Septyni Pasaulio stebuklai

Aleksandrijos švyturys
Architektas – Sostratas Knidietis
Aukštis – 120 metrų
Statybų trukmė – 5 metai
Marmurinė apdaila

Kabantieji Babilono sodai
Projekto autorius – Babilonijos karalius Nabuchodonosaras
Kolonos – 25 metrai
Aukštis – 40 metrų nuo žemės
Medžiaga – platformos sudėtos iš akmens luitų, užklotų meldų sluoksniu, užlietų asfaltu ir uždengtu švino lakštais

Artemidės šventykla Efese
Projekto autorius – Lydijos karalius Krezas
Ilgis – 131 metrai
Plotis – 79 metrai
Kolonos – 20 metrų
Pamatai – akmens anglis ir vilna

Dzeuso statula Olimpijoje
Skulptorius – Fidijas
Aukštis – 13 metrų
Ilgis – 64 metrai
Plotis – 24 metrai
Medžiaga – medis, dramblio kaulo plokštės ir aukso lakštai

Halikarnaso mauzoliejus
Architektai – Pitėjas ir Satyras
Skulptoriai – Leocharas, Skopas, Briaksidas ir Timotėjas
Ilgis – 77 metrai
Plotis – 66 metrai
Aukštis – 46 metrai

Rodo salos kolosas
Skulptorius – Haras Lindietis
Aukštis – 36 metrai
Medžiaga – bronza
Statybų trukmė – 12 metų

Didžioji Gizos pi iramidė
Aukštis – 147 metrai
Statybų trukmė – 20 metų
Medžiaga – 2 milijonai akmens luitų, kurie svėrė 2,5 tonos

Didžioji Gizos piramidė. 147 m aukščio Egipto piramidė yra seniausias pasaulio stebuklas, išlikęs iki šių dienų. Ji pastatyta, kaip antkapis faraonui Cheopsui. Dažniausiai klystama manant, jog piramides statė vergai, mokslas jau seniai įrodė, kad jas statė egiptiečiai, savo valia ir niekieno neverčiami. Piramidę statė 20 metų. Sunaudota per 2 mln. akmens luitų, kurių kiekvienas svėrė 2,5 tonos.

Kabantieji Babilono sodai. Juos pastatė Babilonijos karalius Nabuchodonosaras savo žmonai, nes ji Babilone ilgėjosi tyro oro ir medžių ošimo. So odai buvo keturaukščiai, kuriuos rėmė 25 metrų ilgio kolonos. Platformos, sudėtos iš plokščių akmens luitų, buvo išklotos meldų sluoksniu, užlietu asfaltu ir uždengtu švino lakštais, kad vanduo nepatektų į žemesnijį aukštą. Ant pagrindo buvo užpiltas žemių sluoksnis, kad ten galėtų augti medžiai. Ve

ergai odiniais kibirais kėlė vandenį į 40 metrų aukštį iš Eufrato upės ir laistė sodą. Kabantieji sodai sunyko, nes nutrūko vandens tiekimas, o potvynis išardė kolonas.

Artemidės šventykla Efese. Ją pastatė Lydijos karalius Krezas. Svarbiausią šventyklos statinį rėmė 120 marmuro kolonų. Kiekviena jų – 20 metrų aukščio, joms būdavo suteikiama cilindro forma. Pagrindas – 131 m ilgio ir 79 m pločio. Šventyklos viduryje stovėjo Artemidės skulptūra. Kad būtų galima ją gabenti, į kolonos liemens galus buvo įkalti metaliniai strypai, ant jų užmautos medinės strebulės, prie kurių pritaisytos ienos, o tarp jų kinkomi jaučiai. Kolonos tapo ratais ir buvo lengvai traukiamos kelių dešimčių jaučių. Manoma, kad šventovė buvo statoma 120 metų. Ją buvo sudeginę ir vėl atstatę, kol galiausiai šventyklą sugriovė barbarai gotai.

Rodo kolosas. Rodo gyventojai atsidėkojo už globą sen, graikų saulės di ievui Helijui, pastatydami 36 metrų aukščio statulą. Skulptorius buvo Haras Lindietis. Jis dievą pavaizdavo, kaip aukštą ir grakštų jaunuolį su spinduliuojančiu vainiku ant galvos, dešinę ranką pridėjęs prie kaktos, kaire ranka laikė iki žemės krintantį apsiaustą. Koloso paviršius buvo padengtas bronzos plokštėmis. Statula baigta statyti po 12 metų darbo. Išstovėjusi 56 metus, ji sugriuvo per žemės drebėjimą.

Aleksandrijos švyturys. I-asis švyturys pasaulyje, kurį pastatė architektas Sostratas Knidietis. 120 metrų aukščio 3 aukštų bokštas. Jame visą laiką degė laužas, kurį atspindėjo sudėtinga veidrodžių sistema. Jo pagalba, švyturys ro

odė laivams kelią į Aleksandriją. Jis užgeso ir apgriuvo dar Romos imperijos laikais, apatinis aukštas išstovėjo iki XIVa., kai galiausiai sugriuvo žemės drebėjimo metu.

Dzeuso statula Olimpijoje. Ją sukūrė skulptorius Fidijas. Statulos aukštis siekė 13 metrų. Dievo odą padarė iš dramblio kaulo plokščių, o drabužius iš aukso lakštų. Dzeusas sėdėjo soste. Vienoje rankoje laikė deivės Nikės statulą, kitoje – lazdą, papuoštą erelio atvaizdu. Galvą puošė alyvmedžio šakų vainikas. Šventovė, kurioje stovėjo Dzeuso statula, buvo padaryta iš marmuro, 64 metrų ilgio ir 24 metrų pločio. Ant išorinių sienų puikavosi bareljefai, vaizduojantys 12 Heraklio žygių. Statula sudegė Bizantijos imperatoriaus Teodosijaus II rūmuose Konstantinopolyje.

Halikarnaso mauzoliejus. Šiam Mauzolo ir jo žmonos Artemisės kapui statyti buvo sukviesti geriausi to meto architektai ir skulptoriai, kaip Pitėjas ar Skopas. Sumanyta pastatyti 77 metrų ilgio, 66 metrų pločio ir 46 metrų aukščio, padalytas į 3 aukštus kapas. Jį saugojo akmeniniai luitai. Ant akmeninio pagrindo stovėjo šventykla, apsupta kolonų ir statulų. Statinio viršuje – laiptuota piramidė, ją 43 metrų aukštyje vainikavo žirgų traukiama kovos ir iškilmių vežimo skulptūra. Mauzoliejaus nesugriovė, nei žemės drebejimai, nei Aleksandro Makedoniečio karai. Tačiau jis išstovėjęs 1800 metų, buvo sugriautas kryžiuočių riterių.

Leave a Comment