manikiuro referatas „ranku prieziura“

Rankų priežiūra
Mūsų rankos – lyg veidrodis, į kurį pasižiūrėjus gali pasakyti tiek daug.
Gražios, švelnios ir baltos rankos – tai visų mūsų svajonė.

Per rankų judesius pašalinamas energijos perteklius, tai judriausia kūno dalis, kuri reikalauja daug priežiūros. Rankų odoje mažai riebalinių liaukų, todėl dėl dažno plovimo jos greitai džiūsta, sausėja, trūkinėja, šiurkštėja, netenka elastingumo, atsiranda senatvinių šlakų bei raukšlių. Todėl nereikia užmiršti, jog svarbiausia yra profilaktika. Tinkamai prižiūrint rankas ir saugant jas nuo žalingo aplinkos poveikio, galima išvengti daugelio rūpesčių, kuriuos kelia suskeldėjusios, supleišėjusios rankos. Attminkite, jog rankų odos bei nagų būklė priklauso nuo viso organizmo būsenos, ypač – nuo sveikos ir tinkamos mitybos.
Sveiko žmogaus rankos turi būti vėsios, nei per daug drėgnos, nei per daug sausos, nagai – tvirti.

Jei norite turėti gražias rankas bei tvirtus nagus nepamirškite:
– teisingai plauti rankas (su plovimo priemonėmis, kurių pH 5.5),
– saugoti rankas nuo kenksmingo aplinkos poveikio. Skalbkite, plaukite indus tik su pirštinėmis!
– pasirinkti tinkamus rankų kremus (maitinančius ir apsauginius) – nepamirškite ir klastingos saulės!
– kartą per dieną masažuoti rankas,
– reguliariai ir sveikai maitintis.

Kiekvieną dieną

Kasdienei rankų prriežiūrai reiktų naudoti lengvą drėkinamąjį rankų kremą. Juo reikėtų tepti rankas keletą kartų per dieną, geriausia tai daryti po kiekvieno rankų plovimo.

Vieną ar du kartus per savaitę

Vieną ar du kartus per savaitę jas vertėtų nušveisti “pilingu”, t.y. valomąja priemone su

u grūdeliais. Švelniu šepetėliu arba kempinėle reikėtų įtrinti “pilingą”, kiek palaukus nuplauti šiltu vandeniu, o vėliau – šaltu. Po to patepti rankas maitinamuoju kremu.

Keletą kartų per savaitę būtina daryti rankų kaukes, kurios užtikrina rankų odos mitybą ir ją sustiprina. Tam geriau naudoti specialų rankų kremą, tačiau tinka ir kūno kremas. Kaukėms reikia riebesnių kremų. Norint sustiprinti kremo poveikį, reiktų užsimauti medvilnines pirštinaites.

Vonelės
Pavargusioms rankoms puikiai tinka šilto – šalto vandens vonelės. Vieną minutę rankas laikome šiltame, kitą – šaltame vandenyje, pakartojame tai penkis kartus, baigiame šalto vandens vonele. Po procedūros rankų nereikia šluostyti, o iš karto, patepus kremu, masažuoti. Pradėti nuo pirštų galiukų, vėliau sukamaisiais judesiais masažuoti riešo link ir užbaigti alkūne.
Paraudusios rankos

Suminkštinti paraudusias ir sugrubusias rankas padės šilta vonelė.
Šiltos vonelės receptas:
– Į dubenį įpilkite šiilto vandens ir įberkite 1 stiklinę sodos ar jūros druskos. Rankas vonelėje laikykite tol, kol vanduo atvės. Laikydami rankas vandenyje, galite atlikti pirštų masažą, atsargiai atstumti aplink nagus esančią odelę. Po procedūros rankas patepkite maitinančiu kremu ir lengvai pamasažuokite.

Greito veikimo paraudusių rankų kaukės:

* Paimkite porą virtų su lupenomis bulvių, kelis šaukštus pieno, kefyro arba grietinės. Viską gerai išmaišykite ir gautą košelę užtepkite ant rankų. Palaikykite 10 – 30 minučių, po to nuplaukite šiltu, o veliau šaltu vandeniu. Dar drėgnas rankas patepkite geru rankų kremu ir pa

amatysite puikų rezultatą.

* šiai rankų kaukei reikia: 1 šaukšto sviesto arba aliejaus (tiks žąsų, vištų, kiaulės taukai (geriau pašildyti)), 1 šaukštelio medaus,1 šaukštelio citrinos, svarainio sulčių arba obuolių acto ir 1 kiaušinio trynio. Viską gerai išmaišykite ir gauta mase ištepkite rankas 10-20-čiai minučių. Praėjus šiam laikui nuplautas ir nusausintas (jokiu būdu netrinkite jų!) rankas patepkite kremu.
* Labai geras ir pigus būdas, kuris padeda išlaikyti rankų odą švelnią ir minkštą, yra keli citrinos lašai, kuriuos užlašinus ant rankos reikia įtrinti į odą. Lengvas masažas nuo darbo deformuotai rankai grąžina jos pirmykščią formą. Vakarais į rankų odą reikia įtrinti glicerino, duoti jam įsigerti ir taip palikti per naktį. Šiurkščios ir sutrūkusios rankos nuo to pasidarys švelnios ir minkštos.
* Jeigu norite, kad rankos būtų gražios ir švelnios, po kiekvieno plovimo siūlome jas pašlakstyti tirpalu, kuriam pasidaryti reikės pusės stiklinės mineralinio vandens bei pusės stiklinės obuolių acto (jeigu labai aštrus rūgšties kvapas, galima dar įpilti mineralinio vandens).
Specialistams, kurie kasdien dažnai plauna rankas ir mūvi pirštines, patartume naudoti apsauginius kremus rankoms.

Karpos
Karpos – tai išoriniai paprastai maži, grubūs augliukai, dažniausiai atsirandantys ant rankų ir pėdų. Karpos savo išvaizda panašios į kalafijorą arba mažas pūsleles. Kadangi karpos yra matomos ir kitiems žmonėms, tai nereiktų delsti su jų gydymu. Nebijokite padėti sau ir kreipkitės į gydytoją. Karpomis už

žsikrečiamas (susiregama) gana dažnai. Paprastai jos atsiranda dėl biologinių infekcijų, ypatingai dėl žmogiško papilloma viruso arba per lietimąsį oda. Taip pat karpos gali atsirasti ir naudojant kitų žmonių rankšluoščius ar kitus daiktus, kurie tiesiogiai kontaktuoja su oda. Paprastai karpos dingsta po kelių mėnesių, tačiau jos gali neišnykti ir daug metų, arba tiesiog atsinaujinti. Kai kurie pappilomos virusai gali sukelti vėžį.
Gydymas:
Karpas gydyti padeda:
-Raudono šermukšnio uogos, uždedamos nakčiai arba naudojami stipraus uogų nuoviro kompresai. Karpų galima atsikratyti naudojant stiprius aviečių nuoviro kompresus, sutrintas rugiagėlių sėklas, sumaišyta su nesūdytu sviestu, taip pat šviežias kiaulpienių sultis.
-Stiprus kiečio nuoviras (50 g į stiklinę vandens, virti 10 min.) vartojamas kaip pavilgas norint pašalinti karpas.
-Karpų paviršius tepamas ugniažolės sultimis.
Gluosnio medienos derva sumaišoma su actu iki vientisos masės, kuria tepamos karpos, kol šios išdžiūna ir nukrenta.
-10 valg. šaukštų (apie 200 g) pelyno žolės užpilama stikline verdančio vandens ir kaitinama 20 min ant silpnos ugnies ar vandens vonelėje. Indą įsukus į audinį, palaikoma 2 val. šiltai, nukošiama. Karpos tepamos užpilu po keletą kartų per dieną.

Žaizdos
Žaizdos – tai odos, gleivinių, gilesnių audinių vientisumo pažeidimas.
Priežastys: Pagal tai, kaip mes susižeidžiame, žaizdos skirstomos į įvairius tipus.
Susižeidus stiklo šuke, peiliu ar kitu aštriu daiktu bus pjautinė žaizda. Draskytų žaizdų atsiranda transporto traumos, sprogimo metu. Žaizdos, padarytos smogus buku daiktu ar kumščiu, vadinamos mu

uštinėmis. Esant šioms žaizdoms dažnai trūksta kraujagyslės ir susidaro mėlynių. Gali būti sužaloti ir vidaus organai. Kąstų žaizdų atsiranda įkandus gyvūnui ar žmogui. Jos dažnai būna infekuotos, pūliuoja, sunkiai gyja.
Gydymas
Gydymo tikslas – atstatyti audinių bei organų vientisumą ir išsaugoti jų funkciją. Tam reikalinga:
* laiku suteikta ir teisinga pirmoji medicininė pagalba;
* kvalifikuotas pirminis chirurginis žaizdos gydymas;
* žaizdos priežiūra.

Jei žaizda kraujuoja negausiai, pirmiausia jos kraštai patepami dezinfekuojamaisiais tirpalais (jodo tirpalu, spiritu), prieš tai nuo žaizdos paviršiaus pašalinus purvą. Labai svarbu, kad dezinfekuojamųjų medžiagų nepatektų į žaizdos vidų. Po to steriliu bintu užbintuojame žaizdą ir nukentėjusįjį nukreipiame pas gydytoją.
Jei žaizda kraujuoja gausiai, pirmiausia stabdome kraujavimą ant žaizdos uždėdami spaudžiamą sterilų tvarstį. Jei žaizdos didelės – rekomenduojama sutvarsčius imobilizuoti galūnę, net ir tuo atveju, kai kaulai nesulaužyti (imobilizacija sumažina galūnės judrumą, skausmą).

Jei pro žaizdos kraštus kyšo organai, kaulai – negalima jų kišti atgal, gilyn į žaizdą. Tokią žaizdą reikia uždengti drėgnu steriliu tvarsčiu (sudrėkinti fiziologiniu tirpalu), sutvarstyti ir ligonį kuo greičiau gabenti į gydymo įstaigą. Suleidžiama skausmą malšinančių vaistų.
Net ir nedidelė žaizda, susiūta ligoninėje, sugyja kelis kartus greičiau. Be to, chirurgas gali patikrinti, ar neliko žaizdoje svetimkūnių, ar nenupjautos sausgyslės, nervai, kraujagyslės.
Jei žaizda gyja be komplikacijų, siūlus galima išimti po 5-7 dienų. Odą ir randelį patepame dezinfekuojamuoju tirpalu ir dar 1-2 dienas galima pridengti steriliu tvarsčiu.
Jei žaizda pūliuoja, skiriama antibiotikų (leidžiamų arba geriamų), žaizda drenuojama, ant jos dedami pavilgai su hipertoniniais tirpalais.
Keičiant tvarstį, praplaunant žaizdą svarbu laikytis aseptikos taisyklių.

Kremai

Kremų sudėtyje yra riebalų (glicerino), riebaluose tirpių vitaminų (A, E, D, F), kitų biologiškai veiklių medžiagų (D-pantenolis, lecitinas), subalansuotas tam tikrų rūgščių kiekis. Į kai kurių kremų sudėtį įeina dezinfekuojamųjų medžiagų, įvairių ekstraktų ir aliejų.

Kosmetinių medžiagų poveikis odai:

D-pantenolis. Drėkina odą, gydo uždegimus, skatina odos atsinaujinimo procesus.

Lecitinas (sojos). Tinka sausai odai, nes ją drėkina, minkština ir padeda pasisavinti kitas veikliąsias medžiagas.

Glicerinas. Naudojamas kaip drėkinamoji sudedamoji dalis, minkština odą.

Lanolinas (avių vilnos vaškas). Savo sudėtimi abia primena žmogaus odos riebalus, todėl lengvai įsigeria į odą ir padeda pasisavinti biologiškai veiklias sudedamąsias dalis. Minkština ir švelnina odą, šalina pleiskanojimą.

Obuolių rūgštis. Stangrina, balina, drėkina odą. Sudėtyje daug natūralių vaisinių rūgščių, padedančių odai natūraliai atsinaujinti, stabdo raukšlių formavimąsi.

Hialurono rūgštis. Viena iš pagrindinių odos audinio sudedamųjų dalių. Naudojama kaip veiksminga medžiaga reikiamam odos drėgmės kiekiui palaikyti.

Sviestmedžių sviestas. Viena iš veiksmingiausių priemonių, maitinančių, drėkinančių bei saugančių odą skatina odos ląstelių regeneraciją, gerina odos elastingumą, ypač tinka sudirgusiai ar pažeistai odai puoselėti.

Vitaminas A. Antioksidantas, kuris saugo odą nuo ragėjimo ir uždegimo, toksinų, stiprina nagus, neleidžia odai pleiskanoti, šerpetoti.

Vitaminas E. Antioksidantas, kuris stabdo odos senėjimą, slopina uždegimus, gerina rankų odos išvaizdą, spalvą, stabdo raukšlių formavimąsi.

Vitaminas F. Stiprina odos apsauginį sluoksnį, minkština odą, palaiko jos drėgmę.

Vitaminas C. Antioksidantas, stiprina odos imunitetą, tonusą, atsinaujinimą.

Alavijų (alijošių) ekstraktas. Ramina sudirgintą odą, pasižymi antibakteriniu veikimu, gerina toksinų šalinimą.

Liepžiedžių ekstraktas. Stiprina odos audinius ir padeda odai pasisavinti trūkstamas medžiagas. Tai puiki priemonė šiurkščiai ir raukšlėtai rankų odai gaivinti ir stangrinti.

Bičių pikio ekstraktas. Sakinga biologiškai veikli medžiaga, abia naudinga rankų odai. Tai natūralus produktas, turintis stiprų uždegimą slopinantį poveikį ir skatinantis odos atsinaujinimą.

Daigintų kviečių ekstraktas. Pasižymi regeneruojamosiomis ir antioksidancinėmis savybėmis. Saugo odą nuo aplinkos užterštumo, palaiko natūralų jos drėgnumą, minkština ir ramina.

Medaus ekstraktas. Drėkina odą, teikia stangrumo, elastingumo bei dezinfekuoja.

Medetkų ekstraktas. Tonizuoja rankų odą, skatina jos atsinaujinimą, gerina kraujotaką.

Ramunėlių ekstraktas. Slopina uždegimą, alergiją, skatina odą gyti. Švelnina, valo odą, stimuliuoja odos atsinaujinimą.

Šalavijų ekstraktas. Dezinfekuoja, gydo, sutraukia, minkština, šiek tiek dezodoruoja odą.

Arbatmedžio aliejus. Pasižymi antivirusinėmis bei gydomosiomis savybėmis. Valo ir dezinfekuoja rankų odą.

Ricinos aliejus. Kosmetikoje naudojamas rankų odai minkštinti.

Sojos aliejus. Stangrina ir drėkina rankų odą.

Šaltalankių aliejus. Saugo rankų odą nuo laisvųjų radikalų, ramina, maitina, minkština, gydo įvairiausius odos pažeidimus.

Liaudies receptai

Kad rankos suminkštėtų
• Rankų odą minkština ramunėlių, šalavijų, liepžiedžių nuoviras. Karštą nuovirą supilkite į dubenėlį ir 10–15 minučių palaikykite jame rankas. Po to nušluostykite servetėle arba rankšluosčiu ir patepkite riebiu kremu.
• Galite rankas patrinti agurko gabalėliu arba sudrėkinti vandeniu, kuriame virė bulvės.
• Puiki rankų kaukė – šaukštelis medaus, gerai ištrintas su šaukšteliu alyvuogių aliejaus. Ją reikėtų palaikyti 10–15 minučių

Jeigu rankos paraudusios
• Kartais darykite rankų masažą ir druskos voneles, pamirkykite rankas bulvių nuovire.
• Labai tinka saliero nuoviro vonelės (vidutinio dydžio salierą 1/2 valandos virkite 1 litre vandens).
• Naudinga pakišti rankas pakaitomis po karštu ir po šaltu vandeniu.

Kai šiurkšti alkūnių oda
• Alkūnes panardinkite į indą su vandeniu ir palaikykite 10–15 minučių. (Prieš merkdami alkūnes į vonelę, galite jas patepti maitinamuoju kremu). Po to švelniais sukamaisiais judesiais patrinkite pemza arba šepetėliu.

Po vonelės alkūnes nusausinkite rankšluosčiu ir patepkite maitinamuoju kremu.

Procedūrą rekomenduojama kartoti 5–10 vakarų iš eilės.

Valomosios ir maitinamosios kaukės, kurias galima pasidaryti namuose

*Agurkų
Plonais griežinėliais supjaustykite žalią agurką, sumaišykite jį su grietine (ar grietinėle) ir įlašinkite kelis lašus augalinio aliejaus. Šią masę užtepkite ant veido ir ramiai pagulėkite 15–20 minučių. Po to kaukę nuplaukite drungnu ir vėsiu vandeniu.

Darykite ją 2 kartus per savaitę.

*Mielių
Sutrinkite kelis valgomuosius šaukštus mielių su grietine ir užtepkite plonu sluoksniu ant veido. Palaikykite 10 minučių.

Ši kaukė naudinga vystančiai sausai odai.

*Salotų
Smulkiai supjaustykite arba suplėšykite salotas, jas sutrinkite ir sumaišykite su augaliniu aliejumi, įlašinkite kelis lašelius citrinos sulčių.

*Kopūstų kaukė
Susmulkinkite kopūstų lapus ir virkite juos piene tol, kol pasidarys košelė. Kai ji atauš, dėkite ją ant veido ir kaklo. Palaikykite 20 minučių ir švelniai nuplaukite drungnu vandeniu.

Turinys

1. Titulinis lapas;

2. Turinys

3. Rankų priežiūra;
4. Paraudusios rankos;
5. Karpos;
6. Žaizdos;

7-8. Kremai;

9. Liaudies receptai;

10. Valomosios, maitinamosios kaukės;

11.Naudota literatūra.

Naudota literatūra:
1. Žurnaliniai leidiniai „Sveikas žmogus“;
2. Žurnaliniai leidiniai „Geri patarimai“;
3. Asmeniniai archyvai;
4. Įvairūs internetiniai puslapiai.

Leave a Comment