lietuvių kalbos kalbėjimo konspektas temai „Virtualus Pasaulis“

Konspektas lietuvių kalbai ruoštis

Bendravimas internete – laisvė ar priklausomybė? Telekomunikacija per kompiuterių tinklus – pakankamai naujas socialinis reiškinys. Psichologiniai šios srities tyrimai pradėti visai neseniai ir jų nėra daug. Tačiau visiškai aišku, kad bendravimas tinkle įvairiais parametrais skiriasi nuo realaus, gyvo bendravimo, kuriam kompiuteris nereikalingas.
2. Bendravimo internete formos ir jų ypatybės Internete bendraujama keliais būdais – per telekonferencijas, pokalbių kanalus (IRC), žaidimus (MUD) ir elektroninį paštą. Interneto tyrėjai išskiria kelis tokio bendravimo lygmenis pagal interaktyvumą. Pirmojoje vietoje yra IRC ir MUD, kuriuose žmonės beendrauja realiuoju laiku; mažiausiai interaktyvūs – el. paštas ir telekonferencijos, kurios gali vykti ir nerealiuoju laiku. Telekonferencijoje dalyvaujantys žmonės diskutuoja kokia nors konkrečia tema. Pokalbių kanaluose konkrečios temos nebūna, ji priklauso nuo kanalo pavadinimo arba kanalo šeimininkų nuotaikos ir čia neretai bendraujama tik dėl paties bendravimo. Atskira interneto bendravimo forma yra MUD („multi-user dimension“ – vaidmenų žaidimas realiuoju laiku, kuriame interneto vartotojai – žaidimo dalyviai – sujungti bendroje virtualioje aplinkoje). MUD ypatybė – žaidėjai turi tikslą laimėti. Visos išvardintos bendravimo formos yra anoniminės, o tai suukelia daug pasekmių. Pirma, bendravimas internete netenka neverbalinės komunikacijos galimybės. Nepaisant to, kad tekstinė interneto komunikacija turi maždaug 100 įvairių „šypsniukų“, tarp žmonių nėra tiesioginio fizinio ryšio, todėl jausmus galima ne tik išreikšti, bet ir nuslėpti. Galima demonstruoti jausmus, kurių tuo me

etu žmogus visiškai nejaučia. Todėl manoma, kad: „Internete lengviau diskutuoti rimtomis, intriguojančiomis ir asmeninėmis temomis“; „Internete galima bendrauti ir su fiziškai nepatraukliais žmonėmis, kurių nemaloni išvaizda netrukdo bendravimui“; „Internete lygiavertiškai galima bendrauti su žmogumi, kuris yra gerokai vyresnis ar jaunesnis“. Vienas IRC vartotojas Lietuvoje tai apibūdino dar konkrečiau: „IRC privalumas – sakai ką nori, elgiesi kaip nori – čia nėra nei gėdos, nei drovumo jausmo. Gali klausti to, ko niekada neišdrįstum paklausti realiame gyvenime“. Taigi dėl fizinio kontakto su pašnekovu nebuvimo, internete savo prasmę praranda daugelis bendravimo barjerų, kuriuos lemia pašnekovo išvaizda, lytis, amžius, socialinė padėtis, t. y. visa neverbalinė bendravimo išraiška. Galima susikurti bet kokį pasirinktą įvaizdį. Virtualioje erdvėje Jūs galite būti bet kuo, atrodyti kaip pageidaujate, būti bet kokios lyties – žodžiu, nėra materialiam pasauliui būdingų apribojimų. Yra netgi posakis: „Internete niekas nežino, kad esate šuo“. Daugelis interneto vartotojų tai vertina kaip privalumą, tačiau ar iš tiesų taip yra?
2. Bendravimo internete formos ir jų ypatybės Tekstinėje interneto komunikacijoje žmogus susikuria savo virtualią asmenybę su pseudonimu. Iš IRC egzistuojančių pravardžių („nick“) galima sudaryti visą portretų galeriją. Šalia literatūrinių, mitologinių, kultinių bei istorinių personažų (Vatsonas, Artemon, Kutuzov, Appolo, Magas, BillyIdol), egzistuoja ir turtingas gyvūnijos, augmenijos bei gamtos pasaulis (Ryklys, Debeselis, Citrinuke, Panther, zuikute, be
ebras, rozyte, Puriena, Upe, saulyte), socialinai ir luominiai pseudonimai (asas, bosas, markizas, King), buitį ir kompiuterius primenentys (samtis, sampunas, strypas, lempute, drozhle, failas, cancel), tam tikrą būseną nusakantys arba pasirinkti dėl skambesio (psiche, netikelis, baisusis, mirtis, CrazyGirl, swing, LonelyBoy, Excelent, aistrra, bomzhas, malonumas, laime), nemažai angliškų, graikiškų ir lotyniškų (Era, Ovis, Epsilon, Helios, Ray, firebird, Pornostar) ir pseudonimų – vardo vedinių (Rasele, Vytaz, Dovi, Leta, Rulis, Albe, Regis). Neretai pseudonimo prasmę iš pirmo žvilgsnio suvokti sunku, o į klausimą „ką jis reiškia?“ dažniausiai atsakoma: „nieko, šiaip sau“ arba „gražiai skamba“. Iš tiesų kiekviena pravardė turi savo atsiradimo istoriją ir kelia tam tikrų asociacijų. Todėl ji yra kaip vizitinė kortelė. Žaidimai su identifikacija kelia vieną labai įdomią mintį apie tai, kaip realusis „aš“ sutampa su virtualiąja asmenybe ir kur yra riba tarp saviraiškos ir simuliacijos. Virtuali paauglio ir jaunuolio asmenybė internete yra daug labiau atsipalaidavusi ir nepageidautina socialiai, palyginti su realiu ar idealiu „aš“. Tai pastebi ir kompiuterinių klubų kūrėjai – jų nuomone, paaugliai internete tarsi atitrūksta. Tačiau atitrūksta toli gražu ne visi – šalia tų, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia pokalbių kanaluose, yra ir tokių, kurie pokalbiais nesižavi, o ieško ir parsisiunčia informacijos iš interneto. Yra ir tokių, kurie, nepaisydami laisvo priėjimo prie interneto, ju
uo apskritai nesinaudoja, motyvuodami tai tuo, kad jame nėra nieko įdomaus. Kyla keletas klausimų: 1. Kokios asmenybės savybės lemia tai, kad žmogus tinklinėje komunikacijoje pradeda konstruoti į save nepanašią virtualią asmenybę ar net kelias asmenybes? 2. Kodėl virtuali asmenybė pasižymi tam tikromis savybėmis?
4. Ką galvoja psichologai? Tai, kodėl vieni žmonės konstruoja virtualias asmenybes, o kiti ne, psichologai aiškina socialiniu asmenybės rigidiškumu. Skiriami du socialinio rigidiškumo tipai. Pirmasis – tai vaidmens (arba „aš“ koncepcijos) rigidiškumas, kuris pasireiškia tuo, kad žmogus priima save kaip tam tikrų rolių vykdytoją ir atitinkamai elgiasi taip, kaip elgtųsi atlikdamas tą ar kitą rolę. Antrasis – tai dispozicinis rigidiškumas (griežtų ribų laikymasis, dėl kurių žmogus pasaulį mato tik baltą arba juodą). Nerigidiškam grupinių normų įsisavinimui būtina, kad žmogaus socialinis „mes“ būtų suvokiamas pakankamai plačiai, o ne apsiribotų identifikacija su viena atskira žmonių grupe. Tai vyksta dalyvaujant įvairiose žmonių grupėse, iš kurių išeiti visuomet galima kada tik panorėjus. Virtualių asmenybių konstravimas gali turėti amžiui būdingų ypatybių ir sietis su tuo, kaip žmogus vertina save apskritai.
Paauglystei būdinga identifikacijos krizė, kurios metu paauglys savąjį „aš“ lygina su išgalvotu. Šiuo atveju virtualios asmenybės gali atlikti savęs patikrinimo funkciją. Akivaizdu, kad virtualių realybių konstravimui reikia ne tik suvokti save kaip potencialų įvairių rolių atlikėją, bet ir no
orėti tas roles vaidinti. Gali būti, kad noras konstruoti virtualias asmenybes yra susijęs su nepakankama įvairių „aš“ aspektų realizacija gyvenime arba realus gyvenimas atrodo pernelyg normatyvus. Tai kelia norą nugalėti normatyvus ir konstruoti nenormalias virtualias asmenybes. Realioje visuomenėje yra nustatytos normos, kurios tam tikros lyties žmogui kelia atitinkamo elgesio reikalavimus. Virtualiame pasaulyje žmogus gali išvengti savo lyčiai keliamų elgesio reikalavimų, prisistatęs priešingos lyties ar belyčiu asmeniu. Jei visuomenė apriboja žmogaus savirealizacijos galimybes, atsiranda motyvacija dalyvauti virtualiame pasaulyje ir konstruoti pageidaujamą asmenybę. Interneto bendravimas tokiu atveju atlieka kompensacinį vaidmenį. Ir atvirkščiai – žmogui, visiškai realizuojančiam savo „aš“ gyvenime, greičiausiai nekils noras kurti netikrovišką virtualią asmenybę.
5. HAK arba meilė kibernetinėje erdvėje „Sveika, mano meile! Sveikas, branguti!” – tai įprasta dviejų įsimylėjėlių pokalbio pradžia vakar, šiandien ir, greičiausiai, rytoj. Tačiau šiandienos įsimylėjėliai nuo vakardienos skiriasi tuo, kad tarp jų yra ir tokių, kurie dar nėra matę vienas kito. Virtualios pažintys vilioja savo anonimiškumu ir atvirumu. Juk realiame gyvenime pirmą kartą susitikus retai kada šnekama apie erotiką ar partnerystę. Internete tai padaryti daug lengviau.. Dažnai besinaudojantiems internetu, o ypač IRC ar kitomis pokalbių priemonėmis, atrodo, kad pasaulis tėra vienas didelis kaimas ir visi gyvena kažkur visai šalia, „už kampo”. O anksčiau galiojusio stereotipo, kad kompiuteriais, o ypač internetu, naudojasi tik spuoguoti ir truputį pamišę informatikos studentai, jau senokai atsikratyta. Tiesą sakant, internete renkasi visi tie, kuriuos galima sutikti įprastoje kavinėje ar klube kokį penktadienio vakarą. Skirtumas tik tas, kad klube daugelis elgiasi ne taip drąsiai, kaip sėdėdami priešais savo kompiuterio monitorių. Tikriausiai būtent todėl internetas ir tapo kone svarbiausia šiuolaikinio jaunimo meilės nuotykių arena. Juk ten vieną nuo kito žmones skiria tik keletas klavišo paspaudimų.
6. Internetas – lygiagretus virtualus pasaulis Naujausių apklausų duomenimis 23 % interneto vartotojų naudojasi juo pažintims užmegzti. Tam skirti tūkstančiai, o gal net milijonai tinklapių bei pokalbių kambarių. Meilė, flirtas, verbaliniai erotiniai nuotykiai – toks daugelio čia besilankančiųjų tikslas. Moterys čia niekuo nenusileidžia vyrams. MSNBC duomenimis, pusė internete besilankančių moterų ieško meilės nuotykių arba bent jau galimybės paflirtuoti. „Tai tarsi lygiagreti visata, su savo kalba, taisyklėmis, humoru. Čia susitinka žmonės, kurie realiame gyvenime greičiausiai niekada nesusidurtų” – teigia Michaelis Benediktas, psichologas ir interneto tyrėjas. Internetiniai meilės romanai domina ir šiuolaikinius mokslininkus. Pripažinkime, kad tai, jog visiškai nepažįstami žmonės, kurie vienas kitą žino tik iš keleto kompiuterio atspausdintų eilučių, gali kažką jausti vienas kitam, yra mažių mažiausiai įdomu.
7. Ir gyveno jie ilgai ir laimingai.? Interneto flirtas, skirtingai, nei realus, daugiausia remiasi fantazijomis, kadangi realų pokalbių partnerį tegalima įsivaizduoti iš jo rašomo teksto. Parterio negalima nei matyti, nei girdėti, nei užuosti – realiame gyvenime tai pagrindiniai veiksniai, lemiantys realaus flirto sėkmę. Paradoksalu, bet daugelis internautų pripažįsta, kad įdomiausia šiame žaidime yra būtent tai, kad kitame ryšio gale gali būti bet kas. Pradedant pabaisa ir baigiant gražiuoju princu ant balto žirgo. Nieko nėra neįmanomo. Gali sutikti bet ką ir pats dėtis bet kuo. Realiame gyvenime pirmą įspūdį apie žmogų lemia išorė, interneto pokalbiuose lemiamą reikšmę turi kalba: iš pradžių kalbama, tik po to, ir tai ne visada, žiūrima. Susirašinėjimas per internetą gali peraugti į telefono pokalbius, trunkančius ištisas naktis, o tik po to – į realius pasimatymus. Ir tie, kurie mano, kad iš tokio bendravimo vis tiek nieko gero išeiti negali, smarkiai klysta. Visame pasaulyje, o ir Lietuvoje, jau yra nemažai tokiu būdu susipažinusių porų, ne tik gyvenančių kartu, susituokusių, bet ir auginančių vaikus, kurie nebūtų išvydę pasaulio, jei ne internetas. Nemaža dalis internautų žavisi kita tokių interneto kontaktų dalimi – pokalbiai su bendrų interesų turinčiais žmonėmis. Be ypatingo vargo internete gali susitikti ir paplepėti ir kelionių mėgėjai, ir teisės studentai, ir dievinantys vyną ar gerą muziką. Susitikti ir vis dėlto likti namie. Tikras rojus namisėdoms. Bendri interesai yra labai neblogas pagrindas flirtui. Tiesa, tokiais atvejais jis būna daug subtilesnis, besislepiantis tarp dalykinio pokalbio eilučių. Lia Orosco, 34 metų inžinierė iš Argentinos, jau patyrė, kaip iš dalykinio pokalbio gali gimti romanas: norėdama išspręsti matematinę problemą ji pasinaudojo vienu iš Helsinkio universiteto interneto pokalbių kambarių ir susipažino su vienu docentu. Ištisas dienas jie diskutavo internete apie formules ir lygtis. Kai matematinė problema pagaliau buvo išspręsta, atsirado kita: Lia su besidaužančia iš susijaudinimo širdimi kiekvieną rytą tikrino elektroninį paštą ir tikėjosi sulaukti žinių nuo nepažįstamojo iš Europos. Jis jautėsi panašiai. Kiek pasikalbėję elektroniniu paštu, jie pasikeitė telefono numeriais ir galų gale susitarė susipažinti ir realiame gyvenime. Rezultatas panašus į pasakos pabaigą: Lia persikėlė gyventi į Suomiją, o kitais metais pora numato susituokti. Vašingtono universiteto atlikto tyrimo duomenimis, tokios istorijos visai nėra retenybė: 60 % apklaustųjų teigė, kad interneto pažintys bent kartą, o dažniausiai ne kartą, virto asmeninėmis pažintimis realiame gyvenime. Žinoma, interneto pažintis, kaip ir reali pažintis realiame gyvenime, gali būti visiškai nesėkminga. Kai 27 metų Martinas pirmą kartą susitiko savo „interneto meilę”, visiškai ja nusivylė. „Vos tik ją pamačiau – išdulkėjo visi romantiški jausmai, kurie gimė bendraujant internetu. <.>Ji tiesiog buvo ne mano tipo. Beje, ji irgi jautėsi taip pat”,– pasakoja jis. Tačiau Martinas vis tiek neapgailestauja dėl laiko, praleisto šiam interneto flirtui, kad ir pasibaigusiam nesėkme. Priešingai, jis gailisi, kad susitiko, kadangi po to mintyse susikurta fantazijos šalis sugriuvo ir net pokalbiai internete nebesirezgė. 8. Intymūs pokalbiai su kompiuterio ekranu. Visgi pirmajame interneto pasimatyme siūloma neužsidėti rožinių akinių. Gal tai ir sunku, tačiau sumažina emocionalaus smūgio tikimybę, kai virtualus princas pasirodo esąs reali varlė. Psichologai mano, kad tų žmonių, kurie interneto flirtu nusivilia po pirmojo realaus susitikimo, mentalitetas yra netinkamas kibernetiniam bendravimui. Juk kitą kartą viskas gali būti kitaip. „Tokiais atvejais dauguma nebesvajoja apie didžiąją meilę ir tampa pragmatiškesni. Tai atima iš situacijos truputį žavesio, tačiau padidina realiai veiksiančios pažinties tikimybę”, – teigia interneto ekspertas Michaelis Bendiktas. Tuos, kurie mano, kad internetu pažintis užmegzti bando tik realiame gyvenime bendravimo problemų turintys žmonės, nuraminti galima net ir moksliškai: Haidelbergo psichologės Nicola Döring atlikti tyrimai rodo, kad vidutinis internautas turi net daugiau realių kontaktų, nei tas, kuris internetu nesinaudoja. Dar daugiau, Amerikoje atlikti tyrimai neigia, kad internetas trukdo socialiniams įgūdžiams susidaryti. Netgi priešingai – dažni pokalbiai internete, skirtinai nei bukinantis televizoriaus žiūrėjimas, gali netgi pagerinti komunikabilumą. Ir visiškai nesvarbu, koks tokių pokalbių tikslas, susirasti partnerį ar tiesiog paplepėti. Dauguma interneto tyrimų, atliktų pastaraisiais metais, parodė dar vieną interneto pokalbių fenomeną: sunkiai įsivaizduojamą artumą, atsirandantį kalbantis su bedvasiu ekranu. „Moterys teigia, kad taip daug lengviau šnekėti net ir apie intymiausius dalykus, t.y. apie tai, apie ką nešnekama su realiais draugais, – teigia psichologas Ralfas Ottas iš Bonos universiteto. – Paradoksali situacija: nors besiremiančios šiuolaikine technika virtualios pažintys yra labiau skiria pašnekovus, nei įprastinės, jos leidžia žmonėms pajausti tokį atsivėrimą, artumą, intymumą, kuris realiame gyvenime dažnai neįmanomas”. 9. Keletas patarimų ieškantiems meilės internete Internetas – nauja komunikacijos priemonė, galinti pakeisti mūsų socialinį elgesio modelį, panašiai, kaip tai padarė telefonas. Tačiau vargu ar virtualios pažintys visiškai pakeis realias. Žinoma, nereikia tikėtis didžiųjų jausmų iš karto, vos tik įžengus į internetą. Tam reikia patirties ir keleto pagrindinių taisyklių bei triukų žinojimo. Viskas prasideda nuo slapyvardžio, paprastai vadinamo „niku” („nick” yra „nickname” trumpinys). “„Virtualiame pasaulyje būtent slapyvardis sudaro pirmąjį įspūdį, kuris paprastai lemia mūsų nuomonę apie žmogų per pirmą susitikimą”, – teigia interneto ekspertė Gabriele Farke. Todėl prieš pasineriant į virtualų pasaulį, reikia rimtai apgalvoti, o koks gi bus tas virtualusis „aš”. Gabriele Farke pataria: „Vardas turi kelti tam tikras asociacijas ir palikti vietos fantazijoms”. Žinoma, jis priklauso ir nuo to, kokių žmonių dėmesį norite patraukti internete. Slapyvardis „katytė” labiausiai patrauks erotiškai nusiteikusius internautus, skaičių kombinacija leis keliauti internetu nepastebimam, o po slapyvardžiu „Superlover” vargu ar slepiasi pokalbių apie kulinarinius receptus mėgėjas. Ne mažiau svarbi ir pokalbio pradžia. Nuvalkiotas „labas, kas tu toks?” arba verkšlenantis „aš nusivyliau ir bandau dar kartą” vargu ar ves sėkmingos pažinties link. Geriausia – žvilgtelti į potencialaus pokalbio partnerio asmeninius duomenis, kurie pateikiami dažnoje pokalbių programoje ar pokalbių kambaryje. Tokie duomenys įvedami pačių vartotojų. Čia galima rasti gimimo datą, informacijos apie jų pomėgius, o kartais net ir nuotrauką. Pokalbiui vargu ar tiks klausimai apie kūno matmenis ar banko sąskaitos būklę, o mėgstantys rimtesnius pašnekovus neturėtų per daug mėgautis ir erotinėmis ar seksualinėmis užuominomis, kadangi tokiems pokalbiams yra skirti specialūs pokalbių kambariai. Interneto naujokus labiausiai vilioja anonimiškumas, galimybė meluoti ir likti nepagautam. Žinoma, galima primeluoti ir prifantazuoti, tačiau tik tuo atveju, kai tvirtai žinai, kad jokio realaus susitikimo su pokalbių partneriu neįvyks (Deja, žmogus, iš kurio pasityčiojai internete ir kurio nesitiki susitikti realiai, gali būti, na kad ir tavo viršininkas.). Priešingu atveju, kaip ir realiame gyvenime, geriausia yra visgi sakyti teisybę; taip, apklausų duomenimis, ir elgiasi 57% internautų. Skirtingi pokalbių kambariai sukurti tam, kad kiekvienas turėtų ką pasirinkti pagal savo skonį. Pokalbių kambarių pavadinimai, tokie kaip „Jausmai”, „Flirtas”, „Plotas”, dažnai gana aiškiai nusako, apie ką kambaryje bus kalbama. O AOL kanale „Flirtmania” ištroškusiems meilės siūloma net ir profesionalo pagalba. Pastarasis kartą per savaitę vadovauja pokalbiams ir bando sujungti į vieną tinklą pasiklydusias širdis. Virtualus pasaulis, kaip ir kiekvienas kitas pasaulis, turi savo kalbą. Naujokas interneto pokalbiuose išvydęs tokius ženklus ar sutrumpinimus kaip :-), :-*, :-, cu, BBL, BBB ar pan. nejučia gali pasijusti atsidūręs kitakalbių būryje. Iš esmės taip ir yra, todėl svarbu žinoti bent jau pagrindinius interneto pokalbių ženklus ir sutrumpinimus. Minėtos eilutės vertimas: „šypsena (pasukite galvą 90°`kampu prieš laikrodžio rodyklę), bučinys, nepasitenkinimas (nesupratimas), see you (iki), Be Back Later (būsiu vėliau), Bye Bye Baby (iki mažyli)”. 10. Psichopatai, maniakai, . „Pavojus internete susitikti su psichopatu yra palyginti nedidelis, – mano Ralfas Ottas. – Jis neviršija tikimybės susitikti tokį paprastoje kavinėje. Bet visgi patariama neskubėti išduoti savo duomenis: tikrąjį vardą ir pavardę, telefono numerį, adresą (net ir elektroninio pašto!). Realiam susitikimui su „virtualiąja meile” patariama pasirinkti ne butą, o kavinę. Be to, geriausia apie tai pasakyti ir savo draugams, kad būtų priežastis po valandėlės nutraukti nevykusį pokalbį. Pasitaiko žmonių, kurie tampa priklausomi nuo interneto bendravimo ir nebegali kontroliuoti savo buvimo internete. Tokiu atveju smarkiai nukenčia asmeninis gyvenimas, darbas ir, žinoma, finansai, panašiai, kaip ir lošimo manijos atveju. Todėl atminkite: internetas yra tik puiki priemonė susirasti draugų, bet pats nėra geriausias draugas. Lietuvoje šiuo metu populiariausia šnekėtis internetu per IRC tinklą arba ICQ programą, nors nemažai žmonių per daug nesukdami galvos naudojasi tinklapiuose įkurtais pokalbių kambariais. CUl8er, gerbiamieji. P.S. Tiems kurie nežino, ką gi reiškia raidės HAK pavadinime: HAK = Hugs And Kisses, t.y. apkabinimai ir pabučiavimai. P.P.S. Ir dar: CUl8er = see you later.(iki pasimatymo)
Šiais laikais kiekvienas jaunuolis yra bent kartą naudojęsis internetu ir žino, kas tai per daiktas. Internetu besinaudojančių žmonių gretos vis didėja, tačiau nors ir internetas yra pagrindinis informacijos šaltinis, jis gali daryti ir neigiamą įtaką. Viena skaudžiausių XXI amžiaus problemų – priklausomybė nuo interneto.
Internetas ir kompiuteriniai žaidimai – tik pomėgis ar žalingas įprotis?
Pastaraisiais metais, besinaudojančių internetu žmonių skaičiui gerokai išaugus, pasigirdo įspėjančių balsų apie naują psichinio sutrikimo rūšį: nesveiką polinkį į internetą. Psichikos gydytojai susilaukė piktnaudžiaujančių internetu klientų, besiskundžiančių santuokinėmis, finansinėmis, darbo bei sveikatos problemomis.
Santuokos yra dėl kibernetinio sekso ir kompiuterinių nuotykių, banko sąskaitos tirpsta dėl virtualių aferų, namų šeimininkės nesirūpina savo šeimomis, nes leidžia laiką su savo draugais iš pokalbių kanalų, vadybininkai praranda darbus dėl pernelyg intensyvaus elektroninio pašto naudojimo asmeniniais tikslais darbo metu, o studentų pažymiai smunka dėl valandų, praleistų prie kompiuterinių žaidimų. Psichiatrai įspėja, kad ligotas pripratimas prie interneto yra rimta psichologinė būsena, o tokių atvejų tik daugės, nes didėja žmonių, besinaudojančių internetu, skaičius.
Virtualus aktyvumas patenkina poreikius
Pripratimas prie interneto nusakomas kaip elgsenos tipas, lyginamas su azartiniu lošimu, persivalgymu, bei nesveiku televizijos žiūrėjimu. „Internetomanas“ nėra priklausomas nuo kokios nors materijos, bet nuo paties veikimo įrankio – kompiuterio, ir nuo pojūčių, kuriuos jis patiria.
Anot mokslininkų, „interneto liga“ yra sutrikimas, kurį kenčia žmonės, besirenkantys virtualiąją realybę kompiuterio ekrane, o ne įprastą realybę. Maniakiškai besinaudojant internetu, jo bendruomenė tampa vienintele tikrąja buvimo vieta. “Internetomanai“ jaučiasi pripažįstami, gerbiami, nevaržomi, susiję su kitais virtualaus žaidimo dalyviais, mano, kad jais rūpinamasi.
Žmonės virtualioje aplinkoje gali būti tuo kuo nori: susigalvoti sau naujas asmenybes, nupasakoti savo karjerą, lytį ar fizinę išvaizdą visai kitomis spalvomis. Jie gali drąsiai reikšti ir ginti savo nuomonę, laidyti sąmojus – visi šie dalykai neretai yra sunkiai išreiškiami tiesiogiai bendraujant. Virtualus pasaulis tampa realesnis nei tikrasis.
Žmogus tampa priklausomas, nes jo gyvenimas nėra pilnavertis. Priklausymas gali tapti vieninteliu arba svarbiausiu pramogos ir pasitenkinimo šaltiniu. Daugelis iš turinčiųjų kompiuterį gali būti paveiktas ligoto potraukio internetui, tačiau nedrąsūs, vieniši, nusivylę, linkę depresijon žmonės yra ypač pažeidžiami. Jie gali priklausyti nuo virtualios aplinkos, kad bandytų išspręsti savo asmenines problemas ir rastų reikiamų priemonių kontaktuoti, susipažinti ir seksualiai patenkinti savo poreikius.
Interneto priklausomybės tipai
Daktarė Kimberly Young, Virtualaus priklausymo centro bei netaddiction.com įkūrėja, nurodo, kad yra nemažai įvairių aspektų, kurie gali būti problemų pagrindu, pradedant pokalbių kambariais ir baigiant priklausymu nuo kompiuterinių žaidimų. Ji skirsto interneto priklausomybę į penkias grupes:
1. Priklausymas nuo kibersekso: kibernetinės pornografijos ir/arba suaugusiųjų pokalbių kambarių;
2. Priklausymas nuo kibersantykių: virtualios pažintys, užmegztos pokalbių kambariuose, žaidimas pasiskirsčius vaidmenis, ir naujienų grupės, kurios keičia tikrus draugus bei šeimą, kiberromanai;
3. Interneto įsipareigojimai: virtualūs azartiniai lošimai, mainai, priklausomybė nuo aukcionų;
4. Informacijos perteklius: nesveikas duomenų ieškojimas arba naršymas internete;
5. Kompiuterinė priklausomybė: maniakiškas kompiuterinių žaidimų žaidimas arba priklausymas nuo kompiuterijos mokslo programinių aspektų.
Priklausomybės nuo interneto simptomai
Daktaras Ivanas Goldbergas, Niujorko psichiatras, sugalvojęs Priklausomybės nuo interneto sutrikimo terminą, sutinka, kad sutrikimo svarbiausias bruožas yra tas, kad ir toliau piktnaudžiaujama internetu, nepaisant suvokimo, jog toks elgesys sukelia fizinių, socialinių, užimtumo ir psichologinių problemų.
Priklausomybė nuo interneto gali pasireikšti šiais veiksniais:
1. Išvystyta tolerancija interneto vartojimui, kaip poreikis naudotis kompiuteriu ilgesnį laikotarpį norint patirti pasitenkinimą;
2. Nesėkmingi bandymai kontroliuoti laiką ar išvis nustoti naudotis internetu;
3. Pasilikti virtualiame pasaulyje ilgiau, nei planuota;
4. „Išėjimo“ simptomai, nebūnant prie kompiuterio: depresija, irzlumas, nerimas, pamišėliškas mąstymas apie tai, kas tuo metu vyksta internete, fantazijos ar svajonės apie internetą;
5. Išsiblaškymas dėl interneto, nebūnant prie kompiuterio, nekantrus kitos pokalbių valandos laukimas;
6. Slėpimas nuo kitų, melas arba neigimas apie padažnėjusį interneto vartojimą;
7. Svarbių asmeninių santykių statymas į pavojų arba praradimo rizika dėl interneto;
8. Interneto naudojimas kaip būdas išsivaduoti nuo liūdnos nuotaikos ar pabėgti nuo problemų;
9. Pirmenybės teikimas jaudinančioms interneto pramogoms, o ne partneriui rodomas dėmesys;
10. Svarbus asmuo (partneris, draugas, bosas) turi jums priekaištų dėl per ilgo laiko ar per didelio pinigų leidimo internetui;
11. Žemesni pažymiai arba kritęs darbo produktyvumas dėl laiko, praleisto virtualioje erdvėje;
12. Nesveikas noras tikrinti elektroninį paštą;
13. Praleisti pietūs, pamokos ar susitikimai siekiant daugiau pabūti internete;
14. Pirmenybės teikimas bendravimui su žmonėmis internetu nei tiesioginiam bendravimui;
15. Miego trūkumas dėl internete praleisto laiko (mažiau nei penkios valandos nakties miego).
Aš manau, kad internete praleidžiamų valandų kiekį reikėtų riboti, nes paskui gali būti per vėlu. Interneto „liūnas“ gali įtraukti greičiau negu mes galvojame. Tad atsiradus pirmiems priklausomybės nuo interneto simptomams reikia nedelsiant juos malšinti, kad būtų sustabdytas šis stereotipinis XXI amžiaus psichinis sutrikimas.
Virtualus pasaulis
Kompiuteris savotiškas narkotikas
Kompiuteris – elektroninė skaičiavimo mašina, turbūt kiekvienas moksleivis pasakytų, kad tai labai šaunus dalykas. Bet ar ištiesų jis toks šaunus kaip mes manome? O gal kompiuteris kaip savotiškas narkotikas?
Kompiuteris, tai tik žmogaus sukurtas materialus dalykas, bet jis daugeli žmonių kontroliuoja, ypač paauglius. Pagrindiniai interneto vartotojai 9-17 metų vaikai, kurie prie kompiuterio praleidžia net iki 5-6 valandu, o savaistgaliais net visą deiną. To pasekoja paaugliai mažiau dėmesio skiria namų darbams, o kartais pradeda bėgti iš pamokų, kad namie ar interneto svetainėse galėtų pažaisti naują žaidimą. Kompiuteriniai žaidimai tai tik tekstūros ir garsai, jų deriniai ir nieko daugiau. Bet kitiems žmonėms taip neatrodo, jie praleidžia valandų valandas žaisdami ir mėgindami laimėti tam tikrą žaidimą. Vienas populiariausių žaidimų „Counter Strike“, kuris sukėlė didelę sumaištį Amerikoje. Vienoje Amerikos rajonu žaidimų kavinėje, vienuolikmetis pražaidęs tris paras šį žaidimą nualpo ir pabudęs nušovė savo vienmetį draugą, todėl manau galėtų uždrausti toki žaidimą žaisti vaikams.
Taip pat paauglius traukia ne tik nauji žaidimai,tačiau ir internetinetas. Internetas suteikia žmogui virtualų benravimą,savo asmenybės nuslepimą ar pan.Internetas ypač svarbus tiems žmonėms, kurie turi bendravimo sutrikimų, kompleksų. Kompiuterinė komunikacija sukuria draugiškų santykių iliuziją be įprastų draugystės reikalavimų Tačiau, pamėgę internetą, žmonės patys nepastebi, kad rečiau susitinka su draugais, tampa nešnekūs, nakties valandas aukoja virtualiajai draugystei palaikyti. Atsiranda pavojus greitai ir labai giliai pasinerti į kitą – virtualųjį pasaulį, iš kurio iškilti tampa daug sunkiau.
Specialistų teigimu, tapti priklausomiems gresia 5-10% interneto vartotojų. Yra skiriamos keturios specifinės pripratimo prie interneto rūšys:
1. Virtualūs ryšiai arba draugystė bendraujant interneto pokalbių kambariuose;
2.Potraukis lošti virtualius azartinius žaidimus, dalyvauti aukcionuose ir pan. ;
3.Besaikis informacijos, duomenų šaltinių, naujų tinklapių ieškojimas;
4.Pripratimas prie kompiuterio arba įkyrus žaidimas kompiuteriu.
Apibendrindama norėčiau pasakyti,kad jei pastebi, kad kompiuteris užima didelę tavo laiko dalį reiktų susimąstyti ar nereiktų susirasti ir kitokių pramogų ar daugiau laiko praleisti su draugais.

Leave a Comment