kaulinis ir kremzlinis audinys

Kaulinis ir kremzlinis audiniai

Kaip ir visi jungiamieji audiniai, kaulinis audinys sudarytas iš ląstelių ir tarpląstinės medžiagos. Tarpląstelinė medžiaga. Ji kaului suteikia mechaninį tvirtumą ir sudaryta iš: a) baltyminių skaidulų (kolagenas), kurios suteikia elastingumo ir stangrumo,b) organinio užpildo osteoido (jį sudaro proteoglikanai),c) ir užpildą kietinančių mineralinių druskų, kurios suteikia kietumo.Pagrindinės druskos – kalcio fosfatas bei kalcio karbonatas. Šios ir kitos druskos sudaro hidroksiapatito kristalėlius.Ištirpinus mineralines druskas kaulas pasidaro lankstus (ilguosius kaulus net galima užrišti mazgu). Sudeginus kaulo organines medžiagas kaulas išlaiko savo formą ir kietumą, tačiau nuo nestipraus smūgio subyra į trupinius.Organizmui trūkstant kalcio ar fosfato jonų, reikiamas jų kiekis paimamas iš kaulų patirpinamų kristalėlių.Senstant kauluose mineralinių druskų dalis didėja, o baltyminių skaidulų – mažėja. Todėl kuo senesnis žmogus, tuo trapesni ir mažiau lankstūs jo kaulai (ir todėl dažniau lūžta).Ląstelės. 1. Kamieninės kaulaląstės. Smulkios verpstiškos ląstelės, slypinčios išoriniame ir vidiniame antkaulyje. Esant reikalui gali intensyviai mitoziškai dalintis ir sudaryti osteoblastus. Labai svarbios kaulų gijimui.2. Kauladarės (osteoblastai). Aptinkamos perstatomose, augančiose kaulo dalyse, antkaulyje. Gamina tarpląstinę medžiagą – išskiria žaliavą (prokolageną ir kitas pradines medžiagas), fermentus, lemia skaidulų išdėstymo kryptį, padeda nusodinti mineralines druskas. 3. Kaulaląstės (osteocitai). Nekintančio kaulo ląstelės, susidarančios iš kauladarių, būna audinio tuštumose. Jos būna žvaigždiškos, su ilgomis plonomis ataugėlėmis, slypinčiomis plonučiuose kanalėliuose, atsišakojančiuose nuo kaulaląstės ertmės. Jų funkcijos: a) Palaiko pastovią kaulinio audinio būseną. b) Kraujyje trūkstant kalcio, druskas gali ir tirpinti. Tokiu būdu padeda palaikyti kalcio jonų koncentraciją kūno skysčiuose.

4. Kaulaardės (osteoklastai). Tai daugiabranduolės ląstelės, susidarančios iš susliejančių makrofagų. Perstatomose kaulo dalyse tirpina kaulo tarpląstinę medžiagą.

Kaulinio audinio yra keletas formų. Žmogaus organizmui būdingiausi yra tankusis ir akytasis kauliniai audiniaiTankusis kaulinis audinys. Labai kietas, sunkus, sudaro ištisinius kaulinius sluoksnius. [Carola-148(6.4): Tankusis kaulinis audinys. A. Padidintas išilginis tankiojo kaulinio audinio pjūvis, kuriame matyti vidinės kraujagyslės, kanalai ir kiti vidiniai dariniai. B. Padidintas osteonas su lakūnomis ir kanalėliais. C. Padidintas octeocitas (kaulaląstė) lakūnoje. D. Osteono elektronmikroskopinė nuotrauka (padidinta 1000 kartų).]Sudarytas iš sukalkėjusių cilindrų, vadinamų osteonais. Osteonas – tai tankiojo kaulinio audinio sandaros vienetas. Jį sudaro koncentriniai mineralizuotos tarpląstelinės medžiagos sluoksniai, primenantys vienas į kitą sukištus ir tvirtai suklijuotus skirtingų platumų vamzdelius. Osteono išilginę ašį sudaro centrinis kanalas, kuriame eina kraujagyslės, nervai, limfagyslės. Centriniai kanalai statmenais kanalais sujungti su antkauliu kaulo išorėje ir vidiniu skaiduliniu sluoksniu (vidiniu antkauliu), išklojančiu kaulo tuštumas.Sluoksniuose yra mažos ertmės, kuriose gyvena kaulaląstės (osteocitai). Jų ilgos plonos ataugėlės slypi plonučiuose kanalėliuose, atsišakojančiuose nuo kaulaląstės ertmės. Kaulaląstės maistmedžiages gauna iš centrinių kanalų kraujagyslių. Gretimos kaulaląstės jas gauna tiesiai, o tolimosios – per arčiau esančias kaulaląstes (jos sujungtos plyšinėmis jungtimis). Apykaitos atliekas šalina panašiai, tik priešinga kryptimi.Osteonai suteikia atsparumą gniuždymui. Akytasis kaulinis audinys. Sudarytas iš kaulinių sijų, išdėstytų tokiomis kryptimis, kad maksimaliai atlaikytų kaulą veikiantį kūno svorio, raumenų ir kitokį spaudimą. Paprastai sudaro vidines kaulų dalis.

APIE KAULUS Kaulai yra pasyviosios atraminės judėjimo dalys, tačiau iš tiesų kaulai yra aktyvūs. 1. Jie yra gyvi. Į juos įeinančios kraujagyslės atneša veiklai reikiamas energetines ir statybines medžiagas.

2. Jie gali augti. Vaikystėje jie auga ir ilgyn, ir storyn. Suaugusių žmonių kaulai gali tik storėti. 3. Jie nuolatos (nors ir lėtai) keičiasi – jų viduje nedidelės kaulinio audinio sritys ardosi ir vėl iš naujo formuojasi. 4. Juose vyksta kraujodara bei maistmedžiagių kaupimas riebalų pavidale. Kaulų paviršių dengia skaidulinis sluoksnis antkaulis. Antkaulis turi nervus, kraujagysles, limfagysles. Per jį į kaulą įeina kraujagyslės, būtent jo dėka kaulai auga storyn, jis padeda suaugti lūžusiems kaulams. Antkaulis gyvam kaului suteikia rausvą atspalvį. Antkaulio neturi tik sąnarių paviršiai.

KAULŲ PERTVARKAKaip ir daugelis organizmo audinių kaulinis audinys atsinaujina. Ir jis ne tik šiaip atsinaujina – jis prisitaiko prie naujų aplinkos poveikių. Kaulinė medžiaga išardoma ir vėl perstatoma taip, kad tarpląstelinės medžiagos skaidulos atlaikytų tuo metu kaulus veikiančius įtempimus, o mineralizuotas užpildas – gniuždymą. [Cell-1184(22-46): Tankiojo kaulinio audinio pertvarka. Kaulaardžių grupė senoje kaulinėje medžiagoje “graužia” tunelį (maždaug 50 μm per dieną greičiu). Į tunelį įeina kauladarės ląstelės, padengia jo sienels ir ima gaminti naują tarpląstelinę medžiagą 1-2 μm/parą greičiu. Taip pat į tunelį įauga kapiliaras. Po kurio laiko tunelio tuštuma vėl užpildoma kauline medžiaga, lieka tik siauras centrinis kanalas su kapiliaru. ]Kaulų pertvarka yra lėta – suaugusio žmogaus kauluose per metus perstatoma 5-10 % tūrio.Kaulo pertvarka matyti, kai tiesinami kreivai išdygę dantys. Ant jų uždėtas įtvaras spaudžia dantis reikiama kryptimi. Dantis lėtai keičia padėtį, nes spaudžiamoje vietoje kaulinio audinio atsistato mažiau, ir dantis pasislenka į tą vietą. O dančiui pasislinkus atsiradusią vietą užpildo gausiau atsistatęs kaulinis audinys. Panašiai persitvarko žandikauliai ir žandikaulių sąnariai ištraukus dantis arba ant nulūžusių ar nudilusių dantų uždėjus metalinius ar keraminius vainikėlius.

intarpas HORMONAI IR KAULAI Kauluose vykstančius procesus kaip ir daugelį organizmo procesų valdo hormoniškai. Tarkime, kraujyje trūksta kalcio jonų:1. Prieskydinės liaukos į kraują išskiria paratiroidinį hormoną, ir su krauju jo molekulės pasklinda po kūną. Šis hormonas veikia kaulus ir inkstų kanalėlių membranas. 2. Paratiroidinio hormono molekulės jungiasi prie kaulinio audinio makrofagų membranų ir verčia juos susilieti tarpusavyje ir virsti daugiabranduolėmis kaulaardėmis. Jau esančios kaulaardės aktyviau ardo kaulinę medžiagą, ir į kraują patenka daugiau Ca2+ jonų. 3. Inkstų ląstelės, gavusios paratiroidinio hormono molekulių atneštą signalą ima perdirbti vitaminą D į ypatingą hormoną, kuris verčia: a) plonąsias žarnas įsiurbti daugiau Ca2+ jonų, b) inkstų kanalėlių ląsteles iš pirminio šlapimo įsiurbti daugiau Ca2+ atgal į kraują.4. Šių jonų koncentraciją matuoja prieskydinės liaukos membranos Ca2+ jonų receptoriai. 5. Kraujyje ima didėti Ca2+ koncentracija, ir Ca2+ jonų receptoriai perduoda signalą į prieskydinių liaukų ląstelių vidų, kuris slopina paratiroidinio hormono gamybą. Tai neigiamo grįžtamojo ryšio pavyzdys. Iš tikrųjų Ca2+ koncentracijos kraujyje valdymo sistema sudėtingesnė. Čia veikia ir skydliaukės hormonas kalcitoninas, kuris mažina Ca2+ koncentraciją kraujyje ir nusodina jį kauluose. Jis taip pat slopina kaulo ardymą. Kaulus taip pat veikia ir kiti hormonai: a) augimo hormonas ir tiroksinas skatina kremzlių kaulėjimą, b) lytiniai hormonai veikia kaulėjimo židinių susidarymą ir kaulėjimo greitį, c) antinksčių žieviniai hormonai (ir vitaminai D, A, C) – kaulo brendimą.

Ilgieji kaulai (šlaunikauliai, blauzdikauliai, žastikauliai…) Veikia kaip svirtys. Turi:a) epifizes (galvutės su sąnarių paviršiais, padengtais hialininėmis kremzlėmis), b) diafizes (ilgas vamzdiškas dalis tarp galvučių), c) metafizes (arba epifizines augimo kremzles) -. Diafizės viduje yra tuštumos, užpildytos kaulų čiulpais. Kūdikių diafizėse – tai raudonieji čiulpai, suaugusio žmogaus – geltonieji čiulpai. Epifizių akytojo audinio tuštumose – raudonieji čiulpai.

Raudonųjų čiulpų audinys dar vadinamas mieloidiniu audiniu. Spalvą jam suteikia gaminami eritrocitai.Metafizės – tai kremzlines augimo zonas tarp epifizių ir diafizės. Baigus augti jos sukaulėja:a) merginos – 18-20 metai,b) vaikinai – 23-25 metai.Kaulų paviršių sudaro tankusis audinys. Jo sluoksnis storesnis diafizės vidurinėje dalyje. Likęs kaulinis audinys – akytasis.

KREMZLINIAI AUDINIAI Sandara panaši į kaulinio audinio, bet tarpląstelinės medžiagos užpildas nemineralizuojamas. Tai stangrūs, labai atsparūs gniuždymui audiniai. Gemale sudaro beveik visus griaučius. Turi tik dviejų rūšių ląsteles. Kremzlialąstės yra pagrindinės kremzlinio audinio ląstelės, palaikančios jo sandarą. Jos gamina visą tarpląstelinę medžiagą, ir po kurio laiko lieka gyventi nedidelėje ertmėje, atsitvėrusios storu tarpląstelinės medžiagos sluoksniu. Dažnai dar vieną-du kartus pasidalina, tad tuštumoje susidaro 2–4 kremzlialąsčių grupė. Vyrauja kolageno skaidulos. Į senatvę kremzlės kietėja, kadangi užpildo sudėtis keičiasi, jame daugėja kietųjų GAG-ų. Hialininė kremzlė. Dažniausia kremzlinio audinio rūšis žmogaus organizme. Pusskaidrė, atrodo perlamutriškai melsvoka. Stipri, labai atspari gniuždymui. Paviršių paprastai dengia antkremzlis. [Carola-112(4.11): Hialininė kremzlė] Sudaro šonkaulių kremzlines dalis, nosies kremzles, trachėjos ir bronchų kremzlinius žiedus, gerklų kremzles. Labai glotniu sluoksniu dengia sąnarinius paviršius. Sąnarinis paviršius neturi antkremzlio. Elastinė kremzlė. Būna ten, kur reikia ne tik tvirtumo, bet ir elastingumo. Tai ausies kaušelis, antgerklis, kai kurios kitos kremzlės. Sandara labai panaši į hialininės kremzlės, bet turi labai daug elastinių skaidulų, todėl gelsvos spalvos. Senstant elastingumas mažėja, bet niekada nesukalkėja. Skaidulinė kremzlė. Būna ten, kur reikia ne tik atsparumo gniuždymui, bet ir tempimui. Tai tarpslanksteliniai diskai, kai kurių sąnarių kremzlės, vietos, kur sausgyslės jungiasi su hialininėmis kremzlėmis. Pagal sandarą tarpinė forma tarp sausgyslės bei hialininės kremzlės. Niekada neturi antkremzlio, o pereina į kaimyninius audinius.

intarpas KAULŲ FORMAVIMASIS Embrione pirmiausia susidaro kaulų užuomazgos. Šių užuomazgų audinio virtimas kauliniu audiniu vadinamas kaulėjimu. Užuomazgos taip pat sudarytos iš jungiamojo audinio – mezenchimos ar kremzlinio. [Carola-151(6-7): Vaisiaus ir suaugusio žmogaus skeletų skirtumai. A. Ilgųjų kaulų galvutės (epifizės) ima susidaryti apie 5-ąją vaisiaus savaitę ir baigia formuoptis apie 10 vaisiaus savaitę. B. Suaugusiojo skelete augimo zonos visiškai sukaulėja 13-25 gyvenimo metais. Tuomet į vientisą kaulą suauga galvutės ir vamzdinės ilgųjų kaulų dalys. Šiais požymiais remiasi archeologijoje ir teismo medicinoje, kai pagal skeleto likučius reikia įvertinti žmogaus amžių mirties metu.]

Mezenchiminė kaulodara, būdinga smegeninės skliauto, plokštiesiems veido ir kitiems kaulams:1. Mezenchima sudaro būsimojo kaulo “maketą”. Jame išsiraizgo tankus kraujagyslių tinklas. Mezenchimos ląstelės ilgomis ataugomis siejasi viena su kita. 2. Dalis mezenchimos ląstelių tam tikrose vietose – kaulėjimo židiniuose – virsta kauladarėmis, kurios ima gaminti kolageno skaidulas, užpildą ir nusodinti kalcio druskas. Susidaro sukaulėję kūneliai, kurie didėja, kai juos supančios mezenchimos ląstelės virsta kauladarėmis ir ima gaminti kalėjančią tarpląstelinę medžiagą. 3. Sukaulėjusioje dalyje liekančios kauladarės virsta kaulaląstėmis, kurios palaiko kaulo sandarą. Kaulaląstės jungiasi kanalėliuose esančiomis ataugomis viena su kita. O ataugėlės jungiasi plyšinėmis jungtimis. 4. Atsiranda kaulaardžių, kurios pradeda kaulinio audinio pertvarką. 5. Kaulinę medžiagą dengiantis kauladarių sluoksnis tampa antkaulio dalimi. Vidinį augančio kaulo antkaulio sluoksnį sudaro kauladarės, o išorinį – skaidulingas jungiamasis audinys.

Kremzlinė kaulodara būdinga ilgiesiems ir kai kuriems kitiems kaulams:1. 6-8 savaitę po apvaisinimo mezenchiminės ląstelės sparčiai besidaugindamos sudaro kaulo užuomazgą. Pirminis jungiamasis audinys kaulo užuomazgoje virsta kremzliniu audiniu.2. Kremzlinis kaulo “maketo” audinio sandara gana panaši į kaulinio audinio sandarą. Vietoj kaulaląsčių (osteocitų) jis turi kremzlialąstes (chondrocitus), tarpląstelinė medžiaga nemineralizuota, neturi kraujagyslių.

3. Į kremzlę ima įaugti kraujagyslės. Kremzlialąstės mineralizuoja tarpląstelinę kremzlės medžiagą, sudarydamos sukaulėjusias sijeles. Po to jos žūsta. 4. Kremzlėje buvusios kamieninės ląstelės sudaro kauladares ir kaulaardes. Kauladarės daro naują kaulinę medžiagą – ant mineralizuotų kremzlės balkelių ima nusodinti osteoidą, o šis mineralizuojamas. Tuo tarpu kaulaardės ardo apkalkėjusią kremzlinė medžiagą, ir toje vietoje kauladarės daro naujutėlį kaulinį audinį. Buvusi kremzlė visiškai sukaulėja. [Cell-1185(22-48): Ilgojo kaulo formavimasis. Ilgieji kaulai (pvz., šlaunikauliai, blauzdikauliai) pradžioje susidaro kaip mažučiai kremzliniai modeliai. Piešinyje nesukalkėjusios kremzlės žalios, sukalkėjusios – juodos, kaulinis audinys rudas, o kraujagyslės – raudonos. Antrasis piešinys iš dešinės rodo vaikams ir paaugliams būdingą ilgojo kaulo sandarą. Pats dešiniausias piešinys – visiškai suaugusio žmogaus kaulas.]

intarpas VITAMINAS D, KAULO LĄSTELIŲ SAVITĖJIMAS IR RACHITAS Mezenchiminėse ląstelėse, paveiktose kaulų morfogeneziniu baltymu (tai vienas iš savitėjimo jungiklių), įsijungia genai, pagal kuriuos gaminami baltymai verčia jas kaulinio audinio ląstelėmis. Taip pakitusiose ląstelėse įsijungia genas, pagal kurį gaminamas baltymas Osf2. Šio baltymo molekulės įjungia genus, kurie ląsteles paverčia kauladarėmis. Eksperimentuose nekaulines ląsteles privertė gaminti Osf2 baltymą, tuomet jose įsijungė visi osteoblastuose veikiantys genai. Tokios kauladarės gamina kolageno skaidulas ir užpildą, tačiau užpildas nemineralizuojamas. Kad kaulas sukaulėtų, organizmui reikia vitamino D. Su maistu gautas ar odoje pasigaminęs vitaminas D organizme yra modifikuojamas ir virsta ypatingu hormonu. Šis hormonas patenka į kauladares ląsteles ir įjungia jų osteokalcino geną. Fermentas osteokalcinas nusodina hidroksiapatitą ant tarpląstelinės medžiagos užpildo ir taip jį mineralizuoja. Tai ląstelių savitėjimo (diferenciacijos) pavyzdys. [Žr. skyrių “Ląstelių diferenciacija” intarpą “Ląstelių savitėjimo mechanizmai”]

Vitaminas D ne tik būtinas kauladarių savitėjimui užbaigti. Jis padeda ir įsiurbti Ca2+ jonus. Žr. intarpą “Hormonai ir kaulai”. Manoma, kad vitaminas K būtinas paruošiant darbui osteokalcino molekules. Vaikams trūkstant vitamino D jie suserga avitaminoze rachitu (minkštakaule). Jų kaulai formuojasi netinkamai, nes jų kaulai prastai mineralizuojami – juose nepakankamai nusodinami kalcio ir fosforo druskos. Kaulai lieka minkšti. Todėl nuo kūno masės išlinksta jų kojos. Deformuojasi krūtinė (“viščiuko krūtinė”), kaukolė padidėja, pasidaro kampuota. Nugaros srityje gali susidaryti kupra. Neretai deformuojasi dubens kaulai. Dėl to moterims, vaikystėje sirgusioms rachitu, gimdymas gali pasunkėti. Ši vaikų liga dažniausiai serga ne motinos pienu žindomi kūdikiai šiaurės platumų miestų lindynėse. Jautriausi 0,5–2 metų vaikai, kai jų sparčiai augantiems kaulams reikia labai daug kalcio ir fosforo. Tropikuose rachitas beveik nežinomas. Kai saulės UV spinduliuotė yra pakankamai stipri, oda iš cholesterolio gamina vitaminą D. Tropikuose vitamino D žmogaus organizmas pakankamai pasigamina pats, ir maiste jo gali būti mažai. Egzistuoja ir vitaminu D negydus rachitas. Jo priežastys – genetiniai defektai, dėl kurių organizmas nesugeba iš vitamino D gaminti hormono arba ląstelių receptoriai nesugeba priimti vitamino D ar iš šio vitamino sintetinamo hormono.

intarpas ILGŲJŲ KAULŲ ILGĖJIMAS Po gimimo kremzliškai sukaulėja ilgųjų kaulų galvutės (epifizės). Tačiau sukaulėja ne visa kremzlė. Kremzlė lieka galvutės paviršiuje, kur ji sudaro slidų sąnarinį galvutės paviršių, ir tarp galvutės ir vamzdinės kaulo dalies. Pastaroji vadinama augimo (epifizine) plokštele. Šioje plokštelėje dalijasi kremzląstės ir storina kramzlės sluoksnį. Galvutė nutolsta nuo vamzdinės dalies. Apatinė kremzlės dalis sukaulėja ir prisijungia prie vamzdinės ilgojo kaulo dalies. Taip augimo plokštelė augina ilguosius kaulus ilgyn. Sukaulėjus augimo plokštelei žmogus nustoja augti aukštyn.

[Carola-157(6.12): Ilgojo kaulo augimas ir pertvarka. | Augimo plokštelė yra kaulo augimo ilgyn vieta. | Galvutė didėja kremzlei storėjant, o vidinei jo daliai kaulėjant.]

intarpas KAULŲ SENĖJIMAS Kaulai praranda dalį kalcio druskų, kaulų pertvarka sulėtėja. Todėl kaulai pasidaro trapesni ir lengviau lūžta, negu jaunų žmonių. Jiems griūvant dažniausiai lūžta raktikaulis, žastikaulis, riešo kaulai ir šlaunikaulis. Rankų kaulai lūžta, kai jie bando griūdami pasiremta ranka. Gali prasidėti osteoporozė – metabolinė liga, kurios metu mažėja skeleto masė ir kaulinio audinio tankis. Tai ypač būdinga moterims po menopauzės, paprastai vyresnėms kaip 60 metų. To priežastis – sumažėjusi estrogenų gamyba. Trūkstant estrogenų kaulai greičiau ardomi, nei atstatomi, ir ima darytis trapesni. Osteoporozę skatina ir rūkymas, kalcio ir/ar vitamino D trūkumas maiste, fizinės apkrovos trūkumas. Osteoporozės metu kaulai pasidaro tokie trapūs, kad gali lūžti paprasčiausiai einant ar dirbant kokį paprastą darbą. Nuo osteoporozės gali smarkiai deformuotis slanksteliai, dėl ko kartais senutėms kartais susidaro kupros. Vyresni nei 70metų žmonės neretai labai pažemėja, kadangi sunyksta slanksteliai ir tarpslanksteliniai diskai.

intarpas SKELETO KITIMAI GYVENIMO EIGOJE1. Naujagimio smegeninės skliauto kaulai dar nebūna suaugę siūlėmis, juos jungia lanksčios plėvės. Todėl skliauto kaulai gali judėti vienas kito atžvilgiu – prasikeisti. Tuomet galvos skersmuo sumažėja, ir kūdikis lengviau praeina pro gimdymo kanalą moters dubenyje. Didesnieji membraniški lopai kūdikio kaukolėje vadinami momenėliais. Palietus momenėlį jaučiamas smegenų kraujagyslių pulsavimas, todėl angliškai momenėlis vadinamas fontanel, o rusiškai – родничок. Be to, pirmaisiais gyvenimo metais nebaigusios kaulėti siūlės leidžia smegeninei didėti didėjant smegenims. 2. Kaktikaulis ankstyvoje vaikystėje būna sudarytas iš kairiosios ir dešiniosios dalių, kurios ~6 gyvenimo metus suauga, ir suaugusio žmogaus kaktikaulyje nematyti jokių siūlių.

3. Suaugusio žmogaus kaukolės priekiniai kaulai – kaktikaulis, viršutinis žandikaulis, ethmoid ir sphenoid kaulai turi 4 poras oro tuštumų, kurios vadinamos ančiais . Ančiai palengvina kaukolę ir veikia kaip rezonatoriai kalbant, kadangi jungiasi su nosiarykle. 4. Ančiai susidaro jau po gimimo augant ir persitvarkant kaukolės kaulams. Vėliausiai susidaro viršutinio žandikaulio ir sfenoido sinusai – baigiant augti skeletui. 5. Naujagimio stuburas būna išlinkęs lanku nugaros link. Kai kūdikis išmoksta laikyti galva, stuburo kaklo srityje atsiranda linkis išgaubtąja puse pirmyn. O kai mokosi sėdėti, juosmens srityje ima formuotis antrasis linkis pirmyn. Stuburo linkiai padeda geriau išlaikyti stačią stovėseną, o einant – geriau amortizuoja ir apsaugo galvos smegenis nuo kratymo. [Iliustracija su stuburo linkiais]6. Moterų juosmens linkis linkęs būti ryškesniu, nei vyrų. Jisai gali padidėti paskutinėmis nėštumo savaitėmis, kai moteris priversta atsilošti atgal, kad geriau išlaikyti pusiausvyra pasislinkus svorio centrui. Vyrams toksai linkis gali atsirasti itin nutukus dėl didžiulio pilvo. Pernelyg ryškus stuburo gali sukelti nugaros skausmus.7. Abu dubens klubakauliai vaikystėje būna sudaryti iš 3 kaulų. Maždaug 15-17 metais jie suauga į vientisus klubakaulius. [padaryti iliustraciją pagal Carola-212(8.9): Klubakaulį suidarantys kaulai]

LŪŽUSIO KAULO GIJIMAS Vaikų kaulai lūžta dažniau, nei suaugusių, nes vaikai gerokai judresni, o jų kaulai – plonesni. Tačiau vaikų kaulai kur kas lengviau sugyja. Ypač sunkiai gyja senų žmonių kaulai. Pvz., gimimo metu lūžęs naujagimio šlaunikaulis sugyja maždaug per 3 savaites, o panašus žmogaus virš 20 metų šlaunikaulio lūžis visiškai sugis tik per 4-5 mėnesius. [Carola-221: Kaip gyja lūžis. A. Plyšus antkauliui ir skilus kaului bei čiulpui prasideda kraujavimas. Pažeidimo vietoje per porą valandų susidaro krešulys. B. Į pažeista sritį įeina fibroblastai. Per keletą dienų susidaro gijimo gumbas. C. Kauladarės ląstelės sudaro naujas kaulines plokšteles, vėl sujungiančias atsiskyrusias kaulo dalis į vieną kaulą. Gumbo paviršiuje susiformuoja kremzlė. D. Kremzlę ir gijimo siūlės akytąją kaulinę medžiagą reikiamose vietose pakeičia tankioji kaulinė medžiaga. Tai jau vyksta kaulo pertvarka, kurios dėka po ilgesnio laiko gali nebelikti beveik jokių lūžio žymių.]