Genetiškai modifikuotų organizmų poveikis aplinkai ir sveikatai

Referatas

Genetiškai modifikuotų organizmų poveikis aplinkai ir sveikatai

Turinys

1. Įvadas 2

2. Biotechnologijos ir GMO 2

3. GMO panaudojimas 4

4. GMO bioetinės problemos 5

4.1. Nepageidaujamos genų kombinacijos 5

4.2. Trečiųjų šalių žmonių grupių diskriminacija 5

4.3. Biologinis karas 5

4.4. Žmogaus genai organizmuose 5

5. GMO reglamentavimas 6

6. GMO rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimas 7

6.1. Rizikos vertinimo etapai 7

6.2. Informacija, kurią būtina žinoti vertinant GMO ir GMO produktų riziką 8

7. GMO grėsmė ir poveikis 8

7.1. Aplinkai: 9

7.2. Žmonių sveikatai: 9

7.3. Ūkiui: 10

8. „Valgomos vakcinos“ 10

8.1. Teigiamos pusės: 10

8.2. Neigiamos pusės: 11

9. Tyrimai atlikti norint įvertinti GMO produktų poveikį 11

9.1. GMO maisto saugumas 11

9.2. GMO poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai 111

9.3. GMO sukeliamos alergijos 13

9.4. Publikacijų apie GMO saugumą apžvalga 13

10. Rekomendacijos saugiam GMO naudojimui Lietuvoje: 14

11. Išvados 15

12. Informacjos šaltiniai 15

1. Įvadas

Paskutiniais dviem dešimtmečiais labai sparčiai vystantis biotechnologijos mokslui, buvo pradėti kurti ankščiau gamtoje niekada neegzistavę organizmai – šiandien vadinami genetiškai modifikuotais organizmais.

Natūraliai gamtoje egzistuoja didžiulė įvairovė organizmų. Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) yra organizmai, kuriuose genetinė medžiaga yra pakeista tokiu būdu, kuris natūraliai nepasitaiko nei poruojantis, nei natūralios rekombinacijos būdu. Genetiškai modifikuoti gali būti tiek mikroorganizmai, tiek augalai, tiek gyvūnai.

Kadangi genetiškai modifikuoti organizmai yra naujomis technologijomis suukurti organizmai, vis dar nėra aiškus jų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Atliekama daugelis tyrimų norint ištirti GMO produktų saugumą.

2. Biotechnologijos ir GMO

Biotechnologijai priskiriama bet kuri gamybinė ar mokslinė veikla naudojant/siekiant panaudoti gyvas ląsteles, jų dalis, arba biologines makromolekules (pvz., fermentus) įv

vairios paskirties produktams gaminti, paslaugoms teikti (pvz., ligoms diagnozuoti), augalų ar gyvūnų veislėms tobulinti bei kitoms praktinėms problemoms spręsti. Biotechnologijoje pritaikomos veiklos pobūdis susijęs su naudojamų įrankių bei procesų charakterizavimu, tobulinimu ir optimizavimu.

Biotechnologijai nepriklauso tradicinės maisto pramonės šakos, pavyzdžiui: alaus, vyno, spirito, kefyro ir kt. gamyba, jei tam naudojami organizmai, kurie nepatyrė genetinių pertvarkymų, t.y. genetiškai nemodifikuoti organizmai.

Genetinė modifikacija įvyksta naudojant įvairius metodus: 1) rekombinacinius DNR metodus, naudojančius vektorines sistemas; 2) metodus, kuriais į organizmą tiesiogiai įvedama paveldima medžiaga, paruošta ne pačiame organizme (tarp jų mikroinjekcijas, makroinjekcijas ir mikrokapsuliavimą); 3) ląstelių suliejimą (taip pat protoplastinį suliejimą), ar hibridizacijos metodus, kurių metu sukuriamos naujos gyvos ląstelės su naujomis paveldimomis genetinės medžiagos kombinacijomis, suliejant dvi ar daugiau ląstelių tokiais metodais, kurie natūraliai gamtoje neegzistuoja.

Manoma, jog kai kuurie biotechnologijoje plačiai naudojami metodai genetinių modifikacijų nesukelia tuomet, kai juos taikant, nėra naudojamos rekombinuotos DNR molekulės ar genetiškai modifikuoti organizmai. Tai – 1) apvaisinimas in vitro; 2) konjugacija, transdukcija, transformacija ar koks kitas natūralus procesas; 3) poliploidinis įjungimas (indukcija). Taip pat manoma, kad genetiškai modifikuoti organizmai nesukuriami ir kitais genetinio modifikavimo metodais tuomet, kai juos taikant genetiškai modifikuotos medžiagos nėra naudojamos kaip recipientai ar motininiai organizmai; t.y.: 1) mutagenezė; 2) gyvulių somatinių hibridomos ląstelių kūrimas ar panaudojimas (pavyzdžiui, norint gauti monokloninius antikūnius); 3) augalų ląstelių suliejimas (į

įskaitant protoplazminį suliejimą), kai tokiu būdu sukuriamus organizmus galima gauti naudojant tradicinius veisimo metodus; 4) nepatogeninių gamtoje egzistuojančių organizmų (mikroorganizmų), kurie neturi jokių atsitiktinių išorinių agentų, kurių naudojimo saugumas pagrįstas ilga stebėjimų istorija ar vidiniais biologiniais barjerais, netrukdančiais optimaliam augimui reaktoriuje ar fermentatoriuje, suteikiančiais riboto išlikimo ir dauginimosi galimybę be jokio neigiamo poveikio aplinkai, klonavimas.

Šiandien biotechnologijos tyrimai atliekami įvairiose mokslo institucijose ir įmonėse; biotechnologijos metodai bei juos taikant sukurti produktai naudojami daugelyje veiklos sričių: medicinoje, farmacijoje, chemijos pramonėje, žemės ūkyje, aplinkosaugos darbuose ir kitur.

Šiuolaikinė biotechnologija, jei ji plėtojama ir taikoma laikantis tinkamų aplinkos ir žmogaus sveikatos apsaugos priemonių, teikia didelių galimybių žmonių gerovei, be jos neįsivaizduojamas ekonominis augimas. O tai reiškia, kad genetiškai modifikuoti organizmai yra ir bus naudojami įvairiose srityse ir įvairiais mastais.

Gyvi pakitę organizmai, neatsižvelgiant į tai, ar jie į aplinką yra išleidžiami dideliais (komerciniai produktai) ar mažais (eksperimento tikslams) kiekiais, aplinkoje gali daugintis laisvai išplisdami po visą pasaulį, ir jų poveikis aplinkai gali būti negrįžtamas. Todėl GMO saugaus naudojimo klausimams reikia skirti pakankamą dėmesį. Būtina užtikrinti, kad naudojant genetiškai modifikuotus organizmus, pramonės produktų kūrimas būtų saugus, o ribotas GMO naudojimas vykdomas sumažinant jų galimas neigiamas pasekmes žmogaus sveikatai ir aplinkai, atsižvelgiant į nelaimingų atsitikimų prevenciją ir atliekų kontrolę.

Šiuo metu dar nevisiškai ti

iksliai žinoma genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo rizikos prigimtis ir mastai. Todėl ją reikia vertinti kiekvienu atskiru atveju. Norint įvertinti riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai, būtina nustatyti rizikos vertinimo kriterijus.

3. GMO panaudojimas 4. GMO bioetinės problemos 4.1. Nepageidaujamos genų kombinacijos

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas iškelia daug naujų bioetikos problemų. Visų pirma, tai potencialus pavojus, kad horizontalaus genų dreifo metu kartu su plazmidėmis iš GMO kitoms organizmų rūšims bus perduotos naujos, nepageidaujamos genų kombinacijos, kurios gali sukelti naujas gyvūnų ir augalų ligas, vėžio formas, epidemijas. Pvz., genai, atsakingi už antibiotinį rezistentiškumą buvo pernešti iš genetiškai modifikuotų augalų į negiminingus dirvožemio organizmus; genetiškai modifikuotų organizmų endotoksinai išnaikina ne tik kenkėjus, bet ir naudingus vabzdžius, tuo pačiu gana ilgai išsilaikydami dirvožemyje nesuirę. Nustatyta, kad genetiškai modifikuotos bulvės gali suardyti laboratorinių žiurkių imuninę sistemą. Atrasta, kad žmonių alergija amerikietiškiems riešutams (Bertholletia excelsa) gali būti sukelta genetiškai modifikuotų sojos pupelių, skirtų žemės riešutų baltymų gamybai.

4.2. Trečiųjų šalių žmonių grupių diskriminacija

Kadangi genetiškai modifikuoti augalai yra žymiai produktyvesni, turi daugiau baltymų, mažiau reiklūs auginimo sąlygoms, bet turi ir minėtų neigiamų savybių, jie dažniausiai skirti besivystančių šalių augintojams ir vartotojams. Čia iškyla dar viena svarbi bioetikos problema – “prastesnės” rasės (trečiųjų šalių) žmonių grupių diskriminacija.

4.3. Biologinis karas

Kita genetiškai modifikuotų organizmų keliama bioetikos problema – galimybė genetiškai modifikuotas bakterijas ir

virusus panaudoti biologiniame kare, tarptautinio terorizmo tikslams. Buvusioje Sovietų Sąjungoje 32 000 mokslininkų dalyvavo biologinio ginklo, kurį mėginta pritaikyti karo pramonėje, kūrimo procese (Fall, 1999), naudojant ir genetinės inžinerijos metodus. Niekas nežino, kur ir kam jie dirba dabar.

4.4. Žmogaus genai organizmuose

Vis daugiau ir daugiau žmogaus genų įterpiama į ne-žmogiškus organizmus, norint sukurti naujas gyvybės formas. Kyla klausimas, kiek žmogaus genų gali turėti organizmas, kad nevirstų žmogumi? Kiek žmogaus genų turi būti žaliajame pipire, kad Jus supykintų iki jį valgant? Tai – ne hipotezė ar juodas humoras. Kinai jau perkėlė žmogaus genus į pomidorus ir pipirus. Taigi dabar Jūs tuo pačiu metu galite būti ir vegetaras, ir kanibalas.

5. GMO reglamentavimas

Norint, kad biotechnologija saugiai plėtotųsi visame pasaulyje, būtina imtis priemonių, nustatančių vertinimo ir potencialios rizikos, kylančios bet kokioje su genetiškai modifikuotų organizmų naudojimu susijusioje veikloje, ir reglamentuoti genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo sąlygas.

Todėl 1990 m. Europos Ekonominė bendrija priėmė direktyvas “dėl riboto genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo” ir “apgalvoto išleidimo į aplinką” (nuo 2000 m. jas ruošia ir Lietuvos Respublikos vyriausybė), kuriomis siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką bei nustatyti bendras genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo ir išleidimo į aplinką priemones. Jose nurodoma, kad genetiškai modifikuoti organizmai turėtų būti klasifikuojami, atsižvelgiant į jų keliamą riziką, o tam būtina suformuluoti atitinkamus kriterijus; pažymima, jog ypatingas dėmesys turi būti skiriamas veiklai, kurios metu naudojami pavojingesni genetiškai modifikuoti organizmai. Kiekvienoje valstybėje, kurioje yra kuriami ir/ar naudojami GMO, turėtų būti įkurtas komitetas, padedantis įgyvendinti genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo ir jų išleidimo į aplinką tvarką.

Įvairiuose veiklos etapuose turi būti naudojamos atitinkamos ribojimo priemonės, kurios padėtų kontroliuoti genetiškai modifikuotų organizmų emisijas ir neleistų įvykti nelaimingiems atsitikimams. Prieš pradėdami ribotai naudoti genetiškai modifikuotą organizmą tam tikrame įrenginyje, asmenys privalo kreiptis į atsakingą instituciją (Genetiškai modifikuotų organizmų kontrolės komitetą), kuri patvirtintų, jog toks įrenginys tinka vykdyti tokią veiklą taip, kad nesukeltų pavojaus žmogaus sveikatai ir aplinkai.

Apie kiekvieną naujai sukurtą genetiškai modifikuotą organizmą ar jų rinkinį (mokslo ar kitiems tikslams) turi būti pranešta atsakingai institucijai (Genetiškai modifikuotų organizmų kontrolės komitetui), pateikiant techninį aprašymą, kuriame nurodyta informacija, reikalinga numatomos betarpiškos ar uždelstos rizikos žmonių sveikatai ar aplinkai įvertinimui.

Ypač svarbi bendro pobūdžio informacija: apie personalo kvalifikaciją bei jo apmokymą; informacija, apie pačius genetiškai modifikuotus organizmus (donoro, recipiento ir motininių organizmų charakteristikos; vektorių genetinės charakteristikos; modifikavimo pobūdis ir metodai; genetinių bruožų ar fenotipinių charakteristikų aprašymas; poveikio žmogaus sveikatai aspektai); informacija apie išleidimo sąlygas ir priimančią aplinką; informacija apie genetiškai modifikuotų organizmų ir aplinkos sąveiką; informacija apie monitoringo, kontrolės, atliekų tvarkymo ir veiksmų planus avarijų atveju.

Taip pat svarbu žinoti, kokį poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai daro genetiškai modifikuoti organizmai bei kokią riziką jie kelia, naudojami kūrėjų numatytu būdu.

XXI amžiaus pradžioje įsitikinus genetiškai modifikuotų organizmų keliamu pavojumi buvo nuspręsta, jog dėl riboto genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo bei sąmoningo jų išleidimo į aplinką visada tikslinga pasitarti su visuomene (tai numatyta ir Direktyvose), o taip pat būtina imtis atitinkamų priemonių visais saugos klausimais ir informuoti žmones, kurie tiesiogiai susiję su genetiškai modifikuotų organizmų keliamu pavojumi. Todėl mokslo visuomenė stengiasi atidžiai stebėti genetiškai modifikuotų organizmų kūrimą ir naudojimą, kuris privalo būti kontroliuojamas įstatymų numatyta tvarka.

1989 m. buvo įkurtas Šiaurės šalių bioetikos komitetas (Nordic Committee on Bioethics), kurio vienas iš tikslų – nustatyti ir įvertinti etines problemas, susijusias su genų inžinerija ir mikroorganizmų, augalų, gyvūnų bei žmogaus biotechnologiniais tyrimais, vystymu ir modifikavimu. Šis komitetas kasmet organizuoja simpoziumus, seminarus iškylančiais aktualiais GMO klausimais.

6. GMO rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimas

Šiuo metu dar nevisiškai tiksliai žinoma genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo rizikos prigimtis ir mastai. Todėl ją reikia vertinti kiekvienu atskiru atveju. Norint įvertinti riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai, būtina nustatyti rizikos vertinimo kriterijus.

6.1. Rizikos vertinimo etapai

Vertinant GMO riziką žmonių sveikatai, dėmesys labiausiai kreipiamas į du dalykus:

GMO naujo geno saugumas. Įvedant naują geną į organizmą, ląstelės pradeda gaminti tam tikrą naują baltymą. Šie baltymai gali neigiamai paveikti žmogaus organizmą, jei yra suvartojami. Šių baltymų saugumas yra tikrinamas duodant kitiems gyvūnams tam tikrą laiką (iki 90 dienų) vartoti maistą su šiuo baltymu. Taip tikrinama, ar baltymas gali sukelti alergines reakcijas žmogaus organizme;

Nenumatyti pokyčiai GM organizme, kuriuos sukelia šis genas. Naujas genas gali sukelti pokyčius dėl jo sąveikos su jau egzistuojančiais genais. Pavyzdžiui, naujas genas gali deaktyvuoti senąjį ir atsiras pakitimų GM organizmo metabolizme. Tikrinant šį variantą, atliekami bandymai duodant gyvūnams maisto su šiuo organizmu ir cheminė GM organizme esančių komponentų analizė (maistingumo vertės, vitaminų, toksinų kiekio ir t.t. nustatymai)

Vertinant GMO riziką aplinkai:

Nustatoma, ar GM organizmas yra linkęs tapti parazitinis. Tikrinama, ar genas stabiliai integruojamas į organizmo genomą, ar jis nėra patogeninis kitiems organizmams, ar yra pavojus sukurti naują virusą. Tai nustatoma šeriant gyvulius maistu su šiuo organizmu ir atliekant ekosistemos, kurioje turės egzistuoti organizmas, tyrimus.

Jei sukurtas organizmas yra genetiškai modifikuotas tam, kad būtų atsparus tam tikriems kenkėjams, tikrinama: biocheminė naujo organizmo protektoriaus prigimtis, jo veikimas bei tai, kuriose organizmo ląstelėse/audiniuose protektorius yra ekspresuojamas. Taip pat ar protektorius gali būti kenksmingas organizmams „netaikiniams“ ir ar jis yra toksiškas (tikrinama šeriant juo gyvūnus). Sukuriamas „pasipriešinimo mažinimo planas“ – t.y. atliekami tyrimai, kaip įmanoma sumažinti galimą kenkėjų prisitaikymą prie protektoriaus veikimo.

Tikrinama, kokia tikimybė, jog GM organizmo modifikuoti genai gali pereiti į kitus organizmus ar populiacijas, ir kokių tam reikia sąlygų bei kokios galimos pasekmės.

6.2. Informacija, kurią būtina žinoti vertinant GMO ir GMO produktų riziką

Būtina žinoti:

1) GM geno donoro, recipiento ir motininių organizmų charakteristikas;

2) Vektoriaus genetinę charakteristiką;

3) Genetinio modifikavimo pobūdį ir metodus;

4) Kokia yra GMO cheminė sudėtis;

5) Kaip GMO veikia juo mintančius organizmus(įvertinant toksiškumą ir alergeniškumą);

6) Kaip GMO pakeičia į jo genomą įterptas genas (įskaitant sąveiką su kitais genais) – genetinių bruožų ir fenotipinių charakteristikų aprašymas;

7) Jei GMO turi protektorių prieš kenkėjus – kaip tas protektorius veikia, jo biocheminė prigimtis, kurioje organizmo vietoje jis ekspresuojamas;

8) Kokia tikimybė, kad GMO genai pereis į kitus organizmus;

9) Kokios bus GMO išleidimo į aplinką sąlygos;

10) Kokioje aplinkoje (ekosistemoje) egzistuos organizmas ir kaip jis su ja sąveikaus;

11) Informaciją apie monitoringo, kontrolės, atliekų tvarkymo ir veiksmų planus avarinių situacijų, sukeltų GMO, atveju.

7. GMO grėsmė ir poveikis

Genetiškai modifikuotų organizmų poveikis žmonių sveikatai gali pasireikšti daugeliu neigiamų aspektų:

Patys genetiškai modifikuoti mikroorganizmai, augalai ir gyvūnai gali neturėti neigiamo poveikio sveikatai, tačiau jų metabolitinių produktų ar/ir negyvybingų genetiškai modifikuotų organizmų poveikis gali būti toksiškas ar alerginis, pasireikšti po kontakto su genetiškai modifikuotais organizmais praėjus tam tikram laikotarpiui;

Modifikuoti organizmai, skirtingai nei pats donoras, recipientas ar motininis organizmas, gali būti patogeniški žmonėms, kurie turi imunitetą jau natūraliai egzistuojantiems organizmams, gali sukelti naujas ar/ir perduoti egzistuojančias ligas, lengvai plisti ir keisti šeimininkus, būti atsparūs antibiotikams ir perduoti šias patogenines savybes natūralioms donorų, recipientų ir motininių organizmų formoms, tuo pačiu pakeisdami nusistovėjusią natūralią bioįvairovę.

Po išleidimo į aplinką gali įvykti selekcija, sąlygojanti netikėtų ir/ar nepageidautinų bruožų pasireiškimą modifikuotuose organizmuose, biologinių pasklidimo kelių pakitimą, per didelį populiacijos padidėjimą aplinkoje, konkurencinį pranašumą (palyginus su nepakeistais recipientais ar motininiu organizmu/organizmais), įtakos pakitimą įvairiuose populiacijų lygiuose (konkurentų, aukų, simbiontų, priešų, parazitų ir patogenų).

7.1. Aplinkai:

Galimas tam tikros GMO rūšies biologinės įvairovės sumažėjimas (GMO konkurencinis pranašumas, palyginus su nepakeistais recipientais ar motininiu organizmu/organizmais);

Kitų toje pačioje ekosistemoje egzistuojančių rūšių nukonkuravimas dėl naujų GMO savybių;

Neparazituojančių ant tam tikros rūšies GMO organizmo vabzdžių išnykimas dėl GMO augalo gaminamų toksinų;

Out-krosingas tarp GMO populiacijos ir jos laukinių gentainių bei įgytų genų perdavimas (genų “nutekėjimas”);

Genų “nutekėjimas” į kitas rūšis (pvz. mikroorganizmus) ir galimybė, jog rūšys recipientės įgys imunitetą antibiotikams;

GM baltymų nutekėjimas į dirvą ir joje gyvenančių mikroorganizmų populiacijų paveikimas;

Po GMO išleidimo į aplinką gali įvykti selekcija, sąlygojanti netikėtų ir/ar nepageidautinų bruožų pasireiškimą modifikuotuose organizmuose, biologinių pasklidimo kelių pakitimą, per didelį populiacijos padidėjimą aplinkoje, įtakos pakitimą įvairiuose populiacijų lygiuose (konkurentų, aukų, simbiotų, priešų, parazitų ir patogenų).

7.2. Žmonių sveikatai:

Galimas alerginių reakcijų į maistą iš GMO atvejų padidėjimas;

Kenksmingų žmogui mikroorganizmų imuniteto antibiotikams įgijimas dėl horizontalaus genų pernešimo iš GMO;

Galimas pavojus, kad transgeninė DNR iš suvartotų GMO gali paveikti žmogaus organizmą, pavyzdžiui žiedinio kopūsto mozaikinio viruso genas promotorius (nors tai nėra įrodyta);

Pakitę maisto medžiagų kiekiai vartojamame GM maiste gali neigiamai paveikti žmogaus sveikatą;

Modifikuoti organizmai, skirtingai nei pats donoras, recipientas ar motininis organizmas, gali būti patogeniški žmonėms, kurie turi imunitetą jau natūraliai egzistuojantiems organizmams, gali sukelti naujas ar/ir perduoti egzistuojančias ligas, lengvai plisti ir keisti šeimininkus, būti atsparūs antibiotikams ir perduoti šias patogenines savybes natūralioms donorų, recipientų ir motininių organizmų formoms, tuo pačiu pakeisdami nusistovėjusią natūralią bioįvairovę;

Patys genetiškai modifikuoti mikroorganizmai, augalai ir gyvūnai gali neturėti neigiamo poveikio sveikatai, tačiau jų metabolitinių produktų ar/ir negyvybingų genetiškai modifikuotų organizmų poveikis gali būti toksiškas ar alerginis, pasireikšti po kontakto su genetiškai modifikuotais organizmais praėjus tam tikram laikotarpiui.

7.3. Ūkiui:

Galimas genų pernešimas iš GMO į kitus pasėlius;

Horizontalus genų pernešimas arba GM baltymų nutekėjimas į dirvą gali lemti vabzdžių atsparumą insekticidams, todėl pasėliai gali būti negrįžtamai sunaikinti.

8. „Valgomos vakcinos“

Valgomos vakcinos – tai transgeniniai augalai, kurie ekspresuoja baltymus, sukeliančius imuninės sistemos atsaką ir veikiančius kaip antigenai, todėl organizme, suvartojusiam šį augalą, sukuriamas imunitetas prieš tam tikrą ligą.

Šiuo metu sukurtos valgomos vakcinos prieš šienligę, hepatitą B, alergiją įvairių organizmų nuodams ir katėms. Naudojami tokie transgeniniai augalai kaip ryžiai ir bulvės.

8.1. Teigiamos pusės:

Valgomos vakcinos yra naudingos ekonominiu požiūriu, nes jos yra pigios ir lengviau prieinamos skurstančių šalių gyventojams. Valgomos vakcinos taip pat lengviau paskiriamos – t.y. žmogui nereikia atlikti injekcijos.

8.2. Neigiamos pusės:

Nežinant tikslios transgeninių organizmų vartojimo rizikos, negalima nieko teigti apie valgomų vakcinų saugumą žmogui. Valgomos vakcinos savyje turi tik dalį antigenų, kurie normaliai yra injekuojami žmogui su vakcina, todėl nežinoma, ar imuninė reakcija vartojant valgomas vakcinas bus pakankamai efektyvi.

9. Tyrimai atlikti norint įvertinti GMO produktų poveikį 9.1. GMO maisto saugumas

Atliktas GM ir įprastiniuose augaluose esančių DNR ir naujai susintetintų bei suvirškintų gyvūnų organizme baltymų palyginimas. Naudoti baltymams būdingų bruožų apibūdinimo proteomikos (Karenlampi ir Lehesranta, 2006) ir išsamus medžiagų apykaitos produktų metabolitų apibūdinimo (Catchpole et al., 2005) metodai.

Tyrimai parodė, kad tarp pašarams naudojamų GM ir nemodifikuotų augalų maistinių savybių didelių skirtumų nėra ir kad jokiame eksperimentinio GM pašarais šerto gyvūno organo ar audinio pavyzdyje nebuvo rasta rekombinantinės DNR ar naujai susintetintų baltymų liekanų.

Išsamūs GM ir nemodifikuotų bulvių rūšių cheminės sudėties tyrimai parodė, kad, nežiūrint numatomų pakitimų maisto kokybinėje sudėtyje, GM bulvės esminio lygiavertiškumo principu buvo iš esmės lygiavertiškos tradicinėms bulvių rūšims (Catchpole. 2005).

Kiti išsamūs GM ir nemodifikuotų bulvių rūšyse randamų baltymų palyginimai (Aumaitre. 2004) atskleidė nemažus cheminės baltymų sudėties pokyčius būtent nemodifikuotų bulvių atvejais, lyginant su ženkliai mažiau nukrypimų baltymų sudėtyje genetinės inžinerijos pagalba modifikuotų bulvių atveju.

9.2. GMO poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai

1998 metų rugpjūčio mėnesį mitybos tyrinėtojo dr. Arpad Pusztai pastebėjimai dėl kai kurių jo atliekamų GM maisto saugos tyrimų sukėlė visuotinį Europos susirūpinimą.

Dr. Arpad Pusztai teigė, kad jo eksperimentuose naudojamoms žiurkėms, kurios buvo maitinamos genetiškai modifikuotomis, iš snieguolių ekspresuojančiomis lektiną (fitohemagliutininą) bulvėmis, nustatyta didelė žala gyvūnų imuninei sistemai, dėl kurios sulėtėjo žiurkių vystymasis. GM bulvėse sintetinamas lektinas yra toksiškas vabzdžiams, bestuburiams ir žinduoliams. Prieš paskelbiant gautus tyrimų rezultatus moksliniame leidinyje, apie juos buvo viešai pranešta vienoje iš televizijos laidų interviu, todėl JK politikai, daugelis vadovaujančių šios srities mokslininkų ir biotechnologinės kompanijos viešai kritikavo autorių. Kai pagaliau atlikti darbai buvo publikuoti leidinyje Lancet (Ewen ir Pusztai, 1999), įrodymų dėl žiurkių imuninei sistemai padarytos žalos ir dėl jos sulėtėjusio vystymosi nebuvo pakankamai.

Kita neseniai prasidėjusi diskusija dėl Monsanto pateiktų duomenų apie studiją, atliktą su trylikos savaičių amžiaus žiurkėmis maitintomis viena GM kukurūzų atmaina. Tyrimo pabaigoje, buvo nustatytas žiurkių inkstų svorio sumažėjimas. Monsanto pateiktus duomenis nagrinėjusios ES institucijos patiekė išvadas, kad stebėtas kiekybiškai mažas žiurkės inksto svorio sumažėjimas biologiniu požiūriu yra nereikšmingas, o matuoti svoriai atitiko priimtiną svorio svyravimų kontroliniuose gyvūnuose intervalą.

Nebuvo aptikta ir jokių molekulinių pakitimų atitinkamose organų sistemose, o visi kraujo biocheminiai rodikliai bei organų svorio dydžiai atitiko žiurkių ilgalaikių stebėjimų metu gautas normalias kontrolines vertes.

Trečia pagal dydį Japonų gamintojų kompanija Showa Denko K.K. taip pat sukėlė diskusijas GMO klausimu. Ginčus lėmė neteisingai žiniasklaidos pateikti duomenys, anot kurių Showa Denko K.K. gaminti GM kukurūzai sukėlė žmonių mirtis. Nors tokie teiginiai neturėjo jokio pagrindo, vis dėlto, maisto papildus gaminusi kompanija Showa Denko K.K. pakenkė žmonių sveikatai.

1989 metais Showa Denko K.K. JAV pradėjo prekiauti genetinės inžinerijos pagalba susintetintu maisto papildu su amino rūgštimi L – triptofanu. Šio konkretaus papildo gamybos metu į bakterijos DNR buvo įstatomas už triptofano kiekio padidinimąvatsakingas genas, kuris ir sąlygojo didesnę amino rūgšties L-triptofano išeigą. Praėjus keliems mėnesiams, biologinės inžinerijos papildas sukėlė keistos ligos (vadinamos EMS) epidemiją, kuri nusinešė 37 žmonių gyvybes ir sukėlė mažiausiai 1500 žmonių ilgalaikį invalidumą.

Kompanijai Showa Denko K.K. buvo priteista daugiau kaip 2 milijardai JAV dolerių žalos kompensacijų, kurias ji turėjo išmokėti nuo minėto maisto papildo nukentėjusiems 2000 žmonių.

Nors EMS ligos protrūkio dėl genetinės inžinerijos įrodymų nebuvo pateikta pakankamai, šio priežastinio ryšio nebuvo atsisakyta; daugelio ekspertų nuomone, ligą greičiausiai sukėlė tam tikros toksinės medžiagos, o nenumatytus pašalinius poveikius turėjo ir genetinės inžinerijos metodų panaudojimas triptofano gamybos procese.

Pagrindinė priežastis, kodėl iki dabar nerastas galutinis atsakymas į šiuos klausimus yra ta, kad visi įkalčiai Showa Denko K. K. kompanijos laboratorijoje buvo sunaikinti dar prieš ją apžiūrint.

Federalinės tarnybos FDA mokslininkai patvirtina, kad Showa Denko K. K. kompanijos veikloje naudojami moksliniai genetinės inžinerijos metodai galėjo sukelti EMS ligas. Nežiūrint konkretaus Showa Denko K. K. atvejo, valstybės valdymo institucijos 1992 metais paskelbė norinčios įrodyti, kad daugelio mokslininkų nuomone genetiškai modifikuoti maisto produktai nekelia didesnės rizikos, nei įprastas maistas. Remiantis tokiu pareiškimu, kiekvienas GM maisto produktas laikomas tokiu pat saugiu, kaip ir jo nemodifikuotas atitikmuo, jei nėra tam prieštaraujančių įrodymų (vienintelę išimtį sudaro maisto produktai, gaminami iš kelių rūšių augalų, plačiai žinomų kaip dažniausių alergijų sukėlėjai).

9.3. GMO sukeliamos alergijos

Su rinkoje augančiu GM augalų kiekiu proporcingai auga ir naujų baltymų kiekis žmonių maiste. Neatmetama galimybė, kad atskirais atvejais gali pasireikšti alerginės reakcijos naujai atsiradusiam baltymui. Tačiau negalima teigti, kad genetiškai modifikuotas maistas sukelia alergines reakcijas.

1993 metais tarptautinė kompanija Pioneer Hi-Bred International genetinės inžinerijos pagalba sukūrė sojos pupelės atmainą, kurios sudėtyje buvo papildomas Brazilijos riešuto genas, nors ir buvo žinoma, kad Brazilijos riešutai kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas. Biotechnologijos kompanija norėjo padidinti būtinos amino rūgšties metionino, kuris paprastai pridedamas naminių paukščių pašarui, norint pagerinti baltymo savybes, lygį. Deja, kompanijos Pioneer Hi-Bred International metioninu praturtintas baltymas tapo pagrindine Brazilijos riešuto alergijos priežastimi (Nordlee. 1996).

Tarptautinės kompanijos Pioneer Hi- Bred International atlikti GM sojos pupelių tyrimai atskleidė, kad šios sojų pupelės sukėlė imunologines reakcijas žmonėms, kurie buvo alergiški Brazilijos riešutui. Apsvarsčius tokius nepalankius rezultatus, biotechnologijos kompanija nutraukė tolimesnius GM sojos pupelių tyrimus bei sunaikino visą GM sojos pupelių medžiagą.

Nors šios studijos rezultatai parodė galimą GM maisto, įskaitant bet kurį naujai sukurto maisto produktą, riziką, manoma, kad tai įpareigojo didesnį dėmesį skirti vartotojo saugumo užtikrinimui visuomenėje bei maisto alergijų įprastiems maisto produktams atvejais taikomoms apsaugos priemonėms.

9.4. Publikacijų apie GMO saugumą apžvalga

Nors per pastaruosius 12 metų nebuvo užregistruota jokių rinkoje esančio GM maisto sukeltų pavojų, buvo publikuota apie 150 tokio maisto saugumą patvirtinančių studijų, Vartotojų teises ginančios organizacijos Ekologinės žemdirbystės asociacija (http://www.organicconsumers.org/) bei Greenpeace (http://www.greenpeace.org/) akcentavo galimą ilgalaikį GM maisto poveikį žmogaus sveikatai arba tvirtino, kad tokio GM pobūdžio rizika dar nėra pakankamai ištirta.

Preston (2004) duomenų bazėje ieškojo terminų, kurie asocijuotųsi su žinomomis augalų rūšių: kukurūzų, sojos pupelių, rapsų, medvilnės, bulvių, pomidorų ir žirnių modifikacijomis.

Preston išskyrė 42 publikacijas PubMed duomenų bazėje, kurios atitiko jo parinktus kriterijus. Daugelyje atrinktų publikacijų buvo nagrinėjamas GM pašarų poveikis naminiams gyvuliams: galvijams, kiaulėms ir naminiams paukščiams. Kai kurie nagrinėjo galimą poveikį žiurkėms ir pelėms, keletas – poveikį žuvims. Remiantis publikacijų santraukų tezėmis, 36 studijose nerasta jokio GM augalinių produktų poveikio pagal tyrinėtus kriterijus, todėl teisinga daryti išvadą, jog genetiškai modifikuoti ir nemodifikuoti produktai yra lygiaverčiai.

Keturiose studijose aprašytas teigiamas GM pašarų poveikis. Dvejose studijose buvo tyrinėti maisto kokybei gerinti skirti GM augalai. Neigiami poveikiai aprašyti keliose studijose, kurias 1998 ir 1999 metais publikavo dr. A. Pusztai.

Beveik 2/3 PubMed rastų straipsnių buvo publikuojami pradedant 2002 metais. Juose nagrinėtas GM augalų poveikis naminiams gyvuliams, siekta išaiškinti, ar spaudoje pasirodžiusios publikacijos dėl GM augalų keliamo pavojaus gyvulių pašarui atitinka tikrovę. Remiantis Preston (2004) atlikta apžvalga, nuo 2002 metų nebuvo užregistruota nei vieno neigiamo poveikio GM pašarais šertiems bandomųjų rūšių gyvūnams atvejo.

10. Rekomendacijos saugiam GMO naudojimui Lietuvoje:

Remiantis galimos rizikos ir naudos analize, nustatyti nacionalinius, su GMO technologijos naudojimu siejamus interesus;

Paruošti nacionalinės GMO technologijos naudojimo politikos gaires;

Lietuvos kompetentingoms institucijoms laikytis nacionalinės GMO technologijos naudojimo politikos ES;

Stengtis naudoti tokius GM augalus, kurie atsparūs klimato kaitos pokyčiams, panaudojant atsinaujinančius energijos resursus biokuro gamyboje;

Pasiūlymai dėl GMO panaudojimo turėtų būti vertinami remiantis tikslia moksline analize, vengiant politinių sumetimų ir emocijų poveikio;

Sukurti efektyvią GMO galimų poveikių žmogaus sveikatai ir aplinkai kontrolės sistemą;

Lietuva neturėtų atsiriboti nuo pasaulinių pasiekimų GMO srityje. Šiandien Lietuva pirmauja genetiškai modifikuotų mikroorganizmų panaudojimo žmonių sveikatos apsaugos, diagnostikos bei biotechnologinių įrankių kūrimo srityse. Vykdant Lietuvos vyriausybės 2006 metų nutarimą dėl Aukštųjų technologijų vystymo, reikia atsižvelgti į pasaulinį saugaus genetiškai modifikuotų augalų panaudojimą Lietuvos žemės ūkio bei pramonės reikmėms tenkinti. Lietuva turėtų siekti išlaikyti savo GMO lyderio poziciją tarp Baltijos šalių;

Visuomenei teikti nešališką informaciją apie GMO;

Naudojant GMO technologiją, atsižvelgti į vartotojų poreikius;

Lietuvos atsakingos vyriausybinės institucijos bei mokslo bendruomenė turėtų aktyviai bendrauti su vietinėmis nevyriausybinėmis ir visuomeninėmis aplinkosaugos srityje dirbančiomis organizacijomis.

11. Išvados

Šiuo metu dar nėra tiksliai žinoma genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo rizikos prigimtis ir mastai. Todėl ją reikia vertinti kiekvienu atskiru atveju. Norint įvertinti riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai, būtina nustatyti rizikos vertinimo kriterijus.

Žinant, jog genetiškai modifikuotuose organizmuose yra svetimo organizmo DNR, reikia suvokti GMO riziką, nes nėra žinoma kaip toks organizmas elgsis natūralioje gamtoje, kaip jis paveiks organizmo DNR ar jo fenotipą.

Atvejai, kuomet GMO produktai galimai buvo žalingi, visame pasaulyje suformavo visuomenės nuomonę, jog GMO produktai yra nesaugūs.

Šiuo metu yra atliekama daugelis tyrimų, kurių rezultatai rodo, jog GMO produktai yra lygiaverčiai natūraliems produktams ir nesukelia neigiamo poveikio žmogaus sveikatai ar aplinkai. Bet nepaisant to, reikia nuodugniai ištirti ir reglamentuoti sukurtą GMO produktą prieš išleidžiant jį į rinką.

12. Informacjos šaltiniai

Dr. Danutė Biatiuškaitė, Genetiškai modifikuoti organizmai, VDU, 2007m, Kaunas

Algimantas Paulauskas, Genetiškai modifikuoti organizmai, Petro ofsetas, 2004m, Vilnius

http://bioetika.sam.lt/index.php?1449160722

Genetiškai modifikuoti organizmai gamtoje ir mūsų gyvenime, Vilniaus gamtos apsaugos draugija, 2002m, Vilnius

Prof.dr. A. Paulauskas, J. Radzijevskaja, J. Žukauskienė, Genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų kūrimui ir apgalvotam išleidimui į aplinką naudojamų procedūrų vadovas, Petro Ofsetas, 2009m, Vilnius, ISBN 978-9955-608-65-3

L. Grinius, D. Matulis, S. Serva, D. Misiūnas, R. Valiokas, Modernios biotechnologijos saugaus naudojimo ir vystymo perspektyvos Lietuvoje, 2007m, Vilnius, ISBN 978-9955-668-98-5

Leave a Comment