Gyvulių ruja

Turinys:
Gyvulių ruja (lytinis ciklas) ..............................3
Apvaisinimas ..............................6
Vaikingumo trukmė ..............................7
Vedimas ..............................8
Dažniau pasikartojančios ligos ............................10
Naudota literatūra ..............................13

Gyvulių lytinis subrendimas, lytinis ciklas (ruja), poravimas

Fiziologinė branda ateina vėliau nei lytinė, todėl poruoti fiziologiškai nesubrendusių gyvūlių nerekomenduotina.
Naminių gyvulių poravimo laikas:
Gyvulys Bendras organizmo subrendimas, mėn. Lytinis subrendimas, mėn. Jauno gyvulio tinkamiausias poravimo laikas, mėn.
Kumelė 3 – 4 metai 12 – 18 3 – 4 metai
Karvė 18 – 24 8 – 12 16 – 18 (sverianti 60% suaugusio gyvulio svorio)
Avis 12 – 17 7 – 8 9 – 10 (sverianti 40 kg)
Ožka 12 – 17 5 – 6 12 – 15
Kiaulė 9 – 12 4 – 5 8 – 10 (sverianti nemažiau kaip 90 kg)
Kalė 10 –12 6 – 8 10 – 12
Triušė 7 – 8 3 – 5,5 5 – 6 (sverianti 2,5 – 3,5 kg)
Nutrija 6 – 9 4 – 7 6 – 7 (sverianti 3,5 – 4 kg)

Lytinis ciklas (ruja)

Žemės ūkio gyvuliai apsivaisina tam tikru amžiaus laikotarpiu lytinio ciklo (rujos) metu. Lytinis ciklas sudėtingas organizmo pookyčių procesas, kurio metu kiaušidėse subręsta pajėgi apsivaisinti moteriškoji ląstelė – kiaušinėlis bei patelės organizme paruošiamos sąlygos vyriškųjų ląstelių – spermatozoidų judėjimui, išgyvenimui ir kiaušinėlio apvaisinimui. Lytinio ciklo metu ryškios jaudinimo, slopinimo ir pusiasvyros stadijos. Jaudinimo stadijos metu pasikeičia patelės elgsena, lytinėje sistemoje vyksta būdingi morfofiziologiniai ir veiklos pokyčiai: draika (priešrujis), ruja, folikulų brendimas kiaušidėse ir ovuliacija. Patelės gerai apsivaisina, kai jos kergiamos ar sėklinamos esant visam rujos požymių kompleksui ir atsižvelgiant į gyvulių rūšies lytinio ciklo ypatumus. Jeigu jaudinimo stadijos metu nebūna ryyškių požymių, apsivaisinimo galimybė maža.

Atskirų gyvulių rūšių lytinis ciklas (ruja), gyvulių poravimas

Kumelės lytinis ciklas sezoniškas, kartojasi kas 20 – 28 dienas. Lytinis ciklas pasitaiko anksti pavasarį, pakartotinas būna trumpesnis, bei ryškesnis. Apie birželio mėnesį lytinis ciklas gęsta. Jeigu kumelė neapsivaisino – ciklas pasikartoja ru

ugpjūčio, spalio mėnesiais. Draikos ir rujos požymiai tęsiasi 7 – 12 dienų. Kumelė tuo metu dėl refleksinio stabdymo blogai dirba, nepaklusni, nerami, dažnai šlapinasi, iš lytinio plyšio išsiskiria tirštokos neskaidrios, o vėliau skystos drumstokos gleivės. Rujos kulminacijos metu kumelė veržiasi prie eržilo, žvengia, karpo ausimis, ritmiškai susitraukinėja lytinės lūpos, prisiartinus eržilui priima kergimo pozą, leidžiasi kergiama. Tai geriausias kergimo laikas. Šie požymiai kartais išryškėja 3 – 5 dieną nuo draikos požymių pradžios. Jeigu po 1 – 2 parų kergta kumelė dar prisileidžia eržilą, kergiama pakartotinai. Po atvedimo praėjus 6 – 14 dienų, kumelėms atsiranda kumeliavimosi ruja. Šios rujos būdingas požymis – lengvas kumeliuko viduriavimas ir kiti paminėti rujos požymiai. Tuo metu kumelė gerai apsivaisina, tačiau dėl žymios organizmo apkrovos (nėštumo, kumeliavimosi, laktacijos) vaisius dažnai rezorbuojamas, todėl kumelę patartina kergti praėjus maždaug 1 mėn. po appsikumeliavimo.

Karvės lytinis ciklas trunka 19 – 22 dienas ir kartojasi ištisus metus. Draika ir ruja tęsiasi 1 – 3 dienas. Draikos metu pabrinksta lytinės lūpos, parausta jų gleivinė, iš pradžių iš makšties išsiskiria lipnios tąsios skaidrios gleivės. Rujos įkarštis tęsiasi 15 – 56 h – gleivės skystos, siūlo pavidalo, jų nedaug, rausvos spalvos, į rujos pabaigą arba po rujos pabaigos – neretai kitą dieną pastebimos gleivinės kraujosruvos. Tuo laiku karvė nerami, neęda, labai sumažėja pieno, mykia, stengiasi šokinėti ant kitų gyvulių, o kai ant jos šoka kitos karvės – stovi. Palpuojant ranka lytines lū
ūpas, karvė nesipriešina, išlenkia nugarą, kilnoja vertikaliai uodegą, stovi. Tai optimalus sėklinimo ar kergimo laikas. Tvartiniu laikotarpiu rujos požymiai dažnai nepastebimi arba jie trumpi. Rujos požymiai išriškėja išleidus karvę pasivaikščioti arba per tiesiąją žarną atlikus lytinių organų masažą. Masažo metu suaktyvėja gimdos susitraukimai, išryškėja makšties prieangio gleivinės paraudimas, išsiskiria gimdos kaklelio gleivės. Tokiu atveju karvė sėklinama baigiantis rujai arba jai pasibaigus. Karvės ovuliacija vyksta 8 – 15 h nuo rujos požymių pabaigos. Jeigu ruja pastebėta iš ryto, apsėklinti reikia iki vakaro, o jeigu karvės ir telyčios rujos požymiai tęsiasi ir vėliau, – pakartotinai sėklinama kitą dieną.
Kiaulės lytinis ciklas vyksta visais metų laikais, jo trukmė 19 – 21 dienos. Jaunai kiaulei draika tęsiasi 1 – 2 dienas, senai 2 – 5 dienas. Tuo laiku pasikeičia kiaulės elgsena – ji nerami, verčia lovius ir pasitaikiūsias kliūtis, padidėja prieraišumas prižiūrėtojui, pradeda ūžti, pabrinksta ir parausta vulva, iš jos pastebimos negausios gleivės. Rujos įkarštyje ( tęsiasi 1 – 2 dienas) kiaulė karpo ausimis, paspaudus nugarą nesipriešina, stovi, varoma nejuda, skečia užpakalines kojas. Kergiama ar sėklinama rujos įkarštyje ar po 10 – 14 h. nuo stovėjimo reflekso pabaigos. Ovuliacija ivyksta po 20 – 30 h nuo rujos pradžios ir tęsiasi 30 – 48 h. Šuo metu išsiskiria 12 – 20 kiašinėlių. Po paršavimosi kiaulė rujoja kartais 3 – 5 dieną, dažniau po 15 – 20 dienų arba 2 – 3 dienos po nujunkymo.

Avies lytinis ciklas sezoninis, trunka 14 – 20 dienų. Rujoti avis pradeda nuo ru
ugpjūčio mėnesio. Draika ir ruja būna vienu metu ir trunka vidutiniškai 12 – 60 h. Tuo laiku parausta ir pabrinkasta išoriniai lytiniai organai, pastebimos negausios gleivėtos ištakos. Rujos įkarštyje avelė nerami, bliauna, veržiasi prie avino ir būriais jį seka. Ovuliacija įvyksta rujos pabaigoje ir tęsiasi 30 – 70 h. Optimalus kergimo laikas rujos įkarštyje. Lytinis ciklas gali prasidėti po ėriavimosi praėjus 15 dienų.

Ožkos rujos požymiai panašūs į avies, tik daug ryškesni. Ožka nerami, garsiai ir pratisai mekena, ruja tęsiasi apie 35 h.

Kalės lytinis ciklas sezoniškas – monociklinis. Rujoja kalė dažniausiai anksti pavasarį ir rudenį. Draika ir ruja tęsiasi 8 – 14 parų. Jos pradžioje pakinta elgsena, tarnybinė kalė netenka darbingumo, nevykdo komandų, pabrinksta išoriniai lytiniai organai, išteka rausvos išskyros, su specifiniu kvapu, viliojančiu šunis (patinus), nerami, pabėga iš namų, tačiau dar nesileidžia kergiama. Ruja išryškėja 4 – 12 dieną nuo draikos pradžios, tuo laiku prie kalės veržiasi šunys – patinai arba ji pati bėga pas juos, leidžiasi kergiama. Tinkamiausias kergimo laikas 5 – 12 dieną nuo draikos pradžios, pakartojamas po 1 – 2 dienų, jeigu kalė leidžiasi kergiama. Ovuliacija sutampa su rujos periodu. Kalės kiaušidėse subręsta daug folikulų, kurie ovuluoja ne vienu laiku – per keliatą dienų, todėl laisvai laikoma kalė gali apsivaisinti kelių šunų sperma.

Katė yra monociklinis gyvūnas. Rujoja vasario – birželio mėnesiais. Rujos metu katė nerami eina iš namų, voliojasi, kn
niaukia pratisu būdingu balsu. Katės ovuliacija refleksinė, įvyksta tik po kopuliacijos praėjus 8 – 10 h.

Triušė – policiklinis gyvūnas. Neturi lytiniam ciklui būdingos pusiausvyros stadijos. Triušės kiaušidėse nuolat būna subrendusių folikulų ir bet kuruo metu, išskyrus triušingumo laikotarpį, prisileidžia patiną. Ovuliacija refleksinė, įvyksta tik po kopuliacijos praėjus 8 – 10 h.
Apvaisinimas

Apvaisinimu vadinamas dviejų lytinių ląstelių – spermatozoido ir kiaušinėlio – asimiliacinio pobūdžio susijungimas. Kiaušinėlis paprastai apvaisinamas kiaušintakyje, į kurį spermatozoidai patenka per 4 – 5 h. po sėklinimo arba kergimo.

Žinduolių yra 3 apvaisinimo stadijos:
1) kiaušinėlio paruošimas spermatozoidui įsiskverbti;
2) spermatozoidų prasiskverbimas į kiaušinėlį;
3) kiaušinėlio ir spermatozoido tarpusavio asimiliacija.
Kad kiaušinėlis apsivaisintų, reikia daugybės spermatozoidų (1 000 000 – 10 000 000). Apvaisinimo metu daug spermatozoidų žūva ir išskiria baltymus skaidantį fermentą. Šis fermentas ištirpina kiaušinėlio apvalkalą ir paruošia jį apvaisinimui. Taigi kiaušinėlio paruošimo procesas yra fermentinis.
Spermatozoidų patekimas į kiaušinėlį yra specifinis, nes gali patekti tik tos pačios rūšies gyvulio spermatozoidai. Jie gali pereiti per bet kurią kiaušinėlio skaidriojo dangalo vietą. Apvaisinimas įvyksta viršutiniame kiaušintakių trečdalyje. Susijungus kiaušinėliui su spermatozoidu susidaro zigota. Iš zigotos išauga naujas organizmas, turintis abiejų tėvų savybių ir galintis daugintis skilimo būdu.
Spermos suleidimas į patelės lytinius organus specialiais įrankiais vadinamas sėklinimu. Dabar gyvulių patelės sėklinamos visame pasaulyje. Naminių gyvulių sėklinimas pagrįstas tokiomis fiziologinėmis savybėmis:
1) naminių gyvulių spermatozoidai gana ilgai išlieka gyvybingi ir nepraranda savo pavelgimųjų savybių dirbtinėmis sąlygomis (šaltyje ir net išdžiovinti);
2) naminių gyvulių reproduktorių lytinių refleksų pobūdis yra toks, kad jų spermą galima paimti dirbtine vagina;
3) mūsų naminių gyvulių patelių ovuliacija įvyksta be lytinio akto.
Žinant, kiek laiko spermatozoidai ir kiaušinėlis išsilaiko patelės lytinuose organuose, patelę galima sėklinti tokiu laiku, kai yra didžiausia galimybė susitikti kiaušinėliui su spermatozoidu. Gimdinio tipo gyvulių, kaip kiaulių, kumelių, spermatozoidai laikosi gimdos kūne ir gimdos raguose, o makštinio tipo gyvulių – karvių, avių, ožkų – gimdos kaklelyje. Karvių, avių ir ožkų lytinuose takuose jie išgyvena 36 – 48 h, kiaulių ir kumelių 24 – 48h. Spermatozoidų išgyvenimo trukmė priklauso nuo gyvulio įmitimo, laikymo sąlygų, spermatozoidų gyvybingumo ir reproduktorių amžiaus bei fiziologinės būklės. Sėklinant galima vesti griežtesnę reproduktorių atranką, užkirsti kelią užkrečiamosioms ligoms ir labai sumažinti reproduktorių skaičių.
Vaikingumo trukmė

Gemalo ir vaisiaus vystymosi patelės organizme periodas vadinamas nėštumu (karvių – veršingumu, kiaulių – paršingumu, kumelių – kumelingumu ir tt.). Įvairių gyvulių nėštumas trunka nevienodai. Visos sąlygos, skatinančios patelės medžiagų apykaitą trumpina nėštumo laiką, todėl jaunų patelių nėštumas yra trumpersnis už vyresnių. Nėštumo trukmė skaičuojama nuo kiaušinio apvaisinimo iki prieauglio atsivedimo dienos. Nėštumo pradžia laikoma paskutinė kergimo diena. Laukiamas prieauglio atsivedimo laikas yra orientacinis, priklauso nuo gyvulio veislės, prieauglio lyties, šėrimo, laikymo ir individualių gyvulio ypatybių. Vedančių vyriškos lyties prieauglį – ilgesnis, moteriškos lyties – trumpesnis.
Žemės ūkio gyvulių nėštumo trukmė:
Gyvulys Vidutinė dienomis Trukmė menesiais Normalios svyravimo ribos dienomis Atsiveda prieauglio
Karvė 285 9 240 – 310 1, retai dvyniai
Kumelė 340 11 307 – 412 1, labai retai dvyniai
Kiaulė 115 4 109 – 133 6 ir daugiau
Avelė ir ožka 150 5 146 – 160 Avis – 1 ar 2, kai kurios veislės daugiau
Triušė 30 1 28 – 33 4 ir daugiau
Kate 58 2 55 – 60 3 ir daugiau
Kalė 62 2 59 – 65 4 stambios veislės, 2 – 3 smulkios veislės
Nutrija 130 4,5 128 – 135 3 ir daugiau

Vedimas
Artėjančio atsivedimo požymiai

Kumelei, likus kelioms dienoms iki atvedimo, spenių galuose pasirodo šviesaus, klampaus sekreto lašai, pabrinksta tešmuo, jis tampa jautrus lietimui. Prieš keletą valandų iki atsivedimo kumelei įkrinta šonai, atsipalaiduoja dubens raiščiai, pabrinksta vulva, kumelė šalinasi partnerių, šeimininko, ji nerami, pradeda trypti kojomis.

Karvei prieš 1 – 2 savaites iki atsivedimo pradeda atsipalaiduoti dubens raiščiai, gimdos kaklelio kanalo tirštas gleivių kamštis skystėja ir išeina skaidrių siūlų pavidalu. Paskutinėmis dienomis didėja, brinksta tešmuo, likus 24 – 12 h iki atvedimo išbrinksta speniai, išmelžiamos krekenos, karvė pradeda trypti užpakalinėmis kojomis, spardytis, dažnai defekuojasi ir šlapinasi, judina uodegą. Gimdos kaklelio kanalo atidarymo ir atvedimo, takų išsiplėtimo stadijos pradžioje vedeklė uodegą kelia aukštyn.

Aviai ir ožkai prieš 2 – 1 dienas iki atsivedimo smarkiai padidėja ir pabrinksta išoriniai lytiniai organai, tešmuo. Tešmenyje atsiranda krekenų. Iš vulvos išsiskiria tąsios skaidrios gleivės. Vedeklė šalinasi partnerių, ieško ramesnės vietos.

Kiaulė maždaug 10 – 8 dienos iki paršiavimosi pasidaro aktyvesnė, verčia pakratus, ruošia lizdą, didėja jos tešmuo, smarkiai nukara pilvas, pabrinksta išoriniai lytiniai organai. Paskutinę parą parausta, pabrinksta tešmuo, speniai ir vulva. Tešmuo tampa karštas. Prieš 8 – 6 h. iki atsivedimo tešmenyje randama krekenų.

Kalė paskutinėmis dienomis nerami, vaikšto iš vienos vietos į kitą, neėda, ruošia lizdą, dažnai tuštinasi ir šlapinasi.

Katė prieš artėjantį atsivedimą darosi nerami, laksto iš vienos vietos į kitą arba iš namų, pratisai miaukia, prieš atsivedimą pradeda laižyti vulvą.

Triušės atrejančio atsivedimo patykimiausias požymis – lizdo ruošimas iš papilvės pūkų.
Vaisiaus atsivedimas

Sudėtingame vaisiaus atsivedimo procese aktyviausiai dalyvauja gimdos lygieji raumenys ir pilvo sienelės bei diafragmos raumenų grupės. Periodiškai besikartojantys gimdos lygiųjų raumenų susitraukimai vadinami sąrėmiais, o pilvo sienos raumenų ir diafragmos ritmiški susitraukimai – stangomis. Sąrėmių ir stangų metu vedeklė jaučia skausmą, nerimsta, pakinta jos elgsena. Normalaus atsivedimo metu skausmai žalos vedeklės organizmui nepadaro. Sąrėmių ir stangų veikla sinchronizuota, tai leidžia vaisių iš gimdos per gimdos kaklelio kanalą, makštį ir vulvą išvesti išorėn. Atsivedimas vuksta dėsningai trimis stadijomis: pasiruošimu atsivedimui, vaisiaus atvedimu, nuovalų atsiskyrimu.

Paruošiamojoje atsivedimui stadijoje sąrėmiai prasideda kiaušintakyje, gimdos ragų viršūnėse ir plinta peristaltinėmis žiedinėmis banbomis gimdos kūno ir kaklelio link. Sąrėmių metu gimdos raumenys susitraukia ir pasislenka arčiau vienas kito – dėl to gimdos sienelė sustorėja. Paruošiamieji sąrėmiai iš pradžių būna trumpi, pauzės ilgos. Vėliau sąrėmių trukmė ilgėja, pauzės trumpėja. Veikiant sąrėmiams, vaisius su gemalo dangalais ir skysčiais stumiasi gimdos kaklelio linkme ir reflektoriškai atpalaiduoja gimdos kaklelio raumenis, pradeda atsidaryti gimdos kaklelio kanalas. Stiprėjant sąrėmiams, į pravirą gimdos kaklelio kanalą patenka vaisiaus pūslė, kuri padeda atidaryti ir išplėsti gimdos kaklelio kanalą. Visiškai atsidarius ir išsiplėtus gimdos kakleliui, makščiai, vaisius užima atitinkama startinę padėtį išvedimui, plyšta gemalinės pūslės, makštyje pasirodo vaisiaus dalys.

Vaisiaus atvedimo stadijoje sąrėmiai ilgėja, stiprėja, prasideda stangos. Vaisiaus vedimo stadijoje vedeklė instinktyviai gulasi, nes gulint atsipalaiduoja strėnų, dubens sities raiščiai ir raumenys, susidaro mažesnis pasipriešinimas vaisiaus išvedimui. Vaisius vedamas palaipsniui per gimdos kaklelio kanalą, makštį ir vulvą. Išvedus vaisių, bambos virkštelė nutrūksta, vaisiaus dangalai lieka gimdoje.

Nuovalų atsidalijimo stadijoje po vaisiaus išvedimo sąrėmiai ir stangos neilgam atslūgsta, vedeklė nurimsta. Veliau prasideda silpnesni pakartotiniai sarėmiai, kurie padeda atsipalaiduoti placentai (dangalams, nuovaloms) nuo gimdos sienelės. Gimdos sienelėje dėl raumenų retrakcijos spaudžiamos kraujagyslės, sumažėja kraujo apytaka dangalų kraujagyslėse, iš gimdos kriptų atsilaisvina placentos gaureliai. Placenta pradeda atsidalyti nuo gimdos rago viršūnės ir todėl išvedama išversta. Placentos atsidalijimo laikas priklauso nuo gyvulio rūšies, placentos tipo ir kitų sąlygų. Normaliai po placentos atsiskyrimo ir pasišalinimo kraujavimo nebūna, išskyrus mėsėdžius ir triušius, kuriems būna nedidelis kraujavimas.

Placentos išvedimu baigiasi atvedimo procesas, vėliau lytinuose organuose vuksta laikotarpio po atsivedimo būdingi pokyčiai.
Naminių gyvulių atsivedimo trukmė.
Gyvulys Pasiruošimas atsivedimui Vaisiaus vedimas Nuovalų atsiskyrimas po vaisiaus atvedimo
Karvė Iki 12 h. 20 min. – 3h. 6 – 8 h.
Kumelė 30 min, retai 1 – 2 dienos 5 – 30 min Kartu su vaisiumi ar 30 min. po kumeliavimosi
Kiaulė 2 – 3 h. 2 – 6h. Nuo 15 min. iki 3h. po paskutinio paršelio atvedimo
Avis ir ožka 29 – 96 h. 7 – 25 min. 2,5 – 4 h.
Katė ir kalė 2 – 3 h. 10 min. – 12h. Kartu su vaisiais
Triušė 2 – 3 dienos 15 – 30 min. Kartu su paskutiniu triušiuku

Laikotarpis po atsivedimo

Tai vedeklės oragnizmo ir lytinių organų atsistatymo laikotarpis į buvusią iki nėštumo būklę. Šuo laikotarpiu visame organizme keičiasi medžiagų apykaita, gimda traukiasi, mažėja jos apimtis, gimdos sienelės raumenų skaidulos degeneruojasi ir rezorbuojasi, atrofuojasi kraujagyslės. Gimda valosi išskirdama lochijas, kurias sudaro vaisiaus skysčių, dangalų likučiai, užsilikęs kraujas po virkštelės trūkimo bei gimdos gleivinės epitelio ir liaukų atsiskyrusios dalys. Iš pradžių jos būna raudonos, rudos spalvos, gleivėtos, vėliau šviesėja, gausiai jų išteka gulinčiai vedekliai. Kiaušidėse palaipsniui nyksta geltonkūniai, bręsta folikulai, prasideda ruja.
Dažniau pasikartojančios ligos

Dėl patelės arba vaisiaus ypatybių, gali būti sunkus ir patologinis atvedimas. Patologinio atsivedimo priežastys gana įvairios: silpni sąrėmiai ir stangos, vulvos ir makšties anomalijos, iki galo neatsidaręs gimdos kaklelis ar jo spazmai, gimdos užsisukimas, vaisiaus dangalų vandenė ir kt., taip pat netaisyklinga vaisiaus padėtis, pozicija, pirmeiga, per didelis vaisius pagal patelės dubens ertmę.

Silpni sąrėmiai ir stangos – kai trumpi ir nepakankamai stiprūs gimdos raumenų, pilvo preso susitraukimai, atsivedimo eiga vangi. Dažniausiai jie pasitaiko kiaulėms, karvėms, ožkoms, rečiau kitiems gyvuliams. Sąrėmių ir stangų silpnumas gali būti pirminis ir antrinis. Pirminis būna atsivedimo pradžioje dėl bendro organizmo išsekimo, kai stambus vaisius, dangalų vandenė, senas gyvulys, gimdos raumenų degeneracija bei inervacijos sutrikimai. Antrinis silpnumas atsiranda, kai užsitęsia atsivedimas, išsenka gimdos, pilvo sienelės energija, vaisiaus kūno dalys išsidėsto netaisyklingai, siauras išvedimo takas. Vaisiaus vedimo stadijoje prieš tai buvusios ryškios stangos ir sąrėmiai su laiku išnyksta.

Stiprūs sąrėmiai ir stangos – per nelyg ilgi ir stiprūs gimdos raumenų ir pilvo preso susitraukimai su trumpomis pertraukomis pasitaiko dažnai kumelėms, karvėms, retai – avims ir ožkoms. Atsiranda, kai užsisuka gimda, kai vaisiaus kūno dalys išsidėsto netaisyklingai, kai vaisius išsigimęs, kai refleksiškai plinta dirgikliai iš žarnyno. Atsivedanti vedeklė blaškosi, griežia dantimis, dėjuoja, spardosi, gulasi ir keliasi. Kumelės smarkiai prakaituoja.

Susiaurėjusi vulva ir makštis – susiaurėjimas gali būti įgimtas, pasitaiko pirmąkart vedančioms patelėms arba kaip buvusio ankstesnio atsivedimo komplikacijos.

Gimdos kaklelio susiaurėjimas – gimdos kaklelio kanalas neatsidaro dėl buvusio plyšimo randų, sukalkėjimo, lėtinio uždegimo. Stangos stiprios, tačiau nei vaisiaus dangalai, nei vaisius nepasirodo. Tiriant gimdos kaklelį makšties veidrodžiu, randamas standus, užsidaręs ar ne visai atsidaręs gimdos kaklelis.

Stambus vaisius – santykiškai stambus vaisius, jo matmenys neatitinka vedeklės išvedimo takams.

Galva pasukta į šoną – atsivedimo požymiai normalūs, tačiau vaisius nepasirodo išorėn.

Galva palenkta žemyn – atsivedimo požymiai normalūs, tačiau vaisius neišvaromas.

Vaisiaus kaklo susisukimas – dažnai būna kaip komplikacija atitaisant galvos sukima į šoną arba kai vaisius vedamas negyvas. Kaklas apsisukęs apie išilginę ašį. Pasitaiko kumelėms, karvėms.

Netaisyklinga priekinių kojų padėtis – dažniausiai būna sulenkta viena koja per čiurną, riešo ar petie sąnarį. Tokiu atvėju koja esti po vaisiaus krūtine. Sulenktos gali būti ir abi kojos. Atvedimo metu vaisius neišvaromas. Esant dvipusiai netaisyklingai kojų padėčiai, išvedimo take yra tik vaisiaus galva.

Pakaušinė kojų padėtis – ji yra pavojinga, nes stipraus varymo metu vaisius kanopomis gali pradurti viršutinę makšties ar net tiesiosios žarnos sienelę.

Netaisyklinga užpakalinių kojų padėtis – esant vaisiaus užpakalinei eigai, kojos būna sulenktos per kulno, kelio sąnarius.

Apatinė pozicija – vaisius guli nugara aukštyn.

Šoninė pozicija – vaisiaus nugara atsukta į patelės dešinįjį ar kairįjį šoną.

Skersinė padėtis su pilvine pirmeiga – šuo atvėju vaisius guli skersai, visos kojos atsuktos į išvedimo taką.

Skersinė padėtis su nugarine pirmeiga – vaisius atsisukęs nugara į išvedimo taką ir skersai patelės kūno.

Vertikali padėtis su nugarine pirmeiga – vaisius atsisukęs nugara į išvedimo taką, galva ir kojos – į gimdą.

Vertikali padėtis su pilvine pirmeiga – “tupinčio šuns” padėtis. Vaisiaus galva arčiau patelės stuburo, užpakalinė liemens dalis – arčiau apatinės pilvo sienos.

Dvyniai – dažnai pasitaiko vieno vaisiaus priekinė, o kito – užpakalinė pirmeiga. Vaisiai vedami paeiliui. Neretai atvedimo metu abu vaisiai patenka kartu į išvedimo taką ir įstringa.

Naudota literatūra:
1) A. Matusevičius ir kt. “Veterinarijos gydytojo vadovas” 1998m. Vilnius;
2) D. Kukenys “Žemės ūkio gyvulių anatomija ir fiziologija” 1986m. Vilnius;
3) N. Jermačenkovas “Veterinarinė akušerija ir ginekologija” 1989m. Vilnius;
4) E. Aniulis ir kt. “Veterinarinė akušerina ir ginekologija” 1989m. Vilnius.

Leave a Comment