mikrobiologija

1 klausimasMikrobiologijos mokslo kūrėjai Mikrobologija kaip mokslas gavo pradžia kai buvo pagamintas pirmaspadidinamasis stiklas .Pirmasis pasinaudojo stiklu ir aprašė olandųmokslininkas A.Levenhukas- 1695m.>linzos didino 160-200 kartu1695 metais viska ką pamatė jis aprašė knygoje “Atskleistos gamtospaslaptys”Kitas mokslininkas Linėjus {1707-1778} bandė susisteminti augalų ir gyvunųpasaulį, jis pasiūlė binarinę nomenklatūra.Visus smulkius apjungė į vienagrupę ir pavadino chaosu..mikroskopas –Hookas terminą ląstelė pirmas panaudojo. Dženeris apkrėtėberniuką karvių ,o vėliau žmogaus raupais .Berniukas nesusirgo.apsauga nuoraupų.mokslas suklėstėjo 19 a. antroje pusėje dėka prancūzų mokslininkoL.Pastero{1822-1895} jis vadinamas mikrobiologijos tėvu.Jo nuopelnai : • 1857 išaiškino rūgimo ir puvimo procesus įrodė kad juos sukelia mik. • 1860 paneigė mintį apie savaiminį gyvybęs atsiradimą • 1865 nustatė vino ir alaus ligas,pasiūlė vindariams skystį pakaitinti • 1868 išaiškino šilkaverpių vabzdžių ligas • 1881 tapo vakcinacijos pradininku, sukūrė metoda inf. ligų profilaktikai • 1885 sukūrė vakcina nuo pasiūtligėsL.Kochas—vokiečių gydytojas {1843-1910} atrado > □ 1882 m –tuberkuliozės ląstelę □ 1883m. – choleros sukėlėją □ išaiškino juodligės sukėlėją □ pasiūlė nauduoti standžias mitybines terpes tai palengvino grynų kultūrų išskirimą □ pasiūlė dažyti aniliniais dažais □ pasiūlė terpes sterilinti vandens garaisAnglų mokslininkas Flemingas išrado antibiotikus 1929Jermolieva – penicilinas1942 I Mečnikovas –*įrodė ,kad gyvulių ir žmonių organizmas apsigina nuomikrobų, padedant ypatingoms ląstelėms, kurios juos paglemžia irsuvirškina.Šį reiškinį jis pavadino fagocitozę, o ląsteles—fagocitais*išaiškino antagonizmą kai mikrobai naikina vienas kitąBotanikas D.Ivanovskis—tyrinėdamas lapų mozikinę liga atrado virusus 1892m. Mikroskopas 2 klausimasbakterijų klasifikavimas pagal formą:1. rutulinės2. lazdelinės3. vingiuotos Rutulio formos bakterijos vadinamos kokais.matuojam mikrometrais.Kokųdydis 0.5-1

pagal išsidėstymą: ✓ mikrokokai ✓ diplokokai—pnemokokas,gonokokas ir meningokokas ✓ stafilokokai—grupemis ✓ sreptokokai—grandinėlė ✓ tetrakokai –po keturis ✓ sarcinos po aštuonis ir daugiau.lazdelinės plačiausia grupė.Sutinkamos ilgos, trumpos, storos, plonos, irnetgi šakotoslazdelės turinčios sporas vadinamos –bacilomis.bacilos kurių sporos yravrpsties formos tai klostridijos. vingiuotos formos:*lenktos priminančios kablelį ir vadinamos—vibrionu*spiralės du tris vingius turi, plonos , dauguma nepatogeninės Žiuželiaijudėjimo organas turi tik lazdelės monotrichai –vieną žiuželį turi peritrichai—daug logotrichai—vienam gale amfitrichai—iš abiejų galų amfilotrichai iš abiejų galų po puokštėsporos ir kapsulės3 klausimasbakterinės ląstelės strūkturabakterijos nuo kitų ląst . skiriasi tuo kad neturi tikrobranduolio.prokariotai turi tik branduolinę sritį.Virusai neturi netsrities. bakterinė ląstelė sudaryta iš sienelės citoplazmos branduolinio darinio.be šių pagrindinių dalių kai kurios bakterijos turi įvairius įntarpuscitoplazmoje, judėjimo organus, sporas, kapsules. nukleoidasBranduolio analogas neturintis apvalkalelio ir pastovios formos dažnai netvietos.Genetinė inf. sukaupta ir parduodama sekančioms kartoms.bakterijųnukleatidas—uždaras DNR žiedas citoplazmaBaltyminis tirpalas klampios konsistencijos, kurioje aptinkamiorganoidai.Jaunų bakterijų citoplazma homogeniška, senųgrūdėta..Organoidai:mezosomos—sienelės įlenkimas , funkcija nenustatyta,tegiama kad galbūt kvėpavime ir dalijimasi pusiaudalyvauja.Rybosomos—baltymų sintezė.Aerosomos—oro pripildytos pūslelės jųdėka bakterijos gali pakilti virš vandens.aptinkamdaugybė intarpų, maistomedž.glikogenas,krakmolas citoplazminė membranaBūtina kiekvienos ląst. strūktura , jai suirus ląst. žus.Membrana skirialąst. citoplazma nuo sienelės.Daug funkcijų:lokalizuoti fermentai lementismaisto medž. transportą, toksinų išskirimą iš ląst.Pusiau pralaidi praeinalengvai vanduo, sunkiai joje ištirpusios medž. pasižymi pasirenkamuojupralaidumu ,regulioja medž patekimą į ląst.Iš baltymų ir lipidų. ląst. sienelėbūtina dalis jos neturi mikoplazmos ir L formos mik.Mechaninis barjerastarp ląst ir aplinkos.Ji suteikia formą.Druskos koncentracija didesnė neguaplinkos.Didesnis osmotinis slėgis.Apsaugo nuo vandens perteklio 1884 Danų mokslininkas GRAMAS pastėbėjo, kad dažant gencianvioletiniu tirpalu poto blukinant etilo alkoholiu vienu bakterijų sienelėnusidažo violetinę spalva , o kitų ne.Tos kurios nusidažo—GRAM+, o toskurios ne GRAM-.Dažant dvigubu būdu pastorosios nusidažo papildomu dažufuksinu—raudonai.Skiriasi ląst. cheminė sandara.GRAM+ sienelė sudaryta išglikogeno GRAM- iš baltymų ir lipidų.Kompleksą su gencian violetu sudaroglikogenas{glikopeptinas} 4 klausimasmikroorganizmų rūšisRūšis tai mik. visuma kuria jungia bendra kilmė ir panašus požymiaiRūšis(gentis(šeima(eilė(klasė(skyrius(karalystėrūšis skirstoma į štamusgali būt skirstoma į variantus biovarai—turintis skirtingą biocheminį aktyvumą serovarai—skirtinga antigeninė sandara fagovarai—pagal jautrumą tipiniams fagams morfovarai—pagal morfologinius ypatumus.Grynoji kultūra- vienos rūšies mik. kultūraRūšies pavadinimas rodo mik. pagrindinę lokalizacija org., sukeliama ligair kt 5 klasimasGramo dažymo būdas:Dažymo eiga:1. paruošiamas plonas tėpinėlis.Pastaba neturi būti per plonas nes ląst. gali persidažyti2. tėpinėlį išdžiovinam kambario temperaturoje ir užfiksuojam greitai perbraukiant apatnę liepsnos dalį.Tėpinėlis turėtų būti vos šiltas prisilietus3. 1min užpilam kristal violeto4. perplaunam vandeniu5. užpilam BBL jodo tirpalo 1 min6. nuplaunam joda pilam blukintoja kol nusiplaus spalva nuo tėpinėlio.Nuplaunam su vandeniu7. 1 min užpilam safranino .Nuplaunam vandeniu8. Džiovinama ir tiriama mikroskopiškai. 6 klausimas Mikroorganizmų kultūrinės savybės standžiose ir skystose terpėse.:Tai mikrobų augimo pobūdis terpėse Ant kietų terpiųpriklasomai nuo užsėtos medž. kiekio , mik. sudaro vientisą apnašą “gazoną”arba atskiras kolonijas. bakterijų kolonijų charakteristika: kolonijos užaugusios antstandžios terpės tyrinėjamos su lupa ar mikroskopu{mažuojupadidinimu}.Kolonijų forma, spalva, profilis, kraštas charakteringi vienaiar kitai mik. rūšiai.kolonijos buna didelės, vidutinės ir taškinės. Kolonijų forma:būna apvalios, apvalios su klostytu kraštu, apvalios suvoleliu, šakotos, siūlų pavidalo.Kolonijų paviršius švairus:lygus,gumburiuotas, raukšlėtas, blizgantis, riebus. Pagal profilį kolonijos skiriamos:1. plokščios2. iškilios3. mažai išgaubtos4. stipriai išgaubtos5. Įdubusios6. kūgiškos7. į agarą įaugusios Kraštai gali būti: ➢ lygus ➢ banguoti ➢ skiauterėti ➢ dantyti ➢ siūliniai ➢ šakoti ➢ netaisyklingai išpjaustytiS forma—paviršius ir kraštai lygūsR forma—kraštai banguoti, paviršius grūdėtas, raukšlėtas pagal konsistencija:*sausios—palietus kilpele lyg subyra*tąsios—palietus nutįsta siūlas*svisto konsistencijos—lengvai nuimamos*vaškinės –kilpele sunkiai nuimamos,*slystančios terpės paviršiumi skystose mitybinėse terpėsemikrobų kultūros gali sudaryt drumzles,vienodai pasiskirsčiusias visojetepėje , plevėlę, susiformuojančią terpės paviršiuje .Ji gali būti švelni,grubi, rauplėta. kai kurie mik. iškrenta į nuosėdas.Nuosėdos būna smulkios ,milteliu pavidalo ir stambios-grūdelių pavidalo pusiau skystose terpeseDūrio metodu pasėti judrūs mik. sudaro drumzles visame terpės storyje,nejudrūs—auga tik duryje, likusi terpės dalis būna skaidri Atmosferinio deguonies reikalingumas mik. auginimui taipat gali būtinustatomas bakterijų kultūrą užsėjus dūrio metodu į mėgintuvėlį su psskysteterpe ar želatinos terpe.Aerobines mik.tokioje terpėje augs viršutinėjedūrio dalyje ,fakultatyvinia aerobai per vią dūrį, o anaerobai—ti taiapačioje mik. augimo pobūdis terpėje tiriamas žiūrint plika akimi arbalupa.Dydis,kolonijos forma bei kraštų forma, skaidrumas nustatomi stebintlėkštelę iš apačios{apvertus} 7 klausimasSterilizacija yra fizikinis arba cheminis procesas, kurio metu sunaikinamivisi mikroorganizmai,virusai.Strilizacijos būdai:1. Sterilizacija garais –tai yra mik. sunaikinimas šiluma, naudojant drėgmės {garų}, laiko ir temperaturos derinį.tokia sterilizacija atliekama autoklavose—specialios konstrukcijos metaliniai indai su izuoliotomis durimis arba dangčiu, kuriuose aukšta temperatura pasiekiama garų su slėgiu pagalba.vandeniui verdant susidarę garai neišeina, o susitelkia uždaroje ertmėje didina slėgį.sterilizuoti prie 121 laipsnio—15-20min, prie 134—3 min.Autoklave sterilizuojamos mitybinės terpės, švirkštai, guminiai kamščiai, pirštinės, suvinuotos į standų popieriu –vata,marlė, filtrinis popierius. Sterilizacija tekančiais garais.Kocho aparatas.tokiu budu sterilizojamos medž kurios neperneša aukštesnės negu 100 temperaturos.ant aparato dugno pripilama vandens jis pradeda virti tada prasideda sterilizacija virš vandens lentynos su medž. sterilizavimui.2. Sterilizacija virinimu—taikom kai sterilinami objektai nėra užkrėsti sporomis.Tai sterilus švirkštai, guminės žarnelės,metaliniai indai.Į vandenį dedam 1—2 ( sodos., uždengiam dangčiu ir kaitinam, nuo užvirimo momento sterilinam 60 min.sporos ir virusai gali likti gyvi.3. sterilizacija sausu karščiu-apdeginimas lipsna-spiritinė lemputė ar dujinis degiklis apdeginami smulkūs instrumentai kilpelės,stikleliai ittsterilizacija džiovinimo spintojePastero –nuo 120 iki180 laipsniu160-165 lipsnių temperaturoje sterelizuojam 1-1.5h.Šiuo budu sterilizuojamivisi stikliniai indai, vata, marlė.Negalima sterilizuoti guminiu kamščiu,skysčių , terpių4. sterilizacija filtravimu—bakteriologinis filtras mehaniškai sulaiko ant filtro mik.taip sterilizuojamos terpės.Tačiau pro filtrą lengvai praeina virusai, fagai ir L bakterijosdažniausiai naudojami asbesto {Zeico} filtrai ir membraniniai filtrai5. sterilizacija ultravioletiniais spinduliais—taip sterilizuojamas patalpų oras nuo 30 min iki kelių valandų švitinant baktericidinių lempų ultravioletiniais spinduliais.6. sterilizacija karšto vandens vonioje –taikoma tokioms terpėms kurių sudėtis pakinta nuo aukštos temperaturos.Tai pienas, kraujo serumas, kartais želatina.Indai statomi į 56-58 laipsniu vonele ir laikomi 1- 2h.Taip šildant terpę lieka sporos todėl turim palaikyti 24h po sterilizacijos kambaryja arba termostate 37 laipsniu, tada iš sporų sudygsta mik. ir kita diena sterilizuojant sunaikinami.Toks daugkartinis sterilizavimas su pertraukomis vadinamas—tindalizacija.7. kiti sterilizacijos būdai {etileno oksidas, gama spinduliai, elektronų srautas} taikomi retai 8 klausimasJautrumo antibiotikams nustatymas disko metodu. ✓ su bakteriologine kilpele paliečiamas 3-5 kolonijų paviršius.Kolonijų amžius 18-24h.Kultūra įnešama į mėgintuvėlį su buljonine terpe ar fiziologiniu tirpalu.Taip yra paruošiama suspencija ✓ suspencijos standartizacija.—suspencija lyginam su 0.5 Me Farlando standarto mėgintuvėliu.Abu mėgintuvėliai laikomi šalia pakišus po jais baltą kortelę su juodomis linijomis , jei linijos atrodo vienodai žiūrint pro abu mėgintuvėlius reiškia suspencija gera ✓ Lėkštelės užsėjimas—sterilus vatos tamponėlis įmerkiamas į suspenciją.išimant prispaudžiamas prie mėgintuvėlio sienelės taip nuimamas skysčio perteklius.Naudojamas Mueller-Hinton terpė.Terpė užsėjama braukiant pamponu ir pasukan du kartus lėkštelę 60 lipsniu kampu. ✓ Diskų uždėjimas—su pincetu arba šablonu.Ant 100mm diametro lėkštelės 5- 7 diskai ✓ inkubacija—35 lipsniu termostate 16-18 h. ✓ matavimas-su liniuotė ✓ rezultatų interpretacija—kategorijosiki 10mm—nejautrus15-17mm—vidutiniškai jautrus20-30mm—jautrus 9 klausimasinfekcinės ligos periodai ❖ mikroorganizmo prasiskverbimas ❖ Inkubacinis periodas {nuo užsikrėtimo iki ligos požymių atsiradimo}gali būti labai trumpas –5h {žaibinė choleros forma}, vidutinis –1-2savaitės, ilgas-20metų {raupai} ❖ prodrominis-bendri negalavimai ❖ ligos įkarščio-pats pavojingiausias, išryškėja specifiniai ligos simptomai ❖ pasveikimas arba rekonvalescensija.Liga gali baigtis pasveikimu,pagėrėjimu, pereiti į lėtinę arba mirtimi 10 klausimasantigenai-tai stambiamolekulinės svetimos organizmui medž.Kiekviena mikrobinė ląst yra antigenų kompleksas.antigenai skirstomi į: rūšinius-budingi tam tikrų virusų, riketsijų, bakterijų rūšiai. tipiniai-būdingi mikrobų tipui.gripo,adenovirusų,pneumonijos,šigelės, . grupiniai-bendri antgenai randami giminingose bakterijose. pagrindiniai bakterijų antigenai: ➢ O{somatinis}—randamas citoplazmoje.sudarytas iš gliucidolipidų ir baltymų komlekso.Jis atsparus temperaturai..jo specifiškumą lemia polisacharidai. ➢ H{žiuželinis}-baltyminės kilmės .ji turi judrios bakterijos.jautrus temperaturai ➢ K{kapsulinis ir paviršinis}-išsidesto somatinio paviršiujeL, B, Vi, A, M. 11 klausimasAntikūnai:tai specifiniai kraujo gama globulinai, susidarę veikiantantigenams.Jie reagoja tik su tais antigenais, kurie skatina jų susidarymą. Antikūnai termostabilus baltymas, jų aktyvumui turi įtakos terpės Ph. ❑ Ig G—jo randama daugiausiai .Žmogaus serume 80(.Kūdikis gauna iš motinos per placentą.Jie apsaugo nuo difterijos, meningito, kokliušo, bet greitai suira ❑ Ig A—randama organizmo skysčiuose—kraujuje, audinuose, limfoje.Daugiausia –ašarose, seilese, prakaite.Funkcijos:agliutinacija, stimuliuoja fagocitozę. ❑ Ig M—stambiausia molekulė- pentameras.Jie labai vieklus pakanka mažo kiekio reakcijai atlikti.Neatpažista mažų antigenų. ❑ Ig E—jie dalyvauja ūmaus tipo alerginėse reakcijose.Šie antikūnai žmogui neša žala.Sveikų žmonių serume mažiau negu 1( ❑ Ig D—kūdikiai neturi.Sergant alerginėmis ligomisantikūnai jungiasi su antigenais , stabdo bakterijų, virusų dauginimasi,neutralizuoja nuodus , tirpina, skatina fagocitozę arba nusodina{agliutinata ir precipitatą}12 klausimasimuniteto rūšis: Imunitetas

Įgimtas Įgytas

aktyvus pasyvus

natūralus dirbtinis natūralus dirbtinis

antimikrobinis antitoksinis

sterilus nesterilus {infekcinis}

Įgytas aktyvus-naturalus –yra įgyjamas persirgus kokia nors liga Jisyra pats patvariausias Aktyvus dirbtinis susiformoja pasiskėpijus. pasyvus natūralus—gauna iš motinos kūdikis antikūnus. antimikrobinis—paskėpijus korpuskulinią vakcina. antitoksinis—nukreiptas prieš egzotoksiną, bet neveikia pačiųbakterių. sterilus kada mikrobų jau nėra, o atmintis yra. nesterilus—yra tol kol yra organizme ligos sukėlėjų 13 klausimas vakcinos ir serumaiVakcinos—tai mikrobų jų antigenų ir toksinų preparatai skirti žmonių bei

gyvūnų imunizacijai □ gyvos—šiuo tipo vakcinos gaminamos iš mikrobų štamų kurių viriulentiškumas susilpnintas, o imunogeninės savybės išsaugotos.Jos sudaro ryškų ilgai trunkantį imunitetą panašų į naturalų.Įleidžiamos į org. tik viena karta.tik sveikam žmogui. □ Užmuštos—inaktyvuotos.Mikrobai nukenksminti aukštoje temperaturoje.Buna mono ir kompleksinės vakcinos.Neigiama savybė imunitetas trumpalaikis reikia po kuriuo laiko kartoti. □ Cheminės—gaminant iš mikrobų kūnelių iškerpamas aktyvusis centras □ anatoksinai –pati efektyviausia ir nekenksmingiausia vakcina.Nukenksmintas egzotoksinas.Imuniniai serumai:Infekcinio proceso antroje pusėje kraujuje atsiranda antikūnailikviduojantis antigeną arba jo toksiną.Suleidus specifinius antikūnusligos pradžioje susirgimo eiga bus lengvesnė. dažniausiai tai gyvulinės kilmės {heterogeniniai} serumai, tokiu buduį org. patenka svetimi baltymai kurie sukelia imuninį atsaką {antikūniųgamybą}pirma karta suleidus organizmas įjautrinamas.Jeigu patenka antrakarta žmogus gali mirti nuo anafilaksinio šoko. geriausiai naudoti homogeninius serumus iš žmogaus kraujo.serumai skirstomi: ✓ antitoksiniai – Botulizmo, stabligės, difterijos. ✓ antivirusiniai—gripo, tymų, pasiutligės ✓ antibakteriniai—maro, juodligės.Naudojami serumai gydymo ir seroterapijos tikslu.Kuo greičiau tuo geriau. 14 klausimasGrynos kultūros identifikavimasIšauginus gryną mikrobų kultūrą atliekami tolesni tyrimai, norint nustatytijo rūšį, gentį, būtina išstudijuoti morfologiją, judrumą, tinktorinessavybes, fermentinį aktyvumą. • morfologinės savybės –morfologija tyriama nudažius preparatą.Nustatom dydį, formą, išsidėstymą.Diferenciniu būdu nudažius preparatą nustatomas pralaidmas dažamas.Nudažius specialiais būdais išryškėja sporos, kapsulės, žiuželiai.Gyvų ląstelių dažymas leidžia nustatyti judrumą, dauginimasi.Šuios procesus galima pastėbėti ir nedažytose preparatose. • Kultūrinės savybės—tai mik augimo pobūdis terpėse. • boicheminės savybės—tiriami sacharolitiniai ir proteoliziniai mikrobų fermentai.Sacharalitinių savybių nustatymas {rūgščių susidarymas}.Augimas Hisoterpėje Praktiniame darbe sejam į trumpą margąją eilutę—terpes suanglavandeniais{gliukozė, laktozė, maltozė, sacharozė, manitas} susidariusrūgštims terpė keičia spalvą,skystose terpėse dujos susirenka į pludes.proteolizinės savybės—baltymų skaidymas iki indolo, sieros vandenilio iramoniako.Sėjimas duriu į MPŽ stulpelį.indolo nustatymas sėjam į peptono vandenį.,Į mėgintuvėlį virš buliono dedama juostelėoksalo popierėlio.po 1-3 dienų jei teigiama nusida-o rasvaisieros vandenilio nustatymas reakcija su švino popierėliu, jei teigiama reakcija pajuodoja.Amoniako nustatymas lakmuso popierėlis , pamėlynuoja,Hemolizinės savybės –eritrocitųtirpimas kraujo agare –pilna ir dalinė hemolizė (,(. 15 klausimasmikrobiologinio tyrimo metodai ir jų panaudojimas ➢ mikroskopinis-atliekamas dažytų tėpinėlių tyrimas po mikroskopu.Šiuo būdu nustatoma mik. morfologija, judrumas, dažymasis.Mikroskopiniu tyrimo metodu galima nustatyti gonorėjos, difterijos, ir kitų ligų diagnozę ➢ mikrobiologinis—išskiriama gryna kultūra ir tiriama ligų diagnozei nustatyti ➢ serologinis—atliekamos antigeno-antikūno reakcijos.Šiuo metodo pagalba identifikuojami iš ligonio išskirti mikroorganizmai, nustatomos bruceliozės, tuleremijos, vidurių šiltinės diagnozės ➢ biologinis—eksperimentiniams gyvunams suleidžiama grynų mikrobų kultūra , toksinai arba užkrėčiami tiriamąją medž.Stebima ar susirgs gyvunas.Šis metodas atliekamas botulizmo, stabligės, toksikoinfekcijų diagnozei nustatyti ar patvirtinti 16 klausimasstreptokokaigram+ , apvalūs nejudrus,nesudaro sporų ir kapsulių.Išsidėsto grandinėlėmis LIGOS|A |B |C |D |E ||gru|gru|gru|gru|gru||pė |pė |pė |pė |pė ||rož|reu|nau|šla|nor||ė |mat|jag|pim|mal|| |ini|imi|o |i || |s |ų |tak|flo|| |kar|lig|ų |ra || |šči|os |lig| || |avi| |os | || |mas| | | ||gim|ūmi|pir|end|dan||dyv|nis|maj|oka|tų ||ių |glo|a |rdi|ėdu||kar|mer|sav|tai|oni||štl|ulo|ait| |s ||igė|nef|e | | || |rit|bak| | || |as |ter| | || | |emi| | || | |ja | | || | |ir | | || | |pla| | || | |uči| | || | |ų | | || | |užd| | || | |egi| | || | |mas| | ||ang|maz|tar| |poū||ina|gin|p | |min|| |ė |pir| |is || |eri|mos| |bak|| |tem|ir | |ter|| |a |ašt| |ini|| | |unt| |s || | |os | |end|| | |sav| |oka|| | |ait| |rdi|| | |ės—| |tas|| | |men| | || | |ing| | || | |ita| | || | |s | | || | |ir | | || | |bak| | || | |ter| | || | |emi| | || | |ja | | ||ska| | | | ||rla| | | | ||tin| | | | ||a | | | | ||pio| | | | ||der| | | | ||mij| | | | ||a | | | | ||ir | | | | ||pūs| | | | ||lėl| | | | ||inė| | | | ||cel| | | | ||iul| | | | ||ita| | | | ||s | | | | ||oti| | | | ||tas| | | | ||sin| | | | ||usi| | | | ||tas| | | | ||pla| | | | ||uči| | | | ||ų | | | | ||užd| | | | ||ėgi| | | | ||mas| | | | ||tok| | | | ||sin| | | | ||io | | | | ||šok| | | | ||o | | | | ||sin| | | | ||dro| | | | ||mas| | | | |

NeiserijosGram—nejudrus dioplokokai, jei kokai išsidėsto poronis jų artimos pusėsbuna įgaubtos.gonokokų sukeltos ligos ❖ gimdos kaklelio ir šlaplės uždėgimai, kiaušintakių, kiaušidžių uždegimai. ❖ dubens peritonitas, faringitas. ❖ sepsinis artritas, endokarditas meningitasauga selektyvinėse terpėse inkubuojami 5 procentų anglies dvideginioturinčioje atmosferoje.Gonokokai fermentoja tik gliukozę.oksidazė + .mažoskolonijos. meningokokaiGram– , kavos pupelių formos diplokokai.Turi kapsulę.Nejudrūssukeliamos ligos ➢ besimptominis nėšiojimas ➢ Faringitas ir nazofaringitas ➢ meningitas ➢ meningokokcemijatyriamoji medž.:likvoras, kraujas.17 klausimas patogeninės enterobakterijossalmonela , šigela,jersinija. ➢ salmonelės—GRAM-lazdelės,judrios,sporų ir kapsulių nesudaro.Sukelia vidurių šiltinę,su maistu ir vandeniu patenka į skrandį.sukelia salmoneliozę –gastroenterokolitas , bakteremiją.Susirgus pirma savaite tyriamas kraujas, vėliau išmatos.McConkey terpė.Bismuto sulfito terpė.,SS terpė ➢ šigelės—tai gram – lazdelės, fakultatyviniai anaerobai , sporų nesudaro, nejudrios.kapsulės nesudaro.Šigeles nuo salmonelių skiria tris savybės:gliukozę skaido iki rūgščių ir dujų, neišskiria sieros vandenilio, nejudrios.Šigelės yra vidurląsteliniai parazitai kurie dauginasi storosios žarnos epitelio ląstelėse.Šigelės sukelia dizenteriją.Liga prasideda spazminiais pilvo skausmais, karščiavimu , diarėja.Dažnai persirgę lieka bakterijų nėšiotojais.Tyriamoji medž. išmatos.

18 klausimasEnterobakterijų bendra charakteristikaGram neigiamų bakterijų grupė , dauguma yra normali žmonių mikroflora.Dauguma jų tik sumažėjus org atsparumui gali sukelti infekcinesligas.Fakultatyviniai anaerobai arba aerobai, gamina daug toksinų, turi

daug antigenų.nejudrios arba judrios.Nepalankiomis sąlygomis sudaro kapsulessintezuoja katalazę ,nesintezuoja oksidazės.Auginamos paprastose mitybinėseterpėse.Turi endotoksinus egzotoksinustyriamoji medž.išmatos, kraujas,šlapimas,skrepliai, pūliai itt19 klausimasJersinijų kultyvavimo ypatybėJersinijos gram – sporų nesudarančios lazdelės, turi švelniąkapsulę.Fakultativiniai anaerobai.Okidazė –, katalazė + .Gerai augapaprastose terpėse, fermentuoja daugelį sacharidų iki rūgščių, nesudarosieros vandenilio, sintezuoja ureazę. Jersinija pestis–sukelia marą Gerai auga paprastose terpėse, geriau pridejus hemolizuoto kraujo,optimali dauginimosi temperatura 28-30(C.Esant 37(C sudaro kapsulę.R formoskolonijomis auga virulentiškos, S nevirulentiškos padermės.po 24h matomosišaugusios kolonijos.Skaido galaktozę, fruktozę iki rūgščių Jersinija enterocoliticaAuga esant 4-6(C paprastose terpėse Jersinija pseudotuberculosisdauginasi esant žemai temperaturai 4-6(CJersinija pestis –optimalus terpės Ph –6.9-7.0. po 12-18h mikroskuopojant terpę po mažuoju padidinimu matoma išsišakojusikolonija, kurios siūlai primena sumušta stiklą, Po18—24h atraižos suišgraužtais kraštais.Po 48h centrai patamsėja ,o periferija lieka šviesi.Kraujo agare eritrocitų nehemolizuoja. Mėsos peptono buljone dribsniai nusėda į dugnąterpė su Marteno buljonu,natrio sulfitu 20 klausimasŠigelių patogenezė , klinika, tyriamoji medž.Šigelės pažeidžia storosios žarnos gleivinę ir pogleivį.Užkrėčiamoji dozėapie 100 šigelių ląstelių.Dizenterija serga vaikai ir suaugę.Infekcijos šaltinis sergantisasmenys,Užsikrėčiama per nešvarias rankas, užkrėstą maistą,vandenį.Inkubacinis periodas 1-5 dienos, Šigelės patenka į skrandį tendalis jų žusta.Pasiekusios storąją žarną, jos įsiskverbia į žarnoslimfinius mazgelius ir dauginasi.Šigelių endotoksinai įjautrinaaudinius.Storosios žarnos epitelis nekrozuojasi, didėja kraujagysliųpralaidumas.Prasideda gleivinės uždegimas.Taip susidaro geros sąlygosšigelėm daugintis.Toksinai patenka į kraują sukeldami bendraintoksikaciją.atsiranda žarnų spazmai, sutrinka sekrecija ir rezorbcija,skrandžio, kepenų ir kasos veikla.Visa tai atsiliepia organizmo vandens irelektrolitų ir baltymų apykaitai..Visa ligos laika Ėigelės išsiskiriaįaplinka su išmatom. tyriamoji medž.:išmatos, sekcinė medž., maisto produktai. 22 klausimasTuberkuliozės mikobakterijų tinktorinės savybės. GRAM+ bakterijos.Ląstelės sienelėje yra apie 60( lipidų, dėl tomikobakterijų sienelė nesidažo anilino dažais kambario temperatūroje.reikiašildyt ar naudot ilgiau veikiančius dažus.Nusidažiusi mikobakterija yraatspari blukinant 3( HCL , sulfato r. ar kitais tirpalais.Tam tikros rūšysatsparios net 95( etanoliui.todėl mikobakterijos vadinamos rūgštims,rūgštims-etanoliui atspariomis.identifikuojant, jos dažomos Cylio-Nilsenobūdu.Nusidažo raudonai.Taip pat galima identifikuoti ir naudojantfluorochromus,kuriais padengus mikobakterijas, jos tyriant mikroskopuultravioletinėje spinduluotėje fluorescuoja.Cylio –Nilseno būdas □ karbolio rūgšties fuksinas-preparatą reikia pakaitinti. □ nuplaunam vandeniu □ blukinam 5( sulfato rūgščių tirpalu □ nuplaunam vandeniu ir dažom spiritiniu metileno mėlynojo tirpalu □ plaunam, džiovinam, mikroskopojam imersine sistema 23 klausimasDifterijos sukėlėjo toksigeniškumo nustatymasTai vertinama in vivo ir in vitro, atliekant precipitacijos reakcija suantitoksiniu serumuĮ skystą cistino agarą petri lėkštelėje įspaudžiamas autoklavesterilizuotas filtro popierelis, suvigitas antitoksiniu serumu,Sustingusagarui ant jo užsėjami du tiriamieji ir vienas kontrolinis difterijosbiotpai.vienoje popierėlio pusėje 0.5cm atstumu nuo jo sėjama brukėniais, okitoje—rutulėliais 1cm plotu.Inkubuojam 37(C temp. 24—48 val.Auganttoksiškai kultūrai terpėje susidaro balti, strėlių pavidalo ūseliai.in vivo – dviem jūrų kiaulytėm į paodį suleidžiama po 0.5ml tiriamoskultūros.Vienai įleidžiam dar prieš difterinio serumo.Jei per 2-4 dienasviena kiaulytė žūva, o kontrolinė lieka gyva diagnozė patvirtinama 24 klausimaspatogeniniai sporiniai anaerobaiKlostridijosClostridium tetaniGriežtas anaerobas.Auga kraujo agare, tiogliukolio terpėje.Tai yra Gram+,plonos tiesios lazdelės.judrios turi žiužėlius.Sudaro sporas kurios bunalazdelės gale.Sukelia stabligę.Tai sunki ūminė infekcinė liga.per žaizdasušsikrėčiama..Susitraukia aplink žaizdą esantys raumenys, po to veido,kaklo, krūtinės.Ligonio kūnas įgauna specifinę padetį—išsilenkialanku.skausmingi traukuliai nuo trikįmo ar ryškios šviesos.Inkubacinisperiodas iki 3 savaičių.Laboratorinė diagnostika atliekama retai, nesdiagnozuojam pagal klinikinius požymius.Tiriamoji medž.audiniųgabaleliai,pūliai, tvarstomoji medž..biologinys mėginys—ileidžiam fitratopėlėms..Clostridium botulinum—stambi lazdelė.Sporos lazdelės gale.Gram +.anaerobas.Apsinuodijimo priežastis suvalgyti apkrėsti maistoproduktai:mėsa, daržovės, žuvis konservuoti.botulizmas tai ne infekcinėliga o toksinė{sukelia toksinai, o ne mikrobai.Inkubacinis periodas nuo2val iki 10 parų.Pradžioje pažeidžiami galviniai nervai.Ligoniai skundžiasi, kad negali valdyti akių judesių, pirmasis simptomas dvigubinasiakyse.skauda ryjant.Toksinas sukelia raumenų paralyžių.toksinas nustatomas agliutinacijos,imunofermentinės analizės metodais clostridium perfringenssukelia dujinę gangrena—stambios lazdelės, sporos išsidesto centre arsubterminaliai.Jie gali trumpa laiką pakesti deguoni.Užsikrėčiamakontaktiniu būdu.infekcija plinta greitai toksinai sukelia audiniųnekrozę,pažeisti audiniai pasidaro panašus į virta mėsa vėliaupajuodoja.oda įsitempia vėliau irgi pajuodoja.Patinimas , sunkiintokskacija. 26 klausimaskokie mik. rodikliai nustatomi geriamajam vandenyje.Geriamajame vandenyje nustatoma: ❖ kolonijas sudarančių vienetų skaičius—4 lėkštelės po 1ml vandens .Inkubojam dvi–37(C 24val, o dvi 22(C 72val. ❖ koliforminių bakterijų, termotolerantinių koliforminių bakterijų ir E.Coli nustatymas—naudojamas membraninio filtro metodas.filtras dedamas ant terpės {laktozės TTC agaro su tergitoliu .Inkubuojam 18-24val.Laktozę fermentuojančios kolonijos skaičiuojamos.termotolerantinės –44- 44.5(temperaturoja—patvirtinimui būdingas kolonijas persėjam į laktozės peptono ar triptofano vandenį. ❖ fekalinių streptokokų nustatymas—membraninis filtras ant streptokokų agaro{Keneri}inkubuojam 37(C—44+ – 4val. suskaičiuojam visas raudonas , avietines ar kaštonines kolonijas ❖ sulfitus redukuojanęios klostridijos ir jų sporų kiekio nustatymas—prieš filtravimą pakaitinamas 75(C 15min vegetacinėms formoms sunaikinti.inkubuojam ant sulfito—geležės agaro anaerobinemis sąlygomis 37(C 20+ -4 val.skaičiuojam juodas kolonijas. ❖ Žaliamėlių pseudomonų {P.Araginosa} skaičiaus nustatymas 27 klausimaskokie mikrobai sukelia maisto produktų gedimąBacillus cereussukelia apsinuodijimą.Tai stambios apvaliais galais lazdelės, Gram+,išsidėsto grandinėlėmis, rėčiau pavienės.Sudaro sporas.Mitybiniame agareauga baltomis kolonijomis išraižytais kraštais.Kraujo agare pilkšvos,grūdėtos su hemolizės zona.Skystą terpę drumščia , paviršiuje plėvelė.10-15( NaCl sulaiko augimą Mielės ir pelėsiai—eukariotai Aerobai , optimali temperatura augimo20-28.Dažniausiai pelėjimą sukelia Mucor, Penicilum, Aspergillus,Cledosporium gentys.Kai kurie iš jų išskiria mikotoksiną kuris sukeliaapsinuodijimus.žinoma apie 30 mielių genčių bet tik 3 iš jų randamos maiste—sacharomyces ,Candida, rhodotorula.patogeninis ti CandidaMielės sukelia produktų{sūrių, nealkoholinių gėrimų, kremų}rūgimą.naudojam terpę su antibiotikais, inkubojamos 25 lipsniu temperatūroje 4-5paras. 25 klausimassanitarinių indikatorinių mik. savybėsPagrindinė s savybės ✓ su atitinkamais patogeniniais mik, privalo turėti bendrą naturalią augimo vieta organizme ir į aplinka turi būti išskiriami dideliais kiekiais ✓ neturi tutėti kitų naturalių auginvečių ar rezervuarų aplinkoje ✓ aplinkoje privalo išlikti gyvybingi tiek pat laiko kaip ir patogenai ✓ išorinėje aplinkoje neturi intensiviau daugintis ✓ turi būti lengvai aptinkami ir įvertinami kiekybiškai ✓ aplinkoje neturi keisti savo biologinių savybiųS.I.M. tai sąlygiškai patogeniniai mik. normalios žmogaus ar gyvunųmikrofloros atstovai kurių buvimas aplinkoje patvirtina užterštumąišskyromis.Jų buvimas parodo atitinkamų patogeninių mik. buvimą. 29 klausimasŽIV struktūratai žmogaus imunodeficito virusas, kuris mažesnis už bakteriją, gyvena tikžmogaus org.Živ genetinė medž. yra RNR.Patekus virusui į šeimininko ląstelę, virusofermentas—atvirkštinė transferazė, pagal viruso RNR, sintezuoja atinkamaDNR molekulę.po to viruso pagaminta DNR įsiterpia į chromosominę DNR 30 klausimasLaimo ligos sukėlėjai .Borelija burdorferitai stambiausia borelija—labai lanksti juda raitomaisiais judesiais.Geraidažosi anilino dažais, Romanovskio Gimzos dažymo būdu.Sporų nesudaro.Gram — .Anaerobas.auga esant 20—37 laipsniu temperaturai.Kultyvuojamos terpėse ,turinčiose gyvulinių baltymų , ir vištos embrionose.Spirocheta plinta limfavėliau krauju.Dažniausiai nustatom laimo liga remiantis klinikiniaissimptomais , bet antroje triečioje stadijoje reikalinga laboratorinėdiagnostika.Tyriamoji medž:kraujo serumas,likvoras, šlapimas,erkės.serologinė diagnostika atliekama31 klausimasJuodligės sukėlėjo morfologija,kultūrinės savybėsTipiškos gram+ ląstelės , nejudrios, užapvalintais galais , turikapsulę.Išsidėsto ilgomis grandinėmis, panašiomis į bambuko stiebą.Sporosyra ląstelės centre.Užkrėstose audiniuose grandinėlės trumpesnės , sporosnesusidaro, kapsulė ryškesnė.citoplazmoje matomos vakuolės.nukleidas yraląstelės centre.Naujas ląstelės dalijimasis prasideda dar nepasibaigussenajam todėl ir susidaro grandinėlės.Kultūrinės savybės:aerobas, optimali augimo temperatūra 37-28.Gerai augapaprastose terpėse{mėsos peptono agare, kraujo agare , Ph 7.2-7.6. užaugaper 18-20h MPA sudaro apvalias , nelygiais kraštais R formos kolonijas ,kurios šviečiant išsklaidytai šviesai, panašios į sudaužytą stiklą.Buljonesusidaro nuosėdos panašios į vatos gumulėlius, pats buljonas liekaskaidrus.Hemolizė nebudinga.Skaido želatiną, auga joje apverstos eglutėsforma.in vivo sudaro kapsulę.nuo kitų bacilų atskiriama iš kapsulės ,judrumo , hemolizės, patogeniškumo laboratoriniams gyvūnams,juodligė buna odos 95(–mirštamumas 10( plaučių 5(–mirštamumas-85( virškinamojo trakto apie 1(-mirštamumas 50(