Kempinligė ir jos veikimo mechanizmas

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA

EKOTROFOLOGIJOS REFERATAS

KEMPINLIGĖ

Magistranto: Tado Povilaičio

Kaunas 2004

ĮVADAS

Kartais retai pasitaikanti liga, dešimtmečius buvusi gydytojų ir
mokslininkų dėmesio periferijoje, sukelia netikėtą biologinių medicinos
pagrindų perversmą. Dar rečiau ši medicinos aksiomų kaita įgauna
milžinišką atgarsį visuomenėje, lydimą perdėto susidomėjimo ir baimės,
ištisoms šalims pavirsta ekonomine katastrofa, o kitas priverčia
peržiūrėti jau seniai nusistovėjusias susirgimų profilaktikos normas.
Šis apibūdinimas nėra nei fantastinis, nei perdėtas, jei kalbama apie
spongiformines encefalopatijas ir visiškai naujo pobūdžio ligas
sukeliantį veiksnį – prioną. Pastarųjų metų įvykiai – tiek galvijų
spongiforminės encefalopatijos epidemija Didžiojoje Britanijoje, tiek
Creutzfeldt-Jakob ligos naujojo varianto atsiradimas – sukėlė ddidžiulį
plačiosios visuomenės ir gydytojų bei mokslinikų susidomėjimą
spongiforminėmis encefalopatijomis (priono ligomis). Plačiąjai
visuomenei grėsmingas atrodė “paslaptingas” užsikrėtimo šia liga pobūdis
bei daugelio priemonių, naudojamų apsisaugoti nuo kitų infekcinių ligų,
neveiksmingumas. Be to, kai kuriose šalyse galvijų spongiforminė
encefalopatija sukėlė katastrofiškus ekonominius padarinius. Tai vyksta
nepakitus sergamumui sporadine Creutzfeldt-Jakob liga, kuri sudaro
daugumą žmonių spongiforminių encefalopatijų atvejų ir nėra susijusi su
galvijų spongiformine encefalopatija bei neturi epidemiologinių
infekcinės ligos požymių.

Galvijų kempinligė pirmą kartą nustatyta Didžiojoje britanijoje
1986 m. Kol buvo pradėta taikyti ryžtingos prevencinės peiemonės , toje
šalyje susirgo per 177 tūkst. galvijų , daug jų buuvo sunaikinta įtarus,
kad jie apsikrėtę. Vien tiesioginiai nuostuoliai (kompensacijų
išmokėjimas) sudarė per keturis milijardus svarų sterlingų. Netaikant
specifinių profilaktikos ir diagnozavimo priemonių ligos sukėlėjas
išplito labai plačiai, todėl susirgimų dabar pasitaiko jau daugelyje
Europos valstybių.

Augant mėsos poreikiui buvo stengiamasi kuo labiau intensyvinti
gyvulininkystę, galvijus buvo p

pradėta šerti mėsos kaulų miltais,
kuriuose ir buvo aptiktas ligos sukėlėjas. Kempinškumas pasireiškia tuo,
kad žuvus nervinėms ląstelėms, smegenų pjūviuose mikroskopu matomos
skylės sudarė vaizdą, primenantį kempinę.

Nepaisant visų valstybinių veterinarijos, maisto kokybės
priežiūros, visuomenės sveikatos ir vaistų kontrolės tarnybų pastangų,
galvijų kempinligės epidemija ir naujos Creutzfeldto-Jakobo ligos formos
apraiškos sukėlė tikrą sąmyšį Europos politiniame ir socialiniame
gyvenime. Epidemijos prevencijos ir ligos atsiradimo priežastys
aptarinėjamos aukščiausiuose tarptautinio lygio sluoksniuose, tuo tarpu
valstybių viduje atsiranda vis daugiau nepatenkintųjų esama situacija.

UŽSIKRĖTIMO KELIAI

Liga gali plisti keliais būdais:

1) alimentiniu (per maistą, pašarą) gyvulius šeriant mėsos, kaulų
miltais, o žmonės gali užsikrėsti suvalgę sergančio gyvulio subroduktų
(galvos, nugaros smegenis.).

2) jatrogeniniu kada liga pernešama per chirurginius instrumentus
nerochirurginių intervencijų metu, per infekuotus audinius, (ragenos
transplantus.) arba vartojant augimo ar gonadotropinius hormonus, kurie
buvo gauti iš sergančių gyvulių.

3) paveldėjimo būdu.

4) sporadiniu

LIGOS SUKĖLĖJAS IR JO

VEIKIMO MECHANIZMAS

Pirmasis paslaptingas užžkrato savybes 1989m. aprašė Kalifornijos
universiteto mokslininkas Stenlis Prusineris jis nustatė, kad liga
perduodama per mutuotą baltyma, kurį pavadino prionu.

Šis proteazėms atsparus baltymas randamas žmonių ir gyvūnų,
sergančių perduodamomis kempinligėmis, smegenyse. Paaiškėjo, kad yra dvi
šio baltymo izoformos – tai ląstelinė, nepatogeninė(PrPC) ir patologinė,
mutuota (PrPSc) turinčios tą pačią amino rūgščių seką, bet skirtingas
konformacijas. Prionas yra 20-oje chromosomoje koduojamas 253
aminorūgščių baltymas, jo gausiau yra neuronuose, kur jis
glikozilfosfatidilinozitoliu yra prisitvirtinęs prie ląstęlių membranos.
PrPC yra normalus membraninis baltymas, kuris kaip manoma gali būti
įtrauktas į nervinio impulso perdavimą (neurotransmisija). Taip p
pat yra
varį surišantis baltymas. Tai turi reikšmės ląstelių rezistentiškumui
kilus oksidaciniam stresui. Manoma, kad PrPC užtikrina Purkinje neuronų
ilgaamžiškumą bei yra svarbus miego trukmės ir intensyvumo reguliacijai,
limfocitų ir žvaigždiškų ląstelių aktyvacijai. Daugiau kaip 40% PrPC
erdvinės struktūros modelio sudaro α-ir tik nedidelė jo dalis tenka b-
juostoms. Tuo tarpu PrPSc atveju minėtieji 40% tenka b-juostoms. Normalūs
prioniniai baltymai tolygiai pasiskirstę po ląstelės citoplazmą, o
patogeniniai – koncentruojasi vezikulėse. Be to PrPSc izoforma skirtingai
nuo ląstelinės yra netirpi ir atspari proteazėms ypač pažymėtinas
atsparumas proteinazei K, nes ši savybė leidžia atskirti baltymų
izoformas atliekant tyrimus in vitro. PrPSc yra labai atsparūs UV,
jonizuojančiai radiacijoms, ekstremalioms pH reikšmėms, aukštai
temperatūrai ir slėgiui.

Normalaus PrPC virsmas į nuolat save replikuojantį infekcinį PrPSc
šiuo metu yra viena fundamentaliausių biologijos ir medicinos problemų.
Išaiškinus šio virsmo mechanizmą, būtų galima ieškoti būdų jį blokuoti.
Yra numanoma keletas šio virsmo kelių. Vienas kelias PrPSc atsirasti tai,
kad PrPC įvyksta paveldima taškinė mutacija, dėl kurios pasikeičia
baltymo struktūra ir jis virsta patologiniu. Antra galimybė yra aiškinama
grandinės persukimo modeliu, kurio esmė ta, kad ląstelinės priono
izoformos grandinė, patirdama tiesioginį PrPSc poveikį, išsukama ir vėl
iš naujo susukama, o PrPSc čia atlieka matricos vaidmenį. Kitas virtimo
būdas yra nukleacijos modelis, kurio pagrindas iš dalies lanksti PrPC
konformacija, kuri prisitaiko prie patologinės izoformos konformacijos,
kai abu baltymai susijungia. Taip pat yra faktų, liudijančių, kad PrPC
virtimo procese dalyvauja ta
arpininkas-baltymas X. Manoma, kad jis veikia
kaip molekulinis palydovas, kuris formuoja kompleksą su PrPc, prie kurio
jungiasi PrPSc, sudarydamas trigubą kompleksą. Po to baltymas X
atsikabina nuo šio komplekso ir procesas kartojasi iš naujo. Laikui
bėgant tai baigiasi eksponentiniu PrPSc koncentracijos didėjimu.

Kempinligių patogenezėje galima išskirti kelis periodus: 1) PrPSc
formavimąsi pagal įgytą PrPSc pavyzdį, 2) jo dauginimąsi, 3) amiloido
kaupimąsi smegenyse, 4) neurodegeneracijos plėtotę pasibaigiančią
mirtimi. Yra keletas numanomų ląstelės žūties mechanizmų. Vienas jų yra
tas, kad PrPSc sankaupos tiesiogiai sukelia žūtį per apoptozės
mechanizmą, o antras yra susijęs su prielaida, kad PrPc yra labai svarbus
neuronams, kurie žūsta netekę funkcijos.

KLINIKA

Visoms kempinligėms yra būdingi saviti neurologiniai ir psichikos
pakitimai. Sumišimas ir atminties praradimas, greitai progresuojantys iki
rimtos smegenų žievės demencijos su ataksija, nevalingais galūnių
traukuliais ir anomalia elektroencefalograma (EEG), priklauso klasikinei
KJL. Tačiau randama daug ir kitų neurologinių simptomų, tarp jų:
židininis silpnumas, skausminga neuropatija, choriforminiai judesiai,
haliucinacijos, kortikalinis aklumas, pirminiai kalbos sutrikimai,
svetimos rankos sindromas, bei daugelis kitų. Paprastai ligos pradžia yra
lėta ir progresuojanti, tik 13proc. atvejų-ūminė, trunka vidutiniškai 7
mėn. 35 proc. atvejų dominuoja psichikos ir atminties sutrikimai,
depresija; 34 proc. atvejų-neurologiniai požymiai-ataksija, nistagmas
regos sutrikimai, judesių sutrikimai, svaigimas, dizartrija, drebulys; 31
proc. atvejų būna psichikos ir neurologijos sutrikimų tuo pačiu metu.
Pagal duominuojančius simptomus skiriamos sekančios klinikinės K JL
formos:

1) Heidenhahaino forma, dominuoja matymo suvokimo sutrikimai,

žievinis aklumas.

2) Brownell-Oppenheimer forma, vyrauja smegenėlių funkcijos

sutrikimai.

3) Gumburinė Garcin Brion ir Kochneviss forma, pasireiškianti

demencija ir
r atminties sutrikimais.

4) Amiotrofinė- vyrauja piramidiniai požymiai ir psichikos

sutrikimai.

5) Juvenalinė forma, dominuoja psichikos sutrikimai.

Dažniausiai ankstyvi psichikos sutrikimų simptomai yra distrofija,
apatija, nerimas, nemiga, susidomėjimo praradimas. Nors bendrų ankstyvųjų
neurologinių požymių nėra, didelei daliai pacientų per 4 mėn. nuo pirmųjų
klinikinių požymių atsiradimo pasireiškia tokie neurologiniai simptomai
kaip prasta atmintis, skausmai, jutimo sutrikimai, pusiausvyros
sutrikimai, dizartrija. Vėliau išsivysto būdingi požymiai: demencija,
smegenėlių pažeidimo bei įvairūs židininiai neurologiniai simptomai,
nevalingi judesiai ir galiausiai akinetinis mutizmas. Tačiau visais
kempinligės atvejais pilkoje smegenų žievės medžiagoje vyksta
vakuolizacija, kuri paprastai baigiasi spongiforminiais pokyčiais.
Paskutinėje ligos stadijoje pacientai būna prirakinti prie lovos ir
tylūs, bet gali turėti miego-budrumo ciklą ir spontaninius motorinius
judesius. Mirštama dėl antrinės infekcijos, sepsio arba nuo aspiracinės
pneumonijos.

DIAGNOSTIKA

Prioninių ligų diagnozė lieka iki šiol dar neišspresta, kadangi ši
liga pasižymi viena įpatybe, tai yra ji nesukelia organizmo imuninės
reakcijos kas yra nebūdinga kitoms infekcinėms ligoms. Kol kas šias ligas
galima diagnozuoti tik kliniškai ir atlikus (EEG). Tačiau dėl dažnai
atipinės šios ligos eigos formos tai gana sudėtinga. Sukurti
imunologiniai testai yra pernelyg netobuli, kad juos būtų galima taikyti
diagnostikoje. Patys tiksliausi metodai yra imunohistochemija,
imunoblotas ir infektabilumo nustatymas, tačiau jie yra atliekami po
mirties ir užtrunka gana ilgai.

Dabartiniu metu pradėtas taikyti dar vienas testas tai tonzilių
biopsija, kuri remiasi tuo, kad prionai prieš neuroinvazija replikuojasi
limforetikuliniame audinyje. Tačiau šis metodas kai kurių autorių
nerekomenduojamas dėl mažos naudos pacientui, pavojaus užteršti
operacinę, būtinybės po biopsijos sunaikinti chirurginius instrumentus.

Kiti diagnostikos metodai tokie kaip: kompiuterinė tomografija,
smegenų biopsija, genetiniai tyrimai ar kiti laboratoriniai metodai yra
netikslingi, kadangi jie užtrunka gana ilgai arba nustatomi pakitimai yra
būdingi kitoms neurodegeneracinėms ligoms.

GYDYMAS

Kol kas nuo šios ligos efektyvaus gydymo nėra, ligoniams taikomas
simptominis gydymas ir slaugos priemonės.

PROFILAKTIKA

Viena iš pagrindinių profilaktikos priemonių nuo kempinligių yra
daugelyje šalių ribojamas ar iš viso uždraustas maisto produktų, kurie
galėjo būti užkrėsti prionais, vartojimas, gyvulinės kilmės produktų
naudojimas pašarams. Remiantis literatūra ir oficialia informacija,
duomenų apie tai, kad reikėtų vengti vartoti jautienos produktus,
pagamintus Lietuvoje – nėra.

Siekiant išvengti jatrogeninės kempinligės nerochirurginėms bei
elektrofiziologinėms procedūroms rekomenduojama naudoti vienkartinius
instrumentus. Sporadinėms ir paveldimoms ligų formoms profilaktikos
priemonių nėra.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1) Astrauskas Vytautas „Prionligės“ 2003

2) „Nervų ir psichikos ligos“ 2003 Nr.1(9) 48-49psl.

3) Medicinos teorija ir praktika 2001 – 2. 177-181psl.

4) „Vet info“ 2001/1. 4-10psl.

5) www lux.lt

6) www rtn.lt

7) www medicine.lt

Leave a Comment