Gripo virusas

TURINYS

ĮVADAS..............................3 psl.
TEORINĖ DALIS..............................4-7 psl.
1. Gripo virusai..............................4-5 psl.
1.1. Gripo sukelėjas..............................4 psl.
1.2. Morfologija..............................4 psl.
1.3. Rezistentiškumas..............................4psl.
1.4. Patogeniškumas, patogenezė........................4-5 psl.
2. Ligos eiga..............................5-6 psl.
2.1. Klinika..............................5-6 psl.
2.2. Ligos diagnozavimas.............................6 psl.
3. Ligos gydymas.............................6-7 psl.
4. Profilaktika..............................7 psl.
IŠVADOS..............................8 psl.
LITERATŪRA..............................9 psl.

ĮVADAS

Peršalimo ligos – vienas būdingiausių sveikatos sutrikimų rudens sezono metu. Peršalęs organizmas paprastai sureaguoja čiauduliu, kosuliu, galvos skausmu ir pan. Vėliau gali išsivystyti įvairios infekcinės ligos, tokios kaip gripas, bronchitis, plaučių uždegimas ir t.t.
Šias infekcines ligas dažniausiai sukelia virusai. Paprastai po bendrojo paprasto peršalimo gali pradėti vystytis komplikacijos, kurios dažniausiai apima viršutinių kvėpavimo takų sritį ir arčiausiai esančius organus.
Mokslininkų nustatyta, kaad vadinamosios peršalimo ligos dažniausiai susiję visai ne su peršalimu, o dėl bendravimo su sloguojančiais, kosinčiais aplinkiniais. Taigi jos užkrečiamos.
O peršalimas – tai veiksnys, kuris palengvina virusams ir kitiems mikroorganizmams įsitvirtinti žmogaus organizme ir pradėti žalingą veiklą. Tačiau panašiai ligų sukėlėjams atveria vartus ir kiti veiksniai: stiprus perkaitimas, per didelis nuovargis, netinkamas maistas, fizinės ir psichinės traumos, labai užterštas oras, net vadinamasis pasyvus rūkymas.
Taigi reikia tapti atsparesniam aplinkos veiksniams – sustiprinti imuninę sistemą.

TYRIMO OBJEKTAS: Gripo virusas.
TYRIMO TIKSLAS: Ištirti gripo sukelėją, iššsiaiškinti jo poveikį žmogaus organizmui, gydymą ir profilaktiką.
TYRIMO UŽDAVINIAI: 1. Išsiaiškinti, gripo sukelėjo sandarą.

2. Atskleisti, gripo poveikį žmogaus organizmui.

3. Pateikti ir paaiškinti, ligos gydymo ir profilaktikos būdus.

GRIPO VIRUSAS
Gripo sukelėjas

Gripo sukelėjas, Ortomiksoviridų šeimos RNR virusas(tipai A, A1, A2, B, C). Jie pasižymi dideliu kintamumu. Gr

ripas kas keleta metų plinta epidemijomis ir kas 30-40 metų – pandemijomis. Pandemijas dažniausiai sukelia A tipo virusas, kurio nauji potipiai su pakitusiais antigenais atsiranda maždaug kas 10 metų. Pirmiausia buvo atrastas A virusas (Smith su bendr., 1933), o vėliau – B, C virusai, A virusų tipai (A1, A2), B virusų antigeniniai variantai.

Morfologija

Virusai yra 80 – 120 nm dydžio, sferinės formos, spiralinės simetrijos, turi išorinį apvalkalėlį, kurį sudaro lipidai, anglevandeniai ir proteidai. Ląstelėse nesudaro intarpų.

2 pav. Gripo virusas

Rezistentiškumas

Virusai neatsparūs fiziniams ir cheminiams veiksniams, yra jautrūs eteriui, aukštai temperatūrai, džiovinimui, visoms dezinfekuojančioms medžiagoms, ultravioletiniams spinduliams. Atsparūs glicerinui: 50-70% glicerine išgyvena apie 2-3 mėn.

Patogeniškumas, patogenezė

Natūraliose sąlygose gripo virusai gali sukelti gripą arkliams, kiaulėms, kai kuriems paukščiams. Labai imlios virusams baltosios pelės.
Gripo virusai pasižymi toksiškumu. Įleidus virusų į vištos embrionų chorionalantojį, jūrų kiaulytėms – į veną, odą, piilvo ertmę, smegenis arba užkrėtus pelių plaučius, embrionai ir gyvulėliai žūva nuo bendros intoksikacijos.
Infekcijos šaltinis – sergąs gripu (ypač pirmomis dienomis) žmogus. Virusu užsikrečiama oro lašeliniu būdu, rečiau – kontaktiniu keliu. Aplink čiaudintį, kosintį žmogų susidaro aerozolis iš smulkių seilių lašelių su virusais. Toks aerozolis (tai priklauso nuo sąlygų: drėgmės, koncentracijos ir t.t.) gali išsilaikyti ore apie 0,5 val. Ant daiktų virusas išlieka apie porą valandų. Todėl būnant uždarose, nevėdinamose patalpose šalia sergančio žmogaus yra didelė tikimybė užsikrėsti. Kai šalta, virusas linkęs užsikonservuoti, tu

uomet jo neveikia net UV spinduliai. Gripo virusu užsikrėtęs žmogus išskiria virusą jau inkubaciniu periodu (2-3 d.) ir pirmomis ligos dienomis.
Gripo virusai, patekę į kvėpavimo takus, mukoliziniu fermentu ištirpdo gleivinę ir įsiskverbi daugintis. Irstant ląstelėms, virusai pamažu plinta kvėpavimo takais, pasiekia trachėją, bronchus, bronchioles, alveoles, visur žalodami cilindrinį epitelį. Išsivysto gleivinės uždegimas, sutrinka jose kraujo apytaka, prasideda eksudacija; į kraują pro pažeistas kapiliarų sieneles patenka virusų.
Gripo virusas yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus. Antroji svarbi gripo viruso savybė, įtakojanti komplikacijas, yra sugebėjimas pažeisti kraujagysles, sukeliant kraujosruvas bei paburkimą, kurie toje audinių vietoje sukelia uždegimą. Taip pat gripo virusas, peržengdamas gynybinius barjerus ir naikindamas ląsteles, sukelia ir tiesiogines komplikacijas.

LIGOS EIGA

Paprastai gripo epidemijos prasideda žiemą ir staiga, per 2-3 savaites, pasiekia maksimumą, tęsiasi 2-3 mėnesius ir po to baigiasi taip pat greitai, kaip ir prasidėjo. Dažnai gripo epidemijos eina bangomis – pirma tarp moksleivių ir jų namiškių (jaunų žmonių), antra – tarp vyresnio amžiaus žmonių. Paprastai epidemija baigia plisti, kai perserga apie 20 proc. žmonių. Didelė rizika susirgti sunkia gripo forma yra žmonėms, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, cukriniu diabetu, nėščioms moterims, naujagimiams, vyresniems nei 65 m. amžiaus, kitiems imunosupresiškiems žmonėms (pvz., vartojantiems anabolikus sportininkams).

Klinika

Liga prasideda staiga, po 2-48 valandų nuo kontakto su se

ergančiuoju. Pradeda krėsti šaltis, temperatūra pakyla iki 39-400C (vyresniems, silpniau reaguojantiems žmonėms ji pakyla mažiau), laužo kaulus, skauda raumenis, galvą, akių obuolius, užgula nosį, vėliau prasideda sloga, sausas dirginantis kosulys.
Dėl toksikozės atsiranda silpnumas, adinamija, karščiavimas. Vėliau, – 3-5 dienomis, jei liga apima bronchus ir plaučius, jų pažeidimas tampa vyraujantis. Gomurys, tonzilės, ryklė parausta, būna ryškūs konjunktyvitai.
Paprastai po 2-3 d. ūminiai gripo požymiai rimsta, karščiavimas baigiasi, tačiau ir nesant komplikacijų jis gali tęstis ir iki 5-7 d. Silpnumas ir nuovargis gali tęstis iki kelių savaičių. Gripas gali sukelti rimtų komplikacijų. Dažniausia komplikacija – virusinis, o vėliau ir bakterinis plaučių uždegimas. Jis gali būti žaibiškos eigos. Pradžioje gali būti tik tachipnėja, cianozė, be auskultacinių pakitimų. Vėliau atsiranda drėgni, krepituojantys karkalai, pūlingi skrepliai. Gali net ištikti mirtis. Pvz., šiemet dėl ūminės gripo sukeltos pneumonijos, kuri komplikavosi, Kaune per septynias dienas nuo ligos pradžios mirė jaunas 44 m. vyras. Tokia greita ligos eiga buvo dėl imuninės sistemos nepakankamumo.
Sunkios komplikacijos yra meningitas, encefalitas. Jiems būdingi stiprūs galvos skausmai, nepraeinantys nuo analgetikų, pykinimas, meninginiai ir židininiai simptomai. Dažniausios komplikacijos – sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, bronchitas. Paskutiniu metu dažniau būna virusinių miokarditų. Virusiniai miokarditai dažnai yra vėlyvesnė gripo komplikacija. Miokarditų klinika gali pasireikšti širdies ritmo sutrikimais, vėliau gali išsivystyti ir širdies nepakankamumas. Plačiai nu
uskambėjo atvejis, kai pernai 25 m. jaunuoliui, sportininkui, po persirgto gripo net prireikė persodinti širdį, deja, nesėkmingai. Rečiau gali būti venų ir arterijų trombozės, trišakio ir tarpšonkaulinių nervų neuralgijos, neuritai, radikulitai. Dažnai sergant gripu atsinaujina herpetinė lūpų infekcija.

Diagnozavimas

Paprastai gripą diagnozuoti nesunku, o epidemijos metu dar lengviau. Remiamasi būdinga klinika (ūminė pradžia, aukšta temperatūra, toksikozė, adinamija, sausas kosulys, paraudusi nosiaryklė), epidemiologine anamneze (kontaktas su sergančiais). Pirmuosius ligos atvejus diagnozuoja epidemiologai. Jie atlieka virusologinius (auginamas virusas audinių ar ląstelės kultūroje; atsakymas gaunamas per 48 val.), imunologinius tyrimus (ypač greitai gaunami rezultatai imunoflorescenciniais ar imunofermentiniais metodais). Šiuos tyrimus reikia atlikti per 48 val. nuo ligos pradžios. Vėliau atveriami vartai komplikacijoms ir šios reakcijos nebėra tikslios.

Serologiniai tyrimai (AK titro augimas, imunoglobulinų M (IgM) nustatymas) vertingi tik retrospektyviai, nes IgM pasigamina po 7 d. nuo ligos pradžios, limfocitai (atminties ląstelės) – po 10-14 d., o imunoglobulinų G koncentracija maksimaliai padidėja maždaug po 3 sav.

Gripą reikia atskirti nuo kitų virusinių kvėpavimo takų uždegimų. Skirtingai nuo gripo, sergant kitomis virusinėmis ligomis dominuoja ne karščiavimas ir toksikozė, o kvėpavimo takų pažeidimai. Paragripui būdingas laringotracheitas, adenovirusams – rinofaringotonzilitas ir konjunktyvitas, sincitiniam virusui – bronchitas ir pneumonija (serga kūdikiai). Gripui nebūdinga leukocitozė, eozinofilija, ilga karščiavimo trukmė (ilgiau kaip 7 d.).

GYDYMAS

Jei gydoma namuose, ligonį reikėtų izoliuoti nuo kitų šeimos narių, ypač vaikų. Ligonio kambarys turi būtišiltas, gerai vėdinamas, valomas drėgnu būdu, nosinės ir rankšluosčiai vienkartiniai ar dažnai keičiami.
Praktiškai lieka gydyti simptomus. Kadangi ligoniai karščiuoja, juos būtina girdyti karštais gėrimais. Taip kinta temperatūra, ligonis išprakaituoja, išplaunami toksinai, atstatomi skysčiai (jei temperatūra aukštesnė nei 37C, kiekvieną kartą temperatūrai pakilus vienu laipsniu, netenkama apie 400 ml skysčių, tirštėja kraujas, blogėja jo cirkuliacija, inkstų veikla). Nuo karštų gėrimų sudrėksta burnos ir kvėpavimo takų gleivinė, lengviau kvėpuoti pro nosį, mažiau vargina sausas kosulys. Per parą karščiuojantis ligonis turėtų išgerti apie 2-3 litrus skysčių. Labai tinka arbata su avietėmis, vaistažolių arbatos (pvz., gripolis), karštas pienas su medumi ir pan. Pakilusi temperatūra yra apsauginė organizmo reakcija. Kylant temperatūrai, greitėja fagocitozė, stiprėja bakteriocidinis leukocitų poveikis. Tačiau dėl per aukštos temperatūros dažnai susidaro nepalankios organizmui sąlygos, trikdomos įvairių organų ir sistemų funkcijos. Siaurėja vidaus organų kraujagyslės, gali sutrikti širdies ritmas, vystytis širdies nepakankamumas. Vaikams gana dažnai išsivysto febriliniai traukuliai, net galimos haliucinacijos. Todėl jei temperatūra aukštesnė nei 38C arba yra varginanti, reikia skirti antipiretikų-analgetikų.
Sausam kosuliui slopinti yra skiriami tokie vaistai, į kurių sudėtį įeina dekstrometorfanas ar pentoksiverinas.. Slogai, nosies gleivinės išburkimui sumažinti skiriami nosies gleivinės kraujagysles sutraukiantys vaistai – dekongestantai.

PROFILAKTIKA

1. Vakcinacija.

2. Nespecifinės organizmo grūdinimo priemonės.

3. Adaptogenai, imunomoduliatoriai (šeivamedžio, ežiuolės, ženšenio preparatai).

4. Polivitaminai su mikroelementais.

5. Homeopatiniai vaistai

Svarbiausia ir efektyviausia priemonė – vakcinacija. Lietuvoje registruotos Vaxigrip, Fluorix ir Influvac Sub-Unit vakcinos. Jos pagamintos iš atskirų viruso fragmentų (AG), todėl nesukelia ligos, bet paskatina organizmo imuninę sistemą. Skiepytis reikia rudenį, prieš gripo sezono pradžią, nes imunitetas susiformuoja per 3-4 sav.
Rekomenduojama skiepytis žmonėms, vyresniems nei 65 m., sergantiems lėtinėmis ligomis (lėtine obstrukcine plaučių liga, bronchine astma), širdies kraujagyslių ligomis (ypač esant sutrikusiai plaučių kraujotakai), diabetikams, esant medžiagų apykaitos sutrikimams, nėščioms moterims po 3 nėštumo mėnesio.
Be abejo, tikslinga skiepytis ir labai daug kontaktų su aplinkiniais turintiems žmonėms (gydytojams, vaistininkams ir kt.).
Skiepai nuo gripo labai sumažina nedarbingumo dienų skaičių bei komplikacijų tikimybę.
Tačiau ir vakcinacija ne visada veiksminga, gripo virusas ypač dažnai gali keisti savo AG struktūrą, jam būdingas didelis AG heterogeniškumas.
Polivitaminus su mikroelementais tikslinga vartoti, kai valgomas maistas nepilnavertis arba yra padidėjęs organizmo poreikis (sergant).

IŠVADOS

Gripas yra liga, kuria kiekvienais metais suserga ir nuo kurios visame pasaulyje miršta daug žmonių. Epidemijos registruojamos kiekvieną žiemą kurių metu paprastai nukenčia apie 5-15 proc. gyventojų. Įprastinių epidemijų metu gripas kelia rimtą grėsmę sveikatai, ypač labai jaunų ir labai senų žmonių sveikatai, taip pat gali grėsti lėtinėmis ligomis sergančių ir pagyvenusių žmonių gyvybei. Apie 80 proc. mirčių nuo gripo tenka vyresnių nei 65 metai amžiaus žmonių grupei.
Vienintelis paprasčiausias būdas išvengti ligos ir ypač jos sukeliamų komplikacijų – pasiskiepyti. Nebūkime abejingi savo ir kitų sveikatai.

LITERATŪRA

1. Girdzijauskas V., Vikonytė – Vasiljevienė D. (1976) Mikrobiologija. – Vilnius, „Mokslas“
2. Jurgenas H. (1997) Ligų mokslas. – Vilnius, „Avicena“
3. http://www.medicine.vdu.lt/
4. http://www.gripas.lt/index.php4

Leave a Comment