Kokios problemos iškyla vartojant narkotikus?

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS

SOCIALINĖ PEDAGOGIKA

[pic]

Darbą atliko: Laura Kukauskaitė

Darbą tikrino: R.Proškuvienė

Vilnius

2004

TURINYS

Įžanga 2
Kaip galima tapti narkomanu? 2
Narkotikų grėsmė 3
Narkotikų žala žmogui 3
Narkotikų rūšys ir jų poveikis 4
Narkotinių medžiagų vartojimo poveikis 5
Išvados 6

ĮŽANGA

NARKOTIKAI – tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga
vartojama gryna ar kaip sudėtinė priaparatų dalis. Toks narkotikų
apibrėžimas pateikiamas žodyne. Narkotikai vadinami chemine medžiaga,
veikianti jūsų organizmą, galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos
pojūčius bei kitus jutimus. Medžiaga lyg ir paprasta, bet jos poveikis
tikrai nepaprastas. Tai kas tada yra narkotikai? Heroinas, kokainas,
kanapės, „EEcstasy“,.? narkotikų yra įvairiausių rūšių, pavidalų, spalvų,
formų. Jų tokia daugybė, o kartais net neįtartum, kad tai narkotinės
medžiagos. Pavyzdžiui: namų vaistinėlėje esantis aspirinas, paracetamolis,
vaistai nuo peršalimo, mikstūra nuo kosulio. Net kavos ar arbatos puodelyje
yra narkotinių medžiagų – kofeino, kuris stimuliuoja nervų sistemą, kad
būtume žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra
savotiški narkotikai.
Medžiagos, kurias vadiname tikrais narkotikais – heroiną, kokainą ir “
Ecstasy” – labai skirtingos. Laikydami ar vartodami tokius narkotikus ,
pažeisite įstatymą, galite net mirti. Prie tokių medžiagų galime priprasti
ir be jų negalėsime normaliai jjaustis. Jus gali įsukti uždaras ratas:
įsigyjate narkotikų , vartojate , valandėlę geros ( ar blogos ) savijautos
, pristingate narkotikų , vėl perkate ir šitaip be galo. Narkotikai
brangus, dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs
rizikuojate dar ir todėl, kad niekada negalite žinoti, kaip tam tikras
narkotikas paveiks. Yr

ra žmonių, kuriems pakanka vieno karto.

Žodis narkomanija (graikiškai narke – sukaustymas ir manija), liga
pasireiškianti nenugalimu traukimu prie narkotikų (pvz. morfino), didelėse
dozėse narkotikai sukelia apkurtimą, apakimą, arba narkotinį miegą. Dažnas
narkotinių medžiagų vartojimas sukelia priklausomybę ir pastovų dozės
didinimą. Susilaikymą nuo narkotikų vartojimo lydi Abstinencijos sindromas.
Taip pat reguliarus narkotikų vartojimas naikina vidaus organus, gali
prasidėti įvairios haliucinacijos, bei psichiologinės traumos.

Narkotikai (graikiškai narkotikos – vedantys prie sukaustymo) būna
dviejų tipų: natūralūs arba sintetiniai, jų nelegalus gaminimas,
įsigijimas, laikymas, pervežimas, pardavimas yra baudžiami LR Baudžiamojo
Kodekso straipsniais.

KAIP GALIMA TAPTI NARKOMANU?

Galima drąsiai teigti, kad narkomanija- pagrindinė mūsų 21 amžiaus
problema, su kuria bandoma aktyviai kovoti. Lietuvoje apie ją drąsiai imta
kalbėti ne per seniausiai. O juk narkomanijos reiškinys buvo jau žinomas
dar žmonijos rytmetyje. Dabar, kai apskritai jau įsivaizduojame
narkomanijos reiškinį, jos požymius ir padarinius, galime pažvelgti kkaip
prieinama, prie to, kad jaunimas ir net keliolikmečiai vaikai tampa šios
ydos aukomis. Iš esmės kiekvienas žmogus tam tikromis sąlygomis gali
pasidaryti narkomanas. Šios sąlygos- tai įvairios priežastys ir keliai,
vedantys prie ydos. Bet kiekvienu atveju keliai būna skirtingi.
Narkomanijos priežastys kartais yra ir bendraamžių grupės, kurioje pabandęs
kvaišalų priklausysi prie gero tono, o dažniausia įsivaizduojama, kad tai
išaukštins bičiulių akyse.

Kitais atvejais prie ydos priveda tam tikrų jaunimo sluoksnių mada
kvaišintis arba paauglių smalsumas. Kokius gi ten išgyvenimus sukelia tas
uždraustas „lašelis kaifo“? Priežastys pabėgti į narkotikų pasaulį yra
įvairios, ja

aunuolio gyvenimo sunkumai susiję su šeima, mokykla arba su
apvilta meile.

Bet ne kiekvienas tampa potencialiu narkomanu, tai labai priklauso nuo
psichinės ištvermės, dvasinės pusiausvyros. Vienas pabandęs gali sustoti, o
kitas kuo toliau, tuo vis labiau grimzta į narkomanijos liūną, iš kurio
išbristi reikalinga daug pastangų ir noro pripažinti, kad tu jau esi
ligonis.
Tiesa ir tai, kad paauglystė – nelengvas žmogaus gyvenimo laikotarpis, nes
tuomet jaunas žmogus pergyvena staigius kūno pokyčius, lydimus nuotaikų
kaitos bei nesaugumo jausmo; jis siekia išsiaiškinti, kas toks yra, bando
prisitaikyti. Pasak paplitusių stereotipų, paaugliai maištingi ir linkę į
pavojų, kartais – net į savęs sunaikinimą, jiems labai svarbi bendraamžių
įtaka. Nekeista, kad būtent šiuo laikotarpiu daugelis jaunų žmonių pabando
alkoholio, tabako ir kitų narkotikų. Pavyzdžiui, amerikiečių tyrimų
duomenimis, vidutinis amžius, kada paaugliai pradeda rūkyti tabaką, yra
maždaug 12 metų, gerti alkoholį – 13 metų, rūkyti marihuaną – 14 metų.
Tiesa ir tai, kad dauguma jaunų žmonių tikrai nevartoja šių medžiagų,
tačiau yra ir tokių vaikų, kurie jas pradeda vartoti dar ankstyvesniame
amžiuje. Patys jauni žmonės nurodo šias pagrindines priežastis, dėl kurių
jie vartoja narkotikus:

• Kad jaustųsi suaugę;

• Kad prisitaikytų prie grupės;

• Kad atsipalaiduotų ir gerai jaustųsi;

• Kad surizikuotų ir pamaištautų;

• Kad patenkintų smalsumą.

NARKOTIKŲ GRĖSMĖ

Narkotikai kelia didelę grėsmę ne tik žmonių sveikatai bet ir tautų
likimui ir išlikimui. Jungtinės tautos primena, kad narkotikų padariniai
pražūtingi visoms tautoms, tačiau ypač mažoms, nes gali jas tiesiog
išnaikinti. Narkotikų kontrolei ir narkomanijos prevencijai visos v

valstybės
skiria ypatingą dėmesį. Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos
politika yra kiekvienos šalies užsienio ir vidaus politikos sudėtinė dalis,
įgaunanti tarptautinį pobūdį.

Didėja nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta. Daugėja
asmenų, vartojančių narkotikus, ypač tarp jaunimo. Narkotikai pardavinėjami
ugdymo įstaigose, gatvėse, diskotekose, baruose, kitose pasilinksminimo
vietose. Neteisėtoje narkotikų rinkoje įsitvirtino heroinas. Populiarios
tampa naujos psichotropinės medžiagos, anksčiau nepastebėtos neteisėtoje
apyvartoje.

NARKOTIKŲ ŽALA ŽMOGUI

Potencialiu narkomanu tampa kaip žinoma ne iš karto. Kai kam užtenka
pabandyti kartą, kurio jam užtenka, kad suvoktų, kad dėl keliolikos minučių
ekstremalių pojūčių neverta nuodyti savo gyvenimo. O kitas pabandęs
galvoja, ką parduoti, kad tik gauti eilinę dozę. Jau su tokiu paaugliu
sunku susikalbėti, jis viską neigia, svarbiausia tai, kad nesutinka su kitų
nuomone, kad jis jau yra ligonis.

Dažnas atsakymas iš narkomano lūpų yra toks, kad jis ne narkomanas, o
tokiu būdu atsipalaiduoja, ir kada tik panorėjus jis gali mesti narkotikus.
Bet tai yra visiškas savęs apgaudinėjimas. Prasideda bėgimai iš namų,
valkatavimai, ieškojimas tokio pat likimo draugų. Jau nuo vieno asmens
pereinama prie grupės, tai tarsi bendruomenė, kurią sieja vienas ir tas
pats poreikis: iš kur gauti dozę narkotikų? Prasideda badymasis švirkštais,
narkotikų virimas ir taip toliau.

Kol taip atsitinka žmogus praeina kelis šios ydos etapus. Bet iš šios
ydos narkomanas gali išbristi bet kokioje šios ligos stadijoje, jei jis tai
pripažįsta. O jei ne, tada lieka tik vegetavimas. Žmogus nesulaukęs
pagalbos ja

au nebegyvena, o skurdžiai vegetuoja.

Tas vegetavimas ne panašus į žmogaus gyvenimą. Kaip pavyzdys:
“Lindynėje, kurioje du kambariai, virtuvė ir vonia, tikrai nėra panaši į
gyvenamą patalpą, o čia gyvena, egzistuoja penkiolika, dvidešimt jaunuolių.
Ant grindų pakloti kilimų, užtiesalų likučiai, kartais pasitaiko kokia nors
kėdė su išlaužta koja, kartais sofutė be apmušalų. Virtuvėje, vonioje
galima matyti buvusias įrangos liekanas. Čia vietoje ir valgoma ir
atliekami gamtiniai reikalai. Visur mėtosi atliekos, čia karaliauja utelės,
kirmėlės, niežai,. Mėtosi panaudoti švirkštai. Kiekviename kambario plote
gali išvysti gulintį žmogų, kuris greičiau prilygsta skudurui. Kažkas bando
kalbėti, bet jo kalba panaši į nerišlų vapėjimą”.

Ar tai yra gyvenimas? Ne, kiekvienas sveiku protu mąstantis žmogus taip
ir pasakytų. Nes ši situacija gerai apibūdina jau paskutinę narkomanijos
stadiją- vegetavimą. Jau šie žmonės be ateities, bet su praeitimi, kurią
patys susikūrė, tačiau nesugebėjo jos pratesti ir pasirinko kur kas
blogesnį gyvenimo kelią.

Kažkurie narkotikų pardavinėtojai pirmąją dozę duoda nemokamai, arba
parduoda pigiau, o antros, trečios. ateisi pirkti pats. Jaunimas
vagiliauja, o dar blogiau kažkurie už papildomą dozę „kaifo“ ryžtasi
pradėti platinti, netgi pakliūti į policijos akiratį. Geroji pusė ta, kad
tada „žalias“ jaunimėlis pabūgsta ir pareigūnams suteikia daugiau
informacijos. Ačiū jiems, jau vis dažniau galime išgirsti faktų, kad
aptikta buveinė kur ruošiami narkotikai platinimui, jie konfiskuojami, o
kaltininkai patraukiami į baudžiamąją atsakomybę, taip pat ir paminimos
labai didelės pinigų sumos kurias butų uždirbę.

NARKOTIKŲ RŪŠIS IR JŲ POVEIKIS

Yra labai daug narkotikų rūšių ir kiekviena veikia vis skirtingai,
tačiau tuo pat metu ir panašiai.

✓ AMFETAMINAI – sintetiniai stimuliantai, anksčiau juos skirdavo

norintiems suliesėti ir nuo depresijos. Nuo jų ilgai nenori miegoti ir

valgyti. Jie stimuliuoja nervų sistemą, greitina širdies veiklą ir

kvepavimą. Vartotojai jaučiasi labai energingi, labai žvalūs ir labai

susijaudine. Kai po 3-4 val. narkotikų poveikis baigiasi, galite

pasijusti labai pavarge, alkani ir prislėgti. Nuotaika svyruoja nuo

pasitikėjimo savimi ir džiaugsmo iki nerimo ir dirglumo. Galite jausti

ir paranoją. Ilgai vartojant amfetaminus, gali būti pažeidžiamos

kraujagyslės. Ima šlubuoti širdis, sumažeja atsparumas ligoms, o

paranoja gali tapti psichine liga.

✓ KREKAS – tai veikiančio kokaino atmaina. Ima veikti per kelias

sekundes, tiksliau – per 10 sekundžių narkotikas pasiekia smegenis.

Vartotoją užplūsta neapsakomo malonumo ir susijaudinimo banga,

trunkanti apie 10 minučių. Po to žmogų gali apimti neviltis ar

agresyvumas. Tai uždaras ratas – svaigulys – kritimas, svaigulys –

kritimas. Prie kreko labai greitai priprantama, nes pojučiai po

ekstazės labai nemalonūs. Kai kurie griebiasi kitų narkotikų, pvz.,

heroino. Tampama irzliu, užsidariusiu, nesivaldančiu, prarandama

savigarba, daromi nusikaltimai, kad gauti pinigų sumokėti už

narkotikus.

✓ KOKAINAS – stiprus nervų sistemos stimuliantas, panašus į

amfetaminus. Vartotojas jaučiasi puikiai – stiprus , energingas,

pasaulio viešpats. Tačiau poveikis trunka neilgai (apie 30min.).

Netrukus reikia jau didesnės dozės , kad žmogus nugalėtų užplūdusį

nuovargį ir depresiją. Priprantama psichologiškai – poreikis gerai

jaustis nepakeliamas. Vartojantys žmonės jaučia stiprų nerimą, juos

kankina nemiga, persekiojimo manija, jie jaučiasi išsekę ir liguisti.

Įtraukiamas į nosį gali pažeisti nosies gleivinę ir sukelti

kraujavimą.

✓ ECSTAZY – stimuliuojantis narkotikas, panašiai kaip amfetaminas

stiprina pojūčius, bet nesukelia haliucinacijų. Padeda atsikratyti

barjerų ir drovumo, suteikia ramybės ir palankumo žmonėms jausmą.

Todėl ji tokia populiari šokių vakarėliuose. “Ecstazy” kelia kūno

temperatūrą.Kai kurie šokėjai netenka kelių litrų skysčių per

naktį.Padidėja spaudimas, staigus prakaitavimas ar inkstų veiklos

sulėtėjimas.

✓ HEROINAS – opiatų grupei priklausantis narkotikas; opiatus gydytojai

skiria ir skausmui numalšinti. Jie gaminami iš opijinių aguonų.

Heroinas gaminamas iš morfino. Kartais jo vis dar skiriama

neišgydomomis ligomi sergantiems, pvz., vežiu. Susileidus heroiną

užplūsta šiluma, snaudulys ir laimės banga. Žmogus jaučiasi

atsipalaidavęs, ramus, niekas jo nejaudina ir niekas jam nerūpi. Prie

heroino labai greitai priprantama – ir fiziškai, ir psichologiškai.

Gali būti sužalojamos venos, įsimesti gangrena, galima užsikrėsti

hepatitu ar ŽIV, sukeliančiu AIDS. Greitai galima perdozuoti.

✓ KANAPĖS – tai vešlus dilgelių ir apynių šeimos augalas. Daug žmonių

patys jų užsiaugina (nelegaliai !). Nuo mažos kanapių dozės pasijusite

ramūs, patenkinti arba mieguisti. Galite kikenti nesustodami ar

pajusti alkį. Spalvos tampa ryžkesnės, garsai skambesni. Pasitaiko ir

lengvos paranojos atvejų. Jei išgersite ir alkoholio, gali pradėti

klaikiai pykinti, kartais netenkama sąmonės. Atsiranda pavojus

susirgti plaučių vėžiu 5-10 kartė didesnis negu rūkant cigaretes.

Jaučiama apatija, nenoras nieko veikti. Fizinę priklausomybę nuo

kanapių reta, tačiau gali būti sunku jų atsisakyti (kaip ir tabako).

Iš kanapių gaminama ir marihuana, o iš jos dar vienas narkotikas

hašišas. Visų jų poveikis panašus.

✓ HALIUCINOGENAI – tai narkotikai , veikiantys protą. Žmogus mato ir

girdi realiai neegzistuojančius daiktus, garsus. Jų yra 2 rūšių: LSD

ir haliucinogeniniai grybai. LSD – tai toks stiprus narkotikas, kad

nuo mažo kiekio pajuntamas poveikis. Jis tiesiogiai veikia smegenis,

regos, klausos ir lytėjimo pojūčiai iškraipomi. Tokia savijauta

vadinama “kelione” ir trunka apie 8 valandas. LSD poveikis priklauso

nuo vartotojo savijautos (t.y. kokios jis nuotaikos ) , kur tuo metu

yra ir su kuo. Gali pasirodyti, kad einate iš proto arba mirštate.

Arba pasijuntate nenugalimas ir meginate iškristi pro langą arba

pasivaikščioti greitkeliu. Fiziškai prie LSD nepriprantama, tačiau

psichologiškai gali pasirodyti sunku be jo apsieiti. Psilocibinas,

kaip ir meskalinas išgaunamas iš augalų (grybų). Konkrečiai iš

-Meksikietiškos Psilocibos, nedidelio grybo, kuris auga drėgnose

ganyklose. Psichotropinės medžiagos gaunamos ir iš kitų grybų:

Conocybe sihdinoides, Psilocybe aztecorum, Psil. zapotecorum, Psil.

Caerulescens,. Jų poveikis panašus kaip ir LSD.

✓ UOSTALAI – Daug medžiagų garuoja sukeldamos intoksikacija

(apsinuodyjimą).Geriausiai žinomos: klijai, aerozolis, dujos,

degalai.Tačiau pasitaiko klijus uostančių net ir septynmečių vaikų.

Užsismaukdami polietileninį maišelį ant galvos, rizikuojate uždusti.

Galite nesuvokti pavojaus ir nepastebėti, kad einate per judrią gatvę.

Praradę sąmonę, galite užspringti savo vėmalais. Profesionaliems

uostytojams apie nosį ir burną išberia, nusilpsta atmintis. Bet,

atsisakius savijauta gali pagerėti. Laikui bėgant, organizmas

pripranta prie uostalų dozės, todėl jų reikia vis. Ilgai uostant visam

laikui pažeidžiamos smegenys, inkstai ir kepenys.

✓ HAŠIŠAS – Rūkymas apsunkina jaunuolių psichikos raidą. Jausminiai

išgyvenimai pakerta poreikį lavintis, todėl paauglys negali normaliai

bręsti. Rimčiausia psichikos komplikacija – hašišo psichozė.

Narkomanas patiria dramatiškas, nepastovias nuotaikas, regi iškreiptus

vaizdus, jaučia nerimą ir agresyvumą. Jei vyrai anksti pradeda rūkyti

didelius hašišo kiekius, jiems kyla pavojus susirgti šizofrenija.Ir

vyrams,ir moterims sutrinka hormonų pusiausvyra. Gali sutrikti jaunų

žmonių organizmo vystymasis. Vyrams, vartojantiems dideles kanapių

dozes, sumažėja lytinio hormono testosterono ir todėl pablogėja

lytinis pajėgumas.Sumažėja spermos kiekis, ji būna nejudri ir

pažeista. Gali smarkiai padidėti vyrų krūtys. Moterims sutrinka

kiaušinėlio irimą reguliuojančių hormonų veikla, todėl gali būti

pažeistas menstruacijų ciklas. Tai kelia pavojų moters vaisingumui.

Vartojant kanapes pablogėja imuninis atsparumas.

TAIGI NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO POVEIKIS YRA:

Visos narkotinės medžiagos keičia ar įtakoja svarbias psichines
funkcijas, pav., susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą,
atminties trumpalaikiškumą ir suvokimą. Intoksikacija sukeliama, jei
smegenis pasiekia pakankamai didelė narkotinės medžiagos koncentracija.
Poveikį lemia narkotinės medžiagos sudėtis, suvartota dozė, vartojimo
būdas, narkomano asmenybė, nusiteikimas, vartojimo aplinka ir kiti
veiksniai. Pagal pagrindinį intoksikacijos poveikį, narkotinės medžiagos
skirstomos į stimuliuojančias, slopinančias bei haliucinogenines. Pagirios
prasideda, kai po intoksikacijos smegenų funkcijos normalizuojasi. Gali
atsirasti nuovargis, koncentracijos sutrikimų, agresija, pykinti ir taip
toliau. Tolerancijos išsivystymas – tai apsauginė organizmo reakcija į
nuodingą, pakartotinai vartojamą narkotinę medžiagą. Dėl šios priežasties
susilpnėja įprastos dozės sukeliamas poveikis. Narkomanas pajunta, kad gali
“pakelti” daugiau narkotiko; norėdamas patirti ankstesnį poveikį, jis turi
suvartoti daugiau. Abstinencijos ar susilaikymo simptomai – stiprios
organizmo ir smegenų adaptacinės reakcijos, narkomanui išblaivėjus po
pakartotinio narkotinių medžiagų vartojimo. Jos gali trukti kelias dienas
(kai kuriais atvejais net savaites), kartais neapsieinama be gydytojų
pagalbos. Kai kuriais atvejais abstinencijos simptomai gali kelti grėsmę
gyvybei. Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, pagal Pasaulinės
sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, – bet koks kontroliuojamos
medžiagos vartojimas ne medicinos tikslais, t.y. ne pagal receptą arba
priešingai medicininėms rekomendacijoms. Priklausomybė nuo narkotikų –
nekontroliuojamas troškimas patirti narkotinės medžiagos sukeliamą psichinį
poveikį. Priklausomybė gali išsivystyti skirtingu greičiui, priklausomai
nuo narkomano asmenybės, narkotinės medžiagos poveikio, vartojimo
intensyvumo ir kitų veiksnių. Priklausomybė turi didelę įtaką narkomano
elgesiui; priklausomą narkomaną sunku gydyti. Skaudi problema, glaudžiai
susijusi su narkotikų vartojimu – ŽIV epidemijos plitimas. Lietuvoje
pagrindiniai AIDS plitimo keliai yra per lytinius santykius ir švirkštus
intraveninių narkomanų tarpe.

IŠVADOS

Narkotinės medžiagos – cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės
nervų sistemos intoksikaciją ar panašų psichinių funkcijų pokytį.
Narkotinės medžiagos apima plačią preparatų skalę, įskaitant narkotikus,
psichotropines medžiagas, vaistus, anestetikus, lakiuosius tirpiklius,
dopingines medžiagas ir priemones, alkoholį ir tabaką. Narkotinių medžiagų
sąvoka įvairiose šalyse gali skirtis, priklausomai nuo įstatymų ir
profesinių tradicijų. Narkotinių medžiagų sąvoka čia apima narkotikus,
psichotropines medžiagas, psichiką veikiančius vaistus, kitas intoksikaciją
sukeliančias medžiagas ir hormoninius dopingo preparatus.

Narkotikų sukelti sutrikimai: prislėgta nuotaika, nervingumas, nemiga,
narkotikų sukeltos somatinės komplikacijos, nepaaiškinamas elgesys, asmuo
neigia vartojantis narkotikus, nusiskundimai nuo skausmo ar tiesioginių
prašymų paskirti narkotikų ar kitų vaistų, gali pasitaikyti narkotikų
abstinencijos simptomų: pykinimai, prakaitavimai, drebuliai, nerimas,
haliucinacijos, depresija, liūdesys,.ir begalo daug ir sunkių sveikatos
sutrikimų, kurių išgydymas kartais yra negalimas.

Tai, ar paauglys pradės vartoti narkotikus, labai priklauso nuo jo
nuostatų narkotikų atžvilgiu: tiek nuo to, kaip jis supranta narkotikų
keliamą pavojų savo sveikatai, tiek nuo nuomonės, ar jo bendraamžiai
pasmerks šį jo žingsnį. Paauglystėje bendraamžių bičiulių įtaka yra labai
didelė – ji svarbi ir apsisprendžianti vartoti cigaretes, alkoholį ar
narkotikus. Jei paauglys galvos, jog jo bendraamžiai nepritars jam ir jį
pasmerks, didelė tikimybė, kad jis ir nepradės vartoti nė vienos iš šių
medžiagų.Viena narkotinių medžiagų populiarumo tarp paauglių augimo
priežasčių gali būti ir tai, jog jiems nebūdinga mirties baimė – mirtis
jiems atrodo labai tolima; jie net gali save įtikinti, kad tuomet, kai
problema taps jiems „aktuali“, jų ligas bus galima išgydyti. Be to, niekas,
pradėdamas vartoti narkotikus, negalvoja, kad taps nuo jų
priklausomas.Įdomu tai, kad dažnai laikomasi nuomonės, jog pradėti vartoti
narkotikus pastūmėja draugai; tačiau iš tiesų dažnai vyksta atvirkščiai –
draugai keičiami tam, kad būtų su žmonėmis, pasirinkusiais tokį patį
gyvenimo stilių.
Prevencija Lietuvoje rūpinasi kelios įstaigos:

• Viešosios policijos biuras.

• Vilniaus miesto sveikatos fondas

• Atviros Lietuvos fondas

• Lietuvos AIDS centras

• Švietimo ir mokslo ministerija

• Visuomenės sveikatos ugdymo centras

Šiandien narkotikai visuomenėje, ypač tarp jaunimo yra labai paplitę.
Labai svarbu neleisti ir toliau jiems populiarėti, reikia imtis priemonių.
Išsiaiškinti plitimo priežastis. Gaila, bet nėra paprasto ir vienprasmiško
atsakymo į klausimą, kodėl paauglys pradeda vartoti narkotikus ar alkoholį,
kaip jį apsaugoti nuo jų. Dažniausiai tai lemia keleto veiksnių –
visuomenės, šeimos, bendraamžių – situacinė kombinacija. Gal jaunas žmogus
bando išvengti streso, pabėgti nuo vienatvės, nugalėti drovumą, atrodyti
suaugusiu ar patenkinti savo smalsumą. Juk paauglystė – žemo savęs
vertinimo laikotarpis. Jaunas žmogus paprastai nespėja augti ir keistis
taip greitai, kaip jam norėtųsi. Jis gali jaustis ne toks protingas,
patrauklus, talentingas ar populiarus, kaip jo bendraamžiai; jį gali slėgti
tėvų, mokytojų ir kitų žmonių spaudimas, verčiantis siekti jo nuomone
nepasiekiamų tikslų. Ir vienas būdų išspręsti kylančias problemas –
mėginimas pasitelkti narkotikus ar alkoholį.

Pati veiksmingiausia prevencijos forma – ugdyti gyvenimo įgūdžius,
psichologinį vaikų atsparumą.. Mokyklos daug dirba tuo tikslu, tėvai ir
visuomenė galbūt dar per mažai tuo rūpinasi, nes kurią nors dieną ateina
neišvengiama, galutinė narkomanijos tragedijos baigtis. Į vieną ar kitą
pusę. Juk kiek tokių atvejų išgirstame per informacijos šaltinius kiekvieną
dieną. Tačiau pasitaiko, kad tragedija pakrypsta į kitą pusę. Net kai jau
yra paskutinis šios ydos etapas, kartais pavyksta žmogui grįžti į normalų
gyvenimą.

Juk narkotikai – čia ir dabar, jie nesirenka aukos pagal išsilavinimą,
intelekto koeficientą, ar amžių. Jiems nerūpi žmogaus gabumai ar trūkumai.
Verta susimąstyti ar keli gramai narkotikų yra verti mūsų sveikatos, mūsų
tėvų, vaikų, draugų. Nes būtent narkotikai – nelaimingų atsitikimų ar
sužeidimų priežastis.

Taigi daugeliui telieka priminti, kad:“ Žmogau netiesk rankos prie
narkotikų. Pažvelk į savo delną, juk jame nėra parašyta “KAD TU ESI
NARKOMANAS“. Kovok už gyvenimą ir padėk kitiems”.

LITERATŪRA:

1. O. Grimalauskienė. Narkomanijos problema Lietuvoje.

2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos narkotinių

medžiagų vartojimo prevencija švietimo ugdymo įstaigose (monitoringo

duomenų analizė bei profesinio mokymo įstaigų moksleivių tyrimo

duomenys).

3. Visuomenės sveikatos ugdymo centro veikla narkomanijos prevencijos

srityje.

4. Vilniaus priklausomybės ligų centro vykdytos Vilniaus miesto sveikatos

fondo ir Atviros Lietuvos fondo prevencinė programos ,,ŽIV prevencija

tarp švirkštus naudojančių narkomanų“ ataskaita.

5. National Center on Addiction and Substance Abuse at Columbia

University interneto puslapis.

Leave a Comment