Internetinė žiniasklaida

INTERNETINĖ ŽINIASKLAIDA
Naujų informacinių technologijų skvarba Lietuvos žiniasklaidoje,
Sparčiai tobulėjančios informacijos ir komunikacijos technologijos vis giliau skverbiasi į visas visuomenės gyvenimo sritis, kuriasi informacinė visuomenė. Išsilavinę, imlūs naujovėms žinių visuomenės nariai skatina žiniasklaidą dirbti kokybiškiau, juolab, kad naujų technologijų dėka jie gali tiesiogiai susisiekti su informacijos šaltiniais ir mesti iššūkį žiniasklaidai, kaip informacijos perdavimo proceso tarpininkei. Tačiau naujų informacinių technologijų dėka didėjant informacijos pertekliui, sustiprėja žiniasklaidos, kaip informacijos filtro, vaidmuo.
Informacija ir žinios tampa svarbiausiais naujos visuomenės resursais, o informacijai kaupti, apdoroti ir pllatinti naudojamos informacinės technologijos. Todėl akivaizdžiausių naujų technologijų taikymo pasekmių laukiama srityse, kurios tiesiogiai susiję su informacijos turinio gamyba, platinimu ir vartojimu. Tokia yra žiniasklaida.
Interneto suteikiamos technologinės galimybės “siūlo” daug įvairesnius informacijos rinkimo, pateikimo, skleidimo būdus už bet kurią kitą informacinę technologiją. Pavyzdžiui, mobiliaisiais telefonais kol kas įmanoma tik perduoti / nusiųsti tekstinę ar audio informaciją, o internete galima pateikti vaizdo, garso, teksto derinį, per hipernuorodas patekti į papildomus informacijos šaltinius, dalyvauti diskusijų forumuose/pokalbių kambariuose ir panašiai.
Interaktyvumas – viena svarbiausių internetinės applinkos savybių, tiesiogiai veikiančių žurnalistiką. Jis sąlygoja informacijos pasikeitimą, dvipusę komunikaciją ir unikalų daugybinį (“daugelis – daugeliui”) komunikacijos modelį.
Kaip naujovės (ir naujos informacinės technologijos) plinta ir įsisavinamos visuomenėje, nagrinėja naujovių paplitimo teorija, kurios pradininkas – Stanfordo profesorius Everettas Rogersas. Ši teorija tiria ka

aip naujos idėjos pateikiamos, įvertinamos, priimamos (arba ne) ir vėl pervertinamos galutiniam sprendimui. Teorija tiria kanalus, kuriais pasklinda naujos idėjos ar žinios apie naujas technologijas, žinojimo ir sprendimo priėmimo pakopas, naujovės plitimo proceso veiksnius, potencialių technologijos vartotojų charakteristikas.
Naujos informacinės technologijos keičia žiniasklaidos turinį, žurnalisto profesiją ir darbo procesą, žiniasklaidos organizacijų struktūrą bei santykius su tikslinėmis publikomis. Lietuvos žiniasklaida vis labiau suvokia naujų informacinių technologijų privalumus ir pradeda jais naudotis platesniu mastu.
Lietuvos žiniasklaidos elektroninės svetainės interaktyvėja. Per 2000-2002 metų laikotarpį daugiau interaktyvių savybių abipusės komunikacijos požiūriu įgijo daugiau nei 55 proc. tirtų žiniasklaidos svetainių. Pagrindinių Lietuvos žiniasklaidos organizacijų tinklapių interaktyvumas abipusės komunikacijos prasme jau pasiekė užsienio žiniasklaidos organizacijų elektroninių portalų lygį.
Lietuviškos žiniasklaidos svetainių turinys keičiasi skaitytojo / vartotojo naudai. Tai liudija peer dvejus metus išryškėjusios naujos žiniasklaidos organizacijų paslaugos (pavyzdžiui, WAP galimybė, naujienų elektroniniu paštu ir SMS žinutėmis siuntimas).
Lietuvos žurnalistai noriai priima naujas technologijas savo darbui ir pritaria, kad internetas palengvino ir pagerino jų darbo kokybę. Jie naudojasi ne tik internetu, elektroniniu paštu, mobiliaisiais telefonais, bet ir pradeda naudotis greito apsikeitimo žinutėmis programomis.
Pastebima tendencija, kad kinta ir žiniasklaidos organizacijos struktūra – tradicinis žiniasklaidos leidinys (pavyzdžiui, laikraštis) ir internetinis tos pačios organizacijos kūrinys papildo vienas kitą išsamesne informacija ir tam tikromis paslaugomis ta
aip tarsi susijungdami į bendrą organizacinę sistemą (pavyzdžiui, “Verslo žinių” organizacija).
Pagal R. Fidlerio klasifikaciją, naujų informacinių technologijų “prigijimas” Lietuvos žiniasklaidoje pasiekė antrą etapą, kuris susijęs su platesniais naujų technologijų taikymais, kuriamos naujos versijos, ieškoma naujų modelių. Prasideda masinis naujų informacinių technologijų panaudojimas informacijai rinkti, publikuoti ir platinti.
Globalių ir lokalių veiksnių įtaka interneto žiniasklaidos projektams Lietuvoje,
Internetas – globali technologija, neturinti geografinių ribų. XXI amžiaus pradžioje pats internetas tapo žiniasklaidos priemone, todėl šiandien būtina analizuoti veiksnius lemiančius interneto leidinių sėkmingą išlikimą tarptautiniame tinkle. Šios naujos technologijos dėka atsirado ketvirtoji žiniasklaidos rūšis – internetinė žiniasklaida. Nuo 1990 m., kuomet hipertekstas buvo pritaikytas informacijos vaizdavimui kompiuteriuose, žiniasklaidos pokyčiai mokslininkams kelia daugybę neįmenamų klausimų, kurių ieškoma nuodugniose teorinėse diskusijose ir empiriniuose tyrimuose.
Globalus tinklas visuomenės nariams suteikė naujas galimybes, kurios leido visiems nevaržomai rašyti ir publikuoti tekstus. Mokslininkai išskiria pagrindines interneto technologines savybes, tiesiogiai veikiančias internetinę žiniasklaidą – tai interaktyvumas, hipertekstas ir daugialypė terpė. Šios savybės iš esmės pakeitė tradicinį žurnalistikos suvokimą. Interaktyvumo dėka atsirado dvikryptis informacijos judėjimas, pakeitęs klasikinį C. Shannon komunikacijos modelį. Hipertekstas iš esmės pakeitė linijinį rašymo stilių ir nuoseklų teksto skaitymą, o daugialypė terpė pateikė galimybę laisvai pasirinkti informacijos formatą.
Lietuvoje interneto žiniasklaidai tiesioginį poveikį daro globalūs (tarptautinė politika, tinklo etika) ir lokalūs veiksniai (L
LR įstatymai, reglamentuojantys internetą, šalies ekonomika).
Tenka pripažinti, kad kol kas internete leidžiama tai, kas neleidžiama tradicinėje žiniasklaidoje, nors šios žiniasklaidos rūšys priskiriamos tai pačiai kategorijai. Lietuvoje nėra nė vienos institucijos, galinčios kontroliuoti šią sritį. LR Visuomenės informavimo įstatyme apie internetinę žiniasklaidą net neužsimenama. Išvada labai paprasta – internetinė žurnalistika teisiniu aspektu neegzistuoja. Internetą kontroliuoti yra kur kas sudėtingiau, negu tradicines žiniasklaidos priemones, tačiau reglamentuoti turinio reguliavimą būtina. Europoje šiuo klausimu susirūpinta dar 1996 m., kai buvo paskelbtas Europos komisijos pranešimas dėl neteisėto ir žalingo interneto turinio. Lietuvos įstatymų leidėjai kol kas visai neskuba, nors Lietuvos pasirengimo ES narystei plane numatyta, kad šįmet turi būti priimtas Vyriausybės nutarimas dėl interneto turinio kontrolės. Situacija greitu laiku pasikeis, tik ar įstatymai “protingai” reguliuos interneto turinį, ar po pusmečio nereikės įvedinėti įstatymo pataisų. Į šiuos klausimus kol kas gali atsakyti tik laikas.
Lietuvoje visi elektroniniai leidiniai yra panašaus modelio. Juos iš kitų projektų finansiškai išlaiko telekomunikacijos ar informacinėmis technologijomis besiverčiančios kompanijos, tradicinių laikraščių ir žurnalų leidėjai. Tiek vieni, tiek kiti tai daro reklamos tikslais (reklamuojamos jų pačių teikiamos paslaugos, produktai ir kt.). Tiesa, tradicinių leidinių leidėjams tai visiškai neapsimoka, tačiau taip jie siekia neprarasti potencialios auditorijos. Kalbant apie laikraščių ir internetinių leidinių santykį, reikia prisiminti, kad ap
pskritai pagrindinė žiniasklaidos išlikimo sąlyga yra reklama. Šiuo metu internetinės reklamos kainodaroje kaip ir visoje Lietuvos politikoje ir ekonomikoje vyrauja chaosas. Lietuvoje internetui yra vis dar taikomas iš spaudos reklamos atėjęs kainodaros principas, kai reklamos įkainiai priklauso nuo jos rodymo tinklapyje laiko. Taip atsitikti galėjo dėl to, kad pirmieji interneto leidiniai buvo tradicinių periodinių leidinių versijos. Šie leidiniai Lietuvoje ir pritaikė spaudoje galiojusius kainodaros principus internetui. Kol kas Lietuvoje nėra tinkamų sąlygų užsidirbti internete. Lietuviškai naujajai žiniasklaidai trūksta investicijų, ir pajamų iš reklamos.
Internetinės žiniasklaidos tyrimas parodė, kad šioje srityje reikia dar daug ką sukurti. Pirma, įstatyminę bazę, aiškiai reglamentuojančią kas leidžiama ir kas draudžiama internete. Antra, vieningą interneto reklamos kainodarą, siekiant pritraukti reklamos užsakovus ne tik iš Lietuvos. Trečia, sudaryti sąlygas interneto žiniasklaidai lygiaverčiai konkuruoti su kitomis žiniasklaidos priemonėmis.
Lietuvos regioninė internetinė žiniasklaida – jau ne ateities, o šiandienos reiškinys, ir, beje, gana aktyvus: retas regioninis laikraštis neturi savo elektroninės versijos. Bibliografijos ir knygotyros centro duomenimis jau 19 regioninių laikraščių turi elektronines versijas.
Elektroninės versijos reikalauja laikraščio savigarba

Dienraštis ‘Kauno diena’ savo elektroninę versiją interneto vartotojams pateikė praėjusiais metais. Netrukus svetainė tapo itin populiari. Pasak ‘Kauno dienos’ rinkodaros direktoriaus Audriaus Vaitkevičiaus, lankytojų skaičius nuolat augo, ir dabar svetainėje per dieną apsilanko apie 10 tūkstančių skaitytojų. Įspūdingas skaičius verčia galvoti, kad siūlydamas nemokamą informaciją internete dienraštis praranda nemenką būrį potencialių pirkėjų ir prenumeratorių. A.Vaitkevičius su tuo nesiginčija.

– Mūsų didieji konkurentai savęs nemokamai nedalija: ‘Respublika’ elektroninės versijos apskritai neturi, ‘Lietuvos rytas’ skaitytojų smalsumą internete patenkina tik iš dalies, – teigia rinkodaros direktorius. – O mes internetinėje versijoje spausdiname didžiąją dienos straipsnių dalį. Be abejo, tai neigiamai veikia laikraščio pardavimą bei prenumeratą, todėl kitąmet ketiname šiek tiek apriboti svetainėje pateikiamą informaciją.

Šiuo metu ‘Kauno dienos’ tiražas darbo dienomis viršija 37 tūkstančius, šeštadieniais – 43 tūkstančius egzempliorių. Audriaus Vaitkevičiaus nuomone, jei kauniečiai neturėtų galimybės skaityti dienraščio internete, tiražas būtų 500-600 egzempliorių didesnis.

Tačiau visiškai atsisakyti elektroninės versijos nesiruošiama. – Tai savigarbos klausimas, – šypteli dienraščio rinkodaros vadovas. – Gyvename ne akmens amžiuje, todėl šiandien kiekvienas save gerbiantis leidinys turėtų egzistuoti ir internete. Nevertėtų pamiršti ir savo skaitytojų užsienyje – kaip kitaip jie sužinos Kauno naujienas, jei ne internetu?

Šiauliuose leidžiamas apskrities dienraštis ‘Šiaulių kraštas’ internete gyvuoja jau ketverius metus. Laikraštis savo tinklapyje kasdien spausdinamos informacijos neapriboja (nespausdina tik reklaminių skelbimų bei užsakomųjų straipsnių, kaip ir kiti regioniniai laikraščiai), tačiau apriboja laiką: paskaityti ‘Šiaulių kraštą’ internete galima tik nuo vidurdienio.

– Prenumeratoriai turi pranašumą, nes mūsų laikraštį gauna ankstų rytą, – tvirtina inžinierius Artūras Jaugėla. – O interneto skaitytojams lieka tik popiečio naujienos. Jeigu tai kam nors nepatinka – gali iš ryto nueiti į spaudos kioską ir nusipirkti laikraštį.

‘Šiaulių krašto’ tiražas siekia 17 tūkstančių, šeštadieniais šokteli iki 25 tūkstančių egzempliorių. Internete laikraštį per dieną perskaito apie 700 svetainės lankytojų, o toks skaičius, A.Jaugėlos nuomone, didelės reikšmės prenumeratai ir finansiniams rodikliams neturi. Inžinieriaus paskaičiavimu, elektroninės versijos atsiradimas prenumeratorių skaičių sumažino vos puse procento. ‘Tai tik lašas jūroje’, – šypteli jis.

– Žinoma, finansinės naudos iš to neturime jokios, – pripažįsta A.Jaugėla. – Net jei į elektroninę versiją dėtume reklamos – pajamų tebūtų už aguonos grūdą. Bet šiuo atveju ne pelnas svarbiausia. Egzistavimas internete – tai prisistatymas, kad tokie esame. Nemažai šiauliečių dirba užsienyje, taigi pagalvojame ir apie juos.

Dar viena puiki galimybė, kurią suteikia internetas – tai grįžtamasis ryšys su skaitytojais. Pabrangus telefoniniams pokalbiams, žmonės beveik liovėsi skambinti į redakciją, o štai nuėję į darbą ir naudodamiesi nemokamu internetu mielai įsitraukia į diskusijas, reiškia nuomonę apie straipsniuose nagrinėjamas problemas, pasiūlo temų. Pastebėjau, kad ypač aktyvūs yra pedagogai.

Nepaisant to, kad elektroninėje versijoje spausdinami visi ‘Šiaulių krašto’ straipsniai, tinklapis nėra tikrojo laikraščio atspindys. ‘Šiaulių kraštui’ jį kasdien ruošia bendrovė ‘Penki kontinentai’.

Artūro Jaugėlos manymu, elektroninė versija paruošiama gana profesionaliai, bet klaidų vis dėlto pasitaiko. – Kartais iškyla rūpesčių dėl lietuviškų raidžių, kartais būna skyrybos klaidų, ‘sulimpa’ pavadinimai, o pasitaiko ir juokingų ‘paklydimų’, – neslepia inžinierius. – Technologija apsirinka – pavyzdžiui, gražų straipsnį apie iškilų žmogų ima ir priskiria kriminalinei kronikai. Bet skaitytojai dėl to smarkiai nepyksta.

Leave a Comment