Žmogus,kaip vienintelė mąstant būtybė žemėje ,gyvena vadovaudamasis savo susikurtais ir aplinkos įtakotais principais,nuostatomis.Visi turime savo vertybių skalę,skiriasi tik jos sudėties elementai, hierarchiškumas. Nors visi žmonės yra skirtingi,tačiau daugelį vienija panašūs siekiai,troškimai ir netgi ta pati vertybių skalė pas daugelį būna vienoda ar bent jau labai panaši.Ne tik mes patys bet ir aplinkos veiksniai įtakoja mūsų pasirinkimą ,elgesio normas ,principus kuriais vadovaujantis mes gyvename.Principai,vertybės ,siekiai- visa tai sudaro mūsų gyvenimo esmę, nes juk žmogus turi susikurti kažkokias taisykles kuriomis vadovaudamasis jis keetina gyventi.Vienas tų pagrindinių principų yra laisvė,kuri žmogui atveria vienokių ar kitokių galimybių.
Kiekvienas žmogus žodį laisvė suvokia skirtingai ,nes kiekvienas yra individuali asmenybė ,turinti savą vertybių sistemą .Kas tai yra laisvė? Greičiausiai kiekvieno atsakymas į šį klausimą būtų skirtingas.Ir pati laisvė žiūrint iš skitingų prizmės kraštų atrodytų vis kitokia.Kaip pagrindines laisvės „rūšis“ būtų galima išskirti vidinę ir išorinę laisvę.Vidinė laisvė-tai yra tai kiek žmogus pats gali sau leisti,kokios yra jo sau nusistatytos normos, principais ,kuriais vadovaujantis jis gyvena.Labai dažnai žmogui laisvai reikštis trrukdo jo vidinis „Aš“,nusistatymas kad to ar kito jam negalima daryti dėl ,kad jį taip mokino ar kad jo vidinis balsas sako,jog toks elgesys yra smerktinas ir netinkamas .Tačiau dar dažniau žmogų ,nei jo vidinis „Aš“ stabdo jį supanti aplinka.Žmogaus no
Lyginant vidinę ir išorinę laisvę nebūtų galima išskirti kuri iš jų yra baisesnė ar švelnesnė ,tai kaip du nepalyginamai dalykai .Ir viena ir kita nelaisvės forma kažką atima iš žmogaus ,gal galimybę rinktis ,gal teisę išreikšti save.Nei vieno laisvė negali būti suvaržyta neesant tam pagrindo,ypač tai taikytina vidinės laisvė formai.Gali būti kažkokios ri