Komunikacijų špera

Komunikacija – (angl.: communication) tai informacijos pasikeitimas tarp žmonių ir/arba elektroninių sistemų. Komunikacija yra viena iš tų žmogaus veiklų, kurias kiekvienas atpažįsta, bet mažai kas gali bent kiek tiksliau apibrėžti.

Egzistuoja dvi pagrindinės komunikacijos studijų mokyklos.

Pirmajai komunikacija yra pranešimų perdavimas. Ji tiria, kaip siuntėjai užkoduoja, o gavėjai iškoduoja, kaip perdavėjai naudoja komunikacijos kanalus ir priemones. Ji užsiima tokiais dalykais kaip efektyvumas ir tikslumas. Ji laiko komunikaciją procesu, kurio metu vienas asmuo paveikia kito elgesį ar būseną. Ši mokykla vadinama ,,proceso” mokykla.
Antrajai mokyklai koomunikacija yra reikšmių kūrimas ir keitimasis jomis. Ji domisi tuo, kaip pranešimai ar tekstai sąveikauja su žmonėmis, kad sukurtų reikšmes. Ji vartoja tokius terminus kaip signifikacija (reikšmė, prasmė, pažymėjimas, nurodymas,) ir nemano, kad nesusipratimai yra akivaizdi komunikacijos nesėkmė – jie gali atsirasti dėl kultūrinių skirtumų tarp siuntėjo ir gavėjo. Tyrimų metodas yra semiotika (ženklų ir reikšmių mokslas)
Komunikacijos teorija

Shannono ir Weaverio Matematinė komunikacijos teorija komunikacija yra laikoma pranešimų perdavimu. Shannonas ir Weaveris sukūrė teoriją, leidusią nustatyti, kaip kokiu nors kanalu perduoti maaksimalų informacijos kiekį ir išmatuoti bet kokio kanalo informacijos laidumą.
Shannono ir Weauerio modelis (1949; Weaver )komunikacija pateikiama kaip paprastas tiesinis procesas. Šaltinis priima sprendimus, nusprendžia kokį pranešimą siųsti. Tada pranešimas siųstuvo yra paverčiamas į signalą ir kanalu siunčiamas imtuvui. Imtuve signalas pa

averčiamas pranešimu. (Telef: kanalas-laidas, signalas-elektros srovė, ragelis-siųstuvas/imtuvas.)
Shannon& Weaver nurodo tris komunikacijos studijų problemų lygius:
A) Kaip tiksliai komunikacijos simboliai gali būti perduoti? (techninės problemos)
B) Kaip tiksliai perduoti simboliai išreiškia norimą reikšmę? (semantinės problemos)
C) Kaip efektyviai gauta reikšmė paveikia elgesį norima linkme? (efektyvumo problemos)
Techninės A lygio problemos lengviausiai suprantamos ir kaip tik joms paaiškinti sukurtas šis modelis.
Shannon&Weaver teigia, kad šie trys lygiai yra tarpusavyje susiję ir vienas nuo kito priklauso,
Triukšmas – tai bet kas, prisijungiantis prie signalo tarp jo perdavimo ir priėmimo.
Ar triukšmas atsirastų kanale, auditorijoje, siųstuve ar pačiame pranešime, jis visada iškreipia siuntėjo ketinimus ir riboja norimos perduoti informacijos kiekį.

Informacija yra signalo nuspėjamumo matas, Mes galime panaudoti informacijos vienetą ,,bitą” informacijai matuoti. Žodis ,,bitas” yra santrumpa iš binarinis skkaitmuo (angl. binary digit) ir reiškia pasirinkimą tarp ,,Taip” ir ,,Ne”.
Perteklius ir entropija Perteklius yra tai, kas pranešime yra nuspėjama. Pertekliaus priešybė yra entropija. Perteklius yra didelio nuspėjamumo, entropija – menko nuspėjamumo rezultatas.

Perteklius kaip techninė pagalbinė priemonė perteklius padeda tiksliau iškoduoti ir suteikia galimybę surasti klaidas. Perteklius taip pat padeda įveikti triukšmingo kanalo trūkumus. Perteklius padeda išspręsti ir problemas susijusias su auditorija. Kanalo pasirinkimas gali paveikti pranešimo pertekliaus poreikį.

Entropija geriausiai gali būti suprantama kaip maksimalus nenuspėjamumas.
Kanalas Tai fi
izinės priemonės, kuriomis perduodamas signalas. Pagrindiniai kanalai yra šviesos, radijo bangos, telefono kabeliai, nervų sistema ir pan.
Priemonės Priemones galime suskirstyti į tris pagrindines kategorijas:
1. Prezentacinės (pristatančios): balsas, veidas, kūnas. Jos naudojasi ,,natūraliomis” pasakytų žodžių, išraiškų, gestų ir panašiomis kalbomis. (reikalingas komunikatorius)
2. Reprezentacinės (atstovaujančios, vaizduojančios): knygos, paveikslai, nuotraukos, raštas, architektūra, ir t.t. (egzistuoti nepriklausomai nuo komunikatoriaus).
3. Mechaninės: telefonas, radijas, televizija.
Kodas Ji sudaryta iš ženklų (pvz., fizinių signalų, reiškiančių kažką kitą nei jie patys) ir taisyklių ar konvencijų, kokiame kontekste ir kaip šie ženklai naudojami ir kaip jie gali būti derinami sudarant sudėtingesnius pranešimus.
Kodų pavyzdžiai (Kalba, antriniai kodai Morzės, šviesoforo, kurčnebylių, rašytas ranka, Brailio raštu, spausdintas).

Grįžtamasis ryšys yra Shannon&Weaver nevartota sąvoka, bet vėlesnių tyrinėtojų laikoma naudinga. grįžtamasis ryšys yra gavėjo reakcijos perdavimas atgal siuntėjui
Grįžtamasis ryšys turi vieną svarbiausią funkciją. Jis padeda komunikatoriui priderinti savo pranešimą prie gavėjo poreikių ir reakcijos.
Telekomunikacija
Telekomunikacija – tai komunikacija per didelį atstumą, arba bet kurio pavidalo informacijos perdavimas techninėmis ryšio priemonėmis tarp įrenginių, esančių skirtingose vietose.
Telekomunikacijos technologijos – tai programinių ir techninių priemonių bei metodų sistema informacijai perduoti įvairiais atstumais.
Telekomunikacijos tikslas – trumpinti laiką ir gerinti tarpusavio veiklos koordinavimą, bendraujant nutolusiems ūkiniams subjektams
Verslo informacijos reikšmė
Dar industriniame amžiuje, kuomet ekonomikos varomoji jėga buvo pramoninė gamyba, informacija buvo neatsiejama verslo da
alis.
Verslo informacijos tipai ‘Verslo informacijos’ sąvoka yra gana plati. Ji apima visa, ko tik gali prireikti verslininkui atliekant kasdienines verslo operacijas, plečiant veiklą į naujas rinkas, ieškant partnerių ar analizuojant vartotojų poreikius. Tai ir bendra informacija apie šalį, ir makroekonominė-statistinė, teisinė, technologinė rinkos, finansinė, vadybinė informacija, ir informacija apie verslo įmones. Trumpai aptarsime kiekvieną iš šių informacijos tipų.
Informacija apie šalį Tai faktinė informacija apie valstybės gyventojus, šalies geopolitinę padėtį; kiti bendri duomenys.
Ekonominė – statistinė informacija Šiam informacijos tipui priklauso šalies makroekonominiai rodikliai, atskirų pramonės šakų, ūkio subjektų statistiniai duomenys, ūkio ir jo šakų raidos tendencijos, bendra valstybės ūkio apžvalga.

Teisinė informacija – tai valstybės teisės aktai, aktų projektai, kiti juridiniai dokumentai, kurie, be išimties, reikalingi ir kuriais turi naudotis visi legaliai dirbantys verslo subjektai.
Technologinė informacija galima priskirti patentinę informaciją, firmų pavadinimus, prekių ženklus, standartus, autorinės teisės sferos informaciją.
Rinkos informacija Tai vienas iš svarbiausių ir plačiausių verslo informacijos tipų. Jis apima importą/eksportą, pramoninius ryšius, rinkos, vartotojų, pardavimų tyrimus, verslo asociacijų, prekybos rūmų bei kitų verslo institucijų veiklą.
Finansinė informacija Finansinės informacijos tipas taip pat gana platus, nes apima tiek vidinių verslo įmonės finansų sferą, tiek finansų institucijų veiklą. Savaime aišku, šie potipiai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Šiam tipui priklauso plataus profilio ba
ankų, draudimo bendrovių, įvairių fondų rengiama medžiaga, taip pat kreditų, mokesčių, muitų informacija ir kt.
Vadybinė informacija priklauso mokslinė informacija apie verslo įmonių valdymą – personalo, technologijų, informacijos, resursų, pokyčių, krizių vadyba ir pan.
Verslo įmonių informacija apimantis viską nuo kontaktinių kompanijos duomenų iki įmonės balansinės ataskaitos.
Verslo informacijos šaltiniai, perdavimo būdai Informacijos perdavimo būdai ir pateikimo forma: Rašytiniai šaltiniai, Spausdintiniai šaltiniai, Paskalos, Telekomunikacijų tinklai(Telegrafas (1837m.) Telefonas (1876m.) Faksimilinis ryšys (1890m.)Radijo ryšys (1896m.)Televizija (1936m.)Palydovinis ryšis (1962m.)Mobilus ryšis (1983m.)),Kompiuterių tinklai, Internetas, Magnetinės juostos, Optiniai diskai (CD), Opto-magnetiniai diskai,Atmintinės.
TINKLO SAMPRATA
Tinklas – tai kompiuterių, kurie sujungti kabeliais arba kitokiais informacijai perduoti skirtais įrenginiais, grupė.
Vietinis tinklas LAN (Local Area Network) – tai kompiuterių, esančiu viename pastate arba priklausančiu vienai organizacijai ir dažniausiai sujungtų panaudojant kabelius, grupė.
Platieji kompiuterių tinklai WAN (Wide Area Network) jungia tarpusavyje kompiuterius ir kompiuterių tinklus didelėje geografinėje teritorijoje ir naudoja įvairiausias ryšio priemones.

Pagal naudojimo paskirtį kompiuterių tinklas gali būti:

Uždarasis (private network), aptamaujantis konkrečios organizacijos informacinius mainus;

Viešasis (public network), už nustatytą mokestį teikiantis savo abonentams įvairias informacinių ryšių, tarp jų ir telefono, kompiuterio ryšių bei video ryšio paslaugas;

Tarptautinis (international network), palaikantis vartotojų tarp kontinentinius ryšius povandeniniais kabeliais, palydovinio ryšio sistemomis ir kitomis technologijomis.

Pagal naudojimo pobūdi kompiuterių tinklas gali būti: Vietinis (local area network – LAN) – tai uždarasis tinklas, aptarnaujantis mažoje teritorijoje esančius vienos organizacijos vartotojus, sujungtus telefono, kabelinio arba optinio ryšio kanalais (didžiausias atstumas tarp vartotojų – kelios dešimtys kilometrų, nors gali būti ir daugiau).Municipalinis (metropolitian area network – MAN) – tai tinklas, įvairiomis ryšio linijomis jungiantis kompiuterių vartotojus didelėje teritorijoje (rajone, mieste); Globalusis (wide area network – WAN) – tai ryšio kanalais sujungtų mažesnių tinklų visuma.

Pagal architektūrinį išsidėstymą kompiuterių tinklas gali būti: Žvaigždinis (star network), kai prie vieno centrinio kompiuterio atskiromis linijomis jungiami pavieniai terminalai, įvairūs išoriniai įrenginiai (spausdintuvai, braižytuvai) arba kiti kompiuteriai; Magistralinis (bus network), kai visi tinklo kompiuteriai ir išoriniai įrenginiai jungiami prie vienos ryšio magistralės;Žiedinis (ring network) – tai magistralinis tinklas su uždara ryšio magistrale.

Pagal informacijos perdavimo galimybes tinklas skirstomas (siaurajuostį ir plačiajuostį.Siaurajuostis – kai informacija per kabelį ar kitą perdavimo terpę vienu metu gali perduoti tik vieną signalą. Plačiajuostis – kai vienu metu tinklas gali perduoti keletą signalų, tam panaudodamas skirtingas dažnių juostas ir pan.
Pagal informacijos perdavimo būdą tinklus galima skirstyti į dvi grupes: Tinklas su paketų komutavimu (packet-switching network) naudojamas vietiniuose tinkluose. Tinklas su kanalų komutavimu (circuit switching) naudojamas, kai gavėjas su siuntėju nustato nuolatinį tiesioginio ryšio kanalą, skirtą duomenims perduoti.

TINKLO TOPOLOGIJA
Tinklo topologija – tai tinklo grafo konfigūracija, kurio viršūnėje yra kompiuteriai arba kiti tinklo elementai, o briaunos fizinės ryšio linijos tarp jų. Tinklo kompiuteriai dažnai vadinami stotimis arba tinklo mazgais (nodes).
Fiziniai ryšiai tarp kompiuterio elektrinių jungčių gali skirtis nuo loginių ryšių tarp tinklo mazgų. Fizinių ryšių parinkimas daro įtaką tokiems svarbiems veiksniams kaip tinklo patikimumas, pralaidumas, tinklo plėtimo galimybės ir pan. Paanalizuosime dabar naudojamas tinklų topologijas.
Jungimo visiškai susietu tinklu būdas kai kiekvienas kompiuteris sujungtas su kiekvienu ,didelė kabelio išeiga.
Jungimo ląstelėmis būdas gaunamas tada, kai iš visiškai susieto tinklo pašalinami tie ryšiai, kurie nebūtini, o likusieji tenkina visus reikalavimus, keliamus tinklo saugumui bei patikimumui
Jungimo magistrale būdas naudojamas vietiniame Ethernet tinkle.sujungti vienu kabeliu, jungiančiu vieną kompiuterį. su kitu .
Galimi du kompiuterio prijungimo prie magistralės būdai: centralizuotas ir laisvas.
Antrojo, vadinamojo ,,tuščio lango”, jungimo būdo esmė yra tokia:
a) kiekvienas kompiuteris per magistralę gali ,,girdėti” visus kitus tinklo kompiuterius;
b) jeigu magistralėje yra ,,tuščias langas”, t. y. niekas nesiunčia informacijos, galima pradėti siųsti savąją, jeigu magistralė užimta, reikia laukti, kol ,,tuščias langas” atsiras;
c) vienu metu ,,tuščią langą” gali užfiksuoti keli kompiuteriai, todėl tuo pačiu metu magistralėje gali atsirasti duomenys, keliaujantys iš kelių šaltinių;
d) informacija siunčiama porcijomis, po kiekvienos jų ,,išklausant” magistralę: jeigu joje yra tik siunčiama informacija, galima siųsti kitą porciją, jeigu magistralėje informacijos yra daugiau negu buvo išsiųsta, vadinasi, tuo pačiu metu dirbo ne vienas siuntėjas ir anksčiau siųstą porciją reikės pakartoti užfiksavus kitą ,,tuščią langą”.
Jungimo žvaigždute būdas vietiniame kompiuterių tinkle. Kompiuteriai jungiami prie tam tikro įrenginio, vadinamo tinklo mazgu (nodes), panaudojant prievadus (ports).
Jungimo žiedu būdas kompiuteriai yra jungiami prie vieno įrenginio, kurio paskirtis perduoti signalą. iš vieno kompiuterio į. kitą.
Praktikoje naudojami keli žiedinio tinklo variantai. Populiariausieji jų – tai Kembridžo žiedas (Cambridge ring) ir žymėtasis žiedas (Token ring).
Kiekvienas žiedo kompiuteris, gavęs tokį voką, patikrina nurodytą gavėjo adresą. Jeigu informacija adresuota jam, ji perskaitoma. Jeigu tas kompiuteris turi siunčiamos informacijos, ji ,,įdedama” į voką ir ,,užrašomas” naujas gavėjo adresas, jeigu ne – žiedo kaimynui perduodamas tuščias vokas.
Kombinuotasis jungimo būdas Dažniausiai naudojami kombinuoti įvairių kompiuterių tinklų jungimo būdai.
TINKLO VALDYMAS IR JO KOMPONENTAI
Tinklo valdymo pagrindai Kiekvienas kompiuteris turi įrenginį, kurio dėka prijungiamas prie tinklo kabelio. Dažniausiai tai tinklo plokšte. Kiekviename tokiame įrenginyje įgyvendintas priėjimo prie tinklo aplinkos bei valdymo principas MAC (Media Access Control). Jį naudojant galima išvengti vienalaikio duomenų perdavimo iš kelių kompiuterių. Šį mechanizmą naudoja absoliuti dauguma duomenų perdavimo protokolų. Kiekvienas tinklo įrenginys (dažniausiai tinklo plokštė) turi unikalų adresą, todėl dėl adresų sutapimo kolizijos negalimos. Naudojant šį adresą, taikomos dvi populiariausios tinklo valdymo technologijos. Daugelio vartotojų tinklo prieiga yra su nešančiąja ir kolizijų kontrole CSMA/CD (Cartier Sense Multiple Access eith Collision Detection). Ji dažniausiai naudojama Ethernet tinkluose. Žymės perdavimas dažniausiai naudojamas Token Ring, FDDI ir kituose panašiuose tinkluose. Nors šios technologijos ir skirtingos, bet jų paskirtis – kiekvieną tinklo sistemą aprūpinti vienodomis duomenų perdavimo ir siuntimo galimybėmis.
Aparatinės tinklo palaikymo priemonės Populiariausios aparatinės tinklų palaikymo priemonės skirstomos į keturias grupes. Koncentratoriaus (kartotuvai, HUB) dėka galima išplėsti tinklą, nes jis stiprina tinklo kabeliu siunčiamą signalą. Tilto (Bridge) paskirtis – taip pat stiprinti signalą, bet jis kartu gali atlikti ir signalo filtravimo pagal adresus funkciją. Komutatorius (Swich) – tai daugelį skirtingų prievadų turintis koncentratorius, galintis paskirstyti tinklo informacijos srautus formuojant tinklo segmentus. Maršrutizatorius (Router) – tai įrenginys, skirtas dideliems tinklams formuoti, informacijos perdavimo srautų maršrutams aprašyti, įvairių rūšių ir paskirčių tinklams sujungti į bendrą tinklą.
Tinklų veikimo loginiai pagrindai Naudojant aparatines tinklo jungimo priemones, formuojamas globalusis tinklas WAN.
Globalusis tinklas – tai mažesnių (vietinių) tinklų visuma, tarp kurių yra dideli atstumai. Vietiniai tinklai (toliau jie vadinami globaliojo tinklo sistemomis) tarpusavyje gali skirtis technine bei programine įranga.
Du toli esantys vartotojai gali bendrauti dviem budais: persiųsti informaciją tiesiogiai sujungtomis fizinio ryšio grandinėmis arba perduoti ją atskiromis porcijomis per tarpines tinklo sistemas. Pagal tai globalieji tinklai skirstomi į komutuojamųjų grandinių tinklus (Circuit Switched Networks) ir komutuojamųjų paketų tinklus (Packet Switched Networks). Komutuojamųjų paketų tinklai yra paplitę visame pasaulyje:
JAV tinklai Telenet, Tymnet; Europos Sąjungoje tinklas Euronet;
Skandinavijoje tinklai Datapak, Telepak, Finnpak. Šioje srityje lietuviai neatsiliko. 1992 metais buvo pradėtas kurti akademinių organizacijų tinklas Litnet. Tokie tinklai turi sąsajas su kitais globaliaisiais tinklais.
Kompiuterių tinklai yra pagrįsti principu klientas – serveris. Pagal šį principą apdorojami informacijos srautai, paskirstomos tinklo darbo funkcijos, uždaviniai.
Serveris – tai kompiuteris, suteikiantis prieigą prie informacijos visada, kai ji reikalinga vartotojui. Jis skirtas tinklo resursams valdyti ir vartotojams efektyviai paskirstyti pagal iš anksto apibrėžtas taisykles.
Klientas – tai kompiuteris, skirtas tinklo vartotojui ir besinaudojantis tinklo resursais. Jo dėka informacija iš tinklo serverio patenka vartotojui.
Su kompiuterių susiję lygmenis
7. Taikomasis Jis naudojamas kaip visų tinklu perduodamų ir priimamų duomenų imtuvas. Kontroliuoja terminalu įvedamus duomenis, parinkdamas tinklinės OS ir taikomosios PĮ interfeisą. Jis užtikrina teisingą langų, antraščių bei meniu pasirodymą vartotojo terminale. Taip pat kontroliuoja vartotojo registraciją ir slaptažodį.
Su šiuo lygmeniu yra susieti šie protokolai:
a) domeninių vardų sistema DNS
b) dinaminis galinių taškų (host) konfigūravimas DHCP
c) paprasčiausias failų perdavimo protokolas TFTP
d) tinklo failų sistema NFS
e) maršrutizavimo informacijos keitimosi protokolas RIP
f) trumpiausio maršruto pasirinkimo maršrutizavimo protokolas OSPF
g) galinio šliuzo (kanalo) protokolas BGP
Be šių, gali būti naudojami ir specializuoti protokolai,
6. Pateikimo (Prezentacijos) Pertvarko duomenis į kalbą ir formatą, naudojamus taikomosios srities lygyje. Pvz., tikrina, kad teksto eilutės būtų teisingai matomos ekrane.
Pristatomasis lygmuo skirtas informacijai perkoduoti ir perduoti kitam lygmeniui. Kiekvienas kompiuteris turi savo ,,gimtąją” sintaksę, naudojamą duomenims apdoroti, ir kitą, skirtą jiems perduoti tinklu. Šio lygmens paskirtis – sužinoti gavėjo naudojamą tinklo sintaksę ir prieš perduodant informaciją į kitą lygmenį ją atitinkamai perkoduoti.
5. Seanso Užtikrina dialogo valdymą. Nustato siuntėją, sinchronizuoja srautus. Dažnai įtraukiamas į taikomąjį lygį.
Sukuria ryšius tarp skirtingų uždavinių. Veikia kaip tarpininkas, prižiūrėdamas, kad pranešimai būtų pasiųsti, kaip nurodyta, ir leidžia arba uždraudžia pertrūkius. Jeigu ryšys nutrūksta, jį atstato. Valdo saugumo problemas.

Su tinklu susiję lygmenys
4. Transporto Garantuoja kiekvieno pranešimo, pradedant jo atsiradimu ir baigiant gavimu, vientisumą. Jis daugiausiai naudojamas duomenų perdavimo kontrolei.
Transporto lygmens protokolų blokas, turintis savo paketo struktūrą, vadinamas protokoliniu duomenų bloku PDU (protocol data unit). Jis turi specialius laukus, skirtus duomenims, gautiems iš taikomojo lygmens (naudotojo informacija), talpinti bei antraštes tarnybinei informacijai. Transporto lygmens paruoštas duomenų blokas dažnai yra vadinamas datagramomis (datagram) ir duomenų perdavimo metu jis gali būti skaidomas į fragmentus (fragments) – tai priklauso nuo naudojamo protokolo. Pavyzdžiui, TCP/IP protokolas naudojamas dideliems duomenų paketams siųsti ir todėl juos nesuskaidytus bus sudėtinga perduoti.
3. Tinklinis Pasiunčia paketus į jų siuntimo vietas ir registruoja duomenis, susijusius su tinklo paslaugų apmokėjimu. Maršrutą lemiantys duomenys yra įdedami į paketą kartu su perduodamais duomenimis
Jis yra pagrindinis pranešimų perdavėjas ir atsako už visą duomenų perdavimo maršrutą nuo siuntėjo iki gavėjo, t. y. atsakingas už duomenų adresavimą.. Šiame lygmenyje dar dažniausiai įgyvendinamos ir šios funkcijos:
a) duomenų maršrutizavimas (routing);
b) fragmentavimas;
c) klaidų kontrolė;
d) transporto lygmens protokolo identifikavimas.
2. Duomenų ryšių (sąsajos) Tikrina ateinančių ir išeinančių duomenų srautus, jų judėjimą kiekviename tinklo įrenginyje. Jis užtikrina, kad duomenys nepasimestų tarp dviejų gretimų tinklo taškų, ir taiso perdavimo klaidas.
Jis skirtas ryšiui tarp fizinio tinklo ir kompiuterio protokolų rinkinio nustatyti. Šis lygmuo paprastai yra sudarytas iš trijų elementų:
a) specialaus formato kadro, kuriame inkapsuliuojami tinklo protokolo duomenys;
b) mechanizmo, reguliuojančio prieigą prie bendrai naudojamos tinklo terpės;
c) fizinio lygmens duomenų apdorojimo principų.
1. Fizinis Tiksliai apibrėžia elektrinius sujungimus tarp perdavimo aplinkos ir kompiuterinės sistemos. Nusakomas perdavimo aplinkos tipas, ryšių tipas, jungčių dydis ir forma, kontaktų skaičius jungtyje ir kita.
Jis apibūdina duomenų perdavimo aplinką, skirtą keistis informacija. Kiekvienas fizinio lygmens tinklas turi savo nuostatus, nurodančius tinklo paskirtį ir kitus parametrus. Vienas iš svarbesnių šio lygmens elementų yra transiveris. Transiveris priima skaitmeninį signalą ir ji užkodavęs perduoda aplinkai ir atvirkščiai iš aplinkos paimta signalą iškoduoja ir perduoda kompiuteriui.
PERDAVIMO TERPĖS
Tinklo kabeliai

Yra šios kabelių grupės:
a) koaksialinis kabelis:
– plonasis (thinnet),
– storasis (thicknet);
b) vytosios poros kabelis:
– neekranuotasis,
– ekranuotasis;
c) optinis kabelis.
Koaksialiniai kabeliai. Šie kabeliai buvo labai populiarūs vietiniuose tinkluose, nes yra gana nebrangūs, mažos jų tiesimo sąnaudos. Kabelio pagrindą sudaro pagrindinis varinis laidas, esantis
kabelio centre, ir dielektriko sluoksniu atskirtas metalinis tinklelis – ekranas
Koaksialiniai kabeliai yra priskiriami grupei, kuri vadinama RG-58, jos banginė varža yra 50 omų. Šią grupę sudaro tokie kabeliai:
Vytosios poros kabeliai. Šio tipo kabeliai yra populiaresni, nes gali didesniu greičiu praleisti duomenis. Kaip minėta, vytosios poros kabeliai skaidomi į ekranuotuosius ir neekranuotuosius. Neekranuotieji dar skirstomi pagal kategorijas:
a) 1 kategorija – tai telefono kabelis, kuriuo perduodama kalba;
b) 2 kategorija – tai kabelis, galintis perduoti duomenis iki 4 Mbitų/sek. sparta ir sudarytas iš keturių vytųjų porų;
c) 3 kategorija – tai kabelis, galintis perduoti signalą iki 10 Mbitų/sek. greičiu ir sudarytas iš keturių vytųjų porų po devynias vijas metrui;
d) 4 kategorija – tai kabelis, galintis perduoti duomenis iki 16 Mbitų/sek. sparta ir sudarytas iš keturių vytųjų porų;
e) 5 kategorija – tai kabelis, galintis perduoti iki 100 Mbitų/sek. sparta ir sudarytas iš keturių suvytų varinių laidų.
Šiems kabeliams taip pat naudojamos specialios jungtys ir lizdai

RJ-45 jungtis, panaši RJ-11 Kad vartotojas nesupainiotų laidų, jų poros yra skirtingų spalvų ir jungiamos pagal nustatytą schemą . Laidų jungimo schemų yra keletas, tai priklauso nuo tinklo ir įrenginio paskirties.

Ekranuotoji vytoji pora STP su 150 omų varža saugo tinklu cirkuliuojantį signalą. nuo pašalinių trikdžių. Daugiausiai naudojama Token Ring tinklams ir toms tinklo vietoms, kur yra didžiausi trikdžiai.
Optinis kabelis. Paskutiniaisiais metais kompiuterių pramonėje informacijai perduoti vis dažniau naudojami šviesolaidžiai (optiniai kabeliai) – šviesai laidžios plastmasės arba kvarcinio stiklo gijos, padengtos apsauginiu sluoksniu.
Čia duomenų bitai vaizduojami lazerio spinduliuojamais šviesos impulsais, sklindančiais stiklinėmis ar plastikinėmis šviesolaidžio gijomis. Pagrindinis trūkumas yra didelė įdiegimo ir eksploatavimo kaina. Be to, naudojamos visai kitos sujungimo technologijos, reikalaujančios papildomų įgūdžių.
Šio tipo kabeliai naudojami greitaeigiams tinklams, siekiantiems 1 gigabito greitį
Signalas, kuris sklinda kabeliu, atsispindi nuo apvalkalo sienelių. Atsižvelgiant į lūžio rodiklio reikšmę bei šerdies plotį kabeliai skaidomi į:
a) vienamodį kabelį (Single Mode Fiber, SMF), šviesos kanalo plotis nuo 5 iki 15 mikronių, skirtas iki 50km atstumams.
b) daugiamodį kabelį su staiga kintančiu lūžio rodikliu ;
c) daugiamodį kabelį su švelniai kintančiu lūžio rodikliu
daugiamodžiai kabeliai tinka iki 2km atstumams, skaidulų skaičius: 4, 6, 12, 24, 48
Radijo dažnio terpės
Mikrobangos Svarbiausia mikrobanginių, kaip ir kitų bevielių sistemų teigiama savybė, kad perduodant duomenis nereikia sujungti kabelių. Mikrobanginės sistemos duomenims perduoti naudoja atmosfera sklindančias aukšto dažnio (2,4 arba 10 –30 GHz) elektromagnetines bangas. Mikrobanginiai signalai perduodami “tiesioginiu matomumu” nuo vienos antenos kitai. 2,4 GHz dažnio diapazonas yra yra laisvas, jį naudojanti WaveLan technologija duomenis perduoda 2-11, 22, 50 Mbps sparta, tačiau šis diapazonas miestuose tankiai naudojamas, todėl ne visada ryšys būna kokybiškas, bet palyginti pigus, tinka nedidelėms vartotojų grupėms. 10-30 GHz dažnio diapazonas yra licencijuotas ir duomenų perdavėjas turi gauti atitinkamą leidimą valstybinėje radijo ryšių tarnyboje dėl jo panaudojimo.
Palydovinis ryšis Palydovinės sistemos duomenis perduoda taip pat gigahercų diapazone, tad pralaidumas siekia iki kelių ar keliolikos gigabitų per sekundę. Palydovai veikia kaip retransliacijos stotys. Vienu palydovu galima aprėpti iki trečdalio žemės paviršiaus. Tačiau tai pakankamai brangi ryšio sistema.
INTERNETAS Internetas gali būti apibrėžtas kaip plačios aprėpties kompiuterių tinklas, aprėpiantis visą pasaulį. Tačiau, tarp paprasto plačios aprėpties kompiuterių tinklo ir Interneto yra didžiulis skirtumas. Įprastas plačios aprėpties kompiuterių tinklas yra vieningas kompiuterių tinklas, tuo tarpu kai Internetas yra dešimčių tūkstančių atskirų kompiuterių tinklų rinkinys.
Interneto raida Dabartinis internetas kilo iš “Apraneto” – tinklo, susikūrusio septintojo dešimtmečio pabaigoje, kurį parėmė JAV Gynybos departamento Pažangių tyrimų projektų administracija (Advanced Research Projects Administration). “Apranetas” jungė didžiausių universitetų bei gynybos departamentų kompiuterius, taip suteikdamas mokslininkams galimybę keistis duomenimis. Persiuntimo kontrolės protokolas interneto protokolas (TCP/IP) tapo standartu, Devintojo dešimtmečio pradžioje karinė “Apraneto” dalis buvo integruota į Gynybos duomenų tinklą, o civilinis “Apranetas” 1990 metais panaikintas. Jo funkciją perėmė “NSFNETas”. Devintojo dešimtmečio viduryje jo sukūrimą inicijavo Nacionalinis mokslo fondas (National Science Foundation – NSF). “NSFNET” taip pat naudojosi TCP/IP protokolais, 1993 metais nacionalinės informacinės infrastruktūros aktu buvo pareikšta, kad tuo metu veikę moksliniai tinklai neatitiko naujojo mokslo ir tyrimų tinklo idėjos. Visos funkcijos buvo perleistos internetui, kuriam buvo suteiktas ypatingo tinklo, tenkinančio daugelį įvairių socialinių, institucinių bei ekonominių tikslų, statusas.
Interneto komercializacija 1992 metais NSF išreiškė ketinimą atsisakyti valdžios paramos ir paskatino komercines institucijas kurti privačius tinklo paslaugų tiekėjus. pradėjo steigtis alternatyvūs interneto paslaugų tiekėjai. Internetas išsiplėtė už universitetų ir mokslinių institucijų ribų; prie jo ėmė jungtis įmonės bei individualūs vartotojai, kuriems priėjimą jau suteikdavo komerciniai interneto bei vartotojų realaus laiko (on-line) paslaugų teikėjai. vis daugiau interneto vartotojų atėjo iš verslo sektoriaus. Pagrindinė priežastis – greitas ir pigus būdas vystyti verslą ir vartotojų susisiekimas, tačiau pirmiausia – verslas verslui (business-to-business) reiškinys.
Bendros žinios
Interneto adresai Tam, kad identifikuoti Interneto mazgą, teikiant arba naudojant Interneto paslaugas, buvo įvesti Interneto adresai. TCP/IP protokolas apibrėžia mazgų adresų sudarymo būdą – taip vadinamus IP adresus. apibrėžia mazgo adresą kaip 4 skaičių, atskirtų taškais, kombinaciją. Kiekvienas iš šių skaičių yra vieno baito ilgio, todėl gali įgyti reikšmę iš 0-255 intervalo. Pvz., a mazgas gali turėti adresą 193.178.45.144. Lengva apskaičiuoti, kad bendras galimų unikalių adresų skaičius šiuo atveju yra 28x28x28x28 = 4294967296.
Tačiau, ši galimų adresų erdvė nėra tokia didelė, kaip gali pasirodyti Kadangi adresai turi būti unikalūs, IP adresų išskyrimo procesą būtina koordinuoti, ir tą funkciją atlieka specialios tarnybos. tinklui, kuris ruošiasi tapti Interneto dalimi, yra išskiriama adresų zona, paprastai susidedanti iš 256 adresų blokų. jau šio tinklo administracija skiria adresus iš išskirtosios zonos atskiriems tinklo mazgams. Toks IP adresų padalinimas į blokus, skiriamus atskiriems tinklams, padidina IP adresų poreikį. Tuo būdu, paskaičiuota, kad Internetui taip pat intensyviai augant ir toliau, jau pirmuosiuose XXI amžiaus dešimtmečiuose pritruks IP adresų. Žinoma, ši problema jau sprendžiama, ir tai atliekam, kuriant naują protokolą IPv6
Interneto kompiuterių vardai kad kompiuteris supranta skaičių kalbą, tuo tarpu kai žmonėms priimtinesnė yra žodžių kalba, tame tarpe ir kreipiantis į įvairius Interneto kompiuterius. Dėl šios priežasties buvo pradėti naudoti Interneto kompiuterių vardai, kiekvienam iš šių vardų nustatant vienareikšmišką atitikmenį su konkrečiu IP adresu. Pilnas Interneto kompiuterio vardas yra sudarytas iš kelių taškais atskirtų žodžių.
Aukščiausio lygio sritys Dešiniausias žodis Interneto kompiuterio varde yra parenkamas iš aukščiausio lygio sričių aibės.
edu – aukštojo mokslo įstaigos;
com – komercinės firmos;
gov – vyriausybinės agentūros;
mil – karinės struktūros (JAV);
org – bendros nekomercinės organizacijos;
net – kompiuterių tinklai;
int – tarptautinės organizacijos,
uk, se, lt – atskiros šalys;

Pilnas srities vardas Pilnas srities vardas, sekantis po vietinio Interneto kompiuterio vardo, paprastai susideda iš keleto lygių, nurodančių kompiuterio priklausomybę vienam iš Internetą sudarančių tinklų. Pvz., Interneto kompiuterio vardas vaiva.vilnius.omnitel.net reiškia, kad vietinis kompiuteris vardu vaiva yra omnitel kompiuterių tinklo vilnius zonoje. Vardas vytautas.vdu.lt reiškia, kad vietinis kompiuteris vardu vytautas yra vdu įstaigoje Lietuvoje.

Srities vardų serveris Tam, kad teisingai atpažinti Interneto kompiuterį, kiekvienas Interneto kompiuterio vardas turi būti vienareikšmiškai susietas su tam kompiuteriui priskirtu IP adresu. Šią funkciją atlieka specialios Interneto tarnybinės programos – DNS serveris, kur DNS yra santrumpa nuo angliškų žodžių, žyminčių srities vardų serverį (Domain Name Server). Kompiuterio atpažinimo pagal jo vardą procesas vadinamas srities vardo atpažinimu (domain name resolving).
E-pašto adresai visiems su Internet kompiuteriais dirbantiems naudotojams yra priskirti unikalūs vardai. Tokiu būdu galima sukonstruoti tam tikros struktūros e-pašto adresus, pvz. john@vilnius.omnitel.net arba j.jonaitis@vdu.lt. Čia john ir j.jonaitis yra naudotojų vardai, o ‘@” yra ženklas, atskiriantis naudotojo vardą nuo srities vardo e-pašto adrese.
Informacijos adresavimas vienareikšmiškai identifikuoti dokumentą Interneto informaciniame World Wide Web (WWW) tinkle, reikia pridėti kelio iki šio dokumento nuorodą prie kompiuterio, kuriame yra šis dokumentas, vardo. Tokiu būdu, dokumentą index.htm, esantį kompiuterio vytautas.vdu.lt info kataloge, galima adresuoti kaip vytautas.vdu.lt/info/index.htm.
Interneto protokolai Internete ryšiai tarp kompiuterių, kaip ir vietiniuose tinkluose, yra valdomi tam tikrais protokolais. Tinklo protokolai yra taisyklių rinkiniai, apibrėžiantys ryšio palaikymo formatą, t. y. informacijos mainų būdą tarp serverio ir kliento. Protokolai turi būti įdiegti į visus kompiuterius, kurie keičiasi informacija. Informacijos srautus Internete valdo protokolas TCP/IP.
Interneto ,Rysio paslaugos
E-paštas
Elektroninis paštas (e-paštas) – tai seniausia ir populiariausia Interneto ryšio. Tai žymiai paprasčiau, negu siųsti įprastus laiškus: tiesiog parašote žinutę specialiu redaktoriumi ir iš karto pasiunčiate ją vieno klavišo paspaudimu. žinutė pasiekia adresatą per keletą minučių, nesvarbu kaip toli jis būtų. E-pašto žinutę sudaro paprastas tekstas, tačiau taip pat galima siųsti ir kompiuterinius duomenis bei programas.
Interneto faksogramos Jį naudodami, neturėsite rūpintis, ar faksograma pasiekė adresatą – kompiuteris tuo pasirūpins ir praneš jums apie rezultatus. Žinoma, jūsų ISP turi teikti šią paslaugą, jei norite ja pasinaudoti. Speciali kodavimo sistema, naudojama siunčiant faksus, užtikrina, kad niekas, išskyrus adresatą, negalės perskaityti siunčiamo dokumento
Failų persiuntimas(FTP) paslauga leidžia prisijungti prie nutolusių Interneto serverių tam, kad ten padėti failus arba iš ten juos paimti. Internete yra daugybė tarnybinių stočių su laisvai platinamomis programomis, tad nesunkiai galima susirasti reikiamas programas ir pasiimti jas, naudojant FTP paslaugą.
Telnet Toks prisijungimas prie nutolusio kompiuterio yra atliekamas per Telnet paslaugą. Tokia paslauga yra patogi, jei norima atlikti sudėtingus mokslinius skaičiavimus galingu kompiuteriu, esančiu kažkur kitoje šalyje.
Pokalbis Paprasčiausia šio tipo paslauga yra Interneto pokalbio paslauga, leidžianti dviems Interneto naudotojams susirašinėti realiame laike.
IRC ryšio raštu realiame laike rūšis, skirta grupės Interneto naudotojų, turinčių panašius interesus, tarpusavio bendravimui. Specializuoti IRC serveriai palaiko atskirų kanalų struktūrą skirtingoms diskusijų grupėms
Interneto telefonija Dar su dėtingesnis ir patogesnis bendravimo realiame laike būdas t.y. galimybė perduoti balsą Internetu.
Videokonferencija yra tikriausiai pats tobuliausias bendravimo realiame laike Internete būdas. Speciali programinė įranga leidžia jums bendrauti Internete iš karto su keliais partneriais, ne tik apsikeičiant tekstine informacija ir girdint pašnekovą, bet ir matant jį.

Vietinių tinklų sujungimas teikiama, prijungiant atskirų filialų vietinius tinklus prie artimiausių pasirinkto ISP prisijungimo taškų. Atlikus tokį sujungimą, visas kompanijos personalas galės naudotis kompanijos informacine sistema.

Informacijos paslaugos Tokiu būdu, Internetas gali teikti įvairias informacijos paslaugas, iš kurių pagrindinėmis yra Word Wide Web (WWW) informacija ir USENET naujienų grupės.

World Wide Web yra pats populiariausias Interneto informacinis tinklas. Jo sandara pagrįsta hiperteksto organizavimo principu.
Paprastai tokie dokumentai vadinami WWW tinklapiais arba WWW svetainėmis.
WWW informacija Internete yra tvarkoma, panaudojant kliento – serverio principą.

USENET naujienų grupės Jei norite greitai patalpinti skelbimą tokioje vietoje, kad jį pamatytų kuo daugiau žmonių, nerasite nieko geresnio už per Internetą platinamas USENET naujienų grupes. Tai patogios, temomis suskirstytos skelbimų lentos. Interneto vartotojas tiesiog parašo reikiamą žinutę, pasirenka tinkamą naujienų grupę, atitinkančią žinutės turinį, ir pasiunčia žinutę taip pat kaip ir paprastą laišką. Skirtumas tik tas, kad šiuo atveju gavėju yra ne asmuo, o naujienų grupė.
“Interneto” panaudojimas verslui 20 priežasčių tai padaryti:
1. Pranešti apie save simtams milijonų vartotojų visame pasaulyje
2. Palikti savo vizitinę kortelę
3. Pateikti informaciją apie verslą
4. Pateikti informaciją apie savo produkciją
5. Padidinti visuomenės susidomėjimą”Internete”
6. Publikuoti informaciją, atitinkančią laikmetį
7. Organizuoti prekybą
8. Pateikti grafinę, garsinę ir vaizdinę informaciją
9. Išeiti į platesnę rinką
10. Atsakyti į dažniausiai pasitaikančius klausimus
11. Nuolatinis ryšys su nutolusiais darbuotojais
12. Atverti tarptautinę rinką
13. Dirbti bet kuriuo paros metu
14. Pateikti greitai atsinaujinančią informaciją
15. Gauti grįžtamąjį ryšį
16. Patikrinti naujų paslaugų ir produktų vertę
17. Turėti ryšį su žiniasklaida
18. Įsitvirtinti mokymo rinkoj
19. Įsitvirtinti specializuotoje rinkoje
20. Aptarnauti Jūsų vietinę rinką
Telekomunikacijos tinklai ir paslaugos
Telekomunikacijų tinklo uždavinys – reikalingos informacijos perdavimas tarp dviejų vartotojų. Norint, kad du abonentai (A ir B) galėtų pasikeisti informacija, tarp jų reikalingas ryšys, perduodamus tinklu. vartotojas galėtu naudotis galiniais įrenginiais , būtina vartojo sąsaja, per kurią vatuojas galėtų perduoti atitinkamą informacija kitam prijungtam vartotojui ar grupei vartoju
Telekomunikacijų paslaugos
Telekomunikacijų tinklais teikiamos paslaugos pagal informacijos rūšį skirstomos į: Balso paslaugas, Duomenų perdavimo paslauga,Vaizdų perdavimo paslaugas, Multimedija (daugialypės) paslaugos. Skirtingos paslaugos turi skirtingas charakteristikas, kurios tinklui kelia skirtingus reikalvaimus. Balso paslaugoms, pvz. Telefono ryšiui svarbus trumpas signalo sklidimo laikas bei nedideli signalo sklidimo laiko pokyčiai pokalbio metu.
Duomenų paslaugos mažiau jautrios vėlinimui, tačiau labiau jautrios klaidoms. Inter aktyvioms paslaugoms, tokioms kaip duomenų paieška duomenų bazėje vėlinimai taip pat turi būti maži.
Video paslaugoms, pvz. Video konferencijai, dideli reikaivai keliami ir vėlinimui ir klaidoms.
Paslaugos taip pat gali būti skirtsomos pagal reikalinga joms realizuoti dažnio juostos plotį arba informacijos perdavimo sparta
• Siaurajuostės iki n x 64 kbit/s (teletekstas ir telefonija), 348 kbit/s (video konferencija), 1 2Mbit/S (kompiuterių tinklų sujungimas tarpusavyje)

Pernašos paslaugos ir telepaslaugos Pernašos paslaugos užtikrina signalų tarp vartotojų perdavimą tinkle, išskyrus galinių įrenginių aptarnavimą. Pernašos paslaugos suteikia vartotojams galimybę perduoti įvairių tipų signalus.
Telepaslaugų pavyzdžiai:
• telefono ryšys;
• teletekstas;
• telefaksas;
• mišri informacija;
• videotekstas.
Bazinės telefono tinklo paslaugos tipiškas pavyzdys – dviejų abonentų telefono ryšys. Papildomosios paslaugos skirstomos į kelias grupes; štai keletą iš jų:
• numerio identifikavimo:
a) automatinis įėjimo ryšys su žinybinio tinklo abonentu iš BNTT;
b) kelių abonentinių numerių suteikimas per vieną sąsają ir kt.;
• ryšio pasiūlymo:
a) peradresavimas, esant užimtam kviečiamajam abonentui,
b) serijinis ieškojimas ir kt.;
• ryšio sudarymo (informacija apie kvietimą ryšio seanso metu ir kt. (5 pav.));
•daugiapusio ryšio sudarymo (konferencinis ryšys ir kt);
•bendrųjų interesų (nuosavas numeracijos planas irkt);
• apmokestinimo:
a) informacija apie apmokestinimo dydį;
b) patarimai dėl apmokestinimo tarifų ir kt.;
•pagalbinės informacijos pernašos (signalizacija “vartotojas – vartotojas”).
Didesnės vertės paslaugų pavyzdžiai: Universalusis prieigos numeris -, kai paskirstytos po šalį firmos abonentai, esantys skirtingose vietovėse, turi tą patį telefono numerį. Didesnės vertės paslaugos – pokalbio apmokestinimas didesnis už nominaliąją kainą (pvz., gydytojo konsultacija);Universalus asmeninis ryšys – kuomet abonentas gauna asmeninį telefono numerį, nesusietą su konkrečiu telefono aparatu. Sujungimas atsiskaitymo kortele – paslaugos vartotojas gali atlikti sujungimą iš bet kurio TA, mokėdamas už tai iš savo atsiskaitymo kortelės. Telebalsavimas. Šios paslaugos metu skaičiuojamas skambučių skaičius specialiai balsavimui skirtais telefono numeriais.
Tinklų skirstymas Abiejų klasikinių telekomunikacijų sričių – duomenų apdorojimo ir balso perdavimo – tinklai dar skirstomi pagal skirtingus požymius. Prie bendrojo naudojimo duomenų (tinklų priskiriami ir telefono tinklas, ir duomenų perdavimo tinklas, ISDN ir kt. Duomenų perdavimo srityje išskiriami LAN (Local Area Network) – vietiniai tinklai, aptarnaujantys nedidelę teritorija ir dažniausiai skirti privačiam naudojimui, WAN (Wide Area Networks) – didelės teritorijos tinklai, paprastai užimantys geografiškai didelę kelių valstybių teritoriją ir skirti bendrajam naudojimui, MAN (Metropoliten Area Networks) – vidutinio dydžio teritorijos duomenų perdavimo tinklas, skirtas bendrajam arba privačiam naudojimui. Duomenims telefono tinklai, ISDN tinklai priskiriami prie WAN tinklų.
Tinklų struktūra
Kiekvieno tipo telekomunikacijų tinklą galima pateikti trijų plokštumų modeliu
• perdavimo plokštuma;
• komutavimo plokštuma;
• paslaugų plokštuma.
Perdavimo plokštuma sudaroma iš varinių kabelių, optinių gijų, ar radijo ryšio sistemų, sujungiančių tarpusavyje komutacines stotis. Atskiriems tinklams sujungti dažnai pasitelkiamas ir palydovinis ryšys. Prieigos sistemos užtikrina abonentų galinių įrenginių prijungimą prie tinklo.
Komutavimo plokštuma sudaro įvairių tipų telekomunikacijų tinklo komutacinės stotys. Komutacinės stotys priklausomai nuo atliekamų funkcijų tinkle gali būti skirstomos į galines, tranzitines. Kombinuotas, tarpmiestines bei tarptautines. Komutacinės stotys savo plokštumoje sudaro hierarchinę struktūrą. Komutacines stotys, naudojant perdavimo plokštumą, sujungiamos tarpusavyje. Skirtinguose telekomunikacijų tinkluose pasirenkamos skirtingų tipų ir komutacijos būdų stotys. Stotyse išskiriami keli komutacijos būdai: grandinių; pranešimų: paketų (celių).
Komutacijos plokštumos paskirtis – sujungimų tarp dviejų ar daugiau tinklo prieigos taškų sudarymas tam tikram laikotarpiui.
Paslaugų plokštuma Perdavimo ir komutavimo plokštumos priklauso infrastruktūrai. t.y. abi jos tarpusavyje sujungia galinius įrenginius. Sujungimai sudaromi. naudojantis signalizacijos informacija. Paslaugų plokštuma įgalina tą patį tinklą atlikti žymiai daugiau funkcijų.
Tinklų elementai Į tinklų sudėtį įeina LE – vietinės stotys. TE – tranzitinės stotys, RBS -bazinės radijo stotys, atliekančios tinklo komutacinių mazgų funkcijas. RSS – nuotolinės abonentinės komutacijos posistemės. RSM – nuotoliniai abonentų multiplekseriai. įvedimo ir išvedimo multiplekseriai, jungiančiųjų linijų traktai, radijo ryšio grandys, kabeliai, abonentinės prieigos įrenginiai, abonentų galiniai įrenginiai, signalizacijos sistemų elementai.
Tinklų pavyzdžiai:
• PSTN – bendrasis komutuojamas telefono tinklas;
• PLMN – bendrasis antžeminis mobiliojo ryšio tinklas;
• ISDN – visuminių paslaugų skaitmeninis tinklas;
• B – ISDN – plačiajuostis visuminių paslaugų skaitmeninis tinklas.

Tinklų hierarchinė struktūra Kiekvienas naujai kuriamas ar rekonstruojamas tinklas reikalauja fundamentalaus techninio projektavimo plano. Šiame plane atsispindi pagrindinės tinklo projektavimo taisyklės. Tinklui sąlygas nusako tinklo operatorius; jas realizuoja tinklo projektuotojai techninio projektavimo plane. Kadangi investicijos tinklo statybai ilgalaikės, tai planavimas taip pat dažnai būna ilgalaikis. Pagrindiniai projektuojamo tinklo aspektai numatomi 5-10 metų laikotarpiui.

Leave a Comment