1 klausimas
Mikrobiologijos mokslo kūrėjai
Mikrobologija kaip mokslas gavo pradžia kai buvo pagamintas pirmas padidinamasis stiklas .Pirmasis pasinaudojo stiklu ir aprašė olandų mokslininkas A.Levenhukas- 1695m.>linzos didino 160-200 kartu
1695 metais viska ką pamatė jis aprašė knygoje “Atskleistos gamtos paslaptys”
Kitas mokslininkas Linėjus {1707-1778} bandė susisteminti augalų ir gyvunų pasaulį, jis pasiūlė binarinę nomenklatūra.Visus smulkius apjungė į viena grupę ir pavadino chaosu..
mikroskopas –Hookas terminą ląstelė pirmas panaudojo. Dženeris apkrėtė berniuką karvių ,o vėliau žmogaus raupais .Berniukas nesusirgo.apsauga nuo raupų.
mokslas suklėstėjo 19 a. antroje pusėje dėka prancūzų mokslininko
L.Pastero{1822-1895} jis vadinamas mikrobiologijos tėvu.
Jo nuopelnai :
• 1857 išaiškino rūgimo ir puvimo procesus įrodė kad juos sukelia mik.
• 1860 paneigė mintį apie savaiminį gyvybęs atsiradimą
• 1865 nustatė vino ir alaus ligas,pasiūlė vindariams skystį pakaitinti
• 1868 išaiškino šilkaverpių vabzdžių ligas
• 1881 tapo vakcinacijos pradininku, sukūrė metoda inf. ligų profilaktikai
• 1885 sukūrė vakcina nuo pasiūtligės
L.Kochas—vokiečių gydytojas {1843-1910} atrado >
□ 1882 m –tuberkuliozės ląstelę
□ 1883m. – choleros sukėlėją
□ išaiškino juodligės sukėlėją
□ pasiūlė nauduoti standžias mitybines terpes tai palengvino grynų kultūrų išskirimą
□ pasiūlė dažyti aniliniais dažais
□ pasiūlė terpes sterilinti vandens garais
Anglų mokslininkas Flemingas išrado antibiotikus 1929
Jermolieva – penicilinas1942
I Mečnikovas –*įrodė ,kad gyvulių ir žmonių organizmas apsigina nuo mikrobų, padedant ypatingoms ląstelėms, kurios juos paglemžia ir suvirškina.Šį reiškinį jis pavadino fagocitozę, o ląsteles—fagocitais
*išaiškino antagonizmą kai mikrobai naikina vienas kitą
Botanikas D.Ivanovskis—tyrinėdamas lapų mozikinę liga atrado virusus 1892m.
Mikroskopas
2 klausimas bakterijų klasifikavimas pagal formą:
1. rutulinės
2. lazdelinės
3. vingiuotos
Rutulio formos bakterijos vadinamos kokais.matuojam mikrometrais.Kokų dydis 0.5-1
pagal išsidėstymą:
✓ mikrokokai
✓ diplokokai—pnemokokas,gonokokas ir meningokokas
✓ stafilokokai—grupemis
✓ sreptokokai—grandinėlė
✓ tetrakokai –po keturis
✓ sarcinos po aštuonis ir daugiau.
lazdelinės plačiausia grupė.Sutinkamos ilgos, trumpos, storos, plonos, ir netgi šakotos lazdelės turinčios sporas vadinamos –bacilomis.bacilos kurių sporos yra vrpsties formos tai klostridijos.
vingiuotos formos:
*lenktos priminančios kablelį ir vadinamos—vibrionu
*spiralės du tris vingius turi, plonos , dauguma nepatogeninės
Žiuželiai judėjimo organas turi tik lazdelės monotrichai –vieną žiuželį turi peritrichai—daug logotrichai—vienam gale amfitrichai—iš abiejų galų amfilotrichai iš abiejų galų po puokštė sporos ir kapsulės
3 klausimas bakterinės ląstelės strūktura bakterijos nuo kitų ląst . skiriasi tuo kad neturi tikro branduolio.prokariotai turi tik branduolinę sritį.Virusai neturi net srities.
bakterinė ląstelė sudaryta iš sienelės citoplazmos branduolinio darinio.
be šių pagrindinių dalių kai kurios bakterijos turi įvairius įntarpus citoplazmoje, judėjimo organus, sporas, kapsules.
nukleoidas
Branduolio analogas neturintis apvalkalelio ir pastovios formos dažnai net vietos.Genetinė inf. sukaupta ir parduodama sekančioms kartoms.bakterijų nukleatidas—uždaras DNR žiedas citoplazma
Baltyminis tirpalas klampios konsistencijos, kurioje aptinkami organoidai.Jaunų bakterijų citoplazma homogeniška, senų grūdėta..Organoidai:mezosomos—sienelės įlenkimas , funkcija nenustatyta, tegiama kad galbūt kvėpavime ir dalijimasi pusiau dalyvauja.Rybosomos—baltymų sintezė.Aerosomos—oro pripildytos pūslelės jų dėka bakterijos gali pakilti virš vandens.aptinkamdaugybė intarpų, maisto medž.glikogenas,krakmolas citoplazminė membrana
Būtina kiekvienos ląst. strūktura , jai suirus ląst. žus.Membrana skiria ląst. citoplazma nuo sienelės.Daug funkcijų:lokalizuoti fermentai lementis maisto medž. transportą, toksinų išskirimą iš ląst.Pusiau pralaidi praeina lengvai vanduo, sunkiai joje ištirpusios medž. pasižymi pasirenkamuoju pralaidumu ,regulioja medž patekimą į ląst.Iš baltymų ir lipidų.
ląst. sienelė būtina dalis jos neturi mikoplazmos ir L formos mik.Mechaninis barjeras tarp ląst ir aplinkos.Ji suteikia formą.Druskos koncentracija didesnė negu aplinkos.Didesnis osmotinis slėgis.Apsaugo nuo vandens perteklio
1884 Danų mokslininkas GRAMAS pastėbėjo, kad dažant gencian violetiniu tirpalu poto blukinant etilo alkoholiu vienu bakterijų sienelė nusidažo violetinę spalva , o kitų ne.Tos kurios nusidažo—GRAM+, o tos kurios ne GRAM-.Dažant dvigubu būdu pastorosios nusidažo papildomu dažu fuksinu—raudonai.Skiriasi ląst. cheminė sandara.GRAM+ sienelė sudaryta iš glikogeno
GRAM- iš baltymų ir lipidų.Kompleksą su gencian violetu sudaro glikogenas{glikopeptinas}
4 klausimas mikroorganizmų rūšis
Rūšis tai mik. visuma kuria jungia bendra kilmė ir panašus požymiai
Rūšis(gentis(šeima(eilė(klasė(skyrius(karalystė rūšis skirstoma į štamus gali būt skirstoma į variantus biovarai—turintis skirtingą biocheminį aktyvumą serovarai—skirtinga antigeninė sandara fagovarai—pagal jautrumą tipiniams fagams morfovarai—pagal morfologinius ypatumus.
Grynoji kultūra- vienos rūšies mik. kultūra
Rūšies pavadinimas rodo mik. pagrindinę lokalizacija org., sukeliama liga ir kt
5 klasimas
Gramo dažymo būdas:
Dažymo eiga:
1. paruošiamas plonas tėpinėlis.Pastaba neturi būti per plonas nes ląst.
gali persidažyti
2. tėpinėlį išdžiovinam kambario temperaturoje ir užfiksuojam greitai perbraukiant apatnę liepsnos dalį.Tėpinėlis turėtų būti vos šiltas prisilietus
3. 1min užpilam kristal violeto
4. perplaunam vandeniu
5. užpilam BBL jodo tirpalo 1 min
6. nuplaunam joda pilam blukintoja kol nusiplaus spalva nuo tėpinėlio.Nuplaunam su vandeniu
7. 1 min užpilam safranino .Nuplaunam vandeniu
8. Džiovinama ir tiriama mikroskopiškai.
6 klausimas
Mikroorganizmų kultūrinės savybės standžiose ir skystose terpėse.:
Tai mikrobų augimo pobūdis terpėse
Ant kietų terpių priklasomai nuo užsėtos medž. kiekio , mik. sudaro vientisą apnašą “gazoną”
arba atskiras kolonijas.
bakterijų kolonijų charakteristika: kolonijos užaugusios ant standžios terpės tyrinėjamos su lupa ar mikroskopu{mažuoju padidinimu}.Kolonijų forma, spalva, profilis, kraštas charakteringi vienai ar kitai mik. rūšiai.kolonijos buna didelės, vidutinės ir taškinės.
Kolonijų forma:būna apvalios, apvalios su klostytu kraštu, apvalios su voleliu, šakotos, siūlų pavidalo.Kolonijų paviršius švairus:lygus, gumburiuotas, raukšlėtas, blizgantis, riebus.
Pagal profilį kolonijos skiriamos:
1. plokščios
2. iškilios
3. mažai išgaubtos
4. stipriai išgaubtos
5. Įdubusios
6. kūgiškos
7. į agarą įaugusios
Kraštai gali būti:
➢ lygus
➢ banguoti
➢ skiauterėti
➢ dantyti
➢ siūliniai
➢ šakoti
➢ netaisyklingai išpjaustyti
S forma—paviršius ir kraštai lygūs
R forma—kraštai banguoti, paviršius grūdėtas, raukšlėtas pagal konsistencija:
*sausios—palietus kilpele lyg subyra
*tąsios—palietus nutįsta siūlas
*svisto konsistencijos—lengvai nuimamos*vaškinės –kilpele sunkiai nuimamos,
*slystančios terpės paviršiumi skystose mitybinėse terpėse mikrobų kultūros gali sudaryt drumzles,vienodai pasiskirsčiusias visoje tepėje , plevėlę, susiformuojančią terpės paviršiuje .Ji gali būti švelni, grubi, rauplėta.
kai kurie mik. iškrenta į nuosėdas.Nuosėdos būna smulkios , milteliu pavidalo ir stambios-grūdelių pavidalo pusiau skystose terpese
Dūrio metodu pasėti judrūs mik. sudaro drumzles visame terpės storyje, nejudrūs—auga tik duryje, likusi terpės dalis būna skaidri
Atmosferinio deguonies reikalingumas mik. auginimui taipat gali būti nustatomas bakterijų kultūrą užsėjus dūrio metodu į mėgintuvėlį su psskyste terpe ar želatinos terpe.Aerobines mik.tokioje terpėje augs viršutinėje dūrio dalyje ,fakultatyvinia aerobai per vią dūrį, o anaerobai—ti tai apačioje mik. augimo pobūdis terpėje tiriamas žiūrint plika akimi arba lupa.Dydis,kolonijos forma bei kraštų forma, skaidrumas nustatomi stebint lėkštelę iš apačios{apvertus}
7 klausimas
Sterilizacija yra fizikinis arba cheminis procesas, kurio metu sunaikinami visi mikroorganizmai,virusai.
Strilizacijos būdai:
1. Sterilizacija garais –tai yra mik. sunaikinimas šiluma, naudojant drėgmės {garų}, laiko ir temperaturos derinį.tokia sterilizacija atliekama autoklavose—specialios konstrukcijos metaliniai indai su izuoliotomis durimis arba dangčiu, kuriuose aukšta temperatura pasiekiama garų su slėgiu pagalba.vandeniui verdant susidarę garai neišeina, o susitelkia uždaroje ertmėje didina slėgį.sterilizuoti prie 121
laipsnio—15-20min, prie 134—3 min.Autoklave sterilizuojamos mitybinės terpės, švirkštai, guminiai kamščiai, pirštinės, suvinuotos į standų popieriu –vata,marlė, filtrinis popierius. Sterilizacija tekančiais garais.Kocho aparatas.tokiu budu sterilizojamos medž kurios neperneša aukštesnės negu 100 temperaturos.ant aparato dugno pripilama vandens jis pradeda virti tada prasideda sterilizacija virš vandens lentynos su medž.
sterilizavimui.
2. Sterilizacija virinimu—taikom kai sterilinami objektai nėra užkrėsti sporomis.Tai sterilus švirkštai, guminės žarnelės,metaliniai indai.Į
vandenį dedam 1—2 ( sodos., uždengiam dangčiu ir kaitinam, nuo užvirimo momento sterilinam 60 min.sporos ir virusai gali likti gyvi.
3. sterilizacija sausu karščiu-apdeginimas lipsna-spiritinė lemputė ar dujinis degiklis apdeginami smulkūs instrumentai kilpelės,stikleliai itt sterilizacija džiovinimo spintoje
Pastero –nuo 120 iki180 laipsniu
160-165 lipsnių temperaturoje sterelizuojam 1-1.5h.Šiuo budu sterilizuojami visi stikliniai indai, vata, marlė.Negalima sterilizuoti guminiu kamščiu, skysčių , terpių
4. sterilizacija filtravimu—bakteriologinis filtras mehaniškai sulaiko ant filtro mik.taip sterilizuojamos terpės.Tačiau pro filtrą lengvai praeina virusai, fagai ir L bakterijosdažniausiai naudojami asbesto {Zeico}
filtrai ir membraniniai filtrai
5. sterilizacija ultravioletiniais spinduliais—taip sterilizuojamas patalpų oras nuo 30 min iki kelių valandų švitinant baktericidinių lempų ultravioletiniais spinduliais.
6. sterilizacija karšto vandens vonioje –taikoma tokioms terpėms kurių sudėtis pakinta nuo aukštos temperaturos.Tai pienas, kraujo serumas, kartais želatina.Indai statomi į 56-58 laipsniu vonele ir laikomi 1-
2h.Taip šildant terpę lieka sporos todėl turim palaikyti 24h po sterilizacijos kambaryja arba termostate 37 laipsniu, tada iš sporų sudygsta mik. ir kita diena sterilizuojant sunaikinami.Toks daugkartinis sterilizavimas su pertraukomis vadinamas—tindalizacija.
7. kiti sterilizacijos būdai {etileno oksidas, gama spinduliai, elektronų srautas} taikomi retai
8 klausimas
Jautrumo antibiotikams nustatymas disko metodu.
✓ su bakteriologine kilpele paliečiamas 3-5 kolonijų paviršius.Kolonijų amžius 18-24h.Kultūra įnešama į mėgintuvėlį su buljonine terpe ar fiziologiniu tirpalu.Taip yra paruošiama suspencija
✓ suspencijos standartizacija.—suspencija lyginam su 0.5 Me Farlando standarto mėgintuvėliu.Abu mėgintuvėliai laikomi šalia pakišus po jais baltą kortelę su juodomis linijomis , jei linijos atrodo vienodai žiūrint pro abu mėgintuvėlius reiškia suspencija gera
✓ Lėkštelės užsėjimas—sterilus vatos tamponėlis įmerkiamas į suspenciją.išimant prispaudžiamas prie mėgintuvėlio sienelės taip nuimamas skysčio perteklius.Naudojamas Mueller-Hinton terpė.Terpė užsėjama braukiant pamponu ir pasukan du kartus lėkštelę 60 lipsniu kampu.
✓ Diskų uždėjimas—su pincetu arba šablonu.Ant 100mm diametro lėkštelės 5-
7 diskai
✓ inkubacija—35 lipsniu termostate 16-18 h.
✓ matavimas-su liniuotė
✓ rezultatų interpretacija—kategorijos iki 10mm—nejautrus
15-17mm—vidutiniškai jautrus
20-30mm—jautrus
9 klausimas infekcinės ligos periodai
❖ mikroorganizmo prasiskverbimas
❖ Inkubacinis periodas {nuo užsikrėtimo iki ligos požymių atsiradimo}gali būti labai trumpas –5h {žaibinė choleros forma}, vidutinis –1-2savaitės, ilgas-20metų {raupai}
❖ prodrominis-bendri negalavimai
❖ ligos įkarščio-pats pavojingiausias, išryškėja specifiniai ligos simptomai
❖ pasveikimas arba rekonvalescensija.Liga gali baigtis pasveikimu,pagėrėjimu, pereiti į lėtinę arba mirtimi
10 klausimas antigenai-tai stambiamolekulinės svetimos organizmui medž.
Kiekviena mikrobinė ląst yra antigenų kompleksas.antigenai skirstomi į:
rūšinius-budingi tam tikrų virusų, riketsijų, bakterijų rūšiai.
tipiniai-būdingi mikrobų tipui.gripo,adenovirusų,pneumonijos, šigelės, .
grupiniai-bendri antgenai randami giminingose bakterijose.
pagrindiniai bakterijų antigenai:
➢ O{somatinis}—randamas citoplazmoje.sudarytas iš gliucidolipidų ir baltymų komlekso.Jis atsparus temperaturai..jo specifiškumą lemia polisacharidai.
➢ H{žiuželinis}-baltyminės kilmės .ji turi judrios bakterijos.jautrus temperaturai
➢ K{kapsulinis ir paviršinis}-išsidesto somatinio paviršiuje
L, B, Vi, A, M.
11 klausimas
Antikūnai:tai specifiniai kraujo gama globulinai, susidarę veikiant antigenams.Jie reagoja tik su tais antigenais, kurie skatina jų susidarymą.
Antikūnai termostabilus baltymas, jų aktyvumui turi įtakos terpės Ph.
❑ Ig G—jo randama daugiausiai .Žmogaus serume 80(.Kūdikis gauna iš motinos per placentą.Jie apsaugo nuo difterijos, meningito, kokliušo, bet greitai suira
❑ Ig A—randama organizmo skysčiuose—kraujuje, audinuose, limfoje.Daugiausia –ašarose, seilese, prakaite.Funkcijos:agliutinacija, stimuliuoja fagocitozę.
❑ Ig M—stambiausia molekulė- pentameras.Jie labai vieklus pakanka mažo kiekio reakcijai atlikti.Neatpažista mažų antigenų.
❑ Ig E—jie dalyvauja ūmaus tipo alerginėse reakcijose.Šie antikūnai žmogui neša žala.Sveikų žmonių serume mažiau negu 1(
❑ Ig D—kūdikiai neturi.Sergant alerginėmis ligomis antikūnai jungiasi su antigenais , stabdo bakterijų, virusų dauginimasi, neutralizuoja nuodus , tirpina, skatina fagocitozę arba nusodina
{agliutinata ir precipitatą}
12 klausimas imuniteto rūšis:
Imunitetas
Įgimtas Įgytas
aktyvus pasyvus
natūralus dirbtinis natūralus dirbtinis
antimikrobinis antitoksinis
sterilus nesterilus {infekcinis}
Įgytas aktyvus-naturalus –yra įgyjamas persirgus kokia nors liga Jis yra pats patvariausias
Aktyvus dirbtinis susiformoja pasiskėpijus.
pasyvus natūralus—gauna iš motinos kūdikis antikūnus.
antimikrobinis—paskėpijus korpuskulinią vakcina.
antitoksinis—nukreiptas prieš egzotoksiną, bet neveikia pačių bakterių.
sterilus kada mikrobų jau nėra, o atmintis yra.
nesterilus—yra tol kol yra organizme ligos sukėlėjų
13 klausimas vakcinos ir serumai
Vakcinos—tai mikrobų jų antigenų ir toksinų preparatai skirti žmonių bei gyvūnų imunizacijai
□ gyvos—šiuo tipo vakcinos gaminamos iš mikrobų štamų kurių viriulentiškumas susilpnintas, o imunogeninės savybės išsaugotos.Jos sudaro ryškų ilgai trunkantį imunitetą panašų į naturalų.Įleidžiamos į org. tik viena karta.tik sveikam žmogui.
□ Užmuštos—inaktyvuotos.Mikrobai nukenksminti aukštoje temperaturoje.Buna mono ir kompleksinės vakcinos.Neigiama savybė imunitetas trumpalaikis reikia po kuriuo laiko kartoti.
□ Cheminės—gaminant iš mikrobų kūnelių iškerpamas aktyvusis centras
□ anatoksinai –pati efektyviausia ir nekenksmingiausia vakcina.Nukenksmintas egzotoksinas.
Imuniniai serumai:
Infekcinio proceso antroje pusėje kraujuje atsiranda antikūnai likviduojantis antigeną arba jo toksiną.Suleidus specifinius antikūnus ligos pradžioje susirgimo eiga bus lengvesnė.
dažniausiai tai gyvulinės kilmės {heterogeniniai} serumai, tokiu budu į org. patenka svetimi baltymai kurie sukelia imuninį atsaką {antikūnių gamybą}pirma karta suleidus organizmas įjautrinamas.Jeigu patenka antra karta žmogus gali mirti nuo anafilaksinio šoko.
geriausiai naudoti homogeninius serumus iš žmogaus kraujo.
serumai skirstomi:
✓ antitoksiniai – Botulizmo, stabligės, difterijos.
✓ antivirusiniai—gripo, tymų, pasiutligės
✓ antibakteriniai—maro, juodligės.
Naudojami serumai gydymo ir seroterapijos tikslu.Kuo greičiau tuo geriau.
14 klausimas
Grynos kultūros identifikavimas
Išauginus gryną mikrobų kultūrą atliekami tolesni tyrimai, norint nustatyti jo rūšį, gentį, būtina išstudijuoti morfologiją, judrumą, tinktorines savybes, fermentinį aktyvumą.
• morfologinės savybės –morfologija tyriama nudažius preparatą.Nustatom dydį, formą, išsidėstymą.Diferenciniu būdu nudažius preparatą nustatomas pralaidmas dažamas.Nudažius specialiais būdais išryškėja sporos, kapsulės, žiuželiai.Gyvų ląstelių dažymas leidžia nustatyti judrumą, dauginimasi.Šuios procesus galima pastėbėti ir nedažytose preparatose.
• Kultūrinės savybės—tai mik augimo pobūdis terpėse.
• boicheminės savybės—tiriami sacharolitiniai ir proteoliziniai mikrobų fermentai.
Sacharalitinių savybių nustatymas {rūgščių susidarymas}.Augimas Hiso terpėje Praktiniame darbe sejam į trumpą margąją eilutę—terpes su anglavandeniais{gliukozė, laktozė, maltozė, sacharozė, manitas} susidarius rūgštims terpė keičia spalvą,skystose terpėse dujos susirenka į pludes.
proteolizinės savybės—baltymų skaidymas iki indolo, sieros vandenilio ir amoniako.
Sėjimas duriu į MPŽ stulpelį.
indolo nustatymas sėjam į peptono vandenį.,Į mėgintuvėlį virš buliono dedama juostelė oksalo popierėlio.po 1-3 dienų jei teigiama nusida-o rasvai sieros vandenilio nustatymas reakcija su švino popierėliu, jei teigiama reakcija pajuodoja.
Amoniako nustatymas lakmuso popierėlis , pamėlynuoja,Hemolizinės savybės –eritrocitų tirpimas kraujo agare –pilna ir dalinė hemolizė (,(.
15 klausimas mikrobiologinio tyrimo metodai ir jų panaudojimas
➢ mikroskopinis-atliekamas dažytų tėpinėlių tyrimas po mikroskopu.Šiuo būdu nustatoma mik. morfologija, judrumas, dažymasis.Mikroskopiniu tyrimo metodu galima nustatyti gonorėjos, difterijos, ir kitų ligų diagnozę
➢ mikrobiologinis—išskiriama gryna kultūra ir tiriama ligų diagnozei nustatyti
➢ serologinis—atliekamos antigeno-antikūno reakcijos.Šiuo metodo pagalba identifikuojami iš ligonio išskirti mikroorganizmai, nustatomos bruceliozės, tuleremijos, vidurių šiltinės diagnozės
➢ biologinis—eksperimentiniams gyvunams suleidžiama grynų mikrobų kultūra
, toksinai arba užkrėčiami tiriamąją medž.Stebima ar susirgs gyvunas.Šis metodas atliekamas botulizmo, stabligės, toksikoinfekcijų diagnozei nustatyti ar patvirtinti
16 klausimas streptokokai gram+ , apvalūs nejudrus,nesudaro sporų ir kapsulių.Išsidėsto grandinėlėmis
LIGOS
|A |B |C |D |E |
|gru|gru|gru|gru|gru|
|pė |pė |pė |pė |pė |
|rož|reu|nau|šla|nor|
|ė |mat|jag|pim|mal|
| |ini|imi|o |i |
| |s |ų |tak|flo|
| |kar|lig|ų |ra |
| |šči|os |lig| |
| |avi| |os | |
| |mas| | | |
|gim|ūmi|pir|end|dan|
|dyv|nis|maj|oka|tų |
|ių |glo|a |rdi|ėdu|
|kar|mer|sav|tai|oni|
|štl|ulo|ait| |s |
|igė|nef|e | | |
| |rit|bak| | |
| |as |ter| | |
| | |emi| | |
| | |ja | | |
| | |ir | | |
| | |pla| | |
| | |uči| | |
| | |ų | | |
| | |užd| | |
| | |egi| | |
| | |mas| | |
|ang|maz|tar| |poū|
|ina|gin|p | |min|
| |ė |pir| |is |
| |eri|mos| |bak|
| |tem|ir | |ter|
| |a |ašt| |ini|
| | |unt| |s |
| | |os | |end|
| | |sav| |oka|
| | |ait| |rdi|
| | |ės—| |tas|
| | |men| | |
| | |ing| | |
| | |ita| | |
| | |s | | |
| | |ir | | |
| | |bak| | |
| | |ter| | |
| | |emi| | |
| | |ja | | |
|ska| | | | |
|rla| | | | |
|tin| | | | |
|a | | | | |
|pio| | | | |
|der| | | | |
|mij| | | | |
|a | | | | |
|ir | | | | |
|pūs| | | | |
|lėl| | | | |
|inė| | | | |
|cel| | | | |
|iul| | | | |
|ita| | | | |
|s | | | | |
|oti| | | | |
|tas| | | | |
|sin| | | | |
|usi| | | | |
|tas| | | | |
|pla| | | | |
|uči| | | | |
|ų | | | | |
|užd| | | | |
|ėgi| | | | |
|mas| | | | |
|tok| | | | |
|sin| | | | |
|io | | | | |
|šok| | | | |
|o | | | | |
|sin| | | | |
|dro| | | | |
|mas| | | | |
Neiserijos
Gram—nejudrus dioplokokai, jei kokai išsidėsto poronis jų artimos pusės buna įgaubtos.gonokokų sukeltos ligos
❖ gimdos kaklelio ir šlaplės uždėgimai, kiaušintakių, kiaušidžių uždegimai.
❖ dubens peritonitas, faringitas.
❖ sepsinis artritas, endokarditas meningitas auga selektyvinėse terpėse inkubuojami 5 procentų anglies dvideginio turinčioje atmosferoje.Gonokokai fermentoja tik gliukozę.oksidazė + .mažos kolonijos.
meningokokai
Gram– , kavos pupelių formos diplokokai.Turi kapsulę.Nejudrūs sukeliamos ligos
➢ besimptominis nėšiojimas
➢ Faringitas ir nazofaringitas
➢ meningitas
➢ meningokokcemija tyriamoji medž.:likvoras, kraujas.
17 klausimas patogeninės enterobakterijos salmonela , šigela,jersinija.
➢ salmonelės—GRAM-lazdelės,judrios,sporų ir kapsulių nesudaro.Sukelia vidurių šiltinę,su maistu ir vandeniu patenka į skrandį.sukelia salmoneliozę –gastroenterokolitas , bakteremiją.Susirgus pirma savaite tyriamas kraujas, vėliau išmatos.McConkey terpė.Bismuto sulfito terpė.,SS
terpė
➢ šigelės—tai gram – lazdelės, fakultatyviniai anaerobai , sporų nesudaro, nejudrios.kapsulės nesudaro.Šigeles nuo salmonelių skiria tris savybės:gliukozę skaido iki rūgščių ir dujų, neišskiria sieros vandenilio, nejudrios.Šigelės yra vidurląsteliniai parazitai kurie dauginasi storosios žarnos epitelio ląstelėse.Šigelės sukelia dizenteriją.Liga prasideda spazminiais pilvo skausmais, karščiavimu , diarėja.Dažnai persirgę lieka bakterijų nėšiotojais.Tyriamoji medž.
išmatos.
18 klausimas
Enterobakterijų bendra charakteristika
Gram neigiamų bakterijų grupė , dauguma yra normali žmonių mikroflora
.Dauguma jų tik sumažėjus org atsparumui gali sukelti infekcines ligas.Fakultatyviniai anaerobai arba aerobai, gamina daug toksinų, turi daug antigenų.
nejudrios arba judrios.Nepalankiomis sąlygomis sudaro kapsules sintezuoja katalazę ,nesintezuoja oksidazės.Auginamos paprastose mitybinėse terpėse.Turi endotoksinus egzotoksinus tyriamoji medž.išmatos, kraujas,šlapimas,skrepliai, pūliai itt
19 klausimas
Jersinijų kultyvavimo ypatybė
Jersinijos gram – sporų nesudarančios lazdelės, turi švelnią kapsulę.Fakultativiniai anaerobai.Okidazė –, katalazė + .Gerai auga paprastose terpėse, fermentuoja daugelį sacharidų iki rūgščių, nesudaro sieros vandenilio, sintezuoja ureazę.
Jersinija pestis–
sukelia marą
Gerai auga paprastose terpėse, geriau pridejus hemolizuoto kraujo, optimali dauginimosi temperatura 28-30(C.Esant 37(C sudaro kapsulę.R formos kolonijomis auga virulentiškos, S nevirulentiškos padermės.po 24h matomos išaugusios kolonijos.Skaido galaktozę, fruktozę iki rūgščių
Jersinija enterocolitica
Auga esant 4-6(C paprastose terpėse
Jersinija pseudotuberculosis dauginasi esant žemai temperaturai 4-6(C
Jersinija pestis –optimalus terpės Ph –6.9-7.0.
po 12-18h mikroskuopojant terpę po mažuoju padidinimu matoma išsišakojusi kolonija, kurios siūlai primena sumušta stiklą, Po18—24h atraižos su išgraužtais kraštais.Po 48h centrai patamsėja ,o periferija lieka šviesi
.Kraujo agare eritrocitų nehemolizuoja.
Mėsos peptono buljone dribsniai nusėda į dugną terpė su Marteno buljonu,natrio sulfitu
20 klausimas
Šigelių patogenezė , klinika, tyriamoji medž.
Šigelės pažeidžia storosios žarnos gleivinę ir pogleivį.Užkrėčiamoji dozė apie 100 šigelių ląstelių.
Dizenterija serga vaikai ir suaugę.Infekcijos šaltinis sergantis asmenys,Užsikrėčiama per nešvarias rankas, užkrėstą maistą, vandenį.Inkubacinis periodas 1-5 dienos, Šigelės patenka į skrandį ten dalis jų žusta.Pasiekusios storąją žarną, jos įsiskverbia į žarnos limfinius mazgelius ir dauginasi.Šigelių endotoksinai įjautrina audinius.Storosios žarnos epitelis nekrozuojasi, didėja kraujagyslių pralaidumas.Prasideda gleivinės uždegimas.Taip susidaro geros sąlygos šigelėm daugintis.Toksinai patenka į kraują sukeldami bendra intoksikaciją.atsiranda žarnų spazmai, sutrinka sekrecija ir rezorbcija, skrandžio, kepenų ir kasos veikla.Visa tai atsiliepia organizmo vandens ir elektrolitų ir baltymų apykaitai..Visa ligos laika Ėigelės išsiskiria įaplinka su išmatom.
tyriamoji medž.:išmatos, sekcinė medž., maisto produktai.
22 klausimas
Tuberkuliozės mikobakterijų tinktorinės savybės.
GRAM+ bakterijos.Ląstelės sienelėje yra apie 60( lipidų, dėl to mikobakterijų sienelė nesidažo anilino dažais kambario temperatūroje.reikia šildyt ar naudot ilgiau veikiančius dažus.Nusidažiusi mikobakterija yra atspari blukinant 3( HCL , sulfato r. ar kitais tirpalais.Tam tikros rūšys atsparios net 95( etanoliui.todėl mikobakterijos vadinamos rūgštims, rūgštims-etanoliui atspariomis.identifikuojant, jos dažomos Cylio-Nilseno būdu.Nusidažo raudonai.Taip pat galima identifikuoti ir naudojant fluorochromus,kuriais padengus mikobakterijas, jos tyriant mikroskopu ultravioletinėje spinduluotėje fluorescuoja.
Cylio –Nilseno būdas
□ karbolio rūgšties fuksinas-preparatą reikia pakaitinti.
□ nuplaunam vandeniu
□ blukinam 5( sulfato rūgščių tirpalu
□ nuplaunam vandeniu ir dažom spiritiniu metileno mėlynojo tirpalu
□ plaunam, džiovinam, mikroskopojam imersine sistema
23 klausimas
Difterijos sukėlėjo toksigeniškumo nustatymas
Tai vertinama in vivo ir in vitro, atliekant precipitacijos reakcija su antitoksiniu serumu
Į skystą cistino agarą petri lėkštelėje įspaudžiamas autoklave sterilizuotas filtro popierelis, suvigitas antitoksiniu serumu,Sustingus agarui ant jo užsėjami du tiriamieji ir vienas kontrolinis difterijos biotpai.vienoje popierėlio pusėje 0.5cm atstumu nuo jo sėjama brukėniais, o kitoje—rutulėliais 1cm plotu.Inkubuojam 37(C temp. 24—48 val.Augant toksiškai kultūrai terpėje susidaro balti, strėlių pavidalo ūseliai.
in vivo – dviem jūrų kiaulytėm į paodį suleidžiama po 0.5ml tiriamos kultūros.Vienai įleidžiam dar prieš difterinio serumo.Jei per 2-4 dienas viena kiaulytė žūva, o kontrolinė lieka gyva diagnozė patvirtinama
24 klausimas patogeniniai sporiniai anaerobai
Klostridijos
Clostridium tetani
Griežtas anaerobas.Auga kraujo agare, tiogliukolio terpėje.Tai yra Gram+, plonos tiesios lazdelės.judrios turi žiužėlius.Sudaro sporas kurios buna lazdelės gale.Sukelia stabligę.Tai sunki ūminė infekcinė liga.per žaizdas ušsikrėčiama..Susitraukia aplink žaizdą esantys raumenys, po to veido, kaklo, krūtinės.Ligonio kūnas įgauna specifinę padetį—išsilenkia lanku.skausmingi traukuliai nuo trikįmo ar ryškios šviesos.Inkubacinis periodas iki 3 savaičių.Laboratorinė diagnostika atliekama retai, nes diagnozuojam pagal klinikinius požymius.Tiriamoji medž.audinių gabaleliai,pūliai, tvarstomoji medž..biologinys mėginys—ileidžiam fitrato pėlėms..
Clostridium botulinum—stambi lazdelė.Sporos lazdelės gale.Gram +
.anaerobas.Apsinuodijimo priežastis suvalgyti apkrėsti maisto produktai:mėsa, daržovės, žuvis konservuoti.botulizmas tai ne infekcinė liga o toksinė{sukelia toksinai, o ne mikrobai.Inkubacinis periodas nuo
2val iki 10 parų.Pradžioje pažeidžiami galviniai nervai.Ligoniai skundžiasi
, kad negali valdyti akių judesių, pirmasis simptomas dvigubinasi akyse.skauda ryjant.Toksinas sukelia raumenų paralyžių.
toksinas nustatomas agliutinacijos,imunofermentinės analizės metodais clostridium perfringens sukelia dujinę gangrena—stambios lazdelės, sporos išsidesto centre ar subterminaliai.Jie gali trumpa laiką pakesti deguoni.Užsikrėčiama kontaktiniu būdu.infekcija plinta greitai toksinai sukelia audinių nekrozę,pažeisti audiniai pasidaro panašus į virta mėsa vėliau pajuodoja.oda įsitempia vėliau irgi pajuodoja.Patinimas , sunki intokskacija.
26 klausimas kokie mik. rodikliai nustatomi geriamajam vandenyje.
Geriamajame vandenyje nustatoma:
❖ kolonijas sudarančių vienetų skaičius—4 lėkštelės po 1ml vandens
.Inkubojam dvi–37(C 24val, o dvi 22(C 72val.
❖ koliforminių bakterijų, termotolerantinių koliforminių bakterijų ir
E.Coli nustatymas—naudojamas membraninio filtro metodas.filtras dedamas ant terpės {laktozės TTC agaro su tergitoliu .Inkubuojam 18-24val.Laktozę fermentuojančios kolonijos skaičiuojamos.termotolerantinės –44-
44.5(temperaturoja—patvirtinimui būdingas kolonijas persėjam į laktozės peptono ar triptofano vandenį.
❖ fekalinių streptokokų nustatymas—membraninis filtras ant streptokokų agaro{Keneri}inkubuojam 37(C—44+ – 4val. suskaičiuojam visas raudonas , avietines ar kaštonines kolonijas
❖ sulfitus redukuojanęios klostridijos ir jų sporų kiekio nustatymas—prieš filtravimą pakaitinamas 75(C 15min vegetacinėms formoms sunaikinti.inkubuojam ant sulfito—geležės agaro anaerobinemis sąlygomis
37(C 20+ -4 val.skaičiuojam juodas kolonijas.
❖ Žaliamėlių pseudomonų {P.Araginosa} skaičiaus nustatymas
27 klausimas kokie mikrobai sukelia maisto produktų gedimą
Bacillus cereus sukelia apsinuodijimą.Tai stambios apvaliais galais lazdelės, Gram+, išsidėsto grandinėlėmis, rėčiau pavienės.Sudaro sporas.Mitybiniame agare auga baltomis kolonijomis išraižytais kraštais.Kraujo agare pilkšvos, grūdėtos su hemolizės zona.Skystą terpę drumščia , paviršiuje plėvelė.10-
15( NaCl sulaiko augimą
Mielės ir pelėsiai—eukariotai Aerobai , optimali temperatura augimo
20-28.Dažniausiai pelėjimą sukelia Mucor, Penicilum, Aspergillus,
Cledosporium gentys.Kai kurie iš jų išskiria mikotoksiną kuris sukelia apsinuodijimus.
žinoma apie 30 mielių genčių bet tik 3 iš jų randamos maiste—sacharomyces ,
Candida, rhodotorula.
patogeninis ti Candida
Mielės sukelia produktų{sūrių, nealkoholinių gėrimų, kremų}rūgimą.
naudojam terpę su antibiotikais, inkubojamos 25 lipsniu temperatūroje 4-5
paras.
25 klausimas sanitarinių indikatorinių mik. savybės
Pagrindinė s savybės
✓ su atitinkamais patogeniniais mik, privalo turėti bendrą naturalią augimo vieta organizme ir į aplinka turi būti išskiriami dideliais kiekiais
✓ neturi tutėti kitų naturalių auginvečių ar rezervuarų aplinkoje
✓ aplinkoje privalo išlikti gyvybingi tiek pat laiko kaip ir patogenai
✓ išorinėje aplinkoje neturi intensiviau daugintis
✓ turi būti lengvai aptinkami ir įvertinami kiekybiškai
✓ aplinkoje neturi keisti savo biologinių savybių
S.I.M. tai sąlygiškai patogeniniai mik. normalios žmogaus ar gyvunų mikrofloros atstovai kurių buvimas aplinkoje patvirtina užterštumą išskyromis.Jų buvimas parodo atitinkamų patogeninių mik. buvimą.
29 klausimas
ŽIV struktūra tai žmogaus imunodeficito virusas, kuris mažesnis už bakteriją, gyvena tik žmogaus org.
Živ genetinė medž. yra RNR.Patekus virusui į šeimininko ląstelę, viruso fermentas—atvirkštinė transferazė, pagal viruso RNR, sintezuoja atinkama
DNR molekulę.po to viruso pagaminta DNR įsiterpia į chromosominę DNR
30 klausimas
Laimo ligos sukėlėjai .
Borelija burdorferi tai stambiausia borelija—labai lanksti juda raitomaisiais judesiais.Gerai dažosi anilino dažais, Romanovskio Gimzos dažymo būdu.Sporų nesudaro.Gram —
.Anaerobas.auga esant 20—37 laipsniu temperaturai.Kultyvuojamos terpėse , turinčiose gyvulinių baltymų , ir vištos embrionose.Spirocheta plinta limfa vėliau krauju.Dažniausiai nustatom laimo liga remiantis klinikiniais simptomais , bet antroje triečioje stadijoje reikalinga laboratorinė diagnostika.Tyriamoji medž:kraujo serumas,likvoras, šlapimas, erkės.serologinė diagnostika atliekama
31 klausimas
Juodligės sukėlėjo morfologija,kultūrinės savybės
Tipiškos gram+ ląstelės , nejudrios, užapvalintais galais , turi kapsulę.Išsidėsto ilgomis grandinėmis, panašiomis į bambuko stiebą.Sporos yra ląstelės centre.Užkrėstose audiniuose grandinėlės trumpesnės , sporos nesusidaro, kapsulė ryškesnė.citoplazmoje matomos vakuolės.nukleidas yra ląstelės centre.Naujas ląstelės dalijimasis prasideda dar nepasibaigus senajam todėl ir susidaro grandinėlės.
Kultūrinės savybės:aerobas, optimali augimo temperatūra 37-28.Gerai auga paprastose terpėse{mėsos peptono agare, kraujo agare , Ph 7.2-7.6. užauga per 18-20h MPA sudaro apvalias , nelygiais kraštais R formos kolonijas , kurios šviečiant išsklaidytai šviesai, panašios į sudaužytą stiklą.Buljone susidaro nuosėdos panašios į vatos gumulėlius, pats buljonas lieka skaidrus.Hemolizė nebudinga.Skaido želatiną, auga joje apverstos eglutės forma.in vivo sudaro kapsulę.nuo kitų bacilų atskiriama iš kapsulės , judrumo , hemolizės, patogeniškumo laboratoriniams gyvūnams, juodligė buna odos 95(–mirštamumas 10(
plaučių 5(–mirštamumas-85(
virškinamojo trakto apie 1(-mirštamumas 50(