Žalingi ipročiai

Apie narkomaniją, alkoholizmą,

rūkymą ir toksikomanijas

Parengė Karolina

2003 m.

NARKOTIKAI

Turbūt nerasime nė vieno jauno žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie narkotikus. Kiekvienas turi savo nuomonę šiuo klausimu, paremtą draugų pasakojimais, matytais filmais, skaitytomis knygomis ar straipsniais. Kai kurie jauni žmonės jau turi ir asmeninę patirtį- yra rūkę ,,žolės”, ragavę ,,Ekstazi” ar pan. Jeigu kas pasiteirautų šių jaunuolių, ar tai kenkia sveikatai, daugelis atsakytų- ,,Toks nedidelis kiekis, kurį aš vartoju, tikrai neturės pasekmių”, ,,Žolytės rūkymas apskritai nekenkia”, ,,Jau geriau vartoti narkotikus, nei gerti allkoholį” ir pan. Tokie atsakymai liudija apie tai, kad jaunimas labai mažai žino apie narkotikus, jų poveikį žmogaus organizmui, vartojimo pasekmes. Jų žinios daugiausiai remiasi taip vadinamais ,,mitais”, kurie yra specialiai skleidžiami jaunimo tarpe narkotikų prekeivių.

Statistiniai duomenys liudija, kad per paskutinius 5 metus narkomanų skaičius Lietuvoje išaugo beveik 10 kartų. Dauguma narkomanų- jauni žmonės, kurių amžius nesiekia 35 metų. Tik 30% registruotų medicininėse įstaigose narkomanų yra virš 35 metų amžiaus. Pokalbiai su besigydančiais narkomanais liudija, kad dauguma jų pradėjo vartoti narkotikus dar paauglystėje.

Kodėl jauni žmonės, kaaip ir kai kurie suaugusieji, vartoja narkotikus? Priežasčių nurodoma labai daug. Tačiau visas jas galime suvesti į tris pagrindines grupes:

1. Įtampos sumažinimas ar streso įveikimas. Narkotines medžiagos vartojamos siekiant euforinės būsenos, norint pamiršti visas problemas, sumažinti įtampą, nemalonias emocijas. Narkotinių medžiagų vartojimas ta

ampa įtampos ar streso įveikimo metodu.

2. Narkotikų efektas. Narkotinės medžiagos vartojamos norint išbandyti veikimą, patirti pakitusią sąmonės būseną. Pagrindinis vartojimo tikslas- malonumo siekimas.

3. Bendraamžių įtaka. Svaiginančios medžiagos vartojamos socialiniame kontekste. Norima kartu praleisti laiką, neatsilikti nuo draugų.

Narkotikai- tai medžiagos, kurių vienkartinis naudojimas sukelia euforiją ar kitus malonius pojūčius, o sistemingas vartojimas- psichologinę ir fizinę priklausomybę. Kad medžiaga būtų pripažinta narkotiku, ji turi atitikti tris kriterijus. Medicininį- medžiaga specifiškai veikia centrinę nervų sistemą. Socialinį- plačiai paplitęs nemedicininis šios medžiagos vartojimas. Juridinį- medžiaga pripažinta narkotiku ir įtraukta į narkotinių medžiagų sąrašą (šių medžiagų neteisėta gamyba, laikymas ar realizavimas yra įstatymo draudžiami). Iš šių kriterijų galime suprasti, kad narkotinių medžiagų sąrašas nėra pastovus. Jis gali būti papildomas, koreguojamas priklausomai nuo to, kokios medžiagos yra vartojamos svaiginimosi tiikslais.

Kaip šios medžiagos veikia? Nustatyta, kad jų poveikis priklauso nuo narkotiko (jo rūšies, vartojimo būdo, dozės), asmens (asmenybės ypatumų, ankstesnės narkotikų vartojimo patirties, fizinės bei psichinės sveikatos, vartojimo motyvų) bei socialinės aplinkos (kur ir su kuo vartojama). Taigi, narkotikų poveikis kiekvienam asmeniui yra gana individualus, o įvairūs narkotikai veikia labai skirtingai.

Pabandysime išsiaiškinti bendrą narkotikų veikimo schemą. Dėl vienų ar kitų priežasčių pavartojęs narkotikų, žmogus po kiek laiko pajus vadinamąją pakitusią sąmonės būseną. Tai euforinė būsena. Pabrėžiu- gali, nes kartais net ir
r po vieno bandymo asmuo patirs liūdnas to malonumo pasekmes. Kokios jos gali būti? Asmuo gali perdozuoti narkotiko, ko pasekoje gali stipriai apnuodyti organizmą, ar net mirti. Jei buvo vartojamas LSD, haliucinacijos gali pasikartoti metų bėgyje, nors asmuo daugiau šių medžiagų nevartojo. Nepamirškime ir galimų nemalonumų su policija.Tačiau tarkime, kad asmuo grįžo į normalią sąmonės būseną ir jaučiasi pakankamai gerai. Po kiek laiko jis gali pagalvoti:,,Nieko blogo neatsitiko. O poveikis buvo tikrai malonus.Tai kodėl nepabandyti dar?” Juk mes visi gyvenime trokštame malonumų, naujų potyrių. Taip asmuo tampa psichologiškai priklausomas nuo narkotiko- jis nuolat apie tai galvoja, nori vėl ir vėl patirti malonumą, atsipalaiduoti. Psichologinė priklausomybė- tai liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines medžiagas komforto būklei pasiekti. Narkotikai užvaldo asmens mintis, jausmus ir veiklą, todėl nutraukti jų vartojimą būna labai sunku.

Po tam tikro laiko, vartojant narkotines medžiagas, asmuo jau nebegali, pasibaigus narkotinės medžiagos poveikiui, sugrįžti į normalią sąmonės būseną. Nustojus veikti narkotikui jaučiamas nerimas, įtampa, silpnumas, gali svaigti ar skaudėti galva ir pan. Ką tokiu atveju mes visi darome? Ogi gydomės, gydomės mums žinomomis ir prieinamomis priemonėmis. Minėtam asmeniui šis vaistas bus narkotikai. Ir tikrai, jie ne tik nuslopins visus nemalonius kūno pojūčius, bet dar ir sukels malonumą. Tačiau toks pats narkotinės medžiagos ki
iekis jau nebesukels tokio pat malonumo. Organizmas pripras, todėl narkotinės medžiagos dozę
teks vis didinti ir didinti. Tai vadinama tolerancija narkotikui, kuri pasireiškia silpnėjančia organizmo reakcija į tą patį preparato kiekį. Todėl tokiam efektui pasiekti žmogus kas kartą suvartoja vis didesnę jo dozę. Taigi, palaipsniui malonumas, kurį sukeldavo narkotikas, mažėja, o skausmingos pasekmės- vadinamos abstinencija- vis didėja ir didėja. Pasibaigus narkotiko poveikiui, asmuo jus vis stiprėjantį fizinį skausmą. ,,Abstinencijos metu skauda viską, laužo ir suka visus kaulus. Negali rasti vietos ir ramybės nei dieną, nei naktį.Tai košmaras”. Taip šią būseną apibūdina patys narkomanai. Abstinencijos reiškiniai išnyksta, kai organizmas gauna naują narkotiko dozę. Taigi, be anksčiau minėtos psichologinės priklausomybės atsiranda ir fizinė priklausomybė. Fizinė priklausomybė- tai viso organizmo funkcinės veiklos pakitimas, pasireiškiantis ryškiais psichiniais ir fiziniais sutrikimais, staiga nustojus vartoti narkotiką.

Manome, kad po pirmųjų narkotikų dozių, kurios gali būti net gana mažos, žmogus išgyvena euforiją, bet nepatiria jokių abstinencijos požymių. Vartojant toliau, atsiranda abstinencijos būklė, kuri vis gilėja, tuo tarpu kai euforijos būsena- mažėja, nors narkotiko dozė ir didinama. Taip palaipsniui, pradžioje tik eksperimentuojant, o paskui vystantis psichologinei, fizinei priklausomybei, žmogus tampa narkomanu. Narkomanija- tai dėl ilgesnio ar trumpesnio narkotinių medžiagų vartojimo kylanti liga, kuriai būdinga didėjanti tolerancija narkotikui, psichologinė ir fizinė pr
riklausomybė nuo jo, besivystantys saviti psichikos pakitimai.

Kokios narkotinės medžiagos paplitusios Lietuvoje?

Plačiausiai Lietuvoje paplitęs opiatų vartojimas. Į šią grupę įeina morfijus, heroinas, kodeinas. Lietuvoje labiau paplitę savos gamybos aguonų nuovirai. Juos vartoja apie 90% narkomanų. Tai rudos spalvos skystis, pagamintas iš smulkintų aguonų stiebelių ir galvučių. Jis leidžiamas injekcijomis. Opiatai slopina centrinės nervų sistemos aktyvumą. Susileidus į veną, greitai pajuntama malonumo banga, greit perauganti į pasitenkinimą, kurio sutrikdyti negali nei alkis, nei skausmas, nei kiti poreikiai. Vartojant didesnes dozes, prarandami pojūčiai ir grimstama į besikaitaliojančią budrumo ir apsnūdimo būseną, kai išorinis pasaulis tarsi neegzistuoja. Dėl smarkiai sulėtėjusio kvėpavimo ir širdies plakimo gali ištikti mirtis. Be abejo, labai greitai vystosi psichologinė ir fizinė priklausomybė, ir žmogus nebegali gyventi be šio narkotiko. Didelį pavojų kelia nesterilių švirkštų naudojimas- daugelis narkomanų ažsikrečia gelta, AIDS, dažni kraujo užkrėtimai, abscesai ir pan. Ilgalaikio piktnaudžiavimo pasekmė- depresija, savižudybė.

Jaunimo tarpe vis populiaresniu tampa-,,Ekstazi”(Ecstasy). Tai įvairių spalvų tabletės arba kapsulės. Ant tablečių įspausti įvairūs paveiksliukai. Vaikai šias tabletes gali palaikyti saldainiais arba vitaminais. ,,Ekstazi” poveikis pajuntamas po 20-30 minučių ir tęsiasi iki keleto valandų. Jaučiamas begalinis draugiškumas aplinkiniams ir energijos antplūdis, todėl jaunuoliai gali labai ilgai šokti nepavargdami. Todėl šis narkotikas dažniausiai vartojamas jaunimo klubuose, diskotekose. Labai didelis fizinis šio narkotiko vartojimo efektas- pakyla kraujo spaudimas, pagreitėja širdies ritmas, pakyla kūno temperatūra. Todėl šokant galima gauti šiluminį smūgį. Vartojant didesnes dozes, gali pasireikšti haliucinaciniai efektai, smarkiai pasikeičia regos ir klausos pojūčiai. Ilgo ,,Ekstazi” vartojimo pasekoje gali išsivystyti depresija, dažna baigtis- savižudybė. Vystosi ir kepenų pakenkimas. ,,Ekstazi”- vienas iš labiausiai pasaulyje klastojamų narkotikų, todėl labai didelė sunkių apsinuodijimų galimybė. Šis narkotikas daugiausiai siūlomas jokios patirties arba mažą patirtį turinčiam jaunimui. ,,Ekstazi” vartojimas ypač paplitęs tarp jaunimo, propaguojančio Rave kultūrą arba ,,reiverių”, kurie propaguoja maratoninius šokius pagal techno muziką. Tai, be abejo, neleidžia daryti išvados, kad visi reiveriai naudoja narkotikus.

Dauguma yra girdėję apie ,,žolę”. Tai kanapės, iš kurių gaminamas hašišas, marihuana. Kanapėse yra cheminių medžiagų- kanabinoidų- kurie sukelia apsvaigimą. Hašišas ir marihuana paprastai rūkomi specialiomis pypkėmis arba rankomis susuktomis cigaretėmis. Kanapių sukeltas apsvaigimas pasireiškia atsipalaidavimu ir linksmumu- kalbama bei juokiamasi daugiau nei įprasta. Asmenims, kurie jaučiasi nusivylę arba susijaudinę, dažnos neigiamos reakcijos- bloga nuotaika, baimė ar panika. Pablogėja sugebėjimas atlikti sudėtingus darbus. Pakinta laiko suvokimas. Vartojant kanapes dideliais kiekiais, jų vartojimas prilygsta haliucinogenams. Hašišo rūkymas apsunkina psichinį jaunų žmonių vystymąsi. Pablogėja atmintis, sugebėjimas logiškai mąstyti. Būtent apie ,,žolę” jaunimo tarpe paplitę daug mitų- kad tai mažai kenksminga, nesivysto fizinė priklausomybė ir pan. Daugumoje pasaulio valstybių kanapių vartojimas yra draudžiamas.

Haliucinogenai. Tai LSD, meskalinas, psilocibinas ir pan. Manau, apie juos girdėjo visi, besidomintys hipiais, skaitantys moderniąją literatūrą. LSD vėl grįžta. Be mažų tablečių, vis populiaresniais tampa maži sugeriamojo popieriaus gabaliukai su ryškiais spalvotais piešinukais. Kaip ir kiti, šie narkotikai parduodami

tik nelegaliai. Poveikis pasireiškia po 30-90 minučių. Pakinta klausos, skonio, uoslės ir jutimo pojūčiai. Žmogus ima matyti ir girdėti realiai neegzistuojančius daiktus ir garsus. LSD vadinamas ,,nepatikimu” narkotiku, nes jo poveikis labai nevienodas. Gali kilti tiek malonios, tiek bauginančios, gąsdinančios haliucinacijos. Ilgalaikio vartojimo pasekmės liūdnos- apsinuodijimas, sunkios depresijos, bandymai nusižudyti.

Galėtume tęsti ir toliau- kokainas, stimuliatoriai, raminantys ir migdantys vaistai. Pasekmės, nors atrodo ir skirtingos, bet vienodai skaudžios tiek narkomanui, tiek jo šeimos nariams, tiek visai visuomenei.

Ar narkomanija pagydoma?

Pagydoma, tačiau labai sunkiai. Dauguma mano, kad norint pasveikti, tereikia nenaudoti narkotikų. Iš tikrųjų taip nėra. Psichiatrinėje ligoninėje per kelias savaites pašalinami abstinencijos reiškiniai, bet potraukis narkotikui išlieka ilgai. Narkomanų gydymas ilgas, sudėtingas ir reikalaujantis paties ligonio pastangų. Ne vienas, net ir labai norėdamas pradėti gyvenimą iš naujo, palūžta.

TABAKAS ir ALKOHOLIS- jūsų priešai

XX amžiaus žmogaus gyvenimui būdinga didelė įtampa, gausėja stresų, konfliktų, civilizacijos rykšte pasidarė alkoholizmas bei rūkymas. Dabar vienam Žemės gyventojui, įskaitant ir naujagimius, pagaminama po 1000 cigarečių per metus. Statistikos duomenys byloja, kad labai padidėjo žmonių sergamumas ir mirštamumas nuo ligų, susijusių su rūkymu. Rūpestį kelia tai, kad rūkančiųjų amžius sparčiai jaunėja. Ne veltui Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija paskelbė devizą ,,Sveikata ar rūkymas- pasirinkite patys”. Tai rimta mūsų visuomenės problema.

Surūkęs vieną cigaretę, žmogus gauna 3-5 mg nikotino. Nikotinas- didelis organizmo nuodas. Jis pamažu žeidžia širdies ir kraujagyslių sistemą- sukelia kraujagyslių spazmus, didina kraujospūdį. Nuolat pasikartojant šiems spazmams, atsiranda kraujagyslių sienelių distrofinių pakitimų. Nikotinas skatina vainikinių arterijų sklerozę, kraujyje atsiranda daugiau cholesterino, susiaurėja širdies vainikinės arterijos, širdis dar labiau kenčia dėl deguonies stokos. Rūkant pulsas padažnėja 15-18 kartų per minutę, širdis pradeda stipriau dirbti, ir, gaudama vis didesnę dozę nuodų, greičiau nusialina. Pavyzdžiui, 100m nubėgusio (lėtu tempu) nerūkančio vaikino pulsas bus 120-130 tvinksnių per minutę, o rūkančio- 150-160. Įprotis rūkyti- tai liga. Nervų sistema nebegali normaliai funkcionuoti be nikotino. Taigi įprasti rūkyti- lengva, atprasti- sunku. Susiformavę refleksai skatina rūkyti toliau. Todėl labai svarbu pasiekti, kad žmonės nepradėtų rūkyti.

Suprantama, rūkymas ir sportas- nesuderinami. Kiekvienas sportuojantis žmogus, ypač bėgiojantis, privalo žinoti, kad nervų sistema turi būti patvari, raumenys, širdis, kvėpavimo sistemos- dirbti normaliai ir pateikti visiems organams deguonies. Anglijoje grupė gydytojų dešimt metų tyrė daugiau kaip 2000 sportininkų. Tarp jų buvo nerūkančių, rūkančių vidutiniškai (iki 20 cigarečių per dieną) ir smarkiai rūkančių (daugiau kaip 20 cigarečių per dieną). Šie sportininkai dalyvavo 3 mylių (1 mylia- 1609,3m) bėgimo krose. Paaiškėjo, kad net 28 procentai smarkiai rūkančių atbėgo paskutiniais.

Daug bėdos atneša alkoholio vartojimas. Alkoholizmas- lėtinė liga, kurią lemia neurocheminiai (galvos smegenyse vykstantys), genetiniai ir socialiniai (aplinkos) veiksniai. Dažnai alkoholizmas susijęs su įvairių neuromediatorių smegenyse stoka, ir prie svaigalų tokie žmonės įpranta ne dėl valios stokos, bet dėl neurocheminio disbalanso. Apie 80 % priklausomų nuo alkoholio žmonių savo giminės istorijoje rastų šia liga sirgusiųjų.

Išgėrus alkoholio, smegenyse daugiau pasigamina endorfinų. Endorfinai- tai skausmą slopinančios, malonius pojūčius, pasitenkinimo jausmą sukelančios medžiagos, kurios buvo atrastos tik 1975 metais. Malonus jausmas, kurį patiria alkoholio išgėręs žmogus, nėra alkoholio poveikis smegenims, bet endorfinų poveikis.

Alkoholio žala seniai įrodyta. Alkoholis pirmiausiai patenka į skrandį ir žarnyną, paskui į kraują, kuris jį išnešioja po visą organizmą. Taigi apnuodijami visi audiniai. Stipresnės koncentracijos alkoholis sudirgina skrandžio ir žarnyno gleivinę, slopina labai svarbaus skrandžio fermento- pepsino, dalyvaujančio baltymų virškinime,- išsiskyrimą ir veiklą. Didesnis svaigalų kiekis gali sukelti ūminį skrandžio gleivinės uždegimą, kuris pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu. Iš žarnyno į kraują patekęs alkoholis sutinka pirmąjį barjerą- kepenis, kurios visas nuodingas medžiagas stengiasi paversti nekenksmingomis. Mokslininkų nustatyta, kad kepenyse suyra didžiausia dalis alkoholio, o likusioji oksiduojasi kituose audiniuose. Kepenys yra organizmo cheminė laboratorija, naikinanti medžiagų apykaitos metu organizme atsirandančias nuodingas medžiagas. Didelė dozė alkoholio kepenis pažeidžia: dalis kepenų ląstelių virsta riebalinėmis ląstelėmis, kitos ląstelės žūva, o jų vietoje auga jungiamasis audinys. Todėl kepenys nebegali apsaugoti organizmo nuo kenksmingų medžiagų, kurios jį nuodija.

Alkoholis žaloja ir centrinę nervų sistemą. Ypač susilpnėja protinis ir fizinis darbingumas, judesio reakcijos laikas, raumenų jėga. Profesorius V.Ruokis alkoholį vadino ,,skystomis mielių atmatomis, kurios žmogaus organizmą veikia kaip botagas nuvarytą arklį”. Mokslininkų ištirta, kad, išgėrus alkoholio, smegenyse žūva daugybė nervinių ląstelių, kurios jau nebeatsikuria. Žymėtaisiais atomais nustatyta, kad žmogaus smegenyse nedideli alkoholio kiekiai išsilaiko net tris savaites. Žuvus nervinėms ląstelėms, susidaro neveiklūs smegenų plotai, prasidėjusi aktyvi galvos arterijų sklerozė sutrikdo normalią jų funkciją. Todėl dažnai vartojantys alkoholį žmonės darosi grubūs, irzlūs, priekabūs, agresyvūs, silpsta jų atmintis ir valia. Be to, alkoholis kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai.

Kartais klaidingai manoma, kad alkoholis pašalina nuovargį. Mokslininkai įrodė, kad alkoholis neigiamai veikia organizmo reabilitaciją ir ilgam sumažina sportinį darbingumą: išnyksta treniruotumas, pakinta sportininko charakteris, susilpnėja jo valia, apnuodijamos organizmo sistemos, kurios yra nepaprastai svarbios siekiant aukštų rezultatų.

Bėgimas, fiziniai pratimai yra veiksmingi rūkymo ir alkoholio priešnuodžiai, tai- sveikatos ir žvalumo šaltiniai.

,,Alkoholis per endorfinus stimuliuoja tam tikrus opioidinius receptorius smegenyse,- sakė Kauno psichiatrijos ligoninės gydytojas Darius Jokūbonis.- Valdomas malonumo pojūčio, žmogus patenka į nepertraukiamą priklausomybės nuo alkoholio ratą, pradėjęs gerti jis nebegali sustoti nei antrą, nei trečią dieną, neretai- ir savaitę. Tai užburtas ratas, kurį gali perkirsti tik vaistai”.

Naltreksono hidrochloridas Amerikoje buvo išrastas prieš 20 metų, juo buvo gydomi opioidiniai narkomanai. Atlikus tyrimus, 1992m. naltreksono hidrochloridu buvo pradėti gydyti alkoholizmu sergantys žmonės. Tai nėra stebuklingi vaistai, kurių išgėrę alkoholikai gali abstinentais. Naltreksono hidrochloridas žmogaus smegenyse blokuoja tik opioidinę sistemą, t.y. natūraliai gaminamų opiatų veikimą. Tad priklausantis nuo alkoholio žmogus, nors ir išgėręs stiprių svaigalų, malonumo nepajunta. Taigi šie vaistai palaiko paciento norą nebegerti, juos ligoniui gali paskirti bendrosios praktikos gydytojas ar gydytojas specialistas. Naltreksono hidrochloridu gydomi tik kartu su psichoterapija. Pradinio gydymo trukmė- trys mėnesiai. Valstybė nekompensuoja jokių alkoholizmui gydyti skirtų vaistų, tad naltreksono hidrochloridas- ,,prabanga”. Pasaulyje šio preparato kaip šiaudo, medikų padedami, griebiasi pradedantieji gėrėjai, nes tuomet, kai pagalbos ima ieškoti seniai alkoholizmu sergantys žmonės, vilties pasveikti lieka daug mažiau: alkoholis jau būna sudarkęs smegenis ir vidaus organus.

Toksikomanija

Toksikomanijos- tai ligos, kurios išsivysto nereguliariai ar nuolat vartojant įvairias toksines (nuodingas) medžiagas ar medikamentus, neįtrauktus į narkotikų sąrašus. Vienu metu vartojant kelias toksines medžiagas, susergama politoksikomanija.

Labiausiai paplitusi yra medikamentinė toksikomanija, kurią sukelia raminantieji, migdomieji ir kiti psichiką veikiantys vaistai. Nesaikingas stiprios arbatos, kavos, alkoholio vartojimas, rūkymas taip pat priskiriamas toksikomanijoms.

Toksikomanais tampama pradėjus uostyti įvairias lakiąsias buitines chemijos medžiagas

(lakus, dažus ir kt.).

Kodėl žmonės svaiginasi toksinėmis medžiagomis?

Tai dažniausiai daroma dėl įvairių priežasčių. Jauni žmonės toksines medžiagas pradeda vartoti iš smalsumo, norėdami pademonstruoti savo savarankiškumą, siekdami pripažinimo tam tikroje grupėje, ,,pabėgti” nuo nemalonumų, patirti gerą nuotaiką, pašalinti fizinį, psichinį nuovargį ir pan. Apskritai į toksikomanijas yra linkę irzlūs, jautrūs, silpnavaliai žmonės, pasiduodantys kitų įtakai, greitai netenkantys pusiausvyros.

Vieni, toksines medžiagas pavartoję vieną ar kelis kartus, jų atsisako. Kitiems, vartojantiems nereguliariai, dar nesusiformavęs psichinis ir fizinis potraukis. Treti vartoja reguliariai- serga toksikomanija.

Toksikomanijos pasireiškia:

? psichiniu potraukiu- liguistu noru sistemingai vartoti toksines medžiagas, norint patirti malonią būseną arba pašalinti psichinę įtampą;

? fiziniu potraukiu- negavus toksinių medžiagų vystosi abstinencija- sutrinka vidaus organų darbas, neuropsichinė veikla;

? pakitusia organizmo reakcija- norint pajusti apsvaigimą, medžiagos dozę reikia didinti, kartais net keliasdešimt kartų.

Toksikomanijų požymiai priklauso nuo to, kokios toksinės medžiagos vartojamos. Tačiau yra beveik visiems toksikomanams būdingu požymiu: silpnumas, nemiga, apetito stoka. Tai pirmieji ligos simptomai. Vėliau dėl blogos mitybos, toksinės medžiagos poveikio vystosi avitaminozės, krenta svoris, toksikomanai tampa liesi, išsekę.

Vartojant medžiagas, panašias į atropiną, toksikomano vyzdžiai tampa išsiplėtę, pulsas sulėtėjęs, arterinis kraujo spaudimas sumažėjęs, gali pritemti sąmonė, atsirasti haliucinacijų.

Kofeinomanai (per dieną išgeria 10-15 puodelių kavos), neišgėrę kavos, jaučia nuovargį, būna ,,lyg sumušti”, dieną mieguisti, o naktį nemiega.

Uostantys lakiąsias medžiagas blogai koncentruoja dėmesį, būna išsiblaškę, be iniciatyvos, irzlūs, kaprizingi ir pan.

Svaiginantis toksinėmis medžiagomis, susergama sunkiai pagydoma neuropsichine liga; vystosi asmenybės degradacija (laipsniškas smukimas, teigiamų savybių praradimas).

Įvairios ligos, savižudybės, nelaimingi atsitikimai, toksinių medžiagų perdozavimas, jų žalingas poveikis nulemia trumpą toksikomanų amžių ir didelį mirtingumą.

Ar galima išvengti toksikomanijų?

Taip, galima. Kad besigydantieji neįprastų prie vaistų, jie turi laikytis šių nurodymų:

? vartoti tik gydytojo paskirtus vaistus, ypač tuos, kurie veikia centrinę nervų sistemą- raminančiuosius, migdomuosius ir panašius;

? vaistus vartoti tik tiek laiko, kiek paskiria gydytojas. Yra vaistų, kuriuos ilgiau vartojant, prie jų priprantama;

? vartojant vaistus, negerti alkoholinių gėrimų.

Pajutus potraukį medikamentams, reikia nutraukti jų vartojimą: esant ryškiai išreikštam fiziniam potraukiui- palaipsniui, o jei pripratimas nestiprus- iš karto. Mažinant medikamentų dozę arba jų nebevartojant , gali būti jaučiama fizinė negalia. Tokiu atveju tinka organizmą stiprinantys preparatai, šiltos vonios, pasivaikščiojimas gamtoje, sveika mityba. Svarbu patikėti, kad galima pasveikti. Esant psichiniam diskomfortui ar nemigai, rekomenduojama vartoti mikstūras su valerijonu. Padeda ir psichoterapinės priemonės: meditacija, relaksacija, autogeninė treniruotė, hipnozė.

Naudota literatūra:

Kauno sveikatos mokymo namų leidinys ,,Narkomanija”

Vidaus reikalų ministerijos leidinys ,,Narkotikai: atmintinė jaunimui ir tėvams”

P.Karoblis. Bibliotekėlė ,,Žmogus ir sveikata”. Bėgioti- sveika

Kauno sveikatos mokymo namų leidinys ,,Apie toksikomanijas”

Leave a Comment