TURINYS
Įvadas……………………………………………………………………………………………………………..31. Plungės ir jos apylinkių geografinė padėtis……………………………………………… 42. Plungės apylinkių svarbiausios ekosistemos……………………………………………..52.2 Platelių ežeras …………………………………………………………………………………52.1 Plungės miškai………………………………………………………………………………..73. Aplinkosauga Plungės apylinkėse……………………………………………………………8Išvados………………………………………………………………………………………………………….10Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………..11
ĮVADAS
Plungės rajonas yra vakarinėje Lietuvos dalyje, Žemaičių akuštumos vakariniame pakraštyje. Plotu Plungės rajonas – devintasis Lietuvoje ( po Varėnos, Šilutės, Vilniaus, Panevėžio, Rokiškio, Šiaulių, Kelmės ir Anykščių). Jis užima 1699 km2 teritoriją. Plungės rajono padėtis tokia pat, kaip ir visos Lietuvos. Rajonas tėra bendrų darbų bei žemėlapių sudedamoji dalis. Dabartinio plungės rajono geografinio pažinimo pradžia turime laikyti J.Dlugošo Lietuvos paviršiaus, upių ir ežerų trumpą aprašą. Lietuvos, o tuo pačiu ir dabartinės Plungės rajono teritorijos geografinės sąlygos plačiau pradėtos tirti tarpukario Lietuvos Respublikos metais. Intensyviai tirtos upės, ežerai. Hidrogeologiniai tyrimai buvo praktinio pobūdžio ir apsiribojo eksplotaciniais hidrogeologiniais gręžiniais. Rajone yra daug lankytinų objektų, kurie turi didelę išliekamąją vertę. Babrungo upės vingyje rasime įspūdingą senovinę Gandingos gynybos sistema, kurios centras – piliakalnis. Dabartinis Plungės rajonas turi įdomią istorinę praeitį, jame daug istorijos ir kultūros paminklų. Rajonas gausus žymiais žmonėmis, savais papročiais, gyventojų verslais ir gyvenvietėmis, pramonės ir žemės ūkiu.Plungės rajoną išties tiktų vadinti Babrungo kraštu. Babrungas – tai vienas gražiausių Žemaitijos upių. Ji išteka iš Platelių ežero, toliau vingiuoja Plungės link ir įteka į Miniją. Pliūškenančios Platelių ežero bangos, paukščių balsasis skardenančios pašlaistės ramina ir stiprina visus, kurie čia apsilanko. Darbo tikslas – ekologiniu aspektu įvertinti Plungės apylinkes.
1. PLUNGĖS IR JOS APYLINKIŲ GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Plungės rajonas yra vakarinėje Lietuvos dalyje, Žemaičių aukštumos vakariniame pakraštyje. Nuo vakariausio rajono dalies, esančio į vakarus nuo Kulių gyvenvietės, tik 27 km iki Baltijos jūros. Plungė nuo Baltijos jūros nutolusi 48 km. Rajonas ištįsęs šiaurės-pietų kryptimi ir vos ne vos išlinkęs į vakarus. Atstumas nuo šiauriausio iki piečiausio taško – 65 km. Rajono plotis – 40,4 km. Plungės rajono geometrinis centras yra Medingėnų-Milašaičių miško šiaurės vakarų pakraštyje. Plunės rajonas suskirstytas į 11 seniūnijų: Plungės miesto; Alsėdžių; Babrungo; Kulių; Nausodžio; Paukštakių; Platelių; Stalgėnų; Šateikių; Žemaičių Kalvarijos; Žlibinų. Netoli Plungės įsikūrę Plateliai su savo Žemaitijos Nacionaliniu parku, įspūdingu Platelių ežeru, čia vasaromis tampa puikus kurortas vietiniams ir atvykeliams.
Plungės rajono geografiniai komponentai ne tik kartu egzistuoja, bet ir vienas kitą sąlygoja. Jie nėra lygiaverčiai , todėl skirstomi į dvi grupes: lemenčiuosius( pagrindinius) ir lemiamuosius( antraeilius). Lemiančiųjų grupę sudaro reljefas, jo litologija, klimato sąlygos ir vanduo, o lemiamųjų – dirvožemis, augalija ir gyvūnija. Dažniausiai pirmieji veikia antruosius per vandenį. Plungės rajono šiaurinė ir šiaurinės rytų dalis yra aukštai iškilusi ir pasižymi kalvotu bei kalvotu-daubotu reljefu, sudarytų iš paprastų priemolių, smėlių. Reljefo kalvotumas ir daubotumas sąlygoja ežerų ir nenidelių pelkių susidarymą. Daubose, pažemėjimuose susirinkęs vanduo filtruojasi į požeminį ir maitina gruntinius bei tarpsluoksnius vandenis. Dėl didelės visų rūšių erozijos susidarė nelabai derlingi dirvožemiai, kurie lėmė augalijos sudėtį ir vešlumą. Pažymėtina, kad ten, kur praeityje vyko smarki cheminė erozija, ji tokia tebėra ir dabar, nes nepasikeitė ją sąlygojantys veiksniai.Pietinėje ir pietvakarinėje rajono dalyje, kur vyrauja lygumų reljefas, sudarytos iš mažai praplautų moreninių priemolių, , kritulių vanduo natūraliomis sąlygomis ilgai laikosi žemės paviršiuje. Dėl to daug jo išgaruoja, o kitas, pasipildęs tarpsluoksniniais vandenimis, kylančiais iš gelmių dėl spaudimo, teka paviršiumi, formuodami tankų upių tinklą. Dėl to sparčiai vyksta pelkėjimas. Plungės rajono klimato sąlygas labiausiai lemia oro masių judėjimas, tačiau turi įtakos ir bendroji saulės radiacija, reljefo pobūdis, jo aukštis virš jūros lygio. Vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje, taip pat ir Plungės rajone iškrinta daug kritulių. Netoli esanti Baltijos jūra turi šiek tiek įtakos rajono oro temperatūrai, drėgnumui, vėjo greičiui ir t.t. Vasarą oro temperatūra būna kiek žemesnė, rudenį ir žiemą – aikštesnė negu toliau nuo jūros esančiuose regionuose.Plungės rajono dirvožemiai susiformavę ant lengvo, smėlėto priemolio bei priesmėlio, kai kur nedideli plotai – anr smėlio. Pietinėje rajono dalyje jie susidarę ant mažiau išplauto priemolio. Dirvožemiai formavosi pakankamai aukštos temperatūros ir drėgmės sąlygomis. Jiems darė povaikį dirvodarinių uolienų dūlėjimas, augalija, kuri poledynmečio metais labai pasikeitė, kaip ir klimato sąlygos. Plungės rajono teritorija buvo apaugusi mišriaisiais miškais. Šiuo laikotarpiu ypač matomai ėmė veikti visi trys pagrindiniai dirvožemio procesai – jaurėjimas, velenėjimas ir pelkėjimas.2. PLUNGĖS APYLINKIŲ SVARBIAUSIOS EKOSISTEMOS
Rajonas nėra ežeringas. Jame tik 40 ežerų ir keli tvenkiniai. Daugiausia tyvuliuoja mažų ežerėlių. Iš didesnių paminėtini Platelių, Ilgio, Alsėdžių, Beržoro, Mišės, Remčio ir keletas kitų. Žemaitijos nacionalinis parkas yra saugoma teritorija, įsteigta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. Parke yra išskirti 2 gamtiniai rezervatai – Plokštinės ir Rukundžių..Rukundžių rezervatas saugo unikalų pelkėtų miškų bei Aklaežerio ir Pietvės upelio gamtos kompleksą. Upės ir upeliai būdingas – Plungės rajonogamtos elementas. Rajono teritorija teka 54 didesnes upės ir upeliai arba jų atkarpos.
2.2 PLATELIŲ EŽERAS
Biotopas. Didžiausias ir gražiausias Platelių ežeras. Jo plotas – 1210 ha, ilgis – 8,4 km, didžiausias plotis – 3,3 km, kranto linijos ilgis – apie 30 km. Ežerą puošia septynio salos, užimančios virš 20,5 ha bendrą plotą. Kiekviena jų turi pavadinimą. Didžiausias ežero gylis – 46 km. Ežere yra apie 125 mln m3 vandens. Platelių ežero dugnas labai nelygus: daug gelmių ir seklumų. Labai vingiuota ir ežero pakrantė. Dėl to ežere gausu pusiasalių, įlankų bei seklumų. Platelių ežero pakrantėje yra plati atabrado juosta, nusidriekianti iki 2 m gylio, kurioje dugno nuolydis daug didesnis. Visai sekli pietinė ir šiaurinė ežero dalis. Čia maksimalus gylis apie 7 m. Ežero vidurys – giliausias, net 46 m.
Platelių ežero baseinas nėra didelis. Jo plotas – 60,5 km2. vandenskyros ilgis – 38km. Baseinas gana simetriškas, ežeringas. Platelių ežeras yra subrendimo stadijos, vidutinmaistis, nes atitekantys vandenys nėra labai užteršti. Nors ežero baseine karbonatai gilokai išplauti, tačiau atitekantys ie ežero vandenys priklauso karbonatinių vandenų klasei. Šio ežero lygis keičiantis metų laikams kinta: pavasarį pakyla, o vasaro ssausrų metu bei labai šaltomis žiemomis nusenka. Platelių ežerui būdingi cikliški daugiamečiai vandens lygio svyravimai. Šių svyravimų amplitudė siekia 2 ir daugiau metrų.Ežero vandens temperatūra nepastovi. Ji kinta ne tik keičiantis metų laikams, bet ir ežero gyliui. Paviršinių vandenų temperatūra priklauso nuo saulės radiacijos, oro, su kuriuo vanduo kontaktuoja, tempetatūros, efektyviojo išspinduliavimo ir vandens garavimo. Biocenozė. Platelių ežero pakrantės vešliai apaugusios vandens augalija. Skurdžiausia augalija yra rytinėje pakrantėje, o vešliausia – seklioje šiaurinėje ir pietinėje. Įlankose ryškios viršvandeninių, plūduruojančių ir povandeninių augalų juostos. Beje, pavėjinėse pakrantėse vandens augalija vešlesnė, negu priešvėjinėse. Vandenyje gausu labai smulkių, tik pro mikroskopą matomų vienaląsčių ir koloninių dumblių, taip pat stambių žiedinių augalų. Vieni iš jų vandens masėje plūduriuoja, tai vadinamasis planktonas, kiti auga rizoidais arba šaknimis įsitvirtinę į dugną, jie sudaro bentosą, treti plūduriuoja vandens paviršiuje, šaknimis nesiekdami dugno, tai vadinamasis pleistonas. Iš retesnių gyvūnų Platelių ežere gyvena pelkiniai vėžliai, tebėra plačiažnyplių vėžlių. Gyvena vidutiniai dančiasnapiai. Ežere gyvena seliavos, sykai, karšiai, kuojos, lydekos, ešeriai, vėgėlės, raudės, unguriai. Mažažiedė vandens lelija Žiedai 5-12 cm skersmens, pavieniai, ant ilgų, lanksčių kotų plūduriuoja vandens paviršiuje. Taurėlapiai 4, žali, taurelės pagrindas keturkampis, aštriabriaunis. Vainiklapiai balti, gausūs, išsidėstę keliomis eilėmis, vidiniai pamažu virsta kuokeliais. Kuokeliai geltoni, purka rausva. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėn. Nakčiai žiedai susiglaudžia. Vaisius – ąsotėlio pavidalo uoga. Augalas be stiebo. Lapai plūduriuoja vandens paviršiuje, kaip ir žiedai, auga iš šakniastiebio; lakštas odiškas, beveik apskritas, iki 30 cm skersmens, išpjautu pagrindu, su smailiomis skiautėmis. Lapo viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė raudonai violetinė. Daugiametis vandens augalas su gulsčiu, daugelyje vietų įsišaknijusiu šakniastiebiu. Dauginasi šakniastiebio dalimis ir sėklomis, kurias perneša vanduo ir paukščiai.Auga ežeruose, balose, durpynų duobėse, upių užtakiuose ir senvagėse. Mėgsta švarius, ne per daug gausius maisto medžiagų vandenis. Žiedai gamina daug žiedadulkių, juos apdulkina vabalai. Šakniastiebio viršūnės minkštos, tinka maistui (virtos ir džiovintos), jas ėda vandens gyvūnai. Seni šakniastiebiai tinka odoms išdirbti ir audiniams dažyti. Vaistinis augalas. Sėklas lesa paukščiai. Išvesta dekoratyvinių veislių. Vandens lelijos dėl didelių, gražių žiedų seniai žadino žmonių vaizduotę, apie jas sukurta, pasakų, legendų. Šiose legendose galima rasti ir užuominų apie augalų globą. Žiedai esą paskendusių mergaičių vėlės, o norint žiedų pasiskinti, reikia kaskart prašyti leidimo iš paties Vandenio. Lietuvoje auga dar viena rūšis – baltoji vandens lelija.2.3 PLUNGĖS MIŠKAI
Biotopas. Pagrindiniai natūralieji dirvožemio dangos bruožai susiformavo per pastaruosius 3000 metų, kai Plungės rajono teritorija buvo apaugusi mišriaisiais miškais. Kritulių kiekis gerokai padididėjęs, dėl to pagausėjo eglynų, o su jais organinių rųgščių viršutiniuose dirvožemių horizontuose. Laikui bėgant karbonatai iš dirvožemio buvo ištirpgyti ir išplauti iki 1,5-2,0 m, o vietomis kur kas giliau. Susidarė rūgštus dirvožemis, kuriuos galima vadinti velėniniais jauriniais. Jų rūgštingumas – pH 4,5-5,2, judriojo fosforo kiekis 1-3 mg šimte gramų dirvožemio, augalams prieinamo kalio kiekis 8-14 mg. Drėgmės perteklius, rūgšti aplinka sąlygojo menkesnę organinių medžiagų mineralizaciją.Biocenozė. Rajono miškingumas – 38,4%. Miškuose vyrauja eglės su beržų, ąžuolų, klevų ir kitų lapuočių priemaiša. Slėnesnėse vietose – eglynuose padaugėja drebulių, baltalksnių, beržų, juodalksnių. Jaunuose miškuose vyrauja lapuočiai – drebulės, juodalksniai, baltalksniai, beržasi, ąžuolai. Šių miškų, miškelių pakraščiuose auga ir žilvitčių, karklų, šaltekšnių. Nemažą procentą aptariamuose miškuose sudaro eglės.
Plungės rajone yra miškų, kuriuose vyrauja pušys. Tai miškai esantys į pietus, pietryčius, bei rytus nuo Platelių ežero: Plokštinės, Rukandžių, Milašaičių. Juose eglės ir beržai sudaro palyginti nedidelę dalį. Pažymėtina, kad miškų rūšinė sudėtis labai nepastovi. Ypač greitai keičiasi eglių kiekis. Būdingi ąžuolai. Ąžuolynų nėra, tačiau ąžuolų giraičių pasitaiko gana daug. Pasitaiko ir storų ąžuolų. Apibendrinant pasakytina, kad Plungės rajone vyrauja pietų taigos krūmokšninia eglynai. Rajono šiaurės vakarų kampe paplitę plačialapiai eglynai ir eglynai su plačialapių miškų elementais. Kalbėti apie rajono gyvūnija gana keblu, nes gyvūnų sudėtis nuolat keičiasi. Pastaraisiais šimtmečiais išnyko stumbrai, taurai, lokiai. Įsikūrę pilkieji kiškiai, dirviniai pelėnai, kurapkos. Paskutiniaisiais metais dėl intensyvaus laukų sausinimo labai sumažėjo laukinių bičių, varlių, vėžių. Padaugėjo šernų, stirnų, briedžių. Nemažą Plungės rajono gyvūnijos sudaro vadinamieji šiaurės reliktai, t.y. gyvūnai,, pasilikę nuo ledynmečio laikų, kai čia buvo tundra bei taiga. Iš paikščių galima paminėti žvyrę, dirvinį sėjiką, iš žinduolių – baltąjį kiškį.3. APLINKOSAUGA PLUNGĖS APYLINKĖSE
Rajone yra nemažai saugotinų gamtos paminklų ir teritorijų. Iš jų – 11 draustinių, 4 parkai, 5 medžiai ir 5 rieduliai. Rajone įkurtas Žemaitojos nacionalinis parkas, kuriame saugojamos gamtos ir kultūros vertybės, poilsiauja žmonės. Nacionalinis parkas išsidėstęs vaizdingose Platelų landšaftinio ir Babrungo botaninio draustinio teritorijose. Čia nemažai reto grožio ežerų, upių bei upelių slėnių. Parko plotas – 27171 ha.
Parko uždaviniai:
Gamtosaugos srityje:• išsaugoti Platelių ežeryno gamtinę ekosistemą;• apsaugoti vertingus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus;• atkurti pažeistus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus;
• skatinti kraštovaizdžio įvairovę visoje Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje;• didinti gamtinių kompleksų biologinę įvairovę, veisti ir formuoti mišrius medynus;• plėsti želdinius agrarinėse ežerų pakrantėse, vandens telkinių apsaugos zonose;• nestatyti stambių pramonės, žemės ūkio objektų konservacinėse zonose;• vykdyti ekologinį, aplinkosauginį švietimą.Kultūros paveldo: • išsaugoti kultūros vertybes autentiškoje vietoje;• fiksuoti vertybes;• perkelti į muziejus;• ieškoti, kooperuoti lėšas paveldo apsaugai ir tvarkymui;• puoselėti ir propaguoti tradicijas.
Rekreacijos:• reguliuoti rekreacinių išteklių naudojimą;• kurti rekreacinę infrastruktūrą;• organizuoti bei skatinti pažintinį tausojantį turizmą;• teikti informacines paslaugas, propaguoti ŽNP vertybes.
Parke yra išskirti 2 gamtiniai rezervatai – Plokštinės ir Rukundžių. Rezervatuose nevykdoma miškų, žemės ūkio ir kita ūkinė veikla. Draudžiamas miško gėrybių rinkimas, medžioklė, pažintinis turizmas. Lankytis galima tik mokslo tiriamaisiais tikslais, turint ŽNPD leidimą.Plokštinės rezervato tikslas – išsaugoti etaloninį Žemaitijai Plokštinės miškų ir pelkių kompleksą su šiam regionui būdingomis biocenozėmis, išlikusiomis retosiomis augalų, grybų ir gyvūnų rūšimis, natūraliais Juodupio bei Uošnos upeliais ir unikalia geomorfologine struktūra išsiskiriančiu Plokščių termokarstiniu duburiu.Rukundžių rezervatas saugo unikalų pelkėtų miškų bei Aklaežerio ir Pietvės upelio gamtos kompleksą. Plungės rajone labiausiai saugotini vandenys, landšaftas, dirvožemis, oras. Taip išlaikysime ir gyvūniją, nes ji, kaip ir augalija priklauso nuo minėtu geografinių komponentų. Žinoma, kaip kur daroma ir tiesioginė žala augalijai bei gyvūnijai. Tokiais atvejais naudotini spacialūs apsaugos būdai. Vandenis reikai saugoti ne tik nuo užteršimo, bet ir nuo išsekimo, nes kuo mažiau užterštų vandenų, tuo didesnės gėgo, švaraus vandens atsargos. Plungės rajono augalai labai įvairūs ir vienaip ar kitaip svarbūs žmonėms, todėl visi saugotini. Tačiau yra augalų, kurie žmonėms būtini. Tokie augalai labiau prižiūrimi ir itin saugomi. Tai miestų, gyvenviečių, natūraliųjų pievų, pelkių augalai, miškai. Plungės rajonas nepasižymi retųjų augalų gausumu, nors flora čia gerai ištirta.
IŠVADOS
Nors Plungė yra nedidelis miestelis su gražiomis savo apylinkėmis, tačiau turistų čia tikrai netrūksta. Jau vien Žemaitijos nacionalinis parkas – tikras atradimas tiems, kurie savo kelionėse siekia susipažinti su natūralumą išlaikiusia gamta ir savitomis šio regiono tradicijomis. Rekomenduotinas gamtininkams, dviračių turistams, buriuotojams, nardytojams, čia yra galimybė turiningai ir aktyviai praleisti laisvalaikį. Platelių ežerynas, didžiuliai miškų masyvai, Žemaičių Kalvarijos architektūra ir tradiciniai archaiški atlaidai, medžio meistrų dirbiniai, tradicinės Užgavėnių šventės, galimybė išgirsti, prisiliesti, pajausti visą tą legendomis virtusį žemaitiškumą – štai kas traukia į Žemaitijos nacionalinį parką. Geografinių komponentų visuma, jų tarpusavio ryšiais Plungės rajonas ryškiai skiriasi nuo kitų, net visai greta esančių. Niekur Lietuvoje nėra tokių vaizdingų upių, kaip Minijos aukštupys ir jos intakas Babrungas, tokio gražaus ir savito ežero, kaip Plateliai. Tai tik dalis rajono savitumų.
NAUDOTA LITERATŪRA
1. A. Garunštis Plungė – Babrungo kraštas. K.1993 m2. Žemaitijos nacionalis parkas 3. Plungės rajono savivaldybės internetinis puslapis.