Turinys
Įvadas 3Ligos priežastys 4Simptomai 4Ligos eiga 5Komplikacijos 5Tyrimai 6Gydymas 6Profilaktika 6Ar reikia bijoti skiepų? 7Miršta tūkstančiai 7Išvados 8Naudota literatūra: 10ĮvadasVis dažniau tenka išgirsti apie gyvūnų apkandžiotus žmones. Patirtą stresą ir skausmą paprastai lydi baimė susirgti pasiutlige. Apie riziką susirgti pasiutlige, apie pirmąją pagalbą, gydymą ir kitus svarbius dalykus, kuriuos reikia žinoti kiekvienam žmogui, pakalbėsime šiame pranešime.Iš dabar žinomų įvairių žmogaus ligų svarbiausios yra patogeninių mikroorganizmų sukeltos ligos. Šiomis ligomis žmogus užsikrečia nuo kito žmogaus arba gyvulių, paukščių, nariuotakojų, žuvų. Būtent pasiutligė žmogus užsikrečia nuo sergančių gyvulių. Tačiau ir dabar kai kuriose šalyse ūminių infekcinių ligų problema dar ne iki galo išspręsta.Pastaraisiais metais visuomenės informavimo priemonėse dažnai girdime apie padažnėjusius gyvūnų pasiutligės atvejus. Tokiais atvejais dažniausiai kalbama apie lapes, mangutus ir šunis, nes tarp šių gyvūnų ypač dažnai registruojama ir mirtina liga.Norėčiau priminti, kad šia liga gali sirgti ir katės, ir kiti naminiai gyvūnai.
Pasiutligė (lot. rabies) – tai virusinė liga, kurios metu pažeidžiama centrinė nervų sistema, todėl kyla traukulių, rijimo bei kvėpavimo raumenų spazmų. BŪTINA ŽINOTI: Įkandus gyvūnui, žaizdą ir odą aplink ją būtina nuplauti muilu,nusausinti, patepti jodo tirpalu ar kitu dezinfektantu. Pasiutligės virusas sušalusio gyvūno galvos smegenyse gyvybingas išlieka iki 90 dienų. 60 laipsnių temperatūroje jis žūva per 5 minutes, verdant – per 2 minutes. Greitai žūva veikiamas dezinfekcinių medžiagų ir proteolitinių fermentų. Jautrus ultravioletiniams spinduliams, tiesioginiams saulės spinduliams, išdžiūvimui, pakartotinam atšildymui ir atšaldymui, eteriui, acetonui, chloroformui, metilo alkoholiui. Sutvarkius žaizdą, būtina uždėti tvarstį ir kreiptis pagalbos.Ligos priežastysLigą sukelia virusas, kurio nešiotojai yra šunys, vilkai, lapės, katės, žiurkės, karvės, arkliai, kiaulės, paukščiai ir kiti gyvūnai. Žmogus užsikrečia įkandus pasiutusiam gyvuliui ir su jo seilėmis virusui patekus į žaizdą. Labai retai galima užsikrėsti seilėms patekus ant sužeistos odos ar gleivinės.
Šunų pasiutligė dažniausiai pasireiškia išreikštu sujaudinimu. Šunų pasiutligės inkubacinis periodas trunka 3-10 savaičių. Šunų šeimininkams derėtų žinoti, jog ligos pradžioje pasikeičia šuns elgsena: jis tampa nepaklusnus, neėda, tik graužia įvairius daiktus, blaškosi, loja užkimusiu balsu, nelaka ir vengia vandens, negali nuryti seilių.Tačiau liga gali pasireikšti ir ramiąja forma, kai sujaudinimo reiškinių nebūna. Po kelių dienų paralyžiuojamas apatinis žandikaulis ir užpakalinės galūnės. Šuo graužia ir laižo įkandimo vietą, jam išsiplečia vyzdžiai. Jis gali pabėgti iš namų, be lojimo pulti ir kandžioti kitus gyvūnus ar žmones, ryti nevalgomus daiktus. Šuniui būna stiprus seilėtekis ir vėmimas. Pasiutęs šuo nugaišta per 1-2 savaites.SimptomaiAgresyvumas Bendras silpnumas Haliucinacijos Sutrikęs miegas Nežymus karščiavimas Traukuliai Rijimo sutrikimai Paralyžiai Sąmonės sutrikimas Pažeistos vietos deginimas, paraudimasLigos eiga Liga prasideda įkandimo vietos patinimu, paraudimu, atsiradusiu jos skausmingumu. Pablogėja bendra savijauta, balsas užkimsta, galūnės pasidaro šaltos, pila prakaitas šiek tiek pakyla temperatūra, atsiranda nemiga, baimė, žmogus tampa irzlus. Vėliau, mėginant gerti skysčius ar pamačius vandenį, užeina skausmingi rijimo raumenų traukuliai, ligonis negali praryti seilių, vėliau stemplės raumenys skausmingai susitraukia net pamačius ar išgirdus vandes čiurlenimą. Stipri šviesa, triukšmas, skersvėjis taip pat sukelia traukulių priepuolį. Vėliau laikosi aukšta temperatūra. Iš pradžių sąmonė būna normali, vėliau sutrinka psichika. Sutrikus sąmonei, prasideda regėjimo ir klausos haliucinacijos, kalba tampa nerišli, ligonis būna agresyvus, gali įkąsti aplinkiniams. Kvėpavimas tampa nelygus, gilus, ligonis dūsauja ir žagsi. Sustiprėja seilėtekis ir traukuliai.Prasidėjus paralyžiui ligonis gali mirti dėl kvėpavimo sustojimo.Liga pasireiškia praėjus nuo 10 dienų iki 1 metų, dažniausiai – po 30-60 dienų nuo įkandimo. Tai priklauso nuo įkandimo vietos, žaizdos gylio, nukentėjusiojo amžiaus ir paskiepijimo laiko. Nuo pasiutligės mirštama 5-7, retesniais atvejais 10-12 parą nuo ligos pasireiškimo.KomplikacijosLaiku nepradėjus skiepijimo, susergama, o susirgus mirštama. Skiepytiems asmenims gali būti laikinų paralyžių.TyrimaiLiga nustatoma įvertinus įkandimo duomenis, simptomus, ištyrus įkandusio gyvūno smegenis ir nustačius, kad gyvūnas sirgo pasiutlige.GydymasLigonis gydomas ligoninėje, atskiroje palatoje, pritaikytoje neramiems pacientams, saugomas nuo išorinių dirgiklių (stiprios šviesos, triukšmo). Suleidžiama antikūnų (imunoglobulinų, serumo) prieš pasiutligę. Efektyvių gydymo priemonių nėra. Būtina individuali nuolatinė ligonio priežiūra. Naudojamos raminamosios priemonės: chloralhidrato klizmos, fenobarbitalis, atropinas, narkotikai.ProfilaktikaŠunis būtina registruoti ir skiepyti nuo pasiutligės. Susirgęs gyvūnas užmigdomas ir gabenamas į veterinarinę laboratoriją. Jei ligos požymių nėra, gyvūnas izoliuojamas ir stebimas 10 parų. Jei sveiką gyvūną apkandžioja pasiutęs, pirmasis skiepijamas ir paliekamas veterinarijos gydykloje. Žmonių rūbai, lietę pasiutusį gyvūną ar užteršti seilėmis, turi būti virinami ar dezinfekuojami.Įkandus įtartinam gyvūnui, žaizda kruopščiai sutvarkoma. Jei kraujavimas iš žaizdos nežymus, jis nestabdomas. Žaizda praplaunama muilo tirpalu, patepama 10 proc. spiritiniu jodo tirpalu. Nedelsiant, nesugaišus nė dienos, nukentėjusiajam švirkščiama pasiutligės vakcina. Skiepų kursas individualus – nuo 7 iki 25 dienų. Esant sunkiems įkandimams, skiepai kombinuojami su imunoglobulinais.Gydytojai epidemiologai primygtinai prašo visų gyventojų būti budriems, vengti kontaktų su nežinomais, keisto elgesio gyvūnais, o įvykusį sąlytį įvertinti kaip pavojų gyvybei. Medikams paskyrus, nukentėjusysis privalo skubiai pasiskiepyti nuo pasiutligės ir paskirto vakcinų kurso savo noru jokiu būdu nenutraukti. Deja, vis dar atsiranda nukentėjusiųjų, atsisakančių skiepytis arba norinčių nutraukti vakcinaciją, nors sužalojusiam gyvūnui jau yra diagnozuota pasiutligė.Šia liga užsikrečiama, kai pasiutęs gyvūnas sukandžioja, apdrasko arba vien tik apseilėja pažeistą odą. Nuo šios ligos nėra jokios kitos pagalbos, tik laiku pradėtas ir baigtas profilaktinio gydymo kursas imunoglobulinu arba antirabine vakcina. Pasirodžius pirmiesiems pasiutligės požymiams, medikai pagelbėti negali, žmogus miršta. Pasiutlige segantys laukiniai gyvūnai šiais metais pradėjo migruoti į miestus, sukeldami didelį pavojų gyventojams. Per pastaruosius dešimtį metų net 2,5 karto padaugėjo įvairių gyvūnų apkandžiotų ir apdraskytų Lietuvos gyventojų. Įtarimą dėl galimos pasiutligės dažniausiai sukėlė usūrinių šunų, kiaunių ir lapių, rečiau šeškų, audinių, žebenkšties ar šikšnosparnio padaryti sužalojimai.Ar reikia bijoti skiepų?Pasak specialistų, gyventojams nereikia baimintis dėl skiepijimo procedūros: nuo 1993 m. skiepijama ne į pilvo poodį, o į rankos žastą. Vakcinacijos kursas – penkios injekcijos, atliekamos per mėnesį. Naudojama išvalyta, inaktyvuota prancūziška VERORAB pasiutligės vakcina, pagaminta Vero ląstelių pagrindu. Vakcinacija nemokama. Jei žmogus nukentėjo nuo žinomo ir nuo pasiutligės skiepijamo šuns, vakcinacija nerekomenduojama.Daugiau informacijos apie imunoprofilaktika prieš pasiutligę gausite, paskambinę nemokamu Sveikatos apsaugos ministerijos telefonu 8 800 66 00 4Miršta tūkstančiaiŠiemet Klaipėdoje užregistruoti jau trys pasiutligės atvejai. Pavojinga liga nustatyta Melnragėje naminiam katinui, Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje laukiniam šeškui ir praėjusį penktadienį mangutui. Pernai Klaipėdoje buvo užregistruota net 10 pasiutligės atvejų.Kasmet daugėja žmonių, kurie nukenčia nuo įvairių pasiutusių ar įtariamų sergant šia liga gyvūnų.Praėjusiais metais uostamiestyje nuo sveikų, neišaiškintų ar pasiutlige sergančių gyvūnų nukentėjo 534 žmonės. Suaugusieji ir vaikai dažniausiai nukenčia nuo namuose auginamų šunų. Iš laukinių gyvūnų žmones dažniausiai puola lapės ir mangutai (ūsuriniai šunys).Pasiutlige žmonės serga visuose žemynuose. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuo šios pavojingos ligos miršta beveik 40 tūkstančių žmonių, Europoje – 50.Lietuvoje per pastaruosius 40 metų pasiutligės virusu užsikrėtė ir mirė 10 žmonių. Septynis iš jų apkandžiojo laukiniai, o tris – naminiai gyvūnai. Šie žmonės į medikus nesikreipė, nesiskiepijo.Paskutinysis mirties atvejis, 2004 metais užregistruotas Prienų rajone, liko neaiškus. Medikams nepavyko nustatyti, ar miręs vaikas nesirgo pasiutlige. „Vienintelė kovos su pasiutlige priemonė – žmonių sąmoningumas. Naminių augintinių šeimininkai privalo laikytis gyvūno laikymo taisyklių. Jie neturi leisti, kad jų gyvūnas keltų grėsmę aplinkiniams. Ir svarbiausia – jis turi būti paskiepytas nuo pasiutligės“Tyrimas. Kiekvieną negalavimą, atsiradusį po 2 – 9 savaičių, apkandžiojus pasiutusiam gyvuliui, ypač kai įkandimo vieta skausminga ir patinusi, reikia laikyti įtartinu pasiutligės prodromu. Diagnozė galutinai paaiškėja, sutrikus kvėpavimui ir rijimui, atsiradus disfagijai, hidrofobijai, salivacijai, aerofobijai, haliucinacijoms, kliedėjimui ir agresyumui. Greita mirtis, prasidėjus paralyžiams, taip pat patvirtina pasiutligės diagnozę.Pasiutligę sunku diagnozuoti, kai nėra duomenų apie įkandimą, įkanda nepasiutęs gyvulys arba kai ligonis suserga pasiutimo fobija.Pasiutligę reikia diferencijuoti nuo isterijos, stabligės, bulbarinių poliomielito ir erkinio encefalito formų, botulizmo, apsinuodijimo akrichinu, strichninu.Diagnozę gali patvirtinti įkandusio gyvulio stebėjimas, o jam kritus, smegenų histologinis ištyrimas, kai randama Negrio kūnelių. Negrio kūnelių ieškoma mirusiojo smegenyse, Amonio rage. Daromi nefiksuotų smegenų tepinėliai arba atspaudai ant objektinio stikliuko ir dažomi Turevičiaus arba Muromcevo būdu. Panašiai dažomi ir fiksuoti histologiniai smegenų preperatai. Šiuos tyrimus geriausiai galima atlikti veterinarinėse arba Pastero stočių laboratorijose.Biologinis tyrimas diagnozei turi tik retrospekcinę reikšmę. Jis atliekamas, suleidžiant į baltųjų pelių arba triušių smegenis mirusiojo smegenų emulsiją.Išvados1. Padidėjusi laukinių žvėrių (lapių, usūrinių šunų) populiacija, sąlygoja pasiutligės židinių susiformavimą visoje Lietuvos teritorijose.2. Nepalanki epizootologinė situacija nulėmė išaugusį nukentėjusių asmenų skaičių iki 12 312, iš kurių 7786 (63.2 %) buvo skiepyti pasiutligės vakcina ir 92 asmenims (1.2%) skirtas pasiutligės imunoglobulinas.
3. 2005 m. pasiutligės imunobiologiniams preparatams išleista 1025463 Lt.
4. Kai kuriose apskrityse, nukentėję žmonės nuo įvairių gyvūnų skiepijami pasiutligės vakcina ir imunoglobulinu, esant sveikam ar žinomam gyvūnui, nepakankamai išsiaiškinus sužalojimo aplinkybes.
5. Esant nepalankiai pasiutligės epizootologinei situacijai, visoje šalies teritorijoje, žmonėms išlieka grėsmė užsikrėsti pasiutligės virusu.
1.1. lentelėPASIUTLIGĖS IMUNOPROFILAKTIKA APSKRITYSE 2004 – 2005 m.
Apskritys Kreipėsi Paskiepyta pasiutligės vakcina Kreipėsi daugiau Paskiepyta daugiau 2004m. 2005m. 2004m. 2005m. 2005m. 2005m.Alytaus 574 616 457 511 42 54Kauno 2018 2172 1443 1581 154 138Klaipėdos 1325 1602 967 1207 277 240Marijampolės 456 668 275 421 212 146Panevėžio 793 964 365 544 171 179Šiaulių 953 969 463 498 16 35Telšių 382 439 271 292 57 21Tauragės 386 401 308 322 15 14Utenos 551 636 386 475 85 89Vilniaus ir Trakų 3224225 3593252 1311165 1786149 35927 47516VISO 10917 12312 6411 7786 1395 1375
1.2.lentelė2005 m. NUKENTĖJUSIŲ ŽMONIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL SUŽALOJUSIŲ GYVŪNŲ RŪŠIS
Gyvūnai
Iš viso Nukentėję žmonės Nuo sveikų gyvūnų Nuo nežinomų gyvūnų Nuo pasiutusių gyvūnų Absoliutusskaičius AbsoliutusSkaičius Absoliutusskaičius Šunys 8032 5144 64.1 2409 30.0 479 6.0Katės 1766 837 47.4 616 34.9 313 17.7Žiurkės 103 13 12.6 90 87.4 0 0Galvijai 694 53 7.6 53 7.6 588 84.7Kiti naminiai gyvūnai 174 93 50.6 22 13.4 59 36.0Laukiniai gyvūnai 1543 44 2.9 276 17.9 1223 79.3Iš viso 12312 6184 50.2 3466 28.2 2662 21.6Naudota literatūra:1. K.Buninas „Infekcinės ligos“ ,Vilnius 1986m.;2. Alvydas Pavilonis, Aldona Lasinskaitė-Čerkašina, Vytautas Vaičiuvėnas, Laimis Akramas „Medicinos mikrobiologijos pagrindai“ Kaunas 2000m;3. V.Girdzijauskas „Mikrobiologija“ Vilnius 1976;4. P.Čibiras „Infekcinės ligos“, Vilnius 1978m.;5. P.Bluzmanas „Mikroorganizmai ir žmogus“, Kaunas 1990m.;6. http://www.medicine.lt7. http://www.sveikata.ltTurinys
Įvadas 3Ligos priežastys 4Simptomai 4Ligos eiga 5Komplikacijos 5Tyrimai 6Gydymas 6Profilaktika 6Ar reikia bijoti skiepų? 7Miršta tūkstančiai 7Išvados 8Naudota literatūra: 10
ĮvadasVis dažniau tenka išgirsti apie gyvūnų apkandžiotus žmones. Patirtą stresą ir skausmą paprastai lydi baimė susirgti pasiutlige. Apie riziką susirgti pasiutlige, apie pirmąją pagalbą, gydymą ir kitus svarbius dalykus, kuriuos reikia žinoti kiekvienam žmogui, pakalbėsime šiame pranešime.Iš dabar žinomų įvairių žmogaus ligų svarbiausios yra patogeninių mikroorganizmų sukeltos ligos. Šiomis ligomis žmogus užsikrečia nuo kito žmogaus arba gyvulių, paukščių, nariuotakojų, žuvų. Būtent pasiutligė žmogus užsikrečia nuo sergančių gyvulių. Tačiau ir dabar kai kuriose šalyse ūminių infekcinių ligų problema dar ne iki galo išspręsta.
Pastaraisiais metais visuomenės informavimo priemonėse dažnai girdime apie padažnėjusius gyvūnų pasiutligės atvejus. Tokiais atvejais dažniausiai kalbama apie lapes, mangutus ir šunis, nes tarp šių gyvūnų ypač dažnai registruojama ir mirtina liga.Norėčiau priminti, kad šia liga gali sirgti ir katės, ir kiti naminiai gyvūnai.Pasiutligė (lot. rabies) – tai virusinė liga, kurios metu pažeidžiama centrinė nervų sistema, todėl kyla traukulių, rijimo bei kvėpavimo raumenų spazmų. BŪTINA ŽINOTI: Įkandus gyvūnui, žaizdą ir odą aplink ją būtina nuplauti muilu,nusausinti, patepti jodo tirpalu ar kitu dezinfektantu. Pasiutligės virusas sušalusio gyvūno galvos smegenyse gyvybingas išlieka iki 90 dienų. 60 laipsnių temperatūroje jis žūva per 5 minutes, verdant – per 2 minutes. Greitai žūva veikiamas dezinfekcinių medžiagų ir proteolitinių fermentų. Jautrus ultravioletiniams spinduliams, tiesioginiams saulės spinduliams, išdžiūvimui, pakartotinam atšildymui ir atšaldymui, eteriui, acetonui, chloroformui, metilo alkoholiui. Sutvarkius žaizdą, būtina uždėti tvarstį ir kreiptis pagalbos.
Ligos priežastysLigą sukelia virusas, kurio nešiotojai yra šunys, vilkai, lapės, katės, žiurkės, karvės, arkliai, kiaulės, paukščiai ir kiti gyvūnai. Žmogus užsikrečia įkandus pasiutusiam gyvuliui ir su jo seilėmis virusui patekus į žaizdą. Labai retai galima užsikrėsti seilėms patekus ant sužeistos odos ar gleivinės. Šunų pasiutligė dažniausiai pasireiškia išreikštu sujaudinimu. Šunų pasiutligės inkubacinis periodas trunka 3-10 savaičių. Šunų šeimininkams derėtų žinoti, jog ligos pradžioje pasikeičia šuns elgsena: jis tampa nepaklusnus, neėda, tik graužia įvairius daiktus, blaškosi, loja užkimusiu balsu, nelaka ir vengia vandens, negali nuryti seilių.Tačiau liga gali pasireikšti ir ramiąja forma, kai sujaudinimo reiškinių nebūna. Po kelių dienų paralyžiuojamas apatinis žandikaulis ir užpakalinės galūnės. Šuo graužia ir laižo įkandimo vietą, jam išsiplečia vyzdžiai. Jis gali pabėgti iš namų, be lojimo pulti ir kandžioti kitus gyvūnus ar žmones, ryti nevalgomus daiktus. Šuniui būna stiprus seilėtekis ir vėmimas. Pasiutęs šuo nugaišta per 1-2 savaites.
Simptomai
Agresyvumas Bendras silpnumas Haliucinacijos Sutrikęs miegas Nežymus karščiavimas Traukuliai Rijimo sutrikimai Paralyžiai Sąmonės sutrikimas Pažeistos vietos deginimas, paraudimas
Ligos eiga Liga prasideda įkandimo vietos patinimu, paraudimu, atsiradusiu jos skausmingumu. Pablogėja bendra savijauta, balsas užkimsta, galūnės pasidaro šaltos, pila prakaitas šiek tiek pakyla temperatūra, atsiranda nemiga, baimė, žmogus tampa irzlus. Vėliau, mėginant gerti… skysčius ar pamačius vandenį, užeina skausmingi rijimo raumenų traukuliai, ligonis negali praryti seilių, vėliau stemplės raumenys skausmingai susitraukia net pamačius ar išgirdus vandes čiurlenimą. Stipri šviesa, triukšmas, skersvėjis taip pat sukelia traukulių priepuolį. Vėliau laikosi aukšta temperatūra. Iš pradžių sąmonė būna normali, vėliau sutrinka psichika. Sutrikus sąmonei, prasideda regėjimo ir klausos haliucinacijos, kalba tampa nerišli, ligonis būna agresyvus, gali įkąsti aplinkiniams. Kvėpavimas tampa nelygus, gilus, ligonis dūsauja ir žagsi. Sustiprėja seilėtekis ir traukuliai.Prasidėjus paralyžiui ligonis gali mirti dėl kvėpavimo sustojimo.Liga pasireiškia praėjus nuo 10 dienų iki 1 metų, dažniausiai – po 30-60 dienų nuo įkandimo. Tai priklauso nuo įkandimo vietos, žaizdos gylio, nukentėjusiojo amžiaus ir paskiepijimo laiko. Nuo pasiutligės mirštama 5-7, retesniais atvejais 10-12 parą nuo ligos pasireiškimo.
KomplikacijosLaiku nepradėjus skiepijimo, susergama, o susirgus mirštama. Skiepytiems asmenims gali būti laikinų paralyžių.
TyrimaiLiga nustatoma įvertinus įkandimo duomenis, simptomus, ištyrus įkandusio gyvūno smegenis ir nustačius, kad gyvūnas sirgo pasiutlige.
GydymasLigonis gydomas ligoninėje, atskiroje palatoje, pritaikytoje neramiems pacientams, saugomas nuo išorinių dirgiklių (stiprios šviesos, triukšmo). Suleidžiama antikūnų (imunoglobulinų, serumo) prieš pasiutligę. Efektyvių gydymo priemonių nėra. Būtina individuali nuolatinė ligonio priežiūra. Naudojamos raminamosios priemonės: chloralhidrato klizmos, fenobarbitalis, atropinas, narkotikai.
ProfilaktikaŠunis būtina registruoti ir skiepyti nuo pasiutligės. Susirgęs gyvūnas užmigdomas ir gabenamas į veterinarinę laboratoriją. Jei ligos požymių nėra, gyvūnas izoliuojamas ir stebimas 10 parų. Jei sveiką gyvūną apkandžioja pasiutęs, pirmasis skiepijamas ir paliekamas veterinarijos gydykloje. Žmonių rūbai, lietę pasiutusį gyvūną ar užteršti seilėmis, turi būti virinami ar dezinfekuojami.Įkandus įtartinam gyvūnui, žaizda kruopščiai sutvarkoma. Jei kraujavimas iš žaizdos nežymus, jis nestabdomas. Žaizda praplaunama muilo tirpalu, patepama 10 proc. spiritiniu jodo tirpalu. Nedelsiant, nesugaišus nė dienos, nukentėjusiajam švirkščiama pasiutligės vakcina. Skiepų kursas individualus – nuo 7 iki 25 dienų. Esant sunkiems įkandimams, skiepai kombinuojami su imunoglobulinais.Gydytojai epidemiologai primygtinai prašo visų gyventojų būti budriems, vengti kontaktų su nežinomais, keisto elgesio gyvūnais, o įvykusį sąlytį įvertinti kaip pavojų gyvybei. Medikams paskyrus, nukentėjusysis privalo skubiai pasiskiepyti nuo pasiutligės ir paskirto vakcinų kurso savo noru jokiu būdu nenutraukti. Deja, vis dar atsiranda nukentėjusiųjų, atsisakančių skiepytis arba norinčių nutraukti vakcinaciją, nors sužalojusiam gyvūnui jau yra diagnozuota pasiutligė.Šia liga užsikrečiama, kai pasiutęs gyvūnas sukandžioja, apdrasko arba vien tik apseilėja pažeistą odą. Nuo šios ligos nėra jokios kitos pagalbos, tik laiku pradėtas ir baigtas profilaktinio gydymo kursas imunoglobulinu arba antirabine vakcina. Pasirodžius pirmiesiems pasiutligės požymiams, medikai pagelbėti negali, žmogus miršta. Pasiutlige segantys laukiniai gyvūnai šiais metais pradėjo migruoti į miestus, sukeldami didelį pavojų gyventojams. Per pastaruosius dešimtį metų net 2,5 karto padaugėjo įvairių gyvūnų apkandžiotų ir apdraskytų Lietuvos gyventojų. Įtarimą dėl galimos pasiutligės dažniausiai sukėlė usūrinių šunų, kiaunių ir lapių, rečiau šeškų, audinių, žebenkšties ar šikšnosparnio padaryti sužalojimai.
Ar reikia bijoti skiepų?Pasak specialistų, gyventojams nereikia baimintis dėl skiepijimo procedūros: nuo 1993 m. skiepijama ne į pilvo poodį, o į rankos žastą. Vakcinacijos kursas – penkios injekcijos, atliekamos per mėnesį. Naudojama išvalyta, inaktyvuota prancūziška VERORAB pasiutligės vakcina, pagaminta Vero ląstelių pagrindu. Vakcinacija nemokama. Jei žmogus nukentėjo nuo žinomo …ir nuo pasiutligės skiepijamo šuns, vakcinacija nerekomenduojama.Daugiau informacijos apie imunoprofilaktika prieš pasiutligę gausite, paskambinę nemokamu Sveikatos apsaugos ministerijos telefonu 8 800 66 00 4Miršta tūkstančiai
Šiemet Klaipėdoje užregistruoti jau trys pasiutligės atvejai. Pavojinga liga nustatyta Melnragėje naminiam katinui, Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje laukiniam šeškui ir praėjusį penktadienį mangutui. Pernai Klaipėdoje buvo užregistruota net 10 pasiutligės atvejų.Kasmet daugėja žmonių, kurie nukenčia nuo įvairių pasiutusių ar įtariamų sergant šia liga gyvūnų.Praėjusiais metais uostamiestyje nuo sveikų, neišaiškintų ar pasiutlige sergančių gyvūnų nukentėjo 534 žmonės. Suaugusieji ir vaikai dažniausiai nukenčia nuo namuose auginamų šunų. Iš laukinių gyvūnų žmones dažniausiai puola lapės ir mangutai (ūsuriniai šunys).Pasiutlige žmonės serga visuose žemynuose. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet pasaulyje nuo šios pavojingos ligos miršta beveik 40 tūkstančių žmonių, Europoje – 50.Lietuvoje per pastaruosius 40 metų pasiutligės virusu užsikrėtė ir mirė 10 žmonių. Septynis iš jų apkandžiojo laukiniai, o tris – naminiai gyvūnai. Šie žmonės į medikus nesikreipė, nesiskiepijo.Paskutinysis mirties atvejis, 2004 metais užregistruotas Prienų rajone, liko neaiškus. Medikams nepavyko nustatyti, ar miręs vaikas nesirgo pasiutlige. „Vienintelė kovos su pasiutlige priemonė – žmonių sąmoningumas. Naminių augintinių šeimininkai privalo laikytis gyvūno laikymo taisyklių. Jie neturi leisti, kad jų gyvūnas keltų grėsmę aplinkiniams. Ir svarbiausia – jis turi būti paskiepytas nuo pasiutligės“Tyrimas. Kiekvieną negalavimą, atsiradusį po 2 – 9 savaičių, apkandžiojus pasiutusiam gyvuliui, ypač kai įkandimo vieta skausminga ir patinusi, reikia laikyti įtartinu pasiutligės prodromu. Diagnozė galutinai paaiškėja, sutrikus kvėpavimui ir rijimui, atsiradus disfagijai, hidrofobijai, salivacijai, aerofobijai, haliucinacijoms, kliedėjimui ir agresyumui. Greita mirtis, prasidėjus paralyžiams, taip pat patvirtina pasiutligės diagnozę.
Pasiutligę sunku diagnozuoti, kai nėra duomenų apie įkandimą, įkanda nepasiutęs gyvulys arba kai ligonis suserga pasiutimo fobija.Pasiutligę reikia diferencijuoti nuo isterijos, stabligės, bulbarinių poliomielito ir erkinio encefalito formų, botulizmo, apsinuodijimo akrichinu, strichninu.Diagnozę gali patvirtinti įkandusio gyvulio stebėjimas, o jam kritus, smegenų histologinis ištyrimas, kai randama Negrio kūnelių. Negrio kūnelių ieškoma mirusiojo smegenyse, Amonio rage. Daromi nefiksuotų smegenų tepinėliai arba atspaudai ant objektinio stikliuko ir dažomi Turevičiaus arba Muromcevo būdu. Panašiai dažomi ir fiksuoti histologiniai smegenų preperatai. Šiuos tyrimus geriausiai galima atlikti veterinarinėse arba Pastero stočių laboratorijose.Biologinis tyrimas diagnozei turi tik retrospekcinę reikšmę. Jis atliekamas, suleidžiant į baltųjų pelių arba triušių smegenis mirusiojo smegenų emulsiją.Išvados
1. Padidėjusi laukinių žvėrių (lapių, usūrinių šunų) populiacija, sąlygoja pasiutligės židinių susiformavimą visoje Lietuvos teritorijose.
2. Nepalanki epizootologinė situacija nulėmė išaugusį nukentėjusių asmenų skaičių iki 12 312, iš kurių 7786 (63.2 %) buvo skiepyti pasiutligės vakcina ir 92 asmenims (1.2%) skirtas pasiutligės imunoglobulinas.
3. 2005 m. pasiutligės imunobiologiniams preparatams išleista 1025463 Lt.
4. Kai kuriose apskrityse, nukentėję žmonės nuo įvairių gyvūnų skiepijami pasiutligės vakcina ir imunoglobulinu, esant sveikam ar žinomam gyvūnui, nepakankamai išsiaiškinus sužalojimo aplinkybes.
5. Esant nepalankiai pasiutligės epizootologinei situacijai, visoje šalies teritorijoje, žmonėms išlieka grėsmė užsikrėsti pasiutligės virusu.
1.1. lentelėPASIUTLIGĖS IMUNOPROFILAKTIKA APSKRITYSE 2004 – 2005 m.
Apskritys Kreipėsi Paskiepyta pasiutligės vakcina Kreipėsi daugiau Paskiepyta daugiau 2004…m. 2005m. 2004m. 2005m. 2005m. 2005m.Alytaus 574 616 457 511 42 54Kauno 2018 2172 1443 1581 154 138Klaipėdos 1325 1602 967 1207 277 240Marijampolės 456 668 275 421 212 146Panevėžio 793 964 365 544 171 179Šiaulių 953 969 463 498 16 35Telšių 382 439 271 292 57 21Tauragės 386 401 308 322 15 14Utenos 551 636 386 475 85 89Vilniaus ir Trakų 3224225 3593252 1311165 1786149 35927 47516VISO 10917 12312 6411 7786 1395 1375
1.2.lentelė2005 m. NUKENTĖJUSIŲ ŽMONIŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL SUŽALOJUSIŲ GYVŪNŲ RŪŠIS
Gyvūnai
Iš viso Nukentėję žmonės Nuo sveikų gyvūnų Nuo nežinomų gyvūnų Nuo pasiutusių gyvūnų
Absoliutusskaičius AbsoliutusSkaičius Absoliutusskaičius Šunys 8032 5144 64.1 2409 30.0 479 6.0Katės 1766 837 47.4 616 34.9 313 17.7Žiurkės 103 13 12.6 90 87.4 0 0Galvijai 694 53 7.6 53 7.6 588 84.7Kiti naminiai gyvūnai 174 93 50.6 22 13.4 59 36.0Laukiniai gyvūnai 1543 44 2.9 276 17.9 1223 79.3Iš viso 12312 6184 50.2 3466 28.2 2662 21.6Naudota literatūra:
1. K.Buninas „Infekcinės ligos“ ,Vilnius 1986m.;2. Alvydas Pavilonis, Aldona Lasinskaitė-Čerkašina, Vytautas Vaičiuvėnas, Laimis Akramas „Medicinos mikrobiologijos pagrindai“ Kaunas 2000m;3. V.Girdzijauskas „Mikrobiologija“ Vilnius 1976;4. P.Čibiras „Infekcinės ligos“, Vilnius 1978m.;5. P.Bluzmanas „Mikroorganizmai ir žmogus“, Kaunas 1990m.;6. http://www.medicine.lt7. http://www.sveikata.lt