Juodlige ir jos pasekmes

1. JUODLIGĖ (lot. anthrax) – pavojinga infekcinė liga, kuria serga gyvuliai ir žmonės.

1.1. Ligos priežastys

Juodligę sukelia stambus, lazdelės formos, sporas gaminantis mikrobas. Infekcijos šaltinis yra žolėdžiai gyvuliai. Jų liga pasireiškia viduriavimu kraujingomis išskyromis, kraujo užkrėtimu. Sergantys gyvuliai, išskirdami juodligės lazdeles su išmatomis ir šlapimu, užkrečia dirvožemį ir žolę, taip užkrėsdami kitus besiganančius žolėdžius. Žmonės dažniausiai užsikrečia tiesioginio kontakto su gyvuliu metu, todėl susirgimai neretai susiję su melžėjo, veterinaro, skerdiko, odos, kailio, vilnos apdirbėjo profesijomis. Įmanoma užsikrėsti valgant sergančio gyvulio produktus, įkvepiant užkrėsto orro, įgėlus kraują siurbiančiam vabzdžiui (juodligės židinyje).

Juodligės sukėlėjai gali būti naudojami kaip bakteriologinis ginklas: infekcija pavojinga gyvuliams ir žmonėms, lengvai platinama įvairiais būdais.
Patekęs į organizmą, sukėlėjas dauginasi, išskiria nuodingas medžiagas, patenka į kraują ir formuoja atokius uždegimo židinius.
1.2. Simptomai

• Dusulys
• Karščiavimas
• Sąmonės netekimas
• Virškinimo pakitimai
• Limfmazgių uždegimas
• Šaltkrėtis
• Niežtinčios raudonos odos dėmės
• Vandeningos odos pūslės
• Odos opos
• Kraujosrūvos

1.3. Ligos eiga

Nuo užsikrėtimo iki požymių atsiradimo praeina 2-3 dienos. Ligos forma priklauso nuo užsikrėtimo būdo.

Odos formos metu, sukėlėjo patekimo vietoje atsiranda niežtinti raudona dėmė, kuri vėliau viirsta gelsvo skysčio prisipildžiusia pūsle. Pūslė lengvai plyšta, jos vietoje susidaro opelė, aplink kurią formuojasi naujos pūslytės, kurios irgi greitai plyšta. Opelės susilieja ir virsta stambia neskausminga opa. Jos dugnas pasidengia sausu juodu įdubusiu šašu. Oda aplink opą būna labai pa

atinusi, bet neparaudusi. Vystosi pažeistos srities limfmazgių uždegimas. Būna aukšta temperatūra, šaltkrėtis, bloga savijauta. Nukritus šašui, opa užgyja, jos vietoje lieka randas.
Plaučių forma pasireiškia uždegimu. Juodligės plaučių uždegimas būna sunkus: pasireiškia aukšta temperatūra, silpnumu, sąmonės pritemimu. Ligonis dūsta, atkosti daug kraujingų skreplių ir dažniausiai 2-3 parą miršta.

Žarnų formai būdinga aukšta temperatūra, ryški intoksikacija, pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas kraujingomis išmatomis. Mirštama 2-3 parą.
Sepsio (kraujo užkrėtimo) formai būdingas karščiavimas, paviršinės ir vidaus organų kraujosrūvos, smegenų dangalų dirginimo reiškiniai.

Odos formai būdinga opa užgyja per 2-3 savaites. Sergant kitomis formomis sveikstama sunkiai, dažnai vystosi komplikacijos. Pasveikstama tik laiku pradėjus tinkamą gydymą.

1.4. Komplikacijos

Veido opos linkusios komplikuotis sepsiu. Sepsio forma neretai komplikuojasi plaučių uždegimu ar žarnų pažeidimu, ir atvirkščiai, plaučių ir žarnų formos gali komplikuotis sepsiu. Nuo seepsio ligoniai miršta. Žarnų juodligė gali komplikuotis žarnų nepraeinamumu, žarnos opos prakiurimu.

1.5. Tyrimai
Odos forma dažniausiai nustatoma įvertinus klinikinius požymius, profesiją. Svarbu atskirti juodligę nuo kitos kilmės susirgimų. Juodligės diagnozę galutinai patvirtina sukėlėjo išskyrimas ir identifikavimas iš opos, skreplių, išmatų, kraujo.

1.6. Gydymas

Gydymą pradėti būtina kuo ankščiau, tik įtarus juodligę. Ligonis privalomai hospitalizuojamas. Suaugusiųjų juodligė pradedama gydyti ciprofloksacinu. Penicilinas ir doksiciklinas vartotini tik nustačius sukėlėjo jautrumą šiems antibiotikams. Nėščioms ir vaikams gali būti skiriama amoksicilino. Rekomenduojami ir kelių antibiotikų deriniai. Kartu su an

ntibiotikais skiriamas specifinis gamaglobulinas, juodligės serumas. Vaisto vartojimo formą, kaip ir gydymą, priklausomai nuo ligos formos, eigos, epidemiologinės situacijos parenka ir skiria gydytojas. Gydymas trunka ne mažiau kaip 60 dienų. Tam, kad infekcija neplistų, pažeista galūnė imobilizuojama, vengiama chirurginių procedūrų. Organizmo apnuodijimui mažinti ir organizmo vidinių terpių pastovumui (homeostazei) palaikyti lašinami tirpalai į veną.

1.7. Profilaktika

Įtariant kontaktą ar kontaktavusiems su juodligės nešiotou, skiriamas profilaktinis mėnesio trukmės antibiotikų kursas, kartu skiriant vakciną nuo juodligės. Neturint vakcinos, antibiotikų skiriama iki 60 dienų. Kai kurių profesijų žmonės, kuriems yra didesnė tikimybė užsikrėsti, yra skiepijami. Slaugant ir perrišant ligonį, sergantį odos forma, būtina mūvėti gumines pirštines. Slaugantieji plaučių forma sergantį ligonį, privalo dėvėti priešmarinį kostiumą. Ligonio baltiniai ir palata dezinfekuojami. Juodligės profilaktikai svarbios veterinarinės-sanitarinės priemonės.
Juodligė Lietuvoje žinoma jau seniai. 1920-1986 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 187 juodlige sirgę žmonės ir 1006 gyvuliai. Didelis šios ligos protrūkis buvo nustatytas buvusiame Ariogalos rajone 1953 metais. Tuomet susirgo 36 gyvuliai ir 17 žmonių, iš jų 3 asmenys mirė. Paskutinį kartą mūsų šalyje juodligės atvejai buvo užregistruoti 1974 metais buvusiame K. Giedrio kailių fabrike ir Prienų rajone.

2. Kas yra juodligė?
Juodligė yra ūmi užkrečiamoji liga (kitaip dar vadinama Sibiro opa), perduodama tiesioginio kontakto metu nuo naminių gyvulių (raguočių, avių, ožkų ir kt.) arba per naminių gyvulių produktus. Žmogus nuo žmogaus šia liga ne

eužsikrečia.

2.1 Kas sukelia šią ligą?

Ligos sukėlėjas yra Bacillus anthracis – stambi lazdelė, gaminanti sporas. Laukuose, kuriuose užkasti nuo juodligės kritę gyvuliai, šios sporos išsilaiko iki kelių dešimtmečių. Į žemės paviršių jos patenka nuo lietaus arba kasinėjant. Ėsdami sukėlėjų sporomis užkrėstą žolę ar gerdami vandenį, juodlige užsikrečia gyvuliai. Nuo sergančių gyvulių dažniausiai užsikrečiama tiesioginio kontakto metu: teikiant veterinarinę pagalbą, lupant gyvulio odą ar ją išdirbant, dorojant mėsą, vilnas ir kt. Kartais užsikrečiama valgant sirgusio gyvulio nepakankamai išvirtą mėsą ar geriant pieną. Retkarčiais užsikrečiama per orą su dulkėmis, ypač karšiant vilnas ir išdirbant kailius. Gali užsikrėsti ir kraują siurbiantys vabzdžiai.

2.2 Kokie požymiai rodo, kad žmogus užsikrėtė šia liga?

Kai žmogus užsikrečia juodlige, maždaug 1-8 dienas trunka inkubacinis ligos periodas, rečiau – nuo kelių valandų iki 60 dienų.

Pagal užsikrėtimo būdą gali pasireikšti odos, plaučių, žarnų arba sepsinės (kraujo užkrėtimo) juodligės formos.

Odos forma žmonėms pasitaiko dažniausiai. Atvirose kūno vietose (ant rankų, kaklo ir veido), kur patenka infekcija, atsiranda raudona niežtinti dėmelė, vėliau jos vietoje iškyla pūslytė su gelsvai rausvu skysčiu. Pūslytei plyštant susidaro opelė, kuri po 2-6 dienų pasidengia tamsiu šašu. Oda aplink opą patinsta, paraudimo ir skausmo nėra. Kūno temperatūra pakyla iki 39-400C, krečia šaltis, skauda galvą.

Plaučių forma gali būti, kai užsikrečiama per orą su dulkėmis arba – kai komplikuojasi odos juodligė. Ligos ei

iga labai sunki: karščiuojama, atsiranda skausmas krūtinėje, dusulys, atkosima daug skreplių.

Žarnų forma pasireiškia užsikrėtus per maistą arba kai komplikuojasi odos juodligė. Ligos eiga taip pat labai sunki: aukšta temperatūra, ryški intoksikacija, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas gleivingu su kraujo priemaiša skysčiu. Negydoma liga pereina į sepsinę formą.

3. Ar tai mirtina liga?

Juodligės mirtingumo rodiklis – 5-20 %. Juodligė yra išgydoma, jei pagalba žmogui pradedama teikti laiku.

Juodligės išplitimo prevencinės priemonės:
• tinkama sergančio žmogaus, gyvulio priežiūra;
• gyvulių ir rizikos profesijų asmenų vakcinacija;
• asmens higienos taisyklių laikymasis;
• gyvulių prižiūrėtojai, ypač gyvulinių žaliavų apdorojimo įmonių darbuotojai, turi dėvėti specialią aprangą;
• gyvulių, laikomų buvusiuose juodligės židiniuose, vakcinacija;
• gyvulių, kritusių nuo juodligės, kapinynų registracija, apsauga;
• ligos diagnozavimas laiku, ligonio izoliavimas, nugaišusių gyvulių tinkamas sunaikinimas (sudeginant);
• kasinėjimų, melioracijos darbų, statybų kontrolė ir suderinimas, kad nebūtų atkasti buvę juodligės židiniai.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra parengusi rekomendacijas, kaip elgtis esant juodligės ir kitų biologinių agentų panaudojimo grėsmei. Štai jos:

NEIŠSIGĄSKITE !

Juodligės sporos gali sukelti odos, plaučių, žarnyno infekciją. Kad tai įvyktų, sporas reikėtų įtrinti į odą, praryti ar įkvėpti kaip aerozolines dulkes. Susidūrus su juodligės sporomis liga gali būti stabdoma taikant ankstyvąjį gydymą tinkamais antibiotikais. Juodligė neperduodama nuo žmogaus žmogui.

Kad juodligės sporos sukeltų infekciją, jos turi plisti labai smulkiomis aerozolio dalelėmis. Jei šios smulkios dalelės įkvepiamos, gali išsivystyti gyvybei pavojinga plaučių infekcija, bet greitas jos atpažinimas ir gydymas yra efektyvūs.

Pasaulyje daugėjant juodligės plitimo atvejų ir apie tai aktyviai diskutuojant žiniasklaidoje, sparčiai smunka pasitikėjimas tradicinėmis pašto paslaugomis. Specialistai prognozuoja, kad tai gali sukelti tiesioginio marketingo paslaugų, ypač išnaudojant el. paštą, bumą.

Apžvalgininkai pastebi, kad šio mėnesio pabaigoje ir lapkričio pradžioje rinkodaros kompanijos sparčiai atsisako “paper mailing” paslaugos ir ieško kompanijų, kurios turi pakankamai dideles el. pašto adresų duomenų bazes. Neabejojama, kad artimiausiu metu ši tendencija bus stebima ne tik Amerikoje, bet ir JAV firmų filialuose Europoje bei kituose kontinentuose.

Amerikos Tiesioginės rinkodaros asociacija (Direct Marketing Association) jau rekomendavo savo nariams “platesnį el. pašto panaudojimą”. JAV per metus tiesioginei rinkodarai išleidžiama per 528 mlrd. USD, ir šiuo metu kompanijoms rūpi išsaugoti bent dalį lėšų, kurios paprastai buvo naudojamos tiesioginei reklamai tradiciniu paštu.

Analitikai prognozuoja, kad artimiausiu metu galimas ir interaktyvių (pvz., flash tipo) el. reklamų populiarėjamas. Na, o vartotojų dėžutes tiesiog užplūs dar didesnis pageidautos ir nepageidautos reklamos kiekis.

4. Teroristų grėsmė

Biologinis ginklas nėra naujas reiškinys.. Biologiniai ginklai kartais vadinami vargšų atomine bomba. Pasigaminti biologinį ginklą gali net ekonomiškai silpnos valstybės. Tam reikalinga ne tokia brangi įranga ir infrastruktūra, pigesnės yra medžiagos, menkesnė kvalifikacija nei atominio ginklo kūrimui

Iki XIX a. užkrečiamųjų ligų mikrobinė priežastis nebuvo žinoma. Pirmoji užkrečiamoji liga, išaiškinta remiantis mikrobine teorija, buvo juodligė, kuria dažnai suserga avys ir karvės. Teorijos kūrėjai buvo Robertas Kochas ir Lui Pasteras. Kochas pirmasis atrado juodligės bakterijas, o Pasteras sukūrė skiepus nuo šios ligos. Juodligės bakterijos sudaro atsparias sporas, kurios gali likti gyvybingos šimtą metų, jeigu jų neveikia saulės spinduliai.
Juodligė yra gyvulių liga. Žmogus ja negali užsikrėsti nuo kito žmogaus. Tačiau per žaizdą patekusios bakterijos į kraują ar su oru įkvėptos, kai jų daug, žmonėms sukelia sunkią ligą. Pirmąją dieną nepanaudojus didelės dozės antibiotikų mirtingumas didesnis kaip 80 procentų. Tik nedaugelis virusų, pavyzdžiui, Ebolos , sukelia tokį mirtingumą. Juodligės bakterijų nesunku pasigaminti. Be to, yra skiepai nuo juodligės, kurie apsaugo pačius teroristus. Štai todėl juodligės bakterijos tokios pavojingos ir teroristai kaip tik jas pasirinko prieš Amerikos žmones. Tačiau lazda turi du galus: įtariantieji pavojų taip pat gali pasiskiepyti. Todėl juodligė nėra tobulas, nors ir labai pavojingas ginklas. Pirmą kartą panaudoti juodligės bakterijas gyvuliams naikinti bandyta Pirmojo pasaulinio karo metu, nors gana neveiksmingai. Tačiau ipritas, panaudotas žmonėms nuodyti, buvo gana veiksmingas. Jie ne tik tobulino žinomus biologinius ginklus, kaip juodligės ar maro, bet ir stengėsi paversti biologiniais ginklais mirtinus ir labiausiai užkrečiamus raupų, Ebolos ir kitus virusus. Rusai laikė, kad geriausi biologiniai ginklai yra tie, nuo kurių nėra vaistų ir skiepų.

Biopreparato klestėjimo metu 1979 m. balandį ir gegužę įvyko Sverdlovsko (dabar Jekaterinburgas) avarija, kai iš karinės įmonės prasiveržus bakterijoms nuo juodligės mirė apie 100 žmonių. Rusai teigė, kad žmonės mirė nuo juodlige užsikrėtusių gyvulių mėsos, tačiau žvalgyba nustatė, kad jie mirė nuo juodligės sporų, kurios kelias valandas plito oru iš mikrobiologinio įrenginio, kai darbininkas išėmė iš jo užsikimšusį filtrą, neleidusį patekti į aplinką juodligės bakterijoms. Tai buvo didžiausias pasaulyje apsikrėtimas juodlige per kvėpavimo takus. 1992 m. avarijos priežastį pripažino ir B. Jelcinas.

Al Hakam gamykla, juodligės bakterijas masiškai pradėjo gaminti 1989 m. ir pagamino mažiausiai 8 tūkst. litrų. Gamykla karo metu nebuvo sunaikinta ir veikė iki 1995 m., kol komisija neaptiko ir Jungtinės Tautos neįsakė jos uždaryti. Panašios Salman Park ir Al Manal gamyklos taip pat buvo uždarytos. Po karo Irakas oficialiai pripažino, kad kūrė daugelį bakterijų ir virusų biologiniam ginklui. Kas žino, kiek ir kur jų yra likę.Įtariama, kad dabar apie 10 šalių vykdo biologinio ginklo kūrimo programas. Jas kontroliuoti yra gana sunku, nes kai kurios valstybės laiko tai kišimusi į jų biotechnologijos paslaptis ir pramoniniu šnipinėjimu. Be to, privačių biotechnologijos įmonių ir įvairių komisijų teisės kištis į jų veiklą yra ribotos. Tad ar negali biologiniai ginklai patekti į teroristų rankas?

5. Juodoji biologija

Mokslo pasaulyje vis didesnį nerimą kelia modernioji biotechnologija. Prasidėjo stulbinanti gyvybės mokslo revoliucija. Mokslininkai išaiškino daugiau nei 30 mikrobų ir dar didesnio virusų skaičiaus visą genomų seką. Neseniai buvo paskelbtas choleros DNA kodas ir baigiama išaiškinti daugiau nei 100 kitų mikroorganizmų, įskaitant sukeliančiuosius juodligę, marą, dizenteriją, vidurių šiltinę, genomus. Šie tyrimai labai svarbūs atsakant į fundamentalius biologijos ir medicinos klausimus ir, be abejo, bus panaudoti praktiniams gydymo tikslams. Tačiau ar negali šiais rezultatais pasinaudoti ir juodoji biologija naujos kartos siaubingos naikinančios galios biologinių ginklų kūrimui? Tuo susirūpinę daugelis pasaulio mokslininkų.Tam susirūpinimui pagrindą duoda genetinių manipuliacijų prieinamumas. Jau 1997 m. JASON (mokslininkų grupė, konsultuojanti JAV vyriausybę) iškėlė problemą, kurią žmonijai kelia naujosios kartos biologiniai ginklai. Jie atskleidė galimybes genetiškai kurti naujas biologines medžiagas remiantis šiuolaikinėmis biotechnologijomis. Galima sukurti naujų savybių biologinius ginklus, visiškai skirtingus nuo šiuolaikinių.JASON išvardijo keletą tokių nestandartinių biologinių medžiagų, tarp kurių yra ir binarinės, iš dviejų dalių sudarytos, medžiagos. Kiekviena jų atskirai yra gana saugi, tačiau susijungusios tampa mirtinai pavojingos. Kai genų terapija tapo medicinos realybe, technologija, leidžianti taisyti ar keisti genus, gali būti panaudota piktam. Vienais virusais galima sukelti infekciją, kuri liks nepastebima, kol į organizmą nepateks kiti virusai. Paprastomis genetinėmis manipuliacijomis galima padidinti biologinių ginklų pavojų, pavyzdžiui, padidinant bakterijų ar virusų atsparumą antibiotikams. Gerai žinoma, kokią medžiagą reikia įterpti į juodligės sukėlėjus, kad sunaikintų peniciliną. Ir tai gali padaryti beveik kiekviena molekulinės biologijos laboratorija. Tokios juodligės sukeltos ligos nebūtų galima išgydyti. Tik skiepyti žmonės turėtų galimybę išgyventi.

Šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacija pranešė apie juodligės atvejus trijose valstijose (Floridos, Nevados, Niujorko). Kadangi šios ligos atvejų Jungtinėse Valstijose nebuvo nuo 1976-ųjų, kilo įtarimų, jog tai – teroristų bakteriologinės atakos pradžia.

6. LITERATŪRA

1. www.sveikas.lt/ligos plauciau2.asp?IID=123&id=34&id2
2. www.vpgt.lt
3. Medicinos enciklopedija, 1993m. Kaunas
4. www.medicinosleidiniai.lt

Leave a Comment