Kampilobakterijų vaidmuo maisto saugos kontekste

KAMPILOBAKTERIOZĖ

Kampilobakterijos yra viena iš dažniausių žmonių žarnyno infekcinių ligų priežastis. Daugelyje pasaulio šalių kampilobakterijų sukeltos infekcijos yra dažnesnės nei salmoneliozė ar šigeliozė. Ekonomiškai besivystančiose šalyse šių sukėlėjų sukelti viduriavimai yra dažniausi tarp mažų vaikų. Pastaraisiais metais ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse Campylobacter infekcija turi didėjimo tendenciją, kurios priežastys nėra gerai žinomos. /2/

Kampilobakterijų yra žinoma 16 rūšių, tačiau 6 jų rūšys labiausiai patogeniškos žmogui: C.jejuni, C.coli, C.lari ir kitos. /2/
Maistinių zoonozių sukėlėjai (salmonelės, kampilobakterijos, listerijos, ešerichijos) gana plačiai paplitę žmonių, gyvulių bei paukščių tarpe irr daro didelę žalą žmonių ir gyvūnų sveikatingumui bei sukelia ženklius ekonominius nuostolius gyvulių ir paukščių augintojams. Žmonės zoonozėmis užsikrečia vartodami infekuotų gyvūnų pieną, mėsą, kiaušinius bei technologiškai ruošiant maisto produktus. /5/

Apie ligą

§ Kampilobakterijozė – per maistą plintanti infekcinė liga (zoonozė), kurią sukelia Campylobacter bakterijos. Ligos simptomai paprastai pasireiškia po dviejų – penkių dienų po užsikrėtimo. Tačiau šis slaptasis ligos laikotarpis gali trukti nuo vienos iki dešimties dienų. /3/
§ Liga paprastai pasireiškia viduriavimu (neretai su krauju), pilvo, galvos skausmais, pykinimu ir/ar vėmimu. Šie simptomai gaali trukti nuo 3 iki 6 dienų. Tačiau neretai liga gali prasidėti „apendicito priepuoliu“./3/
§ Infekcijos dozė nemaža – 500-800 bakterijų. /2/ Kitais šaltiniais rašoma, kad mažiau nei 500 bakterijų. /3/ Bakterijos su išmatomis išskiriamos visą viduriavimo laiką. Jei ligonis negydomas antibakteriniais vaistais, jos gali būti išskiriamos 2 – 7 savaites. Ilgesnis ba

akterijų išskyrimas yra retas. /3/
§ Mirštamumas yra labai retas ir infekcija labiau pavojinga mažiems vaikams, senyvo amžiaus asmenims ar suaugusiems, sergantiems kitomis ligomis, pavyzdžiui AIDS. /3/
§ Kampilobakteriozė gali komplikuotis sepsiu (bakterijų patekimas į kraują), kepenų, kasos uždegimu. Labai retai, bet po persirgtos ligos galimos tokios komplikacijos: sąnarių uždegimas, neurologiniai sutrikimai (Guillan-Barre sindromas), paralyžiai. /1/ Guillan-Barre sindromas prasideda praėjus keletui savaičių po viduriavimo, ir veikia nervų sistemą. Šis sindromas išsivysto tuomet, kai ligonio imuninė sistema ima atakuoti savo paties nervus, dėl to jie keliomis savaitėms paralyžuojami. Tuomet reikia intensyviai gydyti. Apskaičiuota, kad iš 1000 asmenų, persirgusių kampilobakterijoze, šiuo sindromu suserga vienas žmogus. /3/

Kampilobakteriozė yra viena labiausiai paplitusių maistinių zoonozių po salmoneliozės. Liga pasireiškia virškinimo sutrikimu, gausiu viduriavimu. Ši maistinė zoonozė yra paplitusi ir nepakankamai išsivysčiusiose, ir iššsivysčiusiose šalyse. Iki 1990 m. ši infekcija daugelyje pasaulio šalių beveik nebuvo registruojama. Čekijoje 2000 m. buvo užregistruota per 20 000 kampilobakteriozės atvejų, arba 200 atvejų 100 000 gyventojų; Anglijoje ir Velse 2001 m. užregistruota 56 000 atvejų. JAV kasmet kampilobakterijoze suserga maždaug 2,4 mln. gyventojų. Šiuo metu daugiausia paplitusios dvi kampilobakterijų padermės: Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli. Industrinėse šalyse vyrauja Campylobacter jejuni padermė (85%), o Campylobacter coli kur kas rečiau sutinkama (tik 7%). /5/
Kai kurių autorių duomenimis, kampilobakterijomis paukščių skerdienos užkrečiamos skerdimo metu. Kampilobakterijomis infekuotų paukščių skerdienų procentas kai kuriose šalyse labai di

idelis, pvz., Vengrijoje net 92%, Kipre 83%. /5/
Asmenys, sergantys kampilobakterijoze, gali pasveikti ir be specialaus gydymo. Visą viduriavimo periodą ligoniai turi gerti daug skysčių. Sunkiais atvejais, prireikus, gali būti skiriami antibakteriniai preparatai, kurie sutrumpina ligos trukmę, bet juos gali skirti tik gydytojas. Patiems ligoniams gydytis antibakteriniais preparatais nepatartina. /3/

Infekcijos šaltinis ir plitimas

Kampilobakterijos –polimorfiškos, plonos, lenktos, kabliuko, lekiančios žuvėdros, “S” raidės pavidalo, judrios, 0,2-0,8×0,5-8,0 mm dydžio lazdelės. Senose kultūrose gali būti sferinių ar kokinių formų, gramneigiamos, sporų ir kapsulių nesudaro. Chemoorganotrofai, mikroaerofilai (anaerobai), gerai auga esant 5-6 proc. deguonies, apie 10 proc. CO2. optimali augimo temperatūra 38-42 0C, optimalus pH 7,0-7,2. kaplimobakterijos gana atsparios žemai temperatūrai. Įprasti dezinfekciniai tirpalai jas sunaikina per keletą minučių. /1/

§ Kampilobakterijos gali būti randamos šiltakraujų naminių ir laukinių gyvūnų bei paukščių žarnyne. /2/
§ Bet kuri žalia mėsa, ypatingai subproduktai, gali būti užkrėsti kampilobakterijomis. Tačiau pagrindinis žmonių kampilobakteriozės infekcijos šaltinis yra naminių paukščių, ypatingai broilerių viščiukų, mėsa. Šių paukščių žarnyne kampilobakterijos gali būti randamos labai dideliais kiekiais. /2/
§ Šios bakterijos gali būti randamos ir kitame gyvūniniame maiste: jautienoje, kiaulienoje, avienoje, taip pat jūrų žuvyje. /2/
§ Infekcijos šaltiniu gali būti kampilobakterioze sergantys namų augintiniai, t. y. katės ir šunys. /2/
§ Pagrindinis infekcijos plitimas yra per nepakankamai šiluminiai apdorotą mėsą, paukštieną ir jų produktus bei nevirintą ar nepasterizuotą bakterijomis užterštą pieną. Už

žterštas Campylobacter bakterijomis vanduo taip pat gali būti infekcijos šaltiniu. /2/
§ Bet koks kitas maistas gali būti užterštas kampilobakterijomis maistą tvarkančio asmens rankomis, virtuvės įrankiais ar nuo sąlyčio su žalia mėsa. /2/ Pjaustant užkrėstą kampilobakterijomis paukštieną ant pjaustymo lentelės ir po to jos nenuplovus ar blogai nuplovus, ant jos pjaustyti kitus maisto produktus, kuriems paruošti nebūtina aukšta temperatūra arba apskritai šie produktai vartojami žali. /3/ Taigi kampilobakterijos gali patekti nuo žalios mėsos į kitus produktus. Dideli protrūkiai neretai būna susiję ne su paukštienos, o su nepasterizuoto pieno ar kampilobakterijomis užteršto vandens vartojimu./3/
§ Užsikrėsti šia infekcine liga galima nuo sąlyčio su užsikrėtusiu gyvūnu.
§ Nors sergančio kampilobakterioze žmogaus išmatose taip pat randama šios ligos bakterijų, tačiau infekcijos plitimas nuo žmogaus žmogui nėra būdingas šiai infekcijai, /2/, išskyrus mažus vaikus arba kai ligonis gausiai ir dažnai viduriuodamas išskiria labai didelius kiekius bakterijų. /3/
§ Nustatyta, kad šios bakterijos gali ilgai išgyventi užšaldytoje mėsoje, tačiau jautrios karščiui, išdžiūvimui.
§ Nors kampilobakterijos gali būti randamos gyvūniniame maiste, tačiau skirtingai nei salmonelės, jame jos nesidaugina. Dėl šios priežasties retai kyla maisto kilmės protrūkiai. /2/
Kampilobakterijos –polimorfiškos, plonos, lenktos, kabliuko, lekiančios žuvėdros, “S” raidės pavidalo, judrios, 0,2-0,8×0,5-8,0 mm dydžio lazdelės. Senose kultūrose gali būti sferinių ar kokinių formų, gramneigiamos, sporų ir kapsulių nesudaro. Chemoorganotrofai, mikroaerofilai (anaerobai), gerai auga es
sant 5-6 proc. deguonies, apie 10 proc. CO2. optimali augimo temperatūra 38-42 0C, optimalus pH 7,0-7,2. kaplimobakterijos gana atsparios žemai temperatūrai. Įprasti dezinfekciniai tirpalai jas sunaikina per keletą minučių. /1/
Žmonėms ligą dažniausiai sukelia Campylobacter jejuni rūšies bakterijos, ir tik apie 1% visų susirgimų sudaro kitų rūšių sukėlėjai (Campylobacter coli, Campylobacter laridis ir kiti). Manoma, kad Campylobacter jejuni yra geriausiai prisitaikiusi prie paukščių, kurie nešioja šias bakterijas be klinikinių ligos simptomų, kadangi paukščių kūno temperatūra joms augti yra pati tinkamiausia. Aplinkoje bakterija yra neatspari. Ten, kur deguonies pakanka, ji greitai žūva, o aplinkoje kur sumažėjęs deguonies kiekis, auga gerai. /3/
Campylobacter jejuni rūšyje išskirti 25 serovarai, iš kurių 1, 2 ir 3 –dažniausi žmonių kampilobakterijozių sukėlėjai. Ligos patogenezę nulemia didelis kampilobakterijų adhezinis ir invazinis aktyvumas. Jų prisitvirtinimą prie gleivinės lemia paviršiniai saviti adhezijai ir žiuželiai. Jos lengvai prasiskverbia pro gleives, epitetinių ląstelių membranas ir greitai kolonizuoja plonąją žarną, sukeldamos gleivinės pokyčius ir paburkimą, pasireiškiantį enterokolitų. Patogeniškumui svarbūs ir gaminami termolabilus bei termostabilus enterotoksinai. /1/
Termolabilaus enterotoksino veiksmas panašus į viduriavimą sukeliančius ešerichijų ir choleros viriono toksinus. Termostabilus enterotoksinas (endotoksinas) išsilaisvina žuvus kampilobakterijoms ir turi gramneigiamų bakterijų endotoksinų savybes. /1/
Kampilobakterijozė dažniausiai pasireiškia pavieniais atvejais, bet gali būti ir šios ligos protrūkių, kai vienu metu suserga grupė žmonių. Dauguma kampilobakterijozės atvejų susiję su žalios paukštienos apdorojimu arba kai maistui vartojama žalia ar nepakankamai termiškai apruošta paukštiena. /3/

Dauguma vištų yra užsikrėtę kampilobakterijomis. Joms ligos požymiai nebūna, todėl tokios vištos tampa kampilobakterijozės nešiotojomis, savo išmatomis užkrečiančios aplinką bei vandenį. Sveiki paukščiai dažniausiai ir užsikrečia per kampilobakterijomis apkrėstą aplinką ir vandenį. Jei pjaunant kampilobakterijų turinčius paukščius pažeidžiamas jų žarnynas, kampilobakterijos lengvai patenka į kitas paukštienos dalis. Maždaug pusė JAV rinkoje esančios žalios vištienos yra užkrėsta minėtomis bakterijomis. Dažnai kampilobakterijos randamos vištienos subproduktuose, ypač kepenyse./3/
Nepasterizuotas pienas irgi gali tapti šios ligos priežastimi. Pienas infekuojamas, jei karvės tešmenyje tūno ši infekcija, arba kai pienas užteršiamas mėšlu. /3/
Kampilobakterijozė yra ypač paplitusi besivystančiose šalyse, todėl keliautojai ar turistai, vykstantys į tokias šalis, turėtų būti atsargūs. /3/
Nors kampilobakterijiozė laikoma nemasinių susirgimu (pavienis atvejis) tačiau gali kilti epidemijos žydiniai užkratui patekus į vandens šaltinius. Pagrindinis užsikrėtimo kelias būtų per sergančių kampilobakterijoze gyvulių ir paukščių fekalijas patekus joms į geriamą vandens šaltinį. /11/
Kampilobakterijos, taip pat ir S.typhi bei šigelės gali būti perduodamos tarp homoseksualių vyrų. /4/
Kadangi mikroorganizmas pakankamai jautrus nepalankioms aplinkos sąlygoms, kai yra už šeimininko virškinamojo trakto, kampilobakterijos nesukelia problemų apdorojant maistą pasterizacijos metu ar dehidruojant. /11/

Paukščių ir jų produktų užterštumas maistinėmis zoonozėmis

Kaip ir minėjau, kad kai kurių autorių duomenimis, kampilobakterijomis paukščių skerdienos užkrečiamos skerdimo metu, todėl, Vilniaus universiteto Imunologijos institutas, kartu su Nacionaline veterinarijos laboratorija 2000-2002 metais vykdydamas tarptautinę programą COST 920 („Maisto produktų sukeltų zoonozių tyrimas ir priežiūra Europoje: koordinuotas maisto grandinės nagrinėjimas“), atliko paukščių zoonozių (salmoneliozės, kampilobakteriozės, kolibaciliozės ir listeriozės) paukščių skerdienose (šlaunelėse, krūtinėlėse, sparneliuose), gaišenose, pašaruose, skerdyklų nuoplovose diagnostinius minėtų infekcijų tyrimus. Paukščių zoonozių diagnostika buvo atliekama klasikiniais (bakteriologiniais, serologiniais) ir naujausiais tyrimo (imunofermentinės analizės, polimerazės grandininės reakcijos) metodais. Tyrimų rezultatai parodė, kad 2000–2002 m. paukščiai ir jų produktai daugiausia buvo infekuoti salmonelėmis ir kolibakterijomis (žr. lent.), o listeriozės iš viso nebuvo aptikta. /5/

Lentelė. Paukščių zoonozių sukėlėjai, identifikuoti paukštienos produktuose, patologinėje medžiagoje, skerdyklų aplinkoje (2000–2002 m.)

Sukėlėjas 2000 m. 2001 m. 2002 m.
E.coli 100 135 78
Campylobacter 13 6 0
Salmonella 22 72 11
Listeria monocytogenes 0 0 0
Iš viso 135 213 89
/5/

Kontrolė ir profilaktika

§ Infekcijos profilaktikai yra labai svarbios kontrolės priemonės visuose maisto gamybos etapuose „nuo tvarto iki stalo“. Šios priemonės turi būti įgyvendinamos tiek maisto pramonėje, tiek namų ūkiuose. /2
§ Nustatyta, kas taikomi specifiniai kampilobakteriozės kontrolės metodai fermose gali sumažinti Campylobacter infekcijos paplitimą tarp paukščių. Tokia kontrolė įmanoma, kai paukščiai laikomi uždarose patalpose. /2/
§ Kampilobakteriozės plitimo rizikos bei pieno užteršimo sumažinimas galvijų fermose nėra įrodytas, todėl vis tik reikėtų vengti vartoti nevirintą, nepasterizuotą karvės pieną.
§ Gera higienos praktika skerdimo metu padeda sumažinti skerdienos užteršimą gyvūnų fekalijomis, tačiau tai nėra garantija, kad Campylobacter sukėlėjų nebus mėsoje. Skerdyklų darbuotojų mokymo tikslas yra iki minimumo sumažinti žalios mėsos bakterinį užterštumą. /2/
§ Vienintelis efektyvus Campylobacter sukėlėjų pašalinimo iš užteršto maisto būdas yra kaitinimas (virimas, kepimas, pasterizavimas). /2/

Siekiant sumažinti paukščių sergamumą maistinėmis zoonozėmis ir paukštienos produktų užterštumą, rekomenduojama:
1. Aiškinti paukščių augintojams, ūkininkams bei paukštienos produktų perdirbėjams apie zoonozinius susirgimus ir kovos priemones. /5/
2. Sukurti informacinį tinklą ir rinkti duomenis apie maisto saugą, kokybę ir užterštumą infekcinėmis ligomis. /5/
3. Tobulinti maistinių zoonozių diagnostinius metodus ir diegti juos laboratorijų praktikoje. /5/
4. Tirti maistinių zoonozių sukėlėjų fenotipus, jų paplitimą, patogeniškumą ir moksliniu pagrindu sukurti prevencinių priemonių planą. /5/
Siekiant gauti finansinę Europos Bendrijos paramą, 2000 metais Švedijos institucijos pateikė daugiametę nacionalinę kampilobakterija užsikrėtusių broilerių priežiūros programą. Programos tikslas yra apskaičiuoti dabartinį bakterijos paplitimą tiek pagrindinėje gamyboje, tiek maisto grandinėje, ir palaipsniui stiprinti higienos priemonių ūkiuose įgyvendinimą siekiant sumažinti bakterijos paplitimo lygį ūkio lygmenyje, o vėliau ir maisto grandinėje. Komisija programą patvirtino, ir tam tikrą laikotarpį, neviršijantį ketverių metų, jai buvo skirta Bendrijos finansinė pagalba tam tikrų Švedijos patiriamų išlaidų padengimui ir vertingos techninės ir mokslinės informacijos rinkimui. Programa buvo pradėta 2001 m. liepos 1 d. /6/
Rizikos vertinimo ir visuomenės informavimo centras išnagrinėjęs chloro, jo junginių ir trinatrio fosfato panaudojimą paukščių skerdienos dekontaminacijai, šių medžiagų poveikį žmonių sveikatai ir galimą riziką, pateikia išvadas bei pasiūlymus. /8/
Analizė atlikta remiantis Europos Komisijos Mokslinio komiteto veterinarinių priemonių susijusių su visuomenės sveikata pateiktomis išvadomis: “Dėl naudos ir apribojimų antimikrobinių priemonių panaudojimo paukščių skerdienai” (1998 m. spalio 30 d.) ir EFSA rekomendacija “Opinion of the scientific comitee on veterinary measures relating to public health on the evaluation of antimicrobial treatments for poultry carcasses” (2003 m. balandžio 14-15 d). /8/

Rizikos vertinimo ir visuomenės informavimo centras siūlo uždrausti chloro junginių panaudojimą antimikrobiniam paukščių skerdenų apdorojimui. Pagal esamus mokslinės literatūros šaltinius ir rezultatus, chloro junginiai turi antimikrobinį poveikį daugeliui patogeninių mikroorganizmų, tačiau pilnai mikroorganizmų paukščių skerdenoje nepašalina. Norint aprobuoti šį antimikrobinio nukenksminimo metodą, visų pirmiausia reiktų apsvarstyti ir nuspręsti būtinas šiose įmonėse dirbančių darbuotojų sveikatos apsaugos priemones. Chloro junginių poveikyje paukščių skerdienos spalva pakinta, todėl rinkoje gali būti pradėta tiekti sanitarinė, prastos kokybės paukštiena. Rizikos vertinimo ir visuomenės informavimo centras rekomenduoja aprobuoti trinatrio fosfatą antimikrobiniam paukščių skerdienų apdorojimui, kadangi šis junginys pasižymi ženkliu bei plačiu antimikrobiniu poveikiu ir ES šalyse yra vartojamas kaip maisto produktų priedas (E 339iii). Be to, trinatrio fosfatas skerdienoje nesukelia sensorinių pakitimų ir neturi neigiamo poveikio vartotojų sveikatai. /8/
Europoje, kaip ir kituose regionuose, dėl gyvulių ligų, tokių kaip salmoneliozė, Kampilobakterijozė, listeriozė, ir toksinus gaminančių “E. coli” bakterijų, ne tik gyvulininkystė patiria nuostolių, bet ir kyla pavojus žmonių sveikatai. Vien metinės išlaidos per gyvulius plintančiai salmoneliozei, kuria per metus užsikrečia apie 160 tūkst. žmonių, gali pasiekti 2,8 mlrd. eurų. Du teisės aktai, kuriuos 2001 metų rugpjūtį pasiūlė Europos Komisija ir kuriems 2002-ųjų gegužę pritarė Europos Parlamentas, siūlo radikaliai peržiūrėti antropozoonozių – žmonėms ir gyvūnams bendrų ligų – taisykles. /9/
Vienas šių teisės aktų yra direktyva, reglamentuojanti antropozoonozių sukėlėjų stebėjimą siekiant sukaupti daugiau žinių apie šių patogeninių medžiagų tendencijas ir šaltinius. Sukauptos žinios turėtų padėti geriau įvertinti mikrobiologinę riziką ir priimti priemones, kurios padėtų ją valdyti. Didžiausias vaidmuo vertinant minėtą informaciją teks Europos maisto saugos tarnybai (EFSA). /9/
Gyvūnų organizmuose esančių patogeninių medžiagų kiekio mažinimas yra veiksmingiausias būdas užkirsti kelią antropozoonozių plitimui per maisto produktus, todėl, pasak Europos Komisijos, labai svarbu, kad naujieji teisės aktai siūlo patogeninių medžiagų kiekio mažinimo sistemą. Be to, naujoji direktyva reglamentuoja tam tikrų antropozoonozių sukėlėjų stebėjimą žmonių maisto ir gyvūnų pašarų grandinėse. /9/
Kaip išvengti užsikrėtimo namuose?

§ Mėsą ir jos produktus laikykite šaldytuve.
Maistui vartokite tik labai gerai termiškai paruoštus mėsos, ypatingai vištienos produktus. /2/ Norint, kad žūtų kampilobakterijos, temperatūra tokios mėsos viduje turi būti ne mažesnė kaip 80 – 90 º C. Viduje mėsa neturėtų būti rausva. Jeigu jums kavinėje ar restorane pateikia nepakankamai termiškai apruoštą mėsą, grąžinkite ją atgal! /3/ Venkite kepsnių, iš kurių bėga rausvas skystis. /2/
§ Venkite kryžminio maisto užteršimo virtuvėje: gyvūninį maistą laikykite atskirai nuo kito maisto, kruopščiai plaukite rankas po sąlyčio su žalia mėsa ir tarp atskirų maisto ruošimo etapų, nuplaukite šiltu tekančiu vandeniu paviršius, virtuvės įrankius, kurie turėjo sąlytį su žalia mėsa, paukštiena. /2/
§ Venkite nepasterizuoto arba nevirinto pieno ir jo produktų. Ypatingai tokio maisto neturi vartoti maži vaikai, senyvo amžiaus žmonės. /2
§ Kruopščiai nuplaukite daržoves ir vaisius, ypatingai jei jas valgote žalias. /2/
§ Maistui vartokite kokybišką geriamą vandenį. Nenaudokite maistui nenukenksminto paviršinių šaltinių vandens. /3/
§ Saugokite geriamo vandens šaltinius nuo užteršimo gyvūnų ekskrementais. Jei nesate tikri, kad vanduo saugus, geriausiai vartoti jį virintą. /2/
§ Kruopščiai plaukite rankas su muilu po sąlyčio su gyvūnų, viduriuojančių žmonių išmatomis, pasinaudojus tualetu, prieš maisto ruošimą. /2/
§ Ugdykite vaikus plautis rankutes prieš valgį ir ypatingai po sąlyčio su namuose auginamais gyvūnėliais. /2/
Produkto užšaldymas ženkliai sumažina kampilobakterijų populiaciją, tačiau net mažiausias kiekis likęs užšaldytame produkte gali išgyventi jame net keletą mėnesių, ir po nepakankamo mėsos apdorojimo užkrėsti suvartojusįjį. /11/
Gydytojai epidemiologai nepataria imti į kelionę jokio gaminio iš vištienos, mėsos vyniotinių, šaltienos, kepenų pašteto, blynelių su mėsa. Produktai vakuuminėje pakuotėje taip pat nėra saugūs. Smarkiai kintant jų laikymo temperatūrai arba pakuotėje susikaupus skysčiams juose dauginasi kampilobakterijos, sukeliančios ligą. Troškulį malšinti geriausiai grynu arba negazuotu mineraliniu vandeniu buteliuose. /7/

Ar dažnai žmonių kampilobakterijoze sergama pasaulyje ir Lietuvoje ?
Kampilobakterijozė yra dažniausia viduriavimą sukelianti priežastis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ypač ji dažna pavieniais atvejais. Dėl to, kad epidemiologinės priežiūros sistema yra labai ribota, kiekvienais metais Ligų kontrolės ir profilaktikos centras registruoja tik apie 10 000 susirgimų, tai yra maždaug 6 atvejus 100 000 gyventojų. Dauguma susirgimų yra nediagnozuojami ar nepranešami minėtai institucijai. Apskaičiuota, kad iš tiesų JAV kampilobakterijoze perserga apie 2 milijonus arba 1% žmonių. /3/
Kampilobakterijozės sukėlėjas ne retai išskiriamas kūdikiams ir jauniems žmonėms, vyrams dažniau nei moterims. Nors kampilobakterijozė nėra dažna mirties priežastis, apskaičiuota, kad nuo jos kasmet JAV miršta apie 500 žmonių. /3/
Amerikos Valstijose 1998 metais, atlikus tyrimus, buvo įrodyta, kad net 30-100 proc. naminių paukščių, 40-68 proc. atrajotojų ir 76 proc. kiaulių buvo užsikrėtę Campylobacter coli sukelėjais. Jie buvo rasti gyvūnų ir paukščių virškinimo trakte. /11/
Esant tokiai situacijai, netinkamai apdorojus mėsą skerdimo įmonėse yra galimybė užsikrėsti skerdieną bakterijomis. Kas ir įvyko JAV 2000 metais. Procentaliai buvo užkrėsta Kampilobakterijomis 67 proc. vištienos, 2-5 proc. kiaulienos, 0-5 proc.-jautienos ir 8 proc. avienos skerdienos. Daugiausiai buvo užkrėsta Campylobacter jejuni ir mažiau Campylobacter coli sukelėjais . Šį skerdiena buvo sunaikinta. /11/
1996 metais Amerikos Valstijose kampilobakteriozės protrūkis surištas su šviežiomis salotomis. Užkratas į jas pateko nuo užsikrėtusios vištienos žaliavos.
2001 metasi JAV buvo užsikrėtė 75 Winsconsin gyventojai, suvartoję užsikrėtusį žalią pieną (nepasterilizuotą). Jis buvo užsikrėtęs C. jejuni. Taip pat suvartoję pagamintus vietines kepyklos pyragus. Jie panaudojo gaminimui užsikrėtusį pieną blogai jį apdorojus. /11/
Nepilnai pasterizuotas pienas buvo irgi viena iš priežasčių kampilobakterijozės protrūkių Didžiojoje Britanijoje 1995 metais. Buvo infekuoti 110 žmonių. 2000 metais Didžiosios Britanijos ir Velso tyrimų rezultatais buvo išnagrinėti apie 25 tūkst. maisto sukeltų susirgimų, kuriuos sukėlė Campylobacter coli sukėlėjai. /11/
Islandijoje kampilobakterijozių atvejų nuo 1999 iki 2000 metų pavyko sumažinti nuo 116 atvejų iki 33 atvejų 100000 žmonių. Tai galėjo įtakoti skerdienos užšaldymo programa, tačiau neatmetama bioapsaugos faktorius. /12/
Didžiojoje Britanijoje Maisto Standartų Agentūros (Food Standards Agency) duomenimis 2004 metais šviežioje neužšaldytoje vištienoje buvo rasta Salmonella ir Campylobacter sukėlėjų. Buvo užkrėsta 56 proc. šviežios neužšaldytos vištienos skerdienos ir 31 proc. užšaldytos, ir vientisa vištiena buvo labiau užkrėsta nei vištienos atskiros dalys 57 proc. ir 46 proc. atitinkamai. /10/
Kampilobakteriozė tai sezoninis susirgimas vidurinės juostos klimato šalyse, pasireiškiantis daugiausiai vasaros mėnesiais. Keliose šalyse nuoseklūs infekcijų atvejai atsiranda metai iš metų, infekcijos pikas Velse 22 metų savaite (gegužės pabaiga), Škotijoje 26 sav. (birželio vidurys), Danijoje 32 sav. (rugpjūčio pradžia), Suomijoje 30 sav. (liepos vidurys) ir Švedijoje 33 sav. (rugpjūčio vidurys). Sezoninių susirgimų pikas geriausiai matomas Šiaurės Europoje. 2003 metais kovo mėnesį buvo užregistruotas kampilobakterijozės pikas Šiaurės Anglijoje. Įdomu tai, kad 1996 ir 2000 mm. Periodu Anglijoje ir Velse buvo užregistruoti du aiškus pikai 27 ir 29 savaitėmis (birželio ir liepos mėn. Pabaiga atitinkamai). /12/
Keletą Europos šalių ir Šiaurės Amerika turi protingas žmonių kampilobakterijozių stebėjimo programas, pavyzdžiui FoodNet JAV, bet keletą iš jų turi ilgas istorijas. Didžiojoje Britanijoje kampilobakterijozę pradėta registruoti nuo 1981 ir rodė pastoviai kylančią tendenciją iki 1999 metų, tikriausiai parodydama supratimą apie patogeno pavojingumą ir reikalingumą atlikti kampilobakterijozės tyrimus. Neseniai Didžiojoje Britanijoje ir Skandinavų šalyse buvo įdiegta keletą apsaugos stebėjimo programų užtikrinančių ir tyriančių detalesnę epidimologinę situaciją apie kampilobakterijozę. Pavyzdžiui, Skandinavijoje 1997-2001 metasi buvo užregistruota 36 kampilobakterijozės atvejai iš 100.000 gyventojų, Danijoje ir Švedijoje per 2003 metais užregistruota 5,8 ir 30 atvejų iš 100.000 gyventojų atitinkamai. O Didžiojoje Britanijoje ir Velse 2002 metais buvo 105 atvejai, Škotijoje 116 atvejai iš 100.000 gyventojų. /12,14/
Pastebėta kad susirgimų sukeltu Campylobacter sukelėjais mažėja kaikuriose šalyse, kaip Didžioji Britanija, JAV, Danija ir Švedija. Tikriausiai tai apsaugos ir stebėjimo programų pasekmė. Švedija pareiškė kad įdiegus šalies nacionalinę programą per pastaruosius 2-3 metus susirgimų dar labiau sumažėjo sumažinus turistų skaičių iš infekuotų šalių. /14/
Kasmet Vilniaus mieste registruojama vis daugiau susirgimų kampilobakterijoze. Liga pradėta diagnozuoti prieš 9 metus. Jei 1998 metais sergamumo rodiklis 10 000 gyventojų buvo 1,3 , tai 2000 metais jis padidėjo iki 1,9. Dažniausiai registruojami pavieniai susirgimai. Sergamumo pakilimas būna birželio – spalio mėnesiais. Dažniausiai serga vaikai iki 2 metų. Nelankantys ikimokyklinių įstaigų vaikai serga 2,8 karto dažniau nei lankantys./3/
KVSC duomenimis, per šių metų (2006) keturis mėnesius, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Kauno apskrityje net 2 kartus padaugėjo salmoneliozės susirgimų. Iš viso šiemet Kauno apskrityje užregistruoti 959 žarnyno užkrečiamųjų ligų atvejai, įvyko 9 šių ligų protrūkiai, dažniausiai šeimose, namų aplinkoje, taip pat išvykose į gamtą. /7/

Kampilobakterijozių stebėjimas gyvūniniame maiste ir žmonėse.
Kelėta Europos Sąjungos (ES) šalių turi zoonozės (tuo tarpu įeina ir kampilobakterijozė) stebėjimo programas. Pavyzdžiui, Danija ir Švedija renka duomenys kiekvienais metais apie zoonozių susirgimų skaičių. Kas leidžia sekti šių susirgimų rodyklius ir priimti atitinkamus sprendimus. /15/
Zoonozių direktyva 92/11/ES reikalauja iš ES šalių zoonozinių susirgimų stebėseną naminiuose gyvuliuose, paukščiuose, žaliavoje ir žmonėse. /12/
Buvo priimta direktyva 2003/99/ES kuri taip pat reikalauja surinki duomenys apie zoonozes (tuo tarpu ir apie kampilobakterijozę), kad galima būtų identifikuoti ir charakterizuoti visą pavojingumą šitų ligų, o taip pat priimti atitinkamus sprendimus. Duomenų rinkimas ir tyrimai apima visas stadijas nuo gyvulių, paukščių atvežimo į skerdyklas iki maisto patekimo ant stalo pas pirkėjus. /12/
Didžiojoje Britanijoje Maisto Standartų Agentūra (Food Standards Agency) pareiškė tikslą sumažinti zoonozių skaičių 20-čiai proc. per 5 metus pradedant nuo 2001 m. /13/
Panašias iniciatyvas pareikštos visame pasaulyje. Kampilobakterijų sumažėjimas vištienoje, tai jau kaip raktas siekiant įgyvendinti šitą tikslą. /16/

Literatūros sąrašas
1. R. R. Masteikienė “Maisto produktų mikrobiologija”, Kaunas, Technologija, 2002, pusl. 487
2. http://www.vvsp.lt/aktai/uzkreciamos/kampilobakterioze.doc
3. http://www.vilniaus.lt/ligos/3_kampilobakterioze.htm
4. http://www.medicine.lt/straipnis.asp?StraipsnioID=5986
5. http://neris.mii.lt/mt/straipsniai?200311?pauksciu.doc
6. http://europa.eu.int/eur-lex/staging/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:32005D0245:LT:HTML
7. http://wwwinfo.lt/index.php?page=naujienos&view=naujiena_arch&id=34584
8. http://ww.vet.lt/rvc/Rastas%20del%20paukstienos%20dekontaminacijos%20chloru-05-07-11.doc
9. http://eic.euro.lt/popup2.php?m_nems_id=1852&tmpl_name=m_news_print_form
10. www.food.gov.uk/multimedia/pdfs/camsalmsurvey.pdf
11. Institute of foodTechnologists. Bacteria Associated with Foodborn Diseases. Scientific status summery.2004
12. Food Pathogen Epidemiology: Microbes, Maladies and Methods, 2004, part 2, page 103-113
13. www.food.gov.uk/multimedia/pdfs/campyloconsult0603e.pdf
14. www.sva.se/pdf/zoonosis/eng_zoonosrapp_2003.pdf
15. www.dfvf.dk
16. www.who.int/fsf/Documents/Bankok_Camy_02_En.pdf

Leave a Comment