Narkotikai tarp jaunimo.

Įvadas.

Kas yra narkotikai? Daugelis iš mūsų į šį klausimą galėtų atsakyti vienodai – narkotikai tai ir malonumas, ir mirtis. Neveltui sakoma, kad už viską reikia mokėti, už malonumą taip pat. Tik kiekvienas moka savaip, kiekvienas “kaifas” turi savo kainą. Už tokį “kaifą” kaip narkotikai žmonės aukoja savo gyvybes. Taigi iškart kyla klausimas, ar verta vietoj gyvenimo rinktis trumpalaikį malonumą? Mano galva, kad NE.
Šią temą pasirinkau, nes ji labai aktuali mūsų jaunimui, nes ypač auganti karta dėl to trumpalaikio malonumo renkasi narkotikų kelią, būtent jiie tampa narkotikų platintojais. Dėl to žalingo įpročio didėja mirtingumas, plečiasi nusikalstamumo pasaulis, žmonės tampa agresyvus, nes laikui bėgant malonumas pereina į didžiulį skausmą ir kančią. Kiekvieną dieną jie pradeda galvoti iš kur gauti lėšų, kad galėtų įsigyti tą prakeiktą “kaifą”. O mes normalus ir sveiki žmonės, matydami kaip žūsta jaunimas, matydami jų kančias galim tik kaltinti juos dėl jų kvailumo, nors mūsų pareiga padėti jiems.
Šią temą yra labai daug kalbėtą, parašytą daug straipsnių, bet progreso jokio. Jų vis daugėja irr daugėja. Dėl narkotikų kenčia vaikai, jų tėvai ir galu gale visuomenė.
Mano darbo tikslas, kad nors vienas iš tų sergančių žmonių išgirstų tuos žodžius ir susimąstytų apie tai ką jis daro, kad priverstų save atsisakyti to įpročio, pagalvotų apie gy

yvenimą, apie savo vietą tame gyvenime.
Yra daugybe narkologinių centrų, taigi kodėl mes negalim padėti tiems žmonėms kurie nori pasveikti. Į narkomaną žiūrimą kaip į priešą, o jeigu mes priversime save ir pasistengsime pažiūrėti į jį kaip į bejėgį žmogų, kaip į ligonį, kuris dėl savo pačio kvailumo ar nevilties pasirinko mirtiną kelią, kuriam būtinai reikia mūsų pagalbos ir paramos, nes vienam su tokią baisią ligą susidoroti labai sunku ir beveik neįmanoma. NEATSISAKYKIME IR PADĖKIME VIENI KITIEMS ! ! !
Taip pat šiame darbe norėčiau aprašyti keletą narkotikų rūsių, kaip jie veikia žmogaus sąmonę ir apie baisiausią ligą kurią užsikrečia mūsų jaunimas vartojantis narkotinės medžiagas, tai – AIDS.

Narkotikai ir sąmonė.
Cheminės medžiagos, kurios keičia žmogaus suvokimą ir nuotaiką, vadinamos psichoaktyviosiomis medžiagomis. Plačiai paplitusį įteisintų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą iliustruoja tokia galima naarkomano diena: ji prasideda nuo rytinio stiprios kavos puodelio; vidudienį nervus nuramina kelios cigaretės ir paskirti raminamieji vaistai; išėjus anksti iš darbo, taurė kokteilio atpalaiduoja ir nuramina prieš susitikimą su dantų gydytoju, pas kuri azoto oksidas skausmingus potyrius paverčia švelniai maloniais; prieš pietus išgerta dietinė tabletė padeda sumažinti apetitą, o jos jaudinantį poveikį gali pašalinti migdomieji vaistai. Prieš užmiegant REM slopinančiu miegu, mūsų įsivaizduojamą narkomaną nuliūdina per žinias paskelbtas pranešimas apie “didėjantį piktnaudžiavimą narkotikais”.
Ilgai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, didėja tolerancija jo

oms: narkomanui, norinčiam pajusti narkotikų poveikį, reikia vis didesnių ir didesnių jų dozių. Žmonės, kurie nustoja vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, patiria nemalonius abstinencijos reiškinius. Organizmas reaguodamas į narkotikų trūkumą, junta fizinį skausmą ir stiprų narkotikų poreikį. Tai rodo fizinę priklausomybę nuo narkotikų. Gali pasireikšti ir psichologinė priklausomybė, ypač nuo narkotikų, vartojamų stresui mažinti. Net sukeldami fizinės priklausomybės, narkotikai tampa svarbia narkomano gyvenimo dalimi, dažniausiai būdu neigiamoms emocijoms susilpninti. Nesvarbu, ar tai būtų fizinė, ar psichologinė priklausomybė, narkomanas siekia gauti narkotikų ir juos vartoti.
Yra trys psichoaktyviųjų medžiagų rūšys: raminamieji ir migdomieji, kurie ramina nervų sistemos aktyvumą ir lėtina organizmo funkcijas; stimuliatoriai, kurie laikinai suaktyvina nervų sistemos veiklą ir sužadina organizmo funkcijas; haliucinogenai, iškreipiantys suvokimą ir sukeliantys juntamuosius vaizdinius be juntamosios įvesties.

Narkotikų rūšys ir jų poveikis.
Opioidai – opiumas bei iš jo išskirtos medžiagos (morfijus ir heroinas) – taip pat slopina nervų sistemos funkcijas. Akių vyzdžiai susiaurėja, kvėpavimas sulėtėja – pasireiškia letargo būsena. Skausmą ir nerimą kelioms valandoms pakeičia palaimingas malonumas. Tačiau už šį malonumą reikia mokėti, o heroino vartotojui šis užmokestis – kankinamai ieškoti kitos dozės, kuri vis didėja, savaites justi didžiulį fizinį skausmą dėl abstinencijos. Kai kuriems tenka sumokėti didžiausią kainą – mirti nuo per didelės dozės.
Stimuliatoriai – plačiausiai vartojami stimuliatoriai yra kofeinas, nikotinas, stipresnis – amfetaminas, dar stipresnis –

kokainas. Stimuliatoriai pagreitina kūno funkcijas, todėl amfetaminas dar vadinamas “greičiu”. Stiprūs stimuliatoriai dažnina širdies ir kvėpavimo ritmą, nuo jų išsiplečia akių vyzdžiai, sumažėja apetitas (kadangi padaugėja gliukozės kraujyje), padaugėja energijos, padidėja pasitikėjimas savimi. Todėl žmonės vartoja stimuliatorius tam, kad neužmigtų, suliesėtų, pagerintų nuotaiką ar sportinius laimėjimus. Kaip ir už kitas narkotines medžiagas, taip ir už stimuliatorius tenka “mokėti”. Kai narkotikų stimuliuojantis poveikis baigiasi, organizmo funkcijos gali labai sulytėti ir jų vartojas gali “alpti” dėl nuovargio, galvos skausmo, irzlumo ar depresijos.
1990 metais atliktas nacionalinis tyrimas parodė, kad 5% Amerikos vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių moksleivių pastaraisiais metais išmėgino kokainą, o 2% rūkė “kreką”, t. y. stipriai veikiantį kokaino preparatą. Žmonėms, kramtantiems kokos lapus, nedidelis pamažu į kraują patenkantis kokaino kiekis nesukelia liguistų reiškinių. Tačiau uostomas koncentruotas kokainas, ypač rūkomas arba švirkščiavimas, labai greitai patenka į kraują, sukeldamas 15 – 30 minučių trunkančią euforijos būseną. Krekas veikia dar greičiau ir sukelia trumpiau trunkančią, bet stipresnę euforiją, vėliau smarkiau “krentama” bei trokštamą daugiau kreko. Kreko poreikis po kelių valandų susilpnėja, bet po kelių dienų vėl sustiprėja.
Pradėjusi nuolat vartoti kokainą, tampa nuo jo priklausomi. Žmonėms vartojantiems kokainą, gali sutrikti emocijos, kilti įtarumas, traukliai, sutrikti kvėpavimas, juos gali ištikti širdies smūgis. Kokaino, kaip ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų, poveikis priklauso ne vien nuo dozės, be
et taip pat ir nuo vartojančiojo lūkesčių, asmenybės, situacijos, t. y. nuo šių veiksnių derinio. Gavę placebą, kokaino vartotojai, galvodami, kad gavo kokaino, dažnai jaučiasi panašiai, tarsi iš tikrųjų būtų vartoję. Aplinkybėmis, kuriomis dažnai kyla agresija, pavartotas kokainas gali dar labiau padidinti agresyvias reakcijas.
Haliucinogenai – yra psichoaktyviosios medžiagos, kurios iškreipia suvokimą ir sukelia ryškius vaizdinius, nesant juntamosios įvesties, todėl jie dar kartais vadinami psichodelikais, nes tai reiškia “psichikos atskleidimą”. Kai kurie haliucinogenai yra natūralios medžiagos, pvz., marihuana. Ji laikoma silpnu haliucinogenu, kiti yra sintetinės medžiagos. Iš jų geriausiai žinomi yra: PCP (“angelų dulkės”) – stipriai veikiantis neįteisintas skausmo malšintojas, sukeliantis visiškai nenumatomus ir kartais pražūtingus psichologinius padarinius, ir LSD.
LSD. Pirmąją “rūgšties kelionę” 1943 metais išmėgino chemikas Albertas Hofmanas, LSD ( lizergo rūgšties dietilamido) sukūrėjas. Jis pasakojo, kad atsitiktinai nurijęs šio chemikalo, “išvydo nepertraukiamą fantastinių vaizdų, neįprastų formų, ryškių kintančių spalvų srautą”. LSD sukeliamos emocijos įvairuoja nuo euforijos iki visiško abejingumo ir panikos.
LSD, kaip ir kitų narkotinių medžiagų, sukelti išgyvenimai priklauso nuo žmogaus nuotaikos ir lūkesčių. Nors emocijos būna skirtingos, bet suvokimo iškraipymai ir haliucinacijos yra panašios. Išgyvenimai dažniausiai prasideda nuo paprastų geometrinių figūrų, pvz., grotelių, voratinklio ar spiralės vaizdo. Kita fazė susideda iš prasmingėsnių vaizdų, kai kurie iš jų gali būti tunelio ar piltuvėlio pavidalo, kiti gali pakartoti praeityje buvusius emocinius išgyvenimus. Kai haliucinogeninis patyrimas pasiekia viršūnę, žmonės dažnai junta, kad atsiskiria nuo savo kūno ir regi į sapną panašius vaizdus, tarsi, jie būtų tikri – tokie tikri, kad narkomanus gali apimti panika, jie gali save sužaloti.
Marihuana. Marihuana yra gaunama iš kanapių, kurios 5000 metų buvo auginamos dėl savo pluošto, lapų ir žiedų. Marihuana kaip ir alkoholis, atpalaiduoja, sumažina įtampą ir gali sukelti euforiją. Tačiau ji veikia ir kaip silpnas haliucinogenas, nes sustiprina jautrumą spalvoms, garsams, kvapams, skonį turinčioms medžiagoms.
Marihuanos, kaip ir kitų narkotinių medžiagų, vartotojų potyriai yra skirtingi ir priklauso nuo situacijos, kada ji vartojama. Jei žmogus jaučia nerimą ar yra prislėgtas, narkotikai gali dar labiau sustiprinti šiuos jausmus. Kartais marihuana vartojama ne tik malonumui bet ir gydymui. Ji gali leisti atsipalaiduoti žmonėms, kenčiantiems glaukomos sukeltą skausmą arba pykinimą, kuris kamuoja vėžiu sergančius ligonius, kai jiems taikoma chemoterapija.
Kol kas dar nevisiškai aiškūs marihuanos sukeliami fiziniai padariniai, bet medicininiai tyrimai rodo, kad, ilgai vartojant marihuaną, gali sumažėti vyriškųjų hormonų bei spermos kiekis. Taip pat ji daugiau negu cigarečių rūkimas gali pažeisti plaučius. Nors prie marihuanos priprantama mažiau negu prie kokaino ar nikotino, tačiau vienas 654 vyresniųjų moksleivių tyrimas rodo, kad daugiau marihuanos vartoję paaugliai turi daugiau sveikatos ir šeimos problemų negu tie kurios jos nevartojo.

Kaip atpažinti narkomaną?
Vartojamas vaistas ir narkotikas. Simptomai. Ko ieškoti. Pavojai.
Alus, stiprūs gėrimai, vynas. Sulėtėjusi reakcija, mieguistumas, kliūva liežuvis, suglebusi veido išraiška, nekoordinuoti judesiai, atminties praradimas Paslėptų butelių Padidėjęs nelaimingų atsitikimų pavojus, didelė rizika sužeisti aplinkinius, skrandžio opos, aukštas kraujo spaudimas.
Klijų uostymas Pyktis, apsvaigimas, apsiblausęs arba tuščias žvilgsnis Klijų tūbelių, klijų dėmių, popierinių maišelių arba nosinių Plaučių, smegenų, kepenų pažeidimai, mirtis nuo uždusimo, anemija.
Heroinas, morfinas, kodeinas, aguonos Apatija ar mieguistumas, adatos dūrių žymės, pavandenijusios akys, kraujo dėmės ant rankovių, siauri vyzdžiai, šniurkščiojimas Švirkšto ar adatų, stygų, virvių, diržo, apsvilusių butelių dangtelių ir šaukštų Mirtis nuo didelės dozės, protinis atsilikimas, smegenų ir kepenų pažeidimas
Marihuana Mieguistumas, išplėsti vyzdžiai, paraudę maišeliai po akimis, koordinacijos stoka, padidėjąs apetitas, ypač saldumynams, nedidelios haliucinacijos, pageltę pirštai Sėklų kišenėse ir už pamušalo, rūkomojo popieriaus Anemija, kūdikių defektai, potraukis stipresniems narkotikams, viena marihuanos cigaretė atitinka vieną pakelį paprastų cigarečių.
LSD, DTM, STP Sunkios haliucinacijos, abejingumas, kalbos sutrikimai, šaltos rankos ir kojos, stiprus prakaito ir metanolio kvapas, vėmimas, juokas ir verksmas, psichopatinis elgesys ir galvos svaigimas Spalvotų cukraus gabalėlių, spalvotų miltelių krepšeliuose. Polinkis į savižudybę, neprognozuojamas elgesys, smegenų pažeidimas.
Amfetaminai, simuliantai, mefedinas “Ekstazy” Agresyvumas, isteriškas kikenimas, greitakalbė, mąstymo sutrikimai, rūkymas be paliovos, nuovargis, troškulys, drebulys. Buteliukų su įvairiaspalvėmis piliulėmis, baltų ar rūdų miltelių plastmasiniuose maišeliuose. Mirtis nuo intoksikacijos, haliucinacijos, svorio netekimas, smegenų ir gyvybiškai svarbių organų pažeidimas.
Barbitūratai Mieguistumas, abejingumas, apsvaigimas, neriški kalba, vėmimas Įvairiaspalvių formų ir didžių kapsulių Mirtis nuo intoksikacijos, sąmonės praradimas. Negalima maišyti su alkoholiu
Kokainas Padidėjąs kraujospūdis, paraudusi nosies gleivinė, skausmo pojūčio praradimas, išskirtinumo jausmas, ypatingas aktyvumas Baltų miltelių mažuose plastmasiniuose maišeliuose arba folijoje Infarktas, didelis kraujospūdis, nelaimingų atsitikimų pavojus
Krekas (kristalinis kokainas) Trumpa euforija, po kurios apima depresija; ypatingas aktyvumas iš pradžių ir sugniužimas, abejingumas po to, kai baigiasi poveikis. Sutrikęs kvėpavimas. Mažų, į kristalą panašių gabalėlių įvairiuose pakeliuose, mažų veidrodėlių žvakių, skutimosi peiliukų. Depresija, staigi mirtis nuo infarkto, kvėpavimo sutrikimas, paranoja, savižudybės galimybės.

Narkotikai ir mokykla.

Kiekvienais metais Lietuvoje nuo narkotikų miršta apie 300 žmonių, kuriu amžiaus vidurkis – 21-25 metai. Klaipėdoje yra daugiau nei 4 tūkstančiai narkomanų, reguliariai vartojančių injekcinius narkotikus. Nors užsikrėtusiu ŽIV moksleivių skaičius Lietuvoje dar nėra toks didelis, tačiau AIDS ir narkotikai jau yra moksleivių problema, kadangi specialistai prognuozoja, kad būtent moksleiviai, paaugliai, studentai ir kiti jaunuoliai labai netolimoje ateityje nuo tos visuomenės grupės, kuri daigiausia bus užsikrėtusi ŽIV ar AIDS.

Manau, nesuklysiu sakydama, jog atėjo toks laikmetis, kada nebegalima tylėti, ir mokyklose reikia ko daugiau kalbėti apie AIDS ir narkotikus. Jeigu prieš 2-3 metus mūsų visuomenėje dar nebuvo didelio poreikio kalbėti apie šiuos dalykus, tai dabar tylėti būtų tiesiog nusikaltimas. Juk mes puikiai žinom, kad šiuo metu beveik kas trečias moksleivis žino kur galima įsigyti narkotikus. Juos siūlo ir pardavinėja mokyklose, diskotekose, tačiau narkotikų platintojai sugeba ne vien įsiūlyti cigaretę ar tabletę, bet ir įtikinti paauglį, kad narkotizuotos cigaretės, “Ekstazy” ar LSD yra nekaltas dalykas. Atseit cigaretės, “Ekstazy” ar LSD paaugliui nepadarys nieko blogo : atvirkščia, suteiks daugiau drąsos, ištvermės, energijos. Kas iš paauglių to nenori?!

Tačiau, kaip tvirtina Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyriausias gydytojas Aleksandras Slatvickis tabletės ir cigaretės yra “pradžių pradžios” (starto!) medžiaga priklausomybei išsivystyti. Pabadžius cigarečių ar tablečių, vėliau atsiranda sunkiai suvaldomas noras pabandyti stipresniųjų narkotikų, būtent “džefo”, “kaifo”, aguonų ekstrakto; kuriuos jau reikia leisti į veną. Pabandžius stipresniųjų narkotikų vieną, du, tris kartus sustoti neįmanoma, išsivysto labai didelis potraukis, labai didelė priklausomybė ir jaunuolis jau priverstas juos naudoti visą likusį gyvenimą.

Paprastai 2-3 metus vartojantys iš pradžių silpnus, o paskui stipriuosius narkotikus, paaugliai dar puikiai slepia nuo tėvų savo įprotį, nes iš pradžių tai nuslėpti gana nesunku. Asmenybės degradacija įvyksta per 2-3 metus, tada sužino visi aplinkiniai, tėvai, mokytojai, bet ką nors padaryti būna jau per vėlu.

Kaip jau minėjau, tarp jaunimo yra paskelbta klaidinga nuomonė, kad cigaretės, tabletės, dopingas, amfetaminai ir visa kita yra nepavojingi, tik suteiks laikinus malonumus. Toks požiūris formuojamas sąmoningai, siekiant pritraukti ko daugiau vaikų, žinant, kad šioje visuomenės dalyje atsiras labai didelė narkotinių medžiagų paklausą, o tai narkotikų prekiautojams atneš didelį pelną.

Be to, labai svarbi yra draugų įtaka. Jeigu vienoje ar kitoje grupėje atsiranda lyderis, kuris yra išbandęs tą “kaifą”, ir tuo didžiuojasi, žinoma visi likusieji grupelės nariai, stengsis nuo jo neatsilikti bet kurią kainą. Draugų įtaka turbūt yra pagrindinė priežastis, kodėl kartais gerų, tvarkingų tėvų vaikai pradeda vartoti narkotikus, nors puikiai žino, kad tai yra negerai. Tėvų ir mokytojų įtaka šiuo atveju yra minimali. Ypač tai liečia paauglius, kurie dar yra nesusiformavusios asmenybės ir kuriems neatsilikti nuo draugų – pats svarbiausias dalykas pasaulyje.

Narkotikai padaro žmogų ligoniu, valkata, visuomenės atmata ir dar sukelia pavojų užsikrėsti AIDS.

Visuomenė ir AIDS.

Pirmieji AIDS susirgimai buvo įregistruoti JAV 1981 metais. Pasaulinės sveikatos organizacijos žmonėmis, per pastarąjį dešimtmetį AIDS susirgo apie 9 mln. žmonių, o maždaug 22,6 mln. užsikrėtė ŽIV. Kiekviena liga, gresianti gyvybei, kelia baimę. Bijoma bejėgiškumo ir mirties. Virusas mūsų šalyje yra plačiai paplitęs. Infekuotieji arba sergantys AIDS gyvena tarp mūsų – tai kaimynai, pažįstami, kolegos, draugai ar šeimos nariai. Jie turi teisę į mokslą, darbą, butą, materialinį aprūpinimą, medicininę pagalbą, pagalbą žmonių, kuriais pasitiki. Šių teisių įgyvendinimas leis nebūti vienišiems ir atstumtiems.

1.Kas gi yra ŽIV ir AIDS?!
ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas. Jo sukeliama liga vadinama AIDS – akvizitiniu imunodeficito sindromu. Žodis “akvizitiniu” reiškia “įgytas”, o “sindromas” – daugelio ligos požymių visumą. Virusas naikina organizmo imuninę sistemą, kuri saugo nuo infekcijos. ŽIV gyvena žmogaus kūne nuo užsikrėtimo iki mirties. Svarbu suprasti, kad žmogus, užsikrėtęs ŽIV, ilgus metus (6-10 m.) paprastai jaučiasi sveikas ir gali nežinoti, kad yra užsikrėtęs, bet gali užkrėsti kitus.

AIDS diagnozuojama atsiradus ligoms simptomams (juos galima palaikyti kitos ligos požymiais): kosuliui, karščiavimui, limfmazgių padidėjimų, pradėjus sirgti plaučių ligomis, vėžiu, gelta. Atsiranda pakitimai nervų sistemoje, pradeda pulti grybelinės ligos. Ar žmogus yra infekuotas ŽIV gali pasakyti tik gydytojas po kraujo tyrimo.

2.Kaip perduodamas ŽIV?
Užsikrečiama tik tuo atveju, jei užsikrėtusio asmens kraujas, sperma ar makšties išskyros pateks į sveiko žmogaus kraują. Kraujyje ir spermoje būna didžiausia viruso koncentracija. Todėl dažniausi šie ŽIV plitimo būdai:

Nesaugus seksas. Lytiniai santykiai be prezervatyvo. Pavojingiausi yra analiniai santykiai, nes tiesiog žarnos gleivinė lengvai pažeidžiama. Mėnesinių metu tikimybė užsikrėsti dar labiau padidėja.

Bendrų švirkštų ir adatų naudojimas leidžiant į veną narkotikus.

Viruso perdavimas iš motinos vaikui nėštumo ir gimdymo metu. Įrodyta tikimybė perduoti ŽIV ir maitinant krūtimi.
Perpilant užsikrėtusio žmogaus kraują ar kraujo preparatus. Ši galimybė nedidelė, nes visų donorų kraujas ir plazma Lietuvoje tiriami nuo 1987 metų. Kraujui paimti naudojamos vienkartines sistemos.

3.Kokiais būdais virusas neplinta?
ŽIV – labai neatsparus virusas. Jis gali egzistuoti tik kūno skysčiuose – patekęs į aplinką, greitai žūva. Viruso šlapime, seilėse, prakaite, ašarose būna nedaug, užsikrėtusių per šias išskyras nenustatyta.
Todėl neužsikrėsite:
• žaisdami,
• liesdami vienas kitą,
• kosėjant, čiaudint,
• bučiuojantis,
• per prakaitą ar verkiant,
• valgant užsikrėtusiojo paruoštą maistą,
• įkandus kraują siurbiantiems vabzdžiams,
• bendrai naudodamiesi tualetu, vonia,
• indais ir stalo įrankiais.
Tyrimai parodė, kad net šeimos nariai, gyvenantis su infekuotu žmogumi, neužsikrečia ŽIV. Viruso neplatina gyvūnai ir paukščiai.

Mes gyvename visuomenėje, kurioje kiekvienas žmogus nepriklausomai nuo amžiaus, seksualinės orientacijos ar gyvenimo būdo gali užsikrėsti ŽIV. Taigi kiekvienas rizikuoja, bet rizikuoja skirtingai. Pasaulinė AIDS diena (gruodžio 1 d.) ragina atvirai kalbėti sekso ir elgesio kliausimais, rūpintis sergančiais ŽIV/AIDS bei jų šeimomis, kovoti prieš nepakantumą ir diskriminaciją. Ši diena yra vilties diena, kad pasaulis nugalės ŽIV, kad visi užkrėstieji ir jų šeimos bus gydomi, globojami bei bus suteikiama socialinė parama.

Pokalbis su buvusia narkomane.

Žmogus, kuris pajautė ne tik malonumą, o kartu ir didžiulį skausmą, ir kuriam pavyko išsigelbėti, daugiau niekada prie narkotikų nebegrįš. Vienam iš tokių žmonių tai buvo tiesiog antras gimimas, būdama 20 metų Ji pradėjo gyvenimą iš naujo, ji pradėjo GYVENTI, o ne EGZISTUOTI ! ! !

Klausimas:

Kiek tau dabar metų?

Atsakymas:

Dabar man jau 22 metai.

Klausimas:

Nuo kelių metų tu pradėjei vartoti narkotikus?

Atsakymas:

Kažkur nuo 15 ar 16, dabar tiksliai neprisimenu.

Klausimas:

Kiek laiko tu juos vartojei?

Atsakymas:

Maždaug 3 metus.

Klausimas:

Kodėl tu pradėjei juos vartoti? Nuo ko viskas prasidėjo?

Atsakymas:

Mano diena prasidėdavo kaip kiekvieno moksleivio. Aš atsikeldavau, nueidavau į mokyklą, grįžus paruošdavau pamokas, o vakare kaip ir visi mano amžiaus paaugliai, nueidavau pas savo draugus. Paprasčiausiai man atsibodo ta kasdienybė, norėjosi kažko tai naujo ir įdomaus. Be to, matydavau kaip mano draugai tai daro, kaip jiems gera ir linksma, na ir aš nusprendžiau pabandyti, žinoma man patiko. Taip viskas ir prasidėjo, iš neturėjimo ką veikti, be to mane įtikino, kad tai visai nepavojinga.

Klausimas:

O kaipgi tavo tėvai, ar jie nepastebėdavo kad tu namo grįždavai apsvaigusi?

Atsakymas:

Iš pradžių ne, nes nebuvo tokio prieraišumo koks atsirado vėliau. Namo visąlaik stengdavausi grįžti laiku ir normalioj būsenoj. Be to, tėvai daug dirbo, anksti nueidavo miegoti, todėl susutikdavom rytais.

Klausymas:

Kokius narkotikus tu vartojei?

Atsakymas:

Kaip ir visi, iš pradžių pabandžiau silpnas narkotines medžiagas, o vėliau kai man jų pasirodė mažai, pradėjau vartoti daug stipresnius narkotikus. Vat tada tėvai mane ir pagavo.

Klausymas:

Kaip jie pastebėjo kad tu tapai narkomanė?

Atsakymas:

Visų pirmą, naktimis negrįždavau namo, labai sukūdau, pasidariau agresyvi, su manim buvo neįmanoma susikalbėti, man skaudėjo visas kūnas, laužė visus kaulus. Skausmas, galiu pasakyti, nepakenčiamas ir jo nuslėpti tiesiog neįmanoma. Tada jau narkotikus vartojau kaip nuskausminantį vaistą. Kartais atsikeldavau ir išeidavau naktimis, nes man reikėjo dozės, kad galėčiau nors truputi nusnūsti. Be to, narkotikams reikia daug pinigų, o iš kur aš galėjau jų gauti, pradėjau vogti iš tėvų, namų ir t.t.

Klausimas:

Kaipgi tu sugebėjai iš to išsikapstyti?

Atsakymas?

Aš pati atėjau pas mamą prašyti pagalbos, nes norėjau gyventi. Man atsibodo tie skausmai aš pavargau. Kiekvieną dieną turėjau sukti galvą, kur gauti lėšų.

Klausimas:

Mamai tikriausiai buvo didžiulis skausmas žinoti, kad jos vienintelė dukra narkomanė?!

Atsakymas:

Tai žinoma, bet mano mama labai stiprus ir geras žmogus. Ji su manim perėjo per visus geriausius psichologus ir narkologus. Labai ilgai išgulėjau narkologiniame centre.

Klausimas:

Kiek žinau gydymui reikia nemažai pinigų. Ar jus kreipėtės ko nors pagalbos, kad jums padėtų?

Atsakymas:

Taip, pinigų ištikrųjų reikėjo labai daug, o mes tada jų neturėjom. Mums padėjo beveik visai svetimi žmonės, kurie tapo man labai artimi ir brangus. Tai mano klasės draugai, jų tėvai, mokytojai. Būtent jie ištiesė pagalbos ranką, jie palaikė mus ir moraliniai, ir materialiniai.

Klausimas:

Daugelis jaunų žmonių dėl to kad jie tampa narkotikų auka kaltina savo draugus, kad pasiūlė pabandyti, kad įkalbėjo. O tu kaip manai, kas dėl to kaltas?

Atsakymas:

Mes patys, tik nuo mūsų pačių priklauso ar mes gyvensim, ar tik egzistuosim.

Klausimas:

Kaip susiklostė tavo gyvenimas po gydymo?

Atsakymas:

Po gydymo aš baigiau mokslus ir įstojau į Vilniaus universitetą. Turiu labai daug gerų draugų, aš pajutau gyvenimą, jo saldų skonį. Dabar aš gyvenu, o ne egzistuoju.

Klausimas:

Norėčiau tau užduoti paskutinį klausimą. Sakyk prašau, o tu nebijai vėl jų grėbtis? Nes kiek esu girdėjusi, žmonės kurie jau kartą vartojo narkotikus, atsitikus kokiai nors nesėkmei gali vėl palūžti.

Atsakymas:

Ne, nebijau ! Mane apsupa labai mylimi ir brangūs man žmonės, jie man padeda ir palaiko mane. Nenorėčiau jų apvilti.

Išvada

Savo darbe aprašiau daugybe minusų susijusiu su narkotikais. Kaip matome nieko gero jie neatneša. Iš pradžių jie paverčia žmogų savo vergu, o paskui jį nužudo. Iš to voratinklio pavyksta išsigelbėti VIENIATAMS, apie vieną tokį žmogų aš parašiau savo darbe.

Iš viso to ką parašiau, išvada gali būti tik viena: reikia ko daugiau apie tai kalbėti, imtis kažkokių tai priemonių, kad narkotikai būtų sunaikinti, mokyklose daryti atskiras pamokas apie narkotikus ir su jais susijusią ligą AIDS. Priversti žmones bijoti to vadinamo “kaifo” , padėti tiems kurie nori pasveikti ir gyventi. Tik taip mes galėsim išgelbėti mūsų augančia kartą.

Literatūros sąrašas

1. David G. Myers “ Psichologija “ poligrafija ir informatika 2000 m.
2. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro gydytojos Dalios Jurgaitienės leidinys “Pokalbiai apie AIDS ir narkomanijos problemas”.

Leave a Comment