Maironio eilėraščio ,,Mano gimtinė” analizė ir interpretacija
Maironis (Jonas Mačiulis) – vienas žymiausių lietuvių romantikų, tautos atgimimo dainius, taikliai, esmingai suformavęs tautos būties XIX amžiaus pabaigoje problemas, parodęs ateities perspektyvą. Jis sukūrė idealizuotą tėvynės Lietuvos paveikslą, aiškiai pasakė, kas yra lietuvis, o kas ne.
Maironio lyrika tradiciškai skirstoma į patriotinę – visuomeninę ir individualiąją – asmeninę. Individualiojoje lyrikoje gilinamasi į žmogaus asmeninį gyvenimą, jo jausmus. Patriotinėje lyrikoje jaučiama jo, kaip poeto šauklio, tautos pranašo, pozicija. Jis ragina lietuvius vieningai dirbti tėvynės labui, nepamiršti tautos vertybių, kovoti užž laisvę. Oratorinio tipo eilėraštyje ,,Mano gimtinė”, kuris yra iš rinkinio ,,Pavasario balsai”, atsispindi šios svarbios vertybės, raginančios ginti tėvynės gerovę .
Eilėraščio pavadinimas jau iš karto pasako, kad lietuviui svarbiausia yra meilė tėvynei, laisvės ilgesys ir kova už tautos gerovę. Eilėraštyje vaizdžiai atskleidžiama tėvynės praeitis, kuri palyginama su dabartimi.
Kompozicija yra darni, nuosekli ir aiški. Eilėraštį sudaro šešios strofos. Ketureilėse strofose pirma ir trečia, antra ir ketvirta eilutės yra rimuotos, jas sudaro vienodas skiemenų skaičius. Šiam eilėraščiui būdinga silabotoninė eilėdara, paagrysta dėsningu kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų kaitaliojimusi eilutėje. Eilėraštyje ,,Mano gimtinė” vyrauja pasakotojo monologas, jame tarsi kreipiamasi į brolius tautiečius. Sunkiais Lietuvos laikų prisiminimais siekiama nuteikti tautą kovai už laisvę.Čia jungiamas jausminis atvirumas, emocingumas ir racionalumas, disciplinuojantis subjektyvių išgyvenimų sklaidą.
Eilėraštyje laikas yr
Erdvė yra neapibrėžta, tačiau jau it pačioje eilėraščio pradžioje aprašyto nuostabaus gamtovaizdžio galima teikti, kad tai tėvynė Lietuva, kurios žemės lietuviui yra didžiausias turtas. Tačiau, galbūt ,svarbiausia erdvė yra lyrinio subjekto vidinis pasaulis, kupinas pamąstymų,m prisiminimų apie praeitį bei reginių kovoti už geresnį gyvenimą.
Eilėraštį ,,Mano gimtinė” skirčiau į tris dalis. Pirmąją dalį sudaro pirma strofa, kurioje griežtai įvedamas dabarties laikas. Joje iškeliamas tėvynės grrožis (,,ten, kur Nemunas banguoja/ Tarp kalnų, lankų”), kuris, galbūt, net perdėtas, nes, kaip žinoma, Lietuvoje aukštų kalnų ir didelių lankų nėra. Paminimas Lietuvos gamtovaizdžio pasididžiavimas – upių tėvas –Nemunas, su kuriuo galima sieti svarbiausius tėvynės praeities laikus.Toliau minima sunki krašto padėtis, kuri išryškinama vaizdingu veiksmažodžiu (,dejuoja”). Lyrinis subjektas ,,broliais vargdieniais” vadina visus tautiečius, Lietuvos žmones, pabrėžia sunkią jų gyvenimo padėtį.
Pirmos strofos paskutinė eilutė (,,Nuo senų laikų”)parodo, jog bus nusikeliama į praeities laikus. Nejučiomis prasideda antra eilėraščio dalis, kurią sudaro 4 strofos. Pirmoje iš
Taigi, galima sakyti, Maironio eilėraščiai yra labai svarbūs visa lietuvių tautai, siekusiai laisvės ir garbės. Jo ly