VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS SOCIALINĖ PEDAGOGIKA
[pic]
Darbą atliko: Laura Kukauskaitė
Darbą tikrino: R.Proškuvienė
Vilnius 2004 TURINYS
Įžanga 2Kaip galima tapti narkomanu? 2Narkotikų grėsmė 3Narkotikų žala žmogui 3Narkotikų rūšys ir jų poveikis 4Narkotinių medžiagų vartojimo poveikis 5Išvados 6
ĮŽANGA
NARKOTIKAI – tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiagavartojama gryna ar kaip sudėtinė priaparatų dalis. Toks narkotikųapibrėžimas pateikiamas žodyne. Narkotikai vadinami chemine medžiaga,veikianti jūsų organizmą, galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regospojūčius bei kitus jutimus. Medžiaga lyg ir paprasta, bet jos poveikistikrai nepaprastas. Tai kas tada yra narkotikai? Heroinas, kokainas,kanapės, „Ecstasy“,…? narkotikų yra įvairiausių rūšių, pavidalų, spalvų,formų. Jų tokia daugybė, o kartais net neįtartum, kad tai narkotinėsmedžiagos. Pavyzdžiui: namų vaistinėlėje esantis aspirinas, paracetamolis,vaistai nuo peršalimo, mikstūra nuo kosulio. Net kavos ar arbatos puodelyjeyra narkotinių medžiagų – kofeino, kuris stimuliuoja nervų sistemą, kadbūtume žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yrasavotiški narkotikai.Medžiagos, kurias vadiname tikrais narkotikais – heroiną, kokainą ir “Ecstasy” – labai skirtingos. Laikydami ar vartodami tokius narkotikus ,pažeisite įstatymą, galite net mirti. Prie tokių medžiagų galime priprastiir be jų negalėsime normaliai jaustis. Jus gali įsukti uždaras ratas:įsigyjate narkotikų , vartojate , valandėlę geros ( ar blogos ) savijautos, pristingate narkotikų , vėl perkate ir šitaip be galo. Narkotikaibrangus, dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūsrizikuojate dar ir todėl, kad niekada negalite žinoti, kaip tam tikrasnarkotikas paveiks. Yra žmonių, kuriems pakanka vieno karto. Žodis narkomanija (graikiškai narke – sukaustymas ir manija), ligapasireiškianti nenugalimu traukimu prie narkotikų (pvz. morfino), didelėsedozėse narkotikai sukelia apkurtimą, apakimą, arba narkotinį miegą. Dažnas
narkotinių medžiagų vartojimas sukelia priklausomybę ir pastovų dozėsdidinimą. Susilaikymą nuo narkotikų vartojimo lydi Abstinencijos sindromas.Taip pat reguliarus narkotikų vartojimas naikina vidaus organus, galiprasidėti įvairios haliucinacijos, bei psichiologinės traumos. Narkotikai (graikiškai narkotikos – vedantys prie sukaustymo) būnadviejų tipų: natūralūs arba sintetiniai, jų nelegalus gaminimas,įsigijimas, laikymas, pervežimas, pardavimas yra baudžiami LR BaudžiamojoKodekso straipsniais.KAIP GALIMA TAPTI NARKOMANU?
Galima drąsiai teigti, kad narkomanija- pagrindinė mūsų 21 amžiausproblema, su kuria bandoma aktyviai kovoti. Lietuvoje apie ją drąsiai imtakalbėti ne per seniausiai. O juk narkomanijos reiškinys buvo jau žinomasdar žmonijos rytmetyje. Dabar, kai apskritai jau įsivaizduojamenarkomanijos reiškinį, jos požymius ir padarinius, galime pažvelgti kaipprieinama, prie to, kad jaunimas ir net keliolikmečiai vaikai tampa šiosydos aukomis. Iš esmės kiekvienas žmogus tam tikromis sąlygomis galipasidaryti narkomanas. Šios sąlygos- tai įvairios priežastys ir keliai,vedantys prie ydos. Bet kiekvienu atveju keliai būna skirtingi.Narkomanijos priežastys kartais yra ir bendraamžių grupės, kurioje pabandęskvaišalų priklausysi prie gero tono, o dažniausia įsivaizduojama, kad taiišaukštins bičiulių akyse. Kitais atvejais prie ydos priveda tam tikrų jaunimo sluoksnių madakvaišintis arba paauglių smalsumas. Kokius gi ten išgyvenimus sukelia tasuždraustas „lašelis kaifo“? Priežastys pabėgti į narkotikų pasaulį yraįvairios, jaunuolio gyvenimo sunkumai susiję su šeima, mokykla arba suapvilta meile. Bet ne kiekvienas tampa potencialiu narkomanu, tai labai priklauso nuopsichinės ištvermės, dvasinės pusiausvyros. Vienas pabandęs gali sustoti, okitas kuo toliau, tuo vis labiau grimzta į narkomanijos liūną, iš kurioišbristi reikalinga daug pastangų ir noro pripažinti, kad tu jau esiligonis.Tiesa ir tai, kad paauglystė – nelengvas žmogaus gyvenimo laikotarpis, nes
tuomet jaunas žmogus pergyvena staigius kūno pokyčius, lydimus nuotaikųkaitos bei nesaugumo jausmo; jis siekia išsiaiškinti, kas toks yra, bandoprisitaikyti. Pasak paplitusių stereotipų, paaugliai maištingi ir linkę įpavojų, kartais – net į savęs sunaikinimą, jiems labai svarbi bendraamžiųįtaka. Nekeista, kad būtent šiuo laikotarpiu daugelis jaunų žmonių pabandoalkoholio, tabako ir kitų narkotikų. Pavyzdžiui, amerikiečių tyrimųduomenimis, vidutinis amžius, kada paaugliai pradeda rūkyti tabaką, yramaždaug 12 metų, gerti alkoholį – 13 metų, rūkyti marihuaną – 14 metų.Tiesa ir tai, kad dauguma jaunų žmonių tikrai nevartoja šių medžiagų,tačiau yra ir tokių vaikų, kurie jas pradeda vartoti dar ankstyvesniameamžiuje. Patys jauni žmonės nurodo šias pagrindines priežastis, dėl kuriųjie vartoja narkotikus: • Kad jaustųsi suaugę; • Kad prisitaikytų prie grupės; • Kad atsipalaiduotų ir gerai jaustųsi; • Kad surizikuotų ir pamaištautų; • Kad patenkintų smalsumą.NARKOTIKŲ GRĖSMĖ
Narkotikai kelia didelę grėsmę ne tik žmonių sveikatai bet ir tautųlikimui ir išlikimui. Jungtinės tautos primena, kad narkotikų padariniaipražūtingi visoms tautoms, tačiau ypač mažoms, nes gali jas tiesiogišnaikinti. Narkotikų kontrolei ir narkomanijos prevencijai visos valstybėsskiria ypatingą dėmesį. Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijospolitika yra kiekvienos šalies užsienio ir vidaus politikos sudėtinė dalis,įgaunanti tarptautinį pobūdį. Didėja nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta. Daugėjaasmenų, vartojančių narkotikus, ypač tarp jaunimo. Narkotikai pardavinėjamiugdymo įstaigose, gatvėse, diskotekose, baruose, kitose pasilinksminimovietose. Neteisėtoje narkotikų rinkoje įsitvirtino heroinas. Populiariostampa naujos psichotropinės medžiagos, anksčiau nepastebėtos neteisėtojeapyvartoje.
NARKOTIKŲ ŽALA ŽMOGUI
Potencialiu narkomanu tampa kaip žinoma ne iš karto. Kai kam užtenkapabandyti kartą, kurio jam užtenka, kad suvoktų, kad dėl keliolikos minučių
ekstremalių pojūčių neverta nuodyti savo gyvenimo. O kitas pabandęsgalvoja, ką parduoti, kad tik gauti eilinę dozę. Jau su tokiu paaugliusunku susikalbėti, jis viską neigia, svarbiausia tai, kad nesutinka su kitųnuomone, kad jis jau yra ligonis. Dažnas atsakymas iš narkomano lūpų yra toks, kad jis ne narkomanas, otokiu būdu atsipalaiduoja, ir kada tik panorėjus jis gali mesti narkotikus.Bet tai yra visiškas savęs apgaudinėjimas. Prasideda bėgimai iš namų,valkatavimai, ieškojimas tokio pat likimo draugų. Jau nuo vieno asmenspereinama prie grupės, tai tarsi bendruomenė, kurią sieja vienas ir taspats poreikis: iš kur gauti dozę narkotikų? Prasideda badymasis švirkštais,narkotikų virimas ir taip toliau… Kol taip atsitinka žmogus praeina kelis šios ydos etapus. Bet iš šiosydos narkomanas gali išbristi bet kokioje šios ligos stadijoje, jei jis taipripažįsta. O jei ne, tada lieka tik vegetavimas. Žmogus nesulaukęspagalbos jau nebegyvena, o skurdžiai vegetuoja. Tas vegetavimas ne panašus į žmogaus gyvenimą. Kaip pavyzdys:“Lindynėje, kurioje du kambariai, virtuvė ir vonia, tikrai nėra panaši įgyvenamą patalpą, o čia gyvena, egzistuoja penkiolika, dvidešimt jaunuolių.Ant grindų pakloti kilimų, užtiesalų likučiai, kartais pasitaiko kokia norskėdė su išlaužta koja, kartais sofutė be apmušalų. Virtuvėje, voniojegalima matyti buvusias įrangos liekanas. Čia vietoje ir valgoma iratliekami gamtiniai reikalai. Visur mėtosi atliekos, čia karaliauja utelės,kirmėlės, niežai,… Mėtosi panaudoti švirkštai. Kiekviename kambario plotegali išvysti gulintį žmogų, kuris greičiau prilygsta skudurui. Kažkas bandokalbėti, bet jo kalba panaši į nerišlų vapėjimą”. Ar tai yra gyvenimas? Ne, kiekvienas sveiku protu mąstantis žmogus taipir pasakytų. Nes ši situacija gerai apibūdina jau paskutinę narkomanijosstadiją- vegetavimą. Jau šie žmonės be ateities, bet su praeitimi, kuriąpatys susikūrė, tačiau nesugebėjo jos pratesti ir pasirinko kur kasblogesnį gyvenimo kelią. Kažkurie narkotikų pardavinėtojai pirmąją dozę duoda nemokamai, arbaparduoda pigiau, o antros, trečios… ateisi pirkti pats. Jaunimasvagiliauja, o dar blogiau kažkurie už papildomą dozę „kaifo“ ryžtasipradėti platinti, netgi pakliūti į policijos akiratį. Geroji pusė ta, kadtada „žalias“ jaunimėlis pabūgsta ir pareigūnams suteikia daugiauinformacijos. Ačiū jiems, jau vis dažniau galime išgirsti faktų, kadaptikta buveinė kur ruošiami narkotikai platinimui, jie konfiskuojami, okaltininkai patraukiami į baudžiamąją atsakomybę, taip pat ir paminimoslabai didelės pinigų sumos kurias butų uždirbę.NARKOTIKŲ RŪŠIS IR JŲ POVEIKIS
Yra labai daug narkotikų rūšių ir kiekviena veikia vis skirtingai,tačiau tuo pat metu ir panašiai. ✓ AMFETAMINAI – sintetiniai stimuliantai, anksčiau juos skirdavo norintiems suliesėti ir nuo depresijos. Nuo jų ilgai nenori miegoti ir valgyti. Jie stimuliuoja nervų sistemą, greitina širdies veiklą ir kvepavimą. Vartotojai jaučiasi labai energingi, labai žvalūs ir labai susijaudine. Kai po 3-4 val. narkotikų poveikis baigiasi, galite pasijusti labai pavarge, alkani ir prislėgti. Nuotaika svyruoja nuo pasitikėjimo savimi ir džiaugsmo iki nerimo ir dirglumo. Galite jausti ir paranoją. Ilgai vartojant amfetaminus, gali būti pažeidžiamos kraujagyslės. Ima šlubuoti širdis, sumažeja atsparumas ligoms, o paranoja gali tapti psichine liga. ✓ KREKAS – tai veikiančio kokaino atmaina. Ima veikti per kelias sekundes, tiksliau – per 10 sekundžių narkotikas pasiekia smegenis. Vartotoją užplūsta neapsakomo malonumo ir susijaudinimo banga, trunkanti apie 10 minučių. Po to žmogų gali apimti neviltis ar agresyvumas. Tai uždaras ratas – svaigulys – kritimas, svaigulys – kritimas. Prie kreko labai greitai priprantama, nes pojučiai po
ekstazės labai nemalonūs. Kai kurie griebiasi kitų narkotikų, pvz., heroino. Tampama irzliu, užsidariusiu, nesivaldančiu, prarandama savigarba, daromi nusikaltimai, kad gauti pinigų sumokėti už narkotikus. ✓ KOKAINAS – stiprus nervų sistemos stimuliantas, panašus į amfetaminus. Vartotojas jaučiasi puikiai – stiprus , energingas, pasaulio viešpats. Tačiau poveikis trunka neilgai (apie 30min.). Netrukus reikia jau didesnės dozės , kad žmogus nugalėtų užplūdusį nuovargį ir depresiją. Priprantama psichologiškai – poreikis gerai jaustis nepakeliamas. Vartojantys žmonės jaučia stiprų nerimą, juos kankina nemiga, persekiojimo manija, jie jaučiasi išsekę ir liguisti. Įtraukiamas į nosį gali pažeisti nosies gleivinę ir sukelti kraujavimą. ✓ ECSTAZY – stimuliuojantis narkotikas, panašiai kaip amfetaminas stiprina pojūčius, bet nesukelia haliucinacijų. Padeda atsikratyti barjerų ir drovumo, suteikia ramybės ir palankumo žmonėms jausmą. Todėl ji tokia populiari šokių vakarėliuose. “Ecstazy” kelia kūno temperatūrą.Kai kurie šokėjai netenka kelių litrų skysčių per naktį.Padidėja spaudimas, staigus prakaitavimas ar inkstų veiklos sulėtėjimas. ✓ HEROINAS – opiatų grupei priklausantis narkotikas; opiatus gydytojai skiria ir skausmui numalšinti. Jie gaminami iš opijinių aguonų. Heroinas gaminamas iš morfino. Kartais jo vis dar skiriama neišgydomomis ligomi sergantiems, pvz., vežiu. Susileidus heroiną užplūsta šiluma, snaudulys ir laimės banga. Žmogus jaučiasi atsipalaidavęs, ramus, niekas jo nejaudina ir niekas jam nerūpi. Prie heroino labai greitai priprantama – ir fiziškai, ir psichologiškai. Gali būti sužalojamos venos, įsimesti gangrena, galima užsikrėsti hepatitu ar ŽIV, sukeliančiu AIDS. Greitai galima perdozuoti. ✓ KANAPĖS – tai vešlus dilgelių ir apynių šeimos augalas. Daug žmonių patys jų užsiaugina (nelegaliai !). Nuo mažos kanapių dozės pasijusite ramūs, patenkinti arba mieguisti. Galite kikenti nesustodami ar pajusti alkį. Spalvos tampa ryžkesnės, garsai skambesni. Pasitaiko ir lengvos paranojos atvejų. Jei išgersite ir alkoholio, gali pradėti klaikiai pykinti, kartais netenkama sąmonės. Atsiranda pavojus susirgti plaučių vėžiu 5-10 kartė didesnis negu rūkant cigaretes. Jaučiama apatija, nenoras nieko veikti. Fizinę priklausomybę nuo kanapių reta, tačiau gali būti sunku jų atsisakyti (kaip ir tabako). Iš kanapių gaminama ir marihuana, o iš jos dar vienas narkotikas hašišas. Visų jų poveikis panašus. ✓ HALIUCINOGENAI – tai narkotikai , veikiantys protą. Žmogus mato ir girdi realiai neegzistuojančius daiktus, garsus. Jų yra 2 rūšių: LSD ir haliucinogeniniai grybai. LSD – tai toks stiprus narkotikas, kad nuo mažo kiekio pajuntamas poveikis. Jis tiesiogiai veikia smegenis, regos, klausos ir lytėjimo pojūčiai iškraipomi. Tokia savijauta vadinama “kelione” ir trunka apie 8 valandas. LSD poveikis priklauso nuo vartotojo savijautos (t.y. kokios jis nuotaikos ) , kur tuo metu yra ir su kuo. Gali pasirodyti, kad einate iš proto arba mirštate. Arba pasijuntate nenugalimas ir meginate iškristi pro langą arba pasivaikščioti greitkeliu. Fiziškai prie LSD nepriprantama, tačiau psichologiškai gali pasirodyti sunku be jo apsieiti. Psilocibinas, kaip ir meskalinas išgaunamas iš augalų (grybų). Konkrečiai iš -Meksikietiškos Psilocibos, nedidelio grybo, kuris auga drėgnose ganyklose. Psichotropinės medžiagos gaunamos ir iš kitų grybų: Conocybe sihdinoides, Psilocybe aztecorum, Psil. zapotecorum, Psil. Caerulescens,… Jų poveikis panašus kaip ir LSD. ✓ UOSTALAI – Daug medžiagų garuoja sukeldamos intoksikacija (apsinuodyjimą).Geriausiai žinomos: klijai, aerozolis, dujos, degalai.Tačiau pasitaiko klijus uostančių net ir septynmečių vaikų. Užsismaukdami polietileninį maišelį ant galvos, rizikuojate uždusti. Galite nesuvokti pavojaus ir nepastebėti, kad einate per judrią gatvę. Praradę sąmonę, galite užspringti savo vėmalais. Profesionaliems uostytojams apie nosį ir burną išberia, nusilpsta atmintis. Bet, atsisakius savijauta gali pagerėti. Laikui bėgant, organizmas pripranta prie uostalų dozės, todėl jų reikia vis. Ilgai uostant visam laikui pažeidžiamos smegenys, inkstai ir kepenys. ✓ HAŠIŠAS – Rūkymas apsunkina jaunuolių psichikos raidą. Jausminiai išgyvenimai pakerta poreikį lavintis, todėl paauglys negali normaliai bręsti. Rimčiausia psichikos komplikacija – hašišo psichozė. Narkomanas patiria dramatiškas, nepastovias nuotaikas, regi iškreiptus vaizdus, jaučia nerimą ir agresyvumą. Jei vyrai anksti pradeda rūkyti didelius hašišo kiekius, jiems kyla pavojus susirgti šizofrenija.Ir vyrams,ir moterims sutrinka hormonų pusiausvyra. Gali sutrikti jaunų žmonių organizmo vystymasis. Vyrams, vartojantiems dideles kanapių dozes, sumažėja lytinio hormono testosterono ir todėl pablogėja lytinis pajėgumas.Sumažėja spermos kiekis, ji būna nejudri ir pažeista. Gali smarkiai padidėti vyrų krūtys. Moterims sutrinka kiaušinėlio irimą reguliuojančių hormonų veikla, todėl gali būti pažeistas menstruacijų ciklas. Tai kelia pavojų moters vaisingumui. Vartojant kanapes pablogėja imuninis atsparumas.TAIGI NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO POVEIKIS YRA: Visos narkotinės medžiagos keičia ar įtakoja svarbias psichinesfunkcijas, pav., susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą,atminties trumpalaikiškumą ir suvokimą. Intoksikacija sukeliama, jeismegenis pasiekia pakankamai didelė narkotinės medžiagos koncentracija.Poveikį lemia narkotinės medžiagos sudėtis, suvartota dozė, vartojimobūdas, narkomano asmenybė, nusiteikimas, vartojimo aplinka ir kitiveiksniai. Pagal pagrindinį intoksikacijos poveikį, narkotinės medžiagosskirstomos į stimuliuojančias, slopinančias bei haliucinogenines. Pagiriosprasideda, kai po intoksikacijos smegenų funkcijos normalizuojasi. Galiatsirasti nuovargis, koncentracijos sutrikimų, agresija, pykinti ir taiptoliau. Tolerancijos išsivystymas – tai apsauginė organizmo reakcija įnuodingą, pakartotinai vartojamą narkotinę medžiagą. Dėl šios priežastiessusilpnėja įprastos dozės sukeliamas poveikis. Narkomanas pajunta, kad gali“pakelti” daugiau narkotiko; norėdamas patirti ankstesnį poveikį, jis turisuvartoti daugiau. Abstinencijos ar susilaikymo simptomai – stiprios
organizmo ir smegenų adaptacinės reakcijos, narkomanui išblaivėjus popakartotinio narkotinių medžiagų vartojimo. Jos gali trukti kelias dienas(kai kuriais atvejais net savaites), kartais neapsieinama be gydytojųpagalbos. Kai kuriais atvejais abstinencijos simptomai gali kelti grėsmęgyvybei. Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, pagal Pasaulinėssveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, – bet koks kontroliuojamosmedžiagos vartojimas ne medicinos tikslais, t.y. ne pagal receptą arbapriešingai medicininėms rekomendacijoms. Priklausomybė nuo narkotikų –nekontroliuojamas troškimas patirti narkotinės medžiagos sukeliamą psichinįpoveikį. Priklausomybė gali išsivystyti skirtingu greičiui, priklausomainuo narkomano asmenybės, narkotinės medžiagos poveikio, vartojimointensyvumo ir kitų veiksnių. Priklausomybė turi didelę įtaką narkomanoelgesiui; priklausomą narkomaną sunku gydyti. Skaudi problema, glaudžiaisusijusi su narkotikų vartojimu – ŽIV epidemijos plitimas. Lietuvojepagrindiniai AIDS plitimo keliai yra per lytinius santykius ir švirkštusintraveninių narkomanų tarpe.IŠVADOS Narkotinės medžiagos – cheminės medžiagos, sukeliančios centrinėsnervų sistemos intoksikaciją ar panašų psichinių funkcijų pokytį.Narkotinės medžiagos apima plačią preparatų skalę, įskaitant narkotikus,psichotropines medžiagas, vaistus, anestetikus, lakiuosius tirpiklius,dopingines medžiagas ir priemones, alkoholį ir tabaką. Narkotinių medžiagųsąvoka įvairiose šalyse gali skirtis, priklausomai nuo įstatymų irprofesinių tradicijų. Narkotinių medžiagų sąvoka čia apima narkotikus,psichotropines medžiagas, psichiką veikiančius vaistus, kitas intoksikacijąsukeliančias medžiagas ir hormoninius dopingo preparatus. Narkotikų sukelti sutrikimai: prislėgta nuotaika, nervingumas, nemiga,narkotikų sukeltos somatinės komplikacijos, nepaaiškinamas elgesys, asmuoneigia vartojantis narkotikus, nusiskundimai nuo skausmo ar tiesioginiųprašymų paskirti narkotikų ar kitų vaistų, gali pasitaikyti narkotikųabstinencijos simptomų: pykinimai, prakaitavimai, drebuliai, nerimas,haliucinacijos, depresija, liūdesys,…ir begalo daug ir sunkių sveikatossutrikimų, kurių išgydymas kartais yra negalimas. Tai, ar paauglys pradės vartoti narkotikus, labai priklauso nuo jo
nuostatų narkotikų atžvilgiu: tiek nuo to, kaip jis supranta narkotikųkeliamą pavojų savo sveikatai, tiek nuo nuomonės, ar jo bendraamžiaipasmerks šį jo žingsnį. Paauglystėje bendraamžių bičiulių įtaka yra labaididelė – ji svarbi ir apsisprendžianti vartoti cigaretes, alkoholį arnarkotikus. Jei paauglys galvos, jog jo bendraamžiai nepritars jam ir jįpasmerks, didelė tikimybė, kad jis ir nepradės vartoti nė vienos iš šiųmedžiagų.Viena narkotinių medžiagų populiarumo tarp paauglių augimopriežasčių gali būti ir tai, jog jiems nebūdinga mirties baimė – mirtisjiems atrodo labai tolima; jie net gali save įtikinti, kad tuomet, kaiproblema taps jiems „aktuali“, jų ligas bus galima išgydyti. Be to, niekas,pradėdamas vartoti narkotikus, negalvoja, kad taps nuo jųpriklausomas.Įdomu tai, kad dažnai laikomasi nuomonės, jog pradėti vartotinarkotikus pastūmėja draugai; tačiau iš tiesų dažnai vyksta atvirkščiai –draugai keičiami tam, kad būtų su žmonėmis, pasirinkusiais tokį patįgyvenimo stilių.Prevencija Lietuvoje rūpinasi kelios įstaigos: • Viešosios policijos biuras. • Vilniaus miesto sveikatos fondas • Atviros Lietuvos fondas • Lietuvos AIDS centras • Švietimo ir mokslo ministerija • Visuomenės sveikatos ugdymo centrasŠiandien narkotikai visuomenėje, ypač tarp jaunimo yra labai paplitę.Labai svarbu neleisti ir toliau jiems populiarėti, reikia imtis priemonių.Išsiaiškinti plitimo priežastis. Gaila, bet nėra paprasto ir vienprasmiškoatsakymo į klausimą, kodėl paauglys pradeda vartoti narkotikus ar alkoholį,kaip jį apsaugoti nuo jų. Dažniausiai tai lemia keleto veiksnių –visuomenės, šeimos, bendraamžių – situacinė kombinacija. Gal jaunas žmogusbando išvengti streso, pabėgti nuo vienatvės, nugalėti drovumą, atrodytisuaugusiu ar patenkinti savo smalsumą. Juk paauglystė – žemo savęsvertinimo laikotarpis. Jaunas žmogus paprastai nespėja augti ir keististaip greitai, kaip jam norėtųsi. Jis gali jaustis ne toks protingas,
patrauklus, talentingas ar populiarus, kaip jo bendraamžiai; jį gali slėgtitėvų, mokytojų ir kitų žmonių spaudimas, verčiantis siekti jo nuomonenepasiekiamų tikslų. Ir vienas būdų išspręsti kylančias problemas –mėginimas pasitelkti narkotikus ar alkoholį. Pati veiksmingiausia prevencijos forma – ugdyti gyvenimo įgūdžius,psichologinį vaikų atsparumą.. Mokyklos daug dirba tuo tikslu, tėvai irvisuomenė galbūt dar per mažai tuo rūpinasi, nes kurią nors dieną ateinaneišvengiama, galutinė narkomanijos tragedijos baigtis. Į vieną ar kitąpusę. Juk kiek tokių atvejų išgirstame per informacijos šaltinius kiekvienądieną. Tačiau pasitaiko, kad tragedija pakrypsta į kitą pusę. Net kai jauyra paskutinis šios ydos etapas, kartais pavyksta žmogui grįžti į normalųgyvenimą. Juk narkotikai – čia ir dabar, jie nesirenka aukos pagal išsilavinimą,intelekto koeficientą, ar amžių. Jiems nerūpi žmogaus gabumai ar trūkumai.Verta susimąstyti ar keli gramai narkotikų yra verti mūsų sveikatos, mūsųtėvų, vaikų, draugų. Nes būtent narkotikai – nelaimingų atsitikimų arsužeidimų priežastis.Taigi daugeliui telieka priminti, kad:“ Žmogau netiesk rankos prienarkotikų. Pažvelk į savo delną, juk jame nėra parašyta “KAD TU ESINARKOMANAS“. Kovok už gyvenimą ir padėk kitiems”. LITERATŪRA:
1. O. Grimalauskienė. Narkomanijos problema Lietuvoje. 2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos narkotinių medžiagų vartojimo prevencija švietimo ugdymo įstaigose (monitoringo duomenų analizė bei profesinio mokymo įstaigų moksleivių tyrimo duomenys). 3. Visuomenės sveikatos ugdymo centro veikla narkomanijos prevencijos srityje. 4. Vilniaus priklausomybės ligų centro vykdytos Vilniaus miesto sveikatos fondo ir Atviros Lietuvos fondo prevencinė programos ,,ŽIV prevencija tarp švirkštus naudojančių narkomanų“ ataskaita. 5. National Center on Addiction and Substance Abuse at Columbia University interneto puslapis.