kolbpingo kolegija

Įvadas

Aš pasirinkau sveikos gyvensenos darbą, kurio tema, ,, Nemiga ‚‘‘nes man šiuo metu yra atsiradusi tokia problema . Aš naktį negaliu ilgai užmygti , galbūt tai dėl įtampos, kuri prisidėjo dėl darbų, asmeninio gyvenimo problemų. Aš tapau irzlesnė, žmonės kurie su manim bendrauja pastebėjo, kad man nebesinori niekur eiti prapramogauti, mane kankina bloga nuotaika, pradėjo viskas nesisekti. Tai mane išsekina ne tik psichologiniu atžvilgiu, bet tai, taip pat keičia mano bendravimą su draugais ir mano pačios sveikatą.
Todėl šia savo pasirinkta tema, norėčiau surasti atsakymus, kaip visa tai galima pakeisti. Juk miegas yra labai svarbus dalykas mūsų gyvenimui ir sveikatai.

Miegas – yra neišvengiama organizmo būsena. Jos metu atsijungiama nuo išorinio pasaulio signalų, kadangi smegenys turi apdoroti ir įvertinti nemigos metu gautą informaciją, ją sunaikinti arba išmesti nereikalingą ir pasenusią. Trumpoji atmintis užpildoma dieną, o naktį joje esanti informacija palaipsniui pereina į ilgąją atmintį.
Nemiga- yra neadekvataus ar blogo miego simptomas. Paprastai ji pasireiškia sunkiu užmigimu, prabudimais ir bloga miego kokybe. Svarbiausia, kad nemiga nėra paprastai apibrėžiama pagal tai, per kiek laiko žmogus užmiega ir pagal tai, kiek laiko jis/ji miega. Žmonės, besiskundžiantys nemiga, savo blogo miego neigiamas pasekmes patiria diena. Dažnai kenčiantys nuo nemigos skundžiasi išsekimu ir nuovargiu, sunkumu sutelkti dėmesį, dirglumu, atminties problemomis. Tokiu būdu, nemigą dažnai atspindi skirtingų simptomų derinys. Nemiga gali būti skirstoma i laikiną ir nuolatinę. Laikina nemiga- yra neilgai trunkantis miego sutrikimas (paprastai trumpiau nei savaitę). Kada toks miego sutrikimas kartojasi, jis vadinamas protarpiniu (intermituojančiu). Paprastai jo priežastis yra stresas ar miego aplinkos ar miego rėžimo pasikeitimas. Kai nemiga kartojasi daugelį naktų ir tęsiasi ilgiau nei mėnesi, tai sakoma, kad ji yra nuolatinė. Nuolatinės nemigos priežasčių gali būti daug, tarp jų – miego sutrikimai, psichikos sutrikimai ar kitos medicininės problemos. Taip pat ją gali sukelti kai kurie vaistai ir narkotinės medžiagos (ir teisėtos, ir neteisėtos) ir blogi miego įpročiai . Yra nedideli nemigos paplitimo skirtumai lyginant skirtingas šalis. Pusė iš visų žmonių su besikartojančia nemiga tvirtina, kad jie turi problemų didesnę dalį naktų kiekvieną savaitę ir tai turi didelę įtaką jų savijautai dieną. Abu šie faktoriai, pabloginantys darbingumą dieną ir atsiradus daugumai naktų, turėtų priversti asmenį kreiptis į gydytoją. Didžioji dalis besiskundžiančių nemiga nesikreipia pagalbos dėl savo miego problemų gydymo. Moterys ir vyresni nei 65 metu žmonės yra 1.5 karto dažniau linkę į nemigą nei kiti žmonės. Vieniši žmonės (pvz.: našliai, išsituokę ar išsiskyrę) ir dirbantys naktimis ar rotuojantį pamaininį darbą taip pat daugiau rizikuoja patirti nemigą. Galiausiai, nemiga yra daugiau būdinga žmonėms, sergantiems terapinėmis ar psichinėmis ligonis. Kiek turi miegoti žmogus? tiek, kad dieną jaustusi budrus. Paprastai nuo 7 iki 9 valandų (kiekvienam žmogui skirtingai) geros kokybės miego. Chroniška nemiga – yra sudėtingesnė ir dažnai sąlygojama faktorių (fizinių ir psichinių sutrikimų) kombinacijų. Viena iš labiausiai sukeliančių chronišką nemigą priežasčių yra
depresija. Kitos priežastys gali būti artritas, inkstų ligos, širdies nepakankamumas, astma, miego apnėja, neramių kojų sindromas, Parkinsono liga, skydliaukės sutrikimai. Tačiau, chroniška nemiga gali būti sukelta blogų įpročių, apimančių piktnaudžiavimą kofeinu, alkoholiu ar kitomis medžiagomis; sutrikusi užmigimo, prabudimo ciklą dėl staiga atsiradusių papildomų darbų ar kitų naktinių veiklų; ir chroniškų stresų.

Nemigos padariniai

1. Padidėjusi depresijos rizika.
2. Padidėjusi širdies-kraujagyslių ligų rizika.
3. Pravaikštų skaičiaus padidėjimas.
4. Padidėjęs sveikatos priežiūros resursų sunaudojimas.
5. Padidėjęs nedarbingumas.
6. Sumažėję pasiekimai darbe.
7. Sumažėjęs darbo produktyvumas ir saugumas.

Nemiga pasireiškia įvairiais būdais:

1. Sunku užmigti;
2. Užmigti nėra sunku, bet iškyla sunkumai dėl dažnų prabudimų;
3. Prabudimas per anksti.

Nemigos simptomai pasireiškiantys dieną:

1. Mieguistumas;
2. Nerimas;
3. Išsiblaškymas;
4. Suprastėjusi atmintis;
5. Irzlumas.

Nemigą sukeliantys veiksniai:

1.prasta miego higiena;
2.tikėjimas, kad bus sunkumų užmiegant ir nerimas dėl to;
3. didelių kofeino kiekių vartojimas;
4. alkoholio vartojimas prieš miegą;
5. rūkymas prieš miegą;
6. pastovūs snūduriavimai dieną ar vakare;
7. nereguliarus ėjimo miegoti ir kėlimosi laikas.

Kodėl mes miegame?

Daugelį šimtmečių mokslininkai ieškojo ir tebeieško atsakymo į šį klausimą. Trečdalį gyvenimo žmonės praleidžia miegodami, nors Thomas Edisonas teigė, kad miegojimas – tai laiko gaišinimas. Kai kas mano, kad miegas suteikia galimybę atsigauti po dienos rūpesčių, bet energijos dalis, kurią atgauname miegodami, pvz., aštuonias valandas, yra labai maža – apie 50 kcal, tiek pat energijos suteikia gabalėlis torto. Mokslininkų teigimu, miegas žmogui reikalingas tam, kad būtų išsaugoti (pažinimo) gebėjimai, tokie kaip kalba, atmintis, pažangus ir lankstus mąstymas. Miegas svarbus smegenų vystimuisi. Geriausias būdas sužinoti, kam reikalingas miegas, – nemiegoti. Miego stoka daro rimtą poveikį smegenų veiklai. Vieną naktį nemiegojęs žmogus tampa irzlus, užmaršus, nervingas. Po bemiegės nakties būna ypač sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Dėl užsitęsusios nemigos smegenų dalis, kontroliuojanti kalbą, atmintį, laiko nuovoką ir planavimą, smarkiai pakenkiama, praktiškai blokuojama. 17 valandų nemiegojęs žmogus elgiasi panašiai kaip išgėręs dvi taures vyno. Tyrimai rodo, kad stokojant miego sunkiau susigaudyti greitai besikeičiančioje situacijoje arba nesugebama priimti racionalaus sprendimo. Realiame gyvenime miego trūkumo padariniai gali būti labai liūdni. Statistikos duomenimis, dėl neišsimiegojusių vairuotojų kaltės padaroma per 50 proc. avarijų.

Patarimai kurie padės greičiau užmygti.

Miegamajame turi būti sukurta maksimaliai rami, komfortiška atmosfera, miegamasis išvėdintas. Nedirbti prieš miegą intensyvaus protinio darbo, lengvo turinio literatūros skaitymas nėra draudžiamas, vengti barnių, konfliktinių situacijų. Nenaudoti prieš miegą stimuliuojančių medžiagų: kavos, arbatos, nepersivalgyti, tačiau neiti miegoti alkanam, galima išgerti stiklinę šilto pieno ar kefyro. Galimi nedideli fiziniai krūviai antroje dienos pusėje, tačiau ne prieš pat miegą. Siūloma netgi trumpai pamiegoti dienos metu. Jeigu neužmiegama per 20-30 minučių, atsikelti iš lovos, neversti savęs užmigti, užsiimti kokia nors atpalaiduojančia veikla tol, kol neatsiras noras miegoti.
Kaip su metais keičiasi miegas? Su amžiumi miego pobūdis keičiasi. Per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius trumpėja miego laikas. Per pirmuosius 20 metų po truputį vis mažiau miegame. Antroje gyvenimo pusėje retai išmiegame naktį neprabusdami. Atsitiktiniai pabudimai, jei pažadina ne skausmas, tampa normaliu reiškiniu, dėl jų nereikia nerimauti ir griebtis vaistų. Kaip įveikti nemigą? Dažniausiai vartojamos greitai veikiančios priemonės nuo nemigos – migdomieji ar alkoholis – gali tik dar padidinti problemą. Jos sutrumpina miego fazę ir miegas tampa nepilnavertis. Vaistų nevartojant, nemiga gali sustiprėti. Miego tyrinėtojai siūlo kitus nemigos įveikimo būdus. Padėti gali ir nežymūs gyvenimo būdo pakeitimai, pavyzdžiui, mankšta, kavos ar arbatos atsisakymas. Nustatyta, kad naktį geriau miegosite, jei vakare 20-30 minučių darysite mankštą. Tačiau nereikėtų mankštintis pervėlai, nes pasigaminęs adrenalinas neleis užmigti. Antroje dienos pusėje patartina vengti kofeino turinčių produktų: arbatos, kavos, kokakolos bei šokolado.Remdamiesi kai kuriais tyrimais, mokslininkai nurodo, kad lova turėtų būti skirta tik miegui, t.y., gulėdami lovoje geriau nevalgykite, nesikalbėkite telefonu, nežiūrėkite televizoriaus, nes lova turi asocijuotis tik su miegu. Miegui taip pat reikšmės turi ir tai, ką ir kada valgote. Naktį virškinimo procesas sulėtėja, todėl būtų per daug reikalauti iš organizmo miegant suvirškinti sotų maistą, suvalgytą 23 valandą. Tačiau prieš miegą išgerta stiklinė šilto pieno tikrai padės užmigti. Piene yra triptofano, kuris virškinimo metu virsta medžiaga, skatinančia organizmą išskirti miego hormonus. Išmokite atsipalaiduoti, vakare leiskite savo protui ir kūnui palaipsniui nusiraminti. Prieš miegą ne laikas pradėti kivirčą su partneriu arba užbaigti darbą, parsineštą namo. Geriau išsimaudykite šiltoje vonioje, pasimėgaukite raminančiu masažu, pažiūrėkite lengvą TV programą, paskaitykite mėgstamą knygą arba pasiklausykite muzikos. Nemiga dažniausiai būna susijusi su nerimu, kai išgyvenama dėl nemalonaus įvykio pasekmių ar nuolat svarstoma, kas atsitiks ateityje. Miegas taip pat sutrinka sergant įvairiomis psichikos ligomis, pvz., depresija, generalizuotu nerimo sutrikimu, obsesiniu- kompulsiniu sutrikimu ar piktnaudžiaujant psichoaktyviosiomis medžiagomis. Bet kokia somatinė liga, sukelianti diskomfortą, skausmą, pvz., sąnarių uždegimą, sutrikdo miegą. Įtakos turi įvairūs vaistai, ypač vaistai nuo traukulių, geriamieji kontraceptikai, preparatai, skirti skydliaukės ligoms gydyti, kt. Neigiamai miego trukmę bei kokybę veikia nervų sistemos stimuliatoriai, pvz., kofeinas, nikotinas, kt. Alkoholis labai smarkiai paveikia miego struktūrą – nemiga po ilgalaikio alkoholio vartojimo gali būti labai sunki ir trukti kelias dienas ar savaites. Kada būtų galima įtarti nemigą? Jei žmogus sunkiau užmiega, per mažai miega, o atsikėlęs jaučiasi nepailsėjęs, galima numanyti esant nemigą. Ji diagnozuojama, jei atsibudus neužmiegama ilgiau kaip 30 min., miegama trumpiau kaip 6 val., ir šie simptomai trunka ilgiau kaip 3 savaites. Yra žmonių, kurie sakosi visiškai nemiegą, tačiau, tiriant juos objektyviai, nustatoma, kad visos miego charakteristikos mažai pakitusios. Dažniausiai tokia nemiga skundžiasi asmenys, varginami sunkių emocinių sutrikimų. Paprastai asmenys, kurie skundžiasi, kad miega labai mažai, miega daug ilgiau, negu patys mano. Nemigos priežasčių įvertinimas. Nustačius nemigą, norint parinkti tinkamą gydymo būdą, būtina įvertinti galimas jos priežastis. Miegas gali sutrikti, jeigu einama miegoti ir keliamasi vis kitu laiku, miegama dieną, trūksta fizinio krūvio, piktnaudžiaujama alkoholiu ar kofeino turinčiais gėrimais ir pan. Nemiga gali lydėti skausmą keliančias somatines ligas, pvz., artritą, neurologines ligas, pvz., neramių kojų sindromą, Parkinsono ligą, įvairios kilmės demencijas. Miego sutrikimų taip pat gali būti sergant krūtinės angina, širdies ir kraujagyslių nepakankamumu, bronchų astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, gastroezofaginiu refliuksu, gerybine prostatos hiperplazija. Miego apnėja, kuri pasireiškia dėl oro tėkmės nepakankamumo nosyje ar burnoje, gali reikšmingai sutrikdyti miegą. Apnėją sukelia kvėpavimo takų obstrukcija (obstrukcinė apnėja) arba kvėpavimo centro veiklos sutrikimas (centrinė apnėja). Nemigą gali sukelti ir somatinėms ligoms gydyti vartojami vaistai: b adrenoblokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, gliukokortikoidai, dekongestantai, bronchodilatatoriai, skydliaukės hormonai. Dažnai lėtinė nemiga yra susijusi su nerimo sutrikimais ir depresija. Todėl, nustačius nemigą, reikia įvertinti galimus nerimo, depresijos simptomus ir, esant reikalui, nusiųsti pas psichiatrą. Paminėtų objektyvių priežasčių sukelta nemiga vadinama antrine. Jeigu nemiga vystosi dėl psichofiziologinių pakitimų, ji vadinama pirmine.Sudėtingais nemigos atvejais, kada įprastinio ištyrimo būdais nepavyksta nustatyti sutrikimo priežasties ir gydymas yra neveiksmingas, pacientą tikslinga nusiųsti į specializuotą miego sutrikimų centrą ir atlikti polisomnografinį tyrimą. Jo metu tiriamajam miegant registruojama: EEG, elektrokardiograma, kūno raumenų aktyvumas, akių judesiai, kvėpavimo dažnis ir kt. Vieno klinikinio tyrimo rezultatai parodė, kad pusei nemigos varginamų pacientų atlikus polisomnografiją, buvo nustatyta kita nei prieš tyrimą diagnozė.

Nemigos gydymas

Galima išskirti dvi dideles psichofiziologines nemigos gydymo būdų grupes. Pirmoji – tai gydymo būdai, kuriais siekiama sumažinti į smegenų žievę patenkančių dirgiklių intensyvumą. Jai priklauso įvairios miego higienos taisyklės: ėjimas miegoti ir kėlimasis tuo pačiu laiku, rami miegamojo aplinka, nemiegojimas dieną; kognityvinės ir elgesio psichoterapijos technikos, kuriomis siekiama pašalinti nepagrįstus paciento įsitikinimus, kurie didina su nemiga susijusį nerimą (pvz., kad žmogui būtina miegoti 8 val.). Antrajai grupei priskiriame gydymą vaistais, kurie sustiprina centrinę nervų sistemą slopinančių neuromediatorių poveikį. Prieš skiriant medikamentų nemigai gydyti būtina gerai įvertinti galimas jos priežastis ir, jei būtina, gydyti somatinius, neurologinius ar psichikos sutrikimus, be to, reikėtų patarti pacientui laikytis miego higienos reikalavimų. Vaistų dažniau reikia tada, kai nustatoma aiški biologinė nemigos priežastis (pvz., premenstruacinis sindromas), ar trumpalaikei nemigai įveikti. Nemigą vaistais reikėtų pradėti gydyti mažiausia veiksminga doze, derinant su miego higienos koregavimu ir/ar psichoterapija. Nemigai gydyti skiriami vaistai jungiasi su slopinamojo poveikio neuromediatoriaus gama aminosviesto rūgšties (angl. g aminobutyric acid, GABA) receptoriais ir migdo. Šiuo veikimu pasižymi benzodiazepinai (BZD) ir selektyvūs migdomieji vaistai. Pastarieji turi daug privalumų, palyginti su pirmaisiais. Ilgai veikiantys BZD sudaro veiklius metabolitus, kurie gali sukelti mieguistumą kitą dieną po vaisto pavartojimo. Tuo tarpu trumpai veikiantys BZD dažniau sukelia su medikamento vartojimo nutraukimu susijusius simptomus: ryte gali sustiprėti nerimas, pablogėti nemiga. Miego struktūros tyrimai parodė, kad ilgai vartojami BZD sutrikdo miego struktūrą. Tai gali paaiškinti, kodėl ilgai šių vaistų vartojantys asmenys skundžiasi nepakankama miego kokybe.
Selektyvių migdomųjų vaistų grupei priklausantis vaistas zolpidemas (Stilnox) neturi veiklių skilimo produktų bei įtakos kitų vaistų metabolizmui, nesukelia priklausomybės, neslopina kvėpavimo centro veiklos, nepasižymi raumenis atpalaiduojančiu poveikiu ir beveik nepakeičia fiziologinės miego struktūros. Zolpidemo pusinės eliminacijos trukmė yra apie 2,6 val., todėl vaistas tinka ne tik tais atvejais, kai pacientui sunku užmigti, bet ir tuomet, kai vargina prabudimai naktį.
Trumpalaikei nemigai gydyti vaistų skiriama 7–10 d. Jeigu reikia ilgiau gydyti migdomaisiais vaistais, jų reikėtų skirti su pertraukomis. Tai padeda išvengti tolerancijos vaistui bei su gydymo nutraukimu susijusių simptomų. Nustatyta, kad pirminės psichofiziologinės nemigos gydymas zolpidemu (Stilnox) yra veiksmingas ir nesukelia tolerancijos bei gydymo nutraukimo simptomų. Vieno tyrimo metu 199 pirmine nemiga sergantiems pacientams 12 sav. su pertraukomis buvo skiriama placebo arba zolpidemo (Stilnox). Zolpidemu gydomi pacientai vartojo vaisto nuo 3 iki 5 kartų per savaitę prieš miegą. Tyrimas parodė, kad zolpidemo (Stilnox) vartojusių pacientų grupėje, palyginti su miego būkle tyrimo pradžioje, 42 proc. sutrumpėjo užmigimo laikotarpis, 52 proc. sumažėjo prabudimų skaičius ir 27 proc. pailgėjo bendra miego trukmė. Šie skaičiai buvo didesni negu placebo vartojusių pacientų grupėje. Tomis naktimis, kada pacientai nevartojo zolpidemo, nemiga nesustiprėjo (t.y. nepasireiškė “rikošeto” nemiga). Be to, tyrėjai nepastebėjo, kad per 12 sav. gydymo laikotarpį būtų reikėję didinti vaisto dozę dėl nepakankamo veiksmingumo. Nemigai gydyti skiriama ir neuromediatorių histamino bei serotonino apykaitą veikiančių vaistų – sedacinio poveikio antidepresantų, ypač jeigu kartu su nemiga būna depresijos ar nerimo simptomų. Tyrimai parodė, kad reguliuojant miego ir budrumo ciklą ypač svarbus melatoninas. Gausiausia melatonino sekrecija yra paauglystės periodu, ji pradeda mažėti nuo 20 m. ir reikšmingai sumažėja vidutiniame amžiuje. Buvo atliktas klinikinis tyrimas, kurio metu mokslininkai tyrė melatonino poveikį jauniems žmonėms (amžiaus vidurkis – 22,1 m.). Siekiant palengvinti užmigimą po miego režimo pokyčių savaitgalį, tiriamiesiems sekmadienio vakare buvo skiriama melatonino. Tai padėjo lengviau užmigti ir prabusti prieš darbo savaitę. Taip pat yra atlikta tyrimų, kurių metu tirtas melatonino poveikis gydant su laiko juostos pakeitimu ar slenkančiu darbo grafiku susijusius miego sutrikimus. Melatoninas veiksmingai gydo nemigas, sukeltas miego ir budrumo ritmo sutrikimų, tačiau dar nėra patikimų mokslinių tyrimų, parodančių melatonino ir melatonino agonistų veiksmingumą bei saugumą gydant kitos kilmės nemigą.

Išvados

 Miego ir budrumo ciklas yra sudėtingas procesas ir, esant šio proceso sutrikimams, reikia įvertinti priežastis bei galimą įvairių išorinių ir vidinių organizmo veiksnių įtaką.
 Miegas – yra neišvengiama organizmo būsena. Jos metu atsijungiama nuo išorinio pasaulio signalų, kadangi smegenys turi apdoroti ir įvertinti nemigos metu gautą informaciją, ją sunaikinti arba išmesti nereikalingą ir pasenusią. Trumpoji atmintis užpildoma dieną, o naktį joje esanti informacija palaipsniui pereina į ilgąją atmintį.
 Nemigos priežastis yra stresas ar miego aplinkos ar miego rėžimo pasikeitimas.

 Miegamajame turi būti sukurta maksimaliai rami, komfortiška atmosfera, miegamasis išvėdintas. Nedirbti prieš miegą intensyvaus protinio darbo, lengvo turinio literatūros skaitymas nėra draudžiamas, vengti barnių, konfliktinių situacijų. Nenaudoti prieš miegą stimuliuojančių medžiagų: kavos, arbatos, nepersivalgyti, tačiau neiti miegoti alkanam, galima išgerti stiklinę šilto pieno ar kefyro.

 . Nemigai gydyti skiriama neuromediatorių histamino bei serotonino apykaitą veikiančių vaistų – sedacinio poveikio antidepresantų, ypač jeigu kartu su nemiga būna depresijos ar nerimo simptomų. Tyrimai parodė, kad reguliuojant miego ir budrumo ciklą ypač svarbus melatoninas. Gausiausia melatonino sekrecija yra paauglystės periodu, ji pradeda mažėti nuo 20 m. ir reikšmingai sumažėja vidutiniame amžiuje.