2005 01 08
Sveikas, Hari Poteri!
Esu didelis tavo gerbėjas Rytis iš Lietuvos. Nors tavęs niekada nemačiau, nesutikau mokykloje ar miesto gatvėje, bet tu man esi pažįstamas. Pirmą kartą knygą apie tave paėmiau, kai man buvo 10 metų. Ji atrodė kažkuo ypatinga ir išskirtinė. Pavartes ją neradau nė vieno paveikslėlio. Bet susigundžiau ir pasinėriau į fantastinius tavo nuotykius ir žygdarbius. Tada supratau, kad privalau perskaityti visas istorijas apie tave, Hari Poteri. O šiandien net 5 knygos apie tave yra mano kambaryje knygų lentynoje ir užima garbingą vietą. Nekantraudama laukiu šeštosios knygos “Haris Poteris ir puskraujis princas.”Iš knygų daug sužinojau apie tavo gyvenimą: kad esi našlaitis, nes tavo tėvai žuvo nuo Voldemorto rankos, kad atsidūrei ketvirtame Ligustrų gatvės name, klaikioje Žiobarų dėdės ir tetos Durslių šeimynėlėje. O kaip šaipydavosi dičkis pusbrolis Dudlis! Man širdį skaudėjo, kai tave uždarydavo į šaltą sandėliuką po laiptais už menkiausią nusižengimą. Ten turėdavai praleisti kelias dienas. Net neleido tau švęsti gimtadienių! Bet apsidžiaugiau, kai tau atsiuntė netikėtą kvietimą mokytis Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykloje (mano svajonė – taip pat mokytis tokioje mokykloje). Žaviuosi tavo išradingumu. Tu atidarei Paslapčių kambarį, apipintą šiurpiomis legendomis, pažadinai ten tūnojusį monstrą. Nugalėjai baisiųjų įvykių kaltininką Voldemortą. Išsigandau ir susirūpinau, kai Hogvartsą pradėjo saugoti Psichai, nes iš Azkabano burtininkų bei magų kalėjimo pabėgo žiaurus ir baisus nusikaltėlis. O vėliau paaiškėjo, kad jis – tavo tikrasis krikštatėvis. Man buvo įdomu skaityti, kaip tau sekėsi kautis su burtų lazdele rankoje Burtų trikovės turnyre. Skaičiau užgniaužusi kvapą, kai tu buvai per plauką nuo mirties. Bet tau ir vėl pavyko išsisukti. Tu, Hari, pamatei blogąją gyvenimo pusę, bet patyrei ir laimingų akimirkų.
Norėčiau būti panašus į tave. Mokytis Hogvartse ar kitoje panašioje mokykloje. Turėti tiek drąsos, kiek tu, ištikimiausių draugų, lydinčių kiekviename svarbiausiame gyvenimo žingsnyje. Tačiau esu paprastas dvylikos metų berniukas ir mokausi Kėdainių “Ryto” vidurinėje mokykloje šeštoje klasėje. Man patinka skaityti knygas, dainuoti ir piešti. Moku gražiai siuvinėti. Laisvalaikiu sėdžiu prie kompiuterio, žiūriu televizorių. Esu linksmas, paklusnus, geras ir ramus berniukas, todėl manęs niekas neskriaudžia ir visi myli: tėveliai, sesutė, seneliai, draugai ir mokytojai. Mane žavi tavo atkaklumas, drąsa, teisybės ieškojimas, nepakantumas blogiui. Kaip trūksta tokių harių mūsų gyvenime!Būtų nuostabu, jei tu, Hari, man parašytum ar mes susitiktume tavo šalyje. Tikiuosi, kad susidraugautume, nes mūsų mintys, požiūriai ir net amžius panašus. O aš labai norėčiau nuvykti į Angliją. Tai tokia įdomi šalis, kurią valdo karalienė. Tu aprodytum Londoną. Norėčiau susitikti su tavim, kartu nueitume pas J. K. Rowling į svečius. Gal ji atskleistų savo kūrybinių minčių ir paslapčių skrynelę. O kaip man jos trūksta! Nukeliautume į tavo mokyklą. Susipažinčiau su tavo draugais Hermiona Įkyrėle ir Roniu Vizliu, direktoriumi Albu Dumbldoru, mokytojais Minerva Makgonagal, Rubėjumi Hagridu, Sibile Treloni ir Severu Sneipu. Gal jis ne toks blogas vaistų ir nuodų žinovas? Papasakotum, kaip tau sekasi, kaip ten vertina. Ar rengiamos mokykloje diskotekos? Ar turi kokią draugę? Ar žinai, kuo būsi užaugęs? Gal Animagu? Vėliau nuvažiuotume į Kiauliasodį. Užsuktume į konditerijos parduotuvę “Devyni medūs,” nueitume į užeigą “Trys šluotos,” kur renkasi burtininkai, ir išgertume tavo mėgstamo gėrimo – “Pasukų punšo.” Kaip būtų linksma! Mano geriausi linkėjimai Tau ir tavo draugams. Su nekantrumu lauksiu Tavo atsakymo. Iki!Tavo gerbėjas Rytis