Audiniai

RAUMENINIS AUDINYS:
Struktūra – raumenis audinys sudarytas iš raumeninių ląstelių, kurios gali susitraukti ir atsipalaiduoti .Šios ląstelės miocitai. Į raumeninio audinio sudėtį įeina ir kalogeninis audinys, kuriame gausu kraujagyslių ,limfagyslių ir nervinių galūnėlių.
I. Griaučių ruožuotasis:
Struktūra – Griaučių ruožuotojo audinio struktūrinis vienėtas yra raumeninė ląstelė – griaučių miocitas. Jie dar vadinami skaidulomis.
MIOCITAS yra cilindro formos su nusmailėjusiais galais. Jis susideda iš plazmolemos, daugelio branduolių, miofibrilių, citoplazmos.
Miocitū rūšys
a) baltieji miocitai – turi daug miofibrilių, glikogeno, mažai citoplazmos, mitochondrijų ir mioglobino. Greičiau ir su didesne jėga suusitraukia negu raudonieji, ir greičiau pavargsta.
b) raudonieji miocitai – miofibrilių mažiau, citoplazmos, mitochondrijų daugiau, šie miocitai mažesni, tamsesni, gerai aprūpinti krauju, naudoja mitochondrijų išskirtą energiją.
c) tarpiniai – struktūra ir nusidažymas tarpinis
Miocitų pluoštai:
a)epimiziumas – visą raumenį supanti glaudžiamojo jungiamojo audinio makštis
b)perimiziumas – ji sudaro pertvaros supančios pirminių ir antrinių skaidulų pluoštelius
c)endomiziumas – kiekvieną raumeninę skaidulą supantis švelnusis jungiamasis audinys
MIOFIBRILĖS jos išsidėsto išilgai graičių miocito.
Miofibrilę sudaro:
a)storieji miofilamentai – sudaryti iš baltymo miozino
b)plonieji miofilamentai – sudaryti iš aktino, tropomiozino ir troponino
II. Širdies ruožuotasis:
Struktūra – Sudarytas iš dviejų rūšių ląstelių: širdies raaumeninių ląstelių (kardiomiocitų) ir laidžiųjų širdies miocitų. Skaidulos yra ruožuotos, jų centre yra branduolys, skaidulos šakojasi ir susilieja tarpusavyje, jų galai jungiasi įterptinėmis plokštelėmis.
III. Raumeninis neruožuotasis (lygusis):
Struktūra – sudarytas iš neruožuotųjų miocitų, jie verpstės formos. Centrinėje, išplėstoje miocito dalyje yr

ra elipsės formos branduolys. Audinyje išsidėsto taip, kad jų plačiosios vidurinės dalys su branduoliais guli tarp gretimų ląstelių nusmailėjusių galų. Forma priklauso nuo būklės.
NERVINIS AUDINYS
Struktūra – sudarytas iš nervinių ląstelių (neuronų) ir pagalbinių ląstelių (gliocitų).
nervinis audinys formuoja nervų sistemą, kuri skirstoma į CNS ir PNS.
NEURONAS – yra struktūrinis, funkcinis ir mitybos vienetas.
Neuronai skiriami:
a) juntamieji – priima dirginimus iš organizmo vidinės terpės
b) motoriniai – išplitę CNS pilkojoje medž. Jie perduoda dirginimus kitoms nervinėms ląstelėms arba veikliesiems organams.
c) tarpiniai – jungia CNS pilkosios medžiagos neuronus tarpusavyje.
Neurono sandara – kūnas ir ataugos
a) neurono kūnas – gali būti apvalios, ovalios, piramidės formos. dažniausiai turi 1 branduolį. Citoplazmoje yra visos bendros paskirties organelės.
b) aksonas – tipiškas neuronas turi vieną aksomą. Aksonas prasideda nuo ląstelės kūno kūgio formos sustorėjimu, kuri pereina į pradinį seegmentą, aksono galas šakojasi į galines šakutės turinčias sinapsinių pūslelių.
c) dendritai – prasideda iš neurono kūno plačiu pamatu. Jie palaipsniui plonėja ir, nutolę nuo ląstelės kūno, šakojasi kaip medis. Neuronas gali turėti 1-20 dendritų. Jų galinės šakutės turi receptorius, skirtus dirgikliams iš kitų neuronų ir aplinkos priimti.
Neuronų rūšys:
a) vienpoliai neuronai – turi vieną ataugą. Aptinkama tik gemalo organizme.
b) dvipoliai neuronai – turi dvi ataugas. Yra tinklainės reginėje dalyje, pusiausvyros organo prieangio ir klausos sraiginiame mazge.
c) tariamieji daugiapoliai – būdingi tuo, kad iš jų kūno išeina dvi su
usijungusios ataugos, kurios paskui šakojasi padarydamos T raidės formą. Aptinkama nugaros ir galvos nervų juntamuosiuose mazguose.
d) daugiapoliai neuronai – jie turi 3-20 dendritų, kurių galinės šakutės sudaro receptorius ir vieną aksoną. Aptinkama galvos, nugaros smegenų pilkojoje medžiagoje ir kt.
Neuronų intarpai:
a) lipofuscinas – gelsvai rusvas pigmentas, turi visos nervinės ląstelės. Organizmuo senstant jo daugėja.
b)melaninas – rusvai juodos granulės
NERVINĖS GALŪNĖS – visos nervinės ataugos baigiasi nervinėmis galūnėmis:
a) receptorius
b) elektorius
c) nervinės sekrecinės galūnės
SINAPSĖS – dviejų neuronų jungtys, kuriomis nervinis impulsas plinta tik viena kryptimi ir vieno neurono į kitą.
a)aksodendritinės
b)aksosomatinės
c) matodendritinės
d)somatosomatinės
e)dendrodendritinės
NEUROGLIJA – sudėtinė nervinio audinio dalis
1. centriniai gliocitai – mažos ląstelės, kurios užpildo tarpus tarp nervinių ląstelių, paremia jas ir jų ataugas bei jungia centrinės nervų sistemos struktūrinius elementus į visumą.
a) ependimiocitai,
b) astrocitai,
c) ligodendrocitai,
d) mikroglija – mažiausi centriniai gliocitai esantys baltojoje ir pilkojoje smegenų medžiagoje. Tai CNS makrofagocitais kilę iš monocitų.
2. Periferiniai gliocitai.
a) Neurolemocitai – nedideli periferiniai gliocitai, periferinių mielininėse nervinėse skaidulose supantys vieną aksoną, o nemielininėse nervinėse skaidulose – daugelį aksonų.
b) Mazgų gliocitai – supa kiekvieno neurono, esančio galvos ir nugaros nervų autonominiuose mazguose, kūną. Jos dalyvauja neuronų ir kapiliarų medžiagų
apykaitoje.
c) Galiniai gliocitai – supa nervų galines šakutes.
NERVINĖS SKAIDULOS – tai nervinių ląstelių ataugą gaubiantys gliocitų dangaiali. a)Mielininės skaidulos – sudarytos iš vieno ašinio cilindro, kurį dengia du sluoksniai – mielininis ir neurolema.
Vieta – Išplitusios CNS ir PN
NS.
Funkcija – per skaidulų mazgus greičiau plinta nervinis impulsas. Svarbūs jonų ir įvairių medžiagų apykaitai tarp ašinio cilindro ir aplinkos.
CNS nemielininių nervinių skaidulų neurolemą formuoja oligodendrocitai.
2) Nemielininės skaidulos.
Struktūra – į sudėtį įeina nuo 1 – 20 ašinių cilindrų. Neurolemocitai jungiasi tarpusavyje pirštiškomis jungtimis ir sudaro neurolema.
Vieta – išplitusios autonominėje nervų sistemoje, kabelinės nemielininės skaidulos išplitusios vidaus organuose.
____________
KLAIDOS:
Pjūviai per stori ar per ploni:
1)per mažas peilio pasvirimo kampas, susidėvėjusios mikrotomo detalės.
2)Pakeisti peilio pasvirimo kampą, pakeisti detales naujomis.
Pjūviai suspausti, raukšlėti, sumažinti:
1) peilis atbukęs ar apsivėlęs parafinu, per greitas pjovimas, per mažas peilio pasvirimo kampas. 2)Nuvalyti peilį ar jį pakeisti nauju. Pjovimas turi būti ne per greitas, nustatyti pjovimo kampą.
Nesiformuoja juosta:
1) per aukšta ar per žema temperatūra.
2) Bloką reikia šildyti arba šaldyti.
Bloke pasitaiko oro pūslės:
1) oras pasitaikė infiltracijos metu.
2)Perblokuoti audinį.
Pjūvis skylėtas:
1) audinys yra su kraujo priemaišomis(kepenys, smegenys, plaučiai, abrazinė medž.)
2) jei yra galimybė mėginį atpjauti dar kartą. Nieko negalima padaryti, tokia audinio struktūra.
Pjūviai raukšlėti :
1) per kietas audinys, peilis atbukęs, per šiltas blokas.
2) Pakeisti peilį, parafininį bloką reikia atšaldyti drėgnu vatos tamponu, tekančiu vandeniu, ant ledo kubelio ar ant specialaus šaldomojo stalelio.
Pjūviai sukasi:
1) per kietas parafinas.
2) Parafininį bloką siūloma pašildyti šiek tiek lempa, prispaudus prie bloko pirštą, taip pat galima pašildyti papučiant į bloką.
Per pjūvių juostą eina įdrėskimas kartais vos įžiūrimas:
1) peilis gali bū
ūti atbukęs, su defektais ar nešvarus, audinys gali būti su kalcifikatais.
2) Geriausia peilį pastumti į šoną ar jį pakeisti nauju. Pabandyti išimti kalcifikatą.
Per pjūvį renkasi visokios šiukšlės(artefaktas) :
1) padidėjęs elektrostatinis laukas, prieš darant pjūvį nenuvalytas peiliukas ar mikrotomo stalelis, vandens vonelėje nešvarus distiliuotas vanduo.
2) Drėkinti patalpas, nuvalyti peiliuką, šiukšles iš vandens vonelės siūloma surinkti laikraščio, popieriaus atraiža.
SPECIALIEJI DAŽYMAI:
PAS – išryškinti neutralius polisacharidus, neutralius mucinus ir bazines membranas audinyje. Naudojamas Šifo reagentas. Branduoliai – mėlyni, citoplazma – rožinė.
SUDANO – išryškinti neutralius riebalus šaldomuosiuose pjūviuose. Riebalai – oranžinė, raudona, branduoliai – mėlyna.
VAN GIESON (F) – jungiamojo audinio dažymui arba kontrastavimui kituose metoduose. Naudojamas Veigerto geležies hematoksilinas. Branduoliai – mėlyna/ juoda, elastinės skaidulos, fibrinas, eritrocitai, raumuo bei citoplazma – geltona, kalogeninės skaidulos – raudona.
MUCIKARMINO(MUC) – išryškinti epitelinės kilmės mucinus audinio pjūviuose. Naudojamas Mejerio hematoksilinas. Branduoliai – mėlyna, grybelių kapsulė – nuo rožinės iki raudonos.
KONGO RAUDONO(KR) – išryškinti amiloidą audiniuose. Naudojamas Kongo raudono tirpalas, Mejerio hematoksilinas. Branduoliai – mėlyna, elastinės skaidulos – šviesiai rožinė, amiloidas – nuo rožinės iki raudonos.
H –E – branduoliai – mėlyna, eritrocitai ir eozinofilinės granulės – nuo rožinės iki raudonos, citoplazma ir kt. audinio elementai – įvairių spalvų rožinė.
MIKROTOMAI:
Roginiai – jais pjaunami celoidininiai ir parafininiai blokai. Gaunami 5 – 8 µm pjūviai. Negalima atlikti serijinių pjūvių.
Šaldomieji – galima pagaminti pjūvius iš tiriamosios medžiagos nereikia įlieti i standinančias medžiagas. Gaunami pjūviai 10 – 30 µm. sunku pjaustyti mažus audinio gabalėlius, pjūviai suyra.
Rotaciniai – gaunami pjūviai 2 -5 µm vienetiniai ir serijiniai.

Leave a Comment