Amerikiečių nacionalinė virtuvė

AMERIKIEČIŲ NACIONALINIAI VALGIAI

20-to amžiaus pradžioje prasidėjo iš principo nauja amerikiečių kulinarijos
raida.
Labiausiai tas procesas pasijautė po pirmo pasaulinio karo.
20-tas amžius Amerikoje pasižymėjo ypatingai didele žmonių migracija į šią
šalį. Ir visuose išsivysčiusiuose Amerikos pramoniniuose miestuose iškilo
uždavinys greito ir nenutrūkstamo aptarnavimo, maitinimo srityje, žmonių
masėms. Tuo labiau maisto tiekimas praktiškai buvo reikalingas ištisą parą:
pietų prtraukoms, kai dirbama buvo dviem, trim pamainom. Šios sąlygos labai
įtakojo ir paliko sąvitą braižą amerikiečių kulinarijoje. Tuo metu, kai
kaimo vietovės mažėjo, o miestai plėtėsi, labai sumažėjo produktų, kuriuos
tiekdavo kaimo vietovės. Tai laabai atsiliepė valgių specifikai, kuria
pasižymėjo nacionalinė amerikiečių virtuvė, kuriai buvo būdinga didesnis
produktų kiekis, bei reikalinga daugiau laiko gaminimui. Senoji restoraninė
virtuvė, kuri buvo pritaikyta ponų aptarnavimui, nebegalėjo aprūpinti
didžiųjų naujų gyventojų masių paruoštais maisto patiekalais, nes virtuvės
įranga nabeatitiko kulinarinių-techninių standartų. Rasti išeitį iš
padėties padėjo tik tai, kad reikėjo imtis gerokai supaprastintos, bet
greitos, pigios, griežtai standartinės serijinės maisto gamybos. Nauja
kryptis amerikiečių kulinarijoje, buvo pavadinta racionalia. JAV tai
prasidėjo dar 19-amžiaus pradžioje, ir iš ten pasklido į išsivysčiusias
Europos šalis. Tokio maisto gaminimo esmė buvo tokia, kad paagal žaliavas ir
gaminimo principus, maistas turėjo būti lengavai gaminamas ir į jo sudėtį
įeiti pusfabrikačiai, sukomplektuoti taip, kad juos valgyti galima būtų
šaltus arba lengvai pašildytus. Taip buvo atrasta sprendimo išeitis- tai
buvo greitas ir minimumą išlaidų reikalujantis didžiųjų žmonių masių
aprūpinimas maisto produktais.
Racionalioje amerikiečių vi

irtuvėje pagrindiniais produktais tapo:
konservai, dešriniai gaminiai, sumuštiniai ir paruošti gėrimai(dažniausiai
šalti):viskis, alus, kokteiliai, sultys.Ir tik kai kurie karšti greito
paruošimo patikalai, patogūs dėl standartinių porcijų ir kainų, įeidavo į
valgiaraščio menių, tai: kotletai, sardelės, kiaušinienė ir kava. Arbata,
kuri reikalavo įpatingo užplykimo ir ilgesnio paruošimo nebepatekdavo į
tuos greito paruošimo patieklų standartus, o jei ir būdavo ruošiama, tai
būdavo labai prastos kokybės, todėl greitai buvo išstumta iš raciono. Taip
ir daugelis produktų, kurie nebeatitiko naujųjų standarų buvo išstumti iš
valgiaraščių. Taip po truputi buvo užmiršti senieji nacionaliniai
amerikiečių patiekalai.
Einant laikui maisto gaminimo taisyklės nebebuvo tokios griežto, tačiau JAV
vis daugėjo ir tapdavo populiarios tos nacionalinės virtuvės, kurios savo
meniu turėdavo patiekalų, kurie pagal savo standartus galėjo konkuruoti su
racionaliaja virtuvę dėl gaminimo ir žaliavų pigumo.

Konkurujančių nacionalinių virtuvių sąraše pirmąją vietą užemė italų
virtuvė- suu savo įžymiaja pica, makaronų patiekalais(spageti, makaronai,
vermišelis, revioli..), taip pat kiniečių ir japonų virtuvės. Visų pirmą
dėl nepakeičiamų ryžių, kurių skonį galima įvairiai keisti panaudojus
įvairiausius prieskonius, bei padažus. Kita priežastis buvo ta, kad vyravo
nacionalinis karštų patiekalų(ypač sriubų) paruošimo būdas: greitas
ruošimas iš išanksto paruoštų produktų: išvirtos mėsos, paukštienos žuvies,
daržovių su karštu vištienos, žuvies arba daržovių sultiniu. Taip pat labia
populiarūs buvo konservuoti produktai: ančių marinuoti kiaušiniai,
kalmarai, trepangos, sojų pastos, jūrų kopūstai..) Toks apribotas kelių
nacionalinių virtuvių asortimentas tapo būdigas didžiosios Amerikos
nacionalinei virtuvei.

Tokiu būdu, didžiosioji Am
merikos nacionalinė virtuvė ( kurios gyvavimo
faktą daugelis istorikų ir etnografų apskritai neigia.), yra pati
artimiausia mūsų laikmečiui, labiausiai pritaikyta žmonių gyvenimo tempui
ir reikalavimams. Ji artima šiuolaikiniam žmogui ne pagal skonį, bet pagal
dvasią ir psichologiją: ji greita paruošti, dinamiška, nepretenzinga, gal
labiau net primityvi, nesuteikia daug rūpesčių. Jokia kita šalis visame
pasaulyje neįtakojo maitinimo principams, kaip būtent JAV. Ji pralenkė net
Prancūziją, kurios įtaka neginčijimai patvirtinta visame pasaulyje ir
kuri, savo virtuve parodė kitoms šalims, kaip iš tam tikrų produktų galima
sukurti kulinarinio meno kurinį, nepriklausomai nuo išleistų pinigų ir
laiko.

Tačiau Jungtinės Valstijos įnešė kažką neįprasto- koncepciją. Pagal šią
koncepciją, iš bet kokio neapdoroto produkto, pagal racionalinę metodiką,
galimą pagaminti arba paruošti patiekalus, kurie būtų pigūs ir savo skonio
savybėmis įtiktu maksimaliam žmonių skaičiui.

Hamburgeriai, hot-dogai arba ketčupas- neįpatingai išradingas
kulinarinės fantazijos vaisius, tačiau jais galima pasisotinti ir jiems
pagaminti reikia minimalaus laiko. Pateikti pavyzdžiai, tai kukli, tačiau
charakteringa iliustracija amerikiečių virtuvei. Jei išsikelti tikslą ir
nuosekliai bandyti nupasakoti, ką būtent ant stalo pateikia šeimininkės
savo namiškiams platybių zonoje tarp Kanados ir Meksikos sienų, tai
tikslaus atsakymo rasti nepavyktu.

Į JAV suplūdę viso pasaulio atstovai turėdavo didelį kiekį nuosavų ir
originalių savo šalies receptų, kurie gyvuoja ir iki šių laikų, nebent yra
susikryžmine su juos priglaudusios šalies patiekalais. Tačiau tuo tarpu
kiekviena etninė grupė pasirūpino ir apie tai, kad Naujame Pasaulyje turėtu
tuos produktus, kuriuos bu
uvo įpratusi naudoti. Ir kadangi visos
penkiasdešimt valstijų papuola į įvairias ir skirtingas klimato juostas,
tai praktiškai čia galima atrasti visus augalus ir gyvunus tinkančius
maisto gamybai.

Be to , kiekvienam naujam migrantui tekdavo pačiam pasirūpinti savo
pragyvenimu, todėl jie pradėjo veisti galvijus ir auginti žemės ūkio
produkciją, bet žymiai didesniu kiekiu negu sunaudodavo patys, todėl ją
pradėjo pardavinėti. Esant dėkingom klimato juostom, bei derlingooms
žemėms, Jungtinės Valstijos greitai tapo stambiausia pasaulyje gamintoja,
bei produktų eksportuotoja. Kasdieninis eilinės amerikiečių šeimos meniu
buvo orentuotas į minimalias laiko sąnaudas skirtas maisto gamybai.

JAV supermarketai pateikia platų įvairių-paruoštų patiekalų
asortimentą: naudojimui paruošta mėsa ar pusfabrikačiai. Tačiau tai neturi
didelės įtakos kasdieniniam amerikiečių meniu, kuriuose nedominuoja
patiekalų įvairovė, nors amerikiečių moterys, kaip nė vienos kitos šalies
šeimininkės daug dėmesio ir laiko skiria teoriniams kulinarijos
nagrinėjimams.

Amerikiečių šeimininkės ruošdamos pokyli svečiams, vengia paruoštų
patieklų. Dažniausiai jos stengiasi pasinaudoti savo šeimos receptais. Iš
šono tai atrodo, kaip lenktyniavimas tarp namų šeimininkių, pagal nerašytas
taisykles, nes su paskutinio patiekalo pateikimu baigiasi ir svečių
priėmimas. Taip pat amerikiečiai sukilo ir prieš sintetinius ir
vienkartinius indus: jie pradėjo daugiau dėmesio skirti elegantiškiems
pietų servizams, nors nieko ir nesuglumintu ir vietoj kristalinių alaus
bokalų stovintčios skardinės su alumi.

Labiausiai mėgstamais amerikiečių patiekalais būtu galima įvardyti:
daržovių ir vaisių salotas(nė vieni pusryčiai, pietū ar vakarienė
neapsieina be jų), mėsa ir paukštiena su daržovių garnyru, vaisių desertai.
Labai populiarios yra žaliosios salotos, kurios pa
atiekiamos neapdirbtos,
stambiai supjaustytos ir tik valgant pagardinamos įvairiais prieskoniais.
Amerikoje apskritai daugelyje restoranų ir kavinių žaliųjų salotų kainą
įtraukta į karšto patiekalo kainą, ir jos kaip priedas visada būna pusryčių
ar vakarienės metu, lygiai taip pat kaip ir stiklinė vandens su ledu., Taip
daug vietos amerikiečių virtuvėja užima vaisių-daržovių salotos, pieno
produktai, kiaušiniai, įvairios dešrelės. Pusryčiams dažniausiai patiekiama
kukurūzū dribsnių su pienu, ryžių ar avižų košės. Geriama daug įvairių
sulčių. Šaltų žuvies patiekalų ir užkandžių asortimente nėra žuvies
užpiltinių, konservų, rukytos žuvies, retai sutinkami žuvies delikatesai.
Iš pirmųjų patiekalų amerikiečiai dažniausiai renkasi sultynius, tirštas
arba saldžias vaisių sriubas. Iš antrų patiekalų labiausiai išskiriama
jautiena, neriebi kiauliena, vištiena, kalakutiena. Mėsos patiekalai
gaminasi neaštrūs, nesūrus ir prieskoniai, bei padažai dasidedami pagal
skonį jau patiekus ant stalo. Patys skaniausi patiekalai: steikas ir mėsa
su krauju. Garnyrams naudojamo daržovės: troškintos pupelės, žali
žirneliai, kukurūzai su grietinėle, brokolio kopūstai ir kt., bulvės-
virtos, keptos, troškintos. Kruopų ir makaronų amerikiečiai nemėgsta, taip
pat nevalgo ir troškintų kopūstų. Mažai valgo duonos, ypač baltos, taip pat
mažai vartoja miltinių patiekalų, kruopinių ir miltinių garnyrų, riebalų.
Neriebi mėsa Amerikoja kainuoja žymiai brangiau negu riebi, kiauliena
brangiau nei jautiena. Labai platus deserto asortimentas: pyragai,
pyragėliai, sausainiai, pudingai, vaisiai ir jų sultys, kopotai iš šviežių
vaisių, grietinėlė.Po deserto amerikiečiai mėgsta išgerti puodelį kavos,
rečiau arbatos. Palyginus kad pirmų patiekalų turi ne itin daug, tai gėrimų
yra tikrai platus asortimentas: koka-kola, pepsi-kola, imbiero alus, kava,
šalta arbata su citrina ir ledu ir galiausiai tradiciškai tapoo gerti
vandenį su ledu prieš valgį, Juokaudami amerikiečiai sako, kad jie geria
tik vieną gėrimą- karštam pavidale kavą, šaltam- koka-kola. Kas tai yra
koka-kola pasakoti jau nebereikia, o štai kava nė truputi nepanaši įtą kavą
kuri geriama Italijoje, Prancūzijoje arba Turkijoje. Atrasti Amerikoje
vietą kur verdama tikrai gera kava yra nelengva.

Tipiški amerikiečių pusryčiai, tai-kiaušinienė arba omletas su bekonu,
dešrelėmis ir keptos bulvės. Viešbučių restoranuose pusryčiams siūloma
dešimtys pavadinimų kiaušinienių. Lančas(antri pusryčiai) kurie vyksta
nuo12 iki 14 val. Standartiškai atrodo taip: kokia sriuba ir
gamburgeris(čisburgeris, mamaburgeris, papaburgeris ir kt. Labai populiarus
yra lančo iškvietimas telefonu. Dažniusiai tuo naudojamasi ofisuose- po
15m. pa užsakymo prie jus karšti pietūs kruopščiai įpakuoti į dežutę. Tai
gali būti bet kuri virtuvė: japonų, kiniečių ir kt. Eilinė amerikiečių
vakarienė atitinka mūsų pietūs: sriubos, antri, salotos ir kt.

Kaip taisyklė visos amerikiečių valgių porcijos- nuoširdžiai didelės,
kas beje apsunkina ir sudaro problemų šalies gyventojų sveikatai. Kaip yra
pastebėje Britų gydytojai, žmonių psichologija yra tokia, kad užsisakydami
didelę porciją, žmonės galvoja tik apie tinkamą pasirinkimą ir nesusimąsto,
apie organizmui daroma žalą.,, Amerikoje atlikta apklausa parodė, kad
amerikiečiai valgo tai, kas jiems siūloma, neįsisamonindami, kad porcijų
dydis padidėjęs kelis kartus,,-pažymi daktaras Džefi Prins. Jo nuomone, tai
turėjo įtakos dideliam svorio padidėjimui ir dėl to atsiradusioms sveikatos
problemom, tarp jų onkologinėm, širdies ligom, diabetu.

Kalbant apie amerikiečių virtuvę, reikia paminėti ir pasaulyje
populiarius, tačiau būtent pačių amerikiečių išrastus gamburgerius( taip
pat žinomus, kaip Whopper, Big Mac, Steakburger, Big Burger Deluxe,
Champburger, Dave s Deluxe ir kt.)-tai mėsos maltinis įkištas į perpjautą
apvalią bulkutę. Jie jau tapo amerikiečių masinės kultūros, amerikiečių
biznio ir globalizacijos proceso simboliu.

Didelėje konkurencinėje kovoje hamburgeriai nugalėjo hot-dogus (bulkute
su dešrele), ir 1930-tų metų gale kartu su obuolių pyragu tapo amerikiečių
kulinarijos simboliu. JAV kiekvienai metais parsiduoda apie keletą
milijardų hamburgerių. Jie atsiradna tiek pigiuose užkandinėse, tiek
rengiamuose brangiuose priėmimuose. Pagal įvairius tyrimų rezultatus jie
sudaro 17% užsąkymų iš amerikiečių sistemos bendro maitinimo pasiūlos,
vidutinis statistinis amerikietis suvalgo daugiau negu 12 kg. per metus, o
kiekvienas penkioliktas dirbantis amerikietis savo karjerą pradėjo
pardavinėdamas hamburgerius ,,McDonal s,, kavinėse.

Specialistai-dietologai laiko gamburgeriu žalą darančiu maistu, kuris
blogai įtakoja žmonių sveikatą ir savo sudėtyje turi per daug riebalų ir
konservantų. Rezultatas: širdies-kraujagyslių ir onkologinės ligos, kurios
paskutiniais metais tapo padidėjusio mirtingumo JAV priežastimi. Taip
šalyje padaugėjo diabeto, hipertonijos ir nutukimo atvejų. Pagal JAV ūkio
ministerijos duomenis, dėl netaisiklingos mitybos sutrikusiai sveikatai
gydyti skiriamų lėšų suma per metus sudarė 2000$ milijardų. Išlaidos
skirtos širdie-krajagyslių ligoms gydyti sudarė-80$ milijardų, nutukimui
gydyti-865$ milijardų, vėžiui – 104$ milijardų. Panašiai trekštadalis
mirties atvejų nuo onkologinių susirgimų nutukimo pasekmė.

2003m.Įvyko prescendentų neturintis teismo procesas- keletą niujorko
mokynių stengėsi gauti iš mcDonaldo daugiamilijoninę kompensaciją, jie
motyvavo tuo, kad kasdien valgant hamburgerius ir keptas bulvytes jie įgijo
didelį antsvorį. Teismas atmetė ieškovų skundą. Kitą istorija byloja, kad
žinomas Niujorko advokatas iškėlė byla keturioms didžiausioms greitojo
maitinimo tinklo kompanijoms, kaltindamas tuo, kad jų siūlomas maistas tapo
jo klijento nutukimo ir pablogėjusios sveikatos priežastimi. Jis kaltino
kompanijas tuo, kad jos negarantuoja sveiko maitinimo ir kad klijentai
besimaiitinantys pas juos tampa priklausomi nuo jų siūlomos produkcijos.

Paskutiniu metu amerikiečių visuomenę apemė sveiko maitinimosi
manija, jie tarytum protestų prieš nesveiką mitybą, ir pasisako už neriebų
maistą, praturtintą baltymais ir vitaminais. Taip pat JAV didėja judėjimas
prieš nesaikingą alhogolio vartojimą, kai kurie miestai buvo įvardyti, kaip
,,blaivo gyvenimo būdo miestais,,. Juose, išskyrus bealhogolininį alų, nėra
jokių kitų alhogolinių gėrimų, ir noriny jų nusipirkti kartai reikėdavo
vykti tikrai toli.

Šiandien Amerikoje mėsa skaitoma nepageidaujamos virtuvės požymiu, ir
tai vyksta ne dėl to, kad paskutiniu metu daugelio ligų atsiradimas
siejamas su jautienos vartojimu, o gal daugiau dėl to, kad amerikiečių
restoranuose vegetarinių patiekalų asortimentas gerokai didesnis negu
mėsiškų patiekalų pasiūla. Pagal žurnalo atliktus apklausos duomenis,
šiandien amerikoje galima būti vegetaru, nes kaip parodė tyrimai, apie10
milijonų jaunųjų amerikiečių priskiria savę prie atsisakančių mėsiškų
patiekalų, o dar 20 milijonų amerikiečių tvirtina, kad simpatizuoja
vegetariniam maitinimui.

AMERIKOS NACIONALINĖS VIRTUVĖS VALGIŲ RECEPTAI

Pastabos: receptuose maisto produktų kiekiai apskaičiuoti šešiems asmenims,
paruošimo ir virimo laikas nurodytas tiksliai, daugelį patiekalų reikia
pradėti ruošti iš vakaro, arba prieš kelias valandas.

KANADA

GĖRIMAI: tiek Kanados, tiek Jav gėrimai specifiškumu nepasižymi, jie
būdingi daugeliui pasaulio šalių.
ARBATA-geriama per pusryčius, pietus ir vakariene.
KAVA-per pusryčius, pietus ir vakariene.
ALKOHOLIS-Whiski(rugių). Rye. Punšas. Kokteiliai
VAISIŲ SULTYS, GAZUOTI GĖRIMAI, SIRUPAI

ŽIRNIŲ SRIUBA
(Žirnius pamerkti iš vakaro) paruošimas:25min. Virimas: 3val.30min.
2,5lt.- Vandens, 400 g.- skaldytų žirnių, 200g.-rukytų lašinių, 200g.-
kumpio su kaulu, druskos, lauro lapų, 100g.-svogūnų, 60g.-morkų,
60g.-saliero šakelių, 1-gvazdikėlis, trintų šafranų.

Į puodą su 2,5l. šalto vandens suberti žirnius ir pamirkyti per naktį.
Vandenį kuriame mirko žirniai, supilti į kitą indą, puode palikti žirnius,
sudėti kumpį, lašinius, mažais gabaliukais supjaustytus svogūnus, morkas ir
salierus. Įmesti lauro lapų, gvazdikėlį, įberti 2g. Trintų šafranų. Supilti
vandenį kuriame mirko žirniai, palengva užvirinti, kai vanduo pradeda
virti, nugraibyti putas. Virti 3 val., po išimti kumpį ir lašinius,
supjaustyti riekelėmis. Daržoves pertrinti per sietelį, supilti atgal į
puodą, vėl sudėti mėsą. Pasūditi.

Ši sriuba turi būti tiršta. Į stalą tiekti karštą.

KIAULIENOS RAGU
Paruošimas: 15min., Virimas: 2val.30min.
1kg.300g.-kiaulienos nugarinės ir šoninės, 600g.-karšto vandens, druskos,
pipirų, 60g.-svogūnų, 40g.-sviesto, 60g.-miltų.

Kiaulieną supjaustyti 5-6 cm. Dydžio gabaliukais. Keptuve išlydyti sviestą,
apkepinti jame susmulkintus svogūnus. Į dubenį įberti 20g. Miltų, pavolioti
juose mėsos gabaliukus, o po to apkepinti svieste. Pasūditi, pabarstyti
pipirais, uždengti ir dvi valandas troškinti ant vidutinės ugnies.
Keptuvėje be riebalų apskrudinti likusius miltus, atskiesti šlakeliu šalto
vandens, sukrėsti į keptuvą su mėsa ir troškinti dar 20 min.
Variantas: panaudoti 600-700g. kiaulienos šoninės, o maždaug 500g. šviežios
kiaulienos sumalti. Iš maltos mėsos padaryti nedidelius kukulius, pakepinti
juos keptuvėje ir sudėti į ragu kartu su skrudintais miltais.

JUNGTINĖS AMERIIKOS VALSTIJOS

JAUTIENOS ŠNICELIAI ( Barbecued Hamburger Steaks)

Paruošimas: 10min. Kepimas: 15-20 min.
900g.-maltos jautienos, 60g.-svogūnų, 50g.-margarino, druskos, 100g-
ketčupo, pipirų, 50g-acto, 12g.-garstyčių, 1-nas valgomas šaukštas padažo
Worcestershire.

Iš maltos jautienos padaryti 6 šnicelius. Keptuvėje pašildyti margariną ir
iš abiejų pusių apkepinti šnicelius, pasūditi, pabarstyti pipirais. Riebalų
perteklių nupilti.
Puodelyje sumaišyti garstyčias, susmulkintus svogūnus, actą ir abu padažus.
Viską supilti į keptuvę, uždengti dangčiu ir kepti 8-10 min. Retkarčiais
šnicelius sudrėkinti padažu.

SUKTINUKAI SU ANANASAIS

Paruošimas: 20 min. Kepimas: 3-5 min.

Kiekviną riekelę lašinių perpjauti pusiau, ananaso riekes supjaustyti į 6
gabaliukus.
Ananaso gabaliukus suvynioti į lašinius, persmeigti suktinukus dantų
krapštukais. Pakepinti ant grilio(arba panardinti į karštą aliejų). Į stalą
tiekti karštus, traškančius suktinukus.

OBUOLIŲ PYRAGAS(Apple cream Pie)
Paruošimas: 30 min. Kepimas:40 min.
750g.-rūgščių obuolių, 180g.-cukraus, 30g.-miltų, 30g.-sviesto, 60g.-
grietinės.
Trapiai tešlai: 250g.-miltų, 125g.-margarino, 1-as arbatinis
šaukšteliscinamono, vandens, žiupsnelis druskos, 1 apelsino žievelė, 1
citrinos žievelė.

Pirmiausia sumunkyti trapią tešlą, iškočioti, sudėti į 22 cm. Skersmens
torto formą.
Salotinėje sumaišyti miltus, cukrų, druską, sudėti nuluptus ir plonomis
rieekelėmis supjaustytus obuolius. Įberti cinamono, sudėti tarkuotas
apelsino ir citrinos žieveles. Viską sukrėsti ant tešlos, ant viršaus
sudėti gabaliukais supjaustytą sviestą, supilti grietinę ir 40 min. Kepti
karštoje orkaitėje.

KEPTI KUKURŪZAI(Pop corn)
Kepimas: 5-10 min.
250g.-kukurūzų grūdų, 5 šaukštai aliejaus, smulkios druskos.

Į keptuvą įpilti šaukštą aliejaus, įberti 60-80 g, kukurūzų, uždengti
dangčiu. Keptuvą uždėti ant stiprios ugnies. Nuo karščio kukurūzų grudai
susproginėja. Nukelti keptuvą nuo ugnies, pabarstyti smulkia druska,
iškepti likusius kukurūzus. Kepti kukurūzai tinka prie įvairių mėsos
patiekalų. Jie malonaus skonio ir lengvai virškinami.
Variantas; kukurūzus galima apibarstyti ir cukrumi, arba saldžiu sirupu.
Tai bus tikras skanėstas.

GĖRIMAI

Pienas.Ledinis vanduo.
Alus.
Vaisių sultys. Coca-cola. Gazuoti vaisvandeniai.
Kava ir arbata.
Vynas: sausieji vynai(Ohio) ir šampanas, raudonasis Kalifornijos vynas,
Saldieji Los Andželo vynai (18-20*)
Alkoholis: distiliuotas kukurūzų viskis. Džinas ir įvairiausi kokteiliai.

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

TIKSLAS: susipažinti su amerikiečių nacionaline virtuve, raida.

UŽDAVINIAI:

1. Sužinoti kaip pasikeitė amerikiečių virtuvė per kelis dešimtmečius.

2. Kokie pagrindiniai produktai dominuoja amerikiečių virtuvėje.

3. Kokie pagrindiniai maisto gaminimo principai.

4. Didžiausią paklausą turintys patiekalai.

5. Amerikietiškos virtuvės įtaka gyventojų sveikatai.

6. Susipažinti su amerikietiškos nacionalinės virtuvės patiekalų

receptais.

Leave a Comment