus sprendimus ar elgesį. Kai kurie narkotikai kenkia vidaus organams ir kelia grėsmę susirgti vėžiu. Nereikia turėti vilčių, kad prie jų nepriprantama; pavyzdžiai rodo, jog daug žmonių, pradėję vartoti „lengvus“
narkotius, vėliau pereina ir prie tokių, nuo kurių tampama prikalausomu arba net mirštama. Narkotikai gali sukelti painiavą galvoje, paranoją, apatiją, nuo jų sutrinka mokslas ir praeina noras ką nors daryti. Fiziškai jie gali slopinti augimą ir bendravimą (tai pat ir menstruacijas), be to, jie gali atsiliepti net būsimų vaikų svikatai.
Narkotikų vartojimą draudžia įstatymai. Galbūt kada nors jie pasikeis, tačiau dabar, juos vartojant, pažeidžiami įstatymai. Vien dėl to jie atrodo malonesni ir pavojingesni už tabako rūkymą. Statistiniai duomenys rodo, kad nuo rūkymo žmonės miršta daug dažniau negu nuo alkoholio ar nelegalių narkotikų. Bet jeigu narkotikai būtų legalizuoti, žmonės nenustotų jų vartoję. Dėl to tik sumažėtų jų kaina.
Kai gyvenimas pasidaro labai sunkus, daugelis žmonių pradeda ieškoti greitos išeities. Taurelė gėrimo ir pora cigaretės dūmų siūlo labai greitą sprendimą, tačiau tuo pat pagrindu gali susiformuoti žalingi įpročiai, dėl kurių vėliau prarasite daug pinigų ir sveikatos.
Teisybė, kad narkotikus vartojantys žmonės jaučia malonumą, kitaip jų platintojai liktų be darbo. Narkotikai gali sukelti linksmybę ir jaudulį, gali ir nuraminti. Kai kurie žmonės įpranta prie narkotikų sukeliamų jausmų ir pasidaro nuo jų priklausomi – emocinė priklausomybė gali būti tokia stipri, kaip ir fizinė, ir žmonės ne visada gali patys su ja susidoroti.
Tūkstančiai narkomanų norėtų liautis narkotikus vartoję, tačiau neturi pakankamai valios. Tuo jie panašūs į alkoholikus – net ir po dešimties metų abstinencijos jų organizmas „į vieną taurelę“ reaguoja taip, kaip ir anksčiau. Todėl atsisakius narkotikų labai svarbu pakeisti gyvenimo būdą ir aplinką. Tai nera lengva, nes reikės išmokt gyvent be papildomų jausmų stimuliatorių. Žmonės bijo „apsivalyti“: juos baugina gyvenimas be narkotikų, bet tuo pačiu metu jie bijo likti jų priklausomybėje. (Dažnai panašią baimę išgyvena ir žmonės, legaliai vartojantys paskirtus migdomuosius ir raminamuosius vaistus).
Nedidelė kanapių dozė sukelia tokį poveikį:
• euforiją, juoko priepuolius;
• šnekumą ir pagyvėjimą;
• laiko, erdvės ir nuotolio suvokimo pokyčius;
• perdėtą pasitikėjimą, sumažėjusį savikritiškumą, svyruojantį sąmoningumą, neracionalų elgesį;
• pablogėja gebėjimas mokytis, sunku susikaupti;
• blogesnė atmintis;
• miego sutrikimus;
• sulėtėja refleksai;
• sutrinka koordinacija.
Didelės dozės sukelia haliucinacijas (suvokimo nuokrypius, realybės praradimą), kurios panašios į tradicinių haliucinogenų – LSD, meskalino,
PSP sukeliamas haliucinacijas. Kitas intoksikacijos poveikis – nerimas ar aplinkos keliami dirgikliai – sukelia paniką (vadinamąją „blogą kelionę“).
Opiatų poveikis:
• šiluma, snaudulys ir laimės banga.
• žmogus jaučiasi atsipalaidavęs, ramus, niekas jo nejaudina ir niekas nerūpi.
Prie opiatų labai greitai priprantama – ir fiziškai, ir psichologiškai.
Gali būti sužalojamos venos, įsimesti gangrena, galima užsikrėsti hepatitu ar ŽIV, sukelianciu AIDS. Vartotojas niekada nežino, kokio grynumo heroino jis įsigijo, todel gali perdozuoti.
Haliucinogenai tiesiogiai veikia smegenis, regos, klausos ir lytėjimo pojūčiai iškraipomi. Tokia savijauta vadinama „kelionė“ ir trunka apie 8
valandas. Įsidėmėkite, kai leisitės į kelionę, bloga ji pasirodys ar gera , sustoti jau nebegalėsite…
Būtina žinoti, kad LSD poveikis priklauso nuo vartotojo savijautos (t.y. kokios jis nuotaikos), kur tuo metu yra ir su kuo .
Dopinginių medžiagų poveikis (7):
PLIUSAI:
• didėja raumenų apimtys.
MINUSAI:
• kepenyse atsiranda šlakų nuosėdų, pažeidžiamos molekulių struktūros, atsiranda vidiniai navikai, sutrinka kraujo apytaka, pagrindinės kepenų funkcijos, apsinuodijama, gali išsivystyti netgi vėžys arba ištikti mirtis;
• lytinėje sistemoje sumažėja spermos produktyvumas, gali atsirasti impotencija, sutrinka šlapinimasis, galimi šlapimo pūslės uždegimai, lytinių hormonų gamybos sutrikimai, prostatos padidėjimas ir jos vėžys –
prostatitas;
• kraujo apykaitos sistemoje padidėja kraujo spaudimas, cholesterino kiekis, atsiranda elektrolitinio kraujo balanso sutrikimų, širdies raumens pažeidimų, galimas infarktas;
• oda tampa dirgli, padidėja odos infekcijos galimybė (taip pat –
grybelinės), padidėja prakaito išsiskyrimas, skausmai raumenyse, raumenų mikrospazmai, jungiamųjų audinių išaugimas (nosies, ausų, pirštų slankstelių jungiamosios dalies padidėjimas);
• psichikos pažeidimai: agresija be priežasties, irzlumas, neurastenija, pereinanti į psichozinę būseną, miego sutrikimai, galvos skausmai, prislėgta nuotaika;
• susilpnėja organizmo imuninė sistema. Gali susiformuoti imunodeficitas (simptomais primena AIDS). Net silpnas persišaldymas gali tapti mirties priežastimi.
Prieš narkotikus
Pradedant aptarti akcijas prieš narkomaniją, turime išsiaiškinti, kokią žalą turi narkotinės medžiagos visuomenei. Visų pirma – didėja nusikalstamumas. Vien Lietuvoje 2001 metais už nelegalią narkotikų apyvartą iškeltos 1039 baudžiamosios bylos. Tai 113 bylų daugiau arba 12,2 % daugiau nei 2000 metais. Šis skaičius sudaro 1,3 % visų Lietuvoje užregistruotų nusikaltimų (2000 m 1,1 %). Tai rodo, kad narkotikų problema didėja. Per pastraruosius penkerius metus nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta, skaičius išaugo 1,65 karto, o per 10 metu 4 kartus (žr. lentelė 3
ir pav 5)(6).
Lentelė 3
Nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta procentinė išraiška, lyginant su visais užregistruotais nusikaltimais Lirtuvoje
|Metai |1997|1998 |1999|2000|2001|
|Nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų|0,83|0,79 |0,9 |1,1 |1,3 |
|apyvarta procentinė išraiška, lyginant su | | | | | |
|visais užregistruotais nusikaltimais | | | | | |
|Lirtuvoje | | | | | |
Didžiausias užregistruotų nusikaltuimų, susijusių su narkotikais, skaičius Vilniuje – 365 ir Klaipėdoje – 168. Šiuose miestuose paklausą turi brangesni narkotikai (heroinas, amfetaminas, kokainas). Tai lemia didelis gyventojų, pramogų vietų skaičius, aukštesnis nei kituose miestuose pragyvenimo lygis (žr lentelė 4 ir pav 6) (6).
Lentelė 4
Nusikaltimų pasiskirstymas miestuose procentais
Miestas |Vilnius |Klaipėda |Kaunas |Šiauliai |Panevėžys |Alytus
|Marijampolė |Kiti | |Nusikaltimų pasiskirstymas miestuose procentais |35
|16 |9 |8 |4 |3 |2 |23 | |
Visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje vyksta akcijos, kurių metu, pasitelkus spaudą, internetą ar kitas inforacijos gavimo priemones, jaunimas skatinamas atisakyti narkotikų ir pasirinkti sveiką gyvenimo būdą.
Štai keletas organizacijų bei jų vykdomos programos:
„Europos miestai prieš narkomaniją“
Ši organizacija įsteigta Stokholme 1994 m. balandį. Miestai, „Europos miestai prieš narkomaniją“ (vėliau ECAD) nariai, rengia programas ir imasi visų įmanomų priemonių prieš narkomaniją, palaiko Jungtinių Tautų konvencijas, prieštaraujančias narkotikų legalizavimui ir remiančias narkomanijos prevencijos visame pasaulyje politiką.
Nuo 1994 m. Vilnius yra ECAD narys, o nuo 1999 m. – ECAD patariamosios tarybos narys .
1998 m. ECAD iniciatyva įkurta „Baltijos komisija prieš narkotikus“.
Tais pačiais metais parengtas ir pradėtas įgyvendinti projektas „Vilnius prieš narkotikus“. Jo tikslas – sumažinti narkotikų paklausą ir pasiūlą
Vilniuje bei sustabdyti AIDS plitimą, daryti įtaką visai Vilniaus visuomenei. Dirbama pirmiausia su šiomis tikslinėmis grupėmis: jaunimu, tėvais, narkomanais, prostitutėmis ir kitais rizikuojančiais užsikrėsti ŽIV
žmonėmis. Iki šio laiko ECAD finansuojant Švedijos specialistai organizavo ir pravedė seminarus moksleiviams, mokytojams, policijos pareigūnams, žiniasklaidai, skaitė paskaitas mokyklose, buvo išleisti šeši projekto informaciniai biuleteniai, gauta didelė labdaros siunta (2).
„Tėvai prieš narkotikus”
Organizacijos tikslas – narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimas, jaunimo nepakantumo narkotikams ir blaivybės ugdymas bei sveiko gyvenimo būdo skatinimas, tėvų ir bendruomeninių narkotikų prevencijos grupių rėmimas, narkomanų gydymo be narkotikų ir reabilitacijos skatinimas, kovos su narkotikų politikos liberalizavimo bei narkotikų legalizavimo tendencijomis rėmimas ir organizavimas (2).
Patarimai
Keletas patarimų tėvams, kaip padėti vaikui lengviau atsikratyti narkotikų priklausomybės
[pic] Paauglys turi pakeisti visuomeninę aplinką.
[pic] Jie neturi bendrauti su narkotikus vartojančiais žmonėmis.
[pic] Jis turi susirasti „švarų“ draugą , kuris pasiaukos būti su jūsų paaugliu, kol šiam pavyks išsikapstyti.
[pic] Paskirkite vaikui savo laiko ir mėginkit padėt įvykdyti šiuos reikalavimus. (Jums irgi reikės daug jėgų, tad jeigu esate tikri, kad jų nepristigsite, net nepradėkite.)
[pic] Neleiskite į jokius vakarėlius, išskyrus tuos, kuriuose dalyvaujate patys, todėl galite jį prižiūrėti.
[pic] Paauglys turi susirasti užsiėmimą, kuriam skirtų visą laisvalaikį – jeigu jis darys įdomius ir vaizduotę lavinančius dalykus, atsiradę pojūčiai gal ir atstos tuos, kuriuos sukeldavo narkotikai. Tai turėtų būti kokybiškas ir/arba fizinių jėgų reikalaujantis darbas.
[pic] Galima lankyti relakcijos ir autohipnozės seansus (1).
10. Priežasčių, kodėl Jūs turėtumėte pasakyti narkotikams „NE“
1. Narkotikai sukelia klaidingą palaimos jausmą.
2. Narkotikai trugdo galvoti pačiam.
3. Narkotikų vartojimas yra daugelio nelaimingų atsitikimų priežastis.
4. Narkotikai išardo draugystę.
5. Narkotikai daro žmogų silpną ir bevalį.
6. Narkotikai priverčia žmogų imtis vagysčių ir smurto.
7. Narkotikai yra daugelio susirgimų priežastis.
8. Narkotikai ardo šeimas.
9. Narkotikai sukelia vaikų išsigimimus.
10. Narkotikai trugdo žmogui dvasiškai tobulėti (1).
Mano išvados
Narkotinių medžiagų gali būti pasiųloma visur – gatvėje, mokykloje, kieme, diskotekoje ar draugų rate. Paaugliai dažniausiai pradeda vartoti narkotikus, nes nori neatsilikti nuo kitų, būti toks pats kaip ir jie, pritapti. Dažniausiai po pirmo bandymo vaikas užsinori dar ir dar, taip nepajausdamas, kad yra priklauomas.
Pasaulyje vyksta daug akcijų, kurios narkotikams sako „NE“, tačiau bene veiksmingiausia yra televizija, radijas bei spauda. Per televiziją vaikas nuolat stebi filmus, kuriuose pasakojama, kaip gera pavartojus narkotines medžiagas, todėl jis užsinori taip pat pabandyti ir pajusti „palaimą“. Tačiau yra ir reklaminių filmų, kuriuose vykdomos antinarkotinės programos. Laikraščiuose ir žurnaluose galima aptikti straipsnių, karikatūrų (žr. pav 7), rašinių narkotikų temomis.
Naudota literatūra
1. „Vaikų ir jaunimo socialinių įgūdžių ugdymo programa“
2. „Vilniaus visuomenės sveikatos ugdymo centras“
3. http://narkotikai.visiems.lt/
4. http://old.aids.lt/drugs/prolog.lt.php
5. http://siauliai.mok.lt/narkotikai/haliucinogenai.htm
6. http://viesoji.policija.lt/show.php?html=pt_np_paz
7. http://www.bodybuild.ot.lt/body/dopingas
8. Wendy GRANT „Nuo 13 iki 19“ – Kaunas: Šviesa 1998 m., 17–25 psl.
N usikaltimas
A apsinuodijimas
R izika tapti priklausomam
K elias į AIDS
O rganizmo išsekimas
M ąstymo sutrikimai
A smenybės degradavimas
N erimas
I nteresų praradimas
J ausmų „atbudimas“
A nkstyva mirtis
[pic]
[pic]
pav 1
pav 2
pav 3
pav 4
pav 5
pav 6
pav 7
„Europos miestai prieš narkomaniją“ veliava