Narkotikai

Turinys

Narkotinių medžiagų vartojimo būdai 3
Pagrindinės narkotikų kategorijos 4

Kanapės 4

Opiatai 5

Haliucinogenai 6
Narkotikų poveikis 8
Prieš narkotikus 10

„Europos miestai prieš narkomaniją“ 11

„Tėvai prieš narkotikus” 12
Patarimai 12

Keletas patarimų tėvams, kaip padėti vaikui lengviau atsikratyti narkotikų

priklausomybės 12

10 priežasčių, kodėl Jūs turėtumėte pasakyti narkotikams „NE“ 12
Mano išvados 13
Naudota literatūra 14

Žmogaus pirmas susidūrimas su narkotikais gali įvykti dar nesulaukus
paauglystės. Nors ir žinodami apie pavojus, jaunuoliai dažnai pasiduoda
smalsumui. Jie trokšta patirti palaimą ir pademonstruoti savo tariamą
narsumą. Paragauti narkotikų gali paskatinti bendraamžių spaudimas. Kai
patekęs į vakarėlį vaikas pamato, kad vienintelis jų nnevartoja, pasijunta
nejaukiai ir mano atrodąs kaip ištižėlis. Reikia turėti stiprybės
atsispirti tokiam spaudimui.

Savo darbe aptarsiu narkotinių medžiagų vartojimo būdus, jų
kategorijas, poveikį oranizmui, dėl narkotinių medžiagų daromus
nusikaltimus bei Pasaulio ir Lietuvos kovą su narkomanijos plitimu.

Narkotinių medžiagų vartojimo būdai

Narkotinė medžiaga turi poveikį psichikai, kai nemaža jos dozė patenka
į galvos smegenis. Narkotinės medžiagos paprastai vartojamos keturiais
būdais:

• rūkant arba įkvepiant;

• švirkščiant, paprastai į veną (intraveninis vartojimas), kartais į

raumenis arba po oda;

• ryjant, kai kuriais atvejais kramtant ir nuryjant tik seiles;

• uostant, kai medžiaga patenka ant burnos ar nosies gleivinės.

Ne visos narkotinės mmedžiagos gali būti vartojamos keturiais
išvardytais būdais. Pavyzdžiui, hašišas (žr. pav 1) netirpsta vandenyje,
todėl negali būti švirkščiamas (3).

Pagrindinės narkotikų kategorijos

Psichiką veikiančios narkotinės medžiagos, pagal administracinę
kontrolę, paprastai grupuojamos į kategorijas (1). Nors grupavimas gali
būti įvairus, kontroliuojamos medžiagos dažniausiai yra skirstomos į šešias
pagrindines kategorijas:
1) kanapes;
2) opiatus;
3) centrinės nervų sistemos stimuliatorius;
4) haliucinogenus;
5) medicinoje na

audojamas narkotines medžiagas;
6) dopingines medžiagas ir priemonės.

Kanapės

Visais amžiais daugelyje pasaulio šalių religinių ritualų metu buvo
vartojamos kanapės. Nesubrendusių kanapių ekstraktas anksčiau vartotas
medicinoje, tačiau vėliau jo atsisakyta. 1990 metais vėl atgijo
susidomėjimas kanapių preparatais medicinoje. Atliekami kanapių vartojimo
stabdyti svorio kritimą ir pykinimą po vėžio chemoterapijos eksperimentai.
Tačiau šių tyrimų rezultatai prieštaringi.

Kanapių preparatai (žr. lentelė 1) gaminami iš Cannabis sativa (žr.
pav. 2) augalo (kanapės). Tamsiai žalios spalvos vienmetis kanapės krūmelis
išauga iki 5 – 6 metrų. Jo stiebas tvirtas, plaštaką primenantys lapai
sudaryti iš 5 – 9 dantytų lapelių. Šis augalas atsparus, gerai auga
subtropikuose, sausame klimate. Dabar daugiausiai kanapių importuojama iš
Afganistano, Kolumbijos, Irako, Jamaikos, Libano, Meksikos, Maroko,
Olandijos, Pakistano, Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Kanapės taip
pat auga Europos šiaurinėje klimato zonoje. Čia jos auginamos ir patalpose,
ir lauke. Uždaroje patalpoje kanapės geriausiai auga ant palangių, taip pat
apšviestos stipria elektros švviesa (3).

Lentelė 1
Trys kanapių preparatai

|Marihuana |Tai pats paprasčiausias kanapių gaminys, gaminamas iš |
| |išdžiūvusio augalo lapų ir stiebų. |
| |Marihuanos gamybai tinka visos augalo dalys, esančios virš |
| |dirvos. Žiedynai ir gležnos šakelės geresnės kokybės nei |
| |stambios šakos ir stiebai. Nupjautas augalas džiovinamas, |
| |vėliau smulkinamas arba malamas. |
| |Paruoštą vartoti marihuaną sudaro lapai, šakelės, kotai ir |
| |sėklos. Paprastai sėklos pašalinamos, kad rūkant nespragsėtų. |
|Hašišas |Augalo liaukiniai plaukeliai gamina dervą, iš kurios išgaunamas|
| |hašišas. Išdžiovinus dervą, masė plėšoma į gabalėlius. Šis |
| |preparatas vadinamas kanapių derva, „ganja“, „gašiš“, „k

kif“ ir |
| |t. t. Hašišas yra įvairaus atspalvio – juodas, tamsiai rudas, |
| |šviesiai rudas, raudonai rudas ir pilkai rudas ar pilkai žalias|
| |ir žalias. Derva būna granuliuota, lygi, kieta ir minkšta, tąsi|
| |ir tampri. |
| |Šio gaminio kokybė priklauso nuo gamybos būdo ir laikymo |
| |sąlygų. Hašišas dažnai suminkomas į lazdeles, plokščius |
| |gabalėlius ar kubelius. Forma priklauso nuo šalies, kurioje |
| |hašišas buvo gaminamas. |
| |Retai hašišas malamas į miltelius. Tokie milteliai ryjami ar |
| |sumaišomi su gėrimais. Juos galima ir rūkyti. |
|Kanapių |Kanapių ekstraktas („hašišo aliejus“, |
|ekstraktas|„skystos kanapės“) yra didžiausios koncentracijos natūraliu |
| |būdu išgaunamas kanapių preparatas. Jis gaunamas pamerkus |
| |augalą į tirpiklius, kurie atskiria kanabinoidus. Skystis |
| |filtruojamas, o tirpikliai išgarinami. Gaunamas sirupinis |
| |juodos ar tamsiai žalios spalvos nemalonaus kvapo skystis. |
| |Ekstraktas vartojamas maišant su tabaku ir rūkant. |
| |Nelegali prekyba kanapių ekstraktu nepopuliari. |

Nuo 1960–ųjų metų hašišas ir marihuana yra plačiausiai paplitę
narkotikai Vakaruose. Dabar šiais narkotikais piktnaudžiaujama visame
pasaulyje.

Opiatai

Opiatams priskiriama aguonų ekstraktas (opiumas), heroinas, kodeinas,
morfijus, metadonas.
1. Opiumas („chanka“, „černuška“, „širka“). Jam gauti naudojamas visas

aguonos augalas (žr. pav 3) – galvutė, stiebas, lapai ir net šaknys.

Šviežių aguonų galvutes nupjauna ir su švirkštu arba vata surenka

ištekėjusį pieną. Aguonų galvutės sudžiovinamos, tada sumalamos. Visa tai

įdedama į marlę ir verdama spirite, arba, dažniausiai, aukščiausios

markės skiediklyje. Nuo įkaitusio skiediklio paviršiaus būtina pastoviai

nupūtinėti susikaupusius garus, nes priešingu atveju galimas sprogimas!

Tik užvirus skysčiui, iš

škart puodą reikia nuimti nuo ugnies. Tada dar

išgręžiamos marlėje esančios aguonos ir laukiama, kol skystis atvės. Štai

produktėlis ir gatavas. Tiesa, paros bėgyje jį reikia suvartoti, nes

palaipsniui jis praranda savo „puikiąsias savybes“.
2. Kodeinas – vaistai kosuliui slopinti. Pastebėjus šalutinį poveikį

vartoti uždrausta.
3. Morfijus – legalus narkotikas – vaistas vėžiniams ligoniams gydyti.
4. Metadonas – juo gydomi tie, kurie buvo priklausomi nuo opiatų. Metadonas

stabilizuoja narkotiko kiekį kraujyje, bet narkotiko iš organizmo

nepašalina.

Opiatai – labiausiai paplitęs narkotikas Lietuvoje!

Opiatai slopina skausmą, todėl narkomanai pjaustosi venas, darosi
tatuiruotes. Euforija pavartojus opiatų trunka 20-40 sek., o po to
prasideda slopinimo reakcija, žmogus tampa mieguistas. Opiatai slopina
alkio jausmą, vartojantis nori daug saldumynų (gliukozės, kuri yra
energetinė medžiaga). Leidžiantis opiatus organizmas priešinasi (pykina).
Būdingi siauri akių vyzdžiai (aguonos grūdelio). Poveikiui sustiprinti
pridedama dimedrolio, trankviliantų, užmaskuoti – amfetaminų.

Opiatų dozė užslopina lytinio gyvenimo poreikį – narkomanai neturi ir
jiems nereikia antrosios pusės. Opiatai slopina kvėpavimo raumenis, širdies
veiklą. Jeigu dozė yra per didelė, narkomanas gali mirti dėl kvėpavimo
nepakankamumo. Vartojantiems opiatus būdingi traukuliai, ašarojimas, sloga,
pašiurpusi oda.

Opiatai – patys nešvariausi narkotikai. Į juos primaišoma įvairių
medžiagų. Tai sukelia sepsį, nuo nuosėdų užsikemša kraujagyslės (dėl to
šąla rankos, atsiranda opos, dažnai tenka galūnes amputuoti). Gali
atsirasti gangrena, trombai, gresia ŽIV, AIDS, hepatitai (gelta). Aguonos
migdo (3).

Haliucinogenai

Tai narkotikai , veikiantys protą . Pavartojęs jų žmogus mato ir girdi
realiai neegzistuojančius daiktus ir garsus.

Haliucinogenai yra skirstomi į dvi grupes:

• Natūralieji. Jų yra augaluose ir grybuose. Dažniausiai pasitaikantys

natūralūs ha

aliucinogenai yra meskalinas (jis yra išgaunamas iš Peyote

kaktuso) ir psilocibinas (išgaunamas iš Conocybe ir Psilocybe rūšių

grybų).

• Sintetiniai. Jie gaminami laboratorijose. Dažniausiai pasitaikantys

haliucinogenai yra LSD (lysergsyredietylamid); DOM

(diametoxymetylamfetamm); PCP (fencyklidin); MDA

(metylendioxyamfetamin).

Plačiausiai vartojamas haliucinogenas yra LSD (žr. lentelė 2 ir pav 4).

Lentelė 2
Apie LSD

|Istorija |LSD (lizeldinės rūgšties dietilamidas) pirmą kartą pagamino |
| |šveicarų chemikas Alebertas Hofmanas 1938 m. 1943 m. jis |
| |nurijo truputėlį mišinio, ir prasidėjo pirmoji lizerginės |
| |rūgšties svaiginanti „kelionė“. Hofmanas aprašė savo įspūdžius|
| |knygoje: „tarsi sapnuoji. vaizdai fantastiniai. |
| |kaleidoskopinis spalvų žaismas” . VI – tame dešimtmetyje LSD |
| |buvo skiriama alkoholikams ir narkomanams gydyti ir |
| |psichoterapijos seancų metu. JAV saugumo tarnybos ją naudojo |
| |šiurpioje smegenų plovimo programoje. VII – tame dešimtmetyje |
| |LSD tapo psichodelinių hipių judėjimo simboliu . |
|Kaip atrodo |LSD parduodama tabletėmis ar smeigtuko galvutės dydžio |
| |žirneliais . Jie prilipdomi prie lipnios juostos ir prireikus |
| |atkerpami. Dažniausiai LSD parduodama sugeriamojo popieriaus |
| |lapeliais ar kartono kortelėmis, kurie išmirkyti bespalvėje, |
| |beskonėje ir beklvapėje skystoje LSD ir papuošti įvairiausiais|
| |piešiniais – išsišiepusiais veidais, animacinių filmų herojais|
| |ir pan. Viena kortelė – viena dozė. |
|Vartojimas |LSD dažniau dedama po liežuviu negu nuryjama. Tai toks stiprus|
| |narkotikas, kad nuo menkiausio kiekio pajuntamas poveikis. Ne |
| |visuomet gauni tai , ko tikiesi – LSD gali būti sumaišyta su |
| |kitomis medžiagomis, kartais korteleje LSD visiškai nėra. |

Narkotikų poveikis

Kad ir kas ką sakytų pavojingi yra absoliučiai visi narkotikai.
Potencialiai kenksminga viskas, kas gali aptemdyti protą ir paveikti
galimus sprendimus ar elgesį. Kai kurie narkotikai kenkia vidaus organams
ir kelia grėsmę susirgti vėžiu. Nereikia turėti vilčių, kad prie jų
nepriprantama; pavyzdžiai rodo, jog daug žmonių, pradėję vartoti „lengvus“
narkotius, vėliau pereina ir prie tokių, nuo kurių tampama prikalausomu
arba net mirštama. Narkotikai gali sukelti painiavą galvoje, paranoją,
apatiją, nuo jų sutrinka mokslas ir praeina noras ką nors daryti. Fiziškai
jie gali slopinti augimą ir bendravimą (tai pat ir menstruacijas), be to,
jie gali atsiliepti net būsimų vaikų svikatai.

Narkotikų vartojimą draudžia įstatymai. Galbūt kada nors jie pasikeis,
tačiau dabar, juos vartojant, pažeidžiami įstatymai. Vien dėl to jie atrodo
malonesni ir pavojingesni už tabako rūkymą. Statistiniai duomenys rodo, kad
nuo rūkymo žmonės miršta daug dažniau negu nuo alkoholio ar nelegalių
narkotikų. Bet jeigu narkotikai būtų legalizuoti, žmonės nenustotų jų
vartoję. Dėl to tik sumažėtų jų kaina.

Kai gyvenimas pasidaro labai sunkus, daugelis žmonių pradeda ieškoti
greitos išeities. Taurelė gėrimo ir pora cigaretės dūmų siūlo labai greitą
sprendimą, tačiau tuo pat pagrindu gali susiformuoti žalingi įpročiai, dėl
kurių vėliau prarasite daug pinigų ir sveikatos.

Teisybė, kad narkotikus vartojantys žmonės jaučia malonumą, kitaip jų
platintojai liktų be darbo. Narkotikai gali sukelti linksmybę ir jaudulį,
gali ir nuraminti. Kai kurie žmonės įpranta prie narkotikų sukeliamų jausmų
ir pasidaro nuo jų priklausomi – emocinė priklausomybė gali būti tokia
stipri, kaip ir fizinė, ir žmonės ne visada gali patys su ja susidoroti.

Tūkstančiai narkomanų norėtų liautis narkotikus vartoję, tačiau neturi
pakankamai valios. Tuo jie panašūs į alkoholikus – net ir po dešimties metų
abstinencijos jų organizmas „į vieną taurelę“ reaguoja taip, kaip ir
anksčiau. Todėl atsisakius narkotikų labai svarbu pakeisti gyvenimo būdą ir
aplinką. Tai nera lengva, nes reikės išmokt gyvent be papildomų jausmų
stimuliatorių. Žmonės bijo „apsivalyti“: juos baugina gyvenimas be
narkotikų, bet tuo pačiu metu jie bijo likti jų priklausomybėje. (Dažnai
panašią baimę išgyvena ir žmonės, legaliai vartojantys paskirtus
migdomuosius ir raminamuosius vaistus).

Nedidelė kanapių dozė sukelia tokį poveikį:

• euforiją, juoko priepuolius;

• šnekumą ir pagyvėjimą;

• laiko, erdvės ir nuotolio suvokimo pokyčius;

• perdėtą pasitikėjimą, sumažėjusį savikritiškumą, svyruojantį

sąmoningumą, neracionalų elgesį;

• pablogėja gebėjimas mokytis, sunku susikaupti;

• blogesnė atmintis;

• miego sutrikimus;

• sulėtėja refleksai;

• sutrinka koordinacija.

Didelės dozės sukelia haliucinacijas (suvokimo nuokrypius, realybės
praradimą), kurios panašios į tradicinių haliucinogenų – LSD, meskalino,
PSP sukeliamas haliucinacijas. Kitas intoksikacijos poveikis – nerimas ar
aplinkos keliami dirgikliai – sukelia paniką (vadinamąją „blogą kelionę“).

Opiatų poveikis:

• šiluma, snaudulys ir laimės banga.

• žmogus jaučiasi atsipalaidavęs, ramus, niekas jo nejaudina ir niekas

nerūpi.

Prie opiatų labai greitai priprantama – ir fiziškai, ir psichologiškai.
Gali būti sužalojamos venos, įsimesti gangrena, galima užsikrėsti hepatitu
ar ŽIV, sukelianciu AIDS. Vartotojas niekada nežino, kokio grynumo heroino
jis įsigijo, todel gali perdozuoti.

Haliucinogenai tiesiogiai veikia smegenis, regos, klausos ir lytėjimo
pojūčiai iškraipomi. Tokia savijauta vadinama „kelionė“ ir trunka apie 8
valandas. Įsidėmėkite, kai leisitės į kelionę, bloga ji pasirodys ar gera ,
sustoti jau nebegalėsite.

Būtina žinoti, kad LSD poveikis priklauso nuo vartotojo savijautos
(t.y. kokios jis nuotaikos), kur tuo metu yra ir su kuo .

Dopinginių medžiagų poveikis (7):
PLIUSAI:

• didėja raumenų apimtys.
MINUSAI:

• kepenyse atsiranda šlakų nuosėdų, pažeidžiamos molekulių struktūros,

atsiranda vidiniai navikai, sutrinka kraujo apytaka, pagrindinės kepenų

funkcijos, apsinuodijama, gali išsivystyti netgi vėžys arba ištikti

mirtis;

• lytinėje sistemoje sumažėja spermos produktyvumas, gali atsirasti

impotencija, sutrinka šlapinimasis, galimi šlapimo pūslės uždegimai,

lytinių hormonų gamybos sutrikimai, prostatos padidėjimas ir jos vėžys –

prostatitas;

• kraujo apykaitos sistemoje padidėja kraujo spaudimas, cholesterino

kiekis, atsiranda elektrolitinio kraujo balanso sutrikimų, širdies

raumens pažeidimų, galimas infarktas;

• oda tampa dirgli, padidėja odos infekcijos galimybė (taip pat –

grybelinės), padidėja prakaito išsiskyrimas, skausmai raumenyse, raumenų

mikrospazmai, jungiamųjų audinių išaugimas (nosies, ausų, pirštų

slankstelių jungiamosios dalies padidėjimas);

• psichikos pažeidimai: agresija be priežasties, irzlumas, neurastenija,

pereinanti į psichozinę būseną, miego sutrikimai, galvos skausmai,

prislėgta nuotaika;

• susilpnėja organizmo imuninė sistema. Gali susiformuoti imunodeficitas

(simptomais primena AIDS). Net silpnas persišaldymas gali tapti mirties

priežastimi.

Prieš narkotikus

Pradedant aptarti akcijas prieš narkomaniją, turime išsiaiškinti, kokią
žalą turi narkotinės medžiagos visuomenei. Visų pirma – didėja
nusikalstamumas. Vien Lietuvoje 2001 metais už nelegalią narkotikų apyvartą
iškeltos 1039 baudžiamosios bylos. Tai 113 bylų daugiau arba 12,2 % daugiau
nei 2000 metais. Šis skaičius sudaro 1,3 % visų Lietuvoje užregistruotų
nusikaltimų (2000 m 1,1 %). Tai rodo, kad narkotikų problema didėja. Per
pastraruosius penkerius metus nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų
apyvarta, skaičius išaugo 1,65 karto, o per 10 metu 4 kartus (žr. lentelė 3
ir pav 5)(6).

Lentelė 3

Nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta procentinė išraiška,
lyginant su visais užregistruotais nusikaltimais Lirtuvoje

|Metai |1997|1998 |1999|2000|2001|
|Nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų|0,83|0,79 |0,9 |1,1 |1,3 |
|apyvarta procentinė išraiška, lyginant su | | | | | |
|visais užregistruotais nusikaltimais | | | | | |
|Lirtuvoje | | | | | |

Didžiausias užregistruotų nusikaltuimų, susijusių su narkotikais,
skaičius Vilniuje – 365 ir Klaipėdoje – 168. Šiuose miestuose paklausą turi
brangesni narkotikai (heroinas, amfetaminas, kokainas). Tai lemia didelis
gyventojų, pramogų vietų skaičius, aukštesnis nei kituose miestuose
pragyvenimo lygis (žr lentelė 4 ir pav 6) (6).

Lentelė 4

Nusikaltimų pasiskirstymas miestuose procentais

Miestas |Vilnius |Klaipėda |Kaunas |Šiauliai |Panevėžys |Alytus

|Marijampolė |Kiti | |Nusikaltimų pasiskirstymas miestuose procentais |35
|16 |9 |8 |4 |3 |2 |23 | |

Visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje vyksta akcijos, kurių metu,
pasitelkus spaudą, internetą ar kitas inforacijos gavimo priemones,
jaunimas skatinamas atisakyti narkotikų ir pasirinkti sveiką gyvenimo būdą.

Štai keletas organizacijų bei jų vykdomos programos:

„Europos miestai prieš narkomaniją“

Ši organizacija įsteigta Stokholme 1994 m. balandį. Miestai, „Europos
miestai prieš narkomaniją“ (vėliau ECAD) nariai, rengia programas ir imasi
visų įmanomų priemonių prieš narkomaniją, palaiko Jungtinių Tautų
konvencijas, prieštaraujančias narkotikų legalizavimui ir remiančias
narkomanijos prevencijos visame pasaulyje politiką.

Nuo 1994 m. Vilnius yra ECAD narys, o nuo 1999 m. – ECAD patariamosios
tarybos narys .

1998 m. ECAD iniciatyva įkurta „Baltijos komisija prieš narkotikus“.
Tais pačiais metais parengtas ir pradėtas įgyvendinti projektas „Vilnius
prieš narkotikus“. Jo tikslas – sumažinti narkotikų paklausą ir pasiūlą
Vilniuje bei sustabdyti AIDS plitimą, daryti įtaką visai Vilniaus
visuomenei. Dirbama pirmiausia su šiomis tikslinėmis grupėmis: jaunimu,
tėvais, narkomanais, prostitutėmis ir kitais rizikuojančiais užsikrėsti ŽIV
žmonėmis. Iki šio laiko ECAD finansuojant Švedijos specialistai organizavo
ir pravedė seminarus moksleiviams, mokytojams, policijos pareigūnams,
žiniasklaidai, skaitė paskaitas mokyklose, buvo išleisti šeši projekto
informaciniai biuleteniai, gauta didelė labdaros siunta (2).

„Tėvai prieš narkotikus”

Organizacijos tikslas – narkotikų pasiūlos ir paklausos mažinimas,
jaunimo nepakantumo narkotikams ir blaivybės ugdymas bei sveiko gyvenimo
būdo skatinimas, tėvų ir bendruomeninių narkotikų prevencijos grupių
rėmimas, narkomanų gydymo be narkotikų ir reabilitacijos skatinimas, kovos
su narkotikų politikos liberalizavimo bei narkotikų legalizavimo
tendencijomis rėmimas ir organizavimas (2).

Patarimai

Keletas patarimų tėvams, kaip padėti vaikui lengviau atsikratyti narkotikų
priklausomybės

[pic] Paauglys turi pakeisti visuomeninę aplinką.

[pic] Jie neturi bendrauti su narkotikus vartojančiais žmonėmis.

[pic] Jis turi susirasti „švarų“ draugą , kuris pasiaukos būti su jūsų

paaugliu, kol šiam pavyks išsikapstyti.

[pic] Paskirkite vaikui savo laiko ir mėginkit padėt įvykdyti šiuos

reikalavimus. (Jums irgi reikės daug jėgų, tad jeigu esate tikri, kad

jų nepristigsite, net nepradėkite.)

[pic] Neleiskite į jokius vakarėlius, išskyrus tuos, kuriuose

dalyvaujate patys, todėl galite jį prižiūrėti.

[pic] Paauglys turi susirasti užsiėmimą, kuriam skirtų visą

laisvalaikį – jeigu jis darys įdomius ir vaizduotę lavinančius

dalykus, atsiradę pojūčiai gal ir atstos tuos, kuriuos sukeldavo

narkotikai. Tai turėtų būti kokybiškas ir/arba fizinių jėgų

reikalaujantis darbas.

[pic] Galima lankyti relakcijos ir autohipnozės seansus (1).

10 priežasčių, kodėl Jūs turėtumėte pasakyti narkotikams „NE“

1. Narkotikai sukelia klaidingą palaimos jausmą.

2. Narkotikai trugdo galvoti pačiam.

3. Narkotikų vartojimas yra daugelio nelaimingų atsitikimų priežastis.

4. Narkotikai išardo draugystę.

5. Narkotikai daro žmogų silpną ir bevalį.

6. Narkotikai priverčia žmogų imtis vagysčių ir smurto.

7. Narkotikai yra daugelio susirgimų priežastis.

8. Narkotikai ardo šeimas.

9. Narkotikai sukelia vaikų išsigimimus.

10. Narkotikai trugdo žmogui dvasiškai tobulėti (1).

Mano išvados

Narkotinių medžiagų gali būti pasiųloma visur – gatvėje, mokykloje,
kieme, diskotekoje ar draugų rate. Paaugliai dažniausiai pradeda vartoti
narkotikus, nes nori neatsilikti nuo kitų, būti toks pats kaip ir jie,
pritapti. Dažniausiai po pirmo bandymo vaikas užsinori dar ir dar, taip
nepajausdamas, kad yra priklauomas.

Pasaulyje vyksta daug akcijų, kurios narkotikams sako „NE“, tačiau
bene veiksmingiausia yra televizija, radijas bei spauda. Per televiziją
vaikas nuolat stebi filmus, kuriuose pasakojama, kaip gera pavartojus
narkotines medžiagas, todėl jis užsinori taip pat pabandyti ir pajusti
„palaimą“. Tačiau yra ir reklaminių filmų, kuriuose vykdomos antinarkotinės
programos. Laikraščiuose ir žurnaluose galima aptikti straipsnių,
karikatūrų (žr. pav 7), rašinių narkotikų temomis.

Naudota literatūra

1. „Vaikų ir jaunimo socialinių įgūdžių ugdymo programa“

2. „Vilniaus visuomenės sveikatos ugdymo centras“

3. http://narkotikai.visiems.lt/

4. http://old.aids.lt/drugs/prolog.lt.php

5. http://siauliai.mok.lt/narkotikai/haliucinogenai.htm

6. http://viesoji.policija.lt/show.php?html=pt_np_paz

7. http://www.bodybuild.ot.lt/body/dopingas

8. Wendy GRANT „Nuo 13 iki 19“ – Kaunas: Šviesa 1998 m., 17–25 psl.
———————–
N usikaltimas
A apsinuodijimas
R izika tapti priklausomam
K elias į AIDS
O rganizmo išsekimas
M ąstymo sutrikimai
A smenybės degradavimas
N erimas
I nteresų praradimas
J ausmų „atbudimas“
A nkstyva mirtis

[pic]

[pic]

pav 1

pav 2

pav 3

pav 4

pav 5

pav 6

pav 7

„Europos miestai prieš narkomaniją“ veliava

Leave a Comment