Alytaus ,,Laisvės angelas”

Alytaus Panemunės vidurinė mokykla

Alytaus ,,Laisvės angelas”

Sudarė 11h1 klasės mokinys

Aringas Janulevičius

2 0 0 4

Laisvės Angelo gimimas

Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos gyvavimo dešimtmetis iš
pagrindų
pakeitė ekonominį ir kultūrinį Alytaus gyvenimą.

Tuo metu intensyvus alytiškių gyvenimas jau buvo persikėlęs iš
pirmojo Alytaus, ženkliau reikšdamasis suvalkinės miesto pusės senamiesčio
ribose.Čia kilo svarbesnieji visuomeniniai pastatai kūrėsi mokymo įstaigos,
glaudėsi poilsio ir sporto bazės.,,Dzūkų” stadione esančios teniso,
krepšinio ir futbolo aikštelės traukė sportininkus, prie Nemuno įrengtos
maudyklos viliojo atvykusius Alytun poilsiautojus, lankytojų laukė centrą
supantys du dideli parkai.

1929 metais, žengus į antrąjį Nepriklausomybės dešimtmetį, iškilo
mūsų žemiečio skulptoriaus A.Aleksandravičiaus sukurtas ,,Angelo”(dar
žinomas ,,Laisvės”, ,,,Laisvės angelo” ir ,,Nikės” vardais) paminklas,
skirtas žuvusių už Lietuvą atminimui.

Grakštaus paminklo, siekusio net trylika metrų, postamente buvo
įmontuotos metalinės lentos.Bareljefuose autorius pavaizdavo lietuvių
tautos kovą su raudonuoju slibinu, pirmojo Lietuvos karininku
A.Juozapavičiaus žūtį ir kritusiųjų už Tėvynės laisvę apraudojimą.Juose
išsakytos mintys, tik pabrėžė skulptūroje įkūnytą paminklo idėją: atsisukęs
į Kauną, tuometinę sostinę, ir aukštai rankoje iškėlęs trimitą, ,,Angelas”
kvietė lietuvių tautą Tėvynės sargybon.Kitoje rankoje laikomas gėlių
vainikas išreiškė pagarbą kritusiems karžygiams.Visą fasadinę postamento
dalį puošė didžiulis kardas, o apačią apjuosė Gediminaičių stulpai.

Paruošiamuosius darbus, vykdytus Alytaus kareivinėse,
A.Aleksandravičiui padėjo atlikti II Ullonų pulko amatininkai ir kalvis.Buvo
sutvarkyta paminklo aplinka: aikštė ir gretima gatvelė, išgrįstos tašytais
akmenimis, aikštės kampuose iškilo keturi stiebai vėliavoms.Alytaus
visuomenei ,,Laisvės angelo” statyba kainavo beveik 15 tūkstančių litų.

Paminklas atidengtas 1929 metais spalio 27 – osios pusiaudienį.

,,Laisvės angelas” gražiai užpildė tarp parkų likusią erdvę ir
aikštė tapo ti

ikru miesto pasididžiavimu.

Žuvusiųjų už Tėvynės laisvę atminimui skirtas paminklas buvo
lankomas vietinių gyventojų ir miesto svečių, todėl buvo rūpinamasi
aplinkos ir greta esančių poilsio zonų priežiūra.

Alytaus aukštesnioji miškų mokykla, pradėjusi tvarkyti tarp
Birutės,Pulko,Dariaus ir Girėno gatvių įsiterpusį natūralų pušynėlį, po
kelerių metų pavertė reto grožio, visoje respublikoje garsiu K.Petrausku
parku. Vėliau alytiškiai pakrikštijo jį miesto sodu.

Kūrėjas

XX a. pradžioje lietuvių skulptūroje produktyviai reiškėsi menininkas
A.Aleksandravičius.Gimė skulptorius 1885 metais gruodžio 3 dieną Alytaus
rajone, Gluosninkų kaime.

1914 – 1918 metai – gana vaisingas kūrybinis laikotarpis.Per tą laiką
skulptorius sukūrė daugiau kaip 30 bareljefų.Daug darbų vėliau buvo
eksponuojama parodose.

A. Aleksandravičiaus kūrybinis braižas susiformavo Vakarų dailės
mokyklų ir vietinių skulptūros tradicijų sąveikoje ir išreiškė
būdingiausias XX a. pradžios skulptūroje vyravusias tendencijas.Kūryboje
persipynė klasikiniam realizmui ir natūralizmui charakteringa stilistika.

Geriausi skulptoriaus darbai yra žuvę, tačiau dalis kūrinių dabar
atstatomi ir vėl sugrįžta į senąsias savo vietas.Naujam gyvenimui keliasi
ir AAlytaus mieste 1929 – 1951 metais stovėjusi plastiška ,,Laisvės”
skulptūra.

Lemties ženklas

Parko aikštės, per keletą metų spėjusios prigyti alytiškių širdyse,
rimtį suardė 1934 – ieji metai.Smarkiam pavasariniam žaibui pataikius į
žaibolaidžiu neapsaugotą paminklą, išilgai skilusi skulptūra atitrūko nuo
pagrindo ir nukrito, subyrėdama į smulkiausius gabalėlius. Išliko
nesudužusi tik apatinė jos dalis.

Miesto vadovybė ir visuomenė ėmė rūpintis paminklo atkūrimu.Užsakymas
vėl buvo duotas tam pačiam skulptoriui.

Naujai sukurtas ,,Laivės angelas” nedaug skyrėsi nuo pirmojo
A.Aleksandravičiaus darbo.Kiek ryškiau į akis krito nauja skulptūrai
liedinti panaudota medžiaga – vietoj gipso autorius pasirinko betoną. Nauja
buvo ir tai, jog atkurtasis ,,Angelas” pasisuko daugiau į rytus, V

Vilniaus
pusėn.

Paminklo atšventinimo iškilmės vyko 1937 metais.Sugrįžus ,,Angelui”
aikštė vėl tapo kultūriniu ir visuomeniniu miesto gyvenimo centru.Net per
karą, išsipildžius blogoms žmonių nuojautoms dėl Lietuvos laisvės
praradimo, ,,Angelas” žadino ateities viltį.

Angelo žūtis

Turėtą prasmę aikštė prarado 1944 metais, įžengus į atkovotą iš
vokiečių Alytų raudonajai armijai. Po ,,Angelo” kojomis atėjūnai ėmė gul-

dyti žuvusius savo kovotojus.Su kiekviena diena apie ,,Laisvės angelą”
rikiavosi vis nauji kauburėliai.

Pasijutę pilnateisiais aikštės šeimininkais, kariškiai ėmėsi ir jos
tvarkymo iniciatyvos.Kukli metalinė tvorelė buvo pakeista teritoriją
ribojančia aukšta gyvatvore abiejose paminklo pusėse iškilo obeliskai,
papuošti raudonąją armiją šlovinančia simbolika ir dedikacijomis.Obeliskus
meistrai stengėsi priderinti prie stovėjusio paminklu, todėl pasirinko
,,Laisvės angelo” postamentui artima forma, laikėsi dydžių proporcijos,
stengėsi paklusti kitoms centrinio statinio charakteristikoms. ,,Angelo”
pagrindo pavyzdžiu obeliskuose buvo įmontuoti metaliniai bareljefai,
vaizdavę kovų II pasauliniame kare momentus.Darbus 1944 metais atliko
vietiniai skulptoriai.

Pačios didžiausios permainos aikštėje vyko 1951 metais.Tada buvo
nutarta ,,Angelą” atskirti nuo tarybinių karių, kaip pasirodė, per klaidą
atgulusių jo pašonėje.

Paminklas griuvo 1951 – ųjų vasaros naktį.Dar ir šiandien sunku
surasti tą galingąjį, kurio parašu buvo nulemtas tūkstančiams žmonių
brangios vietos išniekinimas.

,,Laisvės angelo” vertimo darbai vyko dvi naktis.Pirmąjį vakarą
atsivežta technika nepajėgė įveikti tvirtos paminklo konstrukcijos, todėl
teko pasitraukti nepasiekus tikslu.Po keleto dienų naktiniai aikštės
,,svečiai” sugrįžo, šįkart lydimi jau karinės technikos.Paminklą apjuosė
tvirtais lynais ir su trečiuoju tanko truktelėjimu garsiai ir gailiai
girgždėdama skulptūra krito.Aptrupėjusi, bet taip ir nesubyrėjusi skulptūra
buvo prikabinta prie krovininės mašinos ir nutempta į statybos – remonto
kontoros ki

iemą – ten nuo karo buvo gili išrausta duobė.Prie duobės atvilko
ir ,,Laisvę”.

Ankstų rytą ėjusieji pro šalį jau nerado ,,Angelo”, bet dar matė
nuolaužų likučius.

Daugiau paminklo vertimo detalių ir naujos aikštės formavimo
smulkmenų paaiškėjo jau atgimusioje Lietuvoje, ėmus rūpintis ,,Laisvės
angelo” atkūrimu.

Laisvės paieškos

,,Laisvės” skulptūros paieškos prasidėjo 1988 – ųjų
rudenį.Iniciatoriai rinko fotonuotraukas, dokumentus, amžininkų
prisiminimus Alytuje, Kaune, Vilniuje.Apklausė šimtus liudininkų, bet
pergalingo ,,Eureka!” vis nesigirgėjo.Netrukus paaiškėjo tik ,,Laisvės”
obelisko likimas, o aptikti pačios statulos pėdsakų taip ir nesisekė.Teko
išgirsti pakankamai prieštaringų vertinimų dėl jos užkasimo prie karinio
komisariato, prie karinio dalinio ar įmetimo Nemunan.

Perspektyviausia, aišku, pasirodė nuomonė tų, kurie minėjo teritoriją
ties Angelų Sargų bažnyčia.Speiguota 1989 – ųjų gruodžio 3 – osios diena
prabėgo entuziastų būreliui kasant ir rausiant įšalusią žemę.Gaila,
kastuvai atsimušdavo tik į plytgalius ir gelžgalius.

Nepavykus surasti skulptūros, pagal turimas ,,Laisvės angelo”
nuotraukas fotogrametiniu būdu vyko paminklo išmatavimų tyrimai.Jų
rezultatais naudojosi atkuriantys paminklą dailininkai.

1991metų birželio 14 dieną įvyko kuklus atkurtos skulptūros
pristatymas.Vėliau pradėta paminklo postamento statyba.Vykdant šiuos
darbus, spalio 10 dieną darbininkai rado 1929 metais pamate įbetonuotą
kapsulę su keturiolika senovinių Lietuvos monetų ir paminklo atidengime
dalyvavusių svečių pasirašytu aktu.Ši relikvija perduota kraštotyros
muziejui.1991 metais spalio 24 dieną į naujuosius ,,Laisvės angelo” pamatus
iškilmingai įmūryta kapsulė su pirmosios skulptūros nuolauža ir tekstu:
,,Prikėlęs mus Laisvei, Pergalės Angele, keliesi patsai!”.

Padėjusieji atgimti

Naujai atkurtos ,,Nikės” autorius J.Meškelevičius. Bareljefus,
puošusius paminklo obeliską, atkūrė skulptorius J.Blažaitis.Atkurdamas
,,Laisvės” paminklo bareljefus J.Blažaitis naudojosi fotomedžiaga ir
išlikusia paminkline lenta. Skulptorius puikiai išlaikė A.Aleksandravičiaus
bareljefų formos au

utentiškumą.

Naudota literatūra

,,Alytaus Laisvės Angelas”
Alytus Leidykla ,,Provincija” 1991

Leave a Comment