Interneto žiniasklaida Lietuvoje

Vilniaus universitetas
Komunikacijos fakultetas
Informacijos ir komunikacijos katedra

Andrius Jurgelevičius, Jevgenij Kviatkovskij
Verslo informacijos vadyba, II kursas, I grupė

INTERNETINĖ ŽINIASKLAIDA LIETUVOJE

Vilnius, 2004

TURINYS

Įvadas

1. Interneto žiniasklaidos ypatumai ..............................

1. 1. Interneto žiniasklaidos samprata

1. 2. Tradicinės ir internetinės žiniasklaidos skirtumai .................

1. 3. Interneto žiniasklaidos galimybių išnaudojimas..................
2. Lietuvos interneto žiniasklaida ..............................

2. 1. Interneto žiniasklaidos padėtis Lietuvoje.....................

2. 2. Pagrindinės Lietuvos interneto žiniasklaidos keliamos problemos ........

2. 3. Lietuvos interneto žiniasklaidos šaltiniai ....................
Išvados
Bibliografinių nuorodų sąrašas

Įvadas

Jau daugiau kaip dvidešimtį metų liepsnoja neoficialus karas tarp „senosios“ žiniasklaidos – spaudos, radijo, televizijos ir „naujosios“ – interneto žiniasklaidos.
Nuo pat 1969-ųjų, kai pasaulis pirmą kartą išgirdo tinklu sujungtų kompiuterių iddėją, pradėta diskutuoti, kas ir kaip keisis tradicinėje žiniasklaidoje. Žiniasklaida tuoj puolė naujas technologijas sumaniai taikyti savo kasdieniniame darbe ir tai darė labai sėkmingai – žurnalisto darbas pradėjo keistis.
Tradicinė žiniasklaida konkurentą surado jau 1978-aisiais, kai du inžinieriai – Wardas Christensenas ir Randy’s Suessas – sukūrė sistemą, leidžiančią prie tinklo prisijungusiems vartotojams publikuoti savo tekstus taip, kad ir visi kiti juos matytų ir galėtų paskaityti – BBS (Bulletin Board System). Prisijungti prie sistemos buvo galima tik per modemą ir telefono liniją, nes tuo metu innterneto dar nebuvo, o ARPANET buvo skirtas valstybinėms institucijoms ir moksliniams darbuotojams. Nenuostabu, kad jau kitais metais – 1979-aisiais, du studentai – Tomas Truscottas ir Jimas Ellis – iš Duke universiteto nutarė, naudodami UNIX sistemą, sukurti naują bendravimo priemonę. Pasikalbėję su savo draugu St

teve’u Bellovinu iš kaimyninio Šiaurės Karolinos universiteto, vaikinai sujungė tris universitetų puslapius. Taip gimė USENET (sutrumpinimas iš „User Net“) ir naujienų grupės. Ši programa iš pradžių buvo labai lėta ir nepatogi, todėl netrukus ją perrašė C programavimo kalba. Tuo metu elektroninis paštas buvo labai lėtas, todėl ši programa, veikianti palyginti sparčiai, netruko išpopuliarėti kaip bendravimo priemonė [1].
Naujienų grupės atsirado labai greitai. Vadinamosiose „konferencijose“ vis tiek didžiąją lankytojų ir dalyvių dalį sudarė akademinio sluoksnio žmonės: daugiausiai studentai ir dėstytojai. Netruko išryškėti ir pagrindiniai USENET principai: visiška demokratija ir. visiška anarchija. Tik po kurio laiko išaugo tam tikros neoficialios elgesio normos, vadinamos tinklo etiketu. Pati naujienų grupė paprastai turi moderatorių, kuris gali ištrinti netinkamus tekstus, tačiau atsirado naujienų grupė, kuri iš prrincipo nėra prižiūrima, todėl visi gali publikuoti ką nori. Tai demokratiška, nes visų žodžio ir minties laisvė yra gerbiama, tačiau kartu tai ir anarchistiška – ką noriu, tą „konferencijoje“ ir darau. Taip atsirado tinklo, o vėliau ir interneto, laisvės ir kontrolės nereikalingumo idėja, kurią dabar jau daugelis kritikuoja. Tada tai buvo revoliucinga ir paveikė už žmogaus teises ir demokratiją kovojančią visuomenės dalį tradicinės žiniasklaidos šalininkai tuoj pat įniko kritikuoti tokį nežabotą laisvės proveržį. Iš tiesų, nuo demokratijos iki anarchijos labai nedaug tr
rūksta, tačiau visa palaima yra tai, kad viskas vyksta virtualioje bendruomenėje, kur kiekvienas gali keisti savo identitetą. Nuskambėjo ir tokia mintis, kad kiekvienas dabar gali būti žurnalistas, nes vietinėje „konferencijoje” parašo apie tai, kas naktį nutiko jo kaimynui ir kaip viskas toliau klostosi. Tradicinės žiniasklaidos atstovai vėl išpeikė tokį tinklo žiniasklaidos principą. Jei rašo ne žurnalistinį arba bent humanitarinį išsilavinimą turintys žmonės, apie kokybę negali būti nė kalbos. Apie šiuos du klausimus: laisvę internete ir diletantiškumą kalbama iki šiol, tačiau dabar situacija gerokai pasikeitusi, nors principai vis dar gyvuoja. Akivaizdu, kad konfrontacija tarp naujosios ir tradicinės žiniasklaidos išliks dar labai ilgai [1].

1. Interneto žiniasklaidos ypatumai

1. 1. Interneto žiniasklaidos samprata

Per pastaruosius aštuonerius metus (nuo pirmųjų internetinių laikraščių atsiradimo 1996) Lietuvoje atsirado nauja žiniasklaidos rūšis – interneto žiniasklaida. Iki šiol bandoma ją tiksliai apibūdinti, nustatyti tam tikrus parametrus ir normas, bet apibrėžimas yra gana prieštaringas, iškyla daugybė klausimų, apibrėžiant interneto žiniasklaidą. Iš esmės, kiekvienas, mokantis paskelbti tam tikrą informaciją, susijusią su masine žiniasklaida, ar tiesiog ją sugrupuoti tam tikrame portale, yra priskiriamas interneto žiniasklaidos kategorijai.
Interneto žiniasklaida – tai visiškai nauja daugelio informacijos terpių koegzistencija, užtikrintai įsitvirtinanti informaciją skleidžiančių terpių jūroje. Geriausias tokio įsitvirtinimo pavyzdys – tradicinė žiniasklaida priima moderniosios informacijos technologijos pasiūlytą iššūkį ir savaip bando taikytis pr

rie naujų darbo sąlygų [6].

1. 2. Tradicinės ir internetinės žiniasklaidos skirtumai

Dar iki šiol kai kurie masinės žiniasklaidos žurnalistai nepatikliai žiūri į naują internetinę informavimo priemonę, visų pirmą, dėl jos polinkio laužyti jau priimtas normas ir sąvokas. Virtualusis pasaulis siūlo milžinišką informacijos kiekį apie daugybę įvairiausių dalykų. Interneto žiniasklaida bando įrodyti, kad visa galva yra pranašesnė už laikraščius, radiją ir televiziją. Naujoji žiniasklaida jungia tokias „senosios” žiniasklaidos formas, kaip radijas, televizija ir spauda, kuria naujas – naujienų portalai. Interneto žiniasklaida yra visiškai naujas reiškinys, daugeliu aspektu skiriantis nuo tradicinių masinės informacijos priemonių, pradedant nuo kultūros ir baigiant rašymo stiliumi ir informacijos pateikimo forma. Palyginus internetinę ir tradicinę žiniasklaida, nustatyti pagrindiniai skirtumai:

• Žurnalistai – žurnalistai, rašantys internete, dažniausiai save laiko kitokiais ir kitų yra vertinami skirtingai nei, pavyzdžiui, spaudos pasaulio atstovai. Interneto žurnalistai turi daug daugiau laisvės – tuo pat metu, žinoma, ir mažiau įtakos. Su jais lengviau sutinka kalbėtis „dideli asmenys“, nebijodami prišnekėti dalykų, kurių nekalbėtų, žinodami, kad jų interviu pasirodys „Lietuvos ryto“ pirmajame puslapyje.
• Informacijos pateikimo forma – esminiai tradicinės ir naujosios žiniasklaidos metodai ir bruožai yra tie patys, bet jų forma radikaliai skiriasi. Pagrindinis skirtumas yra tas, kaip parašyta informacija. Interneto žurnalistika artimesnė šnekamajai kalbai, lakoniškesnė, lengviau suprantama skaitytojui.
• Veiklos sritis – interneto žiniasklaida tampa viduriu tarp spaudos ir televizijos. Či

ia galima rašyti ne taip formaliai kaip laikraštyje, ir kartais tinkamesnis būtų televizinis stilius. Paprastai žmonės labiau linkę tik permesti akimis straipsnį, bet jo neskaityti. Į kompiuterio ekraną jie žiūri beveik kaip į televizorių, spaudydami nuorodas tarsi perjunginėja kanalus. Tik kai kurie vartotojui reikalingi straipsniai yra perskaitomi ir kartais išsaugomi asmeniniame kompiuteryje.
• Pranešimo pateikimo tempai – senieji laiko terminai dabartinei žiniasklaidai nebetinka. Nebėra prasmės skelbti „Sensacija!“ virš straipsnio laikraštyje, nes jis bus sensacinga naujiena tik artimiausias penkiolika minučių. Čia geresnes galimybes turi interneto žiniasklaidos atstovai, nes jie gali iš karto pateikti trumpą žinutę apie įvykį internete, o jau kiek vėliau gilintis ir analizuoti.
• Interaktyvumas – tai pagrindinis interneto ir tradicinės žiniasklaidos skirtumas. Tradicinės masinės žiniasklaidos atstovai yra atskirti nuo tų, kurie juos mato ar skaito. Jie ne visada žino, kaip juos vertina.. O interneto žurnalistai turi labai tiesų ir staigų kontaktą su puslapio lankytoju kaip lygus su lygiu. Jie gali laisvai bendrauti su vartotojais virtualioje erdvėje Eteryje esantis žurnalistas kartais sužino žiūrovų reakciją į vieną ar kitą naujieną ar laidą, o internete atsakas atsiranda tuoj pat. Čia rašo skaitytojai su pačiais įvairiausiais požiūriais, kritikuoja labai skirtingus dalykus, pastebėdami ir gramatines klaidas, ir techninius nesklandumus. Interneto žurnalistas jau yra įpareigotas atsakyti arba pakeisti, kas negerai. Skaitytojas internete yra ne tik kažkas ten, toli, bet asmuo, atsakantis ir reaguojantis ir to paties reikalaujantis iš žurnalisto.
• Demokratija – darbas interneto srityje daug demokratiškesnis, jame mažiau galimybių pasireikšti vienpusiškų, kraštutinių pažiūrų autoriams, nes jie greitai gali būti kritikuojami.
• Technologinės galimybės – šiuolaikinėje žiniasklaidoje jau nepakanka tiesiog parašyti tekstą ir nusiųsti jį redakcijai, internetas suteikia naujas technines galimybes, tokias, kaip galimybe įdėti nuorodas, paveikslėlius, filmuota medžiagą ir kt.

1. 3. Interneto žiniasklaidos galimybių išnaudojimas

Apžvelgus daugelį interneto žiniasklaidos šaltinių, pastebima, kad pilnai išnaudojamos tik kai kurios naujosios žiniasklaidos galimybės, kurios tiesiog suteikia galimybę patogiau naudotis žiniasklaidos priemone. Iš jų galima išskirt tokias galimybės:
• Archyvas
• Personalizavimas
• Klausimų uždavimas
• Komentavimas
Bet vis dėlto tenka pripažinti, kad tokio informacijos efektyvumo, objektyvumo ir kitų privalumų, kurių buvo tikimasi iš interneto žiniasklaidos pasauliniame tinkle rasti labai sudėtinga. O daugelyje lietuviškų tinklapių pasaulinio tinklo privalumai visai neišnaudojami.
Tokį nuo teorinių galimybių nukrypstantį informacijos pateikimo pobūdį internete lemia keletas faktorių [4]:

• Ekonominis faktorius. Interneto tyrėjas Sam’as Hinton’as taip kalba apie tinklapius: „portalai yra tos vietos internete, kurios skirtos visų pirma tam, kad pritrauktų didelį interneto vartotojų skaičių ir iš to generuotų reklamos pajamas ir pelną iš internetu parduotų produktų ir prekių“. Interneto auditorija nebėra pasyvi, jos nuomonė formuojama sunkiai – ji turi ir daugiau galimybių išvengti nepageidaujamo turinio, bet tuo pat metu tampa mažiau dėmesinga gaunamiems pranešimams, todėl jie pateikiami ne taip atsakingai parengti, kaip kitose žiniasklaidos priemonėse. Čia iškyla uždaras ratas tarp informacijos internete ir jos vartotojo: vartotojas turi labai daug galimybių rinktis, jį pritraukti sudėtinga, o informacijos stengiamasi pateikti kuo daugiau; tuo pat metu vartotojas „šokinėja“ nuo vieno šaltinio prie kito, pastebi, kad neretai informacijos portalo prioritetas yra kiekybė, o ne kokybė, ir nepasitiki jame pateikiama medžiaga.
• Žurnalistinis faktorius. Žmonės, įpratę prie tradicinių informacijos pateikimo priemonių, jau turi savo nuostatas, kaip ir kokia informacija turi būti pateikiama. Manau, informacinis interneto turinys vis labiau orientuosis į žurnalistikos kryptis ir vertybes. Kol kas dar ne visų tinklapių kūrėjai tai supranta pakankamai plačiai: daugeliui atrodo, kad pakanka pateikti vartotojui spausdinto leidinio kopiją tinkle, ir jis bus skaitomas, o leidinys galės skelbtis išnaudojąs ir tinklo galimybes. Ir tik nedaugelis atkreipia dėmesį ir į „vidinius” tradicinės žiniasklaidos bruožus, o ne „išorinius“, t. y. turinį veikia žurnalistiniai principai – objektyvumo siekimas, šaltinių gausa ir pan.
• Psichologinis ir socialinis faktorius. Rengiant informacinį turinį tūri būti atliekami rinkos tyrimai, pagal kuriuos nustatoma, į kokią auditoriją orientuotis. Šiuo metu interneto vartotojas dažniausiai yra 20 – 35 metų amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis žmogus. Dažnai – verslininkas ar tiesiog su verslo sektoriumi susijęs žmogus – tai paaiškina verslo tinklapių atsiradimą zonoje „.lt“: kiekvienas save gerbiantis portalas jau pasistengė susikurti savo dalį šiems vartotojams, pvz., „verslo.banga.lt”, „verslas.takas.lt” ir t. t. Plintant interneto naudojimui, keičiasi ir jo naršytojų sudėtis, – nuo to priklauso ir turinio pateikimas ir naujoms interesų grupėms aktualios informacijos pagausėjimas.

2. Lietuvos interneto žiniasklaida

2. 1. Interneto žiniasklaidos padėtis Lietuvoje
Lietuviška žiniasklaida, pakilusi aukščiau ketvirtosios valdžios pozicijų taip pat plečia savo akiratį internete. Tačiau kyla klausimas – ar tai vyksta pakankamais tempais? Ar tokiais pat, kokiais pageidautų ankščiau paminėtą mitą peržengęs interneto vartotojas. Ar interneto svetainė nėra tik priedanga siekiant savireklamos? O gal tai tik refleksas ir, nesuvokiant interneto galimybių, veikiama taip kaip išmanoma? Ar žiniasklaidos tinklalapiai nėra tik tradicinio laikraščio atvaizdavimas, skurdesnis arba tolygus jo variantas? [6]
Dauguma lietuviškos žiniasklaidos leidinių internete pateikia tik trumpesnį spausdinto leidinio variantą internete. Iš dalies dėl to kaltas interneto žiniasklaidos neapibrėžtumas ir nepripažinimas. Dažniausiai žiniasklaidos interneto svetainės yra tik savireklamos būdas, bet ne bandymas pateikti lankytojui patogią ir naudingą (informacijos turinio ir paieškos požiūriu) svetainę. Elektroniniai žurnalai bei tradicinių žiniasklaidos priemonių svetainės internete mėgdžioja tradicinių žiniasklaidos priemonių savybes: dažniausiai pateikiamos interaktyvumo savybės yra galimybė susisiekti su leidėjais ir puslapių gamintojais, taip pat surūšiavimas ir reklamos galimybė. Tokias priemones siūlo bet kuris tradicinis laikraštis ar žurnalas. Lietuviškos žiniasklaidos svetainės beveik nesuteikia galimybės lankytojams bendrauti tarpusavyje (labai mažai pokalbių kambarių) ir suteikia nedaug progų reaguoti į pranešimo turinį (nedaugelis svetainių turi svečių knygas ar pasiūlo lankytojams pareikšti nuomonę apie straipsnį, svetainę ar kokį nors specifinį diskutuotiną klausimą.
Pagrindinė naujosios žiniasklaidos kriterijus – įrodantis, jog laikraščių, žurnalų, televizijos kanalų ir radijo stočių tinklalapiai nėra tik tradicinio varianto atvaizdavimas, o objektas, turintis unikalias savybes ir suteikiantis daug daugiau galimybių nei tradicinis leidinys – tai interaktyvumas.
Interaktyvumas – tai naujosios žiniasklaidos išskirtinė savybė, be kurios neįsivaizduojamas nei vienas nūdienos kūrinys. Labai dažnai sakoma, kad interaktyvi žiniasklaida – tai galimybės kurti kūrinius, gebančius „prisiderinti“ prie būsimojo informacijos vartotojo interesų ir poreikių. Dirbdamas su tokiu kūriniu kiekvienas skaitytojas tarytum pasiima tam tikrą, tik jam vienam reikalingą informacijos dalį [5].
Dar 2000 metais atlikus Lietuvos interneto žiniasklaidos priemonių tyrimą pagal interaktyvumo savybes, išnagrinėjus 73 lietuviškus interneto žiniasklaidos puslapius, buvo išaiškinta, jog, kaip matyti 1 lent. dažniausiai naudojama interaktyvumo savybė yra ryšys su leidėjais, ją turi 66 iš 73 svetainių, taip pat – rūšiavimas (64 iš 73 svetainių), reklamos galimybė (50 iš 73). Taip pat dažnos savybės: nuorodos į savas svetaines (44 iš 73) ir ryšys su puslapių gamintojais (43 svetainės iš 73).

[6]

Laikraščiai Žurnalai Elektroniniai žurnalai Radijo, TV svetainės Viso
Ryšys su leidėjais 16 15 15 20 66
Rūšiavimas 15 16 15 18 64
Reklamos galimybė 14 8 8 20 50
Ryšys su puslapių gamintojais 12 13 12 6 44
Nuorodos į savas svetaines 9 8 15 12 43
1 lentelė. Dažniausiai panaudojamos interaktyvumo savybės []
Rečiausiai naudojamos interaktyvumo savybės – skaitytojų registracija (2 lent.). Ją turi tik dvi svetainės iš 73 aplankytų, nedaug žiniasklaidos svetainių turi pokalbių kambarius – tik 4 iš visų aplankytų tyrimo metu. Taip pat retai siūlomi testai bei klausimai (11), kalbos pasirinkimas (13), animacija (16), originalios detalės (17) ir paieška (18). [6]

Laikraščiai Žurnalai Elektroniniai žurnalai Radijo, TV svetainės Viso
Skaitytojų registracija 1 0 1 0 2
Pokalbių kambariai 0 0 1 3 4
Testai, klausimai 0 3 6 2 11
Kalbos pasirinkimas 1 3 4 5 13
Animacija 3 4 3 6 16
Originalios detalės 4 5 3 5 17
Paieška 8 4 6 0 18

2 lentelė. Rečiausiai panaudojamos interaktyvumo savybės []

Tyrimo metų, nustatant šaltinių interaktyvumo lygį, buvo atsižvelgta į 17 interaktyvumo kriterijų:
1. straipsnių ir kitos svetainėje esančios medžiagos surūšiavimas
2. galimybė pasirinkti kalbą
3. animacijos ar video panaudojimas svetainėje
4. testų bei klausimų pateikimas
5. originalios detalės, išskiriančios svetainę iš visų kitų
6. patogus sugrįžimas
7. lankytojų skaitiklis
8. skaitytojų registravimas
9. paieškos mechanizmai
10. archyvas
11. nuorodos į su šaltinių susijusias svetaines
12. nuorodos į su šaltinių nesusijusias svetaines
13. galimybė susisiekti su svetainės puslapių gamintojais
14. galimybė susisiekti su laikraščio ar žurnalo leidėjais bei žurnalistais
15. skaitytojų diskusijos ir nuomonės
16. pokalbių kambariai
17. reklamos galimybė

Iš elektroninių žurnalų interaktyviausi buvo „Delfi” (kuris šiuo metų priskiriamas naujienų portalų grupei) ir „Coolzone”, 12 interaktyvumo savybių iš 17. Nedaug nuo jų atsiliko elektroninis žurnalas „Rinkodara” – 10 savybių. Apskritai šios grupės leidiniai buvo pakankami interaktyvūs lyginant su kitomis grupėmis. Pats neinteraktyviausias – „Ore” turi 6 savybes, viena daugiau – „Infobalt”, „Sociumas”, „Jaunimas”. Dažniausia savybė šiuose žurnaluose – rūšiavimas (15 iš 15), ryšys su leidėjais (15 iš 15) ir linkai į savas svetaines. (15 iš 15). Taip pat dažnos šios rūšies savybės – linkai į kitas svetaines (13 iš 15) ir archyvas (11 iš 15). Rečiausiai naudojami bruožai: skaitytojų registracija ir pokalbių kambariai – tik po vieną iš leidinių turi šiuos bruožus. Taip pat nedažnos: animacija ir originalios detalės bei skaitiklis.
Tradicinių žurnalų elektroniniai variantai yra šiek tiek mažiau interaktyvūs. Jei kai kurie tradiciniai žurnalai turi tik vieną ar dvi savybes. Tačiau interaktyviausiųjų žurnalų – ir tradicinių, ir elektroninių internete interaktyvumo kiekis panašus: „Panelė” – 13, „Cosmopolitan” – 10, o elektroniniai: „Coolzone” – 12, „Delfi – 12, „Rinkodara” – 10. Populiariausi interaktyvumo bruožai atitinka ir vienos ir kitos rūšies žurnaluose. Tradicinių laikraščių svetainėse dažna: rūšiavimas (16 iš 19), ryšys su leidėjais (15 iš 19) bei archyvas – 12 iš 19. Nei viename iš jų nėra pokalbių kambarių ir skaitytojų registracijos. Taip pat retai naudojama: testai, klausimai (3), kalbos pasirinkimas(3), skaitiklis (3), animacija (4), paieška (4) ir linkai į kitas svetaines (4).
Laikraščių interaktyvumo laipsnis panašus kaip ir tradicinių žurnalų internete. Interaktyviausi laikraščiai „Verslo žinios” ir „Litowski kurjer” turi po interaktyvumo 12 savybių, o neinteraktyviausias „Būdas žemaičių” tik vieną. Neinteraktyvūs ir tokie laikraščiai kaip „Laikinoji sostinė” ir „Vakarų ekspresas”. Tarp laikraščių populiariausia interaktyvumo savybė taip pat rūšiavimas (15 iš 19), kitos – reklamos galimybė (14), archyvas (13), skaitiklis (11). Rečiausios: kalbos pasirinkimas ir skaitytojų registracija. Tik po vieną laikraštį turėjo tokias savybes. Nė viename laikraštyje nėra pokalbių kambarių ir tiesiogiai skaitytojams užduodamų klausimų bei interaktyvių testų. Čia reta: animacija (3), diskusijos (3) ir originalios detalės (4).
Radijo stočių bei televizijų kanalų tinklalapiuose populiariausia savybė ryšys su leidėjais (šiuo atveju tiktų žodžiai darbuotojas, žurnalistas arba laidų vedėjais). Visos aplankytos svetainės turėjo šią savybę. Taip pat ir reklamos galimybę bei nedaug atsiliekantis rūšiavimas (18 iš 20). Nei viena iš radijo ar TV svetainių neturėjo skaitytojų (tiksliau – lankytojų) registracijos, archyvo, ir paieškos. Gal tai būtų galima paaiškinti skirtinga svetainių paskirtimi, lyginant su laikraščiais ar žurnalais. Čia ateinama ne susirasti informacijos ar paskaityti, o tiesiog praleisti laiką (gal tik išskyrus TV programą). Gal dėl to net 3 iš 20 svetainių turi pokalbių kambarius ir 7 – diskusijas bei galimybę pareikšti nuomonę. Interaktyviausios svetainės: „LNK” (11), „M-1”, (10) „Laisvoji banga” (10), „M-1″ ir „TV3”. Neinteraktyviausios – „Marijampolės TV” (2), Vilniaus TV ir „Radiocentras”.
Šį aptarimą būtų galima tęsti, pasitelkiant vis naujus pavyzdžius iš aplankytų svetainių. Tačiau nevalia pamiršti ir to, kad tai, kas buvo vakar, kai lankėme svetainę, negarantuoja, kad tą patį išvysime rytoj. Internetas yra ta vieta, kurioje viešpatauja kitimas, tik nežinia, ar jis yra vertybė, ar trūkumas. []
Daug lietuvių žiniasklaidos priemonių vis dar neturi savo svetainių ir jau pats faktas, kad po truputėlį užkariaujama virtuali erdvė, yra teigiamas. Internetui būdinga nuolatinė kaita ir informacijos atnaujinimas, todėl galime daryti prielaidą, kad net jau šiandien kai kurios svetainės praturtintos interaktyviomis savybėmis. [6]

2. 2. Pagrindinės Lietuvos interneto žiniasklaidos keliamos problemos

Apie interneto žiniasklaidą pastaruoju metu kalbama vis dažniau. Rengiamos įvairios konferencijos, debatai, diskusijos. 2001 metais vykusioje konferencijoje „Informacinė visuomenė” buvo iškeltos pagrindinės Lietuvos interneto žiniasklaidos problemos [5]:

• Nėra atskiro interneto žiniasklaidos įstatymo – interneto leidiniams galėtų būti taikomas spaudos įstatymas, bet interneto leidiniai yra saviti, todėl ne viską galima pritaikyti. Tas pats pasakytina ir apie interneto televiziją. Jai galėtų būti įvesti tie patys žymėjimai, kaip ir įprastai televizijai: N-14, T ir pan. Tačiau kol kas jos niekas nereglamentuoja.
• Turinio cenzūros problema – internetas – vieta, kurioje bet kas gali atvirai reikšti savo mintis. Bet kas gali atidaryti internete savo elektroninį žurnalą. Kaip kontroliuoti interneto žiniasklaidą? Visuomenės informavimo įstatymas internetui visiškai negalioja, kadangi ten nėra nieko apie interneto žiniasklaidą. Vadinasi, tinklo leidiniai yra už įstatymo ribų, o tai jų redaktoriams suteikia teisę elgtis, kaip nori, publikuoti, ką nori. Išeitis iš tokios situacijos gali būti tik savireguliacija – bendras leidinių susitarimas, apie ką galima, o ko negalima rašyti, kaip rašyti ir kokius komentarus priimti. Turi būti nustatytos tam tikros normos, jas turėtų nustatyti patys interneto žurnalistai, leidėjai, redaktoriai, netgi tinklo administratoriai ir verslininkai. Lietuvos žiniasklaidos praktika rodo, kad savireguliacijos institucija veikia gana neblogai, tuo tarpu valdžia nuolat bando kontroliuoti ir reguliuoti žiniasklaidą, tačiau jai tai nelabai sekasi. Egzistuoja tokie savikontrolės pavyzdžiai: „Omni.lt“ žinių portalo ir „Penkių kontinentų“ „News.lt“ naujienų sistemos bei el.žurnalo „Penki kontinentai ONLINE“ redaktoriai komentarų problemą išsprendė labai paprastai. Komentaras nepasirodo, kol jo neperskaito redaktoriai. Jei jame vartojama neleistina leksika, jis yra taisomas arba apskritai ištrinamas.
• Maža, tačiau vertinga interneto žiniasklaidos auditorija – interneto leidinio skaitytoju galima laikyti tik tokį žmogų, kuris aplanko interneto leidinį ne rečiau, nei du kartus per savaitę. O tokių tikrųjų galimų skaitytojų, pagal informacinės visuomenės kompleksinį tyrimą, Lietuvoje yra 300 tūkstančių. Tačiau ta nedidelė auditorija yra labai vertinga, nes visi šie žmonės yra arba išsilavinę, arba siekiantys aukštojo mokslo ir dauguma jų – turtingi. O kaip tik intelektualios ir turtingos auditorijos ir reikia interneto žiniasklaidai. Dar mažesnė regioninių laikraščių auditorija, nes kas nors įvyksta kokioje nors apskrityje, svarbu tik tos apskrities gyventojams, kurių dauguma neturi nei priėjimo prie interneto, nei kompiuterio. Vis dėlto regionine spauda jau rūpinasi aktyvistų grupė. Tinklapyje www.optima.lt skelbiami „Alytaus naujienų“, „Druskininkų naujienų“ el. variantai, regioninis radijas „FM 99“ ir kt. Numatoma sukurti el. variantus ir „Lazdijų žvaigždei“, „Merkio kraštui“.
• Stabilumo, išbaigtumo poreikis – interneto žiniasklaidai būdingas didelis hipertekstualumas, kai iš vieno straipsnio per nuorodas nueinama į kitą šaltinį, iš to šaltinio dar į kitą ir t.t. Tai žmogų gali išgąsdinti. Žmogui reikia psichologinio stabilumo, baigtinės informacijos, kuria jis galėtų pasitikėti. Atsiradus interneto žiniasklaidai, pastebėta, kad žmonės mažiau žiūri televiziją, bet neperstojo mažiau skaityti laikraščius. Tai lemia ir tam tikras psichologinis prieraišumas – noras pačiupinėti, jausti daiktą. Be to, kol kas dar ne visiems prieinami nešiojamieji kompiuteriai, per kuriuos bet kada būtų galima sužinoti žinias. Tad žmogus tose vietose, kur kompiuterių nėra, linkęs skaityti laikraščius.
• Interneto žiniasklaidos ir reklamos santykis – interneto žiniasklaida, kuri šiuo metu daugiausiai yra nemokama bando pragyventi iš reklamos. Tačiau JAV patirtis rodo, kad reklama interneto žiniasklaidai duoda tik 3–5 procentus pelno. Tad interneto žiniasklaida turėtų daugiau užsidirbti iš mokamų archyvų, papildomų paslaugų. Dar įdomesnis – interneto televizijos ir reklamos santykis. Tradicinę televiziją žiūrintis žmogus priverstas žiūrėti ir reklamą. Interneto televizija leidžia žiūrėti mėgstamų laidų įrašus tuo metu, kai nori. Be to, taip žmogus išsivaduoja nuo didelio reklamos srauto. Tad, jei televizija persikels į internetą, ji irgi mažiau pelnysis iš reklamos, interneto televizija galėtų veikti kaip dabartinė kabelinė televizija – atsisakyti reklamos, o rinkti mokestį, galbūt netgi už tikslų peržiūrėtos informacijos laiką. Tačiau daugelis panašių bandymų žlugo. Taip interneto televizijos projektas www.tv.lt bandė išsilaikyt iš per internetą transliuojamų renginių, už kurių transliaciją moka užsakovai, tačiau pradėjęs savo veiklą 2000 metais rugsėjo 1 dieną jis nustojo gyvuot 2002 balandžio 1 dieną.
• Šiuolaikinė žiniasklaida formuoja žmogaus vertybes – dar viena konferencijoje iškelta ne tik interneto, bet ir visos žiniasklaidos problema – prastas žiniasklaidos turinys. Paskutiniųjų mėnesių „Baltijos tyrimai“ atliktų tyrimų duomenimis, 73–78 procentai žmonių pasitiki žiniasklaida. Net nežinantys, kas yra internetas, žiūri į jį kaip į skanėstą. Pagal kompleksinį informacinės visuomenės tyrimą, 90 procentų žmonių, neišmanančių kas yra internetas, nori, kad jų vaikams jis būtų prieinamas, sieja jį su geresniu gyvenimu. Toks aklas pasitikėjimas žiniasklaida ir informacinėmis technologijomis nėra geras reiškinys.
• Informacijos patikimumas – Kuria informacija galima tikėti, o kuria – ne? Laikui bėgant vieni leidiniai užsitarnaus gerą vardą, nes skelbia patikimas žinias, todėl vartotojai jas nesibaimindami skaitys. Kita vertus, teikiama informacija gali neatitikti realios situacijos, tačiau tokius pačius reiškinius galima įžvelgti ir tradicinėje spaudoje.

2. 3. Lietuvos interneto žiniasklaidos šaltiniai

Interneto sistema – „Top100.lt” pateikia daugiau kaip 230 internetinės žiniasklaidos nuorodų, tarp jų galima išskirti:
• Laikraščiai (60)
• Žurnalai (65)
• Elektroniniai žurnalai (68)
• Kiti
Būtina pabrėžti, kad prie populiariausių interneto žiniasklaidos šaltinių priskiriami: naujienų portalas „Delfi”, „Omni” ir „Takas”, radijas „M-1” ir laikraštis „Lietuvos Rytas” (1 pav.).

1 pav. Savaitės lankomiausi Lietuvos puslapiai internete
Kadangi Lietuvoje egzistuoja ganėtinai daug interneto informavimo priemonių nuorodų, bus aptarti tik keli konkrečiai grupei priskirti šaltiniai.
Iš egzistuojančių naujienų portalų galima išskirt sekančius:
• „DELFI” – www.delfi.lt – tai vardas, atstovaujantis didžiausiai Interneto portalų kompanijai Baltijos šalyse. Tai Interneto vartai, savo kokybe bei apimtimi pranokstantys daugelį kitų Lietuvoje veikiančių Interneto vartų. Svarbiausieji “DELFI” privalumai yra šie: aktualios, įvairios ir išsamios žinios, daugybė žaidimų, patogus naudoti elektroninis paštas ir kt.
• „Omni” – iš pradžių išpopuliarėjęs savo skelbimų lenta, nes kitos tokios tuo metų nebuvo, dabar www.omni.lt puslapis yra vienas lankomiausių internetinės žiniasklaidos šaltinių Lietuvoje, pateikiantis įvairias naujienas, skelbimus ir kitas paslaugas.
Specializuoti žiniasklaidos portalai:
• „Virtuali visuomenė” – www.vtv.lt – naujas internetinis portalas, kuris siekia propaguoti Virtualios visuomenės idėją Lietuvoje, atviras naujoms idėjoms ir kviečia visus, norinčius prisidėti prie Virtualios visuomenės idėjos pagrindimo savo publikacijomis, mintimis ar patarimais.
• „Penki kontinentai Online” – http://online.5ci.lt/ – elektroninis žurnalas, kuriame kasdien skelbiama po kelis aktualius straipsnius įvairiausiomis temomis, susijusiomis su informacine visuomene.
Elektroniniai žurnalai:
• „ORE” – www.ore.lt – lietuviškas elektroninis žurnalas skirtas jaunimui, jame pateikiama visa informacija apie įvyksiančius renginius, muzikos kryptis ir jaunimo kultūrą.
Žurnalai:
• „Panelė” – www.panele.lt – populiarus jaunimo žurnalas skirtas merginom, tačiau mėgstamas ir vaikinų. Šis elektroninis žurnalo atitikmuo siūlo žurnalo elektroninius straipsnius, leidinių archyvą, ekspertų atsakymus į labiausiai dominančius klausimus.
Radijas:
• „M-1” – www.m-1.fm – populiariausias radijo puslapis Lietuvoje, siūlantis informaciją apie naujausius muzikos albumus, muzikos pasaulio naujienas, muzikos istorija. Čia pateikiama M-1 radijo programa ir tiesiogiai pranešama apie šiuo metų skambanti muzikos kūrinį, čia egzistuoja ir atsiliepimų knyga.
Laikraščiai:
• „Lietuvos Rytas” – www.letuvosrytas.lt – vieno didžiausių šalies dienraščių elektroninis atitikmuo. Keliskart per parą atsinaujinantis, jis siūlo smulkiau negu spausdintame variante išanalizuotus straipsnius, Lietuvos ryto leidinių grupės archyvą ir kitas paslaugas.
Televizija:
• „Lietuvos radijas ir televizija” – www.lrt.lt tinklapio paskirtis – operatyviai informuoti žiūrovus, Lietuvos radijo klausytojus ir visus besidominančius įvykiais Lietuvoje ir pasaulyje. LRT savo tinklapį traktuoja kaip priemonę atvirai bendrauti su žiūrovais ir klausytojais, kad būtų galima geriau suprasti jų poreikius ir greičiau į juos reaguoti. Portalo vizija – „trečiasis LRT eteris – operatyvus, įvairiapusiškas, daugialypis ir mėgstamas vartotojų.

Išvados

Interneto žiniasklaida – tai visiškai nauja daugelio informacijos terpių koegzistencija, užtikrintai įsitvirtinanti informaciją skleidžiančių terpių jūroje. Į šia naują informavimo priemonę vis dar žiūrima nepatikliai. Dar iki šiol spėliojama kas iš tiesų yra interneto žiniasklaida, bandoma ją tiksliai apibūdinti, nustatyti tam tikrus parametrus ir normas.
Daugelį neramina interneto žiniasklaidos ateitis, ar ji sugebės išstumti tradicinę žiniasklaidą, kadangi ji jungia visas „senosios” žiniasklaidos formas – radiją, televiziją ir spaudą. Tačiau mintis, kad interneto žiniasklaida išstums tradicinę verta abejonių. Nuo pat Gutenbergo išradimo, spauda nuolat buvo gąsdinama, kad koncepcija pasens ir išnyks. Atsiradus radijui, daugelis manė, kad tai spaudos galas. Prognozės nepasitvirtino. Atsiradus televizijai, situacija buvo tokia pati, tačiau spaudai didelės įtakos tai neturėjo. Dabar, atsiradus internetui, vėl sklando kalbos apie būsimą spaudos krizę, tačiau, ar tai pasitvirtins, pamatysime ateityje. Spausdintas laikraštis turi vieną privalumą, kurio neturi nei radijas, nei televizija, nei internetas: tai yra pastovaus pavidalo informacija, turinti išliekamąją vertę. TV reportažas praeina, dalis informacijos iš karto yra pamirštama, tas pats pasakytina ir apie radijo reportažą. Informacija internete dabar niekur nebedingsta, nes paprasčiausiai visi straipsniai yra kaupiami archyve, tačiau tie straipsniai kopijuojami, papildomi ir perdaromi, galiausiai prarasdami savo pradinę formą.
Kaip bebūtų, interneto žiniasklaida tvirtai užtikrino savo vietą po saulę, kai kurie ją nuteisė, bet, visgi, daugelis pripažino šį visiškai naują reiškinį, kuris daugeliu aspektu skiriasi nuo tradicinių masinės informacijos priemonių, pradedant nuo kultūros ir baigiant rašymo stiliumi ir informacijos pateikimo forma.
.

Bibliografinių nuorodų sąrašas
1. KUITNIAUSKAS, Marius. USENET – tinklo žiniaskliados pradžia. Iš Naujosios žiniasklaidos istorija 1976-1978 [interaktyvus], [žiūrėta 2004 lapkričio 28 d.]. Prieiga per internetą:
2. Hauben, Michael and Ronda Hauben. Netizens: an anthology [interaktyvus], [žiūrėta 2004 lapkričio 27 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.columbia.edu/~rh120/>
3. ZEMDLIAUSKAITĖ, Anastasija. Virtualusis pasaulis: ieškantis ir pasimetęs [interaktyvus], [žiūrėta 2004 lapkričio 30 d.]. Prieiga per internetą:
4. ZEMDLIAUSKAITĖ, Anastasija. Mitai apie neįvykusią ateitį (II) [interaktyvus], [žiūrėta 2004 lapkričio 27 d.]. Prieiga per internetą:
5. KLEBONAITĖ, Loreta. Dvasia rišama laidais prie kompiuterio ir vedama kur nori žiniasklaida ? [interaktyvus], [žiūrėta 2004 lapkričio 25 d.]. Prieiga per internetą:
6. BALČYTIENĖ, Auksė. Naujosios žiniasklaidos taikymo perspektyvos: modernaus kūrinio ir skaitytojo paieškose. Iš mokyklos tobulinimas informacijos amžiuje. Žemėlapis [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 gruodžio 3 d.]. Prieiga per internetą:
7. BUGDINAITĖ, Vaida. Interaktyvumas lietuviškos žiniasklaidos svetainėse [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 gruodžio 1 d.]. Prieiga per internetą:

Leave a Comment