Tauragės “Versmės” gimnazija
Psichikos sutrikimai (depresija ir su ja einančios ligos).
[pic]
Darbą paruošė: Tauragės gimnazijos 4h2 klasės mokinys Tomas Marcinkevičius
2002m. Depresija
Visiems pasitaiko prastos nuotaikos periodų, tačiau daugeliui bloganuotaika praeina lygiai taip pat netikėtai kaip ir buvo užklupusi. Tai yranormalu. Bet nemažai daliai žmonių bloga nuotaika trunka labai ilgai ir yratokia gili, kad trukdo normaliai gyventi. Negana to, ima varginti nerimas,įkyrios mintys, nemiga. Ši būsena nepraeina nei po kelių dienų, nei pokelių savaičių. Negydoma ji gali tęstis metų metus, ligonio gyvenimąpaversdama juodžiausia naktimi…
➢ Ar tai tikrai depresija?
Depresiją diagnozuoja tiktai gydytojas, tačiau naudinga žinoti svarbiausius ligos požymius, kad prireikus galėtume laiku kreiptis į specialistą: • Sumažėja domėjimasis gyvenimu ir sugebėjimas džiaugtis (darbu, sportu, draugais); • Jaučiamas nuolatinis liūdesys ir nerimas; • Sunku atlikti net ir menkiausius darbus; • Nuolatos jaučiamas nuovargis; • Atsiranda irzlumas, išsiblaškymas, pablogėja atmintis; • Atsiranda nemiga ir nuolatinis mieguistumas; • Pasikeičia valgymo įpročiai (visai nevalgoma ar valgoma per daug); • Sumažėja seksualinis potrukis ir pasitenkinimas; • Prarandamas pasitikėjimas savimi, vengiama žmonių; • Jaučiamasi blogiau tam tikru paros metu (dažniausiai rytais); • Kyla nepagrįstas kaltės jausmas; • Kamuoja mintys apie gyvenimo beprasmiškumą, mirtį ir savižudybę.
➢ Kodėl susergama depresija?
Susirgus depresija, atsiranda specialių medžiagų, dalyvaujančių nervinių impulsų perdavime (neurotransmiterių, arba neuromediatorių), sutrikimų. Nors stresas sustiprina depresijos simptomus, tačiau pačios ligos nesukelia. Depresiją taip pat sustiprina fizinė liga, pervargimas, per didelis darbo krūvis, tarpusavio santykių ir psichologinės problemos.
➢ Sudėtingi atvejai
Labai dažnai (net apie 50% atvejų) vienam ligoniui vienu metu nustatomi keli sutrikimai, tai yra vadinamasis komorbidiškumas. Depresija gali pasireikšti kartu su įvairiais sutrikimais, daugiau ar mažiau
apsunkinančiais ligos eigą, gydymą ir prognozę. Tai: • Socialinė fobija; • Generalizuotas nerimas; • Panikos sutrikimai; • Specifinės fobijos; • Potrauminio streso sutrikimas; • Agorafobija; • Obsesinis kompulsinis (įkyrumų) sutrikimas; • Manija (liguistai pakilusi nuotaika); • Priklausomybė nuo alkoholio ir kitų cheminių medžiagų; • Šizofrenija ir psichozės; • Valgymo sutrikimai; • Pažintinės veiklos sutrikimai; • Asmenybės sutrikimai; • Somatinės ligos.➢ Esant tokiam ligų deriniui, ligonio būklė paprastai būna sunkesnė, ligos eiga blogesnė, sutrikimas sunkiau pasiduoda gydymui, didėja savižudybės pavojus. Gydant kelis sutrikimus turėtų būti skiriami keli vaistai vienu metu. Laimei, kai kurie naujieji antidepresantai, pavyzdžiui, seroksatas, veikia iš karto visą simptomų kompleksą, todėl ligoniui dažniau pakanka vieno medikamento.
Gydymas
➢ Gydymas vaistais
Vaistai nuo depresijos – efektyvus gydymo būdas. Jie padeda sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse.
Patys naujausieji antidepresantai jau pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniais šalutiniais poveikiais ir didesniu saugumu.
Kiekvienam pacientui gydytojas parenka jam geriausiai tinkantį vaistą. Tai dažnai priklauso nuo simptomų pobūdžio, todėl konsultacijos metu labai svarbu, kad pacientas suteiktų kuo daugiau informacijos apie savo simptomus. Jeigu pirmas jums paskirtas antidepresantas pasirodė neveiksmingas, neverta nusiminti – iš daugybės nuotaiką gerinančių vaistų gydytojas tikrai galės parinkti jums tokį, kuris itin padės. Gydant depresiją dažnai skiriamas tiktai vienas vaistas – antidepresantas. Tačiau kitais atvejais gydytojas gali paskirti net kelis antidepresantus ar kitų vaistų, mažinančių kitus specifinius simptomus (pvz., nerimą, baimę, įkyrumus ir t.t.). kai kurie antidepresantai, pavyzdžiui, seroksatas (paroksetinas) vienu metu veikia kelias simptomų grupes, pavyzdžiui ir nerimo ir depresijos, todėl juos vartojant praktiškai nereikia gerti kitų vaistų.
➢ Ko galima tikėtis vartojant antidepresantus?
Vaistai nuo depresijos nesuveikia tuoj pat. Jie nepagydo šios ligos taip greitai, kaip aspirinas sumažina karščiavimą. Kad smegenyse atsinaujintų cheminių medžiagų pusiausvyra, reikia laukti daug ilgiau.
Pradėsite jausti vaistų poveikį ne anksčiau kaip po 2-3 savaičių, maksimaliai jis pasireikš tik po 4-6 savaičių. Todėl jeigu gydytojas paskyrė vaistų, turite juos vartoti net ir tuomet, kai jums atrodo, kad jie yra visai neveiksmingi – nustatyti jų tinkamumą yra gydytojo pareiga.➢ Klaidos
Dažna ligonių klaida – savavališkas vaistų vartojimo nutraukimas. Pastebėję, kad būklė pagerėjo, jie nusprendžia, kad taip bus visą laiką ir vaistai jiems nebereikalingi. Tačiau tai gali brangiai kainuoti: depresija vėl sugrįš. Tačiau kiekvieną kartą “apsilankiusi” depresija ligonį žeidžia vis labiau, jis dar labiau ima nepasitikėti vaistais Ir gydytojais. Gydyti tampa dar sunkiau, tenka įdėti dar daugiau kantrybės ir lėšų. Todėl į vaistų vartojimą sergantieji depresija turi labai rimtai žiūrėti. Net ir jausdamiesi gerai, jie turi ilgus mėnesius jų gerti, kad liga nepasikartotų.
➢ Antidepresantai
Vienas iš efektyvesnių vaistų nuo depresijos šiuo metu yra seroksatas (paroksetinas). Jis geriną miegą, nuotaiką, mažina įtampa, nerimą, padeda sureguliuoti apetitą, gražina darbingumą. Be to, seroksatas vienas gydo keletą aukščiau aprašytų kartu su depresija labai dažnai pasireiškiančių ligų. Todėl jį vartojant rečiau tenka papildomai vartoti kitų vaistų, net ir sudėtingesniais atvejais.
Vartojant antidepresantus kartais pradžioje atsiranda šalutinių poveikių, tačiau nereikia vaistų vartojimo tuojau pat nutraukti, nes dažniausiai po kelių savaičių jie savaime sumažėja ir išnyksta.
Antidepresantų vartojimo negalima nutraukti be gydytojo žinios. Nors prie jų priprantama, tačiau staiga juos nutraukę galite pajausti įvairių abstinencijos simptomų (panašių į gripą). Kai gydytojas nuspręs, jog laikas baigti šių vaistų vartojimą, jis pasakys, kaip tai padaryti pamažu.
➢ Kiek laiko reikia vartoti antidepresantus?
Dažniausiai tai priklauso nuo to, kelintą kartą susirgote depresija.
• Pirmas kartas
Pirmą kartą susirgus klinikine depresija gydymas vaistais paprastai
trunka nuo 6 iki 9 mėnesių. Tačiau susirgus depresija vieną kartą padidėja rizika susirgti šia liga ir antrą kartą. Rizika susirgti per 5 metų laikotarpį yra 50%.• Antras kartas
Pasikartojus depresijai, vaistais paprastai ją reikia gydyti 1-2 metus. Rizika, kad susirgsite dar kartą, dabar jau yra 70%.
• Trečias kartas
Šį kartą beveik galite būti tikras (95%), kad ligos neišvengsite ir kitą kartą. Todėl dabar vaistus rekomenduojama vartoti kelerius metus ar net visą likusį gyvenimą. Taip ilgai vartoti šiuos vaistus nėra pavojinga. Šių vaistų jums reikia tam, kad galėtumėte gyventi pilnavertišką gyvenimą.
Dažnesnės su depresija einančios ligos
1. Generalizuotas nerimo sutrikimas
Nerimas yra emocinė būsena, norint išgyventi besikeičiančiame pasaulyje. Tam tikras nerimas yra visą laiką, kai esame budrūs. Tačiau kai kurių žmonių nerimo sistema perkraunama ir ima veikti neadekvačiai – taip gali atsirasti nerimo sutrikimų. Kai nerimas kyla ne laiku arba yra toks stiprus ir taip ilgai trunka, kad trukdo normaliai žmogaus veiklai, diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Nerimo sutrikimai yra vieni dažniausių psichikos sutrikimų. Jie diagnozuojami remiantis ligonio simptomais.
➢ Generalizuoto nerimo sutrikimas
Šis sutrikimas pasireiškia kasdieniniu nerimu ir rūpesčiu dėl pačių įvairiausių įvykių ir reiškinių, kuriuos lydi daugelis vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Tai labai dažnas sutrikimas: juo serga 3-5% visų suaugusiųjų žmonių (moterys du kartus dažniau).
➢ Priežastys
Suaktyvėję žmogaus gynybiniai mechanizmai, kurie normaliomis sąlygomis padeda kovoti su priešu ar pabėgti iš pavojingos situacijos. Daugeliui žmonių ši būklė paaštrėja stresų laikotarpiu ir išlieka daugybę metų.
➢ Simptomai
Ligonis jaučia tokį didelį nerimą, kad negali jo valdyti. Be to, jis negali pailsėti, greitai pavargsta, sunkiai sukaupia dėmesį, yra dirglus, raumenys įtempti, miegas sutrikęs. Ligoniui kyla didžiulis nerimas dėl įprastų dalykų: darbo, pinigų, sveikatos, saugumo, mašinos
taisymo ir t.t. Tačiau, palyginti su nerimo objektu, nerimo stiprumas, dažnumas ir trukmė yra neproporcingai dideli.➢ Gydymas
Generalizuotas nerimas nustatomas kas dešimtam depresija sergančiam žmogui, taip pat depresija ne rečiau pasireiškia generalizuoto nerimo sutrikimu sergantiems ligoniams.
Labai dažnai šie sutrikimai gydomi ne tik nerimą mažinančiais vaistais, bet ir antidepresantais. Tuo labiau, kad nerimą mažinančių vaistų negalima vartoti labai ilgą laiką, nes prie jų priprantama.
Vartojant vaistus jau reikia mokytis atsipalaiduoti, pradėti reguliariai mankštintis. Kai kuriems žmonėms gali padėti psichoterapija.
➢ Pasekmės
Gydant galima kontroliuoti nerimo simptomus. Tačiau jeigu nekreipiama dėmesio į gilėjančius simptomus, gali pasunkėti ligonio socialiniai ir darbiniai ryšiai, kilti panikos priepuoliai. Kitos galimos komplikacijos – priklausomybė nuo raminamųjų, depresija.
2. Potrauminio streso sutrikimas
➢ Priežastys
Šis sutrikimas pasireiškia kaip pavėluota ar užsitęsusi reakcija į labai pavojingą ar labai stiprų stresą sukėlusį įvykį, kuris sukeltų stiprų stresą beveik kiekvienam. Sutrikimą sukėlę veiksniai gali būti gamtos ar žmonių sukeltos katastrofos, karas, nelaimingi atsitikimai ar avarijos, buvimas kitų žmonių mirties liudininku, buvimas kankinimų, terorizmo, išprievartavimo ar kitokio nusikaltimo auka.
Jautresnės nervų sistemos žmonėms potrauminis streso sutrikimas atsiranda greičiau ir lengviau, tačiau stiprus stresas gali pažeisti kiekvieno žmogaus psichiką.
➢ Simptomai
Tipinis sutrikimo požymis yra įkyrus ir pasikartojantis stresą sukėlusio įvykio išgyvenimas prisiminimuose arba sapnuose, pasireiškiantis nepaisant nuolat juntamo emocinio “sustingimo” ar jausmų blankumo. Sergantis asmuo izoliuojasi, bijo ir vengia užuominų apie jį ištikusią traumą. Kartais staigus jį traumavusios situacijos prisiminimas gali sukelti staiga prasiveržiančią baimę, paniką arba agresiją.
Paprastai kartu būna padidėjęs vegetacinės nervų sistemos sujaudinimas, pasireiškiantis padidėjusiu dirglumu, sustiprėjusiu baimingumu ir nemiga. Kartu su šiais simptomais dažnai pasireiškia depresija, neretai
ir savižudybės idėjų. Ligonio būklė dar labiau pasunkėja, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiu ar psichoaktyviomis medžiagomis.Sutrikimas pasireiškia po traumos praėjus keletui savaičių ar mėnesių. Ligos eiga banguoja, tačiau dažniausiai galima tikėtis pasveikimo. Nedidelei daliai pacientų šis sutrikimas gali užsitęsti daugelį metų ir tapti lėtinis. Kai kuriais atvejais pasireiškia asmenybės deformacija.
➢ Gydymas
Gydoma psichoterapija ir vaistais. Siekiant sumažinti potrauminio streso atsiradimo galimybes šiuo metu vis dažniau po didesnių katastrofų stengiamasi suteikti kvalifikuotą medicininę ir psichologinę pagalbą aukoms ir jų artimiesiems. Ūmiems simptomams pašalinti skiriama raminamųjų, ilgalaikiam gydymui – antidepresantų.
3. Panikos sutrikimai
Žmonėms, sergantiems nerimo sutrikimu su panikos priepuoliais, liga pasireiškia bet kuriuo paros metu ir dažniausiai be jokių aiškių priežasčių.
➢ Priežastys
Apie 1% žmonių kenčia itin stiprius ir dažnai pasikartojančius panikos priepuolius, moterys du kartus mažiau negu vyrai. Žmonės, patyrę stiprų stresą (artimųjų mirtį, išsiskyrimą ir t.t.), fiziškai tampa silpnesni, todėl dažniau patiria panikos priepuolius. Panikos priepuoliai dažnai kankina tos pačios šeimos narius. Daugelis žmonių nors kartą gyvenime yra patyrę bent vieną panikos priepuolį.
➢ Simptomai
Panikos priepuolis – tai staigi emocijų banga, lydima nemalonių fizinių pojūčių (širdies plakimo, krūtinės skausmo, svaigimo, pykinimo ir kt.), gresiančios blogos lemties nuojautos, didelės mirties baimės ir baimės prarasti kontrolę. Paprastai ligonis ima baimintis būsimo priepuolio ir kartais atsiranda tos vietos ar situacijos, kur įvyko priepuolis, baimė (agorafobija).
Kartais panikos priepuolių simptomai atsiranda dėl padidėjusios skydliaukės aktyvumo ar depresijos. Šioms ligoms reikia specialaus gydymo ir medikamentų, todėl reikia nueiti pas gydytoją, apibūdinti simptomus ir atlikti svarbiausius tyrimus.
➢ Gydymas
Visų pirma reikėtų išsiaiškinti, kas išprovokuoja panikos priepuolius.
Žmonės dažnai sako, kad priepuoliai prasideda netikėtai, bet geriau panagrinėjus pasirodo, kad yra tam tikrų problemų, apie kurias vengiama garsiai kalbėti. Žinoma, labai dažnai vienam tai suprasti būna sunku, tačiau kartu su psichoterapeutu tai padaryti daug lengviau.Dažnai žmogų panikos priepuoliai labai gąsdina ir jis ima galvoti, jog serga sunkia somatine liga, tačiau dėl to kyla tik dar didesnė baimė, kuri savo ruožtu padidina nerimą. Pirmas žingsnis, efektyviai padedantis ignoruoti panikos priepuolį, yra fizinio proceso suvokimas. Prasidėjus panikos priepuoliui, stabdykite neigiamas mintis ir pirma priminkite sau, kad panika – tai tik nerimo reakcija ir kad nuo jos niekas nemiršta. Pasibaigus panikos priepuoliui negalvokite vien apie blogus dalykus: jūs žinote, kas tai yra panika ir kaip ją galima įveikti, todėl nesate prieš ją bejėgis. Šiuo metu visiems ligoniams, susirgusiems panikos priepuoliais, skiriama vaistų. Priepuoliui nutraukti ir gydymo pradžioje vartojami stiprūs raminamieji vaistai. Palaikomajam gydymui paprastai rekomenduojami antidepresantai, ypač tie, kurių poveikis gydant įrodytas.
➢ Pasekmės
Panikos priepuoliai nėra pavojingi žmogaus gyvybei, tačiau ligonį labai gąsdina. Daugeliui žmonių panikos priepuoliai nepalieka jokių pasekmių. Tačiau kitiems, gali atsirasti lėtinis nerimas, depresija, agorafobija.
4.Agorafobija
Fobija – tai nuolatinis, nerealus, intensyvus nerimas ir baimė, susiję su specifine išorine situacija.
Terminas “agorafobija” vartojamas apibūdinant baimę, situacijas, iš kurių nebus kaip skubiai pasišalinti, jeigu kils nerimas, pavyzdžiui: važiavimas autobusu, skridimas lėktuvu ir pan. Kai kuriems žmonėms agorafobija atsiranda po to, kai jie patiria panikos priepuolį.
➢ Simptomai
Agorafobija dažnai labai smarkiai paveikia ligonio gyvenimą – jis savanoriškai užsidaro “namų arešte”.
➢ Gydymas
Efektyviausias psichoterapinis gydymas – ekspozicinė terapija. Tai elgesio terapijos rūšis, kurios metu ligonis turi kuo ilgiau išbūti baimę keliančioje situacijoje – apie 90% ligonių padeda sumažinti
nerimą ir pasveikti. Jeigu liga negydoma, jos eiga būna banguojanti. Kartais net savaime pagyjama, nes žmogus pats randa kovos su nerimu būdus.➢ Pasekmės
Užsitęsus ligai, labai dažnai papildomai prasideda depresijos, kurią būtina gydyti antidepresantais, simptomai.
Depresija paauglystėje ir vaikystėje
➢ Ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams labiau būdingi psichosomatiniai sutrikimai (galvos, pilvo skausmai, kiti somatiniai simptomai), specifiniai emociniai sutrikimai (masturbacija, enurezė), miego sutrikimai (dažni naktiniai košmarai). Šie vaikai dažnai būna dirglūs, nenori bendrauti nei su suaugusiais, nei su vaikais, atsisako žaisti, neadekvačiai vertina save, jiems atrodo, kad tėvai labiau myli brolius ir seseris. Vaikų depresijos simptomus būtų galima suskirstyti į dvi grupes. Vienos grupės vaikams aiškiai vyrauja depresinė nuotaika, kitoje grupėje daugiau vyrauja elgesio sutrikimai (pyktis, impulsyvumas, agresyvumas, melavimas, bėgimas iš namų ir pan.). depresija sergantys vaikai dėl sunkiai koncentruojamo dėmesio bei nuovargio patiria nesėkmių mokykloje. Paaugliams būdinga savita depresijos simptomatika. Vienas iš būdingiausių simptomų – elgesio sutrikimai (impulsyvumas, polinkis į nusikalstamą veiklą, piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais). ➢ Manoma, kad depresija serga 2% vaikų iki lytinio brendimo ir 5-8% paauglių, mergaitės tris kartus dažniau. ➢ Vaikų ir paauglių depresija yra ne mažiau grėsminga už suaugusiųjų. Lietuvoje kasmet nusižudo 30-40 jaunuolių ir merginų, 15-19 metų amžiaus (98-99m. duomenys). Mergaitės mėgina žudytis du kartus dažniau, tačiau nusižudžiusių berniukų yra 2-3 kartus daugiau. ➢ Tokiems vaikams pagalba yra būtina, nes depresija sutrikdo vaiko socialinę adaptaciją, o negydoma gilėja, linkusi užsitęsti. Daugelio daktarų nuomone, medikamentinį gydymą vaikams reikėtų paskirti, jeigu psichoterapinis gydymas po keturių savaičių neduoda naudos.
Ką derėtų žinoti artimiesiems
Ši liga žaloja ligonio mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgesį. Nors ligonis ne visada nori apsilankyti pas specialistus, tačiau galėtų
padėti jo artimieji, švelniai paskatindami kreiptis, tačiau jokiu būdu netempdami jo per prievartą. Artimieji turėtų parodyti ligoniui daugiau šilumos ir supratimo, nes šiuo gyvenimo laikotarpiu jis tampa jautresnis kritikai ar grubesniam žodžiui. Nereikalaukite iš ligonio tobulai atlikti įvairias užduotis, net ir tas, kurias anksčiau jis atlikdavo be jokių priekaištų. Turėkite kantrybės ir žinokite, jog tai pagydoma liga. Jūsų pareiga – paskatinti jį tinkamai, pagal gydytojo nurodymus, vartoti vaistus ir laiku apsilankyti pakartotinėse konsultacijose.Laiku pradėjus gydyti: ✓ Žmogus greičiau pasveiksta; ✓ Sumažėja nusižudymo galimybė, nes išnyksta slogios mintys; ✓ Sumažėja ligos pasikartojimo galimybė; ✓ Pagerėja darbingumas, gyvenimo kokybė.
Pranešimui parengti naudota literatūra:
1. V. Ribakovienė, D. Pūras “Vaikų ir paauglių amžiaus depresijų ypatumai” 2. Žurnalas “Gydymo menas” 3. SmithKline Beecham firmos lankstinukas “Depresija retai ateina viena” 4. Internetiniai puslapiai: www.mokslocentras.lt