Tevynes meiles vaizdai Maironio kuryboje

Seirijų A.Žmuidzinavičiaus vid. m-klos

9a klasės mokinės

Simonos Sakalauskaitės

Referatas

“Tėvynės meilės vaizdai Maironio

poezijoje”

2003 m.

Maironio biografija

Jonas Mačiulis , pasirašinėjęs Maironio slapyvardžiu , gimė 1862 m. lapkričio 2 d. buvusioje Raseinių apskrityje , Šiluvos valsčiuje , netoli nuo Tytuvėnų , laisvų nuo baudžiavos , vadinamųjų “karališkųjų” valstiečių šeimoje. Jo tėvas buvo mažaraštis , bet apsukrus turtėjančių kaimo sluoksnių atstovas. Nesitenkindamas dviem savais ūkiais , už suteiktą paskolą jis gavo valdyti gretimą Pasandravio dvarą , kuriame ir gimė būsimasis poetas. Namų aplinkoje buvo vartojama lietuvių kalba , nors tėvai bendraudami su vietos dvarininkais kalbėjo lenkiškai.

Namie įgijęs pradinių mookslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos , Jonas Mačiulis , dokumentuose “subajorintai” vadinamas Maciulevičium , 1873 m. įstojo į Kauno gimnaziją. Rašyti pradėjo mokydamasis šeštoje klasėje. Pirmuosius eilėraščius poetas rašė lenkų kalba; vėliau šiuos bandymus jis sunaikino.

Gimnazijoje Maironis susipažino su lankų poetų – A.Mickevičiaus , J.Kraševskio , J. Slovockio – kūryba , kuri jam padarė didelę įtaką: romantinis patosas , praeities tematika tapo ryškiomis tuometinės ir vėlesnės Maironio poezijos savybėmis.

Baigęs gimnaziją 1883 m. , Maironis išvyko į Kijevo universitetą studijuoti literatūros . “ Literatūra – ypač savoji , – vėliau rašė jis , – nuo jauniausių studentavimo dienų mane ypatingai traukė prrie savęs”. Maironiui Kijeve naujai ir plačiai atsivėrė A.Puškino , M.Lermontovo ir kitų rusų , taip pat ir ukrainiečių poetų kūrybos lobiai; klasikinės rusų poezijos Įtaka pastebima Maironio temetikoje ir eilėdaroje. Kijeve poetas išbuvo vienerius metus . Čia sustiprėjo Maironio patriotinė nuotaika. Įtakingame to

o meto rusų laikraštyje “Novoje Vremia” (“Naujasis laikas”) . prisidengęs Liaudies mokytoja slapyvardžiu , jis paskelbė straipsnį lietuvių kalbos teisių gynimo klausimu.

Metus studijavęs literatūrą Kijevo universitete , Maironis , atsižvelgdamas į tėvų norą , taip pat paveiktas savo bičiulio A. Vytarto (vėliau redagavusio klerikinį “Šviesos” laikraštį) , Įstojo į Kauno dvasinę seminariją (1884 m.) . Lietuvių kalbą ir literatūrą seminarijoje tuo metu dėstė A.Baranauskas. Jaunąjį Maironį stipriai ir teigiamai veikė “Anykščių Šilelis” , taip pat vėlesnis ir gilus A.Baranausko susidomėjimas lietuvių kalba. Maironis dedikavo A.Baranauskui savo pirmąją poemą “Lietuva” , kuri liko neišspausdinta. Lietuvių kalbos žinių Maironis nemaža sėmėsi ir iš įžymaus kalbininko K.Jauniaus , tuo metu dėsčiusio seminarijoje. Maironis tapo aktyviu lietuvių nacionalinio judėjimo dalyviu.

Maironis poetas pirmą kartą sutinkamas “Aušros” laikraštyje: 1885 m. Zvalionio slapyvardžiu Čia išspausdintas jo eilėraštis “Lietuvos vargas”. Šį eilėraštį , kuriame reeiškiamas Maironiui būdingas motyvas – romantiškas susižavėjimas Lietuvos senove , poetas vėliau pavadino “Miškas ir lietuvis” , o paskutinėje redakcijoje – “Miškas ūžia”.

Dvasinėje seminarijoje Maironis dar giliau pažino lenkų romantinę literatūrą. Jos veikiamas , jis ėmė uoliai studijuoti Lietuvos istoriją – M.Strijovskio, J.Kračevskio, T.Narbuto, S.Daukanto darbus . Tiesioginis šių studijų vaisius buvo pirmoji išspausdinta Maironio knyga – “Lietuvos istorija , arba apsakymai apie Lietuvos praeigą” (1891 m.) , pasirašyta Stanislovo Zanavyko slapyvardžiu.

Baigęs Kauno dvasinę seminariją (1888 m. ) , Maironis toliau tęsė mokslus Peterburgo dvasinėje akademijoje (1888 –1892). Teologinių studijų metu jis mažai besireiškė savo poetine kū

ūryba. Vienas iš negausių šio laikotarpio eilėraščių (“Ne taip senovės tėvai gyveno”) pirmą kartą randamas Maironio slapyvardis. 1895 m. pasirodė Žinomas Maironio eilėraščių rinkinys “Pavasario balsai” .

Po 1905 – 1907 metų revoliucijos Maironis kaip poetas mažiau besireiškė. Buržuazijos valdymo metais Maironis ėjo Kauno dvasinės seminarijos rektoriaus pareigas. Kurį laiką (nuo 1922 m. ) jis profesoriavo Kauno universitete , dėstydamas , be kitų dalykų , ir pasaulinės literatūros kursą.

Maironis mirė 1932 metų birželio 28 dieną.

Maironio gimtinė Raseiniuose

Maironio kūriniai:

Eilėraščių rinkinys “Pavasario balsai” (1895m.)

Poemos : “Lietuva” (1888 m. neišspausdinta) , “Tarp skausmų Į garbę” (1895m. , S.Garnio slapyvardžiu) , “Nuo Birutės kalno” , “Jaunoji Lietuva” , “Raseinių Magdė” (1909m.) , “Mūsų vargai” (1920m.).

Libretai: “Kame išganymas” (1895m.) , “Nelaimingos Dangutės vestuvės” (1930m.)

Istorinė draminė trilogija “Kęstučio mirtis” (1921m.) , “Vytautas pas kryžiuočius” (1925m.) ir ir “Didysis Vytautas – karalius” (1930m.) , kurioje romantiškai idializavo Lietuvos praeitį .

Literatūros istorija ir kritikos darbai: “Trumpa lietuvių rašliavos apžvalga” (1906m.) , “Trumpa visuotinės literatūros istorija” (1926m.)

Remdamasis daugiausia Simonu Daukantu , parašė populiarią istoriją “Apsakymai apie Lietuvos praeigą” (1891 m.)

Parašė nemažai publicistinių straipsnių , teologinių studijų. Išvertė A.Mickevičiaus , A.Miusė , Siuli Priudomo , Bilhanos poezijos , Rigvedos himnų.

Maironio rankraštis

Tėvynės meilės vaizdai Maironio

poezijoje

ĮVADAS

“Maironis – Vienas visuotinai pripažintų , sykiu sudėtingas ir prieštaringas rašytojas , kunigas ir poetas.” Kas yra Maironis žino kiekvienas save gerbiantis lietuvis. Visiems iki skausmo žinomi eilėraščiai “Lietuva brangi” , “Kur bėga Šešupė” , “Oi neverk , motušėle” ir daugelis kitų. Maironio kū

ūryba Lietuvai labai svarbi . Manau , kad Maironis – viena iškiliausių asmenybių lietuvių literatūroje. Žymus rašytojas V.Mykolaitis-Putinas yra pasakęs: “ Mano kartos žmonėms Maironis daugiau negu poetas. Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį , tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie.” “Maironis kūryba išsakė slapčiausius ir karščiausius lūkesčius , atspindėjo sielos istoriją , realybėje taip užgožtą uždaro būdo ir perdėto atsargumo , įprasmino būtį , atnešdama nemirtingą šlovę. Tačiau apie ką jis berašytų , jo kūrybos esmė viena – Lietuva.” Tėvynės meilės tema viena iš ryškiausių temų Maironio kūryboje , ji atsispindi daugelyje poeto eilėraščių. Ar Maironis rašytų apie kalnus , ar apie upes vis tiek nepamiršta pabrėžti meilės tėvynei , pamokyti kaip ją reikia branginti ir saugoti. Kad poetui buvo taip svarbi tėvynė lėmė ne viena priežastis: laikmetis , tėvų auklėjimas , dalis gyvenimo praleista ne Lietuvoje ir kt.

Ypač ryški meilė Lietuvai matoma eilėraščių rinkinyje (pirmą kartą išleistame 1895 m.) “Pavasario balsai”. Šiame rinkinyje atsispindi praeities buitis ir laisvės kovų heroika, tėvynės meilės jausmai, gamtos grožio pajautimas, aukštinama gimtoji kalba, sekama bei stilizuojama liaudies kūryba.

Nors praėjo ir nemažai metų , tačiau Maironio kūrybos svarba neblėsta. Visiems jis didelis patrijotas , dvasingas , labai turtingos dvasios žmogus. Manau , kad iš Maironio kūrybos mokysis ir patyrimo semsis dar ne viena ateities karta.

Graži tu , mano brangi Tėvyne ,

Šalis ku

ur miega kapuos didvyriai:

Graži tu savo dangaus mėlyne!

Brangi: tiek vargo , kančių prityrei.

Maironis “Lietuva brangi”

Šiuo Maironio eilėraščio posmeliu ir norėčiau pradėti savo darbą. Tai tik vienas iš daugelio pavyzdžių kaip Maironis aukština savo tėvynę. “Maironio kūrybos branduolį sudaro eilėraščiai apie tėvynę .Jeigu šio poeto kūrybą pavaizduotume kaip gyvą organizmą , tai tėvynės meilei jame teks širdies funkcijos. Iš jos sruvens gyvybės gijos į visas kitas Maironio kūrybos skaidulas , kol grįžusios vėl sueis į tą patį centrą – Lietuvą tėvynę.” Turbūt niekas taip gražiai, taip pakylėtai nemokėjo aprašyti ir išaukštinti mūsų tėvynės kaip Maironis. “Daug poetų Maironio laikais skyrė savo jausmus Lietuvai , bet nė vienas nesukūrė tokių įspūdingų kūrinių.”

Kad Maironis pasirinko lyriką ir taip vaizdžiai gražiai aprašė Lietuvą lėmė daugybė veiksnių.

Visų pirma tai literatūros srovė – Romantizmas (XIX a. pr. – XX a.). Romantizmo bruožai labai aiškiai atsispindi Maironio kūryboje. Emocinio kūrinio atspalviai , poetiškumas , muzikalumas , tautosakos panaudojimas , istorinių siužetų aprašymas – viskas sutelpa Maironio kūryboje. Ne veltui Maironis vadinamas tautos dainiumi. Keliems jo eilėraščiams ( “Lietuva brangi” , “Užtrauksme naują giesmę broliai” , “Kur bėga Šešupė” , “Oi neverk , motušėle!”,
“Trakų pilis” , “Milžinų kapai” ir kt.) žymūs lietuvių kompozitoriai Juozas Gruodis , Juozas Naujalis , Česlovas Sasnauskas yra sukūrę muziką ir šios dainos tapo visoje Lietuvoje žinomomis dainomis. Manau , kad Maironio eilėraščiai kuo puikiausiai tiktų net gi Lietuvos himnui.

Kita priežastis dėl kurios poetas pasirinko tėvynės meilės temą yra nuo vaikystės tėvų įdiegta meilė Lietuvai. Mačiulių šeimoje “paaugantys vaikai jau žinojo kokia brangi sava kalba ir raštas suprato , kad tai caro valdžios uždrausti , o sulenkėjusių dvarininkų paniekinti dalykai”. Nepamirškime , kad tada buvo spaudos draudimo laikotarpis (1864-1904). Galbūt ir tai paskatino Maironį rašyti apie Lietuvą ir jos didybę. Pirmieji Maironio kūrybos bandymai , kuriuos jis parašė šeštoje klasėje , buvo lenkų kalba. Vėliau poetas šiuos bandymus sunaikino ir nekartą savo kūriniuose yra satyriškai pašiepęs sulenkėjusią bajoriją ir aristokratiją (“Dvasia svetima jų gaivinami kūnai”)

Dar viena priežastis galėjo būti ta , kad Maironį veikė tėvynės ilgesys , kai jis mokėsi Kijeve. Ne vienas poetas skyrė savo eiles Lietuvai , todėl kad ilgėjosi jos. Dažnai žmonės įvertina tai , kas svarbu tik būdami toli ar praradę.

Tėvynės meilė ryškiai atsispindi Maironio eilėraščių rinkinyje “Pavasario balsai” pirmą kartą išleistame 1895m. , jame atsispindi praeities buitis ir laisvės kovų heroika, tėvynės meilės jausmai, gamtos grožio pajautimas, aukštinama gimtoji kalba, sekama bei stilizuojama liaudies kūryba. Maironis lyrikoje laikėsi klasikinių poezijos formos ir eilėdaros reikalavimų. Jo eilėraščių meninė išraiška yra lengvai suprantama, pasižymi aiškumu, tikslumu, dažnai priartėja prie liaudies dainų poetinio paprastumo ir skaidrumo. Maironis įtaigiais poezijos vaizdais ir jautriomis emocinėmis priemonėmis išreiškė tautinio atgimimo laikotarpio svarbiąsias idėjas, žadino kovos entuziazmą ir prisikėlimo viltį, lietuvių poezijos lygį iškėlė į aukšto tobulumo laipsnį. Maironio kūryba – takoskyra tarp senosios ir naujosios lietuvių poezijos, ji yra plačiai studijuojama, vertinama, interpretuojama. Maironio kūriniai daug kartų perspausdinami ne tik atskiromis knygomis, bet ir įvairaus pobūdžio leidiniuose.

Daugelyje savo eilėraščių Maironis aukštino didingą Lietuvos praeitį. “Pirmasis , toks ankstyvus , susidomėjimas Lietuvos istorija Maironio biografijoje nebuvo atsitiktinis. Jis atitiko šio žmogaus prigimtį , jo idėjinius uždavinius. Istorijos dvelksmas juntamas visų žanrų rašytojo kūriniuose. Jis siekė pačias Maironio kūrybos viršūnes : eilėraščius “Vilnius prieš aušrą: , “Trakų pilis” , “Milžinų kapai”. “Lietuvos istorijos” pratarmėj išsakytos mintys padeda suprasti , kaip stipriai rašytojas buvo pamilęs savo kraštą , Kaip nenorėjo su juo skirtis , o jei trumpam ir išsiskirdavo , patirdavo neapsakomą graudulį ir ilgesį.” Maironį žavėjo Vytautas Didysis (apie kurį Maironis sukūrė draminę trilogiją “Vytautas pas kryžiuočius”) , kunigaikštis Kęstutis. Maironis rašė:

Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį

Iš kapų milžinų

Ir išgirsti nors vieną , bet gyvą žodelį

Iš senųjų laikų!

“Aš norėčiau prikelti”

Savo kūryboje Maironos taip pat naudoja daug pamokymų , kurie daugiausia nukreipti į Lietuvos jaunimą. Tai ypač ryšku poemoje “Jaunoji Lietuva” , eilėraštyje “Užtrauksme naują giesmę” ir kituose kūriniuose.Maironis ragina būti ne “miegančia” tauta , bet gyva pilna gyvybės ir veržlumo.

Į darbą broliai , vyrs į vyrą ,

Šarvuoti mokslu atkakliu!

Paimsme arklą , knygą , lyrą

Ir eisim Lietuvos keliu!

“Užtrauksme naują giesmę”
Kadangi Maironio kūryba pasirodydavo “Aušroje” , ji tikrai galėjo pasiekti jaunų Lietuvos žmonių akis ir širdis. Tikiu , kad taip Maironis ne vieno širdyje pralaužė ledus tėvynės meilei. Tai dar vienas svarbus Maironio nuopelnas.

Ir visdėlto kas mums Maironis šiandien? Manau , kad Maironio ištrinti iš lietuvių literatūros ar itorijos neįmanoma. Nors po jo mirties praėjo daugybė metų, pasikeitė laikai , tačiau Maironio svarba neišblėso. Tai labai didi asmenybė. Jeigu mes savo istorijoje neturėtume šio žmogaus labai daug prarastume. Maironis didelis pavyzdys , kaip reikia mylėti ir branginti savo tėvynę Lietuvą. Dabar mums niekas nedraudžia kalbėti , rašyti , spausdinti knygas lietuviškai. Bet pagalvokime kaip butų sunku visa netekus. Savo darbą norėčiau pabaigti Maironio eilėraščiu , kuris , mano manymu , labiausiai atspindi ką Maironis jautė Lietuvai.

TAIP NIEKAS TAVĘS NEMYLĖS

Jau niekas tavęs taip giliai nemylės , Kaip tavo nuliūdęs poeta Ar kas ir kančių tiek pakelti galės

Tiktai dėl tavęs , numylėta?

Kiek ašarų jam išriedėjo graudžių ,

Kieksyk kaip žvaigždė sidabrinė

Per kiauras naktis nesumerkė akių,

Kai uždegei jauną krūtinę!

Kas suteikė tau , numylėta – graži!

Tą įstabią , slaptąją galią ,

Kuria į dausas jojo dvasią neši;

Vėl dega jam norai atšalę!

Daug žemės puikių ir gražių dukrerų

Jo širdį pavergti norėjo:

Dėl dainų-žiedų , dėl eilių įkvėptų

Ir auksą , ir vardą žadėjo.

Tau puikūs pečių neapsupo šilkai ,

Tu proto netemdai gražybe ,-

O tu tik viena širdies raktą radai

Skaisčia savo skausmo gilybe!

Bet jam tos negaila jaunystės giedros ,

Kad skausmo širdis nesprato;

Nes veidu žydros užtekėjai aušros ,

Ir naują pasailį jis mato.

Tada tai jo gema pirmoji giesmė ,

Liūdnesnė už girių ošimą,

Nes švieti jaunam kaip aukštybių žvaigždė

Ir šventą neši įkvėpimą.

Pasklido giesmė po tą šalį toli ,

Kur Nemuno vandenys bėga;

Pažino tave ir pamilo visi:

Ir dūmai , ir sodžių sermėga.

Poetams kitiems numylėta ranka

Iš liaurų vainiką nupynė ,

Tu jį nors atmint ar atminsi kada?

Tu , jo numylėta TĖVYNE!

Priedas

Maironio muziejaus istorijos fragmentai

Muziejus įsteigtas 1936 m., poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio (1862-1932) namuose, kuriuos jis nusipirko 1909 m. ir apsigyveno antro aukšto kambariuose. Praėjus ketveriems metams po poeto mirties, Maironio bute įrengti ir atidaryti 3 memorialiniai kambariai.
1941 m. muziejus pradėjo kaupti ir kitų rašytojų kūrybos palikimą. Ilgainiui muziejus tapo respublikiniu literatūros muziejumi.
1989 m. muziejui sugrąžintas Maironio vardas.
1992 m. atkurtas visas poeto butas. Rūmai, kuriuose įkurtas muziejus, pastatyti XVIII a. vid., panaudojus trijų XVI a. namų pamatų ir sienų likučius. Po 1812 m. karo šiame name buvo ligoninė, malšinant 1863 m. sukilimą, veikė karo lauko teismas, rūsiuose kalintas ir myriop nuteistas vienas iš sukilimo vadų kunigas Antanas Mackevičius. Maironiui gyvenant šiuose namuose, pirmame aukšte įsikūrė knygų leidykla “Sakalas”, dailiųjų amatų mokykla, pirmoji Kaune viešoji lietuviška biblioteka ir skaitykla, kitos kultūrinės organizacijos. Maironio namuose gyveno ir svečiavosi visuomenės veikėjai, kunigai, menininkai.
Maironio paminklas Maironio buto fargmentas

Naudota literatūra :

1. Maironis “Raštai” (I tomas) , 1987 m. ,”Vaga” , Vilnius;
2. “Lietuvių literatūra IX klasei” , 1976 m. , “Šviesa” , Kaunas;
3. Irena Slavickaitė “Maironis”

Naudotos interneto svetainės:

1. http://www.mokslo.centras.lt
2. http://www.lietuvosmuziejai.lt

Leave a Comment