Lietuvos Respublika (Lietuva), valstybė pačiame geografinės Europos centre (Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje) ir Vakarų Europos civilizacinio arealo rytiniame pakraštyje. Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių. Apskritis sudaro 60 savivaldybių – 9 miestų, 43 rajonų ir 8 naujai sudarytos 2001 metais. Laukai ir pievos užima 57 proc., miškai ir krūmai – 30 %, pelkės – 3 %, vidaus vandenys – 4 %, kitos žemės – 6 % teritorijos.Lietuvoje klimatas yra vidutiniškai šiltas vidutinių platumų, iš jūrinio pereinantis į žemyninį.
Lietuva – didžiausia ir gausiausiai gyvenama Baltijos valstybė. Lietuvos reljefas gana lygus, išskyrus kalvotas lygumas rytuose ir vakaruose, nesiekiančias 300 m virš jūros lygio. Lietuvos plotas – 65,2 tūkst. km². Gausu ežerų ir pelkių, miškai dengia apie 30% šalies teritorijos.
Lietuvos fizinis žemėlapisLietuvos geografinės koordinatės:• Šiaurėje – 56°27′ šiaurės platumos (į šiaurės vakarus nuo Aspariškių kaimo, Biržų r.); • Pietuose – 53°54′ šiaurės platumos (į pietryčius nuo Kabelių kaimo, Varėnos r.); • Vakaruose – 20°56′ rytų ilgumos (į pietvakarius nuo Nidos, Neringos miestas); • Rytuose – 26°51′ rytų ilgumos (į pietryčius nuo Vosiūnų kaimo, Ignalinos r.). Lietuvoje yra geografinis Europos centras. Jo padėtį 1990 nustatė Prancūzijos geografijos institutas Paryžiuje. Tai – 54°54′ šiaurės platumos ir 25°19′ rytų ilgumos. Europos centras yra 26 km į šiaurę nuo Vilniaus, prie Vilniaus–Molėtų plento. Geografinis Lietuvos vidurys yra prie Kėdainių. Jo koordinatės – 55°10′ šiaurės platumos ir 23°39′ rytų ilgumos.Aukščiausios Lietuvos kalvos:1. Aukštasis kalnas – 293,84 m; 2. Juozapinė – 293,6 m; 3. Kruopinė – 293,4 m; 4. Nevaišiai – 288,9 m. Druskininkai – kurortinis miestas pačiuose Lietuvos pietuose, 60 km į pietus nuo Alytaus; priklauso Alytaus apskričiai ir yra Druskininkų savivaldybės centras. Visus metus veikiantis balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas, seniausias (nuo 1794 m.) ir didžiausias Lietuvos kurortas. Druskininkų senamiestis yra paskelbtas urbanistiniu draustiniu. GamtaNors Druskininkai šilai ir toli nuo jūros, bet juose taip pat yra kopų. Tik čia jos nepanašios į pajūrio – tai žemyninės kopos. Jos yra apaugusios pušynais. Dzūkijos kopose auga kerpšėliai. Juose vyrauja kadagiai. Žemė padengta ištisu kerpių kilimu. Kerpšėliuose daug vaistinių augalų: arkliauogių, čiobrelių, jonažolių, daug grybų. Druskininkuose gyvena žmonės, kurių gyvenimo dalis yra giria. Miškas formuoja jų pasaulėjautą, charakterį.
Miškuose vyrauja pušynai. Jose daug biologinės įvairovės. Juos pamėgo sparnuočiai: vieversiai, stulgiai, baltanugariai geniai, jūriniai ereliai, pelėdos, apuokai. Druskininkų šiluos sutiksime retų vabzdžių: ūsuotuosius dailides, paprastuosius raganuosius, aituoniataškius auksvabalius. Pušynuose, saulės įšildytose vietose, dažnai pamatysime vikrųjį driežą, paprastuosius žalčius, gluodenus. Dažniausiai visų pastebimas žvėrelis – paprastoji voverė. Miško pakraščiuose, palaukėse sutiksite pilkąjį kiškį. Ji plėšrūnų nereta viešnia – rudoji lapė. Po skarotomis eglėmis gyvena mangutai. Sutinkami Dzūkijos miškuose vilkai, lūšys, šernai. Stambiausias pušynų žvėris – briedis. Jie mėgsta didelius pušynų masyvus. Stirnas galima sutikti prie upelių ar palaukių. Druskininkų miškai vilioja ne tik grybautojus, bet ir uogautojus. Miškuose gausu mėlynių, bruknių, aviečių, šaltalankio uogų.Vilnius – miestas Europos šiaurės rytuose, Lietuvos sostinė, Vilniaus apskrities, rajono ir miesto savivaldybės centras.Miestas įkurtas dviejų upių – Neries ir Vilnios santakoje. Manoma, kad Vilniaus vardas kilo nuo Vilnios upės vardo. Jo pirminis pavadinimas yra buvęs Vilnia.Vilnius yra katalikų arkivyskupystės centras ir nuo 1579 m. universitetinis miestas. Vilniaus miesto savivaldybė yra vienintelė Lietuvoje, apimanti du miestus (Vilnių ir Grigiškes) ir tris kaimus (Grigiškių seniūnijoje).Miestas pavadintas pagal mažesniąją upė, kuri teka pro miestą – Vilnią (dar vadinama Vilnele).Senamiestis: Vilniaus senamiestis Vilniaus senamiestis 1994 įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia išlikę nemažai autentiškų XIV–XIX a. pastatų.Vilnius dėl savo unikalaus kraštovaizdžio ir architektūros laikomas viena gražiausių Europos sostinių.Mieste išlikę nemažai (apie 30) įvairių stilių bažnyčių. Vilniaus herbasPirmoji katedra pastatyta XIII a. viduryje. Ji buvo pereinamojo iš romaninio į gotiką stiliaus, kvadratinio plano. Grindys išklotos keramikinėmis glazūruotomis plytelėmis.
Įkurtas 1579 metais Vilniaus universitetas yra vienas seniausių universitetų Europoje.Tautinė Lietuvos gyventojų sudėtis (2001):• lietuviai – 83,45 % • lenkai – 6,74 % • rusai – 6,31 % • baltarusiai – % • kiti – 2,27 % Pagal religiją 79 % gyventojų – katalikai, 4,07 % – stačiatikiai (pravoslavai), 14,86 % – netikintysDainos Lietuvos kaime skambėdavo nuo amžių. Lietuvių liaudies dainas savo raštuose mini Martynas Mažvydas, Jonas Bretkūnas, Markas Pretorijus. Pirmasis lietuvių liaudies dainą su melodija užrašė Bridžius Gedkantas 1634m.Pirmasis liaudies dainų rinkinys „Dainos“ paskelbtas Liudviko Rėzos 1825m. Vėliau pasirodė G.H.F. Nesselmanno, E. Budriaus, K. Barčo, S. Stanevičiaus, A. Juškos rinkiniai.Svarbiausias liaudies dainų bruožas yra žodžių ir melodijos vienovė. Jos atliekamos savita maniera, kuri skiriasi nuo profesionalaus dainavimo. Lietuvos krašto savitumas ryškiausiai atsispindi dainose. Šiuo požiūriu ryškiausiai išsiskiria dzūkų dainos, aukstaiciu dainos, zemaiciu dainos.