Knygos turi nematomas dureles

Knygos turi nematomas dureles

Knygos – tai žinių lobynas. Knygos nuo senų laikų buvo skaitomos. Nuo amžių žmonės jomis domėjosi. Kažkada knyga buvo vienintelis žinių šaltinis, vienintelė pramoga. Knygos plėtoja žmonių vaizduotę, padeda suprasti gyvenimą bei žmogų supantį pasaulį. Žmonės mėgsta skaityti knygas ne tik dėl to, kad smagiai praleistų laisvalaikį, kad kažko išmoktų. Žmonės mėgsta skaityti, nes knygos turi paslaptingas nematomas dureles, nematomus vartus, už kurių yra nuostabus vaizduotės ir svajonių pasaulis. Tik reikia tas dureles atverti ir drąsiai žengti į tą nuostabų knygų pasaulį. Nieks nesugeba atskleisti gyvenimo prasmės taip kaip knygos. Knygų yra įvairių: mokslinių, fantastinių, nuotykių. Jos visos mus lavina, padeda geriau suprasti šį pilkąjį pasaulį. Mokslinėse knygose galime rasti įvairių paslapčių, pasakojančių apie mūsų kasdienį gyvenimą, mus supančią aplinką ar tolesnį pasaulį. Šių knygų dėka sužinome, kaip gyvenama pasaulyje. Tik atverkime mokslinės knygos nematomas dureles ir iškart atsirasime Amerikoje prie nuostabaus Niagaros krioklio, Afrikoje, kur Nilo upėje maudosi krokodilai, ar šaltoje Sibiro žemėje, kur daug kančių patyrė ne vienas lietuvis. Tik panorėkime ir susitiksime su šiandienės technikos gudrybių atradėjais. Jei panorėsime pabėgti nuo kasdienio pilko ir pikto pasaulio rūpesčių, atidarykime nuostabių fantastinių knygų dureles. Už jų rasime kelią į svajonių pasaulį. Ten užmiršime vargus ir bėdas, mūsų gyvenimas taps spalvingesnis ir linksmesnis. Į pilką ir nuobodų gyvenimą pažvelgsime per rožinius akinius, paskęsime svajonėse ir sapnuose. Tada išsipildys mūsų paslaptingiausios svajonės, viskas atrodys gražiau: ir saulėlydžiai, ir saulėtekiai, ir žemė atrodys lyg žvaigždėtas dangus. Knygų pasaulyje randame tai, ko kasdieniame nėra ir nebus, todėl tampame laimingesni, užmirštame visas bėdas ir vargus, tampame gražesni ir doresni. Tad kiekvienos knygos skaitymas tegul bus mums šventė.

Jeigu mums liūdna ar jaučiamės vieniši ir nėra šalia mūsų artimo žmogaus, kuris priglaustų ir paguostų, tada paimkime į rankas knygą. Skaitydami knygą sutinkame daug įdomių herojų. Sekdami jų nuotykius, mes taip kartais įsijaučiame į jų gyvenimą, jausmus, kad jie tampa geriausiais mūsų draugais. Taigi knyga yra geriausias mūsų draugas, ji niekada mūsų neapvils, nepaliks. Ji visada mums padės, patars geriau negu pats geriausias, nuoširdžiausias draugas, o svarbiausia, kad knyga niekad mūsų neišjuoks. “Dažnai gyvenime patiri, kad knyga yra geresnis draugas negu žmogus” (Settembrini). Atvėrę nematomas knygų dureles randame daug gražių ir prasmingų minčių. Jos mus moko gyventi, bendrauti su kitais žmonėmis. “Gerų knygų skaitymas atidengia mūsų pačių užslėptas mintis”. Senovėje žmonės, ypač lietuviai, dėl knygų kovojo. Dažnai už lietuviškų knygų platinimą ar skaitymą būdavo baudžiami. Ne visi ir skaityti mokėjo. Bet jei kas tik kiek mokėjo, su malonumu skaitė. O dabar pasaulis kitoks. Ne visi mėgsta skaityti. Ypač jaunimą traukia naujoviškas technikos pasaulis: televizija, kompiuteris. Dažnai galima išgirsti _ o kam skaityti, juk yra internetas. Bet visa tai, tai ne tas pats, ką mums duoda knygos. Skaitydami knygą randame ne tik reikalingų žinių, bet ir laviname savo kalbą, žodyną, rašybos įgūdžius. Labai gaila, kad šiandien daugelyje butų knygos guli dulkėtos, kad į knygą žiūrima kaip į atgyventą dalyką. Kai kas teigia, kad popierinės knygos era baigiasi, kad jos vietą užims elektroninė knyga, o šitmečius gyvavusios tradicinės knygos taps tik muziejų eksponatais. Bet aš tikiu, kad knygos pabaigos ir jos “paskutinio teismo” nebus. Kompiuteris nepajėgs išstumti knygos, kaip fotografija nenugalėjusi tapybos. Manote, kad jau tikrai nėra pasaulyje tikrų knygų mėgėjų ir skaitytojų. Bet juk yra. Aš labai mėgstu skaityti knygas. Palyginti su draugais, esu daug daugiau jų perskaičiusi. Labai norėčiau dažniau pasiimti knygą, praverti tas nematomas jos dureles ir klajoti po tą nuostabų, pilną įvairių paslapčių pasaulį, bet kartais man pritrūksta laiko. Juk turiu mokytis, padėti tėvams. Žinau, kad verta skaityti knygas. Visiems patariu _ skaitykite, nes “niekas tiek nepasitarnavo žmogui, niekas neiškėlė taip aukštai jo dvasios ir niekas tiek nekentėjo kartu su žmogumi, kaip knyga. Prieš ją nublanksta visi pasaulio stebuklai, ji _ visų mokslo ir technikos laimėjimų lopšys, visų mūsų dvasinių galių motina” (Just. Marcinkevičius).