Untitled
Knygos “Laimės paukštė” recenzija
Jūratė Kazlauskaitė
„Laimės paukštė“ – tai knyga, kuri pirmiausiai patraukia savo prekine išvaizda, kuria susigundžiau ir aš. Tačiau ją perskaičiuos supratau, kad ne visada knygos viršelis pasako apie knygą. Kaip ir žmogaus veidas apie jo gyvenimą.
Tai romanas apie tipišką šių dienų „barakūdos“ Nadios gyvenimą. Nadia buvo pradėta visai neplanuotai, ir niekas jos nelaukė ateinant į šį pasaulį, kai ji gimė tėvelis greitai pasišalino nuo šio reikalo, o mama Ksenija išvažiavo į kitą miestą studijuoti Nadią palikusią savo mamai.
Nadia augo be motiniškos meilės, Ksenija, nei sykio nebuvo atvažiavusi pas ją. Kodėl? Todėl, kad ji ten susikūrė savo gyvenimą, kuriame nebuvo vietos dukrai. Močiutei taip pat nebuvo noro ir sveikatos auginti anūkę. Nadia buvo lyg mažas šuniukas, kurio niekam nereikėjo.
15-etė Nadia atvažiavo į Maskvąpas mamą, tačiau ir tuomet Ksenija nesuteikė dukrai tokios meilės kokios jai reikėjo, Nadia matė, kad jos draugių gyvenimai visiškai kitokie, jos turi abu tėvus, rengiasi madingais drabužiais, važiuoja atostogų į užsienį. Ji taip pat norėjo tokio gyvenimo, norėjo, kad viską turėtu iškart, o tam reikėjo turtingo vyro!
Pirmasis Nadios gyvenimo pradžios žingsnis buvo tuomet, kai ji susipažino su gražiu vokiečiu, kuris Nadiai pasirodė turtingas, tačiau kai susituokė ir suprato, kad jis tik paprastas inžinierius. Tačiau ir tuomet, kai Nadia gyveno kartu su vyru, ji bandė savo laimę toliau, o tai trumpalaikei laimei jai užtekdavo gražiai nusišypsoti ir tuomet jau žodžių nebereikia, tačiau Nadios gyvenime susiklostė taip, kad ji išsiskyrė su pirmuoju vyru.
Nadiai tai buvo ne motais. Sukurti šeimą ji pabandė dar sykį, bet ir tuomet jai nepasisekė, paaiškėjo, kad jos turtuoliu laikytas vyras, yra paprasčiausias girtuoklis. Nadia su juo susilaukė dukrelės Mašos. Bet net ir tai nepadėjo išsaugoti šeimos, o ir pati Nadia nenorėjo gyventi su savo vyru, nes jai dar buvo negana, ji dar nebuvo pasiekusi savo tikslo.
Grįžusi su dukrele į Maskvą, Nadia susirado darbą ir gyveno kartais susidėdama su kokiu senu piniguočiumi, kol vieną dieną Nadia sutiko Jį – banko direktorių Andrėjų. Tai nebuvo vienadienis romanas, Nadia norėjo su juo pasilikti visą amžinybę, ir ne dėl pinigų, o dėl meilės kuri pirmą syki gyvenime šildė ją. Tačiau dabar viskas klostėsi ne taip kaip Nadia norėjo, Andrėjus buvo vedęs ir taip pat mylėjo savo žmoną.
Nadia pagimdė Andrėjui sūnų Luką. Bet ir tuomet Andrėjus neišsiskyrė su žmona. Nadia visokiausias būdais bandė juos išskirti, elgdavosi kaip kalė. Paskui Nadia susirado tai apie ką svajojo visą gyvenimą – turtingą diedą. Tačiau ji nebuvo laiminga kodėl? Todėl. Kad jos laimės paukštė prasklendė pro šalį.