VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS
PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS
SOCIALINĖ PEDAGOGIKA
[pic]
Darbą atliko: Laura Kukauskaitė
Darbą tikrino: R.Proškuvienė
Vilnius
2004
Įžanga
NARKOTIKAI – tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga vartojama gryna ar kaip sudėtinė priaparatų dalis. Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne. Narkotikai vadinami chemine medžiaga, veikianti jūsų organizmą, galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus.
Medžiaga lyg ir paprasta, bet jos poveikis tikrai nepaprastas. Tai kas tada yra narkotikai? Heroinas, kokainas, kanapės, „Ecstasy“,…? narkotikų yra įvairiausių rūšių, pavidalų, spalvų, formų. Jų tokia daugybė, o kartais net neįtartum, kad tai narkotinės medžiagos. Pavyzdžiui: namų vaistinėlėje esantis aspirinas, paracetamolis, vaistai nuo peršalimo, mikstūra nuo kosulio. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medžiagų – kofeino, kuris stimuliuoja nervų sistemą, kad būtume žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra savotiški narkotikai.
Medžiagos, kurias vadiname tikrais narkotikais – heroiną, kokainą ir „
Ecstasy” – labai skirtingos. Laikydami ar vartodami tokius narkotikus , pažeisite įstatymą, galite net mirti. Prie tokių medžiagų galime priprasti ir be jų negalėsime normaliai jaustis. Jus gali įsukti uždaras ratas:
įsigyjate narkotikų , vartojate , valandėlę geros ( ar blogos ) savijautos
, pristingate narkotikų , vėl perkate ir šitaip be galo. Narkotikai brangus, dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir todėl, kad niekada negalite žinoti, kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių, kuriems pakanka vieno karto.
Žodis narkomanija (graikiškai narke – sukaustymas ir manija), liga pasireiškianti nenugalimu traukimu prie narkotikų (pvz. morfino), didelėse dozėse narkotikai sukelia apkurtimą, apakimą, arba narkotinį miegą. Dažnas narkotinių medžiagų vartojimas sukelia priklausomybę ir pastovų dozės didinimą. Susilaikymą nuo narkotikų vartojimo lydi Abstinencijos sindromas.
Taip pat reguliarus narkotikų vartojimas naikina vidaus organus, gali prasidėti įvairios haliucinacijos, bei psichiologinės traumos.
Narkotikai (graikiškai narkotikos – vedantys prie sukaustymo) būna dviejų tipų: natūralūs arba sintetiniai, jų nelegalus gaminimas, įsigijimas, laikymas, pervežimas, pardavimas yra baudžiami LR Baudžiamojo
Kodekso straipsniais.
Kaip galima tapti narkomanu?
Galima drąsiai teigti, kad narkomanija- pagrindinė mūsų 21 amžiaus problema, su kuria bandoma aktyviai kovoti. Lietuvoje apie ją drąsiai imta kalbėti ne per seniausiai. O juk narkomanijos reiškinys buvo jau žinomas dar žmonijos rytmetyje. Dabar, kai apskritai jau įsivaizduojame narkomanijos reiškinį, jos požymius ir padarinius, galime pažvelgti kaip prieinama, prie to, kad jaunimas ir net keliolikmečiai vaikai tampa šios ydos aukomis. Iš esmės kiekvienas žmogus tam tikromis sąlygomis gali pasidaryti narkomanas. Šios sąlygos- tai įvairios priežastys ir keliai, vedantys prie ydos. Bet kiekvienu atveju keliai būna skirtingi.
Narkomanijos priežastys kartais yra ir bendraamžių grupės, kurioje pabandęs kvaišalų priklausysi prie gero tono, o dažniausia įsivaizduojama, kad tai išaukštins bičiulių akyse.
Kitais atvejais prie ydos priveda tam tikrų jaunimo sluoksnių mada kvaišintis arba paauglių smalsumas. Kokius gi ten išgyvenimus sukelia tas uždraustas „lašelis kaifo“? Priežastys pabėgti į narkotikų pasaulį yra įvairios, jaunuolio gyvenimo sunkumai susiję su šeima, mokykla arba su apvilta meile.
Bet ne kiekvienas tampa potencialiu narkomanu, tai labai priklauso nuo psichinės ištvermės, dvasinės pusiausvyros. Vienas pabandęs gali sustoti, o kitas kuo toliau, tuo vis labiau grimzta į narkomanijos liūną, iš kurio išbristi reikalinga daug pastangų ir noro pripažinti, kad tu jau esi ligonis.
Tiesa ir tai, kad paauglystė – nelengvas žmogaus gyvenimo laikotarpis, nes tuomet jaunas žmogus pergyvena staigius kūno pokyčius, lydimus nuotaikų kaitos bei nesaugumo jausmo; jis siekia išsiaiškinti, kas toks yra, bando prisitaikyti. Pasak paplitusių stereotipų, paaugliai maištingi ir linkę į pavojų, kartais – net į savęs sunaikinimą, jiems labai svarbi bendraamžių įtaka. Nekeista, kad būtent šiuo laikotarpiu daugelis jaunų žmonių pabando alkoholio, tabako ir kitų narkotikų. Pavyzdžiui, amerikiečių tyrimų duomenimis, vidutinis amžius, kada paaugliai pradeda rūkyti tabaką, yra maždaug 12 metų, gerti alkoholį – 13 metų, rūkyti marihuaną – 14 metų.
Tiesa ir tai, kad dauguma jaunų žmonių tikrai nevartoja šių medžiagų, tačiau yra ir tokių vaikų, kurie jas pradeda vartoti dar ankstyvesniame amžiuje. Patys jauni žmonės nurodo šias pagrindines priežastis, dėl kurių jie vartoja narkotikus:
• Kad jaustųsi suaugę;
• Kad prisitaikytų prie grupės;
• Kad atsipalaiduotų ir gerai jaustųsi;
• Kad surizikuotų ir pamaištautų;
• Kad patenkintų smalsumą.
Narkotikų grėsmė
Narkotikai kelia didelę grėsmę ne tik žmonių sveikatai bet ir tautų likimui ir išlikimui. Jungtinės tautos primena, kad narkotikų padariniai pražūtingi visoms tautoms, tačiau ypač mažoms, nes gali jas tiesiog išnaikinti. Narkotikų kontrolei ir narkomanijos prevencijai visos valstybės skiria ypatingą dėmesį. Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politika yra kiekvienos šalies užsienio ir vidaus politikos sudėtinė dalis, įgaunanti tarptautinį pobūdį.
Didėja nusikaltimų, susijusių su neteisėta narkotikų apyvarta. Daugėja asmenų, vartojančių narkotikus, ypač tarp jaunimo. Narkotikai pardavinėjami ugdymo įstaigose, gatvėse, diskotekose, baruose, kitose pasilinksminimo vietose. Neteisėtoje narkotikų rinkoje įsitvirtino heroinas. Populiarios tampa naujos psichotropinės medžiagos, anksčiau nepastebėtos neteisėtoje apyvartoje.
Narkotikų žala žmogui
Potencialiu narkomanu tampa kaip žinoma ne iš karto. Kai kam užtenka pabandyti kartą, kurio jam užtenka, kad suvoktų, kad dėl keliolikos minučių ekstremalių pojūčių neverta nuodyti savo gyvenimo. O kitas pabandęs galvoja, ką parduoti, kad tik gauti eilinę dozę. Jau su tokiu paaugliu sunku susikalbėti, jis viską neigia, svarbiausia tai, kad nesutinka su kitų nuomone, kad jis jau yra ligonis.
Dažnas atsakymas iš narkomano lūpų yra toks, kad jis ne narkomanas, o tokiu būdu atsipalaiduoja, ir kada tik panorėjus jis gali mesti narkotikus.
Bet tai yra visiškas savęs apgaudinėjimas. Prasideda bėgimai iš namų, valkatavimai, ieškojimas tokio pat likimo draugų. Jau nuo vieno asmens pereinama prie grupės, tai tarsi bendruomenė, kurią sieja vienas ir tas pats poreikis: iš kur gauti dozę narkotikų? Prasideda badymasis švirkštais, narkotikų virimas ir taip toliau…
Kol taip atsitinka žmogus praeina kelis šios ydos etapus. Bet iš šios ydos narkomanas gali išbristi bet kokioje šios ligos stadijoje, jei jis tai pripažįsta. O jei ne, tada lieka tik vegetavimas. Žmogus nesulaukęs pagalbos jau nebegyvena, o skurdžiai vegetuoja.
Tas vegetavimas ne panašus į žmogaus gyvenimą. Kaip pavyzdys:
“Lindynėje, kurioje du kambariai, virtuvė ir vonia, tikrai nėra panaši į gyvenamą patalpą, o čia gyvena, egzistuoja penkiolika, dvidešimt jaunuolių.
Ant grindų pakloti kilimų, užtiesalų likučiai, kartais pasitaiko kokia nors kėdė su išlaužta koja, kartais sofutė be apmušalų. Virtuvėje, vonioje galima matyti buvusias įrangos liekanas. Čia vietoje ir valgoma ir atliekami gamtiniai reikalai. Visur mėtosi atliekos, čia karaliauja utelės, kirmėlės, niežai,… Mėtosi panaudoti švirkštai. Kiekviename kambario plote gali išvysti gulintį žmogų, kuris greičiau prilygsta skudurui. Kažkas bando kalbėti, bet jo kalba panaši į nerišlų vapėjimą”.
Ar tai yra gyvenimas? Ne, kiekvienas sveiku protu mąstantis žmogus taip ir pasakytų. Nes ši situacija gerai apibūdina jau paskutinę narkomanijos stadiją- vegetavimą. Jau šie žmonės be ateities, bet su praeitimi, kurią patys susikūrė, tačiau nesugebėjo jos pratesti ir pasirinko kur kas blogesnį gyvenimo kelią.
Kažkurie narkotikų pardavinėtojai pirmąją dozę duoda nemokamai, arba parduoda pigiau, o antros, trečios… ateisi pirkti pats. Jaunimas vagiliauja, o dar blogiau kažkurie už papildomą dozę „kaifo“ ryžtasi pradėti platinti, netgi pakliūti į policijos akiratį. Geroji pusė ta, kad tada „žalias“ jaunimėlis pabūgsta ir pareigūnams suteikia daugiau informacijos. Ačiū jiems, jau vis dažniau galime išgirsti faktų, kad aptikta buveinė kur ruošiami narkotikai platinimui, jie konfiskuojami, o kaltininkai patraukiami į baudžiamąją atsakomybę, taip pat ir paminimos labai didelės pinigų sumos kurias butų uždirbę.
NARKOTIKŲ RŪŠIS IR JŲ POVEIKIS
Yra labai daug narkotikų rūšių ir kiekviena veikia vis skirtingai, tačiau tuo pat metu ir panašiai.
✓ AMFETAMINAI – sintetiniai stimuliantai, anksčiau juos skirdavo norintiems suliesėti ir nuo depresijos. Nuo jų ilgai nenori miegoti ir valgyti. Jie stimuliuoja nervų sistemą, greitina širdies veiklą ir kvepavimą. Vartotojai jaučiasi labai energingi, labai žvalūs ir labai susijaudine. Kai po 3-4 val. narkotikų poveikis baigiasi, galite pasijusti labai pavarge, alkani ir prislėgti. Nuotaika svyruoja nuo pasitikėjimo savimi ir džiaugsmo iki nerimo ir dirglumo. Galite jausti ir paranoją. Ilgai vartojant amfetaminus, gali būti pažeidžiamos kraujagyslės. Ima šlubuoti širdis, sumažeja atsparumas ligoms, o paranoja gali tapti psichine liga.
✓ KREKAS – tai veikiančio kokaino atmaina. Ima veikti per kelias sekundes, tiksliau – per 10 sekundžių narkotikas pasiekia smegenis.
Vartotoją užplūsta neapsakomo malonumo ir susijaudinimo banga, trunkanti apie 10 minučių. Po to žmogų gali apimti neviltis ar agresyvumas. Tai uždaras ratas – svaigulys – kritimas, svaigulys –
kritimas. Prie kreko labai greitai priprantama, nes pojučiai po ekstazės labai nemalonūs. Kai kurie griebiasi kitų narkotikų, pvz., heroino. Tampama irzliu, užsidariusiu, nesivaldančiu, prarandama savigarba, daromi nusikaltimai, kad gauti pinigų sumokėti už narkotikus.
✓ KOKAINAS – stiprus nervų sistemos stimuliantas, panašus į amfetaminus. Vartotojas jaučiasi puikiai – stiprus , energingas, pasaulio viešpats. Tačiau poveikis trunka neilgai (apie 30min.).
Netrukus reikia jau didesnės dozės , kad žmogus nugalėtų užplūdusį nuovargį ir depresiją. Priprantama psichologiškai – poreikis gerai jaustis nepakeliamas. Vartojantys žmonės jaučia stiprų nerimą, juos kankina nemiga, persekiojimo manija, jie jaučiasi išsekę ir liguisti.
Įtraukiamas į nosį gali pažeisti nosies gleivinę ir sukelti kraujavimą.
✓ ECSTAZY – stimuliuojantis narkotikas, panašiai kaip amfetaminas stiprina pojūčius, bet nesukelia haliucinacijų. Padeda atsikratyti barjerų ir drovumo, suteikia ramybės ir palankumo žmonėms jausmą.
Todėl ji tokia populiari šokių vakarėliuose. „Ecstazy” kelia kūno temperatūrą.Kai kurie šokėjai netenka kelių litrų skysčių per naktį.Padidėja spaudimas, staigus prakaitavimas ar inkstų veiklos sulėtėjimas.
✓ HEROINAS – opiatų grupei priklausantis narkotikas; opiatus gydytojai skiria ir skausmui numalšinti. Jie gaminami iš opijinių aguonų.
Heroinas gaminamas iš morfino. Kartais jo vis dar skiriama neišgydomomis ligomi sergantiems, pvz., vežiu. Susileidus heroiną užplūsta šiluma, snaudulys ir laimės banga. Žmogus jaučiasi atsipalaidavęs, ramus, niekas jo nejaudina ir niekas jam nerūpi. Prie heroino labai greitai priprantama – ir fiziškai, ir psichologiškai.
Gali būti sužalojamos venos, įsimesti gangrena, galima užsikrėsti hepatitu ar ŽIV, sukeliančiu AIDS. Greitai galima perdozuoti.
✓ KANAPĖS – tai vešlus dilgelių ir apynių šeimos augalas. Daug žmonių patys jų užsiaugina (nelegaliai !). Nuo mažos kanapių dozės pasijusite ramūs, patenkinti arba mieguisti. Galite kikenti nesustodami ar pajusti alkį. Spalvos tampa ryžkesnės, garsai skambesni. Pasitaiko ir lengvos paranojos atvejų. Jei išgersite ir alkoholio, gali pradėti klaikiai pykinti, kartais netenkama sąmonės. Atsiranda pavojus susirgti plaučių vėžiu 5-10 kartė didesnis negu rūkant cigaretes.
Jaučiama apatija, nenoras nieko veikti. Fizinę priklausomybę nuo kanapių reta, tačiau gali būti sunku jų atsisakyti (kaip ir tabako).
Iš kanapių gaminama ir marihuana, o iš jos dar vienas narkotikas hašišas. Visų jų poveikis panašus.
✓ HALIUCINOGENAI – tai narkotikai , veikiantys protą. Žmogus mato ir girdi realiai neegzistuojančius daiktus, garsus. Jų yra 2 rūšių: LSD
ir haliucinogeniniai grybai. LSD – tai toks stiprus narkotikas, kad nuo mažo kiekio pajuntamas poveikis. Jis tiesiogiai veikia smegenis, regos, klausos ir lytėjimo pojūčiai iškraipomi. Tokia savijauta vadinama „kelione” ir trunka apie 8 valandas. LSD poveikis priklauso nuo vartotojo savijautos (t.y. kokios jis nuotaikos ) , kur tuo metu yra ir su kuo. Gali pasirodyti, kad einate iš proto arba mirštate.
Arba pasijuntate nenugalimas ir meginate iškristi pro langą arba pasivaikščioti greitkeliu. Fiziškai prie LSD nepriprantama, tačiau psichologiškai gali pasirodyti sunku be jo apsieiti. Psilocibinas, kaip ir meskalinas išgaunamas iš augalų (grybų). Konkrečiai iš
-Meksikietiškos Psilocibos, nedidelio grybo, kuris auga drėgnose ganyklose. Psichotropinės medžiagos gaunamos ir iš kitų grybų:
Conocybe sihdinoides, Psilocybe aztecorum, Psil. zapotecorum, Psil.
Caerulescens,… Jų poveikis panašus kaip ir LSD.
✓ UOSTALAI – Daug medžiagų garuoja sukeldamos intoksikacija (apsinuodyjimą).Geriausiai žinomos: klijai, aerozolis, dujos, degalai.Tačiau pasitaiko klijus uostančių net ir septynmečių vaikų.
Užsismaukdami polietileninį maišelį ant galvos, rizikuojate uždusti.
Galite nesuvokti pavojaus ir nepastebėti, kad einate per judrią gatvę.
Praradę sąmonę, galite užspringti savo vėmalais. Profesionaliems uostytojams apie nosį ir burną išberia, nusilpsta atmintis. Bet, atsisakius savijauta gali pagerėti. Laikui bėgant, organizmas pripranta prie uostalų dozės, todėl jų reikia vis. Ilgai uostant visam laikui pažeidžiamos smegenys, inkstai ir kepenys.
✓ HAŠIŠAS – Rūkymas apsunkina jaunuolių psichikos raidą. Jausminiai išgyvenimai pakerta poreikį lavintis, todėl paauglys negali normaliai bręsti. Rimčiausia psichikos komplikacija – hašišo psichozė.
Narkomanas patiria dramatiškas, nepastovias nuotaikas, regi iškreiptus vaizdus, jaučia nerimą ir agresyvumą. Jei vyrai anksti pradeda rūkyti didelius hašišo kiekius, jiems kyla pavojus susirgti šizofrenija.Ir vyrams,ir moterims sutrinka hormonų pusiausvyra. Gali sutrikti jaunų žmonių organizmo vystymasis. Vyrams, vartojantiems dideles kanapių dozes, sumažėja lytinio hormono testosterono ir todėl pablogėja lytinis pajėgumas.Sumažėja spermos kiekis, ji būna nejudri ir pažeista. Gali smarkiai padidėti vyrų krūtys. Moterims sutrinka kiaušinėlio irimą reguliuojančių hormonų veikla, todėl gali būti pažeistas menstruacijų ciklas. Tai kelia pavojų moters vaisingumui.
Vartojant kanapes pablogėja imuninis atsparumas.
TAIGI NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO POVEIKIS YRA:
Visos narkotinės medžiagos keičia ar įtakoja svarbias psichines funkcijas, pav., susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą, atminties trumpalaikiškumą ir suvokimą. Intoksikacija sukeliama, jei smegenis pasiekia pakankamai didelė narkotinės medžiagos koncentracija.
Poveikį lemia narkotinės medžiagos sudėtis, suvartota dozė, vartojimo būdas, narkomano asmenybė, nusiteikimas, vartojimo aplinka ir kiti veiksniai. Pagal pagrindinį intoksikacijos poveikį, narkotinės medžiagos skirstomos į stimuliuojančias, slopinančias bei haliucinogenines. Pagirios prasideda, kai po intoksikacijos smegenų funkcijos normalizuojasi. Gali atsirasti nuovargis, koncentracijos sutrikimų, agresija, pykinti ir taip toliau.
Tolerancijos išsivystymas – tai apsauginė organizmo reakcija į nuodingą, pakartotinai vartojamą narkotinę medžiagą. Dėl šios priežasties susilpnėja įprastos dozės sukeliamas poveikis. Narkomanas pajunta, kad gali “pakelti” daugiau narkotiko; norėdamas patirti ankstesnį poveikį, jis turi suvartoti daugiau.
Abstinencijos ar susilaikymo simptomai – stiprios organizmo ir smegenų adaptacinės reakcijos, narkomanui išblaivėjus po pakartotinio narkotinių medžiagų vartojimo. Jos gali trukti kelias dienas (kai kuriais atvejais net savaites), kartais neapsieinama be gydytojų pagalbos.
Kai kuriais atvejais abstinencijos simptomai gali kelti grėsmę gyvybei. Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, – bet koks kontroliuojamos medžiagos vartojimas ne medicinos tikslais, t.y. ne pagal receptą arba priešingai medicininėms rekomendacijoms. Priklausomybė nuo narkotikų –
nekontroliuojamas troškimas patirti narkotinės medžiagos sukeliamą psichinį poveikį. Priklausomybė gali išsivystyti skirtingu greičiui, priklausomai nuo narkomano asmenybės, narkotinės medžiagos poveikio, vartojimo intensyvumo ir kitų veiksnių. Priklausomybė turi didelę įtaką narkomano elgesiui; priklausomą narkomaną sunku gydyti. Skaudi problema, glaudžiai susijusi su narkotikų vartojimu – ŽIV epidemijos plitimas. Lietuvoje pagrindiniai AIDS plitimo keliai yra per lytinius santykius ir švirkštus intraveninių narkomanų tarpe.
Išvados
Narkotinės medžiagos – cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją ar panašų psichinių funkcijų pokytį.
Narkotinės medžiagos apima plačią preparatų skalę, įskaitant narkotikus, psichotropines medžiagas, vaistus, anestetikus, lakiuosius tirpiklius, dopingines medžiagas ir priemones, alkoholį ir tabaką. Narkotinių medžiagų sąvoka įvairiose šalyse gali skirtis, priklausomai nuo įstatymų ir profesinių tradicijų. Narkotinių medžiagų sąvoka čia apima narkotikus, psichotropines medžiagas, psichiką veikiančius vaistus, kitas intoksikaciją sukeliančias medžiagas ir hormoninius dopingo preparatus.
Narkotikų sukelti sutrikimai: prislėgta nuotaika, nervingumas, nemiga, narkotikų sukeltos somatinės komplikacijos, nepaaiškinamas elgesys, asmuo neigia vartojantis narkotikus, nusiskundimai nuo skausmo ar tiesioginių prašymų paskirti narkotikų ar kitų vaistų, gali pasitaikyti narkotikų abstinencijos simptomų: pykinimai, prakaitavimai, drebuliai, nerimas, haliucinacijos, depresija, liūdesys,…ir begalo daug ir sunkių sveikatos sutrikimų, kurių išgydymas kartais yra negalimas.
Tai, ar paauglys pradės vartoti narkotikus, labai priklauso nuo jo nuostatų narkotikų atžvilgiu: tiek nuo to, kaip jis supranta narkotikų keliamą pavojų savo sveikatai, tiek nuo nuomonės, ar jo bendraamžiai pasmerks šį jo žingsnį.
Paauglystėje bendraamžių bičiulių įtaka yra labai didelė – ji svarbi ir apsisprendžianti vartoti cigaretes, alkoholį ar narkotikus.
Jei paauglys galvos, jog jo bendraamžiai nepritars jam ir jį pasmerks, didelė tikimybė, kad jis ir nepradės vartoti nė vienos iš šių medžiagų.Viena narkotinių medžiagų populiarumo tarp paauglių augimo priežasčių gali būti ir tai, jog jiems nebūdinga mirties baimė – mirtis jiems atrodo labai tolima; jie net gali save įtikinti, kad tuomet, kai problema taps jiems „aktuali“, jų ligas bus galima išgydyti.
Be to, niekas, pradėdamas vartoti narkotikus, negalvoja, kad taps nuo jų priklausomas.Įdomu tai, kad dažnai laikomasi nuomonės, jog pradėti vartoti narkotikus pastūmėja draugai; tačiau iš tiesų dažnai vyksta atvirkščiai –
draugai keičiami tam, kad būtų su žmonėmis, pasirinkusiais tokį patį gyvenimo stilių.
Prevencija Lietuvoje rūpinasi kelios įstaigos:
• Viešosios policijos biuras.
• Vilniaus miesto sveikatos fondas
• Atviros Lietuvos fondas
• Lietuvos AIDS centras
• Švietimo ir mokslo ministerija
• Visuomenės sveikatos ugdymo centras
Šiandien narkotikai visuomenėje, ypač tarp jaunimo yra labai paplitę.
Labai svarbu neleisti ir toliau jiems populiarėti, reikia imtis priemonių.
Išsiaiškinti plitimo priežastis. Gaila, bet nėra paprasto ir vienprasmiško atsakymo į klausimą, kodėl paauglys pradeda vartoti narkotikus ar alkoholį, kaip jį apsaugoti nuo jų. Dažniausiai tai lemia keleto veiksnių –
visuomenės, šeimos, bendraamžių – situacinė kombinacija. Gal jaunas žmogus bando išvengti streso, pabėgti nuo vienatvės, nugalėti drovumą, atrodyti suaugusiu ar patenkinti savo smalsumą. Juk paauglystė – žemo savęs vertinimo laikotarpis. Jaunas žmogus paprastai nespėja augti ir keistis taip greitai, kaip jam norėtųsi. Jis gali jaustis ne toks protingas, patrauklus, talentingas ar populiarus, kaip jo bendraamžiai; jį gali slėgti tėvų, mokytojų ir kitų žmonių spaudimas, verčiantis siekti jo nuomone nepasiekiamų tikslų. Ir vienas būdų išspręsti kylančias problemas –
mėginimas pasitelkti narkotikus ar alkoholį.
Pati veiksmingiausia prevencijos forma – ugdyti gyvenimo įgūdžius, psichologinį vaikų atsparumą.. Mokyklos daug dirba tuo tikslu, tėvai ir visuomenė galbūt dar per mažai tuo rūpinasi, nes kurią nors dieną ateina neišvengiama, galutinė narkomanijos tragedijos baigtis. Į vieną ar kitą pusę. Juk kiek tokių atvejų išgirstame per informacijos šaltinius kiekvieną dieną. Tačiau pasitaiko, kad tragedija pakrypsta į kitą pusę. Net kai jau yra paskutinis šios ydos etapas, kartais pavyksta žmogui grįžti į normalų gyvenimą.
Juk narkotikai – čia ir dabar, jie nesirenka aukos pagal išsilavinimą, intelekto koeficientą, ar amžių. Jiems nerūpi žmogaus gabumai ar trūkumai.
Verta susimąstyti ar keli gramai narkotikų yra verti mūsų sveikatos, mūsų tėvų, vaikų, draugų. Nes būtent narkotikai – nelaimingų atsitikimų ar sužeidimų priežastis.
Taigi daugeliui telieka priminti, kad:“ Žmogau netiesk rankos prie narkotikų. Pažvelk į savo delną, juk jame nėra parašyta “KAD TU ESI
NARKOMANAS“. Kovok už gyvenimą ir padėk kitiems”.
LITERATŪRA:
1. O. Grimalauskienė. Narkomanijos problema Lietuvoje.
2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos narkotinių medžiagų vartojimo prevencija švietimo ugdymo įstaigose (monitoringo duomenų analizė bei profesinio mokymo įstaigų moksleivių tyrimo duomenys).
3. Visuomenės sveikatos ugdymo centro veikla narkomanijos prevencijos srityje.
4. Vilniaus priklausomybės ligų centro vykdytos Vilniaus miesto sveikatos fondo ir Atviros Lietuvos fondo prevencinė programos ,,ŽIV prevencija tarp švirkštus naudojančių narkomanų“ ataskaita.
5. National Center on Addiction and Substance Abuse at Columbia
University interneto puslapis.