Alytaus Panemunės vidurinė mokykla
Alytaus ,,Laisvės angelas”
Sudarė 11h1 klasės mokinys Aringas Janulevičius
2 0 0 4
Laisvės Angelo gimimas
Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo dešimtmetis išpagrindųpakeitė ekonominį ir kultūrinį Alytaus gyvenimą. Tuo metu intensyvus alytiškių gyvenimas jau buvo persikėlęs išpirmojo Alytaus, ženkliau reikšdamasis suvalkinės miesto pusės senamiesčioribose.Čia kilo svarbesnieji visuomeniniai pastatai kūrėsi mokymo įstaigos,glaudėsi poilsio ir sporto bazės.,,Dzūkų” stadione esančios teniso,krepšinio ir futbolo aikštelės traukė sportininkus, prie Nemuno įrengtosmaudyklos viliojo atvykusius Alytun poilsiautojus, lankytojų laukė centrąsupantys du dideli parkai. 1929 metais, žengus į antrąjį Nepriklausomybės dešimtmetį, iškilomūsų žemiečio skulptoriaus A.Aleksandravičiaus sukurtas ,,Angelo”(daržinomas ,,Laisvės”, ,,Laisvės angelo” ir ,,Nikės” vardais) paminklas,skirtas žuvusių už Lietuvą atminimui. Grakštaus paminklo, siekusio net trylika metrų, postamente buvoįmontuotos metalinės lentos.Bareljefuose autorius pavaizdavo lietuviųtautos kovą su raudonuoju slibinu, pirmojo Lietuvos karininkuA.Juozapavičiaus žūtį ir kritusiųjų už Tėvynės laisvę apraudojimą.Juoseišsakytos mintys, tik pabrėžė skulptūroje įkūnytą paminklo idėją: atsisukęsį Kauną, tuometinę sostinę, ir aukštai rankoje iškėlęs trimitą, ,,Angelas”kvietė lietuvių tautą Tėvynės sargybon.Kitoje rankoje laikomas gėliųvainikas išreiškė pagarbą kritusiems karžygiams.Visą fasadinę postamentodalį puošė didžiulis kardas, o apačią apjuosė Gediminaičių stulpai. Paruošiamuosius darbus, vykdytus Alytaus kareivinėse,A.Aleksandravičiui padėjo atlikti II Ulonų pulko amatininkai ir kalvis.Buvosutvarkyta paminklo aplinka: aikštė ir gretima gatvelė, išgrįstos tašytaisakmenimis, aikštės kampuose iškilo keturi stiebai vėliavoms.Alytausvisuomenei ,,Laisvės angelo” statyba kainavo beveik 15 tūkstančių litų.
Paminklas atidengtas 1929 metais spalio 27 – osios pusiaudienį. ,,Laisvės angelas” gražiai užpildė tarp parkų likusią erdvę iraikštė tapo tikru miesto pasididžiavimu. Žuvusiųjų už Tėvynės laisvę atminimui skirtas paminklas buvolankomas vietinių gyventojų ir miesto svečių, todėl buvo rūpinamasiaplinkos ir greta esančių poilsio zonų priežiūra. Alytaus aukštesnioji miškų mokykla, pradėjusi tvarkyti tarpBirutės,Pulko,Dariaus ir Girėno gatvių įsiterpusį natūralų pušynėlį, pokelerių metų pavertė reto grožio, visoje respublikoje garsiu K.Petrauskuparku. Vėliau alytiškiai pakrikštijo jį miesto sodu.Kūrėjas
XX a. pradžioje lietuvių skulptūroje produktyviai reiškėsi menininkasA.Aleksandravičius.Gimė skulptorius 1885 metais gruodžio 3 dieną Alytausrajone, Gluosninkų kaime. 1914 – 1918 metai – gana vaisingas kūrybinis laikotarpis.Per tą laikąskulptorius sukūrė daugiau kaip 30 bareljefų.Daug darbų vėliau buvoeksponuojama parodose. A. Aleksandravičiaus kūrybinis braižas susiformavo Vakarų dailėsmokyklų ir vietinių skulptūros tradicijų sąveikoje ir išreiškėbūdingiausias XX a. pradžios skulptūroje vyravusias tendencijas.Kūrybojepersipynė klasikiniam realizmui ir natūralizmui charakteringa stilistika. Geriausi skulptoriaus darbai yra žuvę, tačiau dalis kūrinių dabaratstatomi ir vėl sugrįžta į senąsias savo vietas.Naujam gyvenimui keliasiir Alytaus mieste 1929 – 1951 metais stovėjusi plastiška ,,Laisvės”skulptūra.
Lemties ženklas
Parko aikštės, per keletą metų spėjusios prigyti alytiškių širdyse,rimtį suardė 1934 – ieji metai.Smarkiam pavasariniam žaibui pataikius įžaibolaidžiu neapsaugotą paminklą, išilgai skilusi skulptūra atitrūko nuopagrindo ir nukrito, subyrėdama į smulkiausius gabalėlius. Išlikonesudužusi tik apatinė jos dalis. Miesto vadovybė ir visuomenė ėmė rūpintis paminklo atkūrimu.Užsakymasvėl buvo duotas tam pačiam skulptoriui.
Naujai sukurtas ,,Laivės angelas” nedaug skyrėsi nuo pirmojoA.Aleksandravičiaus darbo.Kiek ryškiau į akis krito nauja skulptūrailiedinti panaudota medžiaga – vietoj gipso autorius pasirinko betoną. Naujabuvo ir tai, jog atkurtasis ,,Angelas” pasisuko daugiau į rytus, Vilniauspusėn. Paminklo atšventinimo iškilmės vyko 1937 metais.Sugrįžus ,,Angelui”aikštė vėl tapo kultūriniu ir visuomeniniu miesto gyvenimo centru.Net perkarą, išsipildžius blogoms žmonių nuojautoms dėl Lietuvos laisvėspraradimo, ,,Angelas” žadino ateities viltį.Angelo žūtis
Turėtą prasmę aikštė prarado 1944 metais, įžengus į atkovotą išvokiečių Alytų raudonajai armijai. Po ,,Angelo” kojomis atėjūnai ėmė gul-
dyti žuvusius savo kovotojus.Su kiekviena diena apie ,,Laisvės angelą”rikiavosi vis nauji kauburėliai. Pasijutę pilnateisiais aikštės šeimininkais, kariškiai ėmėsi ir jostvarkymo iniciatyvos.Kukli metalinė tvorelė buvo pakeista teritorijąribojančia aukšta gyvatvore abiejose paminklo pusėse iškilo obeliskai,papuošti raudonąją armiją šlovinančia simbolika ir dedikacijomis.Obeliskusmeistrai stengėsi priderinti prie stovėjusio paminklu, todėl pasirinko,,Laisvės angelo” postamentui artima forma, laikėsi dydžių proporcijos,stengėsi paklusti kitoms centrinio statinio charakteristikoms. ,,Angelo”pagrindo pavyzdžiu obeliskuose buvo įmontuoti metaliniai bareljefai,vaizdavę kovų II pasauliniame kare momentus.Darbus 1944 metais atlikovietiniai skulptoriai. Pačios didžiausios permainos aikštėje vyko 1951 metais.Tada buvonutarta ,,Angelą” atskirti nuo tarybinių karių, kaip pasirodė, per klaidąatgulusių jo pašonėje. Paminklas griuvo 1951 – ųjų vasaros naktį.Dar ir šiandien sunkusurasti tą galingąjį, kurio parašu buvo nulemtas tūkstančiams žmoniųbrangios vietos išniekinimas. ,,Laisvės angelo” vertimo darbai vyko dvi naktis.Pirmąjį vakarąatsivežta technika nepajėgė įveikti tvirtos paminklo konstrukcijos, todėlteko pasitraukti nepasiekus tikslu.Po keleto dienų naktiniai aikštės
,,svečiai” sugrįžo, šįkart lydimi jau karinės technikos.Paminklą apjuosėtvirtais lynais ir su trečiuoju tanko truktelėjimu garsiai ir gailiaigirgždėdama skulptūra krito.Aptrupėjusi, bet taip ir nesubyrėjusi skulptūrabuvo prikabinta prie krovininės mašinos ir nutempta į statybos – remontokontoros kiemą – ten nuo karo buvo gili išrausta duobė.Prie duobės atvilkoir ,,Laisvę”. Ankstų rytą ėjusieji pro šalį jau nerado ,,Angelo”, bet dar matėnuolaužų likučius. Daugiau paminklo vertimo detalių ir naujos aikštės formavimosmulkmenų paaiškėjo jau atgimusioje Lietuvoje, ėmus rūpintis ,,Laisvėsangelo” atkūrimu.Laisvės paieškos
,,Laisvės” skulptūros paieškos prasidėjo 1988 – ųjųrudenį.Iniciatoriai rinko fotonuotraukas, dokumentus, amžininkųprisiminimus Alytuje, Kaune, Vilniuje.Apklausė šimtus liudininkų, betpergalingo ,,Eureka!” vis nesigirgėjo.Netrukus paaiškėjo tik ,,Laisvės”obelisko likimas, o aptikti pačios statulos pėdsakų taip ir nesisekė.Tekoišgirsti pakankamai prieštaringų vertinimų dėl jos užkasimo prie kariniokomisariato, prie karinio dalinio ar įmetimo Nemunan… Perspektyviausia, aišku, pasirodė nuomonė tų, kurie minėjo teritorijąties Angelų Sargų bažnyčia.Speiguota 1989 – ųjų gruodžio 3 – osios dienaprabėgo entuziastų būreliui kasant ir rausiant įšalusią žemę.Gaila,kastuvai atsimušdavo tik į plytgalius ir gelžgalius. Nepavykus surasti skulptūros, pagal turimas ,,Laisvės angelo”nuotraukas fotogrametiniu būdu vyko paminklo išmatavimų tyrimai.Jųrezultatais naudojosi atkuriantys paminklą dailininkai. 1991metų birželio 14 dieną įvyko kuklus atkurtos skulptūrospristatymas.Vėliau pradėta paminklo postamento statyba.Vykdant šiuosdarbus, spalio 10 dieną darbininkai rado 1929 metais pamate įbetonuotąkapsulę su keturiolika senovinių Lietuvos monetų ir paminklo atidengimedalyvavusių svečių pasirašytu aktu.Ši relikvija perduota kraštotyrosmuziejui.1991 metais spalio 24 dieną į naujuosius ,,Laisvės angelo” pamatusiškilmingai įmūryta kapsulė su pirmosios skulptūros nuolauža ir tekstu:
,,Prikėlęs mus Laisvei, Pergalės Angele, keliesi patsai!”.Padėjusieji atgimti
Naujai atkurtos ,,Nikės” autorius J.Meškelevičius. Bareljefus,puošusius paminklo obeliską, atkūrė skulptorius J.Blažaitis.Atkurdamas,,Laisvės” paminklo bareljefus J.Blažaitis naudojosi fotomedžiaga irišlikusia paminkline lenta. Skulptorius puikiai išlaikė A.Aleksandravičiausbareljefų formos autentiškumą.
Naudota literatūra
,,Alytaus Laisvės Angelas”Alytus Leidykla ,,Provincija” 1991