Yra lietuvos režisierių, kurių darbai vertinami pasaulyje už sugebėjimą itin giliai pažvelgti į žmogaus sielą ir už poetizuotą požiūrį į pasaulį.

Untitled

Kultūra tai žmogaus bei visuomenės gerbiami ir puoselėjami objektai ir reiškiniai, jų formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti tai, kas suvokiama kaip materialinės ir dvasinės vertybes;

Tai sudėtinė visuma apimanti žinias, tikėjimus, menus, moralę, teisę, papročius ir kitus vertingus, gerbiamus ir puoselėjamus gebėjimus, kuriuos žmogus įgyja kaip konkrečios visuomenės narys konkrečiu istoriniu laikotarpiu.

Kultūros sritys: menas į kuri įeina dailė, fotografija, kinas, muzika, teatras, etninė kultūra, regioninė kultūra, galerijos, sportas, religija, politika ir kitos.

Lietuvos gyventojai labiau domisi kurios nors kitos šalies literatūros, dailės, muzikos ar kino kuriniais, net jei nėra toje šalyje buvę. O apie Lietuvos kultūrą žino nedaug.

Turbūt daugelis nustebtų sužinoję, jog tik šiektiek daugiau nei pusę milijono gyventojų turinčiame Vilniuje veikia daugybė meno galerijų – ir valstybinių, ir privačių, ir tradicinių, ir šiuolaikinių; ką jau kalbėti apie visą Lietuvą. Beveik visose jose nuolat keičiamos ekspozicijos, tad lankydamiesi Lietuvoje turėsite progą susipažinti su įvairių laikmečių ir stilių mūsų šalies menininkų darbais.

Nieko nenustebinsime pasakę, kad absoliuti dauguma profesionalių teatrų susitelkę Vilniuje, tačiau ne mažiau aktyviai jie veikia ir kiekviename didesniame Lietuvos mieste. Reikia paminėti tai, kad beveik visi šalies teatrai karts nuo karto leidžiasi į gastroles ir todėl turi gerbėjų visame pasaulyje!

6.. Kinas Lietuvoje buvo rodomas nuo XIX amžiaus pabaigos, kuriamas – nuo XX amžiaus pradžios.

Net neabejojame, kad pamatę bent kelis Lietuvos kino režisierių darbus, imsite atskirti lietuvišką kiną. Nuo kitų jis, o ir Lietuvos kino meistrai skiriasi tuo, kad geba itin giliai pažvelgti į žmogaus sielą.

Yra darbų kurie vertinami pasaulyje už sugebėjimą itin giliai pažvelgti į žmogaus sielą ir už poetizuotą požiūrį į pasaulį.

Žinoma, naujosios kartos kino kūrėjų darbai gerokai skiriasi nuo to, ką pamatė ir kitiems parodė jų pirmtakai, tačiau ir vieni, ir kiti yra pripažinti tarptautinėje erdvėje. Štai kino režisieriaus Arūno Matelio dokumentinis filmas „Prieš parskrendant į žemę“, pasakojantis apie onkologinėmis ligomis sergančius vaikus ir ligoninėje gaunamas meilės, tikėjimo ir stiprybės pamokas, JAV buvo įvertintas dviem prizais Silverdoks ir Bruklino festivaliuose, pelnė prestižinį Amerikos režisierių gildijos apdovanojimą,buvo apdovanotas Amsterdamo, Madrido ir Leipcigo festivaliuose. Jis taip pat buvo įvardintas tarp 61 pretendento į „Oskaro“ nominaciją Geriausio užsienio filmo kategorijoje.

Dar vienas žinomas lietuvių režisierius yra Šarūnas Bartas. Vienas iš jo vertinamų kinų pasaulyje ,apdovanotas tarptautiniamekino festivalyje, yra „Koridorius“.

„Amžina yra tuštybė kasdieninėje mūsų kelionėje koridoriumi. Mes atidarome daugybę durų, beieškodami šviesaus žvilgsnio“, – taip pristato filmą jo kūrėjai. „Koridorius“ – praeities ir dabarties pojūčių ir fragmentų mozaika. Koridorius jungia vakarykštę dieną ir dabartį, jame daug durų, nežinia kur vedančių.“

Apibendrinant galima pasakyti, kad Lietuva gali didžiuotis savo kultūra, bet tam kad ji gyvuotų reikia ja domėtis ir vertinti.