Genetiškai modifikuotų organizmų poveikis aplinkai ir sveikatai

2145 0

Referatas

Genetiškai modifikuotų organizmų poveikis aplinkai ir sveikatai

Turinys

1. Įvadas 2

2. Biotechnologijos ir GMO 2

3. GMO panaudojimas 4

4. GMO bioetinės problemos 5

4.1. Nepageidaujamos genų kombinacijos 5

4.2. Trečiųjų šalių žmonių grupių diskriminacija 5

4.3. Biologinis karas 5

4.4. Žmogaus genai organizmuose 5

5. GMO reglamentavimas 6

6. GMO rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimas 7

6.1. Rizikos vertinimo etapai 7

6.2. Informacija, kurią būtina žinoti vertinant GMO ir GMO produktų riziką 8

7. GMO grėsmė ir poveikis 8

7.1. Aplinkai: 9

7.2. Žmonių sveikatai: 9

7.3. Ūkiui: 10

8. „Valgomos vakcinos“ 10

8.1. Teigiamos pusės: 10

8.2. Neigiamos pusės: 11

9. Tyrimai atlikti norint įvertinti GMO produktų poveikį 11

9.1. GMO maisto saugumas 11

9.2. GMO poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai 111

9.3. GMO sukeliamos alergijos 13

9.4. Publikacijų apie GMO saugumą apžvalga 13

10. Rekomendacijos saugiam GMO naudojimui Lietuvoje: 14

11. Išvados 15

12. Informacjos šaltiniai 15

1. Įvadas

Paskutiniais dviem dešimtmečiais labai sparčiai vystantis biotechnologijos mokslui, buvo pradėti kurti ankščiau gamtoje niekada neegzistavę organizmai – šiandien vadinami genetiškai modifikuotais organizmais.

Natūraliai gamtoje egzistuoja didžiulė įvairovė organizmų. Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) yra organizmai, kuriuose genetinė medžiaga yra pakeista tokiu būdu, kuris natūraliai nepasitaiko nei poruojantis, nei natūralios rekombinacijos būdu. Genetiškai modifikuoti gali būti tiek mikroorganizmai, tiek augalai, tiek gyvūnai.

Kadangi genetiškai modifikuoti organizmai yra naujomis technologijomis suukurti organizmai, vis dar nėra aiškus jų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Atliekama daugelis tyrimų norint ištirti GMO produktų saugumą.

2. Biotechnologijos ir GMO

Biotechnologijai priskiriama bet kuri gamybinė ar mokslinė veikla naudojant/siekiant panaudoti gyvas ląsteles, jų dalis, arba biologines makromolekules (pvz., fermentus) įv

vairios paskirties produktams gaminti, paslaugoms teikti (pvz., ligoms diagnozuoti), augalų ar gyvūnų veislėms tobulinti bei kitoms praktinėms problemoms spręsti. Biotechnologijoje pritaikomos veiklos pobūdis susijęs su naudojamų įrankių bei procesų charakterizavimu, tobulinimu ir optimizavimu.

Biotechnologijai nepriklauso tradicinės maisto pramonės šakos, pavyzdžiui: alaus, vyno, spirito, kefyro ir kt. gamyba, jei tam naudojami organizmai, kurie nepatyrė genetinių pertvarkymų, t.y. genetiškai nemodifikuoti organizmai.

Genetinė modifikacija įvyksta naudojant įvairius metodus: 1) rekombinacinius DNR metodus, naudojančius vektorines sistemas; 2) metodus, kuriais į organizmą tiesiogiai įvedama paveldima medžiaga, paruošta ne pačiame organizme (tarp jų mikroinjekcijas, makroinjekcijas ir mikrokapsuliavimą); 3) ląstelių suliejimą (taip pat protoplastinį suliejimą), ar hibridizacijos metodus, kurių metu sukuriamos naujos gyvos ląstelės su naujomis paveldimomis genetinės medžiagos kombinacijomis, suliejant dvi ar daugiau ląstelių tokiais metodais, kurie natūraliai gamtoje neegzistuoja.

Manoma, jog kai kuurie biotechnologijoje plačiai naudojami metodai genetinių modifikacijų nesukelia tuomet, kai juos taikant, nėra naudojamos rekombinuotos DNR molekulės ar genetiškai modifikuoti organizmai. Tai – 1) apvaisinimas in vitro; 2) konjugacija, transdukcija, transformacija ar koks kitas natūralus procesas; 3) poliploidinis įjungimas (indukcija). Taip pat manoma, kad genetiškai modifikuoti organizmai nesukuriami ir kitais genetinio modifikavimo metodais tuomet, kai juos taikant genetiškai modifikuotos medžiagos nėra naudojamos kaip recipientai ar motininiai organizmai; t.y.: 1) mutagenezė; 2) gyvulių somatinių hibridomos ląstelių kūrimas ar panaudojimas (pavyzdžiui, norint gauti monokloninius antikūnius); 3) augalų ląstelių suliejimas (į

įskaitant protoplazminį suliejimą), kai tokiu būdu sukuriamus organizmus galima gauti naudojant tradicinius veisimo metodus; 4) nepatogeninių gamtoje egzistuojančių organizmų (mikroorganizmų), kurie neturi jokių atsitiktinių išorinių agentų, kurių naudojimo saugumas pagrįstas ilga stebėjimų istorija ar vidiniais biologiniais barjerais, netrukdančiais optimaliam augimui reaktoriuje ar fermentatoriuje, suteikiančiais riboto išlikimo ir dauginimosi galimybę be jokio neigiamo poveikio aplinkai, klonavimas.

Šiandien biotechnologijos tyrimai atliekami įvairiose mokslo institucijose ir įmonėse; biotechnologijos metodai bei juos taikant sukurti produktai naudojami daugelyje veiklos sričių: medicinoje, farmacijoje, chemijos pramonėje, žemės ūkyje, aplinkosaugos darbuose ir kitur.

Šiuolaikinė biotechnologija, jei ji plėtojama ir taikoma laikantis tinkamų aplinkos ir žmogaus sveikatos apsaugos priemonių, teikia didelių galimybių žmonių gerovei, be jos neįsivaizduojamas ekonominis augimas. O tai reiškia, kad genetiškai modifikuoti organizmai yra ir bus naudojami įvairiose srityse ir įvairiais mastais.

Gyvi pakitę organizmai, neatsižvelgiant į tai, ar jie į aplinką yra išleidžiami dideliais (komerciniai produktai) ar mažais (eksperimento tikslams) kiekiais, aplinkoje gali daugintis laisvai išplisdami po visą pasaulį, ir jų poveikis aplinkai gali būti negrįžtamas. Todėl GMO saugaus naudojimo klausimams reikia skirti pakankamą dėmesį. Būtina užtikrinti, kad naudojant genetiškai modifikuotus organizmus, pramonės produktų kūrimas būtų saugus, o ribotas GMO naudojimas vykdomas sumažinant jų galimas neigiamas pasekmes žmogaus sveikatai ir aplinkai, atsižvelgiant į nelaimingų atsitikimų prevenciją ir atliekų kontrolę.

Šiuo metu dar nevisiškai ti

iksliai žinoma genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo rizikos prigimtis ir mastai. Todėl ją reikia vertinti kiekvienu atskiru atveju. Norint įvertinti riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai, būtina nustatyti rizikos vertinimo kriterijus.

3. GMO panaudojimas 4. GMO bioetinės problemos 4.1. Nepageidaujamos genų kombinacijos

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas iškelia daug naujų bioetikos problemų. Visų pirma, tai potencialus pavojus, kad horizontalaus genų dreifo metu kartu su plazmidėmis iš GMO kitoms organizmų rūšims bus perduotos naujos, nepageidaujamos genų kombinacijos, kurios gali sukelti naujas gyvūnų ir augalų ligas, vėžio formas, epidemijas. Pvz., genai, atsakingi už antibiotinį rezistentiškumą buvo pernešti iš genetiškai modifikuotų augalų į negiminingus dirvožemio organizmus; genetiškai modifikuotų organizmų endotoksinai išnaikina ne tik kenkėjus, bet ir naudingus vabzdžius, tuo pačiu gana ilgai išsilaikydami dirvožemyje nesuirę. Nustatyta, kad genetiškai modifikuotos bulvės gali suardyti laboratorinių žiurkių imuninę sistemą. Atrasta, kad žmonių alergija amerikietiškiems riešutams (Bertholletia excelsa) gali būti sukelta genetiškai modifikuotų sojos pupelių, skirtų žemės riešutų baltymų gamybai.

4.2. Trečiųjų šalių žmonių grupių diskriminacija

Kadangi genetiškai modifikuoti augalai yra žymiai produktyvesni, turi daugiau baltymų, mažiau reiklūs auginimo sąlygoms, bet turi ir minėtų neigiamų savybių, jie dažniausiai skirti besivystančių šalių augintojams ir vartotojams. Čia iškyla dar viena svarbi bioetikos problema – “prastesnės” rasės (trečiųjų šalių) žmonių grupių diskriminacija.

4.3. Biologinis karas

Kita genetiškai modifikuotų organizmų keliama bioetikos problema – galimybė genetiškai modifikuotas bakterijas ir

virusus panaudoti biologiniame kare, tarptautinio terorizmo tikslams. Buvusioje Sovietų Sąjungoje 32 000 mokslininkų dalyvavo biologinio ginklo, kurį mėginta pritaikyti karo pramonėje, kūrimo procese (Fall, 1999), naudojant ir genetinės inžinerijos metodus. Niekas nežino, kur ir kam jie dirba dabar.

4.4. Žmogaus genai organizmuose

Vis daugiau ir daugiau žmogaus genų įterpiama į ne-žmogiškus organizmus, norint sukurti naujas gyvybės formas. Kyla klausimas, kiek žmogaus genų gali turėti organizmas, kad nevirstų žmogumi? Kiek žmogaus genų turi būti žaliajame pipire, kad Jus supykintų iki jį valgant? Tai – ne hipotezė ar juodas humoras. Kinai jau perkėlė žmogaus genus į pomidorus ir pipirus. Taigi dabar Jūs tuo pačiu metu galite būti ir vegetaras, ir kanibalas.

5. GMO reglamentavimas

Norint, kad biotechnologija saugiai plėtotųsi visame pasaulyje, būtina imtis priemonių, nustatančių vertinimo ir potencialios rizikos, kylančios bet kokioje su genetiškai modifikuotų organizmų naudojimu susijusioje veikloje, ir reglamentuoti genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo sąlygas.

Todėl 1990 m. Europos Ekonominė bendrija priėmė direktyvas “dėl riboto genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo” ir “apgalvoto išleidimo į aplinką” (nuo 2000 m. jas ruošia ir Lietuvos Respublikos vyriausybė), kuriomis siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką bei nustatyti bendras genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo ir išleidimo į aplinką priemones. Jose nurodoma, kad genetiškai modifikuoti organizmai turėtų būti klasifikuojami, atsižvelgiant į jų keliamą riziką, o tam būtina suformuluoti atitinkamus kriterijus; pažymima, jog ypatingas dėmesys turi būti skiriamas veiklai, kurios metu naudojami pavojingesni genetiškai modifikuoti organizmai. Kiekvienoje valstybėje, kurioje yra kuriami ir/ar naudojami GMO, turėtų būti įkurtas komitetas, padedantis įgyvendinti genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo ir jų išleidimo į aplinką tvarką.

Įvairiuose veiklos etapuose turi būti naudojamos atitinkamos ribojimo priemonės, kurios padėtų kontroliuoti genetiškai modifikuotų organizmų emisijas ir neleistų įvykti nelaimingiems atsitikimams. Prieš pradėdami ribotai naudoti genetiškai modifikuotą organizmą tam tikrame įrenginyje, asmenys privalo kreiptis į atsakingą instituciją (Genetiškai modifikuotų organizmų kontrolės komitetą), kuri patvirtintų, jog toks įrenginys tinka vykdyti tokią veiklą taip, kad nesukeltų pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai.

Apie kiekvieną naujai sukurtą genetiškai modifikuotą organizmą ar jų rinkinį (mokslo ar kitiems tikslams) turi būti pranešta atsakingai institucijai (Genetiškai modifikuotų organizmų kontrolės komitetui), pateikiant techninį aprašymą, kuriame nurodyta informacija, reikalinga numatomos betarpiškos ar uždelstos rizikos žmonių sveikatai ar aplinkai įvertinimui.

Ypač svarbi bendro pobūdžio informacija: apie personalo kvalifikaciją bei jo apmokymą; informacija, apie pačius genetiškai modifikuotus organizmus (donoro, recipiento ir motininių organizmų charakteristikos; vektorių genetinės charakteristikos; modifikavimo pobūdis ir metodai; genetinių bruožų ar fenotipinių charakteristikų aprašymas; poveikio žmogaus sveikatai aspektai); informacija apie išleidimo sąlygas ir priimančią aplinką; informacija apie genetiškai modifikuotų organizmų ir aplinkos sąveiką; informacija apie monitoringo, kontrolės, atliekų tvarkymo ir veiksmų planus avarijų atveju.

Taip pat svarbu žinoti, kokį poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai daro genetiškai modifikuoti organizmai bei kokią riziką jie kelia, naudojami kūrėjų numatytu būdu.

XXI amžiaus pradžioje įsitikinus genetiškai modifikuotų organizmų keliamu pavojumi buvo nuspręsta, jog dėl riboto genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo bei sąmoningo jų išleidimo į aplinką visada tikslinga pasitarti su visuomene (tai numatyta ir Direktyvose), o taip pat būtina imtis atitinkamų priemonių visais saugos klausimais ir informuoti žmones, kurie tiesiogiai susiję su genetiškai modifikuotų organizmų keliamu pavojumi. Todėl mokslo visuomenė stengiasi atidžiai stebėti genetiškai modifikuotų organizmų kūrimą ir naudojimą, kuris privalo būti kontroliuojamas įstatymų numatyta tvarka.

1989 m. buvo įkurtas Šiaurės šalių bioetikos komitetas (Nordic Committee on Bioethics), kurio vienas iš tikslų – nustatyti ir įvertinti etines problemas, susijusias su genų inžinerija ir mikroorganizmų, augalų, gyvūnų bei žmogaus biotechnologiniais tyrimais, vystymu ir modifikavimu. Šis komitetas kasmet organizuoja simpoziumus, seminarus iškylančiais aktualiais GMO klausimais.

6. GMO rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimas

Šiuo metu dar nevisiškai tiksliai žinoma genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo rizikos prigimtis ir mastai. Todėl ją reikia vertinti kiekvienu atskiru atveju. Norint įvertinti riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai, būtina nustatyti rizikos vertinimo kriterijus.

6.1. Rizikos vertinimo etapai

Vertinant GMO riziką žmonių sveikatai, dėmesys labiausiai kreipiamas į du dalykus:

GMO naujo geno saugumas. Įvedant naują geną į organizmą, ląstelės pradeda gaminti tam tikrą naują baltymą. Šie baltymai gali neigiamai paveikti žmogaus organizmą, jei yra suvartojami. Šių baltymų saugumas yra tikrinamas duodant kitiems gyvūnams tam tikrą laiką (iki 90 dienų) vartoti maistą su šiuo baltymu. Taip tikrinama, ar baltymas gali sukelti alergines reakcijas žmogaus organizme;

Nenumatyti pokyčiai GM organizme, kuriuos sukelia šis genas. Naujas genas gali sukelti pokyčius dėl jo sąveikos su jau egzistuojančiais genais. Pavyzdžiui, naujas genas gali deaktyvuoti senąjį ir atsiras pakitimų GM organizmo metabolizme. Tikrinant šį variantą, atliekami bandymai duodant gyvūnams maisto su šiuo organizmu ir cheminė GM organizme esančių komponentų analizė (maistingumo vertės, vitaminų, toksinų kiekio ir t.t. nustatymai)

Vertinant GMO riziką aplinkai:

Nustatoma, ar GM organizmas yra linkęs tapti parazitinis. Tikrinama, ar genas stabiliai integruojamas į organizmo genomą, ar jis nėra patogeninis kitiems organizmams, ar yra pavojus sukurti naują virusą. Tai nustatoma šeriant gyvulius maistu su šiuo organizmu ir atliekant ekosistemos, kurioje turės egzistuoti organizmas, tyrimus.

Jei sukurtas organizmas yra genetiškai modifikuotas tam, kad būtų atsparus tam tikriems kenkėjams, tikrinama: biocheminė naujo organizmo protektoriaus prigimtis, jo veikimas bei tai, kuriose organizmo ląstelėse/audiniuose protektorius yra ekspresuojamas. Taip pat ar protektorius gali būti kenksmingas organizmams „netaikiniams“ ir ar jis yra toksiškas (tikrinama šeriant juo gyvūnus). Sukuriamas „pasipriešinimo mažinimo planas“ – t.y. atliekami tyrimai, kaip įmanoma sumažinti galimą kenkėjų prisitaikymą prie protektoriaus veikimo.

Tikrinama, kokia tikimybė, jog GM organizmo modifikuoti genai gali pereiti į kitus organizmus ar populiacijas, ir kokių tam reikia sąlygų bei kokios galimos pasekmės.

6.2. Informacija, kurią būtina žinoti vertinant GMO ir GMO produktų riziką

Būtina žinoti:

1) GM geno donoro, recipiento ir motininių organizmų charakteristikas;

2) Vektoriaus genetinę charakteristiką;

3) Genetinio modifikavimo pobūdį ir metodus;

4) Kokia yra GMO cheminė sudėtis;

5) Kaip GMO veikia juo mintančius organizmus(įvertinant toksiškumą ir alergeniškumą);

6) Kaip GMO pakeičia į jo genomą įterptas genas (įskaitant sąveiką su kitais genais) – genetinių bruožų ir fenotipinių charakteristikų aprašymas;

7) Jei GMO turi protektorių prieš kenkėjus – kaip tas protektorius veikia, jo biocheminė prigimtis, kurioje organizmo vietoje jis ekspresuojamas;

8) Kokia tikimybė, kad GMO genai pereis į kitus organizmus;

9) Kokios bus GMO išleidimo į aplinką sąlygos;

10) Kokioje aplinkoje (ekosistemoje) egzistuos organizmas ir kaip jis su ja sąveikaus;

11) Informaciją apie monitoringo, kontrolės, atliekų tvarkymo ir veiksmų planus avarinių situacijų, sukeltų GMO, atveju.

7. GMO grėsmė ir poveikis

Genetiškai modifikuotų organizmų poveikis žmonių sveikatai gali pasireikšti daugeliu neigiamų aspektų:

Patys genetiškai modifikuoti mikroorganizmai, augalai ir gyvūnai gali neturėti neigiamo poveikio sveikatai, tačiau jų metabolitinių produktų ar/ir negyvybingų genetiškai modifikuotų organizmų poveikis gali būti toksiškas ar alerginis, pasireikšti po kontakto su genetiškai modifikuotais organizmais praėjus tam tikram laikotarpiui;

Modifikuoti organizmai, skirtingai nei pats donoras, recipientas ar motininis organizmas, gali būti patogeniški žmonėms, kurie turi imunitetą jau natūraliai egzistuojantiems organizmams, gali sukelti naujas ar/ir perduoti egzistuojančias ligas, lengvai plisti ir keisti šeimininkus, būti atsparūs antibiotikams ir perduoti šias patogenines savybes natūralioms donorų, recipientų ir motininių organizmų formoms, tuo pačiu pakeisdami nusistovėjusią natūralią bioįvairovę.

Po išleidimo į aplinką gali įvykti selekcija, sąlygojanti netikėtų ir/ar nepageidautinų bruožų pasireiškimą modifikuotuose organizmuose, biologinių pasklidimo kelių pakitimą, per didelį populiacijos padidėjimą aplinkoje, konkurencinį pranašumą (palyginus su nepakeistais recipientais ar motininiu organizmu/organizmais), įtakos pakitimą įvairiuose populiacijų lygiuose (konkurentų, aukų, simbiontų, priešų, parazitų ir patogenų).

7.1. Aplinkai:

Galimas tam tikros GMO rūšies biologinės įvairovės sumažėjimas (GMO konkurencinis pranašumas, palyginus su nepakeistais recipientais ar motininiu organizmu/organizmais);

Kitų toje pačioje ekosistemoje egzistuojančių rūšių nukonkuravimas dėl naujų GMO savybių;

Neparazituojančių ant tam tikros rūšies GMO organizmo vabzdžių išnykimas dėl GMO augalo gaminamų toksinų;

Out-krosingas tarp GMO populiacijos ir jos laukinių gentainių bei įgytų genų perdavimas (genų “nutekėjimas”);

Genų “nutekėjimas” į kitas rūšis (pvz. mikroorganizmus) ir galimybė, jog rūšys recipientės įgys imunitetą antibiotikams;

GM baltymų nutekėjimas į dirvą ir joje gyvenančių mikroorganizmų populiacijų paveikimas;

Po GMO išleidimo į aplinką gali įvykti selekcija, sąlygojanti netikėtų ir/ar nepageidautinų bruožų pasireiškimą modifikuotuose organizmuose, biologinių pasklidimo kelių pakitimą, per didelį populiacijos padidėjimą aplinkoje, įtakos pakitimą įvairiuose populiacijų lygiuose (konkurentų, aukų, simbiotų, priešų, parazitų ir patogenų).

7.2. Žmonių sveikatai:

Galimas alerginių reakcijų į maistą iš GMO atvejų padidėjimas;

Kenksmingų žmogui mikroorganizmų imuniteto antibiotikams įgijimas dėl horizontalaus genų pernešimo iš GMO;

Galimas pavojus, kad transgeninė DNR iš suvartotų GMO gali paveikti žmogaus organizmą, pavyzdžiui žiedinio kopūsto mozaikinio viruso genas promotorius (nors tai nėra įrodyta);

Pakitę maisto medžiagų kiekiai vartojamame GM maiste gali neigiamai paveikti žmogaus sveikatą;

Modifikuoti organizmai, skirtingai nei pats donoras, recipientas ar motininis organizmas, gali būti patogeniški žmonėms, kurie turi imunitetą jau natūraliai egzistuojantiems organizmams, gali sukelti naujas ar/ir perduoti egzistuojančias ligas, lengvai plisti ir keisti šeimininkus, būti atsparūs antibiotikams ir perduoti šias patogenines savybes natūralioms donorų, recipientų ir motininių organizmų formoms, tuo pačiu pakeisdami nusistovėjusią natūralią bioįvairovę;

Patys genetiškai modifikuoti mikroorganizmai, augalai ir gyvūnai gali neturėti neigiamo poveikio sveikatai, tačiau jų metabolitinių produktų ar/ir negyvybingų genetiškai modifikuotų organizmų poveikis gali būti toksiškas ar alerginis, pasireikšti po kontakto su genetiškai modifikuotais organizmais praėjus tam tikram laikotarpiui.

7.3. Ūkiui:

Galimas genų pernešimas iš GMO į kitus pasėlius;

Horizontalus genų pernešimas arba GM baltymų nutekėjimas į dirvą gali lemti vabzdžių atsparumą insekticidams, todėl pasėliai gali būti negrįžtamai sunaikinti.

8. „Valgomos vakcinos“

Valgomos vakcinos – tai transgeniniai augalai, kurie ekspresuoja baltymus, sukeliančius imuninės sistemos atsaką ir veikiančius kaip antigenai, todėl organizme, suvartojusiam šį augalą, sukuriamas imunitetas prieš tam tikrą ligą.

Šiuo metu sukurtos valgomos vakcinos prieš šienligę, hepatitą B, alergiją įvairių organizmų nuodams ir katėms. Naudojami tokie transgeniniai augalai kaip ryžiai ir bulvės.

8.1. Teigiamos pusės:

Valgomos vakcinos yra naudingos ekonominiu požiūriu, nes jos yra pigios ir lengviau prieinamos skurstančių šalių gyventojams. Valgomos vakcinos taip pat lengviau paskiriamos – t.y. žmogui nereikia atlikti injekcijos.

8.2. Neigiamos pusės:

Nežinant tikslios transgeninių organizmų vartojimo rizikos, negalima nieko teigti apie valgomų vakcinų saugumą žmogui. Valgomos vakcinos savyje turi tik dalį antigenų, kurie normaliai yra injekuojami žmogui su. . .

Join the Conversation