Inovacijos slaugos pokyčių procese: vizija ir plėtra

Novacija: (lot. Novatio – atnaujinimas, pakeitimas), – tarptautinių žodžių žodynas;
Inovacija: (naujovė)

Nūdienos gyvenime aplinka keičiasi labai greitai. Aplinkybės atsiradusias problemas reikalauja išspręsti greitais adekvačiais pakeitimais ir naujovėmis . Pokyčių procese susiduriame su sprendimo problemomis. Sprendžiant problemas pokyčių procese svarbu turėti viziją ir išlaikyti tikslą.
Reformuojama sveikatos priežiūros sistema labai veikia slaugą. Pokyčius slaugoje sukelia ne vien išorinės sąlygos. Daugelis iš jų atsirado dėl to, kad patys slaugos specialistai ieškojo ir ieško naujovių siekdami tobulinti praktiką ir pagerinti slaugos specialistų rengimą.
Profesinė patirtis rodo, kad slaugytojų patirtis, nuukreipta į pagalbą gydytojui ir jo nurodymų vykdymą, neatitnka pacientų poreikių.
Dėl tinkamai neįteisintų ir neišplėstų slaugos paslaugų namuose teikimo, ilgėja pacientų buvimo stacionare laikas, brangsta jų gydymas ir reabilitacija, kyla psichologinės problemos. Slaugant dalyvauja tam tikslui nepasirengę visuomenės nariai. Tokia padėtis antihumaniška slaugytino žmogaus ir jo artimųjų atžvilgiu, psichologiškai slegia ir žemina jų orumą, brangiai kainuoja valstybei.

“SVEIKATA – 21”
PSO Europos regiono direktorius I.E. Asvall 1998 m. pristatė dokumentą “Sveikata – 21”, kuriame didelis dėmesys skiriamas bendruomenės (šeimos) slaugai.
I.E. Asvall sakė: “skleiskite idėjas, keiskitės jomis, sttiprinkite, remkite naujas mokymo programas, koncentruokitės ties šeimomis, kur vyksta pagrindiniai procesai, kuriuos jūs galite įtakoti, gerinti gyvenimo kokybę, imkitės sveikatos sistemos reformos.”

SLAUGOS MOKSLAS
Slaugos mokslo statusas mūsų šalyje dar visiškai naujas.
Universitetinės slaugos bakalauro studijos pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo įkurtos KM

MU 1990 metais, o prieš ketverius metus įkurta slaugos magistrantūra ir doktorantūra.
Slaugos studijos universitetuose tampa labai vertingos, nes slaugytojas, baigęs universitetą, turi galimybę įgyti Europos komisijos pripažintą tarptautinę slaugytojo kvalifikaciją ir jam suteikiama laisvė migruoti.
Svarbu analizuoti, apibendrinti ir nustatyti slaugos mokslo plėtrą, taip pat propaguoti slaugos mokslą kaip atskirą kryptį.
Kadangi slaugos mokslas mūsų šalyje dar naujas reiškinys, būtina moksliškai apibendrinti vykdomo slaugos mokslo tendencijas, analizuoti slaugos mokslinius darbus ir numatyti ateities slaugos mokslo tendencijas.

SLAUGOS MOKSLAS – EUROPOS SLAUGOS STUDIJŲ ATEITIS
PSO Europos regiono Slaugytojų ir akušerių departamento direktorės Ainnos Fawcett-Henesy iniciatyva Maribore (Slovėnija) vyko Europos slaugos studijų ekspertų posėdžiai, kuriems vadovavo PSO konsultantė Majda Šlajmer-Japelj.
Nutarta, kad slaugos studijų pagrindas – kaip išsilavinimo minimumas – turėtų būti universitetinės bakalauro studijos.
Europos slaugos studijų ekspertų posėdžiuose taip paat buvo sprendžiami slaugos tęstinių studijų (magistrantūros, doktorantūros) ir slaugytojų kvalifikacijos bei specializacijos klausimai.
Į slaugos studijų vystymo strategiją buvo įrašyta, kad kvalifikacija bei specializacija taip pat turėtų vykti tik universitetuose.
Europos slaugos studijų ekspertų posėdžiuose išsakytas šio šimtmečio slaugos mokslo tikslą ir kryptį – visos slaugytojos turi turėti universitetinį išsimokslinimą.
Pereinamuoju laikotarpiu reikia išplėsti neakivaizdines slaugos studijas,kad visos pasiryžusios mokytis slaugytojos įsigytų universitetinį išsilavinimą.

SLAUGYTOJO KVALIFIKACIJOS STRUKTŪRA
Slaugytojo kvalifikacijos struktūra susijusi su daugeliu veiklos sričių, kurių pagrindas yra:

Specialieji profesiniai gebėjimai

Edukologiniai dalykai

Psichologiniai dalykai

Socialiniai dalykai

Vadybiniai dalykai

Savarankiškas analitinis mąstymas

10-IES SR

RIČIŲ SLAUGYTOJŲ KOMPETENCIJOS
PSO kelia slaugytojams reikalavimą įgyti 10-ies sričių kompetencijas:
1. Kritinio mąstymo;
2. Komunikavimo;
3. Technologijų panaudojimo;
4. Žmogiškųjų vertybių vertinimo;
5. Etiško mąstymo
6. Globalios sveikatos priežiūros požiūrio;
7. Sveikatos priežiūros politikos, organizavimo ir finansavimo;
8. Sveikatos priežiūros apimties koordinavimo;
9. Sveikatos vystymo ir plėtojimo;
10. Profesinio vaidmens vystymo.

SLAUGYTOJŲ KOMPETENCIJŲ INKORPORAVIMAS
Remiantis Lietuvos slaugytojų moksliniais darbais ir vertinant slaugos apimtį pagal tarptautinius standartus, galime teigti, kad mūsų šalyje slaugytojų funkcijos:
1.yra siauros;
2.slaugos specialistų padėtis ir reikšmė sveikatos sistemoje yra sumenkinta;

SLAUGOS JURIDINĖ BAZĖ
Padaryta daug teigiamų žingsnių sukuriant slaugos teisinę bazę:
1. Slaugos praktikos įstatymas.
2. Licencijavimo tvarkos nustatymas.
3. Specialybių ir subspecialybių įteisinimas.
4. Slaugytojų rengimo standartų patvirtinimas ir įsigalėjimas.
5. Kvalifikacijos kėlimo sistemos sunorminimas.

Slaugos praktikos įstatymą 2001-06-28 Nr.IX-413 įgyvendinantys tesės aktai:
1.Slaugos praktikos licencijavimo taisyklės;
2.Slaugos paslaugų, kurioms teikti yra būtina licencija, sąrašas;
3.Slaugos paslaugų sertifikavimo taisyklės;
4. Slaugos paslaugų, kurioms teikti būtinas sertifikatas, sąrašas;
5. Slaugytojų profesinio tobulinimo, privalomo bendrosios ir(ar) specialiosios praktikos slaugytojų licencijų ir sertifikatų perregistravimo ar galiojimo atnaujinimo tvarka ir mastas;
6. Slaugytojų profesinės kvalifikacijos pripažinimas.
Slaugytojo praktikos licencijos yra:

Bendrosios praktikos slaugytojo licencija

Specialiosios praktikos slaugytojo licencija

Specialiosios praktikos slaugytojo licencija išduodama vadovaujantis SA ministro įsakymu 1999-02-05 Nr.61 “Dėl asmens sveikatos priežiūros specialybių ir subspecialybių sąrašo”

Specialiosios praktikos slaugytojo licencijos yra:

Slaugytojo – akušerio

Anestezijos ir intensyvios terapijos

Bendruomenės slaugytojo

Psichikos sveikatos

Vaikų slaugytojo

Leave a Comment