Aktualumas. Jau klasikinė pedagogika vienais ar kitais aspektais akcentavo pedagogo vaidmenį ugdyme: ugdytojo kūrybiškumą ir sąmoningą pagalbą laisvam vaiko asmenybės formavimuisi (Ž.Ž.Ruso), tėviška meile grįstą norą pažinti ir išplėtoti vaiko prigimtines galias (J.H.Pestalocis), gilų ugdymo prasmės bei ugdytojo paskirties suvokimą (A.Dystervėgas). Šias idėjas gausiai papildė psichologijos teiginiai apie nuolatinį asmenybės tapsmo procesą, t.y. poreikį keistis, augti, tobulėti, siekti prasmės (C.Jungas, A.Maslow, C.Rogers, V.Frankl ir kt.). Tad šiandien pasaulyje ir Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama ne žinių perteikimui, bet bendrųjų gebėjimų, kūrybingos asmenybės ugdymui. Todėl labai svarbus tampa savo misiją šiame dinamiškame procese suvokiančio pedagogo rengimas (B.Bitinas, 1998; J.Vaitkevičius, 1998; R.Želvys, 2000; M.Fullan, 1998).
Pedagogų rengimo kaitą Lietuvoje aktualizuoja ne tik švietimo reformos kryptys. Per lėtą pedagogų rengimo pertvarką pažymi ir tarptautinių organizacijų švietimo ekspertai (OECD, 1996, 2000). Dėl demografinės situacijos kitimo tampa akivaizdu, jog mokytojų rengimas šiandien viršija būsimus visuomenės poreikius (Mokytojų rengimo koncepcija. Projektas, 2000). Tarp pedagogų rengimo įstaigų natūraliai kyla konkurencija, nes jau formuojasi nuomonė, jog išlikti ir veikti turėtų tik moderniausią ir kokybiškiausią rengimą užtikrinančios institucijos. Į studentų skaičiaus reguliavimo, institucijų tipo keitimo (kolegijų steigimas), studijų programų kokybės vertinimo darbus jau dabar aktyviai yra įsitraukę pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų rengėjai.
Pedagogų rengimo klausimai jau gana išsamiai tyrinėti. Pabrėžiama, jog kvalifikuoto mokytojo rengimas įgyja prasmę tik tada, kai vyrauja teigiamas požiūris į mokytojo profesiją (K. Poškus, 1986), kai pedagoginės studijos yra pasirinktos sąmoningai (S.Kregždė, 1988), bei “esant moraliai pačiai būsimojo pedagogo asmenybei” [7, p.25]. Pastebima, kad būsimasis mokytojas – tai pirmiausia asmenybė, todėl tapsmas šios profesijos atstovu prasideda dar bendrojo lavinimo mokykloje. Kitaip sakant, būsimasis pedagogas, rinkdamasis pedagogines studijas, jau turi turėti vienokią ar kitokią pedagogo viziją. Ji ir turėtų lemti, kokia studijų programa ir kokia mokytoją ruošianti institucija bus pasirinkta. Todėl, norėdami numatyti mokytojų rengimo tobulinimo kryptis, siekėme įvertinti ir studentų poreikius bei pedagoginių studijų pasirinkimo motyvus.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti, kokie motyvai paskatino studentus pasirinkti pradinio ugdymo pedagogikos studijų programą bei studijas VPU.
Tyrimo metodai – anketinė apklausa, duomenų analizė, apibendrinimas.
Tyrimas atliktas 2002 metų lapkričio mėnesį. Jame dalyvavo 170 pradinio ugdymo studijų programą pasirinkusių I – IV kurso studentų. 91 respondentas (53%) yra pasirinkęs dienines, 69 (40%) – neakivaizdines, o 11 (7%) – magistratūros studijas. Apklausoje dalyvavo 165 moterys (97%) ir 5 vyrai (3%). Maždaug pusė tiriamųjų (55 %) tyrimo metu neturėjo pedagoginio darbo stažo.
Tyrime naudota anoniminė anketa, kurioje buvo galima nurodyti priimtiniausius atsakymus arba įrašyti savo teiginį. Išryškėjus kai kuriems skirtumams tarp dienines ir kitas studijų formas (neakivaizdines, neakivaizdines su aukštesniuoju išsilavinimu, magistratūros) pasirinkusių respondentų atsakymų, duomenys aptariami lyginant minėtas grupes (dieninių studijų respondentų atsakymai nurodyti stulpelyje “D”, kitas studijų formas pasirinkusių – “Kiti”).
Tyrimo rezultatai. Organizuojant tyrimą laikytasi nuostatos, kad studijų programa turėtų tik toliau plėtoti bei konkretinti stojančiųjų mokytojo sampratą, viziją [2, p.8-9; 7, p.27). Todėl tiriamiesiems buvo pateikti šie profesijos bei studijų įstaigos pasirinkimo motyvus atskleidžiantys klausimai:
• Kodėl jūs pasirinkote pedagogines studijas ?
• Kodėl Jūs pasirinkote šią aukštąją mokyklą ?
Pedagoginių studijų pasirinkimo motyvai. Studentų buvo klausiama “Kodėl jūs pasirinkote pedagogines studijas?” Buvo prašoma pažymėti ne daugiau kaip du atsakymus. Tyrimas parodė, jog dauguma tiriamųjų pedagogines studijas rinkosi atsižvelgdami į savo polinkius ir pomėgius. Išryškėjo, kad studentams svarbūs du motyvai: net 76% apklaustųjų minėjo motyvą “patinka dirbti su vaikais”, apie 37% – “tikėjausi, kad pasirinkta specialybė užtikrins įdomų darbą”. (Žr. 1 lentelę, 1 diagramą). Šie motyvai panašiai svarbūs tiek stacionarines, tiek kitas studijų formas pasirinkusiems studentams. Dieninių studijų studentai gerokai dažniau minėjo motyvą “paskatino mokytojo pavyzdys”.
1 lentelė
Pedagoginių studijų pasirinkimo motyvai
Motyvai Kiek respondentų paminėjo ? (%)
D Kiti Bendras sk.
1. Patinka dirbti su vaikais 75 76,9 76,0
2. Paskatino mokytojo (mokytojos) pavyzdys 16,3 6,6 11,1
3. Tikėjausi, jog pasirinkta specialybė užtikrins nuolatinį darbą 20 18,7 19,2
4. Tikėjausi, kad pasirinkta specialybė užtikrins įdomų darbą 40 34,1 36,8
5. Tikėjausi , kad pasirinkta specialybė užtikrins gerai mokamą darbą 2,5 1,1 1,8
6. Maniau, kad į pedagoginį universitetą lengviau įstoti 1,25 2,2 1,8
7. Bandžiau stoti į kitą aukštąją mokyklą, bet nepavyko 0 9,9 5,3
8. Norėjau įgyti aukštojo mokslo diplomą, o profesija man nesvarbi 3,75 12,1 8,2
9. Kita: ………………….. 13,8 14,3 14,0
Neatsakė 6,25 1,1 3,5
Iš viso: 100 100 100
Tyrimas parodė, kad dalis studentų pedagogines studijas rinkosi skatinami “pragmatiškų” motyvų, t.y. tikėjosi, kad pasirinkta specialybė užtikrins nuolatinį darbą (apie 19 % ), norėjo įgyti aukštojo mokslo diplomą (apie 8 %). Beje, ne dieninių studijų klausytojai gerokai dažniau rinkosi studijas “dėl diplomo” bei pripažino šias studijas pasirinkę po to, kai nepavyko įstoti į kitą aukštąją mokyklą.
Anketoje buvo numatyta galimybė nurodyti ir kitus pedagoginių studijų pasirinkimo motyvus (eilutė “kita”). Išryškėjo, kad pasirinkdami pedagogines studijas, studentai neretai siekė įgyvendinti savo vaikystės svajones (atsakymai: “mano svajonių profesija”, “tai buvo sena svajonė”, “nuo vaikystės norėjau būti mokytoja” ir kt.), norėjo tobulinti savo asmenybę (“noras kūrybos ir tobulėjimo”, “norėjau lavintis”, “norėjau įgyti dar vieną specialybę” ir kt.), įgyti gyvenime prireiksiančių žinių ir įgūdžių (“pravers gyvenime”, “padės auklėti savo vaikus”), įgyti aukštąjį pedagoginį išsilavinimą (“patiko profesija, be to norėjau įgyti aukštojo mokslo diplomą”, “esu baigusi VU, o reikia pedagoginio aukštojo išsilavinimo” ir kt.).
Būsimųjų pradinių klasių mokytojų profesijos pasirinkimo motyvus vertinti padėjo ir papildomi duomenys, t.y. atsakymai į klausimą, ar žada studentai dirbti švietimo sistemoje. Tikrai bandyti dirbti švietimo sistemoje yra nusprendę net apie 77 % tiriamųjų. Tikrai nedirbti – tik apie 1 % tiriamųjų (abejoja 20 %). Kadangi dalis ne dieninio skyriaus studentų apklausos metu jau dirbo švietimo įstaigose, jų atsakymuose vyrauja teiginys ”tikrai bandysiu” (plg. Kiti – 81%, D – 72%). Dieninio skyriaus studentai dažniau abejojo (plg. D – 26%, Kiti – 14 %).
Šiandien pedagogas – tai ir kvalifikuotas specialistas, ir nuolat tobulėti siekianti asmenybė. Todėl apie būsimą mokytoją galime spręsti ir pagal tai, kas jį skatina mokytis, siekti geresnių rezultatų. Pateikus šį klausimą būsimiesiems pradinių klasių mokytojams paaiškėjo, kad daugumai jų rūpi ateityje būti gerais specialistais (66 %). Tik nedidelė dalis (7 %) nurodė, kad mokytis juos skatina noras gauti stipendiją. Net 20 % apklaustųjų nurodė kitus mokymosi motyvus: vidinį norą tobulėti (“mėgstu viską atlikti gerai”, “nenoriu būti nemokša”, “malonu, kai esi gerai įvertintas”, “noriu išbandyti savo galimybes, siekti geresnių rezultatų” , “nenoriu švaistyti laiko veltui”, “noriu keisti save”, “noriu kuo daugiau sužinoti” ir kt.), siekti tolimesnių studijų (“noriu studijuoti magistratūroje”, “mintis apie tolimesnes studijas” ir kt.). Beje, studentai ne tik nori būti gerais specialistais, bet ir stengiasi šį siekį įgyvendinti: apie 63 % tiriamųjų savo pastangas studijuoti vertina gerai, o apie 23 % – vidutiniškai. (plg.: Labai gerai savo pastangas studijuojant vertina 6 %, nepatenkinamai –2 %, o blogai – 0,6 % apklaustųjų). Tarp dieninio skyriaus ir kitų studijų respondentų atsakymų į šį klausimą didesnių skirtumų nebuvo.
Apibendrinant galima teigti, kad nepaisant šiandieninį švietimą užgriuvusių problemų – lėšų stygiaus [3, p.1], prastėjančios demografinės padėties [5] ir kt. – dauguma pradinio ugdymo studijas pasirinkusių studentų profesiją rinkosi kryptingai, sąmoningai. Jie norėtų ateityje dirbti švietimo sistemoje, siekia būti gerais specialistais, tobulinti savo asmenybę bei teigiamai vertina savo mokymosi pastangas. Panašią situaciją parodė ir 1998m. Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakultete atliktas tyrimas, konstatavęs, kad dauguma studentų buvo orientuoti į profesinę saviraišką, t.y. žinojo ko nori. Jie pedagoginę specialybę buvo pasirinkę neatsitiktinai, jiems buvo svarbus ne bet koks aukštojo mokslo diplomas, bet tas, kurio jie siekė [8, p. 84]. Taigi, VPU atliktas tyrimas leidžia pritarti L.Rupšienės abejonėms teiginiais, kad pedagoginės studijos pasirenkamos tik dėl aukštojo mokslo diplomo arba neįstojus kitur.
Aukštosios mokyklos pasirinkimo motyvai. Šiandien Lietuvoje vykstančios diskusijos apie aukštojo mokslo politiką pabrėžia, jog kokybiška aukštojo mokslo sistema turėtų ne tik atspindėti technologijos pažangą, bet ir būti daugiau orientuota į studentus, rinkos poreikius. Lietuvos laisvosios rinkos ekspertai ragina studijų kokybės siekį labiau susieti su galimybe patiems studentams tapti studijų paslaugos užsakovais [9, p.8]. Norėdami išsiaiškinti kiek aukštosios mokyklos pasirinkimui turėjo įtakos jos siūloma programa, pateikėme klausimą “Kokie motyvai paskatino pasirinkti studijas VPU ?”
Tyrimas parodė, kad nėra vieno ryškesnio aukštosios mokyklos pasirinkimą nulėmusio motyvo. Apie 29% tiriamųjų nurodė studijas VPU pasirinkę todėl, kad norėjo studijuoti sostinėje, 23% pasirinko šią aukštąją mokyklą dėl to, kad juos sudomino studijų programa, 19% buvo svarbu studijuoti arčiau namų, o 25% nurodė kitus motyvus. Taigi, aukštosios mokyklos siūlyta studijų programa buvo svarbi mažiau nei ketvirtadaliui tiriamųjų (žr. 2 lentelė, 2 diagrama).
2 lentelė
Aukštosios mokyklos pasirinkimo motyvai
Motyvai Pasirinkimų skaičius (%)
D Kiti Bendras sk.
1. Sudomino studijų programa 20 25,9 23
2. Arčiau namų 4,4 34,6 19
3. Norėjau studijuoti sostinėje 46 9,9 29
4. Kita: ……………………………… 26 23,5 25
5. Nežinau 4,4 6,2 5,3
Iš viso: 100 100 100
Tokią nedidelę studijų programos įtaką konkrečios aukštosios mokyklos pasirinkimui papildytų motyvai, nurodyti eilutėje “Kita”. Čia dažnai buvo pabrėžtas pedagoginis universiteto profilis (pvz. “čia geriausiai parengia mokytojus”, “Vilniuje pedagogus rengia tik VPU” ir pan). “Kitą” atsakymą pasirinkę apklaustieji taip pat minėjo galimybę rinktis čia sutrumpintas studijas po aukštesniųjų pedagoginių mokyklų, nurodė, kad institucijos pasirinkimui turėjo įtakos girdėta palanki nuomonė apie studijas bei šios aukštosios mokyklos ruošiamus specialistus. Įdomu pastebėti, kad dėl galimybės studijuoti sostinėje studijas VPU rinkosi beveik pusė dieninio skyriaus studentų (46%), tuo tarpu kitas studijų formas pasirinkę respondentai dažniausiai nurodė norą studijuoti arčiau namų (35 %). Beje, pastarieji daugiau atsižvelgė ir į studijų programą (apie 26%). Tokią situaciją greičiausiai paaiškina tai, kad neakivaizdines ir magistrines studijas dažniausiai renkasi jau dirbantys asmenys, realiau suvokiantys kokių žinių bei įgūdžių jiems reikia įgyti. (Pedagoginio darbo stažą turėjo tik 5 % dieninių ir net 81% kitų studijų studentų.)
Kadangi studijos aukštojoje mokykloje kartais neatitinka lūkesčių, tyrimo duomenis nuspręsta papildyti atsakymais į klausimą, ar studentai elgtųsi taip pat, jei turėtų galimybę studijas rinktis iš naujo. Teigiamai atsakė apie pusė tiriamųjų (51%), kiek mažiau buvo abejojančių (apie 34%), neigiamai atsakė apie 15 %. Į šį klausimą panašiai atsakė tiek dieninių, tiek kitų studijų formų studentai.
Taigi, atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad nepaisant to, jog šiandieniniai VPU pradinio ugdymo specialybės studentai pedagogines studijas dažniausiai rinkosi kryptingai, studijų programa nebuvo pagrindinis aukštosios mokyklos pasirinkimo motyvas. Todėl pritartume nuomonei, kad būsimųjų mokytojų atrankos procese reikšmingesnį vaidmenį turėtų atlikti bendrojo lavinimo mokykla, glaudžiai bendradarbiaujanti su aukštąja mokykla [7, p.36]. Tai lieka siekiamybe.
Išvados:
1. Tyrimas leidžia teigti, kad dauguma pradinio ugdymo studentų pedagogines studijas pasirinko atsižvelgdami į savo pomėgius ir polinkius, tikėdamiesi įdomaus darbo. Apie 77 % tiriamųjų planuoja dirbti švietimo sistemoje.
2. Tyrimas parodė, kad nebuvo dominuojančio motyvo, skatinusio rinktis studijas būtent VPU. Panašus skaičius studentų nurodė šiuos motyvus: domėjimąsi studijų programa, galimybę studijuoti sostinėje, galimybę studijuoti arčiau namų.
1 diagrama
2 diagrama
Naudota literatūra:
1. Bitinas B. Mokytojų rengimo paradigmos kaita.// Švietimo reforma ir mokytojų rengimas. V tarptautinė mokslinė konferencija. Mokslo darbai, pranešimai. –V., 1998, p. 151-153.
2. Fullan M. Pokyčių jėgos: skverbimasis į ugdymo reformos gelmes.-Vilnius, Tyto alba, 1998 – 213 p.
3. Jackūnas Ž. Valstybės posūniai. // Dialogas, 2002 m. lapkričio mėn. 15 d., Nr.42 (542), p. 1, 14.
4. Kregždė S. Profesinio kryptingumo formavimosi pagrindai. – Kaunas, Šviesa, 1988 – 144p.
5. Pedagogų rengimo koncepcija. Švietimo ir mokslo ministerijos projektas 2001 01 30 // http: // www. smm .lt.
6. Poškus K. Mokytojo kūrybinė asmenybė. –Kaunas, Šviesa, 1986 – 163p.
7. Pukelis K. Būsimųjų mokytojų atranka – viena aktualiausių mokytojų rengimo tobulinimo sąlygų. // Pedagogika, 1996, Nr. 32, p.25-51.
8. Rupšienė L. Pedagoginio profilio specialybių studentų mokymosi aukštojoje mokykloje motyvacija. // Pedagogika, 1998, Nr. 37, p. 80-87.
9. Strazdas V. Diagnozės ir prognozės. // Dialogas, 2002 m. lapkričio mėn. 15 d., Nr.42 (542), p. 8-9.
10. Vaitkevičius J. Pedagogų rengimas kaip problema. // Švietimo reforma ir mokytojų rengimas. V tarptautinė mokslinė konferencija. Mokslo darbai, pranešimai. –V., 1998, p. 123-126.
11. Želvys R. Švietimo vadyba ir kaita. – Vilnius, VPU leidykla, 2000 – 67p.