Ar sunku būti jaunam?
Šiandien norėjau pakalbėti aktualia mums tema: ar sunku būti jaunam.
Dabar mūsų toks amžius, kai paliekame vaikystę ir bandome įsilieti į suaugusiųjų pasaulį. O ten viskas taip vilioja: taip norisi greičiau tapti nepriklausomu, pačiam priimti svarbius sprendimus, planuoti savo dieną, ateitį, niekam neatsiskaitinėti. Tik dažnai suaugusieji, t.y. mokytojai, tėvai mūsų norus riboja primesdami savo nuomonę, patarimus. Abi pusės jaučiamės teisios, todėl dažnai iškyla konfliktai.
“Sunkus amžius”- taip mus apibūdina suaugusieji. Bet aš manau, jog tai amžius, kai pačiam savarankiškai norisi pažinti gyvenimą- jo teikiamus malonumus, nusivylimus, gal būt ir meilę. Kadangi tai mums viskas nauja- tidėl galim ir suklupti, išsigąsti- todėl reikalinga suaugusiųjų kantrybė, parama ir supratimas. Jie neturėtų mums drausti tapti suaugusiais, bet padėti, kad taptume panašūs į juos.
Taigi, atsakydama į klausimą ar sunku būti jaunam- manau, jog tai nuostabu! Jaunas žmogus pilnas idėjų, siekių, gyvenimo džiaugsmo. Kada jei ne dabar mes be rūpesčių galime linksmintis draugų būryje, vakarėliuose, turkštis jūros bangose ar šnekučiuotis prie laužo. Tai mūsų pačios gražiausios dienos, kol dar neslegia buitis ir rutina. Tiesa, mes turime labai svarbią pareigą- mokintis, sukurti pagrindą savo tolimesnei ateičiai. Tai sunki pareiga, bet kartu ir įdomi. Smagu kasdien sužinoti kažką naujo, ko dar vakar iš vis nenutuokei esant.
Taigi aš manau, kad būti jaunam yra nuostabu. Tai pati gražiausia gyvenimo atkarpa.
Ačiū