Senoji lietuvių literatūra

Senoji Lietuvos literatūra (SLL)

1990 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI) buvo suorganizuotas Senosios literatūros seminaras, kurio tikslas – nauji senosios literatūros tyrinėjimai, siekiant formuoti ir ugdyti naują tyrinėtojų kartą. Seminario iniciatyvinė grupė – L. Gineitis, J. Girdzijauskas, A. Jovaišas, D. Kuolys, I. Lukšaitė, A. Samulionis, E. Ulčinaitė, V. Vanagas, S. Žukas.
Šiame seminare skaitytomi pranešimai, taip pat LLTI atliekami darbai ir yra šio tęstinio leidinio pamatas. Pagrindinis leidinio objektas – senoji Lietuvos literatūra, tiek lietuviška, tiek kitakalbė. Neatsiribota ir nuo XIX a. literatūros reeiškinių, kurie vienaip ar kitaip siejasi su ankstesnių amžių literatūrine tradicija. Leidinyje spausdinamos studijos, straipsniai, senųjų tekstų publikacijos. Kiekviena knyga orientuota į kurią nors bendriasnę senosios literatūros problemą, nors atskiri straipsniai su ja gali būti tiesiogiai nesusiję. Pirmoji knyga išleista 1992 metais.
* * *
Senoji Lietuvos literatūra / Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas; red. komis: A. Samulionis (ats. red.). et al. – Vilnius: Mokslo ir encikl. l-kla, 1992 –
Kn. 1: Senosios literatūros žanrai: [str. rink.] / red. komis.: J. Girdzijauskas, I. Lukšaitė, A. Samulionis (ats. red.); red. R. Jurgelėnaitė. &##8211; 1992. – 240 p. – Bibliogr. išnašose. – R-klės: p. 69-71. – ISBN 5-420-01228-6.
Leidinyje gilinamasi į XVI-XVIII a. Lietuvos raštijos žanrus: bandoma nusakyti dalies jų (pamokslų, lotyniškosios „įmantriosios poezijos“ ir kt.) kūrybos principus, specifiką ir paplitimą Lietuvoje. Turinys: Pratarmė; XVI-XVII a. Prūsų Lietuvos bažnytinių giesmių kilmė ir pobūdis /

D. Pociūtė; XVI-XVII a. bažnytinių giesmių sąrašas / D. Pociūtė; „Įmantrioji poezija“ XVI-XVII a. Lietuvos spaudiniuose / E. Patiejūnienė; Stiliaus ir žanro problemos M. Alšausko ir K. Lukausko pamoksluose / A. Tereškinas; Literatūros istorijos rašymo specifika XVIII a. (pagal J. Reimmano ir G. Ch. Pisanskio literatūros istorijas) / L. Žukienė; Baroko retorika: normatyvizmas ir novatoriškumas / E. Ulčinaitė; Trėnų tradicija LDK XVI a. pabaigoje / R. Jurgelėnaitė; P. Roizijaus makaronikas „Apie kelionę per Lietuvą“ / E. Patiejūnienė; Senosios literatūros seminaro dienoraštis: (1990 balandis – 1991 birželis).
Kn. 2: Mikalojaus Kazimiero Šemetos „Reliacija“: [str. ir publikacijų rink.] / red. komis.: J. Girdzijauskas, A. Samulionis (ats. red.), V. Vanagas; red. R. Jurgelėnaitė. – 1994. – 288 p. – Santr. angl., lenk. – Bibliogr. išnašose. – R-klės: p. 210-215, 284-287. – ISBN 5-420-01254-5.
Knygoje spausdinama poema „Reliacija apie Žemaitijos patekimą ir išėjimą iš švedų globos“. Sukurta leenkų k. XVII a. ji iki šiol nebuvo spausdinta. Taip pat skelbiamas poemos vertimas į lietuvių k. (E. Ulčinaitė) ir straipsniai apie poemą. Turinys: Pratarmė; M. K. Šemetos „Reliacija“ – istorijos realijų šaltinis / A. Tyla; „Reliacija apie Žemaitijos patekimą ir išėjimą iš švedų globos“: literatūriniai poemos aspektai / E. Ulčinaitė; „Relatia Zmudzkiego weyscia y wyiscia ze Szwedzkiey Opieki“ = „Reliacija apie Žemaitijos patekimą ir išėjimą iš švedų globos“ / spaudai parengė ir vertė E. Ulčinaitė; L. Gineičio veikalo „Kristijonas Donelaitis ir jo epocha“ antrasis leidimas /
A. Jovaišas; Senosios literatūros seminaro dienoraštis: (1991 rugsėjis – 1994 gegužė).
Kn. 3: Devynioliktan amžiun įžengus: [str. rink.] / red. komis.: J. Girdzijauskas, A. Samulionis (ats. red.), V. Vanagas; red. V. Rakauskas. – V.: Pradai, 1994. – 352 p. – Bibliogr. išnašose. – Santr. angl. – Pavardžių r-klė: p. 343-351. – ISBN 9986-405-32-7.
Leidinyje spausdinami studijiniai straipsniai apie bendrąsias Lietuvos literatūrinio gyvenimo tendencijas XIX a. pr., to meto rašytojus (S. Daukantą, J. A. Pabrėžą). Publikacijų skyriuje – medžiaga apie G. ir Z. Ostermejerius, J. A. Giedraičio susirašinėjimą su Rusijos Biblijos draugija dėl Naujojo Testamento vertimo bei leidimo. Turinys: Pratarmė; Tautinės savimonės ir pagoniškosios kultūros sąsajos XIX a. pradžioje / I. Skurdenienė; Jurgis Ambraziejus Pabrėža: „Prie mylimo švento.“ / A. Tereškinas; Romantinės literatūros pirmtakai Lietuvoje / J. Lebionka; Rusų literatų reakcija į 1830-1831 m. sukilimą Lenkijoje ir Lietuvoje / J. Šlekys; Daukanto istoriografinių darbų rankraščiai / R. Bončkutė; Gotfrido ir Zigfrido Ostermejerių biografijos / R. Šlaitaitė; Žemaičių vyskupas J. A. Giedraitis – Naujojo Testamento vertėjas / A. Prašmantaitė.
Kn. 4: Metraščiai ir kunigaikščių laiškai: [str. ir publikacijų rink.] / red. komis.: A. Jovaišas, A. Samulionis, I. Lukšaitė, E. Ulčinaitė; red. D. Linčiuvienė; ats. red. M. Vaicekauskas. – V.: Pradai, 1997. – 392 p. – Bibliogr. išnašose. – Santr. angl. – Asmenvardžių r-klė: p. 348-358. – Pavardžių r-klė / sudarė M. Vaicekauskas, p. 385-391. – ISBN 9986-405-32-7.
Leidinys skiriamas pačiam seniausiam Lietuvos raštijos laikotarpiui. Spausdinami straipsniai apie pirmuosius rašytinius tekstus (Gedimino, Algirdo, Vytauto la
aiškus). Publikuojamas „Lietuvos metraščių trumpasis sąvadas“. Turinys: Pratarmė; Kuo pradėti lietuvių literatūros istoriją? / A. Jovaišas; Žodžio ir papročio kultūros pėdsakai Gedimino laiškuose / E. Banionis; Gedimino miestų politika jo laiškų fone / E. Gudavičius; Vytauto laiškai kaip Viduramžių epistolinio žanro pavyzdys / R. Čapaitė; Gedimio laiškų konferencija: Pratarmės; Trys Gedimino 1323 metų gegužės 26 dienos laiškai; Trijų Gedimino laiškų leidimo klausimu / S. Narbutas; 1323 m. gegužės 26 d. Gedimino laiškai Vokietijos miestams ir dominikonų bei pranciškonų ordinų vienuoliams: ekonominiai ir politiniai laiškų parašymo motyvai / A. Nikžentaitis; Gedimino laiškai miestams: diplomatikos aspektas / S. Rowell; Tekstas ir potekstė Gedimino laiškuose Vokietijos miestams bei vienuoliams / R. Mažeikaitė; Gedimino laiškų teksto dvilypumas: senameldis ir katalikas raštininkas / A. Jovaišas; Gedimino laiškų semiotinė analizė / S. Žukas; Algirdo laiškas Konstantinopolio patriarchui, Vytauto laiškai: [publikacijos] / M. Ročka; Trumpojo Lietuvos metraščio sąvado literatūrinės ypatybės ir paslaptys / A. Jovaišas; Lietuvos metraščių trumpasis sąvadas: Metraščių rinkinys, išdėstytas trumpai, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis; Senosios literatūros seminaro dienoraštis: (1994 rugsėjis – 1995 gegužė); In memoriam: Algis Samulionis (1936-1994) / I. Lukšaitė.
Kn. 5: Šešioliktojo amžiaus raštija / LLTI; sudarė A. Samulionis, R. Jurgelėnaitė, D. Kuolys; red. komis.: I. Lukšaitė, E. Ulčinaitė, D. Pociūtė, J. Girdzijauskas, A. Jovaišas, D. Kuolys, S. Narbutas (red.). – V.: Pradai, 2000. – 532 p. – Asmenvardžių r-klė / parengė S. Narbutas, p. 497-523. – ISBN 9986-943-58-2.
Knygoje aptariama XVI a. lietuvių ra
aštija ir kartu pristatomi reikšmingiausi poleminiai, panegiriniai, istoriografiniai to meto autorių tekstai. Turinys: Pratarmė / D. Kuolys; Visuomenės raidos projekcijos XVI a. LDK raštijoje / D. Kuolys. Poleminiai ir panegiriniai Alberto Goštauto bei jo aplinkos raštai: Lietuvos kanclerio Alberto Goštauto memorialas karalienei Bonai / R. Jasas; Albertas Goštautas, Vilniaus vaivada, Bonai Sforcai, Lenkijos karalienei, prieš kunigaikštį Konstantiną Ostrogiškį ir prieš Radvilus (1525); Alberto Goštauto argumentai, kodėl teisėjai Lietuvoje neturi būti skiriami taip kaip Lenkijoje (1536); Alberto Goštauto pagyrimas Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam (1529) / R. Jasas; Žygimanto, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos, Mazovijos ir kitų didžiojo kunigaikščio ir pono bei tėvonio, pagyrimai; LDK Ponų Tarybos laiškas karaliui Žygimantui dėl Lietuvos karalystės atkūrimo (1526). Poleminiai ir istoriografiniai Augustino Rotundo raštai: Augustino Rotundo Lietuvos valstybės vizija; Lenko pasikalbėjimas su Lietuviu (1565); Rozmowa Polaka z Litwinem (1565); Augustinas Rotundas. Laiškas Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Steponui (1576); Augustinas Rotundas. Trumpa Lietuvos kunigaikščių istorija; Augustinas Rotundas. Epitome principum Lituaniae a migratione Italorum P. Libone vel, ut Lituanica historia scribit, Palemone duce usque ad Jagellones; Augustinas Rotundas. Sveikinimas Sluckiečiams; A. Rotundo laiškas J. Radvilai (1581) / K. Mikolajevičiūtė; Augustino Rotundo Mieleskio, abiejų teisių daktaro, karališkosios didenybės sekretoriaus ir t.t. laiškas šviesiausiajam ir garbingiausiajam ponui, ponui Jurgiui Radvilai, Olykos kunigaikščiui, Dievo malone Vilniaus vyskupui, kuriuo atsakoma kažkokiam anonimui, peršančiam ereziją minėtam garbingiausiajam ponui (1581); Epistola Augustini Rotundi Mieleski iuris utriusque doctoris Secretarii maiestatis regiae, etc. ad illustrissimum et reverendissimum dominum dominum Georgium Radivilum ducem Olycensem etc. Dei gratia episcopum Vilnensem, qua cuidam anonimo, haeresim eidem reverendissimo persuadenti respondent (1581); Augustinas Rotundas. Apie garbingą Lenkijos karalystės bažnytininkų luomo padėtį (1582); De dignitate ordinis ecclesiastici Regni Poloniae, authore Augustino Rotundo Mieliesio iuris utriusque doctore, praetore Vilnensi, iussu et mandato illiustrissimi ac reverendissimi domini d. archiepiscopi Gnesnensis, etc. (1582); Augustino Rotundo bibliografija / G. Karnuševičius. Įvairenybės: Prokopas Baltramiejavičius. Censura, arba Prokopo Baltramiejevičiaus nuomonė ir pastabos dėl Vilniaus vyskupo nominacijos (1598); Prokopas Baltramiejevičius. Censura albo zdanie uwazenie Prokopa Baltromieiowicza o nominacyey biskupa Wilenskiego (1598); Lietuviai Krokuvoje nuo XVI a. pabaigos iki 1579 m. / W. Urban; Martyno Mažvydo katecketinė veikla / A. Jovaišas; Martyno Mažvydo retorinio teksto kontekstas / R. Koženiauskienė; Renesanso knyga / J. Liškevičienė. Kronika: Senosios literatūros seminaro dienoraštis, 1995 m. lapkritis – 1996 m. spalis: pranešimų ir diskusijų santraukos / parengė M. Vaicekauskas.
Kn. 6: Senosios raštijos ir tautosakos sąveika: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės patirtis: (tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos pirmosios lietuviškos knygos 450-ųjų metų jubiliejui, medžiaga) / parengė R. Repšienė; red. komis.: D. Kuolys, I. Lukšaitė, S. Narbutas, D. Pociūtė, E. Ulčinaitė. – V.: LLTI, 1998. – 346 p. – Str. rus., liet., lenk. – Santr. liet., angl., pranc. – Bibliogr. išnašose. – Pavardžių r-klė: p. 335-346. – ISBN 9986-513-50-02.
Leidinys skirtas 1997 m. gruodžio 4-6 dienomis LLTI vykusiai tarptautinei konferencijai „Senosios raštijos ir tautosakos sąveika: kultūrinė LDK patirtis“. Joje dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Gudijos, Lenkijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos literatūros tyrėjai, mitologai, tautosakininkai, kalbininkai, istorikai, knygotyrininkai. Buvo perskaityti 26 pranešimai, nagrinėjantys ir aptariantys įvairiakalbią LDK raštiją kaip įdomų ir reikšmingą kultūrinį palikimą. Leidinyje ir pateikiami daugelio skaitytų pranešimų pagrindu parengti straipsniai. Turinys: Įžangos žodis / L. Sauka; Comparing Baltic and Balto-Finnic lists of gods / V. Voigt; Epinė atmintis apie LDK / J. Novikov; Metraščio sakmė „Apie Algirdo žygį į Maskvą“: folkloro ir senosios raštijos poetikos simbiozė / B. Kerbelytė; „Sovijaus laidojimas“: knyginis siužetas ir laidotuvių apeigų realijos / V. Petruchin; Šventaragis ir laidojimo topika / J. Laurušas; Tautosakinių – mitologinių vaizdinių atspindžiai senųjų rusų „Sakmėje apie paukščius“ / O. Belova; Etnonimas „Litva“ ir jaunojo pulko pavadinimas vestuvinėse dainose Ukrainoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje / A. Nepokupnij; Istorinių įvykių mitologizavimas Lietuvos rusų sentikių folklore / V. Čekmonas, N. Morozova; Lietuvos tototrių rankraščiai – LDK raštijos fenomenas / T. Bairašauskaitė; Lietuva, Tėvyne mūsų: tam tikrų XVI a. LDK raštijų pavyzdžiai / S. C. Rowell; Lietuvos totorių folklorinė medžiaga slavų kalbų arabų abėcėlės rankraščiuose / G. Miškinienė; Sakytinis ir rašytinis tekstas: koncepcijos, diskusijos, sprendimai / O. Bricina; XIII-XV a. Lietuvos kiriliškoji raštija ir M. Mažvydo katekizmas / J. Labincev; K. Donelaičio „Metai“ ir folkloras – to paties pasaulėvaizdžio išraiška? / M. Huelmann; Vilnius vokiečių keliautojo S. Kichelio aprašymuose, 1586 m. / G. Saganovič; LDK tautosakinė tradicija XV a. lenkų kronikose / A. Semenčiuk; XVI-XVII a. LDK šeimos apeigų poezija: knyginis variantas / S. Kavalieu; „Stebuklas“ XVI-XVII a. kelionių aprašymuose: M. K. Radvilo, K. Vaišnoravičiaus, T. Bilevičiaus ir K. Zavišos dienoraščiai / M. Kunicki-Goldfinger; Vilniaus vaivada Jonušas Radvilas – kiriliškų rankraščių skaitytojas / L. Ščavinskaja; Protestantai, katalikai ir lietuviškoji raštija / H. Wisner; LDK bajorijos požiūris į Lietuvos savarankiškumą bendroje Respublikoje XVI-XVIII a. / A. Zakrzewski; „Esi Lietuvoje tuo, kuo Naruševičius Lenkijoje“ arba apie lietuviškus Felicijono Wykovskio sentimentus / M. Slusarska; LDK kultūros paveldo problema lietuvių nacionalinio judėjimo ideologijoje (XIX a. – XX a. pr.) / V. Berenis; LDK kultūrinės tradicijos praradimas: Vytauto Didžiojo kultas Lietuvoje XV-XX a. / A. Nikžentaitis.
Kn. 7: Brevitas Ornata: mažosios literatūros formos XVI-XVII a. LDK spaudiniuose / E. Patiejūnienė; red. komis.: I. Lukšaitė, E. Ulčinaitė, D. Pociūtė, J. Girdzijauskas, A. Jovaišas, D. Kuolys, S. Narbutas. – V.: LLTI, 1998. – 372 p. – Santr. angl. – Terminų r-klė: p. 334-335. – Literatūros sąrašas: p. 335-338.: faks – Šaltinių sąrašas: p. 338-348. – Asmenvardžių r-klė: p. 350-359. – ISBN 9986-513-49-9.
Knygos tikslas – peržvelgti senosiose Lietuvos knygose dažnai pasitaikančius nedidelius eiliuotus tekstus, apibūdinti jų poetinę formą ir turinį, nustatyti paskirtį. Visi tokie tekstai a priori buvo laikomi epigramomis, todėl knygoje tyrinėjamas visai konkretaus žanro gyvavimas daugiakalbėje LDK literatūroje. Pagrindinis tyrinėjimo objektas – iškiliausių XVI-XVII a. epigramos meistrų P. Roizijaus, M. K. Sarbievijaus ir D. Naborovskio kūryba, ne tokių žymių ir visai nežinomų autorių darbai traktuojami kaip bendrasis literatūrinis kontekstas. Knygos pagrindas yra filologijos daktaro disertacija. Turinys: Pratarmė; 1. Nuo senovės Graikijos iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės; 2. Poesis tacens, pictura loquens: atvaizdo ir teksto dermė, herbiniai eilėraščiai, emblemikos raida; 3. Poezijos ir prozos paribyje: elogijai ir epitafijos, inskripcijos ir epigrafai; 4. Poesis artificiosa; Apibendrinimas.
Kn. 8: XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas = Index librorum latinorum Lituaniae saeculi septimi decimi / LLTI, LNB Bibliogr. ir knygotyros centras; sudarė D. Narbutienė, S. Narbutas; red. komis.: I. Lukšaitė, E. Ulčinaitė, D. Pociūtė, J. Girdzijauskas, A. Jovaišas, D. Kuolys, S. Narbutas. – V.: LLTI, 1998. – 345 p., iliustr. – Panaudotos lit. sąrašas: p. 275. – Bibliotekų sąrašas: p. 276-277. – Chronologinė r-klė: p. 278-280. – Asmenvardžių r-klė: p. 281-333. – Antraščių r-klė: p. 334-345. – ISBN 9986-513-52-9.
Knygoje pateikiamos žinios apie lotyniškas knygas, išspausdintas Lietuvoje 1601-1700 m. Sąrašą sudaro 1234 aprašai. Jie suteikia žinių apie knygas, išspausdintas ir LDK (Vilniuje, Kėdainiuose, Rygoje, kuri iki 1629 m. priklausė Lietuvai ir Lenkijai, Jelgavoje, Liubčioje, Slucke, Nesvyžiuje), ir užsienyje (Karaliaučiuje, Braneve, Varšuvoje, Krokuvoje, Gdanske, Frankfurte, Miunchene, Amsterdame, Antverpene, Liuvene, Paryžiuje, Dižone, Romoje, Prahoje ir kai kuriuose kituose miestuose). Turinys: Įvadas; XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas.
Kn. 9: Kristijono Donelaičio aplinka / Leonas Gineitis; red. J. Laurušas; red. komis.: I. Lukšaitė, E. Ulčinaitė, D. Pociūtė, J. Girdzijauskas, A. Jovaišas, D. Kuolys, S. Narbutas. – Vilnius: LLTI, 1998. – 196 p. – Santr. vok. / vertė J. Kibirkštytė, p. 151-160. – Išnašos: p. 161-176. – Bibliogr.: p. 177-187. – Asmenvardžiai: p. 188-194. – Vietovardžiai: p. 195-196. – ISBN 9986-513-79-0.
Knygoje gilinamasi į K. Donelaičio istorinę kultūrinę aplinką, kad būtų galima praskleisti dominančio laikotarpio įvykių vientisą priežastingą ryšį, apčiuopti jų istorinės raidos logiką. Tas pats dalykas nušviečiams iš keleto pusių, arba aptariamas keliais tematikos aspektais, kiekvienu jų pereinant per visą tiriamąjį laikotarpį. Turinys: Pratarmė. Nuosmukis. Kolonizacija. Kalba. Sinkretizmas. Švietimas. Literatūra. Valdymas. Buitis. Sąvadas.
Kn. 10: Gratulatio Vilnae = Vilniaus pasveikinimas: XVI-XVIII amžiaus tekstų rinkinys / LLTI, VU;sudarė E. Ulčinaitė; vertė: D. Dilytė, b. Kazlauskas, R. Katinaitė, S. Narbutas, Ž. Nedzinskaitė, M. Strockis, E. Ulčinaitė; leid. spec. red. S. Narbutas; dail. E. M. Ložytė. – V.: LLTI, 2001. – 500 p., [64] įkl. p., faks., iliustr. – Paaiškinimai: p. 465-488. – Vardų r-klė: p. 489-500. – Tekstas lygiagr. lot., liet. – ISBN 9955-475-00-5.
„Miestas“ ir „kultūra“ tampa sinonimais, savita „dvasinio gyvenimo forma“ (T. Venclova). Ši knyga skirta Vilniaus miestui. Tai nėra dokumentų rinkinys. Ją sudaro grožinės literatūros tekstai apie istorinę ir kultūrinę Vilniaus praeitį. Dauguma tekstų rašyti lotynų kalba, mažiau – lenkiškai, vos vienas kitas – lietuviškai. Šie tekstai parodo, kokiomis formomis ir kokiais būdais plito ir buvo įtvirtinami Lietuvos valstybingumą liudijantys simboliai, vaizdai, siužetai, kaip į vientisą istorinį vyksmą buvo jungiama istorija ir mitologija, praeitis ir dabartis.
Turinys: Pratarmė. Vilnius XVI-XVIII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos literatūroje / E. Ulčinaitė. VILNIAUS PASVEIKINIMAS. JOKŪBO PIZONIJAUS TRANSILVANIEČIO, ĮŽYMAUS ORATORIAUS IR POETO, EKSPROMTAI (1514): Apie Lietuvą. PETRO ROIZIJAUS MAURO ALKANJISIEČIO EILĖS (apie 1545-1551): Epitafijos karalienei Elžbietai, Epigramos Žygimantui Augustui, Epitafijos karalienei Barborai, Vilniaus miesto vaizdas. SVEIKINIMAI ŠVIESIAUSIAJAM IR GALINGIAUSIAJAM VALDOVUI STEPONUI I (1579): Jurgis Kalas. Vilnius; Jurgis Kalas. Vilniaus kolegija; Albertas Stažeskis. Raginimas Vilniui džiaugtis atvykus karaliui; Petras Stšelecas. Aidas; Stanislovas Kličevskis. Maloniausiojo karaliaus atvykimo išaiškinimas. EPICEDIJAI. GERBIAMO PONO P. VILNIAUS VYSKUPO VALERIJONO. GEDULINGŲ EGZEKVIJŲ IR MIRTIES DIENOS PAMINĖJIMUI PARAŠYTI (1580): Jurgis Kalas. Visų mokyklų visuotinė rauda; Andrius Jurgevičius. Lietuvos Respublikos skundas; Jaroslavas Lukomskis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos gyventojų raginimas verkti ir raudoti. SVEIKINIMAI ŠVIESIAUSIAJAM IR GARBINGIAUSIAJAM PONUI P. JURGIUI RADVILAI (1581): Jonas Bereksasas. Vilnius skundžiasi; Motiejus Galminas. Gandas Vilniui ir Dorybėms praneša. RADVILIADA, ARBA KETURIŲ DALIŲ GIESMĖ APIE GYVENIMĄ IR GARSIAUSIUS ŽYGIUS. MIKALOJAUS RADVILOS, JURGIO SŪNAUS. GIESMĘ. SUDĖJO JONAS RADVANAS (1592): Jonas Radvanas. Trečia dalis. Ketvirta dalis. TRĖNAI ŠVIESIAUSIOS KOTRYNOS RADVILIENĖS IŠ TENČINSKIŲ. EGZEKVIJOMS (1592): Simonas Nidevicijus Lvovietis. Vilnius kviečia nimfas; Simonas Nidevicijus Lvovietis. Nimfos guodžia Vilnių. TRĖNODIJOS MIRUS ŠVIESIAUSIAM ŠVENTOSIOS ROMOS IMPERIJOS KUNIGAIKŠČIUI IR PONUI P. ALBERTUI RADVILAI (1593): Baltramiejus Prokuda. Dorybė – gyvenimo kelio ištikima palydovė; Kristupas Kernaviškis. Vilnius varžosi su Krokuva; Samuelis Bazė Stokholmietis. Gandas – apraudotinos mirties pranašas; [Elijas Bogdaševskis]. Lukiškių Panas ir Echo. MERGELĖS MARIJOS SODALICIJOS VILNIAUS JĖZAUS DRAUGIJOS AKADEMIJOJE TRĖNAI. LOZORIAUS FILONO KMITOS. EGZEKVIJOMS (1594): Motiejus Nabrda. Vilnius varžosi su Gardinu. EPITALAMIJAI ŠVIESIAUSIOJO IR GARBINGIAUSIOJO PONO P. JURGIO CHODKEVIČIAUS. VESTUVĖMS (1594): Jurgis Dambrovskis. Vilijos pamokymas nimfoms. GEDULINGAS PAŠLOVINIMAS IR TRĖNODIJOS. JONO BARŠČO EGZEKVIJOMS (1595): Jokūbas Liutostanskis. Braunsbergo licėjaus skundas; Jokūbas Liutostanskis. Vilnius Brausbergui; Jokūbas Osmolskis. Perplaukėme bekraštę jūrą; Viljamas Soteronas Anglas. Epitafija mirus Jonui Barscijui. GEDULINGOS EILĖS MIRUS ŠVIESIAUSIAJAM IR GARBINGIAUSIAJAM PONUI P. JURGIUI CHODKEVIČIUI (1595): Mikalojus Prošovietis. Laiku pasirūpink išsigelbėjimu; Jonas Boanragijus. Kas galėtų susilaikyti nuo ašarų; Aleksandras Masalskis. Epitafija; Jonas Lanckoronskis. Žemaitijai; Jeronimas Bieganskis. Apolonas mūzoms. TĖVYNĖS MYLĖTOJAS LIETUVOS SENATUI IR TAUTAI (1597): [Elijas Piligrimovijus]. EPICEDIJAS MIRUS. LAURYNUI RUDAMINAI DUSETIŠKIUI. SUKŪRĖ KRISTUPAS MIKOLAJEVIČIUS (1603). PANEGIRIKA ŠVIESIAUSIAJAM PONUI P. MIKALOJUI KRISTUPUI RADVILAI (1604): Motiejus Nevijus. Radvilų kilimas. ŠVENTOJO KAZIMIERO TEATRAS (1604): [Grigalius Svencickis]. Vilnius skundžiasi, Guodžiantys angelai, Atsigavęs Vilnius. POETINIS TEATRĖLIS šVENČIAUSIAJAM IR SKAISČIAUSIAJAM POETUI šVENTĄJAM KAZIMIERUI (1604): [Nežinomas autorius]. Kūrinėlis kreipiasi į šv. Kazimierą; Andrius Uzlovskis. Kazimieras; Anagrama. Esu Iridė; Kasparas Maskovskis. Vilnius. Anagrama. Eik, mėnuli. LAURŲ VAINIKAS ĮŽYMIEMS JAUNUOLIAMS P. MOTIEJUI NĖVEI IR P. FRYDRICHUI KOSTKAI IŠ ŠKOTOVO, PRŪSAMS (1605): Albertas Gastila Vilnietis. Lauras pranašesnis už auksą. KAROLOMACHIJA (1606): Laurencijus Bojeris. Vilnius triumfuoja. SVEIKINIMAI, VILNIAUS JĖZAUS DRAUGIJOS AKADEMIJOS JAUNUOMENĖS SKIRTI ŠVIESIAUSIEMS IR PRAKILNIAUSIEMS VALDOVAMS – ZIGMANTUI III . IR KARALIENEI KONSTANCIJAI AUSTRIJIETEI (1609): Stanislovas Ščežeckis. Nenugalėtam nugalėtojui; Mikalojus Jolčicas. Emblema; Jonas Jaknavičius. Šviesiausiojo karaliaus sūnui; Stanislovas Jagodinskis. Vilniaus iškilmių trumpa apžvalga. TRĖNODIJA, ARBA GEDULINGA GIESMĖ APIE VILNIAUS. GAISRĄ. JONO EISMANTO PARAŠYTA (1610). LAIMINGIAUSIAS. P. EUSTACHIJAUS VALAVIČIAUS, DIEVO MALONE VILNIAUS VYSKUPO, GANYTOJIŠKAS ĮŽENGIMAS Į SAVO SOSTĄ (1616): Stanislovas Serafinas Jagodinskis. [Eustachijaus Valavičiaus herbui]; Kristupas Zaviša, Jurgis Draslavskis. Laimės Eustachijui Valavičiui linki Stanislovas Vaina. Pelnytus Eustachijaus Valavičiaus pagerbimus aukština. JĖZAUS DRAUGIJOS AKADEMIJOS PLOJIMAI ŠVIESIAUSIOJO PONO P. LEONO SAPIEGOS. IŠKILMINGO ĮŽENGIMO Į SAVO VAIVADIJOS SOSTINĘ PROGA (1623). LYRINIS AIDAS. P. ABRAOMUI VAINAI, VILNIAUS VYSKUPUI, LAIMINGAI ĮŽENGIANT Į SAVO KATEDRĄ (1631: Petras Hinderbechas. Plojimai. p. Abraomo Vainos religingumui; Frydrichas Meibomas. Laimė, naujojo Lietuvos vyskupo sugrąžinta; Jonas Rudamina. Vilnius, saugus esant šiam globėjui. DANIELIUS NABOROVSKIS. POEZIJA (apie 1630): Verkių paguoda. MOTIEJAUS KAZIMIERO SARBIEVIJAUS IŠ JĖZAUS DRAUGIJOS LYRINIŲ EILĖRAŠČIŲ 4 KNYGOS (apie 1628-1631): Pauliui Kozlovijui; Vienuoliško poilsio pašlovinimas; Vestuvinės Radvilų Erelio iškilmės. VESTUVIŲ EISENA (1628): Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Vestuvinė idilija. ŠVIESIAUSIŲ JOGAILAIČIŲ GIMINĖS KARALIŲ AMŽINUMAS (1639). ŠLOVĖS PILNATIS, VĖL PATEKĖJUSI. VILNIAUS VAIVADAI JONUŠUI SKUMINUI-TIŠKEVIČIUI (1641): Petras Rajeckis. Mėnuliui davus palankų ženklą. LUKIŠKIŲ PAVASARIS. SUŽYDĖJĘS. VLADISLOVUI IV IR LIUDVIKAI MARIJAI (1648). TIŠKEVIČIAUS MĖNULIO ŠVIESA (1649): Konstantinas Druckis-Gorskis. Tiškevičiaus mėnulio šviesa. SIMONO DILGERIO EPIGRAMŲ PIRMOJI KNYGA (1659): Epigramos. SEPTYNKALVIS VILNIUS, LIETUVOS PALEMONIŠKŲJŲ MIESTŲ SOSTINĖ (1723). KALBŲ VISETAS DIDŽIAJAM PALEMONO ŽEMĖS IR MIESTO SVEČIUI (1729). VILNIAUS JĖZAUS DRAUGIJOS AKADEMIJA IR UNIVERSITETAS. PONUI MYKOLUI JONUI ZENKOVIČIUI, VILNIAUS VYSKUPU. MIRUS RODO DERAMĄ PAGARBĄ (1762). SVEIKINIMAS. PONUI IGNOTUI IŠ ROKSOLANŲ KUNIGAIKŠČIŲ MASALSKIUI, VILNIAUS VYSKUPUI (1762). HEROJINĖ GIESMĖ APIE. OLYKOS, SLUCKO, NESVYŽIAUS IR KT. KUNIGAIKŠČIO. KAROLIO STANISLOVO RADVILOS INAUGURAVIMĄ VAIVADA (1763). BUKOLIKOS, ARBA PIEMENŲ EILĖS APIE VILNIŲ (1768). GIESMĖ. VISOS RUSIJOS IMPERATORIUI IR MONARCHUI ALEKSANDRUI PIRMAJAM, PERSKAITYTA. MARTYNO ODLIANICKIO POČOBUTO (1803). PAULIAUS TARENGIO ROMĖNO. PADĖKOS ELEGIJA (1805). PAULIAUS TARENGIO ROMĖNO. KETURIOS ODŽIŲ KNYGOS (1805): Odės. JĖZAUS DRAUGIJOS RETORIŲ IŠKALBOS IR POETIKOS PRATYBOS (1761): Juozapas Chelmovskis. Kalba, šlovinanti Vilniaus miestą. Paaiškinimai. Vardų rodyklė.

Leave a Comment