Svaigalai ir jaunas žmogus

Svaigalai ir jaunas žmogus

Asmeninis pasitenkinimas ir prasmė

Daugeliui žmonių atrodo, kad narkotikai juos patenkina; jie labiau pasijunta savimi. „Jų dėka aš patiriu gyvenimo pilnatvę“, – pasakė vienas amfetamino vartotojas. Kitas kalbėjo taip: „Vartodamas ‘Ecstasy tabletes, aš labiau subrendau protiškai ir nebesijaučiu tokiu nepastoviu bei paviršutinišku žmogumi kaip anksčiau. Galiu tvirtai pasakyti, jog gerdamas ‘Ecstasy , tapau geresnis“. LSD taip pat yra introspekcines tendencijas skatinantis narkotikas, kurio vartotojams atrodo, kad jie tampa įžvalgesni ir geriau supranta save. Septintajame dešimtmetyje Paulas McCartney yra pasakęs: „ LSD atvėrė man akis. Tapau geresnis, sąžiningesnis, tolerantiškesnis visuomenės narys“. „Aš tapau tikru žmogumi“, – tvirtino kitas vartotojas. O Holivudo legenda Cary Grantas pareiškė, kad po užsitęsusios depresijos LSD padėjo jam pasijusti kaip „naujai užgimusiam“. Jo pasirinkti žodžiai įdomūs, tačiau turint galvoje „dvasinį“ narkotikų vartojimo reikšmingumą, turbūt nenuostabu, kad apibūdindami savo patyrimus, žmonės kartais pasitelkia religinę terminologiją.

Tokį pasitenkinimo jausmą suteikia ne tik haliucinacijas sukeliantys narkotikai. Panašiai kalba ir heroino mėgėjai. „Pasijutau lyg galiausiai būčiau sugrįžęs į namus.“ „Radau, ko ieškojau visą gyvenimą.“ „VVartodamas narkotikus, jaučiuosi kažkam reikalingas“. Tai tipiški giriamieji žodžiai. Kai kuriems žmonėms narkotikai sukelia neabejotiną pojūtį, kad jie surado tai, ko ieškojo. Daugelyje eilėraščių, sukurtų veikiant narkotikams, kalbama apie grįžimą į namus arba seniai prarasto ir ilgai ieškoto mylimojo suradimą.

Bendrumo ja

ausmas

Narkomanai visada kalbėjo apie patiriamą vienybės su kitais žmonėmis jausmą. Tuo pačiu užsiimantys žmonės paprastai jaučia tam tikrą bendrystę: alaus mėgėjai bare, rūkaliai įstaigos koridoriuje ar kartu dujas uostantis jaunimėlis. Ši bendrystė niekuo nesiskiria nuo tos, kurią patiria bet kokia kita panašų užsiėmimą turinčių žmonių grupė – kolekcionierių, sodininkų ar bėgikų. Tačiau vien narkotikų vartojimas taip pat gali pažadinti vienybės ar bendrumo jausmus. Iš dalies tai gali būti draudimų sulaužymo rezultatas, bet kai kurių narkotikų atveju yra ir kai kas daugiau. Sėdėdami su draugais, rūkydami kanapes ir klausydamiesi muzikos narkomanai jaučia tokį pat bendrumą, kaip ir vartodami narkotikus vieni. Per paskutinius du dešimtmečius daugeliui iš naujosios narkomanų kartos ypač stiprų bendrumo jausmą sukelia „Ecstasy“ tabletės. Neatsitiktinai dviejų pirmųjų populiarių rūšių pavadinimai buuvo „Adomas“ ir „Ieva“,. Daugeliui „Ecstasy“ tabletės sukelia nepakartojamus iš gyvenimus. „Niekas neprilygsta reiverių vienybei. Mes tikra bendruomenė.“ „Tai tikras priklausymo, bendrystės jausmas. Kodėl negali taip būti visada?“

Mes dar neradome, ko ieškojome

Narkotikai daugeliui žmonių neabejotinai sukelia jausmą, kad jie gyvena kažkokiame „kitokiame“ pasaulyje, tobulesniame ir svarbesniame nei anksčiau. Tai, žinoma, dvasinis patyrimas. Vis dėlto, kad ir kokios optimistinės skambėtų fanfaros, yra daugybė įrodymų, kad narkotikai nepateikia galutinių mūsų ieškomų dvasinių atsakymų.

Narkotikų sukelti išgyvenimai – tik realybės suvokimas

Narkotikų poveikis priklauso nuo narkotikų su

udėties, paties vartotojo, jo situacijos ir nuotaikos, bet nėra susiję su transcendencija ar absoliučiosiomis reikšmėmis. Vartojant narkotikus, į mūsų smegenis patenka pašaliniai chemikalai arba atpalaiduojami natūralieji chemikalai, kaip serotoninas arba endorfinas. Tai gali sukelti malonų jausmą ir iškreipti įprasto pasaulio suvokimą, tačiau „mes turime suabejoti, ar regėjimai nesitelkia tik keliose paprastose molekulėse“. Cheminių elementų poveikį pripažino net Nicholas Saundersas, kuris dėl „Ecstasy“ tablečių gynimo ir domėjimosi jomis žinomas kaip „euforijos Buda“. „Visada atminkite, kad nemalonių pojūčių priežastis – chemikalai. Tie patys chemikalai gali sukelti ir nuostabių pasekmių.“ Nors mes galėtume ir netraktuoti narkotikų sukeliamų išgyvenimų kaip nesąmonės, paprastai jie yra būtent nesąmonė, nes neįmanoma įžvelgti jokios jų prasmės. Prasmę bandoma suteikti vėliau, kai vartotojas „atsitokėja“ ir bando prisiminti bei suprasti savo patyrimus. Vadinasi, jie yra tik medžiaga interpretacijoms, ir absoliučiai subjektyvioms.

Narkotikai neduoda galutinio atsakymo

Kad ir koks stiprus būtų narkotikų sukeltas patyrimas, norint jį pakartoti, reikia suvartoti dar daugiau narkotikų. Susigrąžinti pirmojo išgyvenimo gali nebepavykti, o jeigu ir pavyksta, malonūs pojūčiai ilgainiui darosi vis silpnesni. Vienas „Ecstasy“ vartotojas pasakė: „Man asmeniškai nusibodo taip gerai jaustis kiekvieną šeštadienio vakarą“. „Amžiną pasitenkinimą šeštadienio vakarą išlaikyti, atrodo, bus sunku.“ Kai psichiniai ir fiziniai poreikiai ima užgožti visa kita, padėtis pasikeičia tik vartojant vis daugiau ir daugiau na

arkotikų. Mus ima persekioti tamsiosios mūsų sąmonės galios, ir pragaro regėjimai gali aplankyti taip pat dažnai kaip ir dangiškos vizijos. Kartais nerimas, nepasitenkinimas, kurių bandome išvengti, vėl sugrįžta. „Viskas buvo nuostabu. Paskui paprasčiausiai pradėjo eiti blogyn. Visi dejavo, apėmė depresija, sėdėjai ir galvojai, ką daryti.“ Kaip pripažįstama Pulpo dainoje „Sorted for E s and Whizz“ („Ekstazi ir vilpesio išrinktieji“), tuštuma viduje vis auga. Tai, ko mes ieškojome ir radome narkotikuose – jausmai, nuotaikos ar dieviškų būsenų išgyvenimas, – lieka nepasiekiamai toli.

Narkotikai pakeičia mūsų savijautą, bet ne mus pačius

Narkotikų sukelti pasikeitimai yra ne tik praeinantys, bet ir paviršutiniški, nes nepakeičia mūsų vidaus. Nebevartokite narkotikų ir atsidursite vėl daugmaž toje pat vietoje, kur ir buvote. Kompozitorius Brianas Eno į reiškinį pakomentavo taip: „Man jau įgriso klausytis, kaip žmonės pasakoja apie narkotikų sukeltus mistinius išgyvenimus. Nemanau, kad tie išgyvenimai ką nors pakeičia. Pažįstu žmonių, kurie daug metų mėgavosi stulbinančiais narkotikų sukeliamais patyrimais, bet vis tiek liko tokie pat. Neatrodo, kad narkotikai jų elgesį būtų kaip nors pakeitę“.

Kai kurie narkotikai laikinai sukelia bičiulystės ar bendrystės jausmus, bet dažniausiai tai labiau susiję su nuovokos iškraipymu, negu su realiu žmogaus pasikeitimu. Kaip rodo gerai žinomi atvejai iš alkoholikų gyvenimo, draugiškumas savo sugėrovui gali greitai pereiti į pyktį ir agresiją. Vienybė ka

anapių rūkalių grupėje daugiau susijusi su dalijimosi sąvoka negu su tikra proto ir dvasios bendryste – tai paliudytų ir su dopingo vartotojais praleidę laiką, tačiau patys nesisvaiginę žmonės. Nes „Ecstasy“ vartojimas negarantuoja kvietimo patirti bendrų išgyvenimų. C. J. Stone as rašė: „Kartais, apsuptas turtingų hedonistų ir nuobodžiaujančių jaunų manekenių, kurios į mane net nežvilgteldavo, pasijusdavau tarp jų svetimas. Pradėjau atpažinti tai, ko anksčiau tuose pobūviuose neįžvelgiau . itin brangius narkotikus ir nuvertintą žmogiškumą. Ta nuostabi vienybė buvo prieinama tik tiems, kurie įstengė mokėti didelius pinigus“.

Kiek yra jau per daug?

Biblijoje aiškiai smerkiamas svaiginimasis ir besaikis alkoholio vartojimas. Galime teisėtai daryti išvadą, kad tai tinka įvairiems svaigalams. Neblaivumas ir apsvaigimas blogi ne tik savaime. Būdami girti ar apsvaigę, greičiau pasiduodame gundymui ir nusidedame. Nebevaldome savo minčių, žodžių ir veiksmų. Tai patvirtina visi neblaivumo atvejai. Tačiau jeigu pernelyg apsvaigęs žmogus taip praranda nuovoką, jog nebekontroliuoja savo veiksmų, kyla klausimas – kiek yra jau per daug?

Pirma, kai kurios medžiagos apsvaigina nei vengiamai. Tai pasakytina apie daugelį haliucinacijas sukeliančių narkotikų, kaip LSD, magiškieji grybai ir tirpikliai. Jų veikiami nevaldome savo minčių bei veiksmų.

Antra, nors vartodami kai kuriuos narkotikus, kaip amfetaminas, kokainas, heroinas ir „Ecstasy“ tabletės, galime nebūti visiškai apsvaigę bei praradę nuovoką, šios medžiagos veikia labai stipriai. Gausiai vartojamos, jos gali reikšmingai pakeisti elgesį ir žmogus gali prastai kontroliuoti savo veiksmus. Taigi bendrai kalbant, kiekvienas, vartojantis šiuos narkotikus „dėl malonumo“, nusivils nepatyręs stipraus efekto, todėl daugelis turi vartoti pakankamas jų dozes.

Trečia, yra svaigalų, kuriuos, norint pasitenkinti ir nebūtinai prarasti nuovoką, galima vartoti saikingai. Pavyzdžiui, saikingai galima vartoti alkoholinius gėrimus. Iš tiesų, kai kurie išgeriantys žmonės stengiasi nevartoti alkoholio tiek, kad nusigertų. Nedidelėmis dozėmis gali būti vartojami tokie narkotikai kaip kanapės bei gydytojo išrašyti raminamieji, antidepresantai ir nuskausminamieji vaistai. Antra vertus, šias medžiagas galima vartoti ir iki nuovokos netekimo. Reikia būti labai atsargiems.

Galiausiai egzistuoja keletas medžiagų, kurių veikiamas žmogus niekada nepraranda savikontrolės. Tai nikotinas įvairiose tabako rūšyse ir kofeinas arbatoje, kavoje bei kokakoloje.

Ką aš bloga darau?

Nedaug yra tokių medžiagų, kurios nedaro jokio poveikio mūsų kūnams. Pastaruoju metu vis daugiau sužinome, kokių pavojų kelia mūsų valgomas maistas, kvėpuojamas oras, geriamas vanduo. Žiūrint į svaigalo mums daromą žalą, svarbu išlaikyti pusiausvyrą, nebūtina vengti tų medžiagų vien dėl to, jog kyla truputį kenksmingo poveikio rizika. O jeigu taip elgiamės, turėtume išlikti nuoseklūs ir susieti artimas gyvenimo sritis, pavyzdžiui, mitybą su savo svoriu, mankšta, persidirbimo galimybe.

Kai matome konkretaus svaigalo organizmui padarytą žalą, turime ją bei to svaigalo vartojimą ir apsvarstyti. Pavyzdžiui, saikingai vartojamas heroinas yra nelabai kenksmingas ir padaro kūnui mažiau žalos negu alkoholis, net kai abu vartojami reguliariai. Ketvirtis visų ligonių vyrų Jungtinėje Karalystėje į ligoninę guldomi dėl alkoholio sukeltų sveikatos sutrikimų. Heroino atveju daugiau problemų kelia narkotiko negrynumas, priklausomybės nuo jo susiformavimas ir vartojimo būdas, ypač injekcijos. Neteisėtai pirkti narkotikai gali būti negryni, falsifikuoti, ir todėl jie visada potencialiai pavojingi sveikatai.

Nikotinas paprastai rūkomas, ir šis jo vartojimo metodas nei vengiamai nuodija organizmą. Cigaretės dūmuose yra daugiau kaip 3 tūkst. chemikalų. Nors nuo vienos cigaretės žmogus nemiršta, kiekviena vis po truputį kenkia širdžiai, plaučiams ir kitiems organams. Apskaičiuota, kad vidutiniškai kiekviena cigaretė sutrumpina rūkaliams gyvenimą keliomis minutėmis. Kanapių rūkymas, nors turintis privalumų ir atpalaiduojantis, taip pat pavojingas. Tai ypač kenkia plaučiams. Kol kas mažai ištyrinėta, kokią žalą daro oralinės kanapių dozės, bet veikiausiai saikingai taip vartoti daug saugiau.

„Žalos“ ir „vartojimo priežasčių“ principai iš tiesų įvilioja mus į labai drumzlinus vandenis, ir gerai pasielgtume, jeigu remdamiesi jais, nespręstume apie kitus žmones. Šie principai vertingiausi tuo, kad padeda kontroliuoti save, neužmiršti tų medžiagų žalos ir nuspręsti, kaip sumažinti nepageidautinus padarinius. „Kol gyvename savo kūnuose, rūpinkimės jais, kad galėtume nešti Dievo karalystės džiaugsmą bei ramybę tiems, kuriuos sutiksime savo kelyje“ (Henri Nouwen).

Kodėl juos vartojame?

Žmonės vartoja svaigalus dėl įvairių priežasčių: siekia patirti pasitenkinimą, atsipalaiduoti, pajusti bendrystės jausmą, nuslopinti skausmą, atsiriboti nuo emocinių problemų ir taip toliau. Svaigalų vartojimas kaip toks gali būti nenuodėmė. Tai paprasčiausiai būdas susidoroti su savo pačių ir kitų žmonių nuodėmių padariniais bei puolusio pasaulio, kuriame gyvename, negerovėmis. Pasitenkinimas ir draugingumas savaime tikrai nėra blogi dalykai, bet, kaip jau matėme, jeigu svaiginsimės, norėdami pasiekti šių tikslų, visada atsiranda pavojus, jog mums gali pradėti reikėti narkotikų, kad pasilinksmintume ar taptume komunikabilesni. Svaigalų vartojimas, norint išvengti nemalonių pojūčių, yra sudėtingesnė priežastis, kuri siekia gilesnį žmogaus ir visuomenės poreikį. Šiuo tikslu vartojami teisėtai, neteisėtai gauti narkotikai ir daugybė nuotaiką keičiančių vaistų. Mes gyvename greitos pagalbos ieškančioje visuomenėje. Mūsų pirmoji reakcija į emocinį diskomfortą dažnai būna noras išvengti jo, atsiriboti nuo jo arba pabėgti. Jėzus parodė, kad skausmą reikia atlaikyti ir iškęsti. Mąstant apie tai, ar turėtume vartoti svaigalus, svarbu pamėginti sąžiningai pažvelgti į priežastis, kodėl tai darome, ir vėlgi pradėti ne nuo kitų, o nuo savęs.
Kaip mano svaiginimasis veikia kitus?

Mums reikia užduoti sau du klausimus apie tai, kokią įtaką kitiems žmonėms gali turėti mūsų svaigalų vartojimas.

Pirma, ar mano elgesys veikia kitus tiesiogiai? Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad rūkymo atveju žalojama ir šalia esančių žmonių sveikata (pasyvusis rūkymas). Svarbu gerbti kitus ir tausoti jų sveikatą. Kitas pavyzdys – alkoholinių gėrimų vartojimas, vairuojant automobilį. Mes galime vairuoti išgėrę ir nenusižengti įstatymui. Tačiau ar būsime tinkamai atsakingi už kitų žmonių saugumą? Vairuotojui daro įtaką net menkiausias alkoholio kiekis. Jeigu vairuotojo kraujyje alkoholio yra tik truputį mažiau už draudžiamą kiekį, iškyla keturis kartus didesnė tikimybė, kad jis padarys avariją, negu tuo atveju, jei būtų negėręs. Paskaičiuota, kad jeigu būtų nesėdę už vairo gydytojo išrašytus raminamuosius vaistus vartoję žmonės, Jungtinėje Karalystėje per metus būtų išvengta 1600 avarijų, kuriose žuvo 110 žmonių. Kaip žmonės, mes turime būti atsakingi, kad ir kokias svaiginamąsias medžiagas vartotume.

Antra, kokį pavyzdį, vartodami svaigalus, rodome jaunesniems ar labiau paveikiamiems žmonėms? Žmonės turi kontroliuoti savo elgesį, kad nepadarytų blogos įtakos neseniai įtikėjusiems arba silpnesniems individams, kurie gali panūsti juos pamėgdžioti. Matydami mus patenkintus vartojant kokį nors svaigalą, kiti gali pamanyti, jog tai normalu, priimtina, ir pasekti mūsų pavyzdžiu. Tai gali sukelti problemų. Jautrumas kitų žmonių reikmėms ir situacijai – svarbus principas.

Leave a Comment