Jau nuo seniausių laikų žmogus pradėjo domėtis dauguma dalykų, kurių jis nesuprato, nežinojo, kokia paskirtis ir vartojimas bei jų egzistencinė reikšmė. Dėl šių priežasčių atsirado mokslas – domėjimasis ir aiškinimasis to, kas nežinoma, ir ieškojimas kažko naujo. To pasakoje atsirado daug išradimų, mes nemažai visko sužinojome ir taip palengvinome savo gyvenimą. Vis dėlto šiais laikais iškilo klausimas, ar mokslas padarė mus laimingesniais?Dauguma skaitytojų yra įvertinę vieną iš nuostabiausių pasaulinės literatūros kūrinių – J.V.Getis ,,Faustas‘‘. Šioje dramoje daktaras Faustas nori, kuo daugiau sužinoti, pažinti, naudotis, grožėtis ir kurti. Jam tai padeda siekti velnias Mefistofelis. Daktaras daug sužinojo, bet nepasidarė laimingesnis, nes jam kilo dar daugiau klausimų. Jis gerai jautėsi tik kurdamas ir pavesdamas save kitų gerovei.XX a. įvyko labai didelė mokslo pažanga. Šiuo metu mes adaptuojamės prie naujų gyvenimo sąlygų, naujausių išradimų ir norim jų vis daugiau. Mokslas atrado techniką, lengvinančią mūsų gyvenimą. Išrasti įvairūs buities prietaisai, automobiliai ir pan. Bet ar mes nuo to esame laimingesni? Ne. Tai tik palengvina kasdieninį gyvenimą, bet nesuteikia laimės. J.V.Gečio dramoje ,,Faustas‘‘ rašoma, jog daktaras, atsivertęs astrologo Nostradamo knygą ,garsiai perskaitė : -,,Laikas – niekai.‘‘Visa esmė mylėti ir siekti‘‘. Faustas tai suprato tik nugyvenęs savo ilgą, įvairų gyvenimą. Faustas pamatė, kad esmė slypi meilėje ir siekime kažką sukurti bei po savęs ,,palikti pėdsaką‘‘, tai, kas padėtų kitiems.Mokslas palengvina mūsų gyvenimą. Mums gerai, kai yra sukurta kažkas naujo, bet tai mums nesuteikia laimės. Esame laimingi tik tuomet, kai mus myli kiti, esam kažkam reikalingi, kai patys mylime, turime mėgstamą profesiją. Net Faustas buvo laimingas tuomet, kai mylėjo ir kai darė tai, ką mėgo, o mokslas, per didelis žinių troškimas jį nuvedė į pražūtį.