Midaus technologijos

Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija
Technologijų fakultetas
Maisto produktų katedra

„MIDUS“

Darbą atliko:MPT 2-2 gr. Stud.
Eglė Jonauskaitė.......

2005, KLAIPĖDA
Turinys
1. Įvadas..............................3
2. Midaus gamybos technologija..............................5
3. Midaus ingredientai..............................8
Uždavinai
1 Kur ir kada, ir kaip atsirado midus...........................9
2 Midaus technologiniai ypatumai............................10
3 Alkoholio poveikis organizmui ir kodėl žmogus geria................11
4. Išvados..............................16
5. Priedai (Nr.1 -L.R. įstatymai dėl midaus gamybos)......................17
6. Literatūra..............................29

Įvadas

Ten, kur vėsios Baltijos jūros bangos nuo amžių skalauja baltutėlį kopų smėlį ir barsto jį skaidriu gintaru, yra mažytis kraštas Lietuva. Savo kontūrais ji primena didelę širdį, vienu krašteliu prigludusią prie Baltijos krūtinės. Čia gyvena nedidelė, bet darbšti be galo savo kraštą mylinti tauta, ilgus šimtmečius uooliai saugojusi ir gynusi savo žemę, kalbą ir papročius nuo svetimų. Tik taip ji sugebėjo išsaugoti savo nepriklausomybę ir papročius. Mūsų tauta svetingai sutinka kiekvieną jai draugišką žmogų. Papročiai reikalauja, kad svečias būtų šiltai priimtas ir pavaišintas. Visais laikais ant lietuvio stalo atsirasdavo ne tik duonos, bet ir midaus ąsotis. Tai va pakalbėsime apie tikra lietuviška midų ir jo gamyba.
Natūralus lietuviškas midus – savotiškas originalus nacionalinis gėrimas, gamintas jau žiloje senovėje. Iš istorinių rašytinių šaltinių galima spręsti, kad midus ilgus šiimtmečius buvo pagrindinis lietuvių gėrimas. Senojo lietuviško midaus, gaminto prieš kelis šimtus metų, receptūrų nėra išlikę, tačiau manoma, jog ir seniau vandeninis medaus tirpalas buvo kaitinamas su vienokiais ar kitokiais prieskoniais (čiobreliais, imbieru, citrinos, cinamono žievelėmis, vyšniomis, žemuogėmis, gervuogėmis, liepžiedžiais, ka

adagio uogomis, kartais apyniais), po to tirpalas nukošiamas ir rauginamas, naudojant alaus ar vyno mieles. Midų išraugina ir pačiame meduje esančios natūralios mielės, bet tai labai ilgai trunkantis procesas. Midus baltų kraštuose jau buvo žinomas priešistoriniais laikais. Labai galimas dalykas, kad ir geriamieji ragai aptinkami pirmaisiais amžiais po Kristaus, sietini su midaus vartojimu. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Aisčių kraštuose gaminamas midus minimas 893-ais metais Wulfstano pranešime apie kelionę per Prūsiją (WULFSTAN’S REISERICHT ÜBER PREUSSEN). Lietuviško midaus vystymosi epocha tęsiasi iki XVIII amžiaus. Tuo metu, besiplečiant žemdirbystei, padidėja grūdų vartojimas alui ir degtinei gaminti. Atsiranda daug alaus bravorų ir degtinės varyklų, valstiečiai verčiami iš dvarų pirkti degtinę. Nykstant drevinei bitininkystei midaus gamyba ir vartojimas sumažėja, o galiausiai ir išnyksta.
Lietuviško midaus gaamyba susidomima tik XX amžiuje. Pirmoji, tai padariusi įmonė – Beini Šakovo Prienų alaus bravoras. Jame buvo gaminamas keturių rūšių midus. Midų brandindavo penkeris metus, o trijų ketvirčių butelis kainavo aštuonis litus. Eksportavo šį midų į užsienį, daugiausiai į Palestiną. Yra pasakojama, kad šiuo midumi mėgo vaišintis prezidentas Antanas Smetona. 1940 m. šį bavorą nacionalizavus midaus gamyba buvo nutraukta. 1944 m. Prienų alaus bravoras buvo subomborduotas.
Tolimesnė lietuviško midaus istorija neatsiejama nuo Aleksandro Sinkevičiaus gyvenimo. 1957-ias metais Klaipėdos alaus daryklos “Švyturys” technologui Aleksandrui Sinkevičiui, tuometinėje maisto pramonės valdyboje, pr
ritariama gaminti lietuvišką midų. Tačiau, tik pakeitus keletą gamyklų, 1958-ų metų rugsėjo 8-tą dieną, senajame Lietkoop sąjungos Stakliškių alaus daryklos “Gintaras” virmo skyriuje, išverdami pirmieji 700-tai litrų misos lietuviškam midui “Dainava”. 1960-ųjų metų liepos mėnesį pirmieji 1200-tai butelių labai švelnaus, aromatingo, turinčio 10% alkoholio, gintaro spalvos gėrimo – lietuviško midaus „Dainava“, iškeliauja į prekybą. Sėkmingai startavus šiam midui, sukuriamos dar kelios midaus rūšys, midaus pagrindu pradedami gaminti stiprieji gėrimai.
Nacionalinių gėrimų autorius Aleksandras Sinkevičius teigė, kad gėrimai iš medaus gaminami kilniu tikslu: norėta sukurti tokių gėrimų, kurie puoštų mūsų iškilmių stalą, parodytų lietuvišką vaišingumą ir mažiausiai kenktų žmogui.1969 m. kovo 25 d., tuometinės Tarybų Sąjungos išradimų komitetas užregistruoja medaus gėrimo „Lietuviškas midus“ gamybos būdą, kaip išradimą. Išradimo autoriui Aleksandrui Sinkevičiui suteikiamas autorinis liudijimas Nr. V3114. 1969 m. rugsėjo 30 d., Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystės karalienė Elžbieta antroji, patentu Nr.1280830, Stakliškių gamyklai „Lietuviškas midus“, šešiolikai metų suteikė teisę vienintelei naudotis midaus gamybos išradimu ir su tuo susijusios veiklos tobulinimu Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystės teritorijoje ir Meno saloje. Lietuviškas midus sulaukia pelnyto įvertinimo ne tik šalies parodose, bet ir užsienyje: Zagrebe, Leipcige, Paryžiuje.
Šiuo metu UAB „Lietuviškas midus“ gaminamas penkių rūšių midus, vienos rūšies balzamas ir dvylikos rūšių midaus nektarai. Taip pat gaminami 8% ir 12
2% alkoholiniai kokteiliai. Bendrovė midaus, midaus gėrimų, alkoholinių kokteilių, gaiviųjų gėrimų gamyboje ir realizavime yra įdiegusi ir dirba pagal kokybės vadybos sistemą EN ISO 9001, bei aplinkos apsaugos vadybos sistemą EN ISO 14001.

Uždavinai
1 Kur ir kada, ir kaip atsirado midus
2 Midaus technologiniai ypatumai.
3.Alkoholio poveikis organizmui ir kodėl žmogus geria

Midaus gamyba ir technologija
Midus – alkoholinis gėrimas, gaminamas skiedžiant ir fermentuojant natūralų medų. Priklausomai nuo žaliavos, medaus praskiedimo (vandeniu arba vaisių sultimis), mielių dėjimo būdo, šaknų ir kitų priedų, misos paruošimo, galima pasigaminti įvairiausio skonio, aromato ir rūšies midaus. Skirstoma taip: į PUSANTRINĮ midų, kai litras gryno medaus būna praskiestas puse litro vandens arba vaisių sulučių: DVIGUBĄ, kai praskiestas vienu litru; TRIGUBĄ, kai dviem litrais; ir KETURGUBĄ, kai yra praskiestas 3l. vandeniu ar vaisiu sultimis.
Šie midūs skiriasi alkoholio, cukraus kiekiu, o taip pat brendimo laikotarpiu. Natūralus midus gaminamas iš gryno bičių medaus, skiedžiant jį vandeniu ir nenaudojant jokių priedų
Pusantrinis midus pradžioje būna labai saldus, subręsta po 5-10 metų. Kuo jis senesnis, tuo geresnis, stipresnis ir mažiau saldus. Dvigubas midus būna stiprus ir saldus, subręsta po 2-4 metų. Trigubas vadinamas lengvesniu, nes turi 13-15 proc. alkoholio. Jis yra pusiau saldus ir po metų galima vartoti. Keturgubas midus turi apie 12 proc. alkoholio, vartojamas po kelerių mėnesių.
Į midų galima dėti apynių bei prieskonių (imbiero, gvazdikėlių, ci

inamono, valerijono šaknų).
Vaisiniai midūs yra tie, kurių misos skiedimui naudojamos vaisių arba uogų sultys.
Priklausomai nuo to, ar misą viriname ar ne, gauname prisotintą (virintą) arba neprisotintą midų.
Vaisiniai midūs yra tie, kurių misos skiedimui naudojamos vaisių arba uogų sultys.
Priklausomai nuo to, ar misą viriname ar ne, gauname prisotintą (virintą) arba neprisotintą midų.
Ruošiantis midaus gamybai, reikia pirmiausia nutarti, kokį gaminsime midų: prisotintą (virintą) ar gaminamą šaltu būdu. Dažniausiai gaminamas virintas midus, nes 1938 metais žymus lenkų chemikas prof. Sikorskis ištyrė šį midų ir pripažino, jog jis yra visapusiškai aukštos kokybės. Prof. Sikorskis įrodė, kad virtas midus greičiau fermentuojasi, turi daugiau alkoholio, greičiau ir lengviau gryninasi, jame nejaučiama vaško ir gryno medaus skonio. Tokio midaus gamybai galima sunaudoti ir blogesnės kokybės medų.
Skysto medaus paruošimas ir midaus virimas
Skysto medaus paruošimas ir virimas Prisotinto midaus gamybai reikia turėti tinkamai paruoštą katilą. Jokiu būdu ugniakuro dūmai negali siekti katilo viršaus. Katilo vidus turi būti emaliuotas arba baltintas. Tinka ir aliumininiai katilai. Negalima vartoti geležinių, neemaliuotų ir cinkuotų indų.
Medaus masė praskiedžiama labai švariu ir minkštu vandeniu, kuris gali būti šaltas arba pašildytas. Į katilą pilama jo tūrio. Verdant pasirodo putos. Jos nuolatos nuimamos. Jeigu skystis ima smarkiai virti, putoti ir eiti per katilo kraštus, į indą įpilamas truputis šalto vandens. Pasibaigus putojimui, įpilama vandens tiek, kiek nugaravo, ir katilas paliekamas ant silpnos ugnies pusę valandos.
Gaminant natūralų, t. y. be jokių prieskonių midų, medaus skiedinys fermentuojamas taip. Į 100 litrų medaus skiedinį dedama 100-150 g. apynių. Jie priduoda midui būdingo kvapo ir nežymaus kartumo, pagerina jo fermentacija, paspartina grynimą.
Medaus skiediniui parūgštinti patariama įpilti nedidelį kiekį pieno arba citrinos rūgšties (0,2-0,4 proc.).
Mielės stiklainyje užpilamos šiltu (apie 250C) medaus skiediniu ir laikomos 36-48 valandas šiltoje patalpoje. Pradėjusios fermentuotis mielės perpilamos į litrinį stiklainį, kuriame įpilta medaus skiedinio. Per parą mielių stiklainyje padaugėja tiek, kad jų užtenka 200 litrų medaus skiediniui. Mielės supilamos į medaus skiedinį ir gerai išmaišomos. Dedami prieskoniai ir apyniai. Į 100 litrų medaus skiedinio dedama: 20-30 g. cinamono, 10-20 g. gvazdikų, 10-20 g. imbiero, 100-200 g. šviežių salierų lapų, 30-80 g. kadagio uogų, 3 lazdelės vanilės, 20-50 g. rožių žiedlapių, 50-100 g. apelsinų žievelių. Į maišelį sudėti virinami mažame medaus skiedinio kiekyje, o pakui supilami o paskui supilami i visa skiedinį.
Į 100 litrų skiedinio dedama 100-150 g. apynių. Jie taip pat virinami nedideliame medaus skiedinio kiekyje.
Midaus fermentacija
Midaus fermentacija. Geriausi indai midui fermentuoti yra didžiuliai stiklainiai buteliai arba medinės statinaitės. Nevartotini indai, kuriuose anksčiau buvo laikomi kvapnūs skiediniai. Indai pripildomi tūrio, kad besifermentuojąs midus neišsipiltų per indo kraštus. Indų, kuriuose fermentuojami pusantriniai ir dvigubi midūs, angos užkišamos drobe arba vatos kamščiais. O indai, kuriuose fermentuojami trigubi, keturgubi midūs, uždaromi fermentaciniu kamščiu. Tokie kamščiai apsaugo skiedinį nuo dulkių, musių ir kitų vabzdžių, kurie gali pakenkti midui, parodo fermentavimą, jo intensyvumą, leidžia susekti reikiamą momentą, kada, užsibaigus fermentacijai, galima žarnele nuleisti midų.
Didžiulę reikšmę fermentacijai turi patalpų temperatūra. Ji gali būti 18-22 C laipsnių. Aukšta temperatūra neigiamai veikia besifermentuojantį midų, nes jame ima gausėti acto ir pieno bakterijų, kurios sukelia rūgimą. Pasak lenkų žymaus midaus gamybos specialisto Ceselskio, geriausio skonio midūs gaunami, fermentuojant juos 150C temperatūroje. Tinkamos patalpos fermentacijai yra sausi, bekvapiai rūsiai, kuriuose pastovi 15-16C laipsnių temperatūra. Čia midaus fermentacija būna lėtesnė, tačiau midus yra puikaus skonio ir kvapo.Po fermentacijos midus žarnele nuleidžiamas į švarius indus. Nusistovėjusį sluoksnį dar galima perkošti per filtrinį popierių. Vėliau nuleistas midus gali įgauti nemalonų mielių prieskonį. Indai pripilami midaus, nepaliekant laisvos ertmės. Jie užkemšami fermentaciniais kamščiais ir laikomi vėsioje patalpoje, kad pakartotinai išsigrynintų. Kai midus pakartotinai nusistovi ir išsigrynina (gryno midaus būna indo aukščio), viršutinį sluoksnį reikia nupilti į butelius, o likusį midų, košiant per filtruojamąjį popierių, perpilti i naują indą, kad nusistovėtų.
Buteliai su lengvesniu (trigubiniu ir keturgubiniu) midumi aklinai užkemšami ir laikomi vėsioje patalpoje. Sunkus pusantrinis ir dvigubinis midus paliekamas statinėse ilgesnį laiką
Į midų i einančių komponentų sąrašas ir jų aprašymas
Medus – jis aromatingas produktas, bičių gaminamas is nektaro arba lipčiaus. Vertingas nektaro medus. Jį bitės renka š pievų žydinčių augalų. Medus yra labai vertingas žmogaus mitybos produktas. Jame yra ne tik angliavandenių (apie 80%), bet ir biologiškai veikliųjų medžiagų. Medaus energinė vertė – 314 kcl. Meduje daugiausia yra angliavandenių -vidutiniškai): mono ir disacharidų – 74,8 % ir krakmolo bei kt., polisacharidų- 5,5 %., vyrauja fruktozė ir gliukozė. Nektaro meduje sacharozės yra apie 3%, o lipčiaus kiek daugiau (5-7 %). Meduje yra maltozės, baltymų 0,8%, organinių rūgščių apie 1,2 % (šios rūgštys yra meduje obuolių, citrinos, vyno, gintaro ir kitų.), mineralinių medžiagų –makro- ir mikro elementai (gana įvairūs), vitaminai ( B gupės), C, A,E, K ir kitų). Meduje daug fermentinių, dažančiųjų, aromatinių medžiagų, rasta augimo stimuliatorių, antibio.
Vaisių sultys – duoda įvairesnį skonį, bei kvapą tai prikaluso kokias sultis gaminant pilame.
Vanduo – midaus gamybai turi būti nepriekaištingas tiek cheminės sudieties, tiek higienos požiūriu. Dažniausiai būna šulinio ar šaltinio vanduo, kurį griežtai tikrina maisto produktų kokybės tarnyba (jei midus gaminamas cehe).
Mielės – midaus gamybai ypač rūpinamasi mielėmis. Mielės turi būti šviežios.

Ingredientai, Midui

1.Medus – jis aromatingas produktas, bičių gaminamas iš nektaro arba lipčiaus. Vertingas nektaro medus. Jį bitės renka š pievų žydinčių augalų. Medus yra labai vertingas žmogaus mitybos produktas. Jame yra ne tik angliavandenių (apie 80%), bet ir biologiškai veikliųjų medžiagų. Medaus energinė vertė – 314 kcl. Meduje daugiausia yra angliavandenių vidutiniškai): mono ir disacharidų – 74,8 % ir krakmolo bei kt., polisacharidų- 5,5 %., vyrauja fruktozė ir gliukozė. Nektaro meduje sacharozės yra apie 3%, o lipčiaus kiek daugiau (5-7 %). Meduje yra maltozės, baltymų 0,8%, organinių rūgščių apie 1,2 % (šios rūgštys yra meduje obuolių, citrinos, vyno, gintaro ir kitų.), mineralinių medžiagų –makro- ir mikro elementai (gana įvarūs), vitaminai ( B gupės), C, A,E, K ir kitų). Meduje daug fermentinių, dažančiųjų, aromatinių medžiagų, rasta augimo stimuliatorių, antibiotinių medžiagų, hormonų ir kt.
2. Vanduo – midaus gamybai turi būti nepriekaištingas tiek cheminės sudieties, tiek higienos požiūriu. Dažniausiai būna šulinio ar šaltinio vanduo, kurį griežtai tikrina maisto produktų kokybės tarnyba (jei midus gaminamas cehe).
3. Mielės – midaus gamybai ypač rūpinamasi mielėmis. Mielės turi būti šviežios.
4. Vaisių sultys- duoda įvairesnį skonį, bei kvapą tai priklauso kokias sultys gaminant pilame.
5. Imbieras – duoda gersnes skonines savybes, ir melonesnį kvapą.
6. Cinamonas – priduoda geresnes skonines savybes, bei geresnį kvapą.
7. Vanilės lašai (arba vanilinės lazdelės) – suteikia geresnį kvapą, bei pagerina skonį bei aromatą.
8. Vaisiai- duoda kvapą, bei tam tikrą priduoda skonį tai priklauso nuo kokie vaisei yra naudojami.
9. Apiniai – priduoda kertesnį skonį.
10. Švieži salierų lapai – specifinį kvapą, bei skonį, juose daug vitaminų A, C, B grupės.
11. Rožių žiedlapiai- priduoda skonį, bei priduoda savotisko kvapo.
12. Apelsinu žievelės- priduoda kartesnį skonį bei geresnį aromatą.
13. Valerino lašai – midui priduoda specifinį skonį, bei specifinį kvapą.

Kur ir kada, ir kaip atsirado midus

Midus – tai Šiaurės Europos vynas. Šaltesnio klimato regionuose, kur neauga vynuogės nebuvo jokio kito vyno – tik midus. Midus minimas viduramžių kronikininkų Beovulfe’o, Bede Wagnerio ir Kenterberio arkivyskupo pasakojimuose. Šiaurės šalių mitologija pasakoja, kad Valhaloje (pomirtinėje narsiai kritusių karžygių buveinėje) tekėjusios midaus upės.

Midus yra malonaus skonio alkoholinis gėrimas, gaminamas iš atskiesto medaus, vandens ir mielių raugo. Tikriausiai tai yra pats seniausias žinomas fermentavimo būdu gaminamas gėrimas, atsiradęs senovėje, kai nebuvo jokių saldiklių ir žmonės žinojo labai nedaug vaisių rūšių. Šiaurės šalyse nieko nebuvo žinoma ir apie vyną, kol neatsirado šiaurę ir pietus jungiančių prekybos kelių.
Pirmuosius apsvaigimo išgyvenimus žmonės, ko gero, patyrė paragavę medaus, kurio į seną medžio kamieną prinešė bitės ir kuris fermentavosi, atskiestas lietaus vandens bei paveiktas natūralių mielių. Paragavę šio nuostabaus ir natūralaus eliksyro pirmykščiai žmonės tikriausiai patyrė aibę malonių pojūčių, kurie turėjo jiems pasirodyti kaip stebuklas. Beje, kiekvienoje kultūroje ieškoma svaiginamųjų medžiagų, galinčių praplėsti žmogaus suvokimo galimybes. Ankstyvuosiuose paveiksluose ant olų sienų pavaizduotas įvairių rūšių bičių suneštas medus. Neaišku, kokiu tikslu medus buvo renkamas iš tikrųjų, tačiau romantiška įsivaizduoti, kad senovės žmonės rinko medų tam, kad galėtų jį fermentuoti ir kad svaiginamas šio gėrimo poveikis priartindavo juos prie dievų. Taigi svaigiųjų gėrimų vartojimas, taip pat jų kūrimą ir gėrimą lydintys ritualai bei tradicijos tapo žmonijos kultūros dalimi.
Midus senovės Lietuvoje
Kuri tauta pirmoji Šiaurės Europoje išmoko gaminti midų ir jo gamybos paslaptimis pasidalijo (savanoriškai ar ne – čia jau kita tema) su kitomis tautomis – nežinoma iki šiol. Bet tai, kad mūsų protėviai prieš tūkstančius metų gėrė midų, patvirtina archeologiniai tyrimai. Pasak Vilniaus universiteto Archeologijos katedros docento Aleksiejaus Luchtano, mūsų protėviai midų (kaip ir alų) gerdavo iš specialių geriamųjų ragų, apkaustytų metalu. Iš čia ir kilęs žodis „ragauti“ – dažnai gerti apeiginį gėrimą iš tauro rago. Lietuvoje tokių ragų žinoma per tūkstantį. Paplito jie tarp mūsų protėvių III a. po Kr. Patys puošniausi ragai randami IV–VI a. vyrų kapuose. Įdomu, kad geriamųjų ragų randama ir vyrų, ir moterų, ir net. vaikų kapuose. Archeologai mano, kad šie ragai buvo naudojami šermenų metu, o po jų įdedami į kapus. Įdedami, aišku, netušti, o pripildyti (midaus, alaus?) ir užkimšti mediniais kamščiais. Sunku pasakyti, koks buvo tas nemirtingumą teikiantis gėrimas baltų žemėse. Poros ragų iš vieno germaniško kapo cheminė analizė parodė, kad viename iš jų būta alaus, o kitame – midaus. Matyt, šie gėrimai viename kape turėjo simbolizuoti gyvybės (midus) ir mirties (alus) susitaikymą.
Midus mūsų krašte karaliavo iki pat XVIII a., kol jį išstūmė pigesni ir, tai ypač svarbu, greičiau pagaminami alkoholiniai gėrimai: alus ir, aišku, degtinė. Be to, jau anuomet neliko milžiniškų liepynų, iš kurių bitės ir prinešdavo galybę medaus!

Midaus technologiniai ypatumai
1. Skysto midaus paruošimas ir virimas- Medaus masė praskiedžiama labai švariu ir minkštu vandeniu, kuris gali būti šaltas arba pašildytas. Į katilą pilama jo tūrio. Verdant pasirodo putos. Jos nuolatos nuimamos. Jeigu skystis ima smarkiai virti, putoti ir eiti per katilo kraštus, į indą įpilamas truputis šalto vandens. Pasibaigus putojimui, įpilama vandens tiek, kiek nugaravo, ir katilas paliekamas ant silpnos ugnies pusę valandos.
2. Mielių paruošimas midui – Mielės stiklainyje užpilamos šiltu (apie 250C) medaus skiediniu ir laikomos 36-48 valandas šiltoje patalpoje. Pradėjusios fermentuotis mielės perpilamos į litrinį stiklainį, kuriame įpilta medaus skiedinio. Per parą mielių stiklainyje padaugėja tiek, kad jų užtenka 200 litrų medaus skiediniui. Mielės supilamos į medaus skiedinį ir gerai išmaišomos. Dedami prieskoniai ir apyniai. Į 100 litrų medaus skiedinio dedama: 20-30 g. cinamono, 10-20 g. gvazdikų, 10-20 g. imbiero, 100-200 g. šviežių salierų lapų, 30-80 g. kadagio uogų, 3 lazdelės vanilės, 20-50 g. rožių žiedlapių, 50-100 g. apelsinų žievelių. Į maišelį sudėti virinami mažame medaus skiedinio kiekyje, o pakui supilami o paskui supilami i visa skiedinį.
3. Midaus fermentacija – Midaus fermentacija. Geriausi indai midui fermentuoti yra didžiuliai stiklainiai buteliai arba medinės statinaitės. Nevartotini indai, kuriuose anksčiau buvo laikomi kvapnūs skiediniai. Indai pripildomi tūrio, kad besifermentuojąs midus neišsipiltų per indo kraštus. Indų, kuriuose fermentuojami pusantriniai ir dvigubi midūs, angos užkišamos drobe arba vatos kamščiais. O indai, kuriuose fermentuojami trigubi, keturgubi midūs, uždaromi fermentaciniu kamščiu. Tokie kamščiai apsaugo skiedinį nuo dulkių, musių ir kitų vabzdžių, kurie gali pakenkti midui, parodo fermentavimą, jo intensyvumą, leidžia susekti reikiamą momentą, kada, užsibaigus fermentacijai, galima žarnele nuleisti midų.
4. midaus pagardinimas prieskoniais.-tai priklauso nu gamintojo kokio skonio jis nori midaus ir aišku kvapo, atsižvelgiant į tai dedami prieskoniai ir pilamos vaisių sultys.

Alkoholio poveikis organizmui ir kodėl žmogus geria..
Visų alkoholinių gėrimų pagrindinė sudedamoji dalis yra etilo alkoholis (C2H5OH – etanolis). Jis yra svarbiausias prisotintųjų angliavandenilių eilės alkoholis. Šiai eilei priklauso alkoholiai nuo CH3OH iki C15H31OH. Metilo alkoholis ir už etilo alkoholį daugiau anglies atomų turintys junginiai (aukštesnieji alkoholiai) yra pavojingi gyvybei. Alkoholiai, kurių molekulės turi po 16 ir daugiau anglies atomų, yra kietos medžiagos.

Etilo alkoholis – bespalvis, lakus, greitai užsidegantis specifinio kvapo ir aštraus skonio skystis, dega melsva liepsna, gerai susimaišo su vandeniu. Vartojamas pramonėje, medicinoje, alkoholinių gėrimų gamyboje ir kt.

Alkoholiniai gėrimai pagal juose esamą etilo alkoholio kiekį skirstomi į silpnus, vidutinio stiprumo ir stiprius. Silpniems priklauso alus. Jis būna 2,8 – 6 % stiprumo. Ypač pavojingas naminis alus, jei pridėta įvairių, organizmui kenksmingų priedų. Vidutinio stiprumo gėrimams priskiriamas vynas ir kiti, kurių stiprumas – 9 – 20 %. Stiprūs alkoholiniai gėrimai – tai degtinė, konjakas, romas, viskis, džinas, trauktinės (jų stiprumas daugiau nei 40%). Beje, degtinėje yra fuzelio, aldehidų ir kitų priemaišų, taip pat šiek tiek metilo alkoholio. Konjake metilo alkoholio gali būti iki 0,1 %. Apsinuodyti galima visais alkoholiniais gėrimais, dažniausiai stipresniais.

Nekenksmingo alkoholių gėrimų kiekio nėra, alkoholis visada sužaloja ar sunaikina tam tikrą smegenų, kepenų ir kitų organų ląstelių skaičių. Bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas.

Apsinuodijimui be alkoholio, turi įtakos ir kitos sąlygos. Alkoholiniai gėrimai pavargusį žmogų veikia stipriau. Didelis alkoholio kiekis, išgertas per trumpą laiką (30 – 60 min.) veikia daug stipriau, negu išgertas per ilgesnį laiką. Nevalgiusį žmogų alkoholis irgi veikia daug stipriau. Etilo alkoholio toksiškumą sumažina daug riebalų ir angliavandenių turintis maistas, stipri kava ir arbata. Sunkiai apsinuodija asmenys, sergantys galvos smegenų traumine liga, epilepsija. Sunkiau apsinuodijama kartu su alkoholiu išgėrus CNS slopinančių vaistų.

I. Sikorskio tyrimais nustatyta, kad šiltesnio klimato sąlygomis pavojus gerti svaigalus ir galimybė apsinuodyti jais yra mažesnė negu šaltesnio klimato sąlygomis, Žemoje temperatūroje taip sustiprėja alkoholio poveikis, kad išorės šaltis tolygus dvigubai alkoholio dozei. Todėl gerti svaigalus “šaltuose” kraštuose yra daug pavojingiau nei “šiltuose”. Iš tikrųjų, kai regiono vidutinė metų temperatūra yra 5 laipsniais žemesnė, pavojingas alkoholio poveikis žmogaus organizmui padidėja keletą kartų.

Patogenezė. Alkoholio veikimo mechanizmas sudėtingas, bet tiksliai nėra nustatytas. Manoma, kad etilo alkoholis sumažina biologinių membranų lipidų klampumą. Su tuo susijęs toksinis poveikis galvos smegenų žievei, požieviui, periferinei nervų sistemai, miokardui, kraujagyslėms, raumenims, kitiems organams ir audiniams. Tikriausiai jis slopina impulsų perdavimą sinapsėse iš vieno neurono į kitą, sutrikdo smegenų metabolizavimą. Veikiant etilo alkoholiui žūva daug nervinių ląstelių, sunkiai apsinuodijus, – net iki 10 mln. pilkosios smegenų medžiagos ląstelių. Didelės dozės slopina nugaros smegenis, kvėpavimo centrą.

Dažniausiai ir sunkiausiai apsinuodijama stipriais alkoholiniais gėrimais, bet silpni, jei išgerta daug, gali sukelti panašius simptomus.

Apsinuodijimo sunkumas skiriamas į tris laipsnius: lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkų.
Lengvam apsinuodijimui būdingi šie simptomai: euforija, savikontrolės ir savikritos stoka, netikslios psichometrinės reakcijos (pakitusi kalba, eisena, braižas ir kita).
Vidutinio sunkumo apsinuodijimui būdinga silpnumas, galvos svaigimas, dvejinimasis akyse, pykinimas, neretai vėmimas, sujaudinimas (ligonis blaškosi, priešinasi), neaiški, nesuprantama kalba, sutrikusi orientacija (situacijos ir laiko atžvilgiu), neįskaitomas braižas (beveik negali rašyti), smarkiai svyruojanti eisena (neišlaiko pusiausvyros, griuvinėja, bando keltis). Etilo alkoholio kiekis kraujyje 2-3 %.
Sunkus apsinuodijimas pasireiškia koma, grėsmingais kvėpavimo, hemodinamikos ir kitais sutrikimais. Neretai užeina traukuliai. Oda šalta, drėgna, lipni. Etilo alkoholio kiekis kraujyje daugiau nei 3%. Sunkus apsinuodijimas trunka nuo 6 iki 12 valandų.
Nervų sistema. Pakinta elgesys, sutrinka kalba, judesiai, sąmonė, atsiranda vyzdžių, refleksų, raumenų tonusų pakitimai ir kita. Pirmiausia pasikeičia savijauta ir elgesys. Tai susiję su slopinimo ir jaudinimo procesais galvos smegenų žievėje, – euforijos, apsvaigimo požymiai.
Kvėpavimo sistema. Iš pradžių kvėpavimas dažnesnis, be patologijos požymių. Ryškus alkoholio kvapas iškvėpiamame ore – svarbus diagnostikos požymis. Šis kvapas priklauso ne tiek nuo paties alkoholio, kiek nuo kitų lakiųjų gėrimo dalių ir metabolizmo produktų.
Virškinimo sistema. Alkoholis dirgina virškinimo trakto gleivinę (burnos, stemplės, skrandžio), ji pasidaro hiperemiška, paburksta. Iš pradžių pasireiškia hipersalivacija, vėliau gali būti sausumas burnoje, pykina, vemia.
Sunku rasti didesnį negu alkoholis blogį, kuris taip atkakliai ir negailestingai gadintų milijonų žmonių sveikatą, taip smarkiai ardytų visus žmogaus audinius ir organus (ypač galvos smegenų žievę) ir galiausiai būtų ankstyvos mirties priežastis. Šia nuodas klastingas: jo sukelti padariniai išaiškėja ne iš karto. Iš pradžių sutrinka vieno arba kito organo veikla, prasideda įvairūs šalutiniai poveikiai. Liga stiprėja. Ir net tada, kai ligonis miršta, mirties priežastimi dažnai palaikoma kita liga, pvz. persišaldymas ar infekcija. Ir tik skrodimas parodo, kad pagrindinė priežastis, suardžiusi organizmą, buvo alkoholis, o persišaldymas ar infekcija užbaigė tragediją.

Skrodžiant žmogaus lavoną, mirusio dėl to, kad ilgai gėrė svaigalus, sukrečia dideli ir išplitę jo organizmo pakitimai. Pakitę praktiškai būna visi gyvybiškai svarbūs organai, ir kartais patalogoanatomui sunku pasakyti, kurio organo veiklai sutrikus žmogus mirė. Kartais stebiesi, kaip šis žmogus apskritai dar galėjo gyventi, juk nebuvo nė vieno nepažeisto organo, gebančio atlikti savo funkciją.

Alkoholizmas – šis barbariškumo padarinys – lyg replėmis laiko žmoniją nuo žilos senovės ir iš jos renka pasibaisėtiną duoklę, prarydamas jaunystę, ardydamas jėgas, slopindamas energiją, žudydamas geriausią žmonių giminės žiedą.
Žmogus, gerdamas šį narkotinį nuodą net mažomis dozėmis, gali nepajusti, kaip svaigalų gėrimas jau tampa jo vidiniu poreikiu. Alkoholizmas – tai padarinys girtavimo, kuris yra “saikingo”, “kultūringo”, “ritualinio” svaigalų gėrimo rezultatas. Ne veltui liaudis sako: “Upė prasideda nuo upelio, o girtavimas nuo taurelės”.
Vis dėlto, už tėvų girtavimą atpildo susilaukia vaikai. Duomenys įtikinamai rodo, kad geriančiųjų šeimose, palyginti su negeriančiųjų, sveikų vaikų yra 5 kartus mažiau, vaikų mirštamumas 5 kartus didesnis, o ligonių 3,5 kartų daugiau.
Mokslininkai atliko tokius tyrimus: vieną valandą prieš gimdymą 1 kg kūno masės duodavo 0,5 g svaigalų. Gimus kūdikiui, tyrimui kraują ėmė iš virkštelės, t.y. iš vaisiaus kraujotakos sistemos. Ir kraujyje rasdavo alkoholio, vadinasi, net placenta sauganti vaisių, nesulaiko alkoholio. Ypač pavojinga moterims gerti svaigalus pirmąsias dvi nėštumo savaites.
Net nedidelės alkoholinių gėrimų dozės veikia genetinį substratą; dėl to, jeigu ne tuoj pat, tai vėlesnėse kartose gali gimti defektyvių palikuonių.
Įvairių šalių mokslininkai atliko šimtus tyrimų, patvirtinusių neginčijamą faktą; jeigu pastota laikotarpiu, kai vienas arba ypač abu tėvai buvo girti, jiems gimsta nepilnaverčiai vaikai su įvairiais pataloginiais nukrypimais, kurie dažniau ir sunkiau pasireiškia psichikos sutrikimais: psichopatija, epilepsija, debilumu ir kt.
Alkoholio poveikis gemalui bei būsimam jaunikliui įtikinamai parodytas ir eksperimentais su gyvūnais. Nuo regurialiai jiems duodamų net mažų alkoholio dozių, ryškiai padaugėja nevaisingų patelių ir patinų, bendrų formavimosi ydų, išmetimų, mirštamumo ankstyvuoju laikotarpiu po gimimo atvejų, taip pat susilpnėja tam tikros gyvūnų rūšies gyvybingumas.
Dabar iš visų žinomų nuodų toksiškiausiu žmogaus gemalui laikomas alkoholis.
Kliniškai ištyrus nervinę ir psichinę raidą 64 vaikų, prieš kurių gimimą tėvai 4-5 metus girtavo, nustatyta, kad visi vaikai, net ir tie, kurie buvo pakankamai fiziškai subrendę, protiškai buvo nepilnaverčiai. Be to, išaiškėjo, kad kuo didesnis tėvo “alkoholinis stažas”, tuo ryškiau protiškai buvo atsilikęs jo vaikas. Panašūs tėvų girtavimo padariniai – toli gražu ne sunkiausia, kas gali būti.
Geriantys tėvai iš vaikų vagia vaikystę ir jaunystę, pažinimo ir atradimų džiaugsmą, turiningo gyvenimo laimę. Labai dažnai dėl tėvų girtavimo vaikai gimsta su sunkesniais psichiniais sutrikimais ir visą gyvenimą būna našta tiek tėvams, tiek visuomenei.
Alkoholis vaiko organizmą veikia daug stipriau nei suaugusio žmogaus. Pakanka pasakyti, kad mirtina alkoholio dozė 1 kg paauglio kūno masės yra 4-5 kartus mažesnė. Vaikui reikia labai mažai alkoholio, kad jo organizmas būtų neatitaisomai pažeistas. Ypač jautrios ir lengvai pažeidžiamos yra vaiko nervų sistema bei smegenys, nes jos tuomet intensyviai formuojasi.
Alkoholis, pažeisdamas nervų sistemą kartu veikia vaiko organus bei audinius, todėl pražūtinga jo įtaka vaiko organizmui gerokai stipresnė. Net nuo nedidelių alkoholių dozių vaikas ūmai apsinuodija, jam ligos eiga būna daug sunkesnė, nei suaugusiam žmogui, ir mažylio gyvybei ima grėsti didelis pavojus.
Pasaulinės statistikos duomenimis, dėl plintančio suaugusių girtavimo bei alkoholizmo, daugėja svaigalų gėrimo ir piktnaudžiavimo jais atvejų tarp vaikų bei paauglių.
Vaikystė ir paauglystė – tai žmogaus asmenybės, jo gyvenimo nuostatų, santykių su aplinka formavimosi tarpsnis, žinių ir esminių moralinių bei etinių įgūdžių kaupimo metas. Vaikas nuolat formuojasi, o alkoholis, kaip žiauriausias nuodas pažeidžia visa, kas geriausia, tauriausia yra žmoguje, ir palieka tik tai, kas primityviausia ir negarbinga. Kai svaigalus geria suaugę žmonės, griaunamos visuomenės dorovės, moralės normos. Tuo tarpu į kiekvieną vaikų skatinimą gerti svaigalus, net netiesioginį, ar tai būtų šeimoje, kine, per vakarus ar televizijos laidose, reikia žiūrėti kaip į sunkų nusikaltimą prieš žmoniją ir jos ateitį.
Kodėl žmonės geria?
Svaigalų mėgėjai ir alkoholikai neatsiranda nežinia iš kur. Visi jie kažkada išgėrė savo pirmąją taurelę. Apie girtavimo priežastis parašyta nemaža. Aryti tyrimai, imta interviu, bet juose dažnai buvo painiojamos priežastys su padariniais, objektyvūs veiksniai pakeičiami subjektyviais.
Iš tikrųjų paklausę šimtą geriančių žmonių kodėl jie geria, turbūt negausite dviejų tų pačių atsakymų.
Tyrinėtojai ieškodami alkoholikų vaikystėje aplinkybių, kurios paauglystės ar brandos amžiuje galėjo paskatinti šios sunkios negalės eigą, labai daug dėmesio skyrė tam, kaip buvo ugdoma ligonio asmenybė. Papročiai ir aplinka ne tik formuoja augančiojo individo požiūrį į alkoholinius gėrimus, bet neišvengiamai veikia ir jos asmenybę. Antra vertus, nuo asmenybės bruožų priklauso, kiek individas linkęs į alkoholizmą.
Dauguma alkoholizmo problemų tyrinėtojų tvirtina, kad iki susirgimo alkoholikai patiria įvairiausių asmenybės pokyčių, kurių šaknys siekia kūdikystę. Būsimojo alkoholiko asmenybei būdingas nepilnavertiškumas, nepakankamas socialinis prisitaikymas, nesugebėjimas bendrauti su kitais žmonėmis. Asmenybės nepilnavertiškumo priežastis – neteisingas auklėjimas. Netikęs auklėjimas, t.y. perdėtas arba besaikis lepinimas, palieka pėdsaką visam gyvenimui. Ir vienu ir kitu atveju ugdomos neprisitaikiusios asmenybės, labai linkusios į vidinius ir išorinius konfliktus, kuriems spręsti reikia didžiausių pastangų.
Nenumaldomas troškimas išgerti yra vienas pirmųjų alkoholizmo požymių. Alkoholio potraukis gali reikštis įvairiai. Pirmiausiai kyla noras pratęsti pradėtas išgertuves, paskui jau ir visiškai blaivų žmogų ima kamuoti neįveikiamas triškimas pasigerti, tačiau alkoholio poveikis itin stiprus pagirių metu. Alkoholikas vėl įninka gerti todėl, kad gėrė vakar, ir todėl, kad dar neišgėrė šiandien.
Alkoholizmo gydymas – ilgas procesas, reikalaujantis iš gydytojo ir artimųjų didelės įtampos. Aktyvaus gydymo metodo uždavinys – sukelti ligonio šlukštėjimąsi alkoholiu. Ligoniui kartu su alkoholiu duodama preparatai, sukeliantys šleikštulį ir vėmimą. Gydymo metu suformuojamas neigiamas sąlyginis refleksas svaigalams. Jų kvapas ir skonis pykina, verčia vemti. Alkoholizmas – lėtinė liga, jai būdingos remisijos, t.y. ligos reiškinių suslipnėjimas arba išnykimas. Alkoholzmo remisija yra tam tikra organizmo pusiasvyros būklė, kuri išesmės skiriasi nuo būklės prieš susergant. Žmogus laikomas praktiškai sveiku, tačiau vienas gurkšnis svaigalų gali sutrikdyti gydymu pasiektą organizmo pusiausvyrą ir vėl užplieksti ligą. Taigi yra tik vienintelė galimybė pasiekti stabilių rezultatų – visiškai atsisakyti alkoholio.
Dėl būsimųjų kartų, visi kartu turime sukilti prieš girtavimą ir padaryti viską, kad mūsų gyvenime įsitvirtintų blaivios buities vertybės.

Išvados
1. Midus – alkoholinis gėrimas, gaminamas skiedžiant ir fermentuojant natūralų medų. Priklausomai nuo žaliavos, medaus praskiedimo (vandeniu arba vaisių sultimis), mielių dėjimo būdo, šaknų ir kitų priedų, misos paruošimo, galima pasigaminti įvairiausio skonio, aromato ir rūšies midaus. Skirstoma taip: į PUSANTRINĮ midų, kai litras gryno medaus būna praskiestas puse litro vandens arba vaisių sulučių: DVIGUBĄ, kai praskiestas vienu litru; TRIGUBĄ, kai dviem litrais; ir KETURGUBĄ, kai yra praskiestas 3l. vandeniu ar vaisiu sultimis.
2. Midus – tai Šiaurės Europos vynas. Šaltesnio klimato regionuose, kur neauga vynuogės nebuvo jokio kito vyno – tik midus. Midus minimas viduramžių kronikininkų Beovulfe’o, Bede Wagnerio ir Kenterberio arkivyskupo pasakojimuose. Šiaurės šalių mitologija pasakoja, kad Valhaloje (pomirtinėje narsiai kritusių karžygių buveinėje) tekėjusios midaus upės
3. Apsinuodijimui be alkoholio, turi įtakos ir kitos sąlygos. Alkoholiniai gėrimai pavargusį žmogų veikia stipriau. Didelis alkoholio kiekis, išgertas per trumpą laiką (30 – 60 min.) veikia daug stipriau, negu išgertas per ilgesnį laiką. Nevalgiusį žmogų alkoholis irgi veikia daug stipriau. Etilo alkoholio toksiškumą sumažina daug riebalų ir angliavandenių turintis maistas, stipri kava ir arbata. Sunkiai apsinuodija asmenys, sergantys galvos smegenų traumine liga, epilepsija. Sunkiau apsinuodijama kartu su alkoholiu išgėrus CNS slopinančių vaistų.
4. Alkoholizmo gydymas – ilgas procesas, reikalaujantis iš gydytojo ir artimųjų didelės įtampos. Aktyvaus gydymo metodo uždavinys – sukelti ligonio šlukštėjimąsi alkoholiu. Ligoniui kartu su alkoholiu duodama preparatai, sukeliantys šleikštulį ir vėmimą. Gydymo metu suformuojamas neigiamas sąlyginis refleksas svaigalams. Jų kvapas ir skonis pykina, verčia vemti. Alkoholizmas – lėtinė liga, jai būdingos remisijos, t.y. ligos reiškinių suslipnėjimas arba išnykimas. Alkoholzmo remisija yra tam tikra organizmo pusiasvyros būklė, kuri išesmės skiriasi nuo būklės prieš susergant. Žmogus laikomas praktiškai sveiku, tačiau vienas gurkšnis svaigalų gali sutrikdyti gydymu pasiektą organizmo pusiausvyrą ir vėl užplieksti ligą. Taigi yra tik vienintelė galimybė pasiekti stabilių rezultatų – visiškai atsisakyti alkoholio.

Priedas
Nr.1 -L.R. įstatymai dėl midaus gamybos

Midaus ir stipresnių gėrimų, pagamintų iš midaus, apibūdinimo, gamybos prekinio pateikimo tecninis reglamentas.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šis reglamentas nustato midaus, pagaminto iš natūralaus bičių medaus (toliau – medus), ir spiritinių gėrimų, pagamintų iš midaus (toliau – midaus gėrimai), bendrąsias apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo taisykles. Reglamento nuostatos privalomos visoms įmonėms, Lietuvos Respublikoje užsiimančioms šiame reglamente apibrėžtų gėrimų gamyba, importu bei pardavimu.
II. ALKOHOLIO PRODUKTŲ APIBŪDINIMAI

2. Midaus misa – produktas, gaunamas iš:

2.1. medaus ir vandens mišinio (santykiu nuo 1: 1 iki 1 : 3), į kurį gali būti pridėta augalinės žaliavos;

2.2. medaus, natūralių vaisių-uogų sulčių ir vandens mišinio (santykiu 1: 1 : 1), į kurį gali būti pridėta augalinės žaliavos;

3. Midaus pusgaminis – alkoholio produktas, gaunamas fermentuojant 2.1 punkte nurodytą midaus misą iki 8–16 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos, kuriam būdingos panaudotų žaliavų juslinės savybės, ir aiškus medaus skonis bei aromatas.

Visas etilo alkoholis midaus pusgaminyje turi būti gaunamas natūralios fermentacijos būdu. Midaus pusgaminyje bendrojo ekstrakto turi būti 80 – 180 g/dm³.
4. Midaus distiliatas – alkoholio produktas, gaunamas distiliuojant midaus pusgaminį, pagamintą iš 2.1 punkte nurodytos misos, iki ne mažesnės kaip 50 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos.
5. Midus – alkoholinis gėrimas, gaunamas fermentuojant 2.1 ar 2.2 punktuose nurodytą midaus misą su augalinių žaliavų priedu iki 4-16 tūrio proc. alkoholio koncentracijos, kuriam būdingos panaudotų žaliavų juslinės savybės ir aiškus medaus skonis bei aromatas.

Visas etilo alkoholis miduje turi būti gaunamas natūralios fermentacijos būdu.
6. Midaus nektaras – spiritinis gėrimas, kuriame yra ne mažiau kaip 22 tūrio proc. etilo alkoholio ir kuris gaminamas aromatizuojant midaus pusgaminį, midaus distiliatą ir maistinį rektifikuotą etilo alkoholį natūraliomis kvapiosiomis medžiagomis arba kvapiųjų medžiagų preparatais.

Midaus nektarams būdingos panaudotų žaliavų juslinės savybės, aiškus medaus skonis ir aromatas. Midaus nektarai saldinami tik medumi. Midaus nektare midaus pusgaminio turi būti ne mažiau kaip 40 proc.
7. Midaus balzamas – spiritinis gėrimas, kuriame etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 35 tūrio proc., kuris gaminamas iš midaus distiliato ir pasižymi savitu, dažniausiai karčiu skoniu, gaunamu aromatizuojant midaus distiliatą eteringųjų ir prieskoninių aromatinių žaliavų ekstraktais ir natūraliomis vaisių – uogų sultimis. Gaminant balzamus gali būti naudojami aromatinių bei prieskoninių augalų eteriniai aliejai.

Midaus balzamai saldinami tik medumi.
8. Spirituotos fermentuotos vaisių – uogų sultys – alkoholio produktas, gaunamas fermentuojant natūralias vaisių – uogų sultys ne mažiau kaip iki 5 tūrio proc. etilo alkoholio ir pridedant rektifikuoto etilo alkoholio iki 16 tūrio proc.
9. Spirituotų fermentuotų vaisių-uogų sulčių distiliatas – alkoholio produktas, gaunamas distiliuojant spirituotas fermentuotas vaisių-uogų sultis iki ne mažesnės kaip 25 tūrio proc. etilo alkoholio koncentracijos.
10. Kitos šiame reglamente vartojamos bendrųjų procesų sąvokos atitinka jų apibrėžimus, nurodytus Techniniame reglamente dėl alkoholinių gėrimų terminų, apibrėžimų bei procesų apibūdinimo ir prekinio pateikimo nuostatų, patvirtintame žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.222 (Žin.,2001, Nr.60-2171) ir Spiritinių gėrimų gamybos, tvarkymo ir prekinio pateikimo techniniame reglamente, patvirtintame žemės ūkio ministro 2003 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr.3D-139 (Žin., 2003, Nr.36-1600).

III. PAGRINDINIAI KOKYBĖS REIKALAVIMAI

11. Midus ir midaus gėrimai turi būti skaidrūs, be nuosėdų ar kitų priemaišų. Spalva, aromatas ir skonis turi atitikti konkrečiai gėrimo rūšiai nustatytus reikalavimus.

12. Fizikiniai ir cheminiai rodikliai
Gėrimų rūšis Faktinis etilo alkoholio kiekis, tūrio proc. Cukraus kiekis, g/dm³ Bendras ekstrakto kiekis,
g/ dm³

Titruojamų rūgščių kiekis, perskaičiavus į citrinų rūgštį, g/dm³ rūgščių kiekis, perskaičiavus į acto rūgštį, ne daugiau kaip g/dm³
Midus 4-16 30-180 50-210 5-7 1,5
Midaus nektaras ne mažiau kaip15 10-100 >20-120 1,5-6 –
Midaus balzamas ne mažiau kaip 35 10-80 10-100 1,5-6 –

12. Miduje geležies kiekis neturi viršyti 10 mg/dm³;

13. Miduje sieros dioksido ir sulfitų bendras kiekis neturi viršyti 200 mg/dm³;

14. Miduje sorbo rūgšties ir sorbatų kiekis neturi viryti 200 mg/dm³;

15. Jusliniai rodikliai
Eil.
Nr. Gėrimo pavadinimas Spalva Skonis, aromatas
1 Midus >Gintarinė – iki rudo atspalvio Medaus, su saldžiai rūgščiu prieskoniu, apynių
2 Midaus nektarai Geltona – iki rudai raudono atspalvio Sudėtinių komponentų, būdingas žaliavai
3 Midaus balzamai Geltona – iki rudai raudono atspalvio Sudėtinių komponentų, būdingas žaliavai

16. Leidžiami fizikinių ir cheminių rodiklių nuokrypiai

Midaus Midaus nektarai Midaus balzamai
Alkoholio kiekio, tūrio proc. ± 1,0 ± 0,3 ± 0,3
Cukraus kiekio (perskaičiavus į invertuotą), g/dm³ ± 8,0 ± 5,0 ± 5,0
Titruojamų rūgščių (perskaičiavus į citrinų rūgštį), g/dm³ ± 0,5 ± 0,5 ± 0,5
Bendras ekstrakto g/dm³ ± 8,0 ± 4,0 ± 3,0

Pastaba. Jeigu nurodytas leistinas rodiklių intervalas, nuokrypiai negalimi.

IV. LEISTINOS GAMYBOS TECHNOLOGIJOS IR PROCESAI

17. Procesai, kuriuos galima taikyti gaminant midaus pusgaminį:
17.1. medaus ištirpinimas;
17.2. augalinės žaliavos nuoviro paruošimas;
17.3. mišinio paruošimas ( 17.1 ir 17.2 punktuose nurodytų žaliavų maišymas) ir jo terminis apdorojimas:
17.3.1. šildymas;
17.3.2. putų pašalinimas;
17.3.3. misos atšaldymas;
17.3.4. nuoviro nupylimas;
17.4. misos fermentavimas naudojant alaus mieles;
17.5. pusgaminio skaidrinimas.
18. Procesai, kuriuos galima taikyti gaminant midų:
18.1. medaus ištirpinimas;
18.2. augalinės žaliavos nuoviro paruošimas;
18.3. mišinio paruošimas ( 18.1 ir 18.2 punktuose nurodytų žaliavų maišymas) ir jo terminis apdorojimas:
18.3.1 šildymas;
18.3.2. putų pašalinimas;
18.3.3. misos atšaldymas;
18.3.4. nuoviro nupylimas;
18.4. misos fermentavimas;
18.5. sufermentuotos misos nusistovėjimas;
18.6. sufermentuotos misos nupylimas nuo nuosėdų;
18.7. sufermentuotos misos brandinimas;
18.8. sufermentuotos misos skaidrinimas;
18.9. sufermentuotos misos valymas ir filtravimas;
18.10. išpilstymas ir įforminimas.
19. Procesai, kuriuos galima taikyti midaus nektarų gamyboje:
19.1. žaliavų paruošimas:
19.2.1. medaus ištirpinimas;
19.1.2. midaus pusgaminio ir spirituotų vaisių-uogų sulčių filtravimas;
19.1.3. spirituotų – fermentuotų sulčių distiliavimas;
19.1.4. midaus pusgaminio distiliavimas;
19.1.5. augalinės žaliavos antpilų paruošimas;
19.2. mišinio paruošimas ir jo koregavimas;
19.3. mišinio brandinimas;
19.4. mišinio valymas ir filtravimas;
19.5. išpilstymas ir įforminimas.
20. Procesai, kuriuos galima taikyti midaus balzamų gamybai:
20.1. midaus distiliato (50-86 alkoholio tūrio proc.) gamyba;
20.2. augalinės žaliavos antpilų paruošimas;
20.3. mišinio paruošimas ir jo koregavimas;
20.4. mišinio brandinimas;
20.5. mišinio valymas ir filtravimas;
20.6. išpilstymas ir įforminimas.

V. BENDRIEJI GAMYBOS IR TVARKYMO PROCESAI

21. Konkretaus pavadinimo midus ir midaus gėrimai gaminami laikantis šio reglamento nuostatų, įmonėje patvirtintų technologinių instrukcijų ir receptūrų, taip pat higienos normų reikalavimų.
22. Kiekviena įmonė privalo turėti midaus ir midaus gėrimų gamybos ir tvarkymo instrukcijas, patvirtintas įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens. Technologinės instrukcijos rengiamos, tvarkomos ir registruojamos pagal Maisto produktų gamybos technologinių instrukcijų rengimo, tvirtinimo ir registravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr.285 (Žin., 1997, Nr.43-1063), jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip.
23. Midaus ir midaus gėrimų receptūrose aprašoma:
23.1. fizikiniai, cheminiai ir jusliniai rodikliai;
23.2. žaliavų kiekis;
23.3. žaliavų sudedamųjų dalių kiekis (jeigu reikia, pvz., žaliavų kiekiai antpilo gamybai).
Žaliavų ir žaliavų sudedamųjų dalių kiekį rekomenduojama nurodyti 1000 dekalitrų gėrimo.
24. Midaus ir spiritinių gėrimų, pagamintų iš midaus, gamybos ir tvarkymo proceso kiekvienos pakopos parametrus, naudojamą įrangą, kontrolę ir valdymą nustato įmonė pagal gėrimų rūšis, kiekį ir kitus ypatumus, tačiau visi gamybos ir tvarkymo procesai turi garantuoti gėrimo nekenksmingumą vartotojų sveikatai, o naudojamos žaliavos, pusgaminiai ir gatavi gaminiai turi atitikti šio reglamento ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų ir jiems taikomų normatyvinių dokumentų nuostatas.
25. Pagal patvirtintas technologines ir tvarkymo instrukcijas atsakingi asmenys žurnaluose ir (arba) kituose nustatytos formos dokumentuose daro įrašus apie žaliavų ir medžiagų priėmimą bei išdavimą, gamybos ir tvarkymo procesų eigą; nurodo panaudotų žaliavų, medžiagų, pusgaminių ir gatavo gėrimo (produkto) kiekį bei kitus reikiamus duomenis.
26. Midus ir spiritiniai gėrimai, pagaminti iš midaus, ir jų gamybai naudojamos žaliavos ir medžiagos turi būti tvarkomi laikantis Lietuvos higienos normos HN 15:2001 „Maisto higiena“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.684 (Žin., 2002, Nr.9-324), nuo 2004 m. sausio 1 d. Lietuvos higienos normos HN 15:2003 „Maisto higiena“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.V-392 (Žin., 2003, Nr.70-3205), reikalavimų.
27. Gėrimų ir jų gamybai naudojamų žaliavų ir medžiagų užterštumas cheminiais teršalais ir pesticidais negali viršyti Lietuvos higienos normos HN 54:2001 „ Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 įsakymu Nr.681 (Žin., 2002, Nr.34-1269), leidžiamų dydžių.
28. Etilo alkoholio priėmimo, saugojimo, išdavimo, gabenimo ir apskaitos operacijos vykdomos pagal Etilo alkoholio priėmimo, saugojimo, išdavimo, gabenimo ir apskaitos taisykles, patvirtintas žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 21 d. įsakymu Nr.610 (Žin., 1997, Nr.105-2662) ir Etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų gamybos, išpilstymo, saugojimo, realizavimo ir gabenimo maksimaliai leistinų nuostolių normas, patvirtintas žemės ūkio ministro 2000 m. sausio 25 d. įsakymu Nr.22 (Žin., 2000, Nr.9-232; 2003, Nr.64-2910).
29. Etilo alkoholio turinčių žaliavų priėmimo, saugojimo ir išdavimo operacijos vykdomos pagal Nedenatūruoto etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų apskaitos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 2 d. nutarimu Nr.660 (Žin., 1998, Nr.52-1433).
30. Kitos žaliavos ir medžiagos priimamos į įmonę ir joje sandėliuojamos (saugojamos) pagal įmonės vadovo patvirtintas žaliavų priėmimo ir saugojimo taisykles ar kitą analogišką procedūrą. Įmonės viduje žaliavos ir žaliavų sudėtinės dalys gėrimams gaminti priimamos iš įmonių sandėlių pagal įmonėje nustatytą išdavimo ir apskaitos tvarką. Priimant žaliavas bei žaliavų sudedamąsias dalis, tikrinama jų kokybė ir galiojimo laikas pagal įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą instrukciją.
31. Leidžiama vartoti vandenį, atitinkantį Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai”, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr.V-455 (Žin., 2003, Nr.79-3606) reikalavimus.
32. Etilo alkoholis miduje turi būti gautas tik natūralios fermentacijos būdu.
33. Neleidžiama į midų pridėti etilo alkoholio ir jokių spiritinių gėrimų ar kitokių medžiagų, kurios suteiktų spalvą ar kvapą, išskyrus leidžiamas šiame reglamente.
34. Leidžiama vartoti Lietuvos higienos normoje HN 53:1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr.794 (Žin., 1999, Nr.3-76), ir Lietuvos higienos normoje HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.682 (Žin., 2002, Nr.24-891), maisto priedus:
34.1. midaus gamybai – midaus gamybai leidžiamus maisto priedus, tačiau neleidžiama naudoti dažiklių ir kvapiųjų medžiagų bei preparatų;
34.2. midaus nektarų ir midaus balzamų gamybai – spiritinių gėrimų gamybai leidžiamus maisto priedus, tačiau neleidžiama naudoti dažiklių. Jie gali būti aromatizuojami tik natūraliomis kvapiosiomis medžiagomis ir preparatais.
35. Maisto priedai turi būti registruoti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
36. Midaus pusgaminio nuskaidrinimui gali būti naudojamos tik tokios medžiagos, kurios veikia mechaniškai ar absorbcijos būdu ir kurios po to turi būti pašalinamos, neliekant jokių arba liekant midaus gėrimuose tik tokioms liekanoms, kurios nesukelia pavojaus vartotojų sveikatai ir nepakeičia midaus gėrimų skonio ir kvapo.
37. Pagalbinės medžiagos naudojamos tam tikroms gėrimų ir (ar) jų pusgaminių kokybės savybėms pasiekti bei technologijos operacijoms atlikti. Joms priskiriamos skaidrinimo medžiagos, absorbentai, stabilizatoriai, filtravimo priedai ir kitos medžiagos. Gali būti naudojamos tik Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotų institucijų leidžiamos pagalbinės medžiagos.
38. Midaus ir midaus gėrimų gamybos žaliavos ir medžiagos turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus ir turėti atitikties deklaracijas, kuriuose nurodomi jų kokybės ir saugos rodikliai. Žaliavos ir medžiagos turi atitikti šiame reglamente nurodytus terminus ir apibūdinimus.
39. Midus ir midaus gėrimai apskaitomi, perduodami saugoti ir saugomi pagal įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintas instrukcijas, kurios turi būti parengtos laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų.
40. Gamybos tikrinimas:
40.1. įmonėje nustatomos išsamios žaliavų, žaliavų sudedamųjų dalių, medžiagų ir gėrimų kokybės tikrinimo instrukcijos, kurias tvirtina įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo;
40.2. įvairūs rodikliai nustatomi ir kokybė tikrinama įmonės laboratorijoje arba, prireikus, kitose akredituotose laboratorijose. Žaliavų, pusgaminių ir gėrimų kokybės rodikliams nustatyti gali būti taikomi įvairūs analizės metodai, tačiau viršesniais pripažįstami oficialūs Techniniame reglamente, nustatančiame spiritinių gėrimų analizės pamatinius metodus, patvirtintame žemės ūkio ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3D-130 (Žin., 2003, Nr. 33-1387) ir Techniniame reglamente, nustatančiame maistinio etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų analizės metodus, patvirtintame žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 82 (Žin., 2001, Nr.33-1115), nurodyti metodai. Ginčo atveju pirmenybė teikiama oficialiai patvirtintiems pamatiniams metodams.

VI. IŠPILSTYMAS IR ĮFORMINIMAS

41. Kiekvienoje įmonėje vadovas tvirtina gėrimų išpilstymo ir įforminimo instrukciją. Instrukcijos nuostatos turi garantuoti pagamintų gėrimų saugą ir atitikimą galiojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus.
42. Pilstymo padalinyje atliekamos šios operacijos:

42.1. gėrimo pusgaminis priimamas iš gamybos padalinių;
42.2. buteliai plaunami, skalaujami arba prapučiami oru;
42.3. gėrimo pusgaminis išpilstomas į butelius;
42.4. buteliai ženklinami ir pakuojami;
42.5. gėrimai atiduodami į gatavos produkcijos sandėlį.
43. Paruošti gėrimo pusgaminiai priduodami metrologijos tarnybos nustatyta tvarka išmatuotose ir kalibruotose talpyklose pagal sugraduotą lygio matavimo skalę pagal įmonės vadovo patvirtintas instrukcijas.
44. Prieš priduodant gėrimo pusgaminius išpilstyti, iš kiekvienos talpyklos imamas bandinys kokybės rodikliams nustatyti.
45. Gaminių, kurių kokybė patvirtinta laboratorijos išduotu kokybės pažymėjimu, perdavimas ir priėmimas įforminamas nustatytos formos dokumentais.
46. Midus ir midaus gėrimai pilstomi į stiklinius, keramikinius ar kitus butelius Buteliai sandariai užkemšami. Buteliai ir kamščiai turi būti pagaminti iš Lietuvos higienos normos HN16:2001 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu”, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.680 (Žin., 2002, Nr.28-1010), reikalavimus.
47. Butelius plaunant, skalaujant arba prapučiant oru naudojamos Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos leidžiamos plovimo medžiagos. Jeigu nauji buteliai gaunami sandarioje pakuotėje ir įmonės laboratorija patvirtina, kad jie švarūs, jų galima neplauti.
48. Gėrimų pusgaminiai pilstomi automatais, pusautomačiais ar rankiniu būdu, tik gavus laboratorijos kokybės pažymėjimą arba žymą apie kokybės atitikimą, jeigu taip numatyta įmonės vadovo patvirtintoje instrukcijoje.
49. Pripilti gėrimų buteliai sandariai užkemšami kamščiais. Apvertus užkimštą butelį, jo turinys neturi prasiskverbti pro kamštį.
50. Pripilti ir užkimšti buteliai tikrinami apžiūrint vizualiai ir (ar) brokavimo automatuose. Brokavimo automatą aptarnaujantis operatorius atskiria iš srauto butelius:
su neskaidriu gėrimu,
su pašalinėmis priemaišomis,
įdužusius,
nepripiltus, nepilnai pripiltus ar perpildytus,
nesandariai užkimštus ar neužkimštus.
Atskirtų butelių turinys išpilamas į neatitiktinio produkto surinkimo talpyklas ir grąžinamas perdirbti.
51. Ant kiekvieno gėrimo butelio užklijuojama ar kitu būtu pritvirtinama etiketė. Papildomai gali būti užklijuojama ar kitu būdu pritvirtinama kontretiketė ir koloretė.
52. Pagal įmonėje nustatytą tvarką gėrimai ženklinami specialiais žymenimis pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

VII. PREKINIS PATEIKIMAS

53. Midų ir midaus gėrimus galima laikyti pardavimui ir parduoti vartotojui, jeigu jie atitinka šio reglamento, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų bei normatyvinių dokumentų reikalavimus. Šiame techniniame reglamente nurodytų gėrimų ženklinimas, pateikimas vartotojams ir reklamavimas turi atitikti šio reglamento nuostatas bei kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius alkoholinių gėrimų ženklinimą.
54. Gėrimas, parduodamas vartotojams ir priskirtas vienai iš šio reglamento II skyriaus 5-7 punktuose išvardytų gėrimų kategorijų, turi atitikti tai kategorijai nustatytus reikalavimus. Jeigu gėrimas pagamintas iš tai gėrimų kategorijai nustatytų žaliavų, taikant nustatytus gamybos procesus, tačiau neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, jis negali būti apibūdinamas šio reglamento II skyriuje nurodytais pavadinimais.
55. Gėrimai ženklinami pagal LST (CODEX STAN 1) „Fasuotų maisto produktų ženklinimas. Bendrieji reikalavimai“, Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles, patvirtintas ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr.170 (Žin., 2002, Nr.50-1927), Lietuvos higienos normos HN 119: 2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.677 (Žin., 2003, Nr.13-530), kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius alkoholinių gėrimų ženklinimą bei šiame reglamente nurodytus reikalavimus.
56. Gėrimus ženklinant pateikiama privalomoji ir kita informacija.
56.1. gėrimo etiketėje ar kitu būdu pateikiamame apibūdinime turi būti ši privalomoji informacija:
56.1.1. gėrimo pavadinimas (gėrimo kategorija pagal šio reglamento II skyrių);
56.1.2. gėrimo kiekis, litrais, centilitrais ar mililitrais;
56.1.3. faktinė etilo alkoholio koncentracija, tūrio proc.;
56.1.4. konkretaus gamintojo pavadinimas arba firmos vardas ir gamintojo adresas;
56.1.5. gėrimo sudėtis, nurodant sudedamąsias dalis mažėjimo eile pagal jų kiekį;
56.1.6. partijos identifikavimo nuoroda;
56.1.7. laikymo sąlygos; nurodomos specialios laikymo sąlygos, jeigu jos nustatytos gėrimo normatyviniuose dokumentuose;
56.1.8. kiti ženklinimo rekvizitai, nustatyti produkto normatyviniuose dokumentuose ir teisės aktuose;
56.2. gėrimo apibūdinimą etiketėje ir (ar) kitoje ar kitu būdu ant talpyklos nurodytoje informacijoje galima papildyti kita informacija su sąlyga, kad toji informacija neprieštaraus privalomajai informacijai ir neklaidins vartotojų, ypač suvokiant privalomąją šio reglamento 56.1 punkte nurodytą informaciją;
56.3. informaciją, nurodytą 56.1.1, 56.1.5, 56.1.6 ir 56.1.7 punktuose, privaloma pateikti lietuvių kalba. Ji gali būti pakartota viena ar keliomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis taip, kad vartotojas galėtų lengvai suprasti nurodytą informaciją;
56.4. užsienio kalba, tačiau lotynišku šriftu gali būti nurodoma:
56.4.1. gėrimo kiekis, litrais, centilitrais ar mililitrais;
56.4.2. faktinė etilo alkoholio koncentracija, tūrio proc.;
56.4.3. gamintojo pavadinimas, adresas bei kilmės šalis;
56.4.4. specialiai tam gėrimui suteiktas pavadinimas (vardas), kuris yra to gėrimo bendrojo pavadinimo dalis;
56.5. jeigu sudėtiniame gėrimo pavadinime yra žodis, kuris pagal šio reglamento II skyriaus 5-7 punktą nurodo gėrimo kategoriją, tuomet šios kategorijos papildomai (pagal šio reglamento 56.1.1 punktą) nurodyti nereikia;
56.6. ženklinant šio reglamento 6 ir 7 punktuose apibrėžtus gėrimus būtina nurodyti „spiritinis gėrimas“.

57. Šio reglamento 56.1.1 – 56.1.3 punktuose nurodyta informacija pateikiama:
57.1. ant taros visa kartu tame pačiame matymo plote;
57.2. aiškiais, įskaitomais ir neištrinamais ženklais, kurie būtų pakankamai dideli, kad gerai išsiskirtų iš fono, kuriame jie atspausdinti, ir aiškiai skirtųsi nuo kitos rašytinės ar vaizdinės informacijos.
58. Gėrimo, išpilstyto į ne mažesnės kaip 0,5 dm3 talpos tarą, kategoriją nurodančio užrašo raidės turi būti ne žemesnės kaip 5 mm. Faktinę etilo alkoholio koncentraciją nurodantys ženklai turi būti ne žemesni kaip 3 mm. Gėrimų, išpilstytų į mažesnės kaip 0,5 dm3 talpos tarą, kategoriją ir alkoholio koncentraciją nurodančio užrašo raidės gali būti mažesnės, tačiau ne žemesnės kaip 2 mm.
59. Etikečių vieta ant taros, jų minimalus dydis, apibūdinimo detalių išdėstymas etiketėse, ženklų dydis, simbolių, iliustracijų ir firminių pavadinimų vartojimas turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
60. Kai išpilstyti gėrimai į rinką pateikiami nepermatomoje pakuotėje, ji turi būti papildomai paženklinta etikete, laikantis šio reglamento nuostatų.
61. Kai gėrimas ženklinamas bendrovės prekiniu ženklu, jame negali būti jokių žodžių, skiemenų, ženklų ar iliustracijų, kurie galėtų būti neaiškūs vartotojams ar juos suklaidinti.
62. Gamintojas turi garantuoti, kad gėrimas atitiks šio reglamento reikalavimus, jei bus laikomasi nurodytų gabenimo ir laikymo taisyklių.
63. Alkoholiniai gėrimai, skirti Lietuvos Respublikos vartotojams, negali būti apibrėžiami jungiamaisiais žodžiais ar frazėmis, tokiomis kaip „panašus į”, „rūšies”, „tipo”, „aromato” ir pan., su bet kuria šio reglamento II skyriaus 5-7 punktuose nustatyta gėrimo kategorija.
64. Draudžiama alkoholinio gėrimo sudėtiniame pavadinime vartoti bendrinius žodžius „midus“, „midaus nektaras“ ir „midaus balzamas“, nebent tame gėrime esantis etilo alkoholis gaunamas vien tik iš nurodyto gėrimo.
Alkoholiniuose kokteiliuose leidžiama vartoti nuorodą „kokteilis su .“ , toliau nurodant kokteiliui gaminti panaudoto šio reglamento II skyriaus 5-7 punktuose nustatyto gėrimo kategoriją, su sąlyga, kad tokio kokteilio sudėtyje su pavadinime nurodytu gėrimu pridėtas etilo alkoholio kiekis sudaro ne mažiau 50 tūrio proc. nuo bendrojo kokteilyje esančio etilo alkoholio kiekio.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

65. Midaus bei midaus gėrimų gamintojai bei jų pardavėjai turi užtikrinti, kad jų gaminamų ir parduodamų gėrimų prekinis pateikimas atitiktų šio reglamento reikalavimus.
66. Kiekvienai Lietuvos Respublikoje pagaminto midaus ar midaus gėrimo siuntai įmonė gamintoja privalo išduoti atitiktį patvirtinančius dokumentus, parengtus pagal Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr.423 ( Žin., 2002, Nr.98-4392).
67. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka atitinkamoms institucijoms pareikalavus, turi būti pateikiama informacija apie midaus ir midaus gėrimų gamybos technologiją ir procesus, jų gamyboje panaudotų žaliavų ir medžiagų sudėtį, kokybę bei kilmę.
68. Atitiktį patvirtinantieji dokumentai išduodami bei saugomi pagal Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką, taikomą realizuojant alkoholio produktus, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr.319 ( Žin., 2002, Nr.91-3917).
69. Ūkio subjektai, nesilaikantys šio reglamento reikalavimų, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Literatūra
1.www.midus.lt
2. www. alutis.lt
3 J.Petrulis „masto prekės“

Leave a Comment