Lenkijos virtuvė

LENKIJA
PAŠNEKESYS POZNANĖJE
Kai svečiai Iš Vokietijos Poznanės gastronomijos technikumo direktorių paklausė, kuo gali pasigirti lenkų virtuvė, jis atsakė:
– Mūsų valgiams būdingas truputį rūgštokas skonis. Be
to, jie labai sotūs. Iš esmės mūsų virtuvė gimininga rusiškai.
Mūsų patiekalai brangesni, negu vokiečių, nes mes daugiau
vartojame grietinės ir sviesto, taip pat daugiau mėsos, kurią, /
be kita ko, labiau mėgstame keptą, negu virtą.
— O kaip vadinasi jūsų tautiniai valgiai?
– Bigosas, fliakai, barščiai.
— Ir karpis lenkiškame padaže?
– Tikri lenkiški valgiai turbūt yra juka su kukuliais bei
džiovintais vaisiais ir pyragėliai su aguonomis.
Paukščio kogalvių juuka
Vienos žąsies arba dviejų ančių kogalviai (atliekos), įvairių prieskoninių žalumynų, 125 g džiovintų slyvų, 125 g džiovintų obuolių, l—2 džiovintos kriaušės, 30 g cukraus, 2 cm ilgio cinamono lazdelė, gvazdikėlis, 10 g miltų, % l kraujo (žąsies arba anties), šaukštas acto, l’At l vandens, druskos, mairūnų.
Kogalviai užpilami vandeniu, pasūdomi ir išverdami ant mažos ugnies. Džiovinti vaisiai užpilami ‘/- l vandens ir kartu su prieskoniais bei cukrumi išverdami. Paskui vaisiai sumaišomi su kogalviais. Vaisių nuoviras ir sultinys (po lygiai vieno ir kito — iš viso 3/4 1) sumaišomi su miltais bei krrauju, ir šiuo mišiniu užpilami kogalviai. Sriuba uždaroma cukrumi, druska, actu, mairūnu ir pamažu užvirinama, kad nesutrauktų kraujo. Juka į stalą paduodama su makaronų gaminiais, miltų ar bulvių kukuliais.
Kiškienos paštetas
Kiškio krūtinėlė ir kogalviai, 300 g lašiniukų, 200 g kiaulės kepenų, 3 kiaušiniai, 2 riekelės pyrago, ga

alvutė svogūno, lauro
19K
lapelis, 4-5 grūdeliai juodųjų pipirų, 2—3 džiovinti grybai, druskos, pipirų, muskato riešuto, šaukštas taukų, maltų džiūvėsėlių, 100 g lašiniukų.
Paruošta mėsa užpilama trupučiu vandens ir kartu su virtais supjaustytais grybais, svogūnu, lauro lapeliu bei keletu grūdelių juodųjų pipirų uždengus ištroškinama. Baigiant troškinti sudedami kiškio kogalviai ir kiaulės kepenys. Iš suminkštėjusios mėsos išimami visi kaulai. Pyrago riekelės sumirkomos padaže, kuriame troškinosi mėsa, ir nuspaudžiamos. Mėsa supiaustoma gabalais ir kartu su pyragu bei svogūnais 2—3 kartus permalama mėsamale. } larša imušami kiaušiniai, įberiama druskos, pipirų, žiupsnelis muskato riešuto, supilamas padažas, kuriame troškinosi mėsa, ir viskas gerai sumaišoma. Forma ištepama taukais, išnarstoma džiūvėsėliais. Lašiniukai supiaustomi juostelėmis ir sukiojami ant formos dugno. Paskui į ją sukrečiama paruošta masė. Pasietas kepamas vidutinio karštumo orkaitėje, kol jo paviršiuje pasirodo riebalai. Tuomet foorma iš orkaitės ištraukiama, atvėsinama, paštetas atsargiai išimamas, supiaus-tomas plonomis riekelėmis ir į stalą paduodamas šaltas.
Šernienos kepsnys
l kg riebios Šernienos, 50 g lašiniukų, mairūno, 35 g riebalų, 20 g pomidorų pastos, stiklinė raudonojo vyno, pipirų, prieskoninių žalumynų uždarui, 2 galvutės svogūnų, 2 lauro lapeliai, 4 grūdeliai juodųjų pipirų, ‘A? stiklinės acto, 2 stiklinės vandens, druskos.
Pasūdytas vanduo pavirinamas su stambiai supiaustytais svogūnais, prieskoniniais žalumynais, lauro lapeliu ir pipirų grūdeliais, įpilama acto. Išviręs marinatas nukeliamas nuo ugnies ir atšaldomas.
Nuo troškinimui skirto Šernienos gabalo nulupama oda, nuimama plėvės ir riebalų perteklius. Mė
ėsa užpilama marinatu ir jame 2 dienas palaikoma, kartkartėmis apvartant, kad iš visų pusių gerai išsimarinuotų. Paskui mėsa iš marinato ištraukiama, prismaigstoma mairūnu apibarstytų lašiniukų juostelių ir keptuvėje smarkiai įkaitintuose riebaluose iš visų pusių vienodai apkepinama. Paskui įdedama į troškinimui skirtą indą, įpilama vandens, sudedami iš marinato išgriebti prieskoniai. Kepsnys troškinamas ant mažos ugnies 2′ :• vai., kol suminkštėja. Paskui mėsa išimama ir supiaustoma l cm storio gabalais. Šie iš eilės, kaip buvo pjaustyti (kad gabalas atrodytų sveikas], vėl sudedami į ta patį indą ir užpilami per sietą pertrintu, pomidorų pasta bei vynu uždarytu verdančiu padažu. J stalą kepsnys paduodamas su virtomis bulvėmis. Skiriama 5 porcijoms.

Kapusta červona — raudonųjų kopūstų salotos
250 g raudongužių kopūstų, grietinės, krienų, aliejaus, citrina, cukraus, druskos, pipirų.
Kopūstai supiauGtomi plonomis juostelėmis, keletai sekundžių sudedami į vei dantį vandenį, paskui išverčiami į graibštą ir apipilami šaltu vandeniu. Vandeniui nutekėjus, sumaišomi su kitais, atskirai sumaišytais produktais. Paruoštos salotos truputį palaikomos, atšaldomos šaldytuve ir paduodamos valgyti.
Krienų uždaras
2 šaukštai marinuotų bruknių, nepilnas šaukštas krienų. Bruknės sumaišomos su krienais (pagal skonį). Tai puikus paukštienos ir veršienos uždaras.
Kiauliena aštriame padaže
500 g kiaulienos, druskos, 3 grūdeliai pipirų, galvutė svogūno, lauro lapelis, 4 šaukštai miltų, šaukštas pomidorų tyrės, šaukštas garstyčių, raugintas agurkas.
Kiauliena supjaustoma kubeliais, užpilama !’/•_• l šalto vandens ir kartu su prieskoniais, supiaustytais svogūnais ir lauro lapeliu verdama, ko

ol suminkštėja. Į truputyje šalto sultinio išleistus, ant ugnies kaitinamus miltus nuolat maišant supilamas visas perkoštas sultinys. Skysčio perteklių nuvirinus, padažas nukeliamas nuo ugnies, uždaromas pomidorų tyre bei garstyčiomis ir sumaišomas su kubeliais supiaustytais raugintais agurkais. Mėsa sudedama i šį padažą ir paduodama valgyti su viltomis bulvėmis.
Krienų užpilas
100 g krienų, 50 g sviesto, H) g miltų, ‘/4 l mėsos sultinio, 200 g grietinės, 2 tryniai, druskos, cukraus, acto.
Krienai nuplaunami, nuskutami, sutarkuojami ir apšlaksto-. mi actu. Į įkaitintą sviesta suberiami miltai, įpilama mėsos sultinio, ir viskas viena kartą užvirinama. } padažą sukrečiami paruošti krjenai, sudedama grietine, įberiama cukraus ir druskos, įpilama acto, suleidžiami tryniai, ir viskas gerai išmaišoma, .lokiu būdu nevirinama!
Šis užpilas, patiekiamas prie virtos mėsos (jautienos) arba
virtos žuvies.
SKANIAU U2 VISKĄ
Paklauskite Varšuvos restorano vyriausiąjį virėją, koks valgis skaniausias, ir jis negalvodamas atsakys: „Silkė!”
Reikia būti tikru lenku, kad iš tikrųjų mėgtum silkę. Tik, žinoma, tinkamai paruoštą — su sėmenų aliejumi ir daugybe
svogūnų.
Prie silkės, kuri dažnai prieš pietus paduodama kaip užkandis, malonu išgerti taurelę ,,Vyborova” degtinės. Galima sakyti, kad dar XIV amžiuje Lenkijoje vienu metu pasirodžiusi silkė ir degtinė yra istorinis atsitiktinumas. Tačiau nuo tada jos neišskiriamos. Lenkijoje jau taip įprasta, kad prie silkės visada paduodama degtinė, o prie degtinės — silkė!
Silkė su grietine
4 šviežios silkės, ‘/« l pieno, taurelė baltojo vyno, 2 šaukštai vyno acto, galvutė sv
vogūno, skiltelė česnako, šaukštelis garstyčių, 2 tryniai,- 2 šaukštai grietinės, šaukštelis maltų raudonųjų pipirų, 6 grūdeliai juodųjų pipirų.
Silkės nuvalomos, perplaunamos išilgai pusiau, l—2 vai. pamirkomos piene, paskui gerai apsausinamos. Marinatui sumaišoma vynas ir vyno actas, suberiami svogūno ir česnako griežinėliai, pipirai ir druska. Viskas pavirinama. Į šį marinatą sudedamos silkės, įpilama truputį karšto vandens, kad skystis silkes apsemtų, ir viskas 7 min.” pavirinama. Paskui silkės išimamos, o likęs sultinys perkošiamas, ataušinamas ir uždaromas tryniais, grietine, garstyčiomis bei- raudonaisiais pipirais. Silkės gautu padažu užpilamos ir šaltos paduodamos į stalą.
Virtos bulvės su svogūnais ir grietine
Vz l tirštos grietinės, 2 didelės galvutės svogūnų, šaukštelis cukraus, pagal skonį druskos ir pipirų.
Svogūnai supjaustomi, apipilami grietine, įberiama druskos, cukraus ir pipirų. Padažas lh vai. palaikomas, paskui paduodamas prie virtų bulvių. Skiriama 2—3 porcijoms.
Mišrios salotos
500 g pomidorų, 2 rauginti agurkai, 2 švieži agurkai, 2 galvutės svogūnų, 2 kietai virti kiaušiniai, 2 šaukštai smulkiai supjaustytų krapų, 2—3 šaukštai aliejaus, žiupsnelis cukraus, druskos. Visi produktai supiaustomi smulkiais griežinėliais ir sudedami sluoksniais: pomidorai, švieži agurkai, kiaušiniai, rauginti agurkai, svogūnai. Kiekvienas sluoksnis truputį pasūdomas ir šiek tiek pabarstomas cukrumi. Salotos apipilamos aliejumi ir apibarstomos krapais.
ŠIANDIEN MES TURIME FLIAKŲ
Kai varšuviečiai nori pavalgyti kaip „lenkų karaliai”, jie eina į restoraną, kuris skelbia: „Šiandien mes turime fliakų”. Kai kurie eina į ,,Flis” restoraną, kuriame šis patiekalas gaminamas specialiai. Kas kartą jo paragauja, paskui nesistebi, kad prie „Plis” restorano dažnokai nutįsta eilutė.
Varšuvietiški fliakai — skrandis
l kg galvijų skrandžio, 400 g daržovių, 500 g jautienos kaulų, 60 g riebalų, 30 g miltų, muskato riešuto, raudonųjų ir juodųjų pipirų, imbiero, mairūno, druskos, 50 g Tilžės arba šveicarų sūrio.
Skrandis peiliu gerai nuskutamas, keletą kartų perplaunamas šiltame vandenyje, nutrinamas druska bei šepečiu ir dar kartą perplaunamas. Paskui 2—3 kartus užpilamas šaltu vandeniu, užvirinamas, nukošiamas ir vėl perliejamas šaltu vandeniu. Daržovės nuplaunamos. Kaulai taip pat nuplaunami ir užpilami šaltu vandeniu. Iš jų išverdamas sultinys. ‘A> l sultinio nupilama, o į likusį sudedamas skrandis. Jis verdamas maždaug 4 vai., kol suminkštėja. Baigiant virti sudedama pusė daržovių. Likusios daržovės supiaustomos šiaudeliais, suberia-mos į ištirpintus riebalus, įpilama ‘/» l vandens, puodas uždengiamas dangčiu. Verdama, kol daržovės suminkštėja. 30 g ištirpintų riebalų pakepinami miltai. Kai jie pasidaro šviesiai auksinės spalvos, išmaišomi, praskiedžiami šaltu sultiniu ir užvirinami. Išviręs skrandis nukeliamas nuo ugnies, sultinyje atšaldomas, paskui išgriebiamas, supiaustomas plonomis juostelėmis ir sudedamas į paruoštą padažą. Kartu sukrečiamos daržovės (mišinys turi būti kaip sriuba). Viskas pasūdomą, pagal skonį uždaroma pipirais ir muskato riešutu, supilstoma į sriubos lėkštes ir paduodama į stalą. Atskirai patiekiama tarkuoto sūrio, raudonųjų pipirų, malto imbiero ir mairūnų.
Pulpetai — kukuliai
100 g jautienos lajaus, kiaušinis, šaukštas tarkuoto sužiedėjusio pyrago, šaukštas sultinio, ‘petražolių lapelių ir krapų.

Lajus sumalamas mėsamale ir dubenyje ištrinamas su džiūvėsėliais. Į masę įmušamas kiaušinis, ir viskas gerai suminko-ma (jei reikia, įpilama sultinio). Įberiama petražolių ir krapų. Iš tešlos padaromi graikinio riešuto dydžio kukuliai, kurie pa-voliojami miltuose, suleidžiami į verdantį vandenį, 5′ min. paverdami, paskui išgriebiami, nusausinami ir sudedami į sriubą.
Kapustniakas — raugintų kopūstų sriuba
300 g rūkytos arba šviežios kiaulienos (šonkauliukų arba galvos), prieskoninių žalumynų sriubai, 2—3 šaukštai džiovintų grybų, 300 g raugintų kopūstų, svogūno galvutė, druskos, .šaukštas margarino arba smulkiai supiaustytų lašiniukų, šaukštas miltų.
Mėsa ir grybai užpilami l’A l vandens ir išverdami. Baigiant virti suberiami smulkiai supiaustyti prieskoniniai žalumynai sriubai. Rauginti kopūstai smulkiai supiaustomi, užpilami trupučiu vandens ir ištroškinami. Mėsos sultinys perkošiamas per sietą ir užpilamas ant kopūstų. Lašiniukai supiaustomi kubeliais. Svogūnai smulkiai supiaustomi ir truputį pakepinami, paskui įberiama miltų, viskas dar pakepinama ir supilama į sriubą. Prieskoniniai žalumynai ir grybai supiaustomi siauromis juostelėmis ir taip pat suberiami į sriubą. Kapustniakas valgomas su virtomis, truputį paspirgintais lašiniukais apipiltomis bulvėmis (lašiniukai supiaustomi kubeliais).
KOŠĖ — VIENAS MĖGSTAMIAUSIŲ VALGIŲ
Senovėje lenkai sakydavo: „Be košės valgis — ne valgis”. Žinoma, jie košės dabar kasdien nebevalgo, bet vis dėlto yra patiekalų, kuriuos jie valgo tik su koše. Pavyzdžiui, kalakuto kepsnys arba jautienos vyniotinis su grietinės padažu.
Kruopos puikiausiai tinka prie keptos mėsos ir lenkiškų padažų, kuriuose, kaip rašoma vienoje senoje lenkų kulinarijos knygoje, „visoks valgis turi plaukti”. Lenkai mėgsta padažus: geltonąjį — su šafranu, juodąjį — su džiovintomis slyvomis, raudonąjį — iš vyšnių sulčių, pilkąjį — su tarkuotais svogūnais ir daugelį kitų.
Lenkiška perlinių kruopų sriuba
200 g perlinių kruopų, prieskoninių žalumynų sriubai, svogūno galvutė, 2 šaukštai džiovintų grybų, šaukštas sviesto, 2—3 tryniai, ‘A stiklinės grietinės arba jogurto, 2’A l mėsos sultinio, 2—3 šaukštai citrinos sulčių, druskos.
Perlinės kruopos išverdamos vandenyje ir nukošiamos. Daržovės nuvalomos, smulkiai supiaustomos ir sudedamos į mėsos sultinį. Svogūnai ir grybai supiaustomi griežinėliais (džiovinti grybai išverdami), truputį pakepinami svieste ir sudedami į sultinį. Tryniai išsukami su grietine, sumaišomi su trupučiu sultinio ir supilami į nuo ugnies nukeltą sriubą. Supilamos perlinės kruopos. Sriuba dar kartą pakaitinama, bet nevirinama, pagardinama citrinos sultimis bei druska ir karšta paduodama į stalą.
Kulebiaka
Tešlai: 350 g miltų, 20 g mielių, 50 g sviesto arba margarino, 150 g riebalų, ‘/2 stiklinės pieno, cukraus, druskos, 2 kiaušiniai.
Įdarui: 350 g baltagūžių kopūstų, 350 g raugintų kopūstų, 350 g kiaulienos arba kumpio, ‘A> galvutės svogūno, 30 g riebalų, pipirų, druskos.
4 šaukštai miltų išmaišomi su trupučiu vandens, j juos sudedamos mielės, įberiamas žiupsnelis cukraus, viskas sumaišoma ir pastatoma šiltai, kad pakiltų. Į pakilusį įmaišalą supilami likusieji miltai, įmušamas kiaušinis, suleidžiamas trynys, įberiama druskos. Tešla minkoma, kol atsiranda pūslelių. Sviestas ištirpinamas, atvėsinamas ir supilamas į tešlą. Ši dar keletą minučių paminkoma, paskui apibarstoma miltais ir pastatoma šiltai, kad pakiltų. Iš pakilusios tešlos ant miltais pabarstytos lentos greitai iškočiojamas ‘/2 cm storio stačiakampis lakštas. Ant jo viduiio sukrečiamas įdaras (žr. žemiau), užlenkiami kraštai. Paruošta kulebiaka įdedama į sviestu išteptą, miltais išbarstytą keptuvę, būtinai aptepama kiaušinio baltymu ir orkaitėje iškepama. Po valandos iš orkaitės ištraukiama ir supiaus-toma porcijomis.
Prie jos paduodamas tirpytas sviestas arba pomidorų užpilas.
Įdaras paruošiamas šitaip. Rauginti ir švieži kopūstai išverdami pasūdytame vandenyje, išverčiami į graibštą ir, nutekėjus vandeniui, permalami mėsamale. Svogūnas supjaustomas griežinėliais, truputį pakepinamas, į jį sukrečiami kopūstai, ir viskas patroškinama. Paruošta masė iš keptuvės išverčiama, pasūdomą, papipirinama ir gerai sumaišoma su smulkiai supiaus-tyta mėsa.
MEDŽIOTOJŲ KLUBE „KREKICHA”
Poznanėje yra medžiotojų klubas, kuris vadinasi „Krekicha”. Į jį priimami tik prisiekę medžiotojai. Šiame klube b i g o-

s a s — mėgstamiausias valgis. Kaip tik juo klubas ir garsėja. Visoje Lenkijoje nedaug tėra virėjų, mokančių kaip reikiant pagaminti bigosą.
Bigosas
750 g raugintų kopūstų, 750 g baltagūžių kopūstų, 400 g kiaulienos, 200 g veršienos (be kaulų), 200 g rūkytos dešros, l—2 šaukštai margarino, druskos, pipirų, 2 lauro lapeliai, 30 g džiovintų grybų, svogūno galvutė, 2 šaukštai slyvų džemo, Va stiklinės vyno.
Svogūnas supiaustomas ir puode truputį pakepinamas su riebalais. Paskui sudedama kiauliena. Viskas troškinama, kol mėsa pusiau suminkštėja. Tada ji ištraukiama ir supiaustoma kubeliais. Kopūstai smulkiai supiaustomi, pasūdomi, supilami į verdantį vandenį ir išverdami. Į kopūstus sudedama veršiena, ir viskas troškinama, kol mėsa suminkštėja. Į trečią puodą sukrečiami rauginti kopūstai, pridedama grybų, įmetamas lauro lapelis, viskas užpilama šaltu vandeniu, uždengiama dangčiu ir verdama ant mažos ugnies. Kai mėsa pusiau išverda, visi produktai sukrečiami į vieną puodą, kartu sudedama smulkiai supiaustyta dešra, slyvų džemas, įberiama pipirų ir druskos. Viskas gerai išmaišoma ir verdama ant mažos ugnies, kol produktai suminkštėja. Bigosas neturi būti labai skystas, todėl skysčio perteklius nuvirinamas. Paskui patiekalas nukeliamas nuo ugnies ir, įpylus vyno, gerai išmaišomas. Į bigosą galima įdėti paukštienos, žvėrienos, jautienos. Kuo įvairesnė mėsa, tuo bigosas skanesnis. Skiriama 4—6 porcijoms.
Į bigosą tinka įdėti grybų, prieskoninių -šaknų ir įpilti truputį maderos. Pagal aukščiau nurodytą receptą pagamintą bigosą šaltoje vietoje galima išlaikyti keletą savaičių. Nuo seno šis patiekalas buvo laikomas žiemos metui nepakeičiamu. JĮ tereikia kartkartėmis truputį pašildyti.
DU GRYBAI Į BARSČIUS PER DAUG
Tai posakis, kurį turbūt reikia paaiškinti. „Du grybai į barščius per daug”, vadinasi — gero po truputį, ^
Reikia atminti, kad uždarui į barščius pakanka įmesti vieną grybą. Tačiau dabartinės šeimininkės ne tokios taupios, kaip jų senelės — į barščius jos deda kur kas daugiau, negu du grybus.
Barščiai su auselėmis
Sultiniui: l1/? kg raudonųjų burokėlių, 750 g jautienos, prieskoninių žalumynų sriubai, druskos, truputis cukraus, riekelė ruginės duonos.
Tešlai: Vii stiklinės miltų, vandens.
Įdarui: virtos mėsos, svogūno galvutė, šaukštas riebalų, 2—3 šaukštai sultinio, druskos, pipirų arba 100 g grybų, 20 g smulkiai supiaustytų svogūnų, 30 g riebalų, druskos, pipirų, kiaušinio baltymas, 10 g sutrintų džiūvėsėlių.
750 g raudonųjų burokėlių nuplaunama, supiaustoma dalimis, sudedama j molinę puodynę kartu su ruginės duonos riekele, viskas užpilama drungnu vandeniu, pridengiama sietu ir savaitei pastatoma tamsion vieton, kad jrūgtų. Tą dieną, kai bus verdami barščiai, su prieskoniniais žalumynais išverdamą mėsa. Taip pat išverdami burokine tarka sutarkuoti burokėliai. Paskui jie nukeliami nuo ugnies ir nukošiami. Nuoviras uždengiamas dangčiu ir valanda palaikomas. Paskui į jį supilamas perkoštas mėsos sultinys ir burokėlių gira, įberiama druskos ir cukraus.
„Auselėms” užminkoma kieta tešla, iš jos iškočiojamas plonas lakštas, kuris supiaustomas kvadratais. Ant kiekvieno jų uždedama įdaro, kraštai apspaudžiami taip, kad pasidarytų tri kampės „auselės”. Jos sudedamos į truputį pasūdytą verdantį vandenį ir išverdamos. Išvirusios ,,auselės” išgriebiamos ir sudedamos į barščius.
„Auselių” Įdarui virta mėsa sumalama mėsamale. Svogūnai smulkiai supjaustomi ir pakepinami keptuvėje. Į juos sudedama mėsa, įberiama pipirų, ir viskas keletą minučių patroškinama. Kad mėsa būtų švelnesnė, baigiant troškinti įpilama 2—3 šaukštai sultinio. Galima paruošti ir kitokį įdarą, pavyzdžiui, grybų. Tuomet smulkiai supiaustytas svogūnas pakepinamas riebaluose, sumaišomas su nuvalytais, smulkiai supiaustytais grybais, viskas patroškinama: pagardinama druska bei pipirais, įberiama 10 g maltų džiūvėsėlių, sudedamas baltymas ir vėl gerai
KARPIO GALVA
Leopoldas Kompertas rašo, kad karpio galva jau senovėje būdavo paduodama į šventinį stalą: „Debora atnešė dubenį su žuvimi ir pastatė į| priešais savo tėvą, bet, Šiam dar nespėjus įsidėti gabaliuko, ji pagriebė jaunojo Rabinero lėkštelę ir į ją Įvertė patį didžiausią gabalą — karpio galvą, kuri plaukiojo pipirų padalė”. Kodėl Debora Šitaip pasielgė? Mielas skaitytojau, jei tu Šito paklausi lenką, tai pasirodysi esąs neišmanėlis. Karpio galva — tai valgis, kuriuo vaisinamas tik labiau-siai vertinamas ir gerbiamas žmogus. Tai gali būti tėvas ar motina, gali būti prie stalo sėdintis svečias, kuriam reiškiama ypač didelė pagarba.
Lenkiškai pagamintas karpis
Vidutinio dydžio karpis, 2 šaukštai acto. galvutė svogūno, 1—2 morkos, lauro lapelis, petražolės šaknelė, gabaliukas saliero Šaknelės, citrinos žievelė, 3 grūdeliai juodųjų pipirų, 2 gvazdikėliai, ‘h i juodo alaus, po 30 g razinų ir migdolu, 50 g džiūvėsėlių [susmulkinto meduolio), V: stiklinės raudonojo vyno.
Karpis supiaustomas porcijomis ir užpilamas actu. Kartu sudedamas supiaustytas svogūnas, įberiama druskos, pipirų. Siame marinate karpis ]li vai. palaikomas. Daržovės smulkiai su-piaustomos, kartu su prieskoniais sudedamos į puodą, užpilamos Vs I pasūdyto vandens, pastatomos ant ugnies ir 40 min. paverdarnos, o paskui per sietą nukošiamos. Į puodą su daržovių nuoviru supilamas alus, suberiami džiūvėsėliai bei kapoti migdolai, ir viskas užvirinama. Į šį nuovirą sudedami karpio gabalai, viskas dar 15—20 min. paverdama ant labai mažos ugnies. Baigiant virti, galima įpilti raudonojo vyno. Karpis į stalą paduodamas su virtomis bulvėmis.
TORUNĖS KATARINKOS
Toninės meduoliai tiek anksčiau buvo, liek ir dabar yra labai populiarūs. Į Lenkiją atvažiavę turistai su malonumu jais smaguriauja. Katarinkos — viena Slų meduolių rūšis. Iš kur kilo jų pavadinimas? Pasakojama, jog kartą vienas įsimylėjęs kepėjas Iš teSlos padarė dvi Širdeles, sujungė jas žiedu ir padovanojo savo mylimajai — gražiajai Katarinai.
Toninės meduoliai
2 kg miltų. Va l medaus, truputis cinamono, citrinos žievelė, 6 gvazdikėliai, ant peilio galo kardamono, 60 g šviežio arba lydyto sviesto, 20 g geriamosios sodos, taurelė romo, 3 kiaušiniai, 300 g cukraus, 30 g migdolų.
Pusė miltų suberiamą ant lentos, juose padaroma duobutė, į ją supilamas pakaitintas, su cinamonu, citrinos žievele, gvazdikėliais bei kardamonu sumaišytas medus. Užmaišoma tešla. Į dar šiltą tešlą sudedamas sviestas ir tuoj pat viskas gerai išminkoma. Soda ištirpinama taurelėje romo ir supilama į tešlą. 300 g cukraus sumaišoma su išplaktais kiaušiniais ir taip pat supilama į tešlą. Paskui į ją pamažu suberiami likusieji miltai. Tešla minkoma ne trumpiau kaip valandą. Paskui ji įdedama j sviestuišteformą, peiliu sulyginus paviršių, uždengiama dangčiu ir savaitei pastatoma sausoje vėsioje vietoje. Išlaikyta tešla kepama vidutinio karštumo orkaitėje. Iškepęs meduolis suvyniojamas į drobinę servetėlę ir dar dvi savaites palaikomas. Prieš kepant meduolį galima apibarstyti sugrūstais migdolais.
Aguonainis
250 g aguonų, Vi l pasaldyto vandens arba pieno, 50 g smulkiųjų vynuogių arba razinų, 50 g riešutų, 15 g cukatų, ‘iš taurelės romo, pyrago riekelių arba džiūvėsėlių.
Aguonos užpilamos verdančiu pasaldytu vandeniu arba pasaldytu pienu, kad pasidarytų tąsi masė. Į šią masę suberiamą razinos, riešutai ir susmulkintos cukatos, įpilama taurelė romo. Stiklinio indo dugnas išklojamas karštame pasaldytame vandenyje arba piene suvilgytomis pyra„o riekelėmis arba džiūvėsėliais. Ant jų užkrečiamas storas sluoksnis aguonų masės, paskui vėl uždedama džiūvėsėlių ir t. t. Viršutinis sluoksnis turi būti aguonų masės.
Patiekalas ilgesniam laikui pastatomas į šaltą vietą. Prieš duodant j stalą, aguonainis papuošiamas migdolo puselėmis arba šokoladiniais pinigėliais.

Leave a Comment