Lyginamoji stilistinė interneto tekstų analizė

Turinys

I. Įvadas
II. Interneto svetainių tekstų analizė

1. Interneto teksto leksikos ypatumai

III. Išvados

I. Įvadas

Šiandieninėje visuomenėje vargu ar atsirastų daug žmonių, iki šiol nežinančių, kas yra kompiuteris, kaip juo naudojamasi ir kaip jo pagalba yra perteikiama informacija, ir bendraujama su kitais žmonėmis.

Jei dar ganėtinai nesenoje praeityje žinojome tik rašomąją bei sakytinę kalbą, tai dabartiniu laikotarpiu, esant technologijų įsigalėjimui, visuotinei kompiuterizacijai, neatsiejama gyvenimo, susižavėjimo ir bendravimo priemone tampa elektroninė kalba.

”Kompiuterinių tinklų atsiradimas vertinamas kaip nauja žmonių bendravimo istorijos pakopa, kurianti savitą bendruomenę ir jos naujoviškus ryšius, bendravimo trradicijas ir kultūrą plačiąja prasme” ( 3,2).

Ir nors visi internete pateikiami tekstai – tiek informaciniai, tiek bendravimo – yra išdėstyti raštu, tapatinti elektroninę ir rašytinę kalbą neįmanoma. Mat, sutapdama su rašytine tam tikrais bruožais, t.y., suvokimu rega, išsidėstymu erdvėje, grafine raiška, netiesioginiu kontaktu su adresatu, sinchronišku ir nesinchronišku bendravimu bei teksto ilgalaikiškumu, elektroninė kalba turi nemaža sakytinės kalbos elementų. Šias dvi kalbines rūšis sieja kalbos procesiškumas, ženklų, turinčių paralingvistinius elementus, vartojimas.

Žinoma, elektroninė kalba pasižymi savybėmis nebūdingomis nei rašytinei, nei sakytinei kalbai. Tai daaugiaplanis, įvairialypis, lengvai dauginamas, kopijuojamas, persiunčiamas tekstas, neribotas adresatų kiekis.

Specifinė,savitų savybių turinti yra ir internete vartojama lietuvių kalba. Svarbu pažymėti, jog didelės įtakos jai turi techninės išgalės, vartotojų susikurti principai, mokesčiai už naudojimąsi internetu bei ryšio išlaidos, o taip pat ir

r interneto paskirtis – ”būti ta terpe ir tomis priemonėmis,kurios leistų visiems žmonėms dalyvauti pasaulio visuomenės gyvenime, reikšti savo nuomonę, bendrauti be tarpininkų, būti pačiam savimi, rašyti taip, kaip šneki” (3,2).

Ne mažiau svarbus aspektas, kalbant apie lietuvių kalbos vartojimą internete, yra ir kompiuterinių tinklų apimamos sritys – informacijos ( įvairių institucijų, bendrovių ir asmenų svetainės, duomenų bazės, elektroniniai leidiniai ) ar bendravimo (elektroninis paštas, tiesioginiai pokalbiai, konferencijos grupės ).

Keliant skirtingus tikslus, kalbos akto funkcijas (komunikatyvinę, kontaktinę ir kt.), pabrėžiant vienokias ar kitokias teksto stilistines ypatybes (abstraktumą, tikslumą, vaizdingumą ir pan.), savaime išsiskiria tekstuose vartojama lietuvių kalba.

Šio darbo tikslas – pažvelgti į skirtinguose interneto tekstuose vartojamą lietuvių kalbą, akcentuojant svarbiausius leksikos dalykus, rasti bendrybių bei skirtumų.

II. Interneto svetainių tekstų analizė

Detalesnei interneto tekstų leksikos analizei pasirinkti keturi tekstai:
www.lcs.lt/kalbos

www.delfi.lt/news/daily/hot/article

www.svetaine.com/about

www.adas.kryptis.lt

Visi išvardintieji interneto puslapiai priklauso informacinei kompiuterinių tinklų sričiai, tačiau savo paskirtimi, funkcijomis, tikslais ir šių veiksnių sąlygojama lietuvių kalbos vartosena labai skiriasi.

Pagal stilių elektroninės kalbos tekstai, kuriuos analizuosime šiame darbe, gali būti skiriami į:
1. oficialieji informaciniai (valstybinių institucijų ir bendrovių svetainės; šiame darbe – Lietuvos centro sąjungos svetainės skiltyje ”kalbos”);
2. publicistiniai ( elektroniniai leidiniai, televizijos laidų, muzikos grupių svetainės; čia – svetainės „Delfi“ naujienų puslapio straipsnis „Daugiausia pinigų drabužiams išleidžia graikės“);
3. laisvieji (atskirų asmenų puslapiai, lankytojų pasisakymai diskusijose, elektroniniai laiškai; čia Adomo ir Ado asmeniniai pu

uslapiai).

„Tinklo etiketas“ nereikalauja iš interneto vartotojų taisyklingos kalbos. Teigiama nepriekaištauti dėl rašybos, korektūros klaidų, diakritinių ženklų vengimo,kalbos kultūros taisyklių nepaisymo ir pan. Tačiau šie reikalavimai skiriami bendravimo tekstams. Informaciniai – specialiai parengti – tekstai šiems principams nepaklūsta ir yra gerokai tvarkingesni, taisyklingesni ir dalykiškesni.

Remiantis šiuo teiginiu, turėtume daryti išvadą, jog pasirinkti analizei tekstai rašybos, skyrybos, kalbos kultūros bei stilistiniu požiūriu yra taisyklingesni. Vis dėlto, asmeniniai puslapiai, nors ir priklauso informacinių puslapių grupei, pagal principų laikymąsi labiau dera prie improvizacinių-bendravimo tekstų, o ne prie parengtųjų. Tuo galėsime įsitikinti tolesnės analizės metu.

1. Interneto teksto leksikos ypatumai

Šioje darbo dalyje nuspręsta paanalizuoti pasirinktų interneto tekstų leksiką atskirai, nesiejant vieno teksto su kitais. Aptarus visus keturis interneto puslapius, rasti bendrumus bei skirtumus, daryti išvadas.

Oficialiojo – informacinio stiliaus Lietuvos centro sąjungos svetainės straipsnis „Kodėl Lietuvai reikalingas išmanantis ekonomiką ir ryžtingas Prezidentas?“ parašytas taisyklinga bei stilinga lietuvių kalba.

Straipsnis turi rašomosios ir sakytinės kalbos ypatybių. Visų pirma, privalu pažymėti, jog nagrinėjamas tekstas yra LCS konferencijos metu skaityta kalba, vadinasi ji turėjo žodinį, sakytinį pavidalą, kuris, be abejonės, iš pradžių turėjo būti pateiktas raštu. Vargu, ar toks ganėtinai sudėtingas tekstas galėtų būti pasakytas be išankstinio pasiruošimo. Nagrinėjamame tekste gausu bendrųjų, taip pat ekonomikos terminų, nemaža tarptautinių žodžių (jie sudaro apie 15 procentų vi

iso teksto). Teksto leksikos sudėtingumą lemia kalbos tema, kalbos skaitymo aplinkybės bei adresatas, iš kurio reikalaujama išprusimo, ypač ekonominio, bei erudicijos, kuris domisi politikos bei ekonomikos klausimais.

Kiek kitoks leksiniu požiūriu „Delfi“ svetainėje spausdintas tekstas. Tai publicistinis pramoginis straipsnis, skirtas ne kokios nors srities specialistui, bet eiliniam interneto vartotojui. Matyt, būtent dėl šios priežasties teksto leksika nesudėtinga: labai nedaug terminų, o tarptautiniai žodžiai sudaro 12 procentų viso teksto. Beje, tarptautinių žodžių šiame straipsnyje būtų mažiau, jei nuolat nesikartotų žodžių „Europa“, „procentai“ formos. O ir patys tarptautiniai žodžiai yra plačiai paplitę ir gerai žinomi, pvz.: Europa, Komisijos, sociologinio, procentų, biudžeto, cigaretėmis ( palyginkime su LCS svetainės teksto tarptautiniais žodžiais – korupcija, deklaratyvus, akseleratoriumi, sekretoriumi ir pan.).

Visai kitokia, lyginant su Lietuvos centro sąjungos ir „Delfi“ svetainių tekstais, nagrinėjamų asmeninių puslapių leksika.

Adomo Žiaušio asmeniniame puslapyje dauguma visų pavartotų žodžių yra paprasti, lietuviški kasdienės leksikos žodžiai. Taisyklingo žodžiai sudaro apie 7procentus teksto (pvz.: kompiuteriais, muzika, centimetrai ir kiti).

Šiame interneto puslapyje, lyginant su jau aptartaisiais, nauja tai, kad čia jau atsiranda anglų kalbos žodžių, pavartotų originalo kalba (october, downloads, urb hosting, dance ir pan.) arba su lietuviškomis galūnėmis (linkai), apostrofomis (nick’as). Taip pat yra sutrumpinimų: cm, el.paštas, Dj, A. Žiaušio k.f..

Sunku nepastebėti ir rašybos, korektūros klaidų ( siūsti, kurnors, pl
laukiuoti, preleidžiu). Tačiau, kaip jau minėta analizės pradžioje, kreipti į tai dėmesio nereikėtų (lituanistės akiai gana sunku!).

Kitame asmeniniame puslapyje adas.kryptis.lt tarptautinių žadžių ganėtinai daug (techninis dizaineris, komunikacijos, informacijos ir kt), tačiau dar daugiau neoficialiosios leksikos, t.y. anglų kalbos žodžiai (nick, browse at your own risk, hi visitor, online diary ir kt.).

Peržvelgę keturių pasirinktų interneto puslapių leksiką, galime daryti išvadą, kad Lietuvos centro sąjungos bei „Delfi“ svetainių leksika paklūsta taisyklingos bendrinės kalbos reikalavimams, o asmeniniuose puslapiuose tekstą sudaro neoficialioji leksika; būdingos rašybos, korektūros klaidos.

III. Išvados

1. Internetas apima dvi svarbias sritis – informacijos ir bendravimo.
2. Darbe nagrinėjami interneto tekstai yra informaciniai, nors asmeniniai puslapiai artimesni laisviesiems interneto puslapiams.
3. Pagal stilių nagrinėjami tekstai skiriami į oficialiuosius informacinius, publicistinius ir laisvuosius.
4. Leksiniu požiūriu LCS svetainės puslapis, taip pat „Delfi“ svetainė puslapis yra taisyklingi, neužteršti žargono, svetimybių, užsienio kalbos žodžių ir pan. Asmeniniuose puslapiuose spausdinamų tekstų kalba neatitinka bendrinės kalbos normų, tačiau nepažeidžia „Tinklo etiketo“ reikalavimų.

Literatūra

1. Langas: „Tinklo etiketas“, http://www.langas.lt/taisykles.html.
2. Ryklienė A. 2002: Bendravimas internetu kalbėjimas rašant. – „Darbai ir dienos“ 24, 99 – 107.
3. Ryklienė A. 2002: Internetas: laikas – pinigai ir laisvė būti tokiam koks esi. – “Gimtoji kalba” 3 (393), 1 – 5.

Leave a Comment