Referatas apie depresiją

Depresija

Visiems pasitaiko prastos nuotaikos periodų, tačiau daugeliui bloga nuotaika praeina lygiai taip pat netikėtai kaip ir buvo užklupusi. Tai yra normalu. Bet yra nemažai žmonių, kurių bloga nuotaika trunka labai ilgai ir yra tokia gili, kad trukdo normaliai gyventi. Negana to, ima varginti nerimas, įkyrios mintys, nemiga. Ši būsena nepraeina nei po kelių dienų, nei po kelių savaičių. Negydoma ji gali tęstis metų metus, ligonio gyvenimą paversdama juodžiausia naktimi.

Depresija- ( lot. depressio- prislėgtumas) tai nuotaikos sutrikimas, kuriam būdinga liguistai prislėgta, liūdna nuuotaika, sulėtėjęs mąstymas, energijos stoka, prislopinti judesiai ir kalba. Greta šių pagrindinių depresijos požymių, dažnai pasireiškia ir savęs nuvertinimo, kaltumo idėjos. Depresija yra plačiai paplitęs sutrikimas, nurodoma, kad net 10% visų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, dažniau sutrikimas pasitaiko moterims.

Kas sukelia depresija?

• Paveldimumas
• Ilgalaikės somatinės( kūno) ligos
• Intensyvaus hormonų persitvarkymo periodai( paauglystė, nėštumas, gimdymas, menopauzė.)
• Piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu, kai kuriais vaistais
• Socialiniai faktoriai( staigūs įprastinių gyvenimo sąlygų pasikeitimai: išejimas į pensija, bedarbystė, emigracija.)
• Ilgalaikiai ar ūmūs psichologiniai pergyvenimai (stresai): mylimo žmogaus mirtis, šeimyninė nesantaika, pirmosios meeilės netektis, pažymiai, draugai, skyrybos.
• Ūmūs fizinės sveikatos sutrikimai

Ligos, galinčios sukelti depresiją

Virusinės infekcijos ypatingai hepatitas ir infekcinė mononukleozė

Vėžys pvz., kasos karcinoma, leukemija

Endokrininės ligos skydliaukės, paraskydinės liaukos, antinksčių, hipifizės ligos

Kolagenozės

Anemija

Kepenų ligos

Paralyžius

Bet koks organinis galvos smegenų susirgimas

Depresijos rizikos faktoriai

• Anksčiau buvęs depresijos epizodas
• Depresiniai sutrikimai še

eimoje
• Buvę bandymai žudytis
• Moteriška lytis
• Jaunas ir vidutinis amžius
• Stresiniai gyvenimo įvykiai
• Skyrybos, našlystė ar vienišas gyvenimas
• Ilgalaikė bedarbystė
• Alkoholio ir narkotikų vartojimas

Depresijos simptomai

• Depresiška nuotaika
• Malonumo jausmo netekimas
• Nuolat jaučiamas nuovargis
• Pasitikėjimo savimi ir savo vertės jausmo netekimas
• Nepagrįstas savęs nuvertinimas ir kaltės jausmas
• Pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę ir bandymas žudytis
• Judesių ir minčių slopinimas ar sujaudinimas
• Miego sutrikimai .Jaučiamasi blogiau tam tikru paros laiku( dažniausiai iš ryto)
• Apetito ir svorio pokyčiai
• Atsiranda nerimas, irzlumas, nemotyvuotas sujaudinimas
• Sumažėja galimybė koncentruoti dėmesį, atsiranda išsiblaškymas, pablogėja atmintis

Pagrindiniai principai

• Pirmiausia reikia nustatyti depresijos sunkumą – tai nulemia, kokį gydymo būdą pasirinkti
• Reikia ištirti, ar pacientas gali savimi pasirūpinti, ar jam nėra psichozės simptomų, ir įvertinti savižudybės pavojų bei tai, ar reikia pacientą dažnai lankyti namuose, ar guldyti į ligoninę( savanoriškai ar prievarta, jei pavojingas sau)
• Svarbu ištirti, ar yra gretutinių sutrikimų, reeikalaujančių atitinkamų gydimo:
a) nerimo sutrikimų,
b) piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis,
c) asmenybės sutrikimų,
d) vidaus ligų.

Depresijos atpažinimas

Depresiją efektyviausiai padeda nustatyti pokalbis su žmogumi. Geriausia – neskubus pašnekesys, vykstantis saugioje ir laisvoje aplinkoje, kuri leidžia užduoti klausimus apie nuotaiką. Depresiją lengviau atpažinti tada, kai žmogų paskatiname kalbėti apie savo mintis, simptomus ir emocijas.
Tai pat depresija galima atpažinti ir iš šių požymių:
• gilus liūdesys, nusivylimas, beviltiškumo jausmas,
• prarandamas gyvenimo džiaugsmas nebedžiugina veikla, kuri anksčiau teikdavo malonumą
• miego sutrikimai
• nuovargis ir kūno sąstingis( sunku atlikti net pačius paprasčiausius darbus)
• susikaupimo stoka ( sunku sutelkti mi

intis, priimti net ir paprasčiausius sprendimus, planuoti savo veiklą)
• baimė ir nerimas
• menkavertiškumo jausmas( užplūsta neigiamumo mintys, savęs nuvertinimas, kaltės jausmas).

Paauglių depresijos ypatumai

Paauglystėje pradeda ryškėti tokie patys depresijos simptomai kaip ir suaugusiems. Be ankščiau išvardintų depresijos požymių, paaugliams ypač būdingi elgesio sutrikimai (impulsyvumas, palaidas seksualinis gyvenimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichoaktyviomis medžiagomis, bėgimai iš namų ir mokyklos). Būdingesnė disforija, nuotaikų nestabilumas, bendravimo problemos, padidėjęs jautrumas tarpasmeniniuose santykiuose.

Depresijos pasekmės: nukenčia mokslas, nesugeba bendrauti, nėštumas, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais, savižudybės.

Klinikinių studijų duomenimis vaikų ir paauglių depresijos epizodas tęsiasi vidutiniškai 7-9 mėn. Apie 40-90 proc. depresinių epizodų pasikartoja praėjus 2 metams po pirmos depresijos fazės.

Ligos priežastys

• Depresijos „ paleidžiamasis“ faktorius dažnai yra psichosocialinis stresas, tačiau jai atsirasti reikalingas paveldimi faktoriai ar tam tikri asmenybės bruožai.
• Ūminė depresija dažnai prasideda po sunkių gyvenimo įvykių.

Ligos eiga

Depresinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai ne trumpiau nei dvi savaites trunka prislėgta liūdna nuotaika, būna energijos stoka, apatija. Taip pat pasireiškia ir lydintys simptomai: interesų susiaurėjimas, malonumo pojūčio praradimas, miego sutrikimai( dažnai sunku užmigti vakare, atsikelti ryte, žmogus nesijaučia pailsėjęs, būna mieguistas diena), nerimas, dėmesio sutrikimai, kaltės jausmas, pesimizmo ir savęs nuvertinimo jausmai, nuolatinis nuovargis, sutrikęs apetitas ir kūno svorio pokyčiai. Esant depresijai, gali būti mintys apie savižudybę arba jau buvę mėginimai nusižudyti. Depresija sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą. Depresijos ap

pimtas žmogus nenori nieko veikti, nenori bendrauti, šalinasi žmonių, esant sunkiai būklei gali nesikelti iš lovos, nebesugeba savimi pasirūpinti, apsileidžia, nebeatlieka įprastų buities darbų, negali susikaupti ir atlikti įprasto darbo. Depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus. Kuo daugiau simptomų, kuo jie sunkesni ir labiau sutrikdo įprastą kasdienę veiklą, tuo sunkesnė depresija. Sunkios depresijos atveju, gali pasireikšti psichozės simptomai, atsirasti kliedesių( savęs nuvertinimo, kaltės, persekiojimo ir kt.) bei haliucinacijų, dažnai klausos. Depresija gali prasidėti bet kuriame amžiuje, dažniausiai tarp 20 ir 45 metų. Negydomas depresijos epizodas vidutiniškai gali tęstis iki 6 mėn. 60% pacientų po pirmo depresijos epizodo išsivysto ir antras. Kai depresijos simptomai praeina, paciento savijauta tampa tokia, kokia buvo prieš ligą. Kartais depresijos simptomai būna išreikšti du ar daugiau metų( lėtinė depresija). Kai kuriems pacientams išsivysto manijos epizodas. Kartu su depresija gali pasireikšti priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų.

Depresijos gydymas

Sergantys depresija gana retai kreipiasi i psichiatrus, nes dažnai nesupranta, kas su jais atsitiko. Kaip vieną iš būdingų depresijos simptomų galima paminėti gydytojų vengimą, nes šis žmogus mano, kad jam niekas negalės padėti.
Siekiant efektyviausiai padėti asmenims, sergantiems depresija, skiriamas kompleksinis gydymas, apimantis ir ilgalaikį medikamentų, ir psichoterapinį gydymą. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos sunkumą, sergančiojo pageidavimus.
Antidepresantai didina neuromediatorių atsargas smegenyse ir normalizuoja cheminių me

edžiagų pusiausvirą. Visiems vaistams būdinga šalutiniai poveikiai labai stiprūs.
Kai kuriems žmonėms, sergantiems nesunkia depresijos forma, užtenka tik psichoterapijos. Psichoterapijos metu gydytojas ir ligonis kalbasi apie ligoniui svarbius praeities ir dabarties potyrius, nagrinėja paciento gyvenimui reikšmingus santykius ir asmeninius tikslus, aptaria su tuo susijusias mintis, jausmus ir elgesį. Yra keletas psichoterapijos būdų ir gydytojas gali parinkti tinkantį labiausiai.

Depresijos formos

Depresijos skirstomos pagal ligos sunkumą:
• Sunki depresija:
pacientui būdingi beveik visi depresijos simptomai ir jie beveik visuomet trukdo atlikti kasdienius veiksmus.
• Vidutinė depresija:
pacientui pasireiškia daug depresijos simptomų, kurie dažnai trukdo atlikti reikalingus veiksmus.
• Lengva depresija:

pacientui pasireiškia keletas depresijos simptomų ir reikia papildomų pastangų atlikti reikalingus veiksmus.

Nuo depresijos sunkumų priklauso jos gydymas.

Depresijos epizodas ( pagal TLK – 10 )

 Lengvos depresijos epizodas.
 Be somatinio sindromo.
 Su somatiniu sindromu.
 Vidutinio sunkumo depresijos epizodas.

 Be somatinio sindromo.

 Su somatiniu sindromu.
 Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų.
 Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais.
 Kiti depresijos epizodai.
 Nepatikslintos depresijos epizodas.

 Pasikartojantis depresijos epizodas

Patarimai sergant depresija

Sergant depresija naudinga yra susidaryti planą, numatant kokį nors malonų užsiėmimą kiekvienai dienai. Stengtis kiek galima daugiau laiko skirti maloniai, džiuginančiai veiklai, planuoti ateitį. Svarbu būti užsiėmusiam, net kai nieko nesinori, nevengti žmonių, praleisti daugiau laiko su artimaisiais, draugais. Daugeliui padeda savo problemas ir rūpesčius aptarti su kitais. Esant depresijai, pamėginti tarsi atsitraukti ir pažvelgti į savo problemą tarsi iš šalies. Daugiau dėmesio skirti ne galimiems rūpesčių priežastimis , o galimiems sprendimams. Judėti, fizinis aktyvumas padeda įveikti depresiją. Naudingi gali būti ir jonažolės preparatai, vadinami gamtos antidepresantais, tačiau dėl jų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju, nes jie gali nepalankiai sąveikauti su kitais vaistais. Angliavandenių turintis maistas, šokoladas taip pat turi nuotaiką gerinančių savybių. Kai artimas žmogus serga depresija reikia įvertinti savižudybės riziką. Ypač grėsminga yra situacija, kai yra mėginta nusižudyti ir yra savižudybės planas. Tyrimai rodo, kad klausinėjimas apie savižudiškus ketinimus rizikos nepadidina, bet padėti užkirsti kelią savižudybei. Esant didelei savižudybės rizikai, pacientas gali būti gydomas priverstinai.

Kaip išsivaduoti nuo depresijos?

Yra daug būdų, padedančių kovoti su depresija:
• Reikia prisiminti, kad depresija yra pagydoma.
• Depresija verčia neigiamai mąstyti apie save patį, apie pasaulį, žmones, ateitį. Šios mintys laikinos; išgijus nuo depresijos jos pasikeis.
• Viskas tikriausiai nėra taip beviltiška, kaip jums atrodo.
• Nevenkite žmonių, praleiskite daugiau laiko su artimaisiais, draugais.
• Pasikalbėkite apie savo išgyvenimus su gydytoju, psichologu ar žmonėmis, kuriais pasitikite, nes taip rasite, kas jus palaikys, ir sužinosite apie būdus patiriamiems simptomams įveikti.
• Dėl nieko nekaltinkite savęs.
• Nedarykite tuo metu svarbių gyvenimo sprendimų: nemeskite darbo ar mokslo, ne jūsų sprendimas vėliau gali pasirodyti nesąs tinkamiausias.
• Sudarykite planą ir numatykite ką nors malonaus kiekvienai dienai( padovanokite sau dovaną, padarykite malonumą artimam žmogui, nevenkite linksmo skaitalo, geros knygos, eikite pasivaikščioti, apsilankykite teatre, dailės parodoje, praleiskite linksmai vakarą ar pan.). Svarbu būti užsiėmus, net jei nieko nesinori.
• Užsiimkite kūrybine veikla – rašykite ar pieškite.
• Pasigaminkite sau skanius pusryčius, pietus ar vakarienę. Gausus angliavandenių maistas, šokoladas turi nuotaiką gerinančių savybių.
• Judėkite, nes fizinis aktyvumas padeda įveikti depresiją.
• Nepiktnaudžiaukite alkoholiu, sveikai maitinkitės, laikykitės miego režimo.
• Gali kreiptis į psichologą. Psichologo ar psichoterapiauto konsultacijos padės suvokti depresijos priežastis ir spręsti problemas.
• Depresija gali būti gydoma medikamentais, psichoterapija, šviesos, miego terapija bei kitais metodais.

Kodėl depresiją būtina gydyti?

1. Anksti pradėjus gydymą, pacientas pasveiksta, liga neprogresuoja ir nepereina į lėtinė formą.
2. Depresinį ligonį dažnai kamuoja mintys apie savižudybę. Negydant, ligai paūmėjus, didėja nusižudymo rizika. Būklei gerėjant, šios mintys išnyksta. Tačiau neretai pagerėjus būklei nuo antidepresantų ligoniai žudosi( sustiprėja fiziška, kai tuo tarpu mintys apie savižudybę neišnyksta).
3. Negydant depresijos padidėja ligos pasikartojimo tikimybė. Kas antram pacientui po pirmo depresijos epizodo būna antras. Ketvirto epizodo rizika( po trijų) – apie 90%.
4. Negydant depresijos sumažėja gyvenimo kokybė, krenta darbingumas, kenčia šeima.

Antidepresantai

Depresijai gydyti yra daug įvairių vaistų, kurių veikimas šiek tiek skiriasi.
Antidepresantai taikomi nuo 1957 metų. Pirmieji jų turėjo daug pašalinių reiškinių. Pastaruoju metu ypač pasiteisina naujos kartos antidepresantai, kurie papildo smegenyse veikiančių medžiagų ( serotoninio ir noradrenalinio) trūkumą. Dėl savo specifinio poveikio nervų sistemai naujos kartos antidepresantai turi mažai poveikių kitoms sistemoms, pvz.: širdies ir kraujagyslių.

Epidemiologija

2000 metų Amerikos Psichiatrų Asociacijos duomenimis, depresiją patiria gal būt daugiau kaip 330 milijonų žmonių. Vyraujančiais apskaičiavimais šį sutrikimą patiria 2 – 3 % vyrų ir 5 – 12 % moterų .
Riziką klinikinei depresijai išsivystyti turi 40 % moterų ir 25 % vyrų. Depresija sąlygoja aukštą – 19 % – savižudybių skaičių. Dabartinės žinios parodo, kad Švedijoje depresijos rizika tarp vyrų yra apie 50 % mažesnė, nei tarp moterų. Nepaisant to, vyrai nusižudo dažniau, nei moterys. Vyrų – moterų savižudybėse santykis dažniausiai yra 3 : 1 .
Yra įvertinta, kad Švedijoje 12% – 25% bendrosios praktikos gydytojų apžiūrimų pacientų kenčia nuo depresijos simptomų. Švedų tyrimai parodė, kad pusė tų, kurie nusižudo, lankėsi pas bendrosios praktikos gydytoją prieš įvykį. Iš jų tik 13 % buvo paskirti antidepresantai, dažnai nepakankamomis dozėmis ir nepakankamam laikui.
Depresijos paplitimas Lietuvoje ypač padidėjo 1998 metais, kai buvo įsteigti Psichikos sveikatos centrai ir ligoniams atsirado galimybė lengviau patekti pas psichiatrą .

Įvadas

Pasaulio sveikatos organizacijos ( PSO ) duomenimis, depresija yra vienas svarbiausių visuomenės negalios ir naštos šaltinių. Jos atvejai sudaro 5,4 % visuomenės ekonominės naštos ir 47 % neuropsichiatriniams sutrikimamas tenkančios naštos.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, prieš trejetą metų dėl depresijos į gydymo įstaigas per metus kreipdavosi 900 – 1000 naujų pacientų. Per pastaruosius trejus metus skaičius patrigubėjo ir dabar jau siekia 3,5 tūkstančio naujai išsiaiškintų depresijos atvejų. Pastaraisiais metais vaikų depresijos atvejų skaičius taip pat auga. Depresijos augimo žymeniu Lietuvoje laikytinas ir savižudybių skaičiaus augimas.

Depresija – vienas nemaloniausių asmenybės potyrių – yra labai dažna įvairiausių gyvenimo sunkumų sudėtinė dalis ir vienas svarbiausių, o kartais ir vyraujantis, daugelio psichikos sutrikimų simptomas. Depresija pirmiausia yra susijusi su nuotaikos pokyčiais. Žmogus tampa liūdnas ir paniuręs, ji apninka mintys apie savo nevykusį gyvenimą, degina stiprus kaltės jausmas. Jis praranda gyvenimo skonį ir gebėjimą priešintis jo sunkumams, taip pat nebesidomi dalykais, kurie anksčiau jį traukė.

Leave a Comment