……………………………………………….25
Kursinio darbo tikslas:
( Aptarti šlapimo nelaikymo problemos aktualumą.
Kursinio darbo uždaviniai:
( Išanalizuoti literatūrą, aptariant šlapimo nelaikymo problemos atsiradimo priežastis, tipus bei moterų anatomijos specifiškumą.
( Aptarti šlapimo nelaikymo pasekmes.
( Apžvelgti šlapimo nelaikymo slaugos aspektus bei profilaktiką.
( Pateikti rekomendacinius pasiūlymus, norint išvengti šlapimo nelaikymo problemos.
( Atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kaip moterys suvokia šlapimo nelaikymo problemos aktualumą bei informacijos priimtinumą.
Įvadas
„Žmogaus fizinis gyvenimas yra panašus į nukirstą kūgį… Taigi fizinis žmogaus gyvenimas eina laužyta linija, kuri iš pradžių kyla į viršų, paskui eina vienoj plokštumoje ir pagaliau krinta į apačią…
Laimei šalia fizinio yra ir dvasinis gyvenimas, kuris gali eiti įvairiomis linkmėmis ir net nuolat ir nenutrūkstamai kilti į viršų.“
Stasys Šalkauskas
Įvairiose pasaulio šalyse atliktų tyrimų duomenys rodo, kad 5-9%
žmonių kenčia dėl šlapimo nelaikymo. Senstant inkontinencijos dažnis didėja. Lietuvoje daugiau kaip 250 000 žmonių patiria šį sveikatos pažeidimą. Šlapimo nelaikymas dažniausiai siejamas su pagyvenusiais žmonėnis, tačiau dėl šios problemos kenčia daug ir jaunų žmonių, tai yra 35-
45 metų moterys net 16 iš 100. Apie 17% moterų, kurių amžius daugiau kaip
45 metai, susiduria su šlapimo nelaikymu, ir net pusė vyresnių nei 65 metai tiek moterų, tiek vyrų turi problemų dėl šlapimo nelaikymo, tai yra 23
moterys iš 100 ir 15 vyrų iš 100. Šlapimo inkontinencija žymiai dažniau būna moterims, ypač dažnai ji būna vyresnio amžiaus žmonėms esantiems slaugos namuose. Tačiau tai nėra vien pagyvenusių moterų problema, nes iki
30-ties metų amžiaus tuo skundžiasi 1 iš 6 moterų.
Faktai apie šlapimo nelaikymą:
( Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, dėl šlapimo nelaikymo pasaulyje kenčia beveik 400 mln. moterų. Šveicarijoje su šia problema susiduria apie 400 tūkstančių, Prancūzijoje – 500 tūkstančių, o Lietuvoje –
beveik 280 tūkstančių moterų.
( Iš jų beveik 61 milijonui – tai rimta problema, trukdanti įprastiniam gyvenimui. Nors šlapimo nelaikymas labai paplitęs, tik 10% kenčiančiųjų kreipiasi į gydytoją.
( Statistika rodo, kad šlapimo nelaiko kas antra gimdžiusi moteris.
( Ši problema kamuoja 10–15 proc. penkiasdešimties sulaukusias moteris, 10
– 20 proc. – šešiasdešimtmetes. Kuo vyresnis žmogus, tuo sunkiau jis sulaiko šlapimą. Perkopę 75–erius metus, net aštuoni-devyni žmonės iš dešimties nelaiko šlapimo.
( Net 8 iš 10 kenčiančiųjų nuo šlapimo nelaikymo gali būti visiškai išgydyti. Kitiems gydymas gali žymiai palengvinti gyvenimą.
( Higieninės priemonės (įklotai ir pan.) padeda tik laikinai paslėpti problemą.
( Šlapimo nelaikymas nėra normali būklė bet kuriame amžiuje. Tai liga, kurią galima įveikti.
TEORINĖ DALIS
1. Šlapimo nelaikymas
Šlapimo nelaikymas – tai būklė, kai šlapimas išteka dėl šlapimo pūslės funkcijos kontrolės praradimo. Tai nėra liga, tai šlapimo takų ligos požymis. Tačiau tai labai aktuali problema. Ligoniai susiduria su daugybe socialinių ir psichologinių problemų (vengia tolimesnių kelionių, naudojimosi transportu, nežinomų vietų, lytinių santykių ir pan.), apribojamas žmogaus fizinis ir socialinis aktyvumas.
Šlapimo nelaikymas, nepriklausantis nuo žmogaus valios vadinamas inkontinencija. Šlapimo nelaikymas – dažna lėtinė neuždegiminė patologija.
Šlapimo inkontinencija žymiai dažniau būna moterims, ypač dažnai ji būna vyresnio amžiaus žmonėms esantiems slaugos namuose.
Šlapimo nelaikymo atsiradimą įtakojantys faktoriai: naktinis šlapimo nelaikymas vaikystėje, didelio laipsnio moterų nutukimas, labai sunkus fizinis darbas, širdies nepakankamumas, lėtinė plaučių liga, rūkymas, lėtinis kosulys, diabetas, insultai, depresija, vidurių užkietėjimas ar išmatų nelaikymas, nėštumas, estrogenų nepakankamumas, lytinių organų operacijos, tam tikri medikamentai.
2. Moterų šlapimo nelaikymo tipai ir priežastys
Pagrindinės moterų šlapimo nelaikymo priežastys – natūralus gimdymas ir senatvė. Net 85 proc. moterų, kenčiančios nuo šios ligos, yra gimdžiusios. Po gimdymo šiek tiek pakinta moters urogenitalinės sistemos anatomija ir fiziologija. Lyties organai gali pasislinkti žemyn, sutrikti šlapimo pūslės užsidarymo funkcija. Su šia problema susiduria maždaug kas antra vyresnio amžiaus moteris.
Su amžiumi atrofuojasi gleivinė, silpnėja raumenys, mažėja jungiamojo audinio, pasikeičia šlapimo pūslės ir makšties anatomija. Dėl šių priežasčių šlapintis norisi dažnai, staiga ir net nespėjama nueiti iki tualeto.
Kai šlapimą sunku sulaikyti kosint, čiaudint, bėgant, šokant bei juokiantis, tokio sutrikimo priežastys gali būti nutukimas, operacijos, gimdymo traumos. Gali prisidėti ir šlapimo takų infekcija, kuria susirgus makštis būna atrofiška, dirgli, sausa. Nevalingas šlapinimasis gali atsirasti ir dėl centrinės nervų sistemos sutrikimų.
Žinomi šie šlapimo nelaikymo tipai:
( Sresinio (įtampos) šlapimo nelaikymo priežastis yra nepakankamas šlaplės susidarymo mechanizmas dėl įgimtų defektų, po traumų, apšvitinimo, dėl sakralinės stuburo smegenų dalies pluošto ligų. Tai labiausiai tarp įvairaus amžiaus moterų paplitęs šlapimo nelaikymas. Kosulys, čiaudėjimas, bėgimas į autobusą, iš tikrųjų bet kas, nuo ko padidėja pilvo spaudimas, gali tapti tokio šlapinimosi priežastimi.
( Urgentinis (neatidėliotinas) šlapimo nelaikymas yra nevalingas šlapimo nutekėjimas, susijęs su skubiu poreikiu pasišlapinti. Pacientas suvokia, supranta, jaučia poreikį, bet negali sulaikyti šlapimo nutekėjimo.
Vos kilus norui šlapintis, šlapimas tuojau pradeda tekėti, nepriklausomai nuo to, ar jo yra daug, ar mažai, net tada, kai žmogus jau eina į tualetą.
Nenuostabu, kad dėl šios problemos žmonės jaučiasi nemaloniai. Kuo žmogus bjauriau jaučiasi, tuo ši prolema darosi aktualesnė. Vis mažesnis šlapimo kiekis šlapimo pūslėje sukelia jos pilnumo pojūtį, kol pagaliau žmogus pradeda šlapintis kas 10 ar 15 minučių. Toks šlapimo nelaikymas – tai dažniausias senų žmonių šlapimo nelaikymo tipas (50-60% visų šlapimo nelaikymo atvejų).
? Persipildymo šlapimo nelaikymas būna tada, kai šlapimo pūslė pilna ir nuolat teka šlapimas.
? Funkcinė inkontinencija – tai nevalingas šlapimo netekėjimas nepajėgiant laiku nueiti į tualetą sutrikus kognityvinei funkcijai ar esant kitoms psichologinėms problemoms. Priežastys: demencija, neurologinės ligos, depresija, agresija, priešiškumas.
? Varvantis šlapimo nelaikymas gali atsirasti jeigu šlaplėje atsiranda kliuvinys arba ji yra spaudžiama dėl pilnos tiesiosios žarnos arba šlapimo pūslės išvaržos (cistocelės). Ši šlapimo susilaikymo priežastis yra mechaninė. Pašalinus šią priežastį gali išnykti ir šlapimo nelaikymas.
Pagrindiniai moterų šlapimo nelaikymą įtakojantys faktoriai:
( amžius,
( nėštumas,
( gimdymai,
( menopauzė,
( nutukimas,
( šlapimo takų ligos ir simptomai,
( funkciniai sutrikimai,
( darbo pobūdis,
( lėtinis kosulys,
( kiti faktoriai (medikamentai, operacijos, rūkymas, depresija).
2.1 Šlapimo nelaikymo pasekmės
Šlapimo nelaikymo pasekmės yra ne vien medicininės, bet gali turėti įtakos ir paciento artimiesiems. Šlapimo nelaikymo pasekmės:
? Fizinei sveikatai:
⎫ odos pakenkimas (nemalonus kvapas, odos niežėjimas, odos ligos),
⎫ pasikartojančios šlapimo takų infekcijos,
⎫ griuvimai (esant naktiniam šlapimo nelaikymui).
? Psichologinei sveikatai:
⎫ izoliacija,
⎫ depresija,
⎫ priklausomybė,
⎫ gėdos jausmas, diskomfortas.
? Socialinei sferai:
⎫ stresai šeimai, draugams ir slaugytojams,
⎫ pasunkėjantis bendravimas,
⎫ bendras nusivylimas ir atsiskyrimas.
? Finansinės išlaidos:
⎫ slaugymo medžiagoms (kateteriams, sauskelnėms),
⎫ skalbimui ir lyginimui,
⎫ darbuotojams (slaugytojui, namų prižiūrėtojui),
⎫ komplikacijų sprendimui.
? Seksualinės problemos.
3. Moterų, sergančių šlapimo nelaikymu, slauga bei profilaktika
Pagyvenusių moterų šlapimo nelaikymo problema aktuali bendruomenės slaugytojams, nes jiems dirbantiems pirminės sveikatos preižiūros įstaigose bei bendruomenėje, dažniausiai tenka slaugyti šiuos pacientus. Įvertinant šlapimo nelaikymo problemą svarbu panagrinėti kada ir kaip ji iškilo.
Išsiaiškinti problemos pobūdį ir laipsnį. Svarbu žinoti, kaip pacientai išgyvena šią negalią ir geba priimti informaciją, tiek žinias apie nevalingą šlapinimąsi, tiek siūlomą gydymą bei slaugymą.
Psichologinė parama bei pagalba, veiksmingas bendravimas, aktyvinimas, motyvavimas stiprina pacientų pasitikėjimą bei norą kovoti su iškilusia problema. Svarbu moraliai paremti, užkirsti kelią nevilčiai, depresijai, socialinei izoliacijai.
Slaugytojai turi raginti pacientus konsultuotis su šeimos gydytoju ar specialistu, išsiaiškinti šlaipimo nelaikymo preižastį, nustatyti šlapimo nelaikymo tipą, patarti slaugos klausimais.
Tinkama odos priežiūra, pragulų profilaktika apima aibę slaugos aspektų ir veiksmų. Papildomų priemonių, tokių kaip šlapimo surinktuvai, basonai, sauskelnės, vienkartinės paklodės, panaudojimas turi būti tinkamas, saugus ir efektyvus. Reikia informuoti pacientus, kokios yra pagalbinės preimonės, aptarti su jais apsauginių drabužių bei įklotų dėvėjimo ypatumus. Pacientai turi išmokti apsaugoti odą nuo sudirginimo bei pažeidimo. Šiuo metu yra puikių, specialiai šlapimui skirtų įklotų ir sauskelnių, kurie padeda geriau tvarkytis ligoniams, kenčiantiems nuo įvairių šlapimo nelaikymo formų.
Taip pat atkreipiamas dėmesys į mitybą ir skysčių vartojimą.
Patartina vengti maisto, dirginančio šlapimo pūslę. Tai maisto produktai ir gėrimai, turintys kofeino. Sąmoningas skysčių apribojimas nėra tinkamas šlapimo nelaikymo kontrolės būdas. Tačiau suregulioutas skysčių vartojimo režimas (pvz., apribojant skysčių vartojimą po 18 valandos) padės kontroliuoti šlapimo nelaikymą, taip pat patartina 2 val. prieš einant miegoti ar išeinant iš namų mažiau vartoti skysčių.
Sergant bet kuriuo šlapimo nelaikymo tipu ar norint išvengti ligos, rekomenduojama atsikratyti antsvorio, mesti rūkyti, riboti kofeiną bei atsisakyti dirbtinių saldiklių.
Profilaktikai nemažą reikšmę turi tarpvietės raumenų būklė. Kuo stipresni tarpvietės raumenys, tuo geriau jie atlieka savo funkciją, t.y.
padeda sulaikyti šlapimą. Stiprinti tarpvietės raumenis patariama ne tik pagyvenusioms, bet ir jaunoms moterims. Tarpvietės raumenų tonusą ir jėgą padidina sistemingai atliekami Kėgelio pratimai. Reikia stipriai sutraukti tarpvietės raumenis 10 s, po to 10 s juos atpalaiduoti. Pratimą kartoti 20
kartų. Pratimo ciklus rekomenduojama atlikti bent 3-4 kartus per dieną.
Norint išmokti sutraukti reikiamus raumenis, pirmomis dienomis to patariama pasimokyti šlapinantis, t.y. pradėjus šlapintis reikia valingai nutraukti šlapimo srovę. Įvairių autorių duomenimis, sistemingai atliekant šiuos pratimus, teigiamų rezultatų galima sulaukti net 60-82 procentų atvejų.
Labai svarbi ir elgesio terapija – šlapinimasis nustatytu laiku – tai šlapimo pūslės treningai, kai šlapintis einama ne pagal norą, bet pagal valandas. Svarbu atkreipti dėmesį, kas provokuoja šlapimo nelaikymo epizodus, ir vengti šių faktorių.
Šlapimo nelaikymo profilaktikai nėštumo metu ir po gimdymo rekomenduojama mankšta. Cezario pjūvio operacija ypač vyresniame amžiuje gimdančiai moteriai taip pat sumažina šlapimo nelaikymo riziką. Pakaitinės hormonų terapijos skyrimas klimakterinio amžiaus moterims, jei nėra kontraindikacijų, taip pat sumažina šlapimo nelaikymo riziką. Ligoniams, sergantiems įvairiomis nervų sistemos ligomis, taikoma šlapimo pūslės katerizacija.
Gydytojo gali būti skiriamos fizioterapijos procedūros, elektrostimuliacija, akupunktūra.
SCA Hygiene Products yra šlapimo nelaikamtiems skirtų TENA slaugos priemonių gamybos lyderis pasaulyje. TENA – tai vienkartinės medicinos pagalbos priemonės moterims ir vyrams, susiduriantiems tiek su sunkiomis, tiek su lengvesnėmis šlapimo nelaikymo problemomis. TENA priemonės: įklotai ir sauskelnės, taip pat ir odos priežiūros bei prausimosi priemonės. TENA
priemonės, pasižyminčios puikiomis skystį sugeriančiomis savybėmis, puikiai tinka šlapimo nelaikantiems, aktyviai gyvenantiems ir turintiems nedidelių problemų bei gulintiems, dažnai besišlapinantiems ligoniams. TENA priemonės tinka naktiniam arba ilgesniam naudojimui. Produkto dizainas gerai pritaikytas tiek asmeniniam naudojimui, tiek ligonio slaugymui.
Patarimai, padėsiantys išvengti šlapimo pūslės sutrikimų:
* Gerkite pakankamai vandens (6-8 stiklines per parą). Venkite gėrimų su kofeinu (kavos, arbatos, kolos); šie diuretikai stimuliuoja šlapimo gamybą ir dirgina šlapimtakius.
* Teisingai maitinkitės; valgykite maistą, kuriame yra daug flavonoidų, seleno, cinko, augalinių hormonų, vitaminų A, C ir E. Šios medžiagos stiprina imunitetą, palankiai veikia raumenis, nervus ir visus audinius, saugo nuo prostatos hiperplazijos ir gimdos fibromos.
* Valgykite maistą, kuriame gausu ląstelienos: ji neleidžia užkietėti viduriams ir kartu apsaugo šlapimo pūslę nuo papildomo spaudimo.
* Valgykite morkas, ropes. Šios daržovės stimuliuoja šlapimo gamybą ir padeda iš organizmo pasišalinti toksinams.
* Sumažinkite antsvorį, kad ant pilvo susikaupę riebalai nespaustų šlapimo pūslės.
* Reguliariai šlapinkitės: nusistovėjusiame šlapime gali išsivystyti infekcija.
* Išmokite neutralizuoti stresus: joga, giliu kvėpavimu ir kitais būdais.
* Nepriklausomai nuo amžiaus, darykite pratimus, sustiprinančius raumenis, kurie prilaiko šlapimo ir lytinius organus.
* Nerūkykite: tabako dūmuose esantis kadmis gali susikaupti inkstuose ir paskatinti akmenų formavimąsi. Be to, rūkantiems žmonėms dažniau išsivysto šlapimo pūslės vėžys.
Moterų, turinčių šlapinimo sutrikimų, slaugos istorija:
Slaugos diagnozės:
1. Sutrikęs šlapinimasis dėl šlapimo nelaikymo.
2. Odos pažeidimas, sukeltas šlapimo nelaikymo.
3. Nervinimasis dėl šlapimo nelaikymo.
Slaugos tikslai:
Padėti pacientui normalizuoti šlapinimąsi. Pamokyti išlaikyti sveiką odą. Padėti pacientui išsaugoti teigiamas gyvenimo emocijas, neatsižvelgiant į kūno sutrikimus.
Slaugos planas:
1. Paaiškinti pacientui visus numatomus tyrimus ir procedūras.
Išlaikyti pokalbių slaptumą.
2. Stebėti, kad tiksliai būtų vartojami paskirti vaistai.
3. Pamokinti pacientą asmens higienos laikymosi ypatumų, esant šlapimo nelaikymui.
4. Paaiškinti šlapimo pūslės treniravimosi pratimus ir sudaryti jų tvarkaraštį.
5. Padėti pacientui susireguliuoti dietą ir skysčių vartojimą.
TEORINĖS DALIES
Išvados
( Šlapimo nelaikymas – tai ne tik liga, bet ir psichologinis, socialinis bei fizinis diskomfortas.
( Moterų fiziologija bei gyvenimo būdas turi didelę įtaką šlapimo nelaikymo atsiradimui.
( Šlapimo nelaikymas įtakoja fizinę sveikatą, socialinią sferą, psichologinę sveikatą, seksualinį gyvenimą bei finansines išlaidas.
( Slauga, sergant šlapimo nelaikymu, tampriai susieta su profilaktika.
( Pagyvenusiems, o ne retai ir jauniems žmonėms, trūksta žinių, motyvacijos, kad galėtų kovoti su atsiradusia negalia.
( Norint suteikti efektyvią, visavertę pagalbą šlapimo nelaikymo problemą turintiems pacientams, reikia suformuoti pozityvų slaugytojų požiūrį į sergantį žmogų.
( Labai svarbu kiekvienam pacientui ugdyti motyvaciją – norą kovoti su iškilusia sveikatos problema, perprasti žinias apie pačią problemą ir jos sprendimo būdus, nuostatas ir įgūdžius.
Naudotina literatūra
„Pagyvenusių žmonių slauga“, Universiteto vadovėlis, Kaunas, 2001
N. Roper, W. Logan, A. Tierney „Slaugos pagrindai nuo gyvenimo modulio iki slaugos modulio“, Egalda, 1996
„Socialinė gerontologija: ištakos ir perspektyvos“, VDU Socialinio darbo institutas, 2002
„Sveikata“, 2003 Nr.3
„Sveikata“, 2003 Nr.9
„TENA“ informaciniai bukletai
INTERNETAS
www.urispas.lt www.sveikas.lt www.medicine.lt www.sveikata.lt www.kmu.lt
4. TYRIAMOJI DALIS
Tyrimo tikslai:
1. Išsiaiškinti, ar moterys pakankamai žino apie šlapimo nelaikymo problemą.
2. Klausimų pagalba sužinoti, gal moterys turi šlapimo nelaikymo problemą, tačiau to nesuvokia.
3. Sužinoti, kokį informacijos šaltinį jos labiausiai priima.
4. Išanalizuoti ar moterų įpročiai bei sveikata turi sąveiką su šlapimo nelaikymo požymiais.
Tyrimo hipotezė:
Manau, kad moterims yra aktualus šlapimo nelaikymo sutrikimas, tačiau jos nepriima šio sutrikimo kaip rimtą ligą.
Tyrimo metodas:
Tyrimo metodas – anketinė apklausa. Anketos pateiktos atsitiktinės atrankos metodu į medicinos centrą atėjusioms moterims. Anketos buvo anoniminės. Prieš jas pateikiant respondentėms, buvo atsiklausta administracijos.
Apklausos vieta:
Klaipėda, privatus medicinos centras.
Tyriamoji imtis:
Tyrime buvo apklausta 50 įvairaus amžiaus moterų, nepriklausomai nuo to, kokiu tikslu jos apsilankė medicinos centre.
Tyrimo eiga:
Šis tyrimas buvo atliekamas 2004 m. spalio – lapkričio mėn. Anketinės apklausos rezultatai apibendrinti naudojant MC EXCEL 2003 programų bei pateikti lentelėse ir grafikuose.
4.1 Tyrimo rezultatai
Demografinės charakteristikos:
1. Respondentų amžius
Klausime apie amžių buvo išskirtos 4 amžiaus grupės. 1 lentelėje matome respondentų pasiskirstymą pagal amžių.
1 lentelė [pic]
2. Gimdymas
Į klausimą ar esate gimdžiusi atsakė 5 neigiamai ir 45 teigiamai. 2
lentelėje matome, kaip amžių grupėse pasiskirstęs gimdžiusių ir negimdžiusių moterų santykis.
2 lentelė [pic]
Sveikatos ir įpročių charakteristikos:
3. Sveikata
Ar sirgo šlapimo takų infekcija „taip“ atsakė 27, „ne“ – 17 ir „nežinau“ –
6 respondentės (3 lentelė). Ar esate sirgusi šlapimo pūslės uždegimu „taip“ atsakė 31, „ne“ – 12 ir „nežinau“ – 7 moterys (4 lentelė). Į
klausimą kaip dažnai moteris serga peršalimo ligomis 36 moterys atsakė, kad
1-2 kartus per metus, 12 atsakė, kad serga pastoviai rudenį ir žiemą ir 2
moterys atsakė, kad iš vis neserga(5 lentelė).
3 lentelė [pic]
4 lentelė [pic]
5 lentelė [pic]
4. Įpročiai
Skysčių suvartojimo statistika pasiskirsto taip: per dieną iki 500 ml skysčių išgeria 7, iki 1 l. – 33, iki 2 l. – 6 ir daugiau kaip 2l. išgeria
4 moterys (6 lentelė). Per dieną išgertų kavos puodelių skaičius: nei vieno
– 11, iki 2 puodelių per dieną – 26, iki 5 puodelių – 7 ir daugiau kaip 5
puodelius kavos išgeria 6 moterys (7 lentelė). Nei vieno puodelio per dieną neišgeria vyresnio amžiaus moterys, o daugiau kaip 5 išgeria jaunos, iki 35
metų amžiaus.
Ar rūko, 15 moterų atsakė „taip“, „kartais“ – 13 ir „nerūko“ atsakė 22
moterys (8 lentelė). Rūko pastoviai jaunos, iki 35 ir iki 50 metų moterys, visai nerūko virš 71 m. moterys.
Viršsvorio problemą mano turinčios net 36 moterys, neturi viršsvorio 9
moterys ir 5 moterys nežino (9 lentelė). Ar mėgsta sportuoti ir mankštintis
13 respondentų atsakė, kad daro tai reguliariai, 17 respondentų mankštinasi nereguliariai, 10 atsakė, kad neturi tam laiko ir 10 atsakė, kad nemėgsta sportuoti (10 lentelė). Reguliariai sportuoja ar bent jau mankštinasi iki
35 m. ir iki 50 m. moterys. Tačiau buvo keli atsakymai, kur jauno amžiaus moterys atsakė, kad nemėgsta soprtuoti – net 5 moterys.
6 lentelė [pic]
7 lentelė [pic]
8 lentelė [pic]
9 lentelė [pic]
10 lentelė [pic]
5. Šlapimo nelaikymo požymių analizavimas
Anketoje buvo pateikti klausimai, kurie nurodo, šlapimo nelaikymo požymius.
Jau anketoje atsakius į šiuos klausimus, galėjai nusistatyti ar segate šlapimo nelaikymu. Apie tai buvo informuotos moterys, kai grąžindavo anketą. Gale šių klausimų buvo užduotas ir klausimas „ar Jūs turite šlapimo nelaikymo problemą“.
Į klausimą kiek kartų per dieną šlapinatės atsakė: iki 6 kartų per dieną 21
ir daugiau kaip 6 kartai per dieną 29 moterys (11 lentelė). Kiek kartų šlapinasi naktį, 1 kartą – 17 moterų, daugiau kaip vieną kartą – 7
moterys, visai nesikelia naktį šlapintis 26 moterys (12 lentelė). Ar išteka netikėtai šlapimas, pvz. fizinio krūvio metu, bėgant, čiaudint, kažką nešant, teigiamai atsakė 17 respondenčių, neigiamai 18 ir to nepastebėjo 15
(13 lentelė). Ar šlapinantis jaučia skausmą, „taip“ atsakė 7, „ne“ – 25 ir to nepastebėjo – 18 moterų (14 lentelė). Ar jaučia skausmą apatinėje pilvo dalyje, teigiamai atsakė 8, neigiamai – 20 ir, kad retkarčiais jaučia pilvo slausmus, atsakė 22 (15 lentelė). Ar būna stiprus noras šlapintis, „taip“ –
18, „ne“ – 15 ir nežino – 17 respondenčių (16 lentelė). Ar būna pojūtis, kad šlapimo pūslė pilna, nors ką tik nusišlapino, teigiamai atsakė 5, neigiamai 32, o šito nepastebėjo – 13 moterų (17 lentelė). Ar jaučia baimę išeiti iš namų, nes negalės sulaikyti šlapimo, „taip“ atsakė 3, „nežino“ –
5 ir „ne“ – 42 moterys (18 lentelė). Į klausimą, ar kai atvyksta į naują vietą iš kart susiranda tualetą, teigiamai atsakė 9, neigiamai 28 ir negali į tai atsakyti 13 moterų (19 lentelė). Ar nepastebėjo gausesnių išskyrų, teigianai atsakė 11, neigiamai – 26 ir nežino – 13 moterų (20 lentelė). Ir galiausiai į klausimą ar turi šlapimo nelaikymo problemą teigiamai atsakė
3, vyresnio amžiaus moterys, neigiamai – 33 ir nežino 14 moterų. (21
lentelė). Autorės nuomone, ne tik tos 3 moterys turi šlapimo nelaikymo problemą. Susidūrė su šia problema ir daugiau moterų, tačiau dėl informacijos stokos ar nežiūrėjimo rimtai į šlapimo nelaikymo problemą, to sau neprisipažįsta.
11 lentelė [pic]
12 lentelė [pic]
13 lentelė [pic]
14 lentelė [pic]
15 lentelė [pic]
16 lentelė [pic]
17 lentelė [pic]
18 lentelė [pic]
19 lentelė [pic]
20 lentelė [pic]
21 lentelė [pic]
6. Informacijos suvokimo analizė
Anketoje buvo užduoti klausimai apie informaciją: ar jos pakanka, kur daugiausia informacijos. Analizuojant šių klausimų atsakymus buvo aišku, kad informacijos stoka verčia tiek jaunas, tiek vidutinio amžiaus moteris manyti, kad šlapimo nelaikymas – pagyvenusių žmonių problema.
Į klausimą „ar šlapimo nelaikymas – tai pagyvenusių žmonių problema“, teigiamai atsakė 34 moterys, neigiamai – 7, ir kad nežino – 9 (22 lentelė).
Ar pakankamai žino apie šlapimo nelaikymo problemą, „taip“ atsakė 10, „ne“
– 29 ir „nežino“ – 9 moterys (23 lentelė). Ar norėtų gauti daugiau informacijos, teigiamai atsakė 36, neigiamai – 7 ir nežino – 7 respondentės
(24 lentelė). Į klausimą, koks informacijos šaltinis daugiausiai duoda informacijos apie šlapimo nelaikymą, pirmoje vietoje atsidūrė ginekologas –
15 balų, antroje vietoje – šeimos gydytojas – 11, trečioje – spauda – 9, televizija – 7, slaugytoja ir radijas po 3 ir vaistinės darbuotoja – 2
balai (25 lentelė). Kas labiausiai įtakoja šlapimo nelaikymo atsiradimui, moterų nuomone, matome 26 lentelėje.
22 lentelė [pic]
23 lentelė [pic]
24 lentelė [pic]
25 lentelė [pic]
26 lentelė [pic]
2. Rezultatų aptarimas
Tyrimo rezultatai bus aptariami atsižvelgiant į iškeltus tyrimo tikslus.
Svarbiausias tyrimo tikslas buvo sužinoti, ar pakankamai moterys žino, egzistuojant tokią problemą, kaip šlapimo nelaikymas. Iš gautų rezultatų aišku, kad daugiausia moterų mano, kad tai pagyvenusių žmonių problema (22
lentelė). Moterims nepakanka informacijos ir jos norėtų būti labiau informuotos apie šį negalavimą (23, 24 lentelės). Iš klausimo, kas daugiausiai duoda informacijos apie šlapimo nelaikymo problemą, matome, kad pirmose vietose yra ginekologas ir šeimos gydytojas. Tai rodo, kad žmonės pasitiki medikais. Tačiau nelabai pasitiki vaistinės darbuotojais. O ir slaugytojos, moterų nuomone, nepakankamai suteikia informacijos apie šį sutrikimą (25 lentelė). Kas labiausiai įtakoja šlapimo nelaikymo atsiradimą? Moterys mano, kad tai amžius ir jį lydinčios ligos. Mažiausiai įtakos turi, moterų nuomone, rūkymas (26 lentelė).
Antras tyrimo tikslas buvo klausimų pagalba sužinoti, ar moterys turi šlapimo nelaikymo problemų ir ar jos tai pripažįsta. Analizuojant atsakymus, autorės nuomone, pusė apklaustųjų moterų jaučia įvairius šlapimo nelaikymo simptomus (11-20 lentelės). Tačiau tik 3 moterys pripažino kad tai šlapimo nelaikymo problema (21 lentelė). Tai įrodo, kad moterys nežino ar nedrįsta sau prisipažinti esant tokiai problemai.
Analizuojant moterų sveikatą bei įpročius, galima pastebėti, kad tai glaudžiai susiję. Daugiau kaip pusė apklaustų moterų sirgo šlapimo takų infekcinėmis ligomis bei šlapimo pūslės uždegimu, taip pat dažnai serga peršalimo ligomis, ko pasekoje atsiranda šlapimo nelaikymo požymiai (3-5
lentelės). Įpročiai taip pat turi didelę įtaką atsirasti šlapimo nelaikymui, tai ir gausus kofeino vartojimas, rūkymas, viršsvoris bei sporto netoleravimas (6-10 lentelės).
Tyrimo išvados
1. Pasitvirtino autorės hipotezė, kad moterims yra aktuali šlapimo nelaikymo problema.
2. Moterų sveikata bei įpročiai turi įtakos šlapimo nelaikymo požymiams atsirasti.
3. Informacijos stoka suformulavo neteisingą moterų požiūrį į ligą. Pasak jų, šlapimo nelaikymas – tai pagyvenusių žmonių liga.
4. Daugiau kaip pusė apklaustų moterų jautė įvairius šlapimo nelaikymo ligos požymius.
5. Tos moterys, kurios jautė ligos simtomus, negalėjo pasakyti, kad tai šlapimo nelaikymo simptomai.
Pasiūlymai
1. Slaugos ir visuomenės sveikatos specialistai turėtų plačiau pažvelgti į šlapimo nelaikymo problemą, nes tai susiję ne tik su sveikata, bet ir su socialine, ekonomine žmonių gerove.
2. Bendruomenės slaugytojos turėtų glaudžiau bendrauti su bendruomene, įgyjant piliečių pasitikėjimą.
3. Bendruomenės slaugytojos turėtų labiau domėtis įvairių ligų profilaktika bei prevencija.
4. Visuomenės sveikatos specialistai turėtų glaudžiau bendradarbiauti su
PSP bendruomenės slaugytojomis, suteikiant informaciją apie vykdomus projektus, prevencines programas.