Aseptika ir antiseptika

Aseptika

Tai chirurginis darbo metodas, apsaugantis operacinę žaizdą nuo mikrobų, fizinėmis priemonėmis sterilizavus instrumentus,tvarsliavą, operacinės medžiagą pirštines, o cheminėmis priemonėmis chirurgo rankas ir operacinį lauką.Aseptikos esmė:”Visa, kas liesis su žaizda, turi būti sterilu!!!”

Aseptikos pradininku laikomas E.von.Bergmann, Dorpoto ( Tartų ) universiteto profesorius, buvo susipažinęs su Listerio darbais apie antiseptiką, ją taikė. Karbolio rūgštis ir kitos tais laikais antiseptikai naudojamos cheminės medžiagos būdavo gana kenksmingos organizmui, tai privertė ji atkreipti dėmesį į fizines priemones, kurios naikina bakterijas. Bergmanas nustatė, kad daugiausia mikrobų yra ant chirurginių innstrumentų ir operatoriaus rankų, iš ten jie pagrinde ir patenka į žaizdą. O jo asistentas Šimelbušas įrodė, kad bakterijos pačios neateina iš oro, todėl nereikia oeracinėje purkšti karbolio rūgšties, nes tai stipriai dirgina gleivines ir neduoda jokio efekto. Jie kartu sukurė sistemą medžiagai ir instrumentams paruošti be bakterijų. Chirurginius instrumentus lengviausiai nukenksminti, sterilizuojant juos vandens garais. Nuo to laiko įsigaliojo specialūs reikalavimai chirurginiams instrumentams jie turi būti metalinis ir padengtas Cr arba nikeliu – tada jie neturės plyšių, bus lygaus paviršiaus, ant jųų neužsilaikys kraujas, pūliai. Mikuličius įvedė dar vieną būdą apsaugoti žaizdas nuo infekcijos – chirurginę kaukę, nes burnoje gausu sąlyginai patogeninės floros.

Žr. 23 klausimą (Reikalavimai chirurginiam skyriui).

Supuracijos rizika didesnė, jei operacija trunka ilgiau už 0.5val. , ligonis vyresnis, nei 40 metų.
Rankų priežiūra ir paruošimas pr

rieš operaciją

Rankos visada yra gausiai kolonizuotos mikrobų. Šie mikrobai yra dviejų grupių – Gram+, sudarantys pastovias kolonijas, ir Gram-, keliaujantys mikrobai, atsiranda kontakto metu, labai priklauso nuo užsiėmimo, hobio (dažniausi atstovai – Klebsiella, Pseudomonas ). Labai patogi vieta bakterijoms yra sausa, šerpėtuota, suskirdusi rankų oda arba, atvirkščiai, pernelyg riebi. Juo rankos nelygesnės, juo daugiau ant jų bakterijų! Todėl kiekvienas medikas turi ypatingai prižiūrėti savo rankas, neleisti atsirasti nuospaudom, sutrūkinėjimams. Chirurgams nerekomenduotina remontouti automobilį, dirbti žemės ūkio darbus Jei rankų oda sausa, reguliariai tepti ją vazelinu, po to – kremu. Mikrobai kaupiasi ir po ilgais nagais, todėl jie visada turi būti trumpai nukarpyti.

Prieš rankų plovimą nusikarpo trumpai nagus išsivalo panages, prisijuosia specialią prijuostę, tik po to priešoperaciniame kambaryje pradedamos ruošti rankos operacijai. Tada rankos plaunamos šiiltu tekančiu vandeniu, daugiausia dėmesio skiriama pirštų ir plaštakų paruošimui, todėl plaunant rankos laikomos taip, kad plaštakos būtų pakeltos į viršų ir, kad vanduo nuo plaštakų bėgtų per dilbius ir alkūnes žemyn. Plaunant šepečiais, nuo odos pašalinami visi nešvarumai, suragėjęs epidermis, riebalai, oda suminkštėja, atsidaro visos jos poros. Spiritas odą ne tik dezinfekuoja, bet ir sutraukia.

Mechaniniai rankų paruošimo būdai.

Rankų paruošimas pagal Fiurbringerį: (1888m.).

a) Sterilus šepetys 5min (nuo pirštų iki apatinės žasto dalies)

b) Sterilus šepetys 5min (nuo pirštų iki alkūnės)

c) Nušluostome sausa st

terilia skarele;

d) Plauti 70% spiritu 3min;

e) Plauti 0,05% sublimatu 3min;

f) Ištepti panages 5% jodo tirpalu.

Rankų paruošimas pagal Alfeldą: (1895m.).

a) Sterilus šepetys 5min;

b) Sterilus šepetys 5min;

c) Nušluostyti sterilia skarele;

d) Plauti 96% spiritu 3min;

e) Ištepti panages 5% jodo tirpalu.

Rankų paruošimas pagal Mikuličų: 5min. muilo spiritiniu tirpalu su šepečiu.

Cheminiai rankų paruošimo būdai.

Spasokukockio-Kočergino būdas: (1928m.). Rankos mirkomos tirpale, kuris tirpina riebalus, plačiai atveria odos poras, sunaikina infekciją.

a) 0.5% amonio šarmo vandeniniame tirpale 1 dubenyje 3-5min. , valant marle.

b) Tas pats 2 dubenyje.

c) Nuplaunamos šiltu virintu vandeniu, nušluostomos steriliu rankšluosčiu arba marle.

d) Plaunamos 96% spiritu 5min.

Grosiko būdas. Jodas labai dirgina odą, bet šį būdą galima taikyti skubiais atvejais, kai nėra vandens:

a) Tepti iki alkūnių 5% jodo tirpalu.

b) Po 5min. pertraukos pakartoti.

c) Po 5min. galima operuoti.

Prieš 10-15m. atėjo kiti antiseptikai:

Skruzdžių r.; diacidas (gelsvos spalvos, putojantis, kvapnus skystis; rankas plauname muilu 1min, diacidu – 2min, spiritu – 1min.); skruzdžių r. praskiesta peroksidu (rankas plauti muilu – 1min, šiuo mišiniu – 1,5min.).

Kiti šiuolaikiniai antiseptikai:ritoseptas, degminas, degmicidas.

Vienas iš naujausių metodų – ultragarso vonios. Plaunant rankas, pro skystį leidžiamas ultragarsas. Tai kombinuotas būdas – ultragarsinė kavitacija (burbulų susidarymas judančiame skystyje + dezinfekuojantis skystis.

Sintetinė cerigelio plėvelė – mažoms operacijoms, nuimama 96% spiritu:

a) plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu.

b) 10sek. gerai trinti cerigeliu.

c) 2-3min. šilto oro srovė nuo ventiliatoriaus.

Pats muilas, šiuo metu naudojamas rankoms plauti prieš operacijas, irgi yra baktericidinis. Jų visų pagrindas yr

ra aktyvus jodas, įvestas į polimero molekulę, iš kur palaipsniui atsipalaiduoja. Dažniausiai naudojamas jodo polivinilpirolidonas, jis išsilaiko ant odos 4-5 val.

Visos operacijos atliekamos su steriliomis pirštinėmis.

Yra reikalavimas, dėja ne visur vykdomas – kas 1-2 sav. imti pasėlius nuo personalo rankų prieš operacijos pradžią

Operacinio lauko paruošimas:

Iš vakaro ligonis t.b. nusimaudęs, geriau po dušu, nei vonioje. Operacinį lauką reikia nuskusti 10-15min. prieš operaciją pre-anestezijos kambaryje ir nuplauti heksachlorofenu arba bent muilu, jei buvo nuskustas iš vakaro – laukas sutepamas antiseptikais ir uždedamas sterilus tvarstis Depiliaciniai kremai nerekomenduojami dėl galimo vietinio sudirginimo, alerginių reakcijų. Skutimo plotas t.b. žymiai didesnis už numatomą pjūvį.Rekomenduojama skusti ir prieš laparoskopines operacijas, jei yra tikimybė, kad jos eigoje gali tekti atlikti laparotomiją. Laukas nuo centro į periferiją ištepamas spiritiniu 5% jodo tirpalu 3 kartus, vis siaurinant plotą (pirmą kartą – visą anatominę sritį (pilvą,krūtinę) antrą – patį operacinį lauką – vietą, kuri liks eksponuota operuojant, trečią – pjūvio sritį.) Būtina išaiškinti, ar pacientas nejautrus jodui, jei jautrus, operacinį lauką galima tepti izopropranololiu, chlorheksidinu, jodoformu. Operacinio lauko vieta, kurioje bus daromas pjūvis, yra steriliais rankšluosčiais izoliuojama nuo kitų kūno dalių, iš kraštų skalbiniai prikabinami Barhauzo kabutėmis. Paruoštą lauką reikėtų padengti sterilią plėvele.

Pagrindiniai medicininių instrumentų ir medžiagų sterilizavimo būdai:
Sterilizuojamoji medžiaga
Ekspozicijos laikas, min.
Sterilizacijos būdas

Korozijai atsparūs metalo gaminiai, stiklas, tekstilės ir gumos gaminiai
20
Prisotinti va

andens

0,20 Mpa (2 atm.),

1320 C

Gumos, latekso, polimeriniai gaminiai:

a) biksuose – trigubame medvilniniame audinyje, pergamente, gofruotame popieriuje; sterilumas 3 paros,

b) biksuose su filtru; sterilumas 20 parų
45
Prisotinti vandens

0,11 Mpa (1,1 atm.),

1200 C

Metalo, stiklo, silikoniniai, gumos gaminiai
150 ar 60
Karštas oras 160 ar 1800 C

Stiklas, korozijai atsparus metalas, gumos, polimeriniai gaminiai (praėjus ekspozicijos laikui, du kartus perplauti steriliame vandenyje ir suvynioti į sterilią paklodėlę; sterilumas 3 paros)
360
6 proc. vandenilio peroksidas, 180 C

180
6 proc. vandenilio peroksidas, 500 C

360
2,5 proc. gliutaraldehidas, 200 C

45
1 proc. dezokson-1, 180 C

Tvarsliavos ir operacinės medžiagos sterilizavimas. Ji naudojama: a) kraujavimui stabdyti, b) žaizdoms dengti ir c) joms sausinti. Šiai medžiagai keliami tam tikri reikalavimai. Ji turi būti: 1) elastinga, 2) minkšta (marlė), 3) hidrofili (vata), 4) higroskopiška (ligninas), 5) lengvai sterilizuojama (dabar nebe taip aktualu, nes vis daugiau atsiranda vienkartinės medžiagos). Pagrindinė tvarstomoji medžiaga:

a) Marlė. Iki jos atsiradimo ant žaizdos dedavo korpiją – smulkiai suplėšytus medžiagos lopinėlius. Specialią medžiaga iš silpnai susuktų medvilninių arba šilkinių siūlų pradėjo gaminti Prancūzijos kaime Marly-le-Roi. Nuo siūlų skaičiaus 1 cm. priklauso marlės tankumas: — 12-14 siūlų 1 cm. – reta, 14-20 – vidutinio tankumo, >20 – tanki. Pašalinus iš marlės riebalus, ji taps higroskopiška — iš jos ir gaminami bintai.

b) Vata. Gaminama iš medvilnės, iš pradžių gaunasi pilka vata – turinti riebalų, nesugeria skysčių, vartotina tiktai apsaugoti nuo užsigavimo, šalčio. Nuriebalinus gaunasi higroskopinė – baltoji vata, naudojama tvarstymui, bet nededama tiesiai ant žaizdos.

c) Ligninas – medinė vata; minkštas, higroskopiškas, g.b. naudojamas kaip vatos pakaitalas, tiesiai ant žaizdos nedėti.

Marlę ir vatą galima sterilizuoti ir naudoti pakartotinai (jei neišvengiama), geriau tada naudoti tik tai tvarstymui. Vartota marlė dedama 1 val. į lizolio tirpalą, po to virinama vandeny su žaliu muilu ir soda. Išdžiovinta dedama į biksą ir autoklavuojama. Buvo apskaičiuota, kad tai apsieina žymiai brangiau už vienkartinį vartojimą, todėl dabar taikoma, jei nėra kitos išeities.

Pirštinių sterilizavimas. Sausa sterilizacija – išplovus, išdžiovinus, pribarstoma talko, sudedamos į atskirus maišelius ir autoklavuojamos. Šlapias sterilizacijos būdas:

• Virinti 25-30 min. distiliuotame vandeny.

• Mirkyti 20 min. 2% chloramino tirpale arba 60 min. 1:1000 sublimate.

• Mirkyti 20 min. diocide.

!Pakartotinai sterilizavus pirštinės, jos praranda dalį savo kaip barjero orui, vandeniui, organizmo skysčiams, mikrobas virusams funkcijos!

Ligoniai su pūlinėmis žaizdomis turi būti atskirti nuo kitų. Visos chirurginės intervencijos atliekamos tik steriliais instrumentais ir sterilia medžiaga. Liesti žaizdas galima tik užsimovus sterilias pirštines, kurios tuo pačiu neleidžia infekcijos sukėlėjui patekti per įdrėskimus, esančius ant personalo rankų. Pirštinės keičiamos po kiekvienos chirurginės intervencijos.

Tvarstomuosiuose, intensyvios slaugos ir reanimacijos palatose dirbantis personalas chalatus, kaukes, kepuraites keičia kasdien.

Pooperaciniams ligoniams baltiniai ir skalbiniai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per parą.

Svarbiausia chirurginio profilio stacionaro funkcinė grandis yra operacinis blokas. Operacinė – tai jo sterilioji zona, į kurią operaciją atliekanti brigada gali įeiti tik su sterilia apranga (“raudonosios linijos” principas). Operacijai reikalinga aparatai bei kiti daiktai į operacinę įnešami nuvalius juos dezinfekuojančiais tirpalais.

Po operacijos panaudota tvarsliava ir kita operacinė medžiaga sudedama į surinktuvus ir siunčiama sudeginti.

Operacinio bloko patalpos valomos drėgnu būdu, su dezinfekuojančiais tirpalais du kartus per parą. Generalinis valymas atliekamas ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pirmiausia karštu vandeniu su soda nuplaunamos sienos, grindys, durys ir daiktai, po to išpurškiama dezinfekuojančiais tirpalais ir švitinama baktericidinėmis lempomis.

Santykinis oro drėgnumas operacinėse turi būti 55-60%., temperatūra 20-220 C.

Antiseptika

Tai fizinių, cheminių, biologinių, mechaninių priemonių taikymas mikrobams naikinti žaizdose, patologiniuose dariniuose, kūno ertmėse ir paviršiuje. Pradininkas D.Listeris, pritaikęs karbolio r. (1867 m.). Skiriamos šios antiseptikos rūšys: (jos paprastai nenaudojamos atskirai, o taikomi kombinuotai keli būdai.
Profilaktinė antiseptika. Antiseptinės priemonės taikomos ne mikrobams sunaikinti, o neleisti jiems vystytis, patekus į organizmą (antitetaninis serumas susižeidus, antibiotikų profilaktika prieš medicininės procedūras).
Mechaninė antiseptika. Tai pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas – žaizdų kraštų atnaujinimas, svetimkūnių, kraujo krešulių, negyvybingų audinių pašalinimas.
Fizinė antiseptika. Žaizdos laikomos atviros, kad prieitų daugiau oro ir saulės spindulių Senos žaizdos, kur sunku atskirti sveikų audinių ribas ir sudėtinga atnaujinti karštus, išvalomos švitinant ultravioletiniais spinduliais. Priskiriamas ir sekreto iš žaizdos pašalinimas drenais arba higroskopinių medžiagų (marlės) tamponais. Tikslas – sudaryti nepalankias sąlygas bakterijoms gyventi žaizdoje.
Biologinė antiseptika. Visos priemonės, kurios gerina žaizdos fiziologinį stovį ir padeda organizmui mobilizuoti jėgas ir atstatyti pažeistus audinius (imobilizacija, šaltis). Labai svarbi jos sritis yra gyvų organizmų natūraliai gaminamos medžiagos, naikinančios bakterijas – vakcinos, antibiotikai. Medžiagą, naikinančią bakterijas – peniciliną – dar 1929 m. iš pelėsių išskyrė anglų mikrobiologas Flemingas, bet dėl lėšų stokos plačiu mastu jo gamybą įdiegė JAV anglai E. Čeinas ir H.Flory tik 1938 m.
Cheminė antiseptika. Cheminių medžiagų, veikiančių baktericidiškai arba bakteriostatiškai,panaudojimas. Jų veikimas priklauso nuo osmoso padidėjimo, dehidracijos, absorbcijos, oksidacijos, baltymų krešėjimo. !Cheminė antiseptika t.b. griežtai dozuojama! Cheminės antiseptikos rūšys:

1. Paviršinė antiseptika taikoma plačiausiai. Ant žaizdos paviršiaus dedamas tvarstis, suvilgytas antiseptiniais tirpalais, pateptas tepalais ar pabarstytas milteliais;

2. Žaizdų dezinfekavimas voniomis. Dvokiančių, pūliuojančių žaizdų, ypač galūnių srityje. Tam taikomi dezodoruojančiomis savybėmis pasižymintys antiseptikai – dažniausiai kalio permanganatas.

3. Žaizdos nuolatinis plovimas. Permanentiškai plaunant pūliuojančią žaizdą, uždegimo reiškiniai mažėja. Dabar taikomas pilvaplėvės ir pleuros ertmių nuolatinis plovimas – perfuzija;

4. Gilioji antiseptika. Antiseptiniai tirpalai švirkštu suleidžiami į audinių gilumą. Pagrindinis tikslas – dirginti audinius ir sužadinti vietinę reakciją. Tokie pat rezultatai gaunami ir leidžiant novokainą.

5. Ertmių antiseptika. Tai antiseptinių medžiagų leidimas į pleuros, sąnarių ertmes, pašalinus iš jų pūlius;

6. Hematogeninė antiseptika. Įvairios antiseptinės medžiagos švirkščiamos į kraują.

Antiseptinės ir dezinfekuojančios medžiagos:

I. Oksidatoriai.
Boro rūgštis (Acidum boricum) būna žvynelių ir miltelių pavidalo. Ji yra specifinė priemonė prieš Bacilus pyocyaneus (Pseudomonas aeruginosa?), kurios beveik neveikia kitos antiseptinės medžiagos. 2% boro rūgšties tirpalu plaunamos įvairios kūno ertmės, šlapimo pūslė.
Kalio permanganatas (Kalii permanganas) yra tamsiai violetinės spalvos kristalai, kurie labai gerai tirpsta šaltame ir šiltame vandenyje. 0,1-0,2% tirpalu plaunamos kūno ertmės. Pasižymi oksiduojančiomis, dezinfekuojančiomis ir dezodoruojančiomis savybėmis. Tinka dvokiančioms, pūliuojančioms žaizdoms gydyti, abscesams valyti. 2-5% tirpalai veikia sutraukiančiai ir naudojami nudegusiems, opiniams paviršiams plauti.
Vandenilio peroksidas (Solutio Hydrogenii peroxydis diluta). Vartojamas 3% tirpalas. Veikia stipriai baktericidiškai, bet jo efektas yra labai trumpalaikis. Įpiltas į žaizdą, vandenilio peroksidas skyla į vandenilį ir deguonį ir labai putodamas mechaniškai išplauna žaizdą ir antiseptiškai veikia bakterijas. Dar vartojamas pridžiūvusiems tvarsčiams atmirkyti – tada juos galima nuimti be skausmo. Pasižymi dezodoruojančiomis savybėmis. Galima naudoti stabdant kraujavimą iš kapiliarų ir smulkių arteriolių; didesnėms kraujagyslėms jo naudoti negalima, dėl dujų embolijos pavojaus. Nepatartina juo plauti pleuros ertmės, šlapimo pūslės ir kitų ertmių, nes dirgina gleivines. Netinka instrumentų dezinfekcijai.

II. Dažai.
Pikrino r. (Trinitrofenolis). Yra geltoni kristalai, kartaus skonio, gerai tirpstantys verdančiame vandenyje, eteryje, spirite. 5% tirpalu dezinfekuojamas operacinis laukas.
Furacilinas (Furacilinum). Yra geltoni, smulkūs milteliai, gerai tirpstantys vandenyje. Jis veikia antiseptiškai. 1:15.000 vartojamas pūlingoms žaizdoms gydyti, ertmėms (šlapimo pūslės) plauti, tvarsčiams suvilgyti.
Rivanolis. 1:500 – 1:2000 vandeninsi tirpalas žaizdoms gydyti. Jau nueina į istoriją.
Briliantinis žaliasis (Viride nitens). Yra žalsvai auksinės spalvos milteliai gerai tirpstantys vandenyje ir spirite (naudojami 0.1% – 2% tirpalai). Stiprūs antiseptikai. 2% vandeniniai ir spiritiniai tirpalai veikia auksinį stafilokoką.

III. Halogenai.
Jodas. 1:20000 jodo tirpalas užmuša visas bakterijas per 1 min., o per 15 min. – visas sporas. Pasižymi prideginančiu,bakteriostatiniu, bakteriocidiniu, šiokiu tokiu sporocidiniu, fungicidiniu ir priešvirusiniu veikimu, bet penetruoja į organizmą. Efektyviausias 3-10% jodo spiritinis tirpalas, paruošiant operacinį lauką, tepamas aplink žaizdas, dezinfekuojamos rankos. Jokiu budu nepilti jodo į žaizdą!. Serozinėse ertmėse ir cistose sukelia sąauginį uždegimą, dėl kurio ertmės obliteruojasi. Ypač jodo bijo gleivinės, bet ir odoje skatina granuliacijų formavimasi, todėl per aktyviai vartojant jodą, gali likti keloidiniai randai. Kai kurie žmonės, ypač šviesūs, jam labai jautrūs – gali sukelti jiems dermatitą. Negalima dezinfekuoti instrumentų, nes jodas greitai sukelia koroziją, pažeidžia paviršinį chromo-nikelio sluoksnį.
Jodoformas (trijodmetanas). Geltoni, specifinio kvapo milteliai. Sausas jodoformas bakterijų beveik neveikia. Ištirpęs lipiduose, atiduoda laisvą jodą, kuris nedirgina, bet džiovina ir veikia antiseptiškai.
Polyvidonum jodum (betadinas) – jodas, chemiškai įjungtas į polyvinilpirolidono molekulę. Penetruoja per bakterijos ląstelės sienelę ir joje atpalaidoja laisvą jodą. Tam reikia apie 2 min. laiko. Tai vandeninis tirpalas, todėl mažiau difunduoja į odos poras už jodo tinktūrą ir nepalieka dėmių ant odos. Jis nepavojingas akims ir kitoms gleivinėms. Per 5 min. užmuša visas bakterijas ir išlieka ant odos iki 8 val.
Jodonatas. Natrio alkilsulfato ir jodo mišinio vandeninis tirpalas. Gamina koncentratą su 4.5% jodo. Jo 1% skiedinys naudojamas operaciniam laukui paruošti. Dažniausiai visi jodo antiseptikai turi apie 7.5% jodo, iš kurio 1% būna laisvo jodo molekulių. Dabartiniu metu šie antiseptikai yra pagrindinis antibakterinių muilų komponentas.
Chloras. Pirmas chlorą, kaip antiseptinę priemonę, panaudojo I.Zemelveisas; chloro vandeniu plaudavo rankas.
Chloraminas. Turi 25% – 29% laisvo aktyvaus chloro. Veikia ir dezodoruojančiai. 1-2% tirpalas naudojamas pūlingoms žaizdoms plauti, 0.5% — rankoms plauti prieš operaciją, 2% — nemetaliniams instrumentams dezinfekuoti.
Chlorheksidinas. Suardo mikrobo sienelę ir precipituoja jo tūrinį. Veikia daugelį Gram+ ir – bakterijų, kai kuriuos virusus. Geras fungicidas. Atrastas JAV 1970 m.. 0.05% vandeninis tirpalas naudojamas žaizdų, nudegimų, kitų odos pažeidimų dezinfekcijai, švariems instrumentams laikyti, 0.5 – 4% spiritinis tirpalas – švarių instrumentų, operacinio lauko, rankų dezinfekcijai. Chemiškai aktyvus būna 5-6 val. N.B. Vandeninius tirpalus ruošti prieš pat vartojimą, laikant vandeniniame tirpale instrumentus – pridėti 0.1% NaNO3 korozijai slopinti, tirpalą keisti kas 7d.. Tirpale išmirkytus chirurginius instrumentus prieš vartojimą– gerai praplauti steriliu vandeniu. Saugoti, kad nepatektų į akis, nevartoti smegenų dangalų, vidurinės ausies, kitų ertmių dezinfekcijai.

IV. Kitos medžiagos.

(Hg preparatai dažniausia veikia bakteriostatiškai, turintys sulfhidrilines grupes – inhibuoja eukariotinių ir prokariotinių ląstelių baltymų sintezę, blokuoja fermentų sustemas.)
Gyvsidabrio oksicianidas (Hydrargyri oxicyanidum) – antiseptiškai veikiantis Hg junginys. Vartojamas 1:1000 ar 1:2000 tirpalas. Jį galima naudoti instrumentų dezinfekcijai, nes negadina metalo.
Sublimatas (Hydrargyri bichloridum, Hg Cl2). Yra stipri antiseptinė priemonė. Pradėtas vartoti 1878 m. Bergmano. Jo milteliai maišomi lygiomis dalimis su NaCl, kad sublimatas pasidarytų tirpesnis. Jo tirpalu dezinfekuojami slaugymo įrankiai, plaunamos rankos 1:1000, ypač ilgų operacijų metu, kai jos susiteršia krauju. Juo negalima plauti metalinių instrumentų, kurie amalguojami gyvsidabriu. Tirpalas nestabilus, stovėdamas greit sugenda.
Sidabro nitratas (Argenti nitras). Stipri antiseptinė priemonė. Silpni tirpalai (1-2%) veikia priešuždegimiškai, jais plaunamos įvairios kūno ertmės (šlapimo pūslė), gydomos opos. Stipresni 5-10% tirpalai tinka prideginimui, ypač vešlių granuliacijų, kurios trukdo epitelizuotis žaizdai. AgNO3 įeina ir į įvairiu tepalų sudėtį.
Aliuminio acetato tirpalas (Liq. Aliuminii acetatis, liq Burovi). Silpnai dezinfekuojanti priemonė. Naudojami 3% kompresai, kai yra uždegimas ar trauminis sužeidimas. Dabar jau nuėjo į istoriją.

V. Organinės medžiagos.
Fenolai. Karbolio r. (Acidum carbolicum). Yra bespalvė kristalinė masė, gerai tirpstanti vandenyje, bet dar geriau – spirite. 2-3% tirpalu dezinfekuojami guminiai drenai, pirštinės, šepečiai, kateteriai, instrumentai. Stiprus nuodas. Didesnės koncentracijos nudegina odą, gleivines. Kitas fenolų atstovas –hexachlorophenas. Antibakterinis poveikis švelnus, bet 3-4 kartus nuplovus odą, bakterijų ant jos beveik nebelieka. Galima naudoti vietoj šilto vandens rankoms su šepečiais plauti. Akumuliuojasi ant odos, inhibuoja mikrobų fermentus.
Spiritai. Dažniausiai naudojamos 3 jų rūšys: etilo alkoholis, n(normal)-propanolis ir izopropanolis, jie nedaug skiriasi tarpusavy. 70% etanolio tirpalas veikia dezinfekuojančiai, 96% — sutraukiančiai. Alkoholiai denatūruoja bakterinių ląstelių baltymus, bet neveikia grybelių. Rankas, plaunant jas šepečiu su alkoholiu, per 1 min. tampa sterilios – tas pats efektas, kaip 20 min. plauti šepečiu ir muilu. !Alkoholis patogus tik išorinei antiseptikai, nes jo poveikį sumažina sekretas, gleivės, kraujas! Apart rankų paruošimo, naudojamas instrumentams dezinfekuoti, siūlams (šilkui, ketgutui) sterilizuoti ir laikyti, kaip kitų antiseptikų praskiedėjas. Galima atlikti greitą sterilizaciją – padėti instrumentą į metalinį indą, užpilti spiritu ir padegti. !Juo negalima ruošti odos prieš lazerio chirurgijos taikymą!
Aldehidai. Dažnaiusiai naudojamas formalinas – 36.5-37.5% vandeninis formaldehido tirpalas. Jis nusodina baltymus, dehidruoja ir mumifikuoja audinius, yra stiprus nuodas, stipriai veikia antiseptiškai. Naudojamas pirštinėms, drėnams, instrumentams dezinfekuoti. Gal vienintelis veikia echinokoko pūsles: išsiurbus jų turinį, ten prileidžiama formalino. Lizoformas susideda iš 40 dalių formalino, 40 – žaliojo muilo, 20 – spirito, naudojamas tvarstomiesiems, grindims plauti.
Lizolis. Veikia antiseptiškai, nes 1-3% jo tirpalas naikina bakterijas.
Salicilo r. (Acidum salicylicum). Yra stiprus antiseptikas. Jos milteliais barstomos gangrenuotos ir irstančios, pūliuojančios, dvokiančios opos. Salicilo spiritinis 1% tirpalas tinka rankoms dezinfekuoti.
Peru balzamas (Balsamum peruvianum). Yra tamsiai rudos spalvos, malonaus kvapo skystis, pasižymi baktericidinėmis ir dezodoruojančiomis savybėmis. Jis turi 60% benzoinės rūgšties. Juo gydomos įvairios opos ir fisūros, nes skatina granuliacijų susidarymą. Paprastai vartojamas 10% tepalas.
Urotropinas. Gerai tirpsta vandenyje. Rūgščioje aplinkoje jis skyla, atsipalaiduoja formaldehidas, kuris veikia dezinfekuojančiai, šarminėje aplinkoje neveiklus. Į veną leidžiamas urotropino 40% tirpalas. Jis vartojamas, sergant šlapimo takų ir smegenų dangalų ligomis.
Diocidas. Jodo turinti organinė medžiaga. Labai geros plaunančios savybės; veikia ne tik mikrobus, bet sporas, grybelius, pelėsius. 1:3000-1:5000 tirpalas naudojamas rankoms plauti, instrumentams, prietaisams, siuvamai medžiagai ( ketgutui) sterilizuoti.

Antibakterinių preparatų klasifikacija:

1) antibiotikai;

2) sulfanilamidai;

3) nitrofuranai;

4) oksichinolinai;

5) chinolonai;

6) nitroimidazoliai;

7) priešgrybeliniai preparatai;

8) antituberkulioziniai preparatai.

Antibiotikai:

Pagal veikimo mechanizmą skirstomi kaip:

I. Baktericidiškai veikiantys besidauginančius mikroorganizmus (b laktamatai ir glikopeptidai):

a) visi penicilinai,

b) visi cefalosporinai;

c) kiti b laktaminiai antibiotikai: karbapenemai, karbacepemai, cefamicinai, monobaktamai, b laktamazių inhibitoriai.

d) glikopeptidai.

II. Baktericidiškai veikiantys ir besidauginančius, ir ramybės būvyje esančius mikroorganizmus:

a) aminoglikozidai,

b) polimiksinai,

c) rifamicinai,

d) fosfomicinas.

III. Bakteriostatiškai veikiantys antibiotikai:

a) tetraciklinai,

b) amfenikoliai,

c) makrolidai,

d) linkozamidai,

e) fucidinas.

Antibiotikų pašalinis poveikis g.b. specifinis (kiekvieno skirtingas), alerginės reakcijos (būdingos visiems) ir disbakteriozė (kandidozė) – užmušus natūralią makroorganizmo florą. Dabar chirurgijoje antibiotikai profilaktiškai skiriami 1 parą prieš operaciją, jos metu ir 1-2-3 paras po operacijos.

Sulfanilamidai. Veikia bakteriostatiškai, nes sutrikdo metabolinius procesus bakterijų ląstelėse (blokuoja folio rūgšties sintezę, įsijungdami į ją vietoj paraaminobenzoinės rūgšties. Yra antisulfanilamidiškai veikiančių preparatų – novokainas. Reikalinga gana didelė jų koncentracija kraujyje. Dažniausiai naudojami deriny su antibiotikais. Pašalinis poveikis: pykinimas, vėmimas, dermatitai, leukopenija, neuritai, nefrotoksinis poveikis.

Leave a Comment