Demencija

Demencija – dažniausiai lėtinės ir progresuojančios smegenų ligos, kuria sergant pažeidžiama daug aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, ,mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas, sukeltas sindromas. Paprastai greta pažinimo proceso sutrikimų išryškėja emocijų kontrolės, socialinio elgesio ir motyvacijos pablogėjimas.

Priežastys ir paplitimas

Demencija – dažnas klinikinis sindromas. Ja serga apie 10 proc. pasaulio gyventojų. Ilgėjant gyvenimo trukmei, sergančiųjų demencija skaičius sparčiai didėja – dvigubėja kas penkeri metai.
Demenciją gali sukelti daugybė priežasčių: intoksikacija, folio rūgšties, vitamino B12 deficitas, neurosifilis, Parkinsono liga ir kt.Dažniausia demencijos prriežastis yra Alzheimerio liga, kuri dėl sudėtingos diagnostikos Lietuvoje dar ne visada tiksliai diagnozuojama.
Antra pagal dažnį demencijos priežastis – kraujagyslinė demencija. Ji sudaro 1/5-1/3 visų demencijų. Kraujagyslinė demencija būdinga 60-70 metų amžiaus žmonėms. Kraujagyslinė demencija mažiau paplitusi nei Alzheimerio liga, dažnesnė vyrams, prasideda jaunesniame amžiuje nei Alzheimerio liga. Dažniausiai galvos smegenų kraujagyslių pažeidimai, sukeliantys demenciją, yra aterosklerozė, hipertoninė liga, rečiau – obliteruojantis trombangitas.

Klinika ir diagnostika

Demencija gali išsivystyti arba staigiai po ūmių cerebrovaskulinių priepuolių, rečiau – po vienintelio insulto, arba palaipsniui. Dažniausiai pradžioje pacientai skundžiasi gaalvos skausmais, atminties sutrikimu. Detaliai analizuojant anamnezę išaiškinami išeminiai priepuoliai su lengvu sąmonės netekimu, funkcinėmis parezėmis ar regėjimo pokyčiais.
Dauguma kraujagyslinės demencijos ar Alzheimerio ligos diagnostinių kriterijų pagal DSM-IV klasifikaciją sutampa (atminties sutrikimai, afazija, apraksija, agnozija, sutrikęs funkcionavimas). Tačiau kraujagyslinės demencijos at

tveju dar būna ir židininių neurologinių simptomų (pvz., hiperaktyvūs gilieji sausgyslių refleksai, patologinis Babinskio refleksas, pseudobulbarinis paralyžius, eisenos sutrikimai, galūnių silpnumas). Be to, sergant kraujagysline demencija dažnai nustatoma smegenų kraujagyslių liga, kuriai būdingi smegenų žievės ar baltosios medžiagos infarktai.
Nustatant kraujagyslinę demenciją svarbu įrodyti ryšį tarp cerebrovaskulinės ligos ir demencijos atsiradimo.
Konkreti kraujagyslinės demencijos klinika priklauso nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos. Alzheimerio ligos ir kraujagyslinės demencijos skirtumai pateikti lentelėje.
Simptomai Alzheimerio liga Kraujagyslinė demencija
Asmenybės pakitimai Iš pradžių mažai pastebimi, vėliau tampa akivaizdūs. Tik asmenybės bruožų paaštrėjimas.
Atminties sutrikimai Jau pačioje ligos pradžioje ryški progresuojanti amnezija ir amnezinė afazija. Esant beinsultinei eigai atsiranda iš lėto ir būna hipomnezijos su anekforija pobūdžio.
Ligos pripažinimas Formalus pripažinimas savų klaidų be didesnio psichologinio išgyvenimo ligos pradžioje, o vėliau visiška kritikos stoka. Kritiškas požiūris savo ligos atžvilgiu, iššgyvenimas dėl savo bejėgiškumo, pastangos kompensuoti šį defektą užrašais.
Motorikos sutrikimai Apraksija ligos pradžioje. Esant beinsultinei eigai praksis nebūdingas, jei yra po insulto – tai pakitimai atspindi pažeidimo vietą.
Kalba Dažnai ryški dizartrija ir logoklonija, neretai perseveracijos. Esant beinsultinei eigai nepažeidžiama.
Sugebėjimas skaityti ir rašyti Atsiranda jau pačioje ligos pradžioje (pasikartojimai ir raidžių praleidimai rašant). Rašysenos pakitimai be grubesnių ortografinių klaidų.
Emocijų, valios sutrikimai Ligos pradžioje perdėtas kalbingumas ir atvirumas, vėliau – visiškas abejingu-mas aplinkai. Emocijų labilumas.
Aktyvios psichoprodukcijos simptomai Nuostolio bei persekiojimo kliedesinės idėjos. Atsiranda ūmai esant smegenų kraujotakos pažeidimui, neretai sąmonės sutrikimu.
Neurologinė simptomatika Vystosi iš lėto jau es
sant vėlesnėms ligos stadijoms, nereti ir epileptiniai priepuoliai . Atsiranda ūmai su smegenų kraujotakos pažeidimu, neretai su epilepsijos priepuoliais.
Somatinė būklė Ilgą laiką stebima bendrai sunki somatinė savijauta. Tipiniai skundai galvos skausmais ir galvos svaigimu, dažnai kartu su širdies pažeidimu.
Ligos eiga Nepertraukiamas progresavimas. Banguojanti eiga išryškėjant bendriems simptomams.

Įtariant demenciją ir norint išsiaiškinti jos kilmę, naudinga atlikti šiuos tyrimus: bendrą detalų somatinės būklės, kraujo, biocheminius kraujo, kepenų, inkstų funkcijos, šlapimo, skydliaukės hormonų tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą, elektrokardiogramą, kraujo tyrimus, o prireikus – liumbalinę punkciją, elektroencefalogramą, neuropsichologinius testus ir kt. Diagnostikai plačiai naudojamos šios klinikinės skalės: protinės būklės mažasis tyrimas – MMSE, Blessedo, Alzheimerio ligos įverčio skalės ir kt. Atskirti kraujagyslinę demenciją Alzheimerio ligos padeda ir Hašinskio išemijos skalė.
Reikėtų nepamiršti, kad sergant demencija be kognityvinių simptomų būna ir ryškių psichikos sutrikimų. Net iki 60 proc. sergančių kraujagysline demencija pacientų išryškėja depresinis sindromas. Gali būti didelis dirglumas, staigumas, patologinis juokas ar verksmas. Iki 20 proc. demencijų atvejų gali būti kliedesių ir haliucinacijų. Labai svarbu yra depresijos nepalaikyti demencija, nes subjektyvūs depresija sergančių pacientų nusiskundimai atmintimi būna didesni nei atlikus objektyvius psichologinius tyrimus.

Gydymas

Kraujagyslinės demencijos gydymo pagrindas – cerebrovaskulinės ligos gydymas. Adekvatus hipertenzijos ir diabeto gydymas gali pagerinti suvokimo funkcijas. Gydymo uždavinys – sustabdyti pažintinių funkcijų blogėjimo progresavimą ir palaikyti išlikusius pažintinius sugebėjimus.
Vieni iš pažintines fu

unkcijas gerinančių vaistų yra acetilcholinesterazės inhibitoriai. Kadangi sudėtinguose atminties procesuose dalyvauja ir acetilcholinerginė sistema, susirgus demencija pastebimas centrinės nervų sistemos neurotransmiterio acetilcholino deficitas. Acetilcholinesterazės inhibitoriai didina acetilcholino kiekį, slopindami jį skaidantį fermentą acetilcholinesterazę. Pastaruoju metu minimi keturi cholinerginę transmisiją aktyvinantys vaistai: takrinas (Lietuvoje neregistruotas), donepezilis, rivastigminas ir galantaminas. Acetilcholinesterazės inhibitorius rekomenduojama skirti Alzheimerio ligai bei Alzheimerio tipo demencijoms gydyti.
Iš glutamatinius NMDA receptorius veikiančių vaistų pagrindinis šiuo metu klinikinėje praktikoje taikomas medikamentas yra memantinas. Memantinas, veikdamas glutamaterginę neurotransmisiją, veikia kaip pažintinius procesus stiprinantis nespecifinis medikamentas, svarbus stiprinant atminties procesą. Atlikti klinikiniai tyrimai įrodė statistiškai patikimą memantino poveikį gydant demencijas (vidutinio ir sunkaus laipsnio Alzheimerio ligą bei kraujagyslinę demenciją).
Kraujagyslinei demencijai gydyti dažnai taikomi cerebrovaskuliniai neurometaboliniai vaistai. Klinikinėje praktikoje plačiai vartojamas nicergolinas, kuris veikia kaip vazodilatatorius, simpatikolitikas. Nicergolinas yra pusiau sintetinis vazoaktyvus ergolino darinys. Dėl  adrenolitinio poveikio sukelia vazodilataciją, stabdo neuronų degeneraciją, gerina kraujotaką, slopina trombocitų agregaciją, greitina smegenų gliukozės apykaitą, stimuliuoja neuronų metabolizmą, gausina acetilcholino smegenų žievėje ir kitose smegenų srityse kiekį, tuo pagerindamas nervinių impulsų sklidimą centrinėje nervų sistemoje, veikia kaip antioksidatorius. Be kraujagyslių ar degeneracinės demencijos gydymo, nicergolinas taip pat taikomas esant ūmiam ar lėtiniam galvos smegenų kraujotakos sutrikimui ir metabolizmo nepakankamumui, periferinės kraujotakos nepakankamumui (akių; ausų, nosies, gerklės; pe
eriferinių kraujagyslių ligoms) gydyti. Nicergolinas skiriamas per os po 5-10 mg 3 k./d. prieš valgį, demencijoms gydyti – po 30 mg 2k./d. po pusryčių ir pietų, švirkščiamas į veną arba į raumenis po 4 mg 2 k./d. 7-10 d., vėliau – per os 30 mg/d. 1-3 mėn.
Iš kitų hemoreologinių vaistų, skiriamų kraujagyslinei demencijai gydyti, minėtini vinpocetinas, pentoksifilinas.
Pažintinių sutrikimų gydymas nootropais įvairioje literatūroje yra vertinamas prieštaringai. Tačiau šiuo metu jau tyrimais įrodytas pramiracetamo veiksmingumas kraujagyslinei demencijai gydyti.
Gana plačiai klinikinėje praktikoje yra taikomas ir laisvųjų radikalų antagonistas ginkmedžio lapų ekstraktas, kurio preparatas stabdo ląstelių lipidų peroksidinę oksidaciją, be to, praplečia smulkias arterijas, tonizuoja venų sieneles, didina kapiliarų tonusą, pasižymi reologiniu poveikiu, gerina neuronų metabolizmą. Visos paminėtos savybės ypač gerina atmintį ir dėmesį, mažina galvos skausmus, svaigimą, nuovargį, gerina miegą. Ginkmedžio ekstraktu demencija bei lengvas kognityvinis sutrikimas gydomas daugelyje Vakarų šalių.
Iš kitų kognityvines funkcijas stiprinančių vaistų reikėtų paminėti ir vitaminą E, selegeliną, hiderginą, kurie gerindami kognityvines funkcijas padeda atitolinti demencijos progresavimą.
Nors ir daugėja demencijų gydymo galimybių, bet veiksmingo silpnaprotystės gydymo būdo nėra. Ir sustabdyti demencijos procesą kol kas medicinos mokslas nepajėgia.
Vienas iš svarbiausių uždavinių kontroliuojant demencijas – slauga ir stebėjimas. Būtina užtikrinti demencija sergančių pacientų atitinkamą dietinę mitybą, sekti fiziologinių poreikių tenkinimą, asmens higieną. Reikia sekti, kad pacientai būtų maksimaliai dinamiški ir aktyvūs, kiek įmanoma ilgiau išlaikytų savarankiškumą ir buitinį užimtumą. Ypač svarbus vaidmuo prižiūrint demencija sergančius ligonius tenka jų šeimos nariams. Hospitalizuoti demencija sergančius pacientus reikėtų tik esant psichozės reiškiniams ar ryškiems elgesio sutrikimams. Būtina nepamiršti, kad įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimas demencija sergantiems ligoniams gali tik pabloginti jų fizinę bei psichinę būsenas.

Literatūra
1. Budrys V. ir kt. Klinikinė neurologija. Vilnius. 2003.
2. Dembinskas A. ir kt. Psichiatrija. Vilnius. 2003.
3. Demencijų diagnostiniai kriterijai ir vertinimo skalės. Neurologijos seminarai. 2000. Nr.2(10)
4. Jatužis. D. Lėtiniai galvų smegenų kraujotakos sutrikimai. – Medifino. Nr.5 2003.
5. Kaubrys G. Kognityvines funkcijas stiprinantys vaistai. – Gydymo menas. Nr.4.2003.
6. Lesauskaitė V. Demencijos. – Medifino.Nr.4.2001.
7. TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika. 1992.
8. Dmitrijeva. T.B. Kliničeskaja pischiatrija. Moskva. 1999.

Leave a Comment