Kompiuterinių sistemų ir interneto panaudojimas versle

TURINYS
ĮŽANGA 3
1. KOMPIUTERIAI 5
1.1. PAŽINKITE ŽAIDĖJUS AIKŠTELĖJE 5
1.2. GALINGA AR NEGALINGA SISTEMA? 6
1.3. ĮPRASTOS DALYS IR DETALĖS 7
1.4. OPERACINĖ SISTEMA 11
1.5. BIURO PRODUKTYVUMO PROGRAMINĖ ĮRANGA 11
1.1.1. Tekstų apdorojimas 11
1.1.2. Elektroninės lentelės / Duomenų bankai 12
1.1.3. Apskaita 12
1.1.4. Prezentacija 13
1.1.5. Kontaktų valdymas 13
1.1.6. Apsauga nuo virusų 14
1.1.7. Bylų atkūrimas 14
1.6. PERIFERINIAI ĮRENGINIAI 15
1.6.1. Spausdintuvai 15
1.1.2. Skeneriai 16
1.7. NEAPTARTI REIKMENYS 17
1.8. KUR PIRKTI? 19
1.9. KOMPIUTERIO MODERNIZAVIMAS 20
2. INTERNETAS 23
1.1. PRISIJUNGIMO PRIE INTERNETO NAUDA 23
1.2. INTERNETO SUPRATIMAS 23
1.3. GERI RYŠIAI 27
1.4. TINKLAS DIRBA 28
1.5. AR JUMS REIKALINGA SVETAINĖ? 29
1.6. PASISKELBIMAS INTERNETE 31
1.7. SVETAINĖS SUKŪRIMAS 32
1.1.1. Prekyba internete 34
1.1.2. Svetainės sukūrimas 36
1.8. SVETAINĖS LANKYTOJŲ PRITRAUKIMAS 37
1.9. LANKYTOJŲ IŠLAIKYMAS SVETAINĖJE 38
1.10. ŽODYNAS SU PAAIŠKINIMAIS 39
3. KOMPIUTERINĖS SISTEMOS IR INTERNETAS LIETUVOS VERSLE 41
IŠVADOS 46
LITERATŪRA 47

ĮŽANGA
XXI amžių pasaulis pasitiko didžiule informacinių technologijų pažanga. Žmonėms bendraujant per atstumą, ėmė vyrauti elektroninės ryšių priemonės, radikaliai išsprendusios nuotolio ir laiko problemą. Vis daugiau verslo organizacijų, nuo stambių korporacijų iki smulkių įmmonių, neįsivaizduoja savo veiklos be kompiuterinių sistemų ir interneto.
Šio kursinio darbo tikslas – pabandyti apžvelgti kompiuterinių sistemų ir interneto panaudojimą kasdieninėje verslo aplinkoje išsivysčiusios ekonomikos šalyse ir Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
1. Iš anglų kalbos išversti du knygos skyrius: ,,Kompiuteriai” ir ,,Internetas”.
2. Apibūdinti kompiuterinių sistemų ir interneto panaudojimą verslui Lietuvoje.
Rašydama pirmąją kursinio darbo dalį, t.y. versdama abu skyrius iš anglų kalbos, naudojausi įvairiais anglų-lietuvių kalbų žodynais, anglų kalbos aiškinamaisiais žodynais, kompiuterinių terminų žodynais, taip pat konsultavausi su anglų kalbos ir informatikos specialistais. Pateikdama vertimą, patogumo dėlei suunumeravau stambiausius abiejų skyrių poskyrius.
Antrojoje darbo dalyje naudojausi informacija, pateikiama interneto svetainėse ir periodiniuose leidiniuose (dienraščiuose bei jų prieduose, skirtuose informacinėms technologijoms, specializuotuose žurnaluose). Šiuose leidiniuose radau ir statistinių duomenų apie naudojimąsi kompiuteriais ir internetu Lietuvoje, kurių nepateikia Lietuvos statistikos me

etraštis.

17 skyrius

1. KOMPIUTERIAI
Parašė Ed Tittel, daugiau kaip 50 – ties knygų apie kompiuterius (taip pat ir ,,HTML žaliems”, išleistą IDG Books Worldwide) autorius.

Pastaraisiais metais kompiuteriai tapo vienu svarbiausių biuro įrankių; daugelis verslininkų sutinka, kad už juos svarbesnis tik telefonas. Iš tikrųjų, daugelis šiandieninių verslo užduočių negali būti pakankamai tiksliai, greitai ir naudingai atliktos be kompiuterio pagalbos.
Nėra reikalo įrodinėti, kad kompiuteris – geras sumanymas. Dabar, kai žinote, kad jums reikia kompiuterio, sekantis žingsnis yra sužinoti, kokios rūšies jį pirkti, kaip pasirinkti, kokių komponentų jums reikia ir kaip gauti geriausią iš visų įmanomų sandorių.
Kompiuterio pirkimas, ypač tiems, kuriems ši beprotiška rinka yra nauja, gali būti pribloškiantis ir painus. Galima pasirinkti iš tūkstančių konfigūracijų, apsvarstyti platų savybių ir galimybių spektrą, tačiau nėra jokių pastovių kainų ar įvertinimo sistemų, gaalinčių padėti jums šioje painiavoje. Tačiau kompiuterio pirkimą gali labai supaprastinti dviejų pirkimo principų laikymasis: 1) gauti tai, už ką mokate ir 2) labiausiai pasitikėti tais, ką geriausiai pažįstate.
Prieš pritaikant šias teorijas, jums visgi reikės praktinio pagrindo, nuo kurio judėsite pirmyn. Tai yra, jūs turite būti apsiginklavęs pakankama informacija apie kompiuterių terminologiją ir technologiją, leidžiančią jums skirti žodžius hype (gandas) ir help (pagalba).
1.1. PAŽINKITE ŽAIDĖJUS AIKŠTELĖJE
Pirmiausiai turite žinoti, kad galima nusipirkti kelių tipų kompiuterį. Du populiariausi ir žinomiausi yra PC (asmeninis kompiuteris – kalbama ap

pie IBM firmą) ir Macintosh. Kadangi parduodami ir kiti kompiuteriai, šios galingesnės alternatyvos yra brangesnės (nuo 6000 dolerių) ir yra sukurtos labiau specialioms reikmės, nei bendro pobūdžio naudojimui biure.
Praeityje virė karšti ginčai apie tai, kurio tipo kompiuteris geriausias kasdieniniam naudojimui.
Tik prieš tris metus buvo daug gerų priežasčių pasirinkti MAC’ą, o ne PC ir atvirkščiai, tačiau šiandien tie argumentai labiau atspindi asmeninį skonį ir polinkius, negu techninius poreikius. Macintosh ir PC gali susidoroti su visais jūsų verslo kompiuteriniais poreikiais. Taigi, galimybės nebėra skiriamasis šių dviejų mašinų faktorius.
Neseni nesklandumai Apple firmoje sukėlė stiprų ,,bangavimą” kompiuterių pramonėje – neužtikrintumas tapo vieninteliu užtikrintu dalyku MAC’o ateityje. Jei jūs jau pažįstami su MAC’u, jis vis dar gali jums būti geras pasirinkimas. Tačiau jei jūs nepatyręs kompiuterių srityje, turėtumėte rimtai galvoti apie PC (IBM firmos kompiuterį) dėl dviejų pagrindinių priežasčių: pirma, kaip dominuojančio pramonės sektoriaus, IBM asmeninių kompiuterių pasirinkimas didesnis, o kainų lygių daugiau nei MAC’ų; antra, negailestinga konkurencija IBM asmeninių kompiuterių pirkėjų rinkoje skatina žemesnes kainas ir daug geresnius sandorius.
1.2. GALINGA AR NEGALINGA SISTEMA?
Kokio tipo sistemą perkate, dažniausiai priklauso nuo dviejų pirminių faktorių: tikslo ir kaštų. Jūsų bendri kompiuteriniai poreikiai turėtų padėti jums nuspręsti, kokios galios ir talpumo kompiuterį turite pirkti.
Neskubėkite manyti, kad brangiausias modelis atitiks jūsų poreikius ge
eriau nei bet koks pigesnis. Taip pat niekada nepamirškite, kad gerus sandėrius perkant kompiuterius visada gauna lyginantys pirkėjai. Jums nereikia apiplėšti banko, kad nusipirktumėte gerą, patikimą ir naudingą įrangą.

Protinga mintis

Štai keletas Interneto puslapių, siūlančių puikios informacijos apie kompiuterio pirkimą ar platesnės informacijos gavimą: Computer Shopper Online (www.zdnet.com/shopper), Net Buyer (www.netbuyer.com), Buy Direct (www.buydirect.com), Zdnet (www.zdnet.com) ir Yahoo mažmeninės kompiuterių kompanijos (www.yahoo.com/Business_and_Economy/Companies/Computers/Retailers).

Jūs galite spręsti apie savo kompiuterinius poreikius pagal įvairius kriterijus, bet labiausiai tam tinka programinės įrangos reikalavimai ir verslo procesai. Daugelis pirkėjų pirmiausiai pasirenka programinę įrangą, kurią nori naudoti, o po to perka kompiuterį, kuriam tiks ta įranga.
Jei ši bendra teorija atrodo jums perdaug nežemiška, pateiksime keletą specifinių charakteristikų ir paaiškinimų, kurie turėtų padėti suderinti jūsų verslo poreikius su galinga ar mažesnio galingumo kompiuterio sistema. Tipiškas mažesnio galingumo kompiuteris yra pakankamai galingas vienam vartotojui dirbti kasdieninius finansinius darbus, kurti dokumentus, tvarkyti priimtinų apimčių duomenis, prisijungti prie Interneto ar kokios kitos paslaugų tarnybos. Mažesnio galingumo sistema gali būti negreita, negali išlaikyti intensyvaus kelių programų vienu metu naudojimo, tačiau užduotį ji atlieka.
Tipiškas galingas kompiuteris gali atlikti beveik bet kokią jam pavestą užduotį ir dažnai gali atlikti kelias tokias užduotis vienu metu. Galinga sistema yra greita ir reaguojanti. Ji taip pat ypač pa

atikimai ir efektyviai tenkina jūsų verslo kompiuterinius poreikius.
1.3. ĮPRASTOS DALYS IR DETALĖS
 CP: CP, arba centrinis procesorius yra kompiuterio smegenys. Šis komponentas yra maža kompiuterio mikroschema, kur vyksta visi svarbūs skaičiavimai ir apdorojimas. Apskritai, gera strategija yra pirkti greičiausią procesorių už jums prieinamą kainą, o pirkdami truputį daugiau galios nei jums reikia, prailginsite savo sistemos gyvavimo laiką. Daugelio centrinių procesorių greiti yra matuojamas megahercais (MHz), kurie matuoja ciklus per sekundę ir leidžia apytikriai palyginti galimybes (o to paties tipo procesoriams greitesnis visada reiškia galingesnis).
 Operatyvioji atmintis (RAM): suteikia centriniam procesoriui greitą laikiną saugyklą. Kai kalbama apie operatyvinę atmintį, kuo daugiau jos – tuo geriau. Nepirkite sistemos su mažiau negu 32 megabaitais (MB).
 Kontrolinis įrenginys: šis įrenginys kontroliuoja lanksčiojo ir kietojo diskų įrenginius. Yra du kontroliuojančių įrenginių tipai: IDE ir SCSI. SCSI yra standartiniai kontroliuotojai įrenginių, tokių kaip skeneriai, optiniai diskai ir magnetinių juostų nuskaitymo įrenginiai, prijungimui prie kompiuterio.
 Kietasis diskas: tai yra kaupimo įrenginys, kur laikoma kompiuterio operacinė sistema, programos ir bylos su duomenimis. Kietasis diskas yra naudojamas ilgam saugojimui, skirtingai negu operatyvioji atmintis, kuri yra naudojama trumpalaikiam duomenų saugojimui. Nepirkite diskų mažesnių nei 1 gigabaitas (GB); 2 – 4 GB diskai palieka užtektinai vietos plėstis.

Pasižymėkite
Nešiojamas kompiuteris yra maža nešiojama mašina, siūlanti daugelį komponentų, savybių ir galimybių, esančių pilno dydžio staliniame kompiuteryje. Nešiojami kompiuteriai neįkainojami dažnai keliaujantiems ar tiems, kas nori pasiimti darbo namo. Vienintelis nešiojamų kompiuterių trūkumas yra jų kaina, ypač palyginus su jų pagerinimo galimybėmis. Tipiškas nešiojamas kompiuteris kainuoja 1,2 – 2 kartus brangiau, nei stalinis kompiuteris su tokia pat įranga. Tačiau, skirtingai nuo stalinio kompiuterio, nešiojamas kompiuteris retai siūlo naudingas ar apsimokančias pagerinimo galimybes. Nešiojamuose kompiuteriuose naudojami komponentai yra maži, taupant vietą ir svorį, bet kuo mažesnis įrenginys, tuo mažiau jis kainuoja. Kaip taisyklė, vienintelės nešiojamo kompiuterio pagerinimo galimybės yra atmintis ir jo kietasis diskas.
Nešiojamas kompiuteris gali naudoti daugumą išorinių įrenginių, kuriuos jūs jau turite savo staliniame kompiuteryje, jei turite atitinkamą ryšio kanalą ar sąsają. Daugelis nešiojamų kompiuterių turi kompiuterinių kortelių nuskaitymo įrenginį, kur galima įdėti kreditinės kortelės dydžio korteles, suteikiančias savybių, funkcijų ir galimybių prijungti įrenginius.
Pirkdami nešiojamą kompiuterį, ieškokite 24 – 40 MB operatyviosios atminties, 10 colių aktyvaus tipo skystųjų kristalų ekrano, integruoto nurodymo įtaiso, išimamo kietojo disko, lanksčiųjų diskelių skaitymo įrenginio ir ilgai veikiančios baterijos. Atsiminkite: kuo daugiau savybių turintį nešiojamą kompiuterį jūs perkate, tuo jis bus sunkesnis. Tuos plonus, ypatingai lengvus nešiojamus kompiuterius malonu nešiotis, tačiau jie dažnai neturi pakankamai savybių. Jei norite nešioti 15 – 20 svarų pilno svorio, kurį sudaro kompiuteris, jo priedai ir dėklas, jūs nesate tinkamas kandidatas nešiojamam kompiuteriui.
Daugelis stalinių kompiuterių gamintojų parduoda ir nešiojamus atitikmenis (ekvivalentus). Firmos ,,Dell Computers” ir ,,Toshiba” pagaminti kompiuteriai yra pastovios apdovanojimų laimėtojos ir garsios tuo, kad sugeba atlaikyti kelionėje patiriamus smūgius.

 Kompaktinių diskų nuskaitymo įrenginys: šis įrenginys yra naudojamas skaityti kompaktiniams diskams (CD ROM), kurie atrodo kaip garsiniai diskai, kuriuos klausotės savo grotuvu. Kaip programinės įrangos platinimo būdas, jie šuo metu keičia lanksčiuosius diskus. Norėdami įdiegti programą, vietoj 20 diskelių galite įdėti vieną kompaktinį diską, kuriame telpa iki 650 MB. Daugelis įrenginių veikia 8x ar didesniu greičiu (tai reiškia, kad jis sukasi 8 kartus greičiau nei standartinis kompaktinių diskų grotuvas).
 Monitorius: šis į televizorių panašus įrenginys naudojamas perduoti vaizdinę informaciją. Didelį monitorių lengviausia naudoti ilgą laiką, bet monitorius gali sudaryti nuo ketvirčio iki pusės visos kompiuterio kainos. 17 colių puikiai tinka daugeliui verslo situacijų, o gerą 17 colių monitorių dabar galima nusipirkti už mažiau nei 500 dolerių.
 Vaizdo korta: Vaizdo kortos gali pagerinti intensyvų apdorojimą, reikalingą sudėtingų vaizdų, esančių kompiuterinėje enciklopedijose (tokioje, kaip ,,Encarta”) rodymui, kino filmų ar kompiuterinių žaidimų, tokių, kaip ,,Doom” rodymui. Vyraujantis vaizdo kortų standartas yra super VGA (SVGA); pirkite tik SVGA ar geresnę kortą; nepirkite kortos su mažiau nei 2 MB video operatyviosios atminties.
 Modemas: Šis įrenginys skirtas komunikaciniams ryšiams su kitais kompiuteriais per telefono linijas. Jums reikės modemo, jei norėsite prisijungti prie Interneto, naudoti vidinį faksą ar prisijungti prie komercinės tiesioginio ryšio tarnybos, kaip ,,America Online”. Modemai skirstomi pagal perdavimo greitį, kuris matuojamas kilobitais per sekundę (Kbps). Lėčiausias modemas, kurį galite pirkti yra 36,6 Kbps kadangi jis yra suderinamas su daugeliu Interneto paslaugų tiekėjų ir tiesioginio ryšio tarnybų. Norėdami gauti daugiau informacijos, atsiverskite 18 skyrių, 209 psl.

Tipiška mažesnio galingumo sistema gali būti sukomplektuota taip:

• CP: 200 MHz Pentium II PC ar 200 MHz 604e Macintosh Power PC
• Atmintis: 32 MB
• Kietasis diskas: 2 GB

Kaip tai sukomplektuota?
Produktyvumo (našumo) komplektas yra vienas produktas, kuriame yra 20 ar daugiau kompiuterinės programos. Našumo komplektai dažniausiai kuriami tam, kad vienu pirkimu įsigytumėte visas funkcijas ir savybes, kurių jums reikia. Populiariausios ir žinomiausios yra ,,Microsoft Office’’, kuriame yra ,,Word’’ (teksto apdorojimas), ,,Excell’’ (elektroninės lentelės), ,,Access” (duomenų bazės), ,,PowerPoint’’ (prezentacijų kūrimas) ir kt. Kiti panašūs komplektai yra ,,Lotus’ SmartSuite” ir ,,Corel’s Word Perfect Suite” Dažniausiai našumo komplekto kaina yra žymiai mažesnė, nei perkant kiekvieną šių produktų atskirai, todėl šio tipo programinė įranga rinkoje yra labiausiai perkama. Tai taip pat paaiškina, kodėl sistemų gamintojai kaip skatinimą duoda našumo komplektus nemokamai ar parduoda su nuolaida, norėdami įsigyti jūsų įmonės palankumą. Jei jūsų perkamoje sistemoje nėra našumo komplekto, paklauskite apie specialią kainą, jei jį pirksite kartu su sistema, arba programinė įranga gali būti įtraukta į pardavimo kainą.

 Kompaktinių diskų nuskaitymo įrenginys : 8x ar geresnis (kainuojantis iki 200 dolerių; 12x ir 16x taip pat tampa gana prieinami).
 Vaizdo korta: SVGA, 2 MB, tikrų spalvų (true-color) (čia tikros spalvos reiškia, kad įrenginys atitinka 24 bitų spalvų paletę, kas daro spalvas tikroviškesnėmis, nei mažiau galinga techninė įranga).
 Monitorius: 17 colių (parduodami ir 19, 20 ir 21 colio monitoriai, bet jie vis dar gana brangūs).
 Modemas: 36,6 Kbps.

Tokia sistema kainuos maždaug 2000 – 2200 dolerių, pirkdami lėtesnį CP, tokį kaip 166 MHz Pentium II ar 166 MHz Power PC, galite sumažinti šią kainą 200 – 400 dolerių. Šią sistemą galėsite naudoti 2 – 3 metus, kol padidės apdorojimo poreikiai ir didesnės ir reiklesnės operacinės sistemos viršys jos galimybes.
Tipiška galinga sistema gali būti sukomplektuota taip:
 CP: 300 MHz Pentium II PC ar 300 MHz 604e Macintosh Power PC
 Atmintis: 64 MB – 128 MB

Saugokitės!

Saugokitės ypač žemų kainų, ,,taip kaip yra” sandėrių (kai pardavėjai už nieką neatsako), o taip pat – bankrutavusios parduotuvės išpardavimų. Tokie sandėriai dažnai slepia problemas, kurių jūs nenorėtumėte net už dyką. Niekada nepirkite kompiuterio, kuriam nesuteikiama mažiausiai 90 dienų garantija, ir dalykų, kurių negalima grąžinti ir atgauti pinigus (ar bent pakeisti prekę). Jei galite, mokėkite kreditine kortele, nes jei parduotuvė sukelia jums problemų, tačiau galite įrodyti, kad prekė buvo grąžinta (labiausiai tam tinka pardavėjo pasirašyta grąžinimo forma), kreditinės kortelės kompanija dažniausiai leis jums atsisakyti įmokos.

 Standusis diskas: 4-8 GB
 Kompaktinių diskų nuskaitymo įrenginys: 12x-16x
 Vaizdo korta: SVGA, 4MB, tikrų spalvų (true-color)
 Monitorius: 17-21 colio
 Modemas: 56 Kbps ar ISDN sąsaja

Tokia sistema kainuos 3300 – 3700 dolerių ir turėtų būti tinkama naudoti mažiausiai 3-5 ateinančius metus, jei ne ilgiau.
1.4. OPERACINĖ SISTEMA
Kai jau nusprendėte, kokio kompiuterio tipo ir kokios techninės įrangos norite (galingos ar negalingos), turite pasirūpinti operacine sistema (OS). OS suteikia programinę įrangą, kuri valdo kompiuterio techninę įrangą, o taip pat leidžia techninei įrangai ir kitoms programoms veikti kartu ir komunikuoti, suteikdama jums, sistemos vartotojui, ryšį su sistema. Be operacinės sistemos kompiuteris yra tik krūva komponentų, kurie negali padaryti nieko naudingo.
Jei pasirinkote Macintosh firmos kompiuterį, jūs neturite pasirinkimo: Macintosh System 8.5 (esama versija knygos rašymo metu) yra vienintelis prieinamas ir naudingas pasirinkimas. Kita vertus, IBM personalinių kompiuterių pirkėjai turi kelis pasirinkimo variantus: Windows 98, Windows NT, Solaris ir OS/2. Tačiau pirmą kartą perkantiems kompiuterį verta galvoti tik apie Windows produktus.
Čia gera naujiena yra tai, kad retai tenka pirkti OS, perkant pilnai sukomplektuotą kompiuterį. Jei perkate Mac’ą, jūs bet kokiu atveju gausite vėliausios Mac’o operacinės sistemos versiją. Jei perkate IBM personalinį kompiuterį, jums tikriausiai pasiūlys Windows 98 ar Windows NT.
1.5. BIURO PRODUKTYVUMO PROGRAMINĖ ĮRANGA
Darbo aplinkoje kompiuteris bevertis be tinkamos programinės įrangos, atliekančios jūsų verslui reikalingas funkcijas ir darbus. Tolesni skyreliai apibūdina keletą programinės įrangos tipų, kurie yra universalūs daugeliui verslo kompiuterių.
1.5.1. Tekstų apdorojimas
Tekstų apdorojimo programa yra absoliuti būtinybė kiekvienam biurui. Tekstų apdorojimo programa yra šis tas daugiau, nei įrenginys tekstų rašymui į dokumentus, kaip rašomoji mašinėlė; šis įrenginys siūlo nesuskaičiuojamą daugybę galimybių, įskaitant klaidų taisymą, dokumento apiforminimą, daug simbolių, šriftų tipų, jų reguliavimą, grafines priemones, ryšius su kitomis programomis (pvz., ,,Excel’io” elektroninė lentelė gali būti transformuota į ,,Word’o” lentelę, kuri automatiškai atsinaujina, atnaujinus elektroninę lentelę) ir dar daugiau. Nors tekstų apdorojimo kategorijoje gausu vertų dėmesio varžovų, geriausios programos yra ,,Microsoft Word”, ,,Lotus Word Pro” ir ,,Corel’s Word Perfect”. Jų kaina 60-200 dolerių.
1.5.2. Elektroninės lentelės / Duomenų bankai
Mažoms ar vidutinio dydžio organizacijose elektroninių lentelių ar duomenų bankų programa gali būti naudojama paprastam duomenų valdymui, diagramų, grafikų kūrimui ir įvairiems matematiniams skaičiavimams. Netgi turint mažai patirties, šių programų pagalba galima susikurti specializuotas taikomąsias programas, tokias kaip dinamiškas klientų katalogas, veiksmų nuoseklumo priemonės ar ataskaitų generatorius. Šioje srityje yra keletas vertų dėmesio varžovų. Duomenų bankų kategorijoje: ,,Microsoft Access”, ,,Corel’s Paradox” ir ,,Lotus Approach”, o elektroninių lentelių kategorijoje – ,,Microsoft Excel”, ,,Corel’s Quattro Pro” ir ,,Lotus 123”. Jų kaina 80-300 dolerių.
1.5.3. Apskaita
Apskaitos arba finansinė programinė įranga įgalina kompiuterių savininkus tvarkyti savo čekių knygeles, banko sąskaitas, sąskaitas-faktūras, vekselius ir netgi mokesčius – viską elektroniniu būdu.

Antrarūšės prekės
Daugelis programinės įrangos pardavėjų, įskaitant tokias kompanijas, kaip Microsoft (,,MS Works”) ir Claris (,,Claris Works”) be savo naujų paketų siūlo antrarūšius programinės įrangos komplektus. Šie taip vadinami ,,integruoti programinės įrangos paketai” siūlo daugelį tų pačių galimybių, kaip ir jų galingi atitikmenys, tokie kaip ,,MS Office”, ,,Lotus SmartSuite” ir ,,Corel’s WordPerfect Office. Tačiau antrarūšiai komplektai nuo savo brangesnių atitikmenų labai atsilieka lankstumo, galingumo ir judrumo požiūriu.
Daugelis kompiuterių pirkėjų per vėlai suprato, kad tokios antrarūšės alternatyvos toli gražu nėra tokios geros, kaip tikrosios. Deja, šie antrarūšiai produktai žymiai dažniau parduodami kartu su kompiuteriu negu aukščiausio lygio versijos. Visada pardavėjo paklauskite, ar komplektas, kurį gaunate su kompiuteriu, yra geriausias iš gamintojo siūlomų; jei tai ne aukščiausio lygio versija, jūs būsite turtingesnis, sumokėdamas truputį daugiau, kad ta versija būtu pakeista į jums naudingiausią. Kadangi tuo pačiu metu jūs perkate ir kompiuterį, šis pagerinimas neturėtų kainuoti daugiau nei 200-300 dolerių (tuo tarpu perkant tokią programinę įrangą atskirai, net ir su nuolaida ji greičiausiai kainuos 500 dolerių ar daugiau).

Didžiausias finansinės programinės įrangos naudojimo privalumas yra tai, kad skaičiavimai visada teisingi (žinoma, jei duomenys buvo įvesti tiksliai). Kompiuteris gali supaprastinti sąskaitų apmokėjimo, sąskaitų-faktūrų siuntimo ir grynųjų pinigų srautų stebėjimo procesus. Kai kurios programos gali turėti sąsajas su jūsų banku, ir jūs galėsite operatyviai tvarkyti savo banko sąskaitas, apmokėti sąskaitas ir netgi užbaigti savo mokesčių grąžinimą be CPA pagalbos. (Populiarių programų sąrašą rasite 23 skyriuje).
1.5.4. Prezentacija
Prezentacijų programinė įranga leidžia jums sukurti grafines prezentacijas tiesiai iš nešiojamo ar stalinio kompiuterio. Šie paketai gali pateikti spalvotą vaizdą, animacijas, ir kitus specialiuosius efektus. Kompiuteriniai prezentacijų įrenginiai leidžia lengviau ir geriau nei skaidrės ar permatomos plėvelės perduoti informaciją auditorijai, ją lengviau atnaujinti ir kaupti. Jei jūsų versle jūs ar jūsų darbuotojai turi daryti prezentacijas klientams ar visuomenei, tokia programinė įranga jums bus neįkainojama. Šioje kategorijoje ,,Didžiąją Trejybę” sudaro ,,Microsoft PowerPoint”, ,,Lotus Freelance Graphics” ir ,,Corel’s Presentations”. Jų kaina 65-275 doleriai.
1.5.5. Kontaktų valdymas
Kontaktų valdymo programinė įranga iš esmės yra galinga kombinacija, susidedanti iš elektroninio kalendoriaus, datų knygelės, adresų knygelės, susitikimų eiliškumo duomenų bazės ir elektroninio asmeninio padėjėjo. Šios programinės priemonės gali sekti visas smulkias detales, kurios svarbios verslui, tačiau lengvai prarandamos, padedamos ne vietoje ar pamirštamos. Kontaktų valdymo programinė įranga gali jums priminti apie susitikimus, užfiksuoti bandymus susisiekti su vartotojais, fiksuoti jūsų darbo valandas, surinkti telefono numerį ir dar daugiau.

Gera idėja
Geras sumanymas yra pirkti visą programinę įrangą iš vieno gamintojo. Tai faktiškai garantuoja programų suderinamumą, užtikrina jų veikimo ir duomenų tipų panašumą. Jūs galėsite nepastebimai perkelti duomenis iš vienos programos į kitą, o tai, kaip patys patirsite, yra ne tik patogu, bet, tiesą sakant, būtina.

Labiausiai dėmesio verti programų paketai šioje programinės įrangos kategorijoje yra ,,Microsoft Outlook”, ,, Symantec’s ACT”, ,,GoldMine Software’s GoldMine” ir ,,NetManager’s Ecco Pro.” Kaina 75-160 dolerių.
1.5.6. Apsauga nuo virusų
Kompiuterinis virusas yra programa, kuri gali rimtai pakenkti kompiuterio techninei įrangai ir duomenų byloms. Virusu užsikrečiama retai, tačiau netgi viena užkrėsta byla gali padaryti kompiuterį netinkamą naudojimui. Programinė įranga apsaugai nuo virusų, jų aptikimui ir pašalinimui yra plačiai prieinama ir siūlo apsaugą nuo šio pavojaus. Daugelis antivirusinių programų patikimai saugo kompiuterinius tinklus ir tikrina bylas, prisegtas prie elektroninio pašto ar atsisiųstas iš Interneto. Antivirusinių programų srityje yra daug konkurentų, tačiau žinomiausius produktai yra ,,Symantec’s Norton Anti-Virus”, ,,McAfee’s Virus Scan” ir ,,Dr. Salamon’s Anti-Virus”.
1.5.7. Bylų atkūrimas
Bylų atkūrimo programinė įranga leidžia jums pasidaryti visos bylų sistemos ar tik svarbių bylų kopijas. Šias kopijas galima panaudoti, norint atkurti svarbius duomenis, sugedus kietajam diskui ar užkrėtus bylas virusu. Atkūrimas yra vienintelis būdas užtikrinti, kad jūsų duomenys yra apsaugoti nuo praradimo ar sugadinimo. Atkūrimo programinė įranga reikalauja kaupimo įrenginio, kuriame gali būtų saugomi ar į jį įrašomi duomenys: tai gali būti magnetinė juosta, įrašomas optinis diskas, DAT (skaitmeninių garso juostų įrenginys), ar netgi išimamas kietasis diskas.

Taupykite
Kai kurie šalies prekybos tinklai skelbiasi galintys parduoti bet ką pigiau nei vietinė parduotuvė, taigi, jei mažoje parduotuvėje jums pasiūlys gerą sandėrį, galite pasinaudoti šia informacija, norėdami gauti dar geresnę kainą. Be to, jei palauksite iki mėnesio ar ketvirčio pabaigos (kovo, birželio, rugsėjo ar gruodžio), kartais pardavėjai bus pasiruošę padaryti viską, kad pasiektų nustatytą pardavimų kiekį!

Dvi populiariausios atkūrimo programinės įrangos yra ,,Segate’s Backup Exec” ir ,,Cheyenne Backup”. Kaina 100-300 dolerių.
Atminkite du dalykus apie bylų atkūrimą: 1) jei nepasidarysite atkūrimo disko, negalėsite vėliau atstatyti sistemos 2) visada saugokite savo duomenų kopijas ne biure (net jei vakare išsinešite juostą ar diską namo) – jei biuras sudegs, sudegę atkūrimo diskai jums nepadės.
1.6. PERIFERINIAI ĮRENGINIAI
Su pagrindine kompiuterine sistema jūs galite atlikti daugelį biuro darbų. Tačiau yra daug kitų būdų pagerinti ir išplėsti kompiuterio galimybes, paprasčiausiai prijungiant daugiau įrenginių. Šie pridėtiniai ar papildomi įrenginiai vadinami periferiniais kompiuterinės sistemos įrenginiais.
1.6.1. Spausdintuvai
Galima pasirinkti iš keleto spausdintuvų tipų: adatinio, rašalinio ir lazerinio.
 Adatiniai spausdintuvai beveik išnyko iš prekybos vietų, kadangi jų galimybės, kalbant apie spausdinimo kokybę ar grafines galimybes, nedidelės. Net jei rasite parduodamą adatinį spausdintuvą, turėtumėte pirkti jį tik tokiu atveju, jei turite kokį nors ypatingą poreikį, kurio negali patenkinti nei vienas iš kitų dviejų tipų.
 Rašalinis spausdintuvas sukuria vaizdus popieriuje, užpurkšdamas ant jo mikroskopinius rašalo lašelius. Vienas trūkumas: dažnai lengva ištepti tik ką atspausdintus lapus. Daugelis rašalinių spausdintuvų spausdina 4-9 puslapių per minutę greičiu, 600 taškų colyje (labiau įprasta 300 taškų colyje) ir gali spausdinti spalvotai bei nespalvotai (juodu rašalu). Rašaliniai spausdintuvai, kainuojantys 200-500 dolerių, yra puikus mažesnio galingumo sistemos komponentas.
 Lazeriniai spausdintuvai sukuria vaizdus popieriuje sudėtingo šviesos ir rašalo traukimo proceso metu, kurio rezultatas yra fiksuotas, nenusitrinantis vaizdas. Lazeriniai spausdintuvai spausdina 4-20 puslapių per minutę ar greičiau, 600-2400 taškų colyje kokybe. Daugelis lazerinių spausdintuvų spausdina tik juodai, tačiau galima įsigyti ir spalvotą, kuris kainuoja 1,5-3 kartus brangiau už nespalvotą. Paprasti lazeriniai spausdintuvai, tinkami verslo reikalams, kainuoja 350-1000 dolerių ir turėtų tikti tiek galingai, tiek mažesnio galingumo sistemai.

Ieškodami spausdintuvo prisiminkite, kad didesnis spausdinimo greitis (daugiau puslapių per minutę) ir geresnė kokybė sąlygoja aukštesnę kainą. Prieš nuspręsdami neskubėdami palyginkite keleto modelių savybes.

Geras patarimas
Taškai colyje, arba dpi, detaliai apibūdina spausdintuvo veikimą. Laikraščiai spausdinami 150-200 dpi, o daugelis žurnalų – 600-1200 dpi. Jei jūsų dokumentai nebus naudojami kaip meninė fotografija, 600 dpi spausdintuvas patenkins daugelį verslo poreikių. Didesnės skiriamosios gebos spausdintuvai yra brangesni, taigi, jei jums tik kartais reikia aukštos kokybės spaudinių, labiau apsimoka atsispausdinti juos kitur.

Pirkdami spausdintuvą, turėkite omenyje šiuos dalykus:
 Suderinamumą: įsitikinkite, kad jūsų perkamas spausdintuvas dirbs su jūsų kompiuteriu ir operacine sistema. Žymiai lengviau pradėti eiti teisingu keliu, nei būti priverstam kažką grąžinti, kadangi jis neveikia (tai viena iš priežasčių, kodėl gerai yra pirkti žinomų firmų spausdintuvus, tokius kaip ,,Hewlett Packard” – jie dirba beveik su bet kokia sistema).
 Popieriaus tinkamumą: įsitikinkite, kad spausdintuvas gali susidoroti su tokiu popieriumi ir tokiu jo kiekiu, koks reikalingas pageidaujamiems darbams atlikti. Jeigu norite spausdinti ant vokų ar etikečių, įsitikinkite, kad jūsų pasirinktas spausdintuvas galės tai atlikti. Jeigu jums reikia atspausdinti didelius dokumentus ar daug kopijų, įsitikinkite, kad spausdintuvas turi pakankamai didelį stalčių popieriui, kad nereiktų darbo viduryje sustoti, norint įdėti popieriaus.
 Ypatingas savybes: ne kiekvienas spausdintuvas gali atspausdinti ant 11×17 colių dydžio popieriaus, spausdinti ant abiejų lapo pusių, o taip pat sujungti, susegti lapus ir atlikti kitas ypatingas funkcijas. Šios savybės gali žymiai padidinti spausdintuvo kainą, taigi įsitikinkite, kad nemokate už jokias jums nereikalingas funkcijas.
1.6.2. Skeneriai
Skeneris gali nuskaityti atspausdintus vaizdus, kad juos būti galima panaudoti ar apdoroti kompiuteriu. Skeneriai dažniausiai naudojami dviems pagrindiniams tikslams: teksto atpažinimui (OCR) ar grafinių vaizdų nuskaitymui. OCR (Optical Character Recognition – optinė ženklų atpažintis) yra technologija, kuri nuskaito atspausdintą tekstą ir paverčia jį elektroniniu dokumentu, kurį galima redaguoti. OCR gali sutaupyti daug perrašymo valandų. Skeneriu nuskaitant vaizdus, tiesiog sukuriama grafinė byla, ir jums nereikia atkurti paveikslo grafine programa.
Skenerių kainos labai įvairios, kaip ir spausdintuvų. Geras skeneris kainuos jums daugiau nei 500 dolerių ir galės nuskaityti 300 dpi geba, tačiau speciali techninė ir programinė įranga gali padidinti šią gebą iki 2400 dpi. Kasdieniniam naudojimui, išskyrus spausdinimui ar publikavimui skirtus meninius darbus, 300 dpi yra pakankamai didelė geba. Jei jūs ketinate spausdinti kokį nors nuskenuotą vaizdą, gebos padidinimas iki 2400 dpi jums kainuos papildomus 600-2000 dolerių.
Geriausi skenerių gamintojai yra tie patys, kurie gamina geriausius spausdintuvus, t.y. ,,Canon”, ,,Epson” ir ,,Hewlett Packard”.

Senas vėl tampa nauju
Daugelis stambių kompiuterių gamintojų turi parduotuves prie gamyklų (ar elektronines skelbimų lentas), kur galite įsigyti suremontuotą įrangą daug žemesnėmis kainomis nei kitose parduotuvėse. Suremontuota įranga yra tokia įranga, kuri anksčiau jau buvo naudota; pirkėjo grąžinta; perteklinė ir pasenusi ar sugadinta gabenant, todėl jos nebegalima legaliai parduoti kaip ,,naujos”. Pardavėjai apžiūri, tikrina ir pataiso šiuos įrenginius, o po to supakuoja juos pardavimui kaip ,,sutaisytus”. Dauguma sutaisytos įrangos yra tokia pat gera kaip nauja, tačiau jai suteikiama mažesnė (30-90 dienų) garantija, tuo tarpu, kai naujai įrangai paprastai suteikiama 1-3 metų garantija. Sutaisytus prietaisus parduoda ,,Dell Computers” ir ,,Micron Electronics”.

1.7. NEAPTARTI REIKMENYS
Netgi tuomet, kai nusipirkote visą techninę ir programinę įrangą savo kompiuteriui, yra dar keletas dalykų, kurių galbūt neapgalvojote arba praleidote. Be kai kurių iš jų jūs negalėsite išnaudoti visų kompiuterio galimybių, o be likusių jūs ir jūsų kompiuteris kada nors galite patekti į didelę bėdą.
 Apsauga nuo įtampos svyravimų: už 15 dolerių galite nusipirkti apsaugos įrenginį su daug išėjimų, kuris suteikia gyvybiškai svarbią apsaugą nuo įtampos svyravimo ir žaibavimo.
 Nepertraukiamos srovės šaltinis (UPS): tai yra pakraunama baterija, kelias minutes suteikianti elektros energiją, tam kad būtų galima deramai baigti darbą, dingus elektrai. Taip pat šis įrenginys leidžia jums išvengti įtampos svyravimo ir kritimo. Šio įrenginio kaina 125-800 dolerių ir daugiau. Jei norite, kad kompiuteris būtų visada pasirengęs dirbti visu pajėgumu, jums prireiks šio įrenginio.
 Kompiuterio stalas ir/arba lentyna spausdintuvui: kopmiuterį galite padėti ant bet kokio tvirto stalo, bet daugelis stalų nesuteikia optimalios ergonominės pozicijos. Įsitikinkite, kad jūsų darbo vieta tinkamai paruošta: jūsų rankos, nugara ir kaklas neturi būti neteisingose padėtyse. Spausdintuvo lentyna sutaupys vietos ant jūsų stalo, o spausdintuvas užleis vietą svarbesniems įrenginiams. Kaina: nuo 150 dolerių.
 Pelė ir atrama riešui: šie prietaisai sumažiną įtampą, tenkančią jūsų sąnariams ir raumenims. Geriausia yra pirkti kilimėlį pelei jau su atrama riešui ir nusipirkti dar vieną atramą riešui prie klaviatūros. Kai pradėsite jas naudoti, nebenorėsite dirbti be jų. Kaina: 25 doleriai.

KOMPIUTERINĖS ĮRANGOS PALYGINIMAS
Pavadinimas Kaina negalingai sistemai Kaina galingai sistemai
Kompiuteris 2200$ 3500$
Modemas Įeina į kompiuterio kainą 200$ už ISDN ryšį
Ryšio linija 30$ per mėnėsį ir 75$ už telefono linijos įdiegimą 100$ per mėnėsį ir 200$$ už ISDN ryšio įdiegimą
Komandų sistemos procesorius (ISP) 30$ per mėnėsį ir 25$ už pajungimą 100$ per mėnėsį ir 50$ už pajungimą
Spausdintuvas 300$ (rašalinis) 600$ (lazerinis)
Kompiuterio stalas Naudokite turimą 250$
Lentyna spausdintuvui Naudokite stalą 75$
Daugialypė terpė Neįeina į kainą 200-1000$
Nepertraukiamos srovės šaltinis (UPS) 15$ apsauga nuo įtampos svyravimų 250$
Operacinė sistema ir programinė įranga 1000$ 2000$
Skeneris Neįeina į kainą 600$
Įvairios priemonės: kabeliai, disketės ir t.t. 60$ 200$
Iš viso 3675$ 8125$

1. Lentelė Kompiuterinės įrangos palyginimas

 Draudimas: paprastas būsto savininko ar biuro draudimas neapima kompiuterių ir su jais susijusios programinės įrangos, prietaisų ir reikmenų. Tačiau šiuos dalykus galima prarasti ar sugadinti, todėl jie turi būti apsaugoti. Už 1000 dolerių vertės įrangą per metus sumokėsite apie 5-20 dolerių. Nesistenkite apsieiti be šio būtino padengimo būdo.
1.8. KUR PIRKTI?
Tai, kur jūs perkate kompiuterį yra svarbu. Dažniausiai pasirenkama vieta, kur pigiausia ir geriausias aptarnavimas. Vietinės kompiuterių parduotuvės suteikia geriausiai pasiekiamą nupirktos įrangos aptarnavimą, bet jose kainos yra aukštesnės. Žemiausios kainos siūlomos užsisakant per internetą, paštu ar telefonu, tačiau nusipirkus tokiu būdu gali būti sunku gauti aptarnavimą. Taigi, nėra aiškaus faktoriaus, pagal kurį būtų galima spręsti, kurie iš šių pirkėjų geresni; tik jūs galite nuspręsti, kas jums svarbiau – kaina ar aptarnavimas.
Nepaisant to, pateikiame kelis patarimus, į kuriuos galima atsižvelgti, pasirenkant kompiuterių pardavėją:
 Pasirinkite tuos, ką pažįstate. Ieškokite jums jau pažįstamų ar turinčių puikią reputaciją kompanijų. Laikykitės toliau nuo vienadienių ar bevardžių kompanijų.
 Paprašykite rekomendacijų. Susisiekite su kitais vartotojais, kad susidarytumėte įspūdį apie pardavėjo veiklą.
 Pažiūrėkite ,,Geresnio verslo biure” (,,Better Business Bureau”). Išsiaiškinkite, ar pardavėjas turi didelę skundų bylą, ar mažą.
 Patikrinkite, kiek laiko jie užsiima verslu. Pradedantieji gali siūlyti geriausias kainas, tačiau gali ilgai neišsilaikyti ir nesuteikti jums reikiamo aptarnavimo.
 Visada gaukite raštą. Nesudarykite jokio sandorio ir nieko nepirkite, kol negausite raštiško dokumento apie sistemos ypatybes, galimybes ir tikslią kainą.
 Palyginkite visas garantijas ir užtikrinimus. Perskaitykite pardavėjo dokumentus, duodamus po pardavimo, kad sužinotumėte, kiek pardavėjas žada ir ką galite grąžinti, atgaudamas pinigus.
 Išsiaiškinkite aptarnavimo detales. Sužinokite, ką turėsite padaryti, norėdami gauti aptarnavimą ir pagalbą, įskaitant kaštus, laiką, taip pat – ar naują (pakeičiančią) dalį jums išsiųs tuo pat metu, kai jūs išsiųsite jiems senąją.
 Paklauskite apie pogarantinio aptarnavimo ar taisymo politiką. Nors ilgesnė garantija gali daugiau kainuoti, pirkti ją kartu pigiau nei atskirai, o šios garantijos turėjimas užtikrina greitą kompiuterinės sistemos pataisymą, vietoje ilgo laukimo.

Jei vis dėlto galiausiai pasirinksite toli esančią organizaciją, o ne vietinį perpardavėją, pasinaudokite pastarojo demonstravimo sale, kad išbandytumėte savo pasirinkimą.

Geras patarimas
Ieškote vieno įrenginio, programinės įrangos ar net viso kompiuterio? Galite rasti daug perpardavėjų interneto puslapyje ComputerESP. Ši paieškos programa gali ieškoti pagal pavadinimą, pardavėją ar gaminio tipą ir suteikti jums informacijos apie savybes, einamąsias kainas bei nuorodas į interneto pardavėjus, turinčius šį gaminį. Užeikite į www.computeresp.com.

Daugelis didelių kompiuterių parduotuvių eksponuoja dešimtis kompiuterių. Kompiuterių parduotuvių tinklai įvairiuose regionuose skiriasi, tačiau žymiausi yra BestBuy, Circuit City ir CompUSA.
Labai daug yra pardavėjų, priimančių užsakymus paštu, tačiau geriausią reputaciją šioje kategorijoje turi šie:
 Dell Computer (pelnė daugiausia pirkėjų patenkinimo apdovanojimų per paskutinius tris metus)
 Misron Electronics (siūlo puikią kokybę geromis kainomis)
 Internet Shopping Network (geiausias tiems, kurie patys renka kompiuterį ir apgalvoja kiekvieną detalę)
Daugiau pardavėjų (priimančių užsakymus paštu ar tik telefonu) galite rasti žurnale ,,Computer Shopper”. Jį galite nusipirkti daugelyje laikraščių kioskų ar internete, adresu www.zdnet.com/cshopper/contactus/knowus.html.

1.9. KOMPIUTERIO MODERNIZAVIMAS
Galimybė modernizuoti ir pagerinti kompiuterinę sistemą yra pagrindinis faktorius, užtikrinantis, kad šiandien perkamas kompiuteris išlaikys savo vertę per ateinančius trejus-ketverius metus. Naujų, greitesnių technologijų vystymasis kompiuterių pasaulyje yra ypač greitas ir pastoviai augantis. Nė viena kompiuterio dalis nėra atspari pastoviam technologijų judėjimui pirmyn.
Perkant naują kompiuterį jūsų tikslas turėtų būti nusipirkti galingiausią ir daugiausiai galimybių suteikiančią sistemą už prieinamą kainą, tačiau taip pat turite įsitikinti, kad yra pakankamai vietos pridėti, plėsti ir modernizuoti sistemą, kai turėsite pinigų ir bus pasirinkimas, o poreikiai rodys, kai daugiau – tai ne tik geriau, bet aiškiai būtina.
Štai keletas modernizavimo strategijų:
 CP: pagreitinus centrinį procesorių, programos veiks greičiau, ir galėsite naudoti daugiau programų vienu metu.
 Atmintis: dažniausiai pasitaikantis kompiuterio pagerinimo būdas yra papildomos atminties įdėjimas. Daugiau operatyvinės atminties leidžia programoms veikti greičiau, suteikia daugiau vietos operacinės sistemos darbui ir leidžia jums naudoti daugiau programų vienu metu.
 Vieta: dažniausiai vietos padidinimas reiškia naujo kietojo disko įdiegimą. Vietos padidinimas leis jums įsirašyti daugiau programų, pagerinti operacinę sistema.

Kompiuterio modernizavimo kaštai gali būti labai skirtingi, priklausomai nuo to, kokius komponentus pakeisite ar pridėsite. Kompiuterio modernizavimas dažniausiai nėra labai sudėtingas, tačiau vis dėlto tam reikia trupučio žinių. Verta sumokėti 75 dolerius į valandą profesionalui už naujų dalių įdiegimą, kad jums nereikėtų rūpintis, eikvoti laiko, ir dar gausite garantiją, kad viskas veiks. Dauguma kompiuterių parduotuvių įdiegs techninę įrangą, netgi jei ji pirkta kitur (daugelis pakeis seną įrangą nauja nemokamai, jei ją pirksite iš jų).
Pirkdami kompiuterį, turite daug ką nuspręsti. Laimei, yra gausu informacijos internete, knygose ir žurnaluose, kurią galite panaudoti, norėdami sužinoti apie kiekvieną jums rūpimą komponentą ir programinę įrangą. Jei neskubėsite ir įsigilinsite ir netgi išbandysite savo pasirinkimus, labai padidinsite tikimybę, kad jūsų galutinis sprendimas suteiks ilgalaikį pasitenkinimą, nusipirkus kompiuterį.

18 skyrius

2. INTERNETAS
Joks pradedantis verslininkas negali sau leisti ignoruoti interneto galios. Nors nesunku pasijusti įbaugintam šios informacijos priemonės dydžio, smulkieji verslininkai, išmokę panaudoti šią jėgą, gali gauti daugiau naudos, nei bet kas kitas.
Internetas suteikia smulkiam verslui priėjimą prie informacijos, kontaktų ir tinklo galimybių, kurios anksčiau buvo prieinamos tik didelėms korporacijoms. Jis gali net mažiausiai, namuose įsikūrusiai įmonei padėti organizuoti verslą pasauliniu mastu. Jis gali racionalizuoti ryšius su klientais, pardavėjais ir tiekėjais, pagreitindamas atsakymus ir visiškai sumažindamas jūsų išlaidas. Viskas ko jums reikia yra kompiuteris, telefono linija ir modemas. Juk jūs galite tai sau leisti, kad pamatytumėte, kuo internetas gali jums padėti?
2.1. PRISIJUNGIMO PRIE INTERNETO NAUDA
Jei esate užimtas verslininkas, nesunku tapti izoliuotu. ir kartais sunku surasti laiko susitikti su kitais verslininkais, norint pasidalinti idėjomis ir patarimais. Interneto pagalba tai galite padaryti greitai ir lengvai. Prisijungdami prie interneto ar tiesioginio ryšio tarnybos, prijungtos prie kompiuterio, galite gauti idėjų iš savo srities žmonių, o taip pat – bendrauti su kitais, kurie gali duoti vertingų patarimų.
Tiesioginio ryšio tarnybos ir daugelis interneto puslapių turi skelbimų lentas, arba forumus, skirtus įvairiems interesams, tokiems kaip namuose įsikūrusių įmonių savininkų, moterų verslininkių ir kt. Forumai leidžia jums bendrauti su kitais dalyviais, siunčiant žinutes, dalyvaujant tiesioginėse konferencijose ar siunčiant laiškus elektroniniu paštu.
Be bendravimo tinkle, jūs galite gauti didžiulį kiekį informacijos iš vyriausybės, prekybos asociacijų ir kitų kompanijų. Galite prieiti prie rinkos tyrimų duomenų bazių ir vartotojų konferencijų. Norėdami rasti verslo straipsnių archyvus, galite aplankyti žurnalų ir laikraščių interneto svetaines. Jūs netgi galite parsisiųsti programų iš tinklo.
Tiesioginio ryšio tarnybos kas dieną siūlo verslo naujiena iš didžiausių laikraščių ir elektroninių žinių tarnybų, taigi jūs visada galite būti savo srities įvykių sūkuryje. Vietoj daugelio leidinių prenumeravimo ir lakstymo į biblioteką norint ką nors ištirti, visa tai yra visada jums po ranka.
2.2. INTERNETO SUPRATIMAS
Internetas – tai pasaulinė tarpusavyje sujungtų kompiuterinių tinklų (akademinių, komercinių, karinių, vyriausybinių) sistema. Vienas iš šių tinklų yra pasaulinis tinklas (World Wide Web), taip pat esama komercinių tiesioginio ryšio tarnybų, tokių kaip America online ir CompuServe.
Pasaulinis tinklas yra populiariausia interneto dalis, daugiausiai dėl to, kad turi patogią grafinę sąsają (kai užtenka pasirinkti nuorodą ir spustelėti pelės klavišą), leidžiančią vartotojams pasiekti šimtus tūkstančių svetainių. Jūs naršote pasauliniame tinkle interneto naršyklės pagalba, kuri yra programa, valdanti įvairias svetaines. Populiariausios naršyklės yra Microsoft Internet Explorer ir Netscape Navigator. Galite ieškoti specifinių temų, naudodamiesi paieškos sistemomis – lyg klausdami bibliotekininko. Paieškos sistemos, tokios kaip Excite, Lycos, Infoseek, WebCrawler ir Yahoo!, leidžia jums surasti informaciją pagal raktinius žodžius arba sąvokas. Jei norite aplankyti tam tikrą svetainę, paprasčiausiai įrašote jos adresą (URL), tokį kaip www.kompanijosvardas.com.
Kaip pasiekti internetą? Yra du būdai. Pirmasis yra per tiesioginio ryšio tarnybą. kiekvienas tiesioginio ryšio tarnyba turi savo naujienų tarnybą, skelbimų lentas, duomenų bazes ir konferencijų galimybes. Komercinės tiesioginio ryšio tarnybos siūlo prisijungimą, arba ,,vartus”, kurie leidžia per tarnybą pasiekti internetą.

Geras patarimas
Norėdami gauti daugiau informacijos apie internetą skaitykite knygą ,,The Whole Internet User’s Guide and Catalog”. Ją galite rasti didžiuosiuose knygynuose, ar užsisakyti tiesiogiai iš leidėjo, adresu O’Reilly & Associates, 103-A Morris St., Sebastopol, CA 95472, tel.: (800) 998-9938

Antrasis būdas yra aplenkti tiesioginio ryšio tarnybą ir tiesiogiai prisijungti prie interneto per interneto paslaugų tiekėją (IPT).
Interneto paslaugų tiekėjų ir tiesioginio ryšio tarnybų prisijungimo kainos pastoviai krenta, ir yra konkurencinės. Norėdami gauti didžiausių tiesioginio ryšio tarnybų sąrašą su telefono numeriais ir interneto svetainių adresais, žiūrėkite A priedą; norėdami rasti IPT, taip pat žiūrėkite A priedą ar ieškokite ,,Geltonuosiuose puslapiuose”, arba užsisakykite ,,Boardwach Magazine’s Directory of Internet Service Providers” (kurio interneto adresas www.boardwach.com ).

Saugokitės
Interneto paslaugų tiekėjai ne visada ištęsi savo pažadus. Prieš pateikdami savo interneto adresą literatūroje apie savo produktą ir vizitinėse kortelėse, įsitikinkite, kad esate visiškai patenkintas tiekėju.

Kuo skiriasi prisijungimas prie interneto per tiesioginio ryšio tarnybą nuo prisijungimo per IPT? Įsivaizduokite skirtumą tarp organizuotos kelionės po Europą autobusu ir keliavimo, turint tik kuprinę ant pečių. Organizuotoje kelionėje yra gidas, kuris jums parodo tai, kas svarbu ir padeda jums surasti įžymias vietas. Taip pat galite išsiruošti į kelionę (t.y. naršymą internete) be gido. Tačiau šioje kelionėje jūs esate vienas. Gali būti, kad pamatysite naudingų dalykų, kurių nebūtumėt pamatę kelionėje su vadovu. Bet taip pat galite pasiklysti ir sugaišti daugiau laiko.
Jei jums patinka tyrinėti pačiam ir jūsų techninės žinios geros, jums tikriausiai labiau patiks IPT kelias. (Norėdami daugiau sužinoti, ką siūlo IPT, žiūrėkite skyrelį ,,Plačiau apie IPT” sekančiame puslapyje.) Tačiau jei naudositės internetu pirmą kartą, tiesioginio ryšio tarnyba galėtų būti geras būdas apsiprasti.
Tiesioginio ryšio tarnybos turi vieną didelį privalumą prieš IPT: patogumą. Kadangi jūs esate užimtas verslininkas, jūsų prisijungimo prie interneto tikslas yra surasti tai, ko ieškote, greičiausiu ir lengviausiu būdu. Tiesioginio ryšio tarnybos suteikia:
 Lengvą priėjimą prie temų. IPT, turėdami platų svetainių masyvą, suteikia daugiau temų, negu bet kokia tiesioginio ryšio tarnyba. Tačiau šias temas gali būti sunku rasti, netgi patyrusiam vartotojui, turinčiam gerą naršyklę.
Kadangi tiesioginio ryšio tarnybos negali konkuruoti su pasauliniu tinklu kiekybės atžvilgiu, jos pastoviai pasipildo naujomis originaliomis temomis, tokiomis kaip rekomendacijos ir techninė pagalba, naudojantis įvairiais produktais. Dar svarbiau yra tai, kad šios temos yra žymiai geriau surūšiuotos ir lengviau randamos nei internete. Faktiškai tiesioginio ryšio tarnybos netgi padeda surūšiuoti informaciją iš interneto, pateikdamos nuorodas į svetaines.
 Bendruomenės jausmą. Verslininkams, kurie dažnai dirba atsiskyrę, vienas didžiausių skirtumų tarp komercinių tarnybų ir interneto yra tai, kad tiesioginio ryšio tarnybos atkuria bendruomenės jausmą skelbimų lentomis, forumais ir pokalbių kambariais, kuriuose nariai gali susirinkti pakalbėti, tiesiogiai pasikeisti informacija. IPT neturi pokalbių kambarių ar duomenų bazių, bet jūs galite jų rasti kai kuriuose interneto svetainėse.
Duodant skelbimą į skelbimų lentą, jis tampa pasiekiamas visiems užsiregistravusiems. Dažniausiai žmonės skelbiasi, norėdami ko nors paklausti, ką nors pakomentuoti ar atsakyti į kitų klausymus. Kartais, žmonės, dažnai besinaudojantys skelbimų lentomis, organizuoja gyvas konferencijas. Jų metu keletas narių gali kalbėtis tarpusavyje tam tikra tema ,,realiu laiku”, lyg konferenciniame pokalbyje telefonu. Taip pat yra taip vadinami ,,pokalbių kambariai”, kuriuose nariai gali siųsti žinutes realiu laiku.
Daugelis tiesioginio ryšio tarnybų suteikią nemokamą elektroninio pašto dėžutę. Elektroninis paštas yra puikus būdas verslininkams bendrauti tarpusavyje. Daugiau nereikės galvoti apie laiko juostų skirtumus ir nepatogumus susijusius su telefonu; jums tereikia išsiųsti žinutę, o gavėjas atsakys jam patogiu laiku.

Plačiau apie IPT
Kadangi dabar yra apie 4500 veikiančių IPT, nenuostabu, kad vis daugiau jų siūlo papildomas paslaugas, norėdami išlikti konkurencingais. Kai kurie IPT teikia šias paslaugas:
 Interneto svetainių patalpinimas. Dažniausiai galima gauti 10-20 MB vietos už maždaug 50 dolerių per mėnesį – tiek vietos turėtų pakakti paprastai svetainei su ribota grafika.
 Jeigu jums patiktų vykdyti operacija kreditinėmis kortelėmis internete kai kurie IPT pajungs ir tvarkys jums šią paslaugą; tai kainuoja 400-500 per mėnesį.
 Keletas IPT nukreipia savo paslaugas į smulkaus verslo rinką teikdami specialias paslaugas ir interneto paketus, pritaikytus tam tikrai pramonės šakai.
 Kai kurie IPT sujungia interneto ir vietinio telefono paslaugas, siūlydami interneto ryšį ir vietinių pokalbių paslaugą viename nebrangiame komplekte. Pasirinkdami IPT, nepasitikėkite vien rekomendacijomis ir nepasirašykite su pirma pasitaikiusia kompanija, pasiūliusią jums ką nors nemokamai. Susisiekite su įvairiais tiekėjais ir pasakykite jiems, kokios paslaugos jums reikalingos, o taip pat kiek jos kainuoja kitur, kad nusiderėti iki geros kainos. Pasiklauskite apie standartinius įkainius, papildomus mokesčius už prisijungimą prie tam tikrų svetainių, vietinių skambučių kainas, modemų tinkamumą, vidutinį užimtų signalų skaičių ir vartotojų paslaugų išplėtimą. Taip pat išsiaiškinkite, ar jie garantuoja patikimą interneto ryšį ir patalpintų svetainių darbą.

 Programinės įrangos parsisiuntimo galimybę. Kitas didelis tiesioginio ryšio tarnybų privalumas yra didžiulės jų nemokamos programinės įrangos bibliotekos, kurias galite rasti, naudodami raktinius žodžius. Taip pat galite naudotis ir interneto naršykle, tačiau su ja tam reikės daugiau pastangų. Tiesioginio ryšio tarnybų pagalba galite pasiekti programas iš pačios tarnybos programų bibliotekos ar tiesiogiai iš pasaulinio tinklo.
 Techninė pagalba. Jei ieškote techninės pagalbos, pasikliaukite tiesioginio ryšio tarnyba.
2.3. GERI RYŠIAI
Nors yra peršama nuomonė, kad internetas yra momentinis informacijos šaltinis, jis dažnai kenčia nuo ,,kamščių piko valandomis”. Kai daug vartotojų prisijungia prie interneto, prisijungimo ir svetainių užkrovimo laikas labai pailgėja. Jei jūsų kompiuteris lėtai dirba dėl ,,piko”(t.y. jūs prisijungiate tuo pat metu kaip ir tūkstančiai kitų vartotojų), jūs tiesiog galite būti priverstas atsijungti ir pabandyti vėliau.
Netgi kai spūstis nedidelė, svetainės su daug grafikos, garso ir vaizdo klipai gali krautis lėtai. Norėdami greitai gauti tai, ko jums reikia, įsitikinkite, kad jūsų modemo greitis yra pakankamas.

Taupykite
Norite nemokamos programinės įrangos? Tiesiog prisijunkite prie vienos iš daugelio 24 valandas dirbančių interneto programinės įrangos parduotuvių, leidžiančių parsisiųsti nemokamą ir pigią programinę įrangą. Galite rasite šias parduotuves per savo IPT ar elektroninėse skelbimų lentose. (Prieš naudodami bet kokią iš interneto parsisiųstą programą, įsitikinkite, kad turite antivirusinę programinę įrangą.)

Modemų greitis matuojamas kilobitais per sekundę (Kbps). Rekomenduojamas greitis yra 36,6 Kbps ar didesnis. Gamintojai pereina prie 56 Kbps kaip naujo standarto, taigi jeigu nuspręsite įsigyti modemą, pirkite tokį ar greitesnį.
Greitesnis modemas daugiau kainuoja, tačiau tai atsiperka, kadangi sutrumpėja jūsų prisijungimo laikas. Tai ne tik sumažina telefono išlaidas, bet ir sutaupo jums laiko kitiems darbams.

Geras patarimas
Savo svetainėje galite pateikti svečių knygą, kurioje vartotojai galėtų užsiregistruoti, parašyti komentarus ir pažymėti, ar nori, kad jiems būtų pranešta apie ypatingus pardavimus.

Jei siekiate didesnio greičio, dar viena galimybė yra įdiegti ISDN technologiją, kuri siūlo 128 Kbps duomenų perdavimo greitį. Be ISDN modemo, jums prireiks ISDN linijos vietoje standartinės telefono linijos.
Jeigu interneto ryšys per telefono liniją yra kaip senoviška magnetinė juosta, tai ryšys per ISDN liniją prilygsta kompaktiniam diskui. ISDN paslauga yra brangesnė ir ne visur prieinama. Norėdami sužinoti, ar jūsų rajone ji galima, susisiekite su savo telefono kompanija. Kadangi ši technologija yra visai nauja, telefono kompanijos vis dar mokosi ja dirbti, taigi jos įdiegimas ir veikimas gali vėluoti. Norėdami įsitikinti, kad galėsite naudotis šia didele galia, pasitarkite su savo IPT, nes ne visi jie gali dirbti su šia paslauga.
Dar viena plačiai bandoma technologija yra kabelinis modemas. Kaip matyti iš pavadinimo, šie modemai veikia per kabelines televizijos linijas. ISDN ryšys prieš juos atrodys tikrai lėtas, nes jie galės gauti duomenis iki 10 Mbps (megabitų per sekundę) greičiu ir siųsti duomenis 640 Kbps greičiu. Tačiau kabeliniai modemai šiuo metu tik bandomi, taigi vėliau pamatysime, ar jie taps ilgai naudojama technologija, ar trumpalaikiu blykstelėjimu.
Kita vystoma technologija, ADSL, žada panašius greičius, kaip ir kabelinis modemas. ADSL siūlo 1,6-8 Mbps priėmimo greitį ir 640 Kbps siuntimo greitį, o didžiausias šios technologijos privalumas yra tai, kad ji gali veikti tuo pačiu variniu laidu kaip telefonas. Deja, šios technologijos vartojimo plitimą sulaiko vietinių telefono kompanijų prieštaravimai.
Greitis, kuriuo jūsų modemas apdoroja duomenis, taip pat priklauso nuo linijos tipo ir jūsų naudojamos programinės įrangos. Įsitikinkite, kad visos dalys gali dirbti tarpusavyje, suteikdamos jums greičiausią ir patogiausią priėjimą prie interneto.
2.4. TINKLAS DIRBA
Kartais atrodo, kad viskas, apie ką girdime šiomis dienomis, yra pasaulinis tinklas (World Wide Web). Iš tikrųjų, aplink tiek daug informacijos apie internetą, kad sunku susigaudyti, nuo pradėti, norint reklamuoti savo verslą tinkle.
Internetas gali būti panaudojamas bet kam, nuo viešo paskelbimo, reklamos iki prekių ar paslaugų pardavimo.

Taupykite
Jei neturite neriboto naudojimosi internetu plano, mokestis už buvimą internete gali sudaryti nemažą sumą. Norėdami sumažinti šiuos kaštus, rašykite laiškus neprisijungę, po to prisijunkite prie tinklo ir išsiųskite juos; gautus laiškus atidarykite prisijungę, o perskaitykite atsijungę.

Kai kurie pasiskelbimo būdai yra nemokami, kiti reikalauja didesnių investicijų, tačiau visi jie, tinkamai naudojami, duos rezultatus. Štai kodėl svarbu žinoti, ką daryti ir ko nedaryti, reklamuojant savo verslą internete.
2.5. AR JUMS REIKALINGA SVETAINĖ?
Ar jums reikėtų skelbtis internete? Daugelis ekspertų mano, kad smulkus verslas gali tuo daugiausiai laimėti. ,,Internetas išlygina aikštelę smulkioms įmonėms, konkuruojančioms su stambiomis kompanijomis,” sako Stephen Fickas, Oregono universiteto Eugene kompiuterių ir informatikos mokslo docentas.

Kelių eismo taisyklės
Prieš skelbdamiesi internete, turite žinoti apie keletą pavojų. Pirma, supraskite, kad sunkiau bendrauti su žmonėmis per internetą, nei asmeniškai ar telefonu. Jokia neverbalinio bendravimo forma (kūno kalba, balso tonas) neperduodama laidu. Kartais juokai gali būti suprantami kaip grubumas. Štai kodėl pamatysite tokius ženklus, kaip ,, 🙂 “ – besišypsantį veidą ar ,, 😉 “, primerkusį akį, rodantį, kad pašnekovas juokauja.
Bendraujant forume, svarbu yra vadovautis sveiku protu. ,,Jūs nežinote, su kuo bendraujate, taigi kiekvienas turi išmokti atsargumo,” sako Paul G. Guti, tarptautinės marketingo firmos Paul Guti Enterprises Inc. prezidentas ir valdybos pirmininkas. Jūs neįsivaizduojate, kiek žmonių gali skaityti jūsų žinutes, taigi nesakykite nieko, ko nenorite, kad sužinotų visas pasaulis.
Taip pat prisiminkite, kad bendravimas internete turi būti įvairiapusis. Kiekvieną kartą prisijungęs neprašykite pagalbos; lygiai taip pat svarbu atsakyti į kitų žmonių prašymus.

Tačiau nekurkite svetainės vien dėl to, kad kiti tai daro. ,,Pagrindinis klausimas yra: Ar jūsų klientai yra potencialūs klientai internete?” sako Jill Ellswoth, knygos ,,New Internet Business Book”, kurią išleido leidykla ,,John Willey & Sons”, bendraautorė. ,,Jei jūsų tikslinė auditorija yra internete, ir jūs turėtumėte ten būti”. Jei jūsų klientai nedirba su internetu, svetainės sukūrimas gali būti didelis pinigų švaistymas.
Kaip ir bet kuri kita marketingo strategija, sėkmingas skelbimasis internete reikalauja atakos plano. Pradėkite paklausdami savęs, ko norite tuo pasiekti.
Svetainė nėra greito praturtėjimo garantija. Nedaugelis kompanijų pasiekė didelių pardavimų internete. Tad kam kurti svetainę? Nes vis dėlto tai yra galingas verslo organizavimo įrankis. Svetainė gali pasitarnauti daugelyje sričių: reklamoje, pardavime, reklaminių brošiūrų sudaryme ir kt.
Interneto svetainės sukūrimas turi keletą privalumų prieš kitas marketingo priemones:
 Galite greitai, lengvai keisti turinį, ir tai faktiškai nieko nekainuoja.
 Galite teikti klientams neribotą kiekį informacijos apie gaminius.
 Nereikia jaudintis dėl spausdinimo ir siuntimo kaštų.
Dar vienas privalumas yra tai, kad internete nesvarbus laikas.

Geras patarimas
Jums prireikė greitai sukurti interneto svetainę? BusinessWeb, CompuServe siūloma paslauga, tvirtina, kad ji verslininkams suteikia visus įrankius, reikalingus interneto svetainei sukurti – tik per dvi valandas ir minimaliais kaštais. Užeikite į http://businessweb.csi.com, ir jus palydės per septynių žingsnių procesą.

,,Jūsų įmonė gali būti atidaryta 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę,” sako konsultantas ir interneto strategas Gail Houck.
Dar daugiau, Houck sako, kad interneto svetainė yra puikus būdas įsigyti klientų lojalumą. Daugelis internete dirbančių kompanijų naudojasi jo technologijomis, suteikdamos vartotojui išsamią ir pigią pagalbą, o taip pat – pastoviai atnaujinamą informaciją apie jų prekes ar paslaugas. Vartotojo lojalumą didina tai, kad jis ar ji gali gauti atsakymus į iškilusius klausimus bet kuriuo paros metu.

Geras patarimas
Norite, kad internete jus pastebėtų? Pasiūlykite kitiems savo temas. Elektroniniams laikraščiams ir žurnalams pastoviai reikia naujos informacijos. Vienas geriausių būdų prisistatyti internete yra reguliariai siuntinėti žinutes šioms svetainėms.

2.6. PASISKELBIMAS INTERNETE
Yra daug būdų vystyti verslą internete – nuo ,,parduotuvės” internete atidarymo iki elektroninio pašto panaudojimo, skatinant klientus pirkti. ,,Kai kurie iš šių būdų labai pigūs, tačiau reikalauja nemažai darbo,” sako Marcia Yudkin, knygos ,,Marketing Online”, kurią išleido ,,Plume/Penguin” autorė.
,,Pigiausias būdas surasti atramos tašką internete yra skelbtis per forumus,” pataria Yudkin. Didelės tiesioginio ryšio tarnybos siūlo šimtus forumų – elektroninių biuletenių lentų –, kuriose vartotojai gali klausti, patarti ar išreikšti nuomonę. Šias lentas kasdien aplanko tūkstančiai žmonių, o tai reiškia, kad kūrybingi marketingo specialistai gali rasti didelę auditoriją.
Yudkin siūlo strategiją, kurią ji pati naudoja, parduodama knygas, kasetes ir siūlydama lankyti seminarus: reguliariai aplankykite jums svarbius forumus ir, pamatę dalyvio klausimą, susijusį su jūsų sritimi, išsiųskite naudingą atsakymą. Taip pat paminėkite savo verslo paslaugas ar prekes – labai dažnai pamatysite, kad po to vartotojai užeina į jūsų svetainę, pasirengę pirkti.
Pasilaikykite atsargoje raginimą pirkti, protingai naudojant elektroninį paštą. Internetas nėra tinkama vieta primygtinai siūlyti prekę (žr. skyrelį ,,Zona be šiukšlių”); Yudkin savo laiškuose forumo dalyviams vengia atviro siūlymo. Tačiau ji dažnai ragina vartotojus susiekti su ja ir gauti dažniausiai jos srityje klausiamų klausimų sąrašą. Vartotojai, nusiuntę jai žinutę elektroniniu paštu, automatiškai gauna jos žinutę su dažniausiai klausiamais klausimais, o tai suteikia naudingos informacijos ir skatina jos prekių pasirinkimą.
,,Elektroninis paštas yra puiki priemonė, norint pigiai gauti informacijos apie tai, ką jūs darote,” sako Yudkin. Kaip pigiai? Yudkin už kelių automatinių elektroninio pašto dėžučių tvarkymą išleidžia 25 dolerius per mėnesį.
Elektroninį paštą taip pat galite pelningai panaudoti susisiekimui su esamais ir potencialiais klientais, sako Steve Jones, komunikacijų profesorius ir konsultantas. ,,Paprašykite klientų elektroninio pašto adresų. Sudarykite sąrašą ir pagal jį išsiuntinėkite nuolaidų kuponus, specialią informaciją, bet ką, ką kitu atveju siųstumėte paštu ar faksu,” sako Jones. ,,Kaštai maži, persiunčiama iškart. Kūrybingas naudojimasis elektroniniu paštu gali duoti apčiuopiamų rezultatų.

Zona be šiukšlių
Internetas yra bendruomenė su savomis taisyklėmis, kurias turite suprasti, norėdami efektyviai joje prekiauti. Pagrindinė taisyklė: ,,Neterškite”, t.y. nesiuntinėkite nereikalingo pašto. (,,Teršimas” yra žinučių siuntinėjimas visiems elektroninių konferencijų dalyviams; nereikalingu paštu vadinamas nepageidaujamų žinučių siuntimas į atsitiktinai pasirenkamas elektroninio pašto dėžutes).
Interneto vartotojai piktai žiūri taip vadinamą visiškai komercinę reklamą. Kaip reklamuotis neįžeidžiant? Kompanijos ,,Junkbusters Corp.”, užsiimančios nereikalingo elektroninio pašto, pašto ir telemarketingo kontroliavimu, prezidentas Jason Catlett mano, kad svarbiausia – neperžengti gero elgesio ribų.
,,Pagrindinės taisyklės yra šios: ,,Nešiukšlinkite” ir nesiuntinėkite komercinių žinučių į elektronines konferencijas, kurių taisyklės to neleidžia,” paaiškina Catlett. ,,Daugelis elektroninių konferencijų, ypač kontroliuojamų, atsiunčia žinutę su taisyklėmis aplankantiems grupę ir dalyvaujantiems joje.”
Catlett sako, kad geriausias būdas reklamuotis internete yra paskatinti žmones aplankyti jūsų svetainę, o ne siuntinėti jiems savo žinutes. Dar vienas būdas yra pasiūlyti atsiųsti tam tikrą informaciją žmonėms, kurie to pageidauja. Tokiu būdu nebombarduosite žmonių žinutėmis, kurios jiems nereikalingos. Visada vartotojams pasiūlykite žinučių siuntimo nutraukimo galimybę. Tie, kas reklamuodamiesi internete įžeidžia daug žmonių, rizikuoja, kad prieš juos bus imtasi veiksmų, taigi žiūrėkite, kaip elgiatės.
Norite sužinoti daugiau detalių apie tai, ką daryti ir ko ne? ,,The Internet Engineering Task Force’s Responsible Use of the Network Working Group” yra savanorių organizacija, padedanti nustatyti interneto standartus ir gaires. Jos trylikos puslapių vadovėlyje yra elgesio nuostatos iš kelių organizacijų, prižiūrinčių interneto bendruomenę. ,,Called Requests for Comments (RFC)  1855” , ,,Netiquitte Guidelines” yra vadovėliai visiems interneto vartotojams. Norėdami gauti egzempliorių, užeikite į www.dtcc.edu/cs/rfc1855.html.

2.7. SVETAINĖS SUKŪRIMAS
Prieš kuriant svetainę, jums reikės vietos, kur ją patalpinti. Galite įdėti savo svetainę per interneto ryšio tiekėją, tokį kaip America Online ar Earthlink arba per tarnybą, suteikiančią vietą savo serveryje.
Daugelis interneto ryšio tiekėjų suteikia kokią nors nemokamą vietą narių svetainėms. Tačiau yra ir trūkumų. Pirmiausia, daugelis interneto ryšio tiekėjų reikalauja, kad jų paslaugos būtų reklamuojamos jūsų svetainėje. Bet blogiausia tai, kad svetainėse, sukurtose nemokamose vietose, kaip taisyklė yra uždrausta pardavinėti. (Norėdami sužinoti tiksliau, peržiūrėkite paslaugų tiekimo sąlygas, kurios turėtų būti aiškiai skelbiamos pirmajame tiekėjo svetainės puslapyje.
Kitos blogosios pusės, įkuriant svetainę interneto ryšio tiekėjų pagalba: jūs negalite turėti savo vardo (www.jusukompanija.com), ir gauti ataskaitos apie tai, kiek kartų aplankyta jūsų svetainė, kas ją aplankė (vartotojų interneto adresai, kurie padeda sekti, kas lankosi jūsų svetainėje). Tačiau nei vienas iš išvardintų dalykų nereiškia, kad turite atsisakyti šios vietos; jūs galite čia įkurti svetainę, siūlančią informaciją apie jūsų prekes ir paslaugas.
Jei norite prekiauti internete arba norite daugiau vietos nei suteikia interneto ryšio tiekėjai, jums reikės pasirašyti su per tarnybą, kuri leidžia patalpinti ir valdyti svetainę. Kainos svyruoja nuo 10 dolerių tik už patalpinimą iki 75 ar dolerių daugiau per mėnesį už vietą, nemokamą jūsų svetainės lankymą ir tinklo programinę įrangą.

Taupykite
Ieškote nemokamo meno savo svetainei? Paieškokite internete grafikos dailininkų, siūlančių savo meną nemokamai ir norinčių, kad žmonės jį pamatytų. Daugelis leis jums nemokamai parsisiųsti grafikos ir netgi animuotų paveikslėlių.

Savo mėgstamiausios paieškos sistemos pagalba susiraskite tarnybų, suteikiančių vietą savo serveryje, galimybes. Tada prieš užsiregistruodami kiekvieną išstudijuokite. Paklauskite apie kainas, kiek metų jie veikia, taip pat – palaikomus modemų greičius, saugumo galimybes ir suteikiamą paramą. Jei žadate pardavinėti prekes, pažiūrėkite, ar paslaugos tiekėjas siūlo užsakymų blankus, informuosiančius jus apie užsakymus. Taip pat paklauskite, kokias ataskaitas jie teikia.

Protinga mintis
Norėdami sužinoti apie kreditinių kortelių operacijas, saugumą ir kitokią informaciją apie prekybą internete, užeikite į Wilson Internet Services, adresu www.wilson.web.com.

Visada paprašykite potencialios tarnybos, suteikiančios vietą savo serveryje, dabartinių klientų elektroninio pašto adresų. Susisiekite su keliais ir paprašykite įvertinti: Ar patikimas serveris? Koks jo greitis? Ar techninė pagalba greitai išsprendžia problemas? Jei jų vartotojai nepatenkinti tarnyba, jūsų klientams ji greičiausiai taip pat nepatiks.
Jei norite paprastos svetainės tarnaujančios kaip informacijos apie jūsų prekes ar paslaugas šaltinis, ir jums nesvarbu ataskaitos apie lankytojus, jums gali tikti interneto ryšio tiekėjas. Tačiau jei norite sudėtingos svetainės, kurioje pardavinėsite prekes ir paslaugas, jums geriausias pasirinkimas tikriausiai bus tarnyba, suteikianti vietą savo serveryje.
2.7.1. Prekyba internete
Įkuriant svetainę prekybai, svarbu yra organizavimas ir saugumas. Jei jūsų svetainė apims daug puslapių, gerai būtų pradžioje nusibraižyti organizacinę visos svetainės schemą, kad įsitikintumėte, kad iš visų puslapių galima grįžti į pradinį (pirmąjį jūsų svetainės puslapį.)
Panagrinėkite svetaines, kurios parduoda panašias prekes ar teikia panašias paslaugas, kaip ir jūs. Kas jums patinka, o kas – ne? Ar lengva užsisakyti? Ar greitai užsikrauna informacija? Ar galite greitai rasti, ko jums reikia?
Yra senas posakis, kad jūs turite tik vieną galimybę padaryti gerą pirmąjį įspūdį, galioja ir internete. Kompanijos, internete parduodančios savo prekes ar paslaugas, turi įsitikinti, kad lankytojai gali lengvai naršyti jų svetainėse, kad puslapiai greitai kraunasi ir kad pateiktas elektroninio pašto adresas ar telefono numeris klausimams ar komentarams. Kitas svarbus veiksnys yra saugumas, ypač jeigu kompanijos žada tinkle vykdyti operacijas kreditinėmis kortelėmis.
Pirkimas internete vis dar yra nauja sąvoka, ir daugelis pirkėjų jaudinasi dėl saugumo. Jie nepateiks kreditinės kortelės informacijos, kol nebus įsitikinę, kad svetainė apsaugota nuo įsilaužėlių. Pirkėjai nenori, kad siunčiant elektronines užsakymų formas, interneto įsilaužėliai pavogtų jų sąskaitų numerius.
Norėdami parodyti klientams, kad galvojate apie jų gerovę, turite pasiūlyti pasirinkimą. Jie turi turėti galimybę paskambinti nemokamu numeriu, atsiųsti čekį ar faksu atsiųsti užsakymo formą, kurią jie atsispausdino iš jūsų svetainės. Taip pat galite naudotis specialiomis programomis, kad operacijos tinkle būtų saugios.
Štai keletas prekybos internete būdų:
1. Telefonas, faksas ar paštas: Paprasčiausios būdas parduoti internete yra kai klientai paskambina arba atsiunčia savo užsakymus paštu ar faksu. Sukurkite svetainėje iliustruotą katalogą su informacija apie prekes ir kainomis. Pateikite savo telefono numerį, adresą, elektroninio pašto adresą, kad klientai galėtų su jumis susisiekti.
2. Elektroninė prekyba: truputį sudėtingesnis būdas prekiauti internete yra kai klientai atsiunčia jums elektroninio pašto žinutę, norėdami užsisakyti, paklausti ar pakomentuoti. Jūs ar asmuo, kuriantis jūsų svetainę, turės kiekviename svetainės puslapyje patalpinti Mailto (elekroninio pašto iškvietimo) komandą naudojant hiperteksto žymėjimo kalbą (HTML). Naudodami HTML formų šablonus arba komandas, galite sukurti užsakymų formas, kurias klientai galės užpildyti ir atsiųsti jums elektroniniu paštu, naudodami Mailto komandą arba tiesiog paspausdami mygtuką.

Pardavimo gudrybės
Norėdami sužinoti daugiau apie pardavimą internete užeikite į šias svetaines:
 The Common Gateway Interface (CGI) (http://hoohoo.ncsa.uiuc.edu/cgi/) yra svetainė, pristatanti naujokams CGI – programas, leidžiančias nusiųsti formą apdorojimui į tinklo serverio kompiuterį, o rezultatus atsiųsti atgal į puslapį, iš kurio forma buvo išsiųsta. Iš čia jūs galite parsisiųsti CGI programų pavyzdžių, pagal kuriuos galėsite susikurti savo CGI programas.
 LinkExchange www.linkexchange.com/index.html yra nemokama paslauga, padedanti svetainėms reklamuoti vienai kitą. Užsiregistruodami jūs sutinkate rodyti savo svetainėje reklaminius banerius; o jūsų reklama bus rodoma kitų narių svetainėse.
 Wilson Internet Services (www.wilsonweb.com/) svetainėje yra daug straipsnių apie geriausius prekių ir paslaugų pardavimo internete būdus ir patarimų kaip reklamuoti svetainę. Straipsniai apima įvairias pardavimų ir marketingo temas. Sveteinė taip pat suteikia nemokamą elektroninį leidinį ,,Web Marketing Today”.
 PerlShop Shopping Cart Script (www.arpanet.com/PerlShop/perlshop.html) yra nemokama CGI programa, skirta apsipirkimui tinkle. Norėdami ja naudotis, jūs privalote patalpinti PerlShop logotipą pagrindiniame savo katalogo puslapyje. Privalote pateikti nuorodą į PerlShop svetainę. PerlShop veikia kompiuteriuose su Unix ar Windows operacine sistema.

Elektroninės formos dažniausiai reikalauja programavimo CGI ir žinių apie HTML formų šablonus. Gaukite leidimą iš tarnybos, kurio serveryje patalpinta jūsų svetainė ir žinokite, kad užsakymų formos ir CGI programos naudoja papildomus kompiuterinius ir kaupimo išteklius, todėl jums gali tekti daugiau mokėti už interneto ryšį.
2.7.2. Svetainės sukūrimas
Anksčiau svetainės kūrimas reikalavo daug ir sunkių darbo su HTML valandų, tačiau naujais svetainių kūrimo įrankiais naudotis lengviau. Daugeliu programų kuriant interneto svetainę reikia tik šiek tiek daugiau nei nurodyti ir paspausti pele.
Užeikite į vietinę programinės įrangos parduotuvę ar paieškokite internete ir rasite didelį interneto svetainių kūrimo programų pasirinkimą. Ieškokite programos, turinčios daug įvairių šablonų. Jums tereikės truputi juos pakeisti ir viskas bus baigta.
Sukurti svetainę tikrai lengva, tačiau daugelis verslininkų turi svarbesnių darbų arba teikia pirmenybę profesionalų darbui. Jei taip yra ir jūsų atveju, galite pasirinkti iš šimtų kompanijų.
Prieš pasirinkdami kompaniją, kursiančią jūsų svetainę, pažvelkite į kitas jos sukurtas svetaines. Įsitikinkite, kad grafika ir tekstas atitinka jūsų lūkesčius. Gera mintis yra apytiksliai apibūdinti, ko jūs norite ir išsiaiškinti ar kompanija galės tai įvykdyti.
Svetainės sukūrimas yra tik pirmas žingsnis. Kadangi internetas yra pagrįstas pastoviu naujos informacijos tiekimu, jums teks reguliariai atnaujinti savo svetainę, kad lankytojai turėtų dėl ko į ją vėl sugrįžti. Įsitikinkite, kad jūsų svetainės kūrėjas galės ją atnaujinti ar parodyti jums, kaip tai padaryti pačiam.

Elektroninio pašto etiketas
Kad gavėjas jūsų elektroninio pašto žinutes suprastų taip, kaip jūs norite, turite jas labai apgalvoti, kaip ir bet kurį kitą bendravimo būdą. Bendraujant internete, atsiranda daug galimybių nesusipratimams. Kadangi negalite naudoti gestų ir keisti balso ar matyti kitų žmonių kūno kalbos ir veido išraiškos, turite būti ypač atsargūs, kad jus teisingai suprastų. Štai keletas patarimų:
 Nerašykite visko didžiosiomis raidėmis. Tai internete tolygu šaukimui.
 Kruopščiai patikrinkite žodžių rašybą ir gramatiką. Jei jūsų elektroninio pašto programa neturi rašybos tikrinimo funkcijos, rašykite laišką programa, kuri turi šią funkciją. Jūsų bendravimas atspindi jūsų verslą; rašydami su klaidomis leidžiate manyti, kad versle jūs taip pat apsileidę.
 Kiekvieną žinutę rašykite taip, lyg ją skaitytų visas pasaulis. Klientai ar darbuotojai lengvai gali persiųsti žinutę kitiems (netyčia ar specialiai).
 Naudokite ,,parašo bylą” (,,signature file”), kurioje įrašykite ir išsaugokite informaciją apie save – savo vardą ir pavardę, kompanijos pavadinimą, adresą ir telefono numerį, – kad nereikėtų to perrašinėti.
 Visuose elektroninio pašto laiškuose naudokite dalyko eilutę (,,subject line”), kad gavėjas iš pirmo žvilgnio pamatytų, apie ką rašote.
 Laiškas turi būti paprastas. Išmokite rašyti trumpus, glaustus laiškus, kad negaišintumėte žmonių. Ilgi laiškai gavėjo kompiuteryje lėčiau užkraunami.

2.8. SVETAINĖS LANKYTOJŲ PRITRAUKIMAS
Puikiausia pasaulyje svetainė neatneš jums naudos, jei niekas į ją neužeis. Lankytojų pritraukimas reiškia tapimą stipresniu. Kasdieną sukuriama tūkstančiai naujų svetainių, taigi konkurencija čia labai didelė. Štai keletas idėjų, kaip pritraukti lankytojus į savo svetainę:
1. Reklamuokite savo svetainę visose savo naudojamose marketingo priemonėse. Užrašykite svetainės adresą ant vizitinių kortelių, brošiūrų, vokų, produktų pakuočių, nemokamai dalijamų pavyzdžių ir reklamų.
2. Pasirūpinkite, kad jūsų firma būtų didžiųjų paieškos sistemų sąrašuose. ,,AltaVista”, ,,Excite”, ,,HotBot Infoseek”, ,,Lycos” ir ,,Yahoo!” yra populiariausios paieškos sistemos. Užeikite į jų svetaines ir rasite nurodymus, kaip įtraukti savo svetainės adresą į jų sąrašus. Be šių garsių paieškos sistemų internete yra šimtai mažesnių.
3. Užsiregistruokite nemokamose pasikeitimų nuorodomis programose. Šios programos rodys jūsų kompanijos banerius kitose svetainėse, jei jūs priimsite trečios šalies banerius į savo svetainę. Kaip ir paieškos sistemų, pasikeitimų nuorodomis programų yra daug. Ieškokite jų internete.
4. Pateikite nuorodas į susijusias svetaines. Paspaudęs nuorodą, jūsų svetainės lankytojas pateks į kitą svetainę.

Geras patarimas
Jei neatsakote į klientų laiškus per vieną-dvi dienas, galite juos prarasti. Jei gaunate labai daug laiškų, paklauskite savo elektroninio pašto tiekėjo, ar jis suteikia automatinį atsakymą. Ši galimybė kiekvienam nusiunčią automatinį atsakymą, kuriame atsakoma į dažniausiai klausiamus klausimus, padėkojama už laišką arba pateikiama bet kokia jūsų norima informacija.

Nusiųskite svetainėms, kurių veikla susijusi su jūsų, žinutes ir pasiteiraukite, ar jie norėtų pasikeisti nuorodomis. Pavyzdžiui, floristas galėtų apsikeisti nuorodomis su vietinės nuotakų aprangos parduotuvės svetaine.

Taupykite
Ieškote lengvo ir pigaus būdo reklamuoti savo naują svetainę? Paskambinkite vietinei telefono kompanijai. Kai kurios regioninės telefono kompanijos pradeda įtraukti į savo katalogus įmonių interneto svetainių ir elektroninio pašto adresus. Taip pat galite šiais duomenimis papildyti dabartinę reklamą ,,Geltonuosiuose puslapiuose”.

2.9. LANKYTOJŲ IŠLAIKYMAS SVETAINĖJE
Klientai užeina į jūsų svetainę. Kaip juos ten išlaikyti? ,,Daugelis kompanijų tiesiog pateikia informaciją [apie prekę] internete ir stebisi, kodėl žmonės neperka.,” sako Rosalind Resnick, knygos ,,The Internet Business Guide: Riding the Information Superhighway to Profit” (leidykla ,,Sams Publishing”) bendraautorė. Štai jos patarimai, kaip sukurti svetainę, viliojančią vartotojus pasilikti:
 Stiprus smūgis. Pirmajame puslapyje pateikite pagrindinę informaciją apie savo kompaniją, su elektroninio pašto adresu ar nemokamu telefono numeriu. Vartotojams neteiks laukti, kol užsikraus visa jūsų informacija, kad sužinotų, kokia tai kompanija.
 Užmegzkite ryšius. Jei galite, pateikite nuorodą į savo elektroninio pašto adresą, kad lankytojams, norintiems nusiųsti jums žinutę, užtektų spragtelėti ir atsidarytų laiško blankas.
 Linksminkitės. Žmonės, naršantys internete, ieško pramogų. Turėtumėte linksmai pateikti norimą informaciją.
 Nepadauginkite grafikos. Jei svetainės atidarymas užtruks ilgai, vartotojai ims nekantrauti.
 Padidinkite vertę. Jūsų svetainės vertė pakils, jei siūlysite vartotojams kokią nors naudingą veiklą. Pavyzdžiui, Federal Express svetainėje vartotojai gali stebėti akcijų paketų kursų kitimą. Siūlydami vartotojams galimybę parsisiųsti formas, žaisti žaidimus ar sukurti ką nors naudinga ar juokinga, skatinsite juos sugrįžti į jūsų svetainę.
 Tegul svetainė būna paprasta. Nekurkite svetainės, gilesnės, nei trys-keturi lygiai. Interneto vartotojams bus nuobodu peržiūrinėti didelius informacijos kiekius, ieškant reikiamų dalykų.
 Pateikite žemėlapį. Ikonų ir mygtukų pagalba sukurkite aiškius naršymo kelius. Gerai sukurta svetainė kiekvieno savo puslapio apačioje turi turėti mygtuką, leidžiantį grįžti į pagrindinį puslapį.
 Suorganizuokite konkursą. Niekas taip netraukia, kaip nemokamas ko nors dalijimas. Duokite dalyviams užpildyti formas, kad sužinotumėte, kas užeina į jūsų svetainę.
 Įveskite lengvą apmokėjimą. Suteikite vartotojams paprastą būdą užmokėti. Pagalvokite apie interneto užsakymų formas, nemokamą užsakymų numerį ar fakso liniją.
2.10. ŽODYNAS SU PAAIŠKINIMAIS
ASDL: greita linija, priimanti duomenis iki 8 Mbps ir siunčianti duomenis 640 Kbps greičiu.
Kabeliniai modemai: modemai priimantys duomenis iki 10 Mbps ir siunčiantys duomenis 640 Kbps greičiu kabeline linija.
Pokalbių kambarys: interneto forumas, kur vartotojai gali ,,kalbėtis” realiu laiku, rašydami žinutes.
Dažniausiai klausiami klausimai (FAQ): daugelis svetainių vartotojams pateikia atsakymus į dažniausiai klausiamus klausimus apie savo veiklą, prekę ar paslaugą.
Forumas: interneto svetainė, kurioje užsiregistravusieji gali siųsti žinutes vieni kitiems.
Nemokama programinė įranga: programinė įranga, kurią galima nemokamai parsisiųsti iš interneto.
Internetas: pasaulinė tarpusavyje sujungtų kompiuterinių tinklų (akademinių, komercinių, vyriausybinių ir karinių) sistema. Vienas iš šių tinklų yra pasaulinis tinklas (World Wide Web), taip pat esama komercinių tiesioginio ryšio tarnybų.
Interneto paslaugų tiekėjas (IPT): kompanija, suteikianti klientams tiesioginį prisijungimą prie interneto.
ISDN (skaitmeninis integruotų paslaugų tinklas): ISDN linijos ir modemai siūlo 128 Kbps duomenų perdavimo greitį.
Nuoroda: leidžia vienos svetainės lankytojui spragtelėti pele ant kitos svetaines adreso tekste ir taip patekti į tą svetainę.
Tiesioginio ryšio tarnyba: kompanija, pateikianti savo svetaines ir, be prisijungimo prie interneto, teikianti papildomas paslaugas.
Paieškos sistema: programa, padedanti rasti informaciją pagal raktinį žodį ar sąvoką; paieškos sistemos yra nemokamos, jei turite ryšį su internetu.
URL (Universal Resource Locator): inteneto svetainės adresas.
Interneto naršyklė: programa, leidžianti jums keliauti po pasaulinį tinklą.
Interneto svetainė: puslapių, esančių internete rinkinys; interneto svetainė dažniausiai reiškia daug atskirų puslapių, pasiekiamų per bendrą pavadinimą ar temų puslapį.
Pasaulinis tinklas (World Wide Web): grafinė vartotojo sąsaja tinkle, leidžianti naudoti tekstą ir grafiką.

3. KOMPIUTERINĖS SISTEMOS IR INTERNETAS LIETUVOS VERSLE

Informacija tampa verslo strateginiu resursu, o šalies informacinė infrastruktūra – verslo plėtojimo sąlyga. Pasaulyje vyksta atskirų socialinės-ekonominės veiklos rūšių perkėlimas į elektroninę terpę. Tai žymiai sutrumpina prekybos ciklą, suteikia papildomų pranašumų rinkoje, padidina naujų produktų panaudojimo efektyvumą.
Informacijos visuomenės ekonomikos modelis – tai kompiuterių tinkle realizuota rinkos ekonomika. Pagal statistinius duomenis Europoje ir Šiaurės Amerikoje 1998 metais jau buvo daugiau kaip 100 milijonų potencialių tinklo ekonomikos dalyvių, o 2000 metų pabaigoje – dvigubai didesnis skaičius (Undzėnas, 2000). Lietuvoje verslo informatizacija kol kas vyksta lėčiau, bet jau spartėja kompiuterizacijos procesai, ryškėja visuomeninių santykių, įskaitant ekonominius, kaita ir informacinių technologijų įtaka jiems – didėja informacinių technologijų indėlis bendrajame valstybės produkte. Vietoje tiesioginių pirkėjo ir pardavėjo atsiskaitymų vis plačiau naudojamos atitinkamos elektroninės procedūros. Atsiranda tokios sąvokos ir reiškiniai, kaip elektroninė prekyba, darbas virtualiame darbo kolektyve. Pradedama formuoti reikiama juridinė bazė, auga interneto erdvėje aktyviai dirbančių asmenų ir įmonių skaičius.
Strateginiai Lietuvos tikslai informacinių technologijų srityje (Undzėnas, 2000):
1. Lietuvos ūkio vystymo ilgalaikėje (10-20 metų) strategijoje informacinėmis technologijomis paremtų produktų gamybą bei paslaugų teikimą laikyti prioritetiniu uždaviniu, didinti jų indėlį į bendrąjį valstybės produktą.
2. Plėtoti ir modernizuoti šalies informacinę infrastruktūrą.
3. Panaudojant naujausių informacinių technologijų galimybes, nuolat teikti aktualią informaciją apie Lietuvą užsienio šalims
Sparčiai plėtojant informacines sistemas, kompiuterių tinklus, atsiranda papildomi rizikos faktoriai – didėja nesankcionuoto informacijos bei asmens duomenų panaudojimo, atskleidimo ir platinimo pavojus. Asmens duomenys, vyriausybės, bankų, policijos, prokuratūros, mokesčių inspekcijos renkami duomenys turi būti apsaugoti nuo nusikalstamo panaudojimo. Tiek informacijos tiekėjas, tiek informacijos vartotojas turi veikti aiškioje teisinėje aplinkoje. Elektroninė prekyba, elektroninė bankininkystė, muitinės, mokesčių surinkimo ir administravimo sistemos, valstybės ir vietos savivaldos informacinės sistemos gali būti plėtojamas tik esant reikiamoms teisinės apsaugos garantijoms.
Strateginiai tikslai informacijos apsaugos srityje (Undzėnas, 2000):
1. Parengti įstatymus, reglamentuojančius elektroninio parašo, elektroninių sandorių bei elektroninių dokumentų naudojimą.
2. Užtikrinti vartotojams teikiamų telekomunikacinių ir informacinių paslaugų kokybę, duomenų bei informacijos teisingumą bei apsaugą.
3. Įgyvendinti fizinių ir juridinių asmenų teisę apriboti asmeninio, konfidencialaus, visuomenei žalingo ar visuomenės narių saugumui pavojingo pobūdžio informacijos atskleidimą, naudojimą ir platinimą.

Elektroninis parašas – tai kodas, patvirtinantis, kad dokumentą išsiuntė konkretus asmuo ir kad siunčiami duomenys nebuvo pakeisti. Ši autentiškumo užtikrinimo priemonė Lietuvoje jau yra naudojama – pavyzdžiui, bankuose, kurie teikia elektroninio klientų sąskaitų tvarkymo paslaugas (Undzėnas, 2000). Tačiau tai – uždara sritis, apribota dviejų šalių tarpusavio sutartimi. Kad elektroninis parašas teisiškai prilygtų ant popieriaus parašytam autografui ir kad jį be jokių išankstinių sutarčių būtų galima naudoti valstybiniu ar tarptautiniu mastu, būtina sukurti atitinkamą teisinį pagrindą.
Elektroninio parašo įteisinimas galėtų labai paspartinti daugelį formalių procedūrų, ypač versle. Tačiau kol nėra įstatymo, negalima pradėti kurti infrastruktūros, be kurios neveiks elektroninio parašo sistema. Aprobuoti atitinkamas šios srities technologijas bei prižiūrėti elektroninio parašo akreditavimo centrų veiklą pagal įstatymą pavedama Elektroninio parašo akreditavimo institucijai. Prireiks ne vieno ir ne kelių mėnesių, kol ji bus sukurta ir atliks parengiamuosius darbus. Per tą laiką būtų galima pataisyti ir papildyti reikalingus norminius aktus bei parengti ir priimti naujus (Undzėnas, 2000).
Internetas firmoms, ypač tarptautinėms, gali pasiūlyti naujų verslo būdų, padėsiančių įveikti fizinius bendravimo barjerus taip, kad jų veikla būtų efektyvesnė. Interneto pagalba įmonės vidiniai ir išoriniai ryšiai gali būti paspartinti, komunikacijos – racionalizuotos, o pats verslas tapti produktyvesniu.
Šiandien daugybė vartotojų Lietuvoje, naudodamiesi elektroniniu paštu ar faksu, internetu bendrauja su kitais vartotojais skirtingose šalyse ir laiko zonose. Šios internetinės paslaugos padeda jiems supaprastinti ir racionalizuoti verslo bendravimą. Vis daugiau ir daugiau organizacijų randa ir kitų interneto panaudojimo versle galimybių.
Interneto atsiradimas iš esmės pakeitė firmų bendravimo būdus su išoriniu pasauliu. Interneto technologijos gali būti panaudotos šiems tikslams: prekių ir paslaugų reklamai, prekių pardavimui organizuoti (elektroninė komercija), atsiskaityti su tiekėjais per bankus, informacijos apie tiekėjus ir prekes paieškai, faksiniams pranešimams perduoti per internetą, telefono ryšiui per internetą, susirašinėjimui elektroniniu paštu, kontaktams su prekių ir paslaugų vartotojais.
Intranetas yra šios technologijos pritaikymas firmos vidaus tinkluose. Jis skirtas firmos vidaus poreikiams – susirašinėti elektroniniu paštu tarp firmos struktūrinių padalinių, darbams planuoti ir jiems kontroliuoti, dokumentų paieškai, geografiškai nutolusių struktūrinių padalinių bendram darbui organizuoti, su tais pačiais dokumentais (projektais), videotelefono ryšiui tarp struktūrinių padalinių, prekių atsargoms valdyti firmos filialuose, buhalterinei apskaitai organizuoti firmos filialuose, firmos elektroninei skelbimų lentai.
Šiuo metu Lietuvoje labiausiai paplitęs interneto technologijos panaudojimas yra prekių ir paslaugų reklama elektroninėse firmų svetainėse (Marijauskas, 1999). Jose kompanijos pristato save ir savo produktus, tekstą iliustruodamos nuotraukomis, kartais muzika ir multiplikacija. Tačiau tik nedaugelis lietuviškų interneto svetainių turi užsienietiškus variantus, taigi, jos labiau orientuotos vietinei rinkai. Potencialūs klientai informaciją apie firmą ir jos prekes gali rasti arba žinodami svetainės adresą, pvz., iš reklaminių skelbimų spaudoje, arba ieškodami informacijos pagal raktinius žodžius specialių paieškos sistemų pagalba.
Elektroninė komercija Lietuvoje dar nėra toli pažengusi, tačiau prognozuojama, kad netolimoje ateityje jos reikšmė nepaprastai išaugs. Pavyzdžiui, firma ,,Aiva Sistema” sukūrė ,,Lietuvos” viešbučiui kambarių rezervavimo sistemą, besiremiančią interneto technologija. Interneto abonentas iš bet kurios pasaulio vietos, peržiūrėjęs ,,Lietuvos” viešbučio svetainę, randa viešbučio pastato, kambarių, saunos, restoranų nuotraukas, paslaugų kainas ir gali iš karto užpildyti viešbučio kambario užsakymo kortelę bei ją pasiųsti elektroniniu paštu į viešbučio kompiuterį. Planuojama, kad elektroninė komercija gaus naują didelį impulsą tolimesniam vystymuisi, įdiegus atsiskaitymo per bankus interneto pagalba sistemą (Šertvytis, 1997). Šiuo metu Lietuvoje tik kelių firmų svetainėse galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas banko kortele realiu laiku. Labiausiai paplitęs atsiskaitymo už internete užsakytas prekes būdas – apmokėjimas jų pristatymo metu (pvz., kosmetikos firmos ,,Sarma” svetainėje www.sarma.lt ).
Jau dabar Lietuvoje yra interneto svetainių (pvz., www.rinkis.lt ), siūlančių atsidaryti nuosavas elektronines parduotuves. Šiuo atveju nereikia kurti viso prekybinio mechanizmo, o pakanka pasinaudota šių svetainių siūloma automatizuota sistema. Tačiau nuosavos parduotuvės veiklą vėlgi riboja tiesioginių atsiskaitymų galimybės stoka (Ulevičius, 2000).
,,Parex” bankas, 2001 metų vasario mėnesį pradėjęs platinti mokėjimų kortelę VISA Virtual, įsitikino, kad lietuviai nori pirkti internete. Pasak ,,Parex” banko Verslo plėtros departamento direktoriaus I. Ryklio, vos per pusantro mėnesio bankas išplatino apie pusę tūkstančio VISA Virtual kortelių, skirtų atsiskaityti internete (Ulevičius 2001). Absoliuti dauguma klientų pasinaudojo banko svetainėje sukurta elektroninės kortelės užsakymo paraiška, o tai patvirtino, jog toks klientų aptarnavimo būdas – ir patogus, ir operatyvus. Virtualių mokėjimo kortelių paklausa viršijo visus lūkesčius – jau pirmąją savaitę buvo viršytas dviejų mėnesių planas, sudarytas pagal lietuviškų elektroninių parduotuvių lankomumo ir perkamumo statistiką. Tai rodo, kad lietuviai turi noro pirkti internete. Analizuojant internete vykdomas transakcijas ,,Parex” banko kortelėmis, akivaizdu, kad didžioji dalis jų atliekama virtualiomis VISA kortelėmis, todėl galima neabejojant teigti, kad didžiausias stabdis prekybai internete Lietuvoje iki šiol buvo dideli reikalavimai išduodant įprastines VISA mokėjimo korteles
Dabar Lietuvos firmos gali naudotis nauja paslauga – faksinių pranešimų perdavimu internetu į įprastus telefakso aparatus. Ši paslauga ypač tarptautinėms firmoms leidžia sutaupyti nemažas lėšas telefono ryšiui bei laiką faksams paruošti bei išsiųsti. Pavyzdžiui, fakso išsiuntimas abonentui į JAV kainuoja maždaug 20 kartų pigiau nei įprastu būdu, į Vokietiją – penkis kartus pigiau ir t.t. (Šertvytis, 1997).
Dar viena palyginti nauja perspektyvi paslauga, leidžianti firmai sutaupyti dideles lėšas telefono pokalbiams – telefono ryšys per internetą. Šiuo metu viena pokalbio su JAV minutė per internetą kainuoja apie 20 centų, t.y. dešimtis kartų pigiau nei naudojantis ,,Lietuvos telekomo” paslaugomis.
Seniausias ir vienas populiariausių Lietuvoje interneto panaudojimo būdų – elektroninis paštas. Ryšys elektroniniu paštu ne tik pigesnis už įprastą telefaksinį ryšį, bet ir teikia firmoms papildomų galimybių. Pagrindinis pranašumas yra tai, kad gauta informacija yra ne popieriuje, o kompiuteryje. Tokiu būdu gautą informaciją labai patogu kaupti, rūšiuoti ir jos ieškoti. Elektroninį paštą galima naudoti ne tik susirašinėjant su konkrečiais partneriais, bet ir jo pagalba susirasti suinteresuotas bendradarbiavimu firmas (elektroninių skelbimo lentų arba konferencijų pagalba). Dar vienas elektroninio pašto pritaikymas yra sandėlio informacijos išsiuntinėjimas. Firma AIVA SISTEMA sukūrė programą, kurią priderinus prie naudojamos bendrovėje sandėlio duomenų bazės, galima automatiškai rūšiuoti ir išsiuntinėti aktualią informaciją apie turimas sandėlyje prekes ir jų kainas bendrovės dileriams ir partneriams, taip pat – spausdinti turimų prekių kainininkus (Tamulionis, 1998).
Lietuvos interneto vartotojų skaičius kol kas nedidelis, tačiau jis nuolat auga – tai pasaulinės tendencijos atspindys. Naujausi kompanijos ,,SIC Gallup Media” atlikti sociologinės apklausos rezultatai, žymintys 2000 metų paskutinio ketvirčio tendencijas, rodo, kad dešimt procentų Lietuvos gyventojų bent kartą per pastaruosius šešis mėnesius naudojosi internetu (Čepulkauskaitė, 2000). Dažniausiai lietuviai kompiuteriu dirba darbe (33 proc.). 27 proc. visų kompiuterių vartotojų Lietuvoje kompiuterį naudoja tekstų redagavimui, 26 proc. – darbui su specialiomis programomis, 20 proc. – naršymui internete, 15 proc. – elektroninio pašto siuntimui ir gavimui, maždaug po 9 proc. vartotojų dirba su elektroninėmis lentelėmis ir programuoja. Iš naršančių internete 40,3 proc. ieško darbui reikalingos informacijos, ir tai yra antra pagal populiarumą veikla internete, nusileidžianti tik ,,ko nors tikslingai ieškančių interneto pagalba” grupei (51,1 proc.). Nors Lietuvos interneto vartotojų skaičius nedidelis ir smarkiai atsilieka nuo kaimyninių Baltijos šalių (Estijoje 2000 metų trečiajame ketvirtyje internetu galėjo naudotis per 30 proc. gyventojų), jis stabiliai auga – 2000 metų ketvirtąjį ketvirtį interneto vartotojų Lietuvoje padaugėjo 18 proc., lyginant su trečiuoju ketvirčiu (Matulevičius, 2001).
IŠVADOS
1. Besikeičiantys verslo poreikiai (konkurencija, įmonių susijungimas ir įsigijimas, nauja rinka ir kt.) šiandien reikalauja, kad informacinės technologijos padėtų įgyvendinant taktinius ir strateginius įmonių veiklos tikslus. Todėl įmonės informacinių technologijų specialistai privalo stebėti procesus vykstančius tiek informacinių technologijų sferoje, tiek ir sferoje, kurioje dirba įmonė. Be to, į visus pasikeitimus reikia reaguoti pakankamai operatyviai ir tiksliai.
2. Internetas plečiasi, kaip ir internetu teikiamų paslaugų spektras. Elektroninė prekyba šiandien yra viena iš perspektyviausių ir pažangiausių interneto technologijų, todėl firmos, bandančios naujausias technologijas, dabar turi galimybę plėstis kartu su jomis ir tapti lyderėmis ateityje.
3. Lietuvoje verslo informatizacija kol kas vyksta daug lėčiau nei išsivysčiusios ekonomikos šalyse, bet jau greitėja kompiuterizacijos procesai, ryškėja visuomeninių santykių, įskaitant ekonominius, kaita ir informacinių technologijų įtaka jiems – didėja informacinių technologijų indėlis bendrajame valstybės produkte.
4. Elektroninė komercija Lietuvoje dar nėra toli pažengusi, tačiau prognozuojama, kad netolimoje ateityje jos reikšmė nepaprastai išaugs. Ji gali būti plėtojama tik esant reikiamoms teisinės apsaugos garantijoms, kurios Lietuvoje kol kas neparengtos.
LITERATŪRA
1. Undzėnas V. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginės kryptys. – http://www.iid.lt/dokumentai.htm, 2000 04 30.)
2. Šertvytis R. Intranet technologijos – raktas į firmos suklestėjimą? // Litas.-1997 04 24, p. 7.
3. Tamulionis P. Verslas ,,Internet” tinkle: investicijos ir pajamos // Respublika.- 1998 01 20, p. 5.
4. Matulevičius M. Interneto vartotojų skaičius Lietuvoje perkopė 10 procentų // Naujoji komunikacija.- 2001 vasario 8-22, p.11.
5. Čepulkauskaitė I. Skaitmeninis pasaulis Lietuvoje: interneto vartotojų demografija // Naujoji komunikacija.- 2000 lapkričio 16-30, p. 40-42.
6. Ulevičius L. Finansinės paslaugos internetu // Naujoji komunikacija.- 2001 sausio 18 – vasario 1, p. 44-46.
7. Balčius A. Informacinių technologijų valdymas – paslėptas lobis // Sprendimai.- 1999 spalis, p. 4-5.
8. Marijauskas G. Elektroninė prekyba: elektroninių transakcijų saugumas ir pasitikėjimas // Sprendimai.- 1999 spalis, p. 6-7.
9. Ulevičius L. Rinkos poreikių numatymas – pusė darbo // Naujoji komunikacija.- 2001 balandžio 12-26, p. 12.
10. Ulevičius L. Aukcionų varžybos baigėsi jungtuvėmis // Naujoji komunikacija.- 2001 spalio 12-26, p. 42.

Leave a Comment