Moneta
. Moneta – gabaliukas kietos medžiagos, paprastai apskritimo formos metalo, kuris naudojamas kaip pinigų rūšis.Kuri buvo nukaldinta dabartinėje Turkijoje maždaug 2700 pr. Kr. Monetos buvo iš aukso ir sidabro lydinio.x;Žodžio „moneta“ kilmės legenda Žodis “moneta” pas mus atėjo iš senosios Romos laikų.Apie monetos žodžio atsiradimą pasakojama tokia istorija. Tarp daugybės romėnų dievų buvusi Jupiterio žmona, gražuolė deivė Junona. Ji dovanodavusi žmonėms gerus derlius, sveikus vaikus, darbų sėkmę. Kartą, kai Roma kariavo su Vakarų Graikijos srities, karaliumi Piru (306-272 m. p. m. e.) ir pietų Italijos miestu Tarentu, romėnai, pritrūkę lėšų, kreipėsi pagalbos į Junoną. Ši atsakiusi: “Karas pradėtas teisingai, todėl greitai pinigų jums netruks”. Žyniai paskelbė, kad laimėjus romėnų kariuomenei, į ištuštėjusį valstybės iždą imsią plaukti pinigai. Kovos baigėsi pergale, buvo paimtas didelis “teisingas” grobis, gausybė aukso bei sidabro. Laikydami tai Junonos nuopelnu, romėnai deivei suteikė antrąjį vardą – Moneta (lotyniškai patarėja). Taigi dirbtuvėse prie deivės šventovės kaldinti aukso ir sidabro lydinio pinigai ilgainiui imti vadinti monetomis. Anksčiau jie buvo vadinami numizmomis (gr. Nomos – teisė, įstatymas, paprotys, teisėta mokėjimo priemonė). Monetų reikšmė istorijoje Monetos – iškalbingi ekonomikos istorijos paminklai, įvairiausių prekybos sistemų atspindys. Todėl jos padeda daug sužinoti apie praeities įvykius. Pavyzdžiui, monetose gali būti užfiksuoti miestų pavadinimai bei valdovų vardai, nepaminėti rašytiniuose šaltiniuose. Jose galima rasti puikių portretų, seniai išnykusių meno kūrinių, architektūros bei kultūros paminklų atvaizdų. Būtent iš jų sužinojome, kaip atrodė kolonos deivės Artemidės šventykloje. Daugelis žymaus senovės Graikijos skulptoriaus Fidijo kūrinių, tarp jų ir išminties bei karybos deivės Atėnės statula iš Atėnų Akropolio ar vyriausiojo dievo Dzeuso statula iš Olimpijos šventovės, yra žinomos tik iš jų atvaizdų antikinėse monetose.
Etnografas monetose gali rasti pavaizduotų namų apyvokos daiktų, buities scenų, įvairių epochos kostiumų. Filologas randa įvairių sentencijų ir net nedidelių eilėraščių, paleografas, tyrinėjantis senąjį raštą – įvairiausių braižo pavyzdžių, o tyrinėtojas, besidomintis heraldika – rečiausių ir įdomiausių herbų. Medžiaga, iš kurios moneta pagaminta, leidžia mums spėti, kokie metalai tada buvo naudojami. Jei tai auksinės ar sidabrinės monetos, galima spręsti apie to meno valstybės ar miesto turtingumą ir galybę. Nuo daugelio kitų daiktų, kurie randami žemėje, moneta skiriasi tuo, kad ji dažniausiai tiksliai datuota arba žinomi ją kaldinusio valdovo valdymo metai. Ši aplinkybė leidžia išaiškinti, kada vienoje ar kitoje valstybėje buvo pakilimas, nuosmukis. Monetų piešiniai bei įrašai kartais būna vienintelis šaltinis daugeliui istorijos faktų tirti. Pavyzdžiui, niekas iš senovės autorių nepaminėjo Silerų miesto Sicilijoje. Apie jo gyvavimą sužinojome tik iš bronzinių monetų, kaldintų Sileruose IV a. Azijoje, Afrikoje, Amerikoje ir Okeanijoje monetas atstodavo įvairūs papuošalai – žiedai, vėriniai iš perlų, kriauklių, stiklo, akmenukų. Taip pat žvėrių – šernų, šunų, šikšnosparnių, banginių dantys. Tibetiečiai, kinai, mongolai kadaise mokėdavo arbatžolių plytelėmis.