Kalba ir literatūra yra du neatsiejami ir vienas nuo kito priklausomi dalykai. Nei literatūra nei kalba neegzistuotų viena be kitos, nes literatūra saugo ir įamžina kalbą, o ir kalba nebūtų tokia prasminga, jei nebūtų literatūros.
Kalba yra vienas iš svarbiausių tautos simbolių, o taip pat kiekvieno žmogaus pirmasis zingsnis link egzistavimo. Manau, kalbėjimo meną reiktų vadinti seniausiuoju iš menų, nes jis atsirado kartu su žmogaus atsiradimu.
Literatūra yra viena iš meno šakų- rašytinis ir sakytinis žodžio menas. Lotyniškas žodis litteratura reiškia tai, kas parašyta. Literatūra – tai mūsų realaus pasaulio projekcija. Tik jos dėka palčiau ir turiningiau suvokiame įvairių amžių ir tautų istoriją, grožinę literatūrą, sudarome įvairiapusiškesnę mūsų pačių gyvenimišką patirtį, tarsi gyvename daugybę gyvenimų, suartinančių mus su visų laikų pasauliu. Literatūra tai patirtis. Įsisavindami šią sukauptą patirtį mes tobulėjame, suvokiame savo idealus, tikslus. Tik literatūra gali perduoti žmonijos dvasią, kuri kaip paveldas lieka ateinančioms kartoms, nes knygose sukaupta tūkstantmečių informacija, kuria mes naudojamės, kaip gyvenimo pagrindu.
Literatūra yra neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Vienose ar kitose situacijose su ja susiduria visi. Aš pamilau grožinę literatūrą , nes jau nuo vaikystės beveik kasdien su ja susiduriu: močiutė prieš miegą man dainuodavo lošines, mama sekdavo pasakas, skaitydavo istorijas. Vėliau pati išmokau skaityti, ir nuo tos dienos visada turiu kokią nors knygą, kurią skaitau, kai tik turiu laisvo laiko. Mano mėstamiausia literatūros rūšis yra drama. Joje vaizduojamas kasdienis zmogaus gyvenimas, konfliktai, beto draminiai kūriniai yra skirti vaidinti, o as iš prigimties esu meniškos sielos. Skaitydama draminį kūrinį galiu lyginti jį su savo gyvenimu, galiu laisvai įsijausti į savo mėgstamo veikėjo vaidmenį. Draminius kūrinius parasta skaityti, nes jie parašyti rolėmis, turi aiškų siužetą, kuris atskleidžiamas dialogais ir monologais. Na o mėgstamiausias mano kūrinys ,žinoma, yra Viljamo Šekspyro „Romeo ir Džiuljeta“ . Mėstu ir epiką. Mano mėgstamiausias epikos žanras yra romanas. Tikriausiai todėl, kad širdyje esu romantikė. Šiuo metu mane labiausiai domina skandalingojo Dann Brown‘o romanai.Jau perskaičiau dvi šio autoriaus knygas ir labai susidomėjau.. Lyrika nėra mano mėgstama literatūros rūšis. Manau dar nesu pakankamai subrendusi lyrikai. Nemėgstu analizuoti ar interpretuoti lyrinių kūrinių, man sunku suvokti giliai paslėptą lyrikos prasmę, alegorijas, potekstes, ir kitas sudėtingas meninės raiškos priemones. Man patinka tiesiog skaityti lengvo pobūdžio knygas, kurios atpalaiduoja, padeda nors trumpam užsimiršti, ir neverčia įtemtai galvoti apie kūrinio prasmę. Literatūra turi didelę įtaką mano gyvenimui. Be jos gyvenimas būtų tuštesnis ir netoks prasmingas, kaip dabar.
Deja, vis mažiau jaunuolių supranta ir tinkamai įvertina teigiamą litertūros įtaką. Šiuolaikinio žmogaus suformuotas stereotipas tai žmogus, kuris kartais paskaito žurnalus, ar laikraščius. Jaunimo tarpe nėra madinga skaityti knygas, nebent gyvenimo aplinkybės verčia. Dažnai jaunimo skaitoma literatūra būna tik mokykliniai vadoveliai. Vis mažiau žmonių skaito savo malonumui, teisindamiesi, jog tam neturi laiko. Iš mūsų kasdienio gyvenimo knygas palaipsniui išstumia televizija, internetas, radijas ir kitos šiuolaikinės technologijos. Taigi turime saugoti literatūra nuo išnykimo, nes kiekvieną dieną ši grėsmė vis didėja.
Pabaigai noriu šiek tiek nukrypti nuo temos ir pacituoti Cicerono mintį: “Namai be knygų, tai kaip žmogus be sielos.” Man ši mintis yra labai, nes kiekvienai asmenybei formuojantis reikalingos žinios ir patirtis. Skaitydami mes atrandame save, įgauname žiniu ir patirties, tad iš kur mes sukaupsime tos patirties, jei ne iš knygų?